Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO DĖL LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMO, FINANSINĖS IR ŪKINĖS VEIKLOS IŠVADOS
2018 m. spalio d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ pavestą parlamentinį tyrimą atliko ir darbą baigė.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Komisijos pirmininkas (Parašas) Arvydas Nekrošius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMO, FINANSINĖS IR ŪKINĖS VEIKLOS PARLAMENTINIAM TYRIMUI ATLIKTI
IŠVADA
DĖL ATLIKTO lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinio tyrimo
2018-10-03 Nr. 237-I
Vilnius
1. Komisija sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (toliau – Nutarimas).
2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius, Komisijos pirmininko pavaduotojas Rimas Andrikis, Komisijos nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Čimbaras, Dainius Gaižauskas, Vanda Kravčionok, Kęstutis Mažeika, Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, Virgilijus Poderys, Agnė Širinskienė.
3.1. įvertinti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis sudaro sąlygas racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir atitinka Lietuvos rinkos sąlygas;
3.2. įvertinti, ar teisės aktais, inter alia, ir LRT vidiniais teisės aktais, nustatyta valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, misijai įgyvendinti;
3.3. įvertinti europinę patirtį užtikrinant nacionalinių transliuotojų veiklos viešumą ir atskaitingumą bei nustatyti, kokie LRT veiklos reguliavimo pakeitimai padėtų garantuoti didesnį LRT veiklos viešumą ir atskaitingumą visuomenei;
3.4. įvertinti, ar Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje apibrėžti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos viešojo skleidimo būdai (už užmokestį, už kitokį atlygį, nemokamai) yra LRT taikomi skaidriai, vykdant adekvačią kontrolę. Jeigu būtų nustatyta, kad pasirenkant informacijos skleidimo būdus stokojama skaidrumo ir (ar) kontrolės adekvatumo, – nustatyti dėl to atsakingus asmenis. Jeigu skaidrumo ir kontrolės stoka nulėmė ydingas reguliavimas, – identifikuoti teisės aktų spragas;
3.5. įvertinti, ar nuo 2009 m. vasario 1 d. neatnaujintas (atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pasikeitimus nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu 2009–2017 m. laikotarpiu) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nesudaro prielaidų neskaidrioms perkančiųjų organizacijų pirkimų procedūroms, ar juo nėra sudaromos sąlygos nekonkurencingam perkančiųjų organizacijų elgesiui, atsižvelgiant į su korupcija susijusias problemas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizėse nustatytus korupcijos rizikos veiksnius. Jeigu būtų nustatytos pirmiau minėtos aplinkybės, – išsiaiškinti, kodėl LRT taryba nekėlė šio klausimo ir nesikreipė į Vyriausybę inicijuodama reikalingus teisės aktų pakeitimus, ir nustatyti už tai atsakingus asmenis;
3.6. ištirti ir įvertinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ taikymas tam tikrais atvejais nesukuria prielaidų korupcinei aplinkai atsirasti ir (ar) LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų (pavyzdžiui, pirkimų vykdymo per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, pirkimų procedūrų būdų pasirinkimo pagal griežtus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir kt.), kurios nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymais, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES, vykdymo;
3.7. įvertinti, ar LRT viešųjų pirkimų procedūras, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Viešųjų pirkimų įstatymą, atlieka skaidriai, nesukurdama tiekėjų konkurencijos apribojimų, o vykdomoms procedūroms stebėti naudojami laiku taikomi ir visaverčiai priežiūros ir kontrolės mechanizmai;
3.8. nustatyti, ar priežiūros institucijos ir kiti viešojo administravimo subjektai dėl LRT nėra konstatavę Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir (ar) tam tikrų LRT organizuojamų viešųjų pirkimų trūkumų. Taip pat įvertinti, kokių organizacinių ar kitokio pobūdžio priemonių LRT ėmėsi tais atvejais, kai trūkumai buvo nustatyti. Jeigu pažeidimai pašalinti nebuvo, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir (ar) teisinio reguliavimo trūkumus;
3.9. ištirti ir įvertinti, ar LRT veikia adekvatus visų vykdomų viešųjų pirkimų organizavimo, priežiūros ir vidaus kontrolės mechanizmas. Nustačius teisės aktų taikymo problemas ir (ar) kitus pirkimų organizavimo bei (arba) vidaus kontrolės trūkumus, nustatyti, kokie asmenys už tai yra atsakingi. Jeigu nustatytus trūkumus nulėmė ydingas reguliavimas, – identifikuoti teisės aktų spragas;
3.10. ištirti ir įvertinti, ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas. Jeigu LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis, – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas;
3.11. ištirti ir įvertinti, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas. Jeigu LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis, – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas;
3.12. ištirti ir įvertinti, ar LRT pateikiamos programos, pritaikytos klausos ar regos neįgaliesiems, užtikrina neįgaliųjų poreikius. Jeigu klausos ar regos neįgaliesiems pritaikytų programų dalis yra maža (t. y. poreikių neužtikrina), nustatyti, kokios priežastys lemia mažą LRT programų klausos ar regos neįgaliesiems pritaikymo (kaip to reikalaujama Įstatymo 5 straipsnio 9 punkte) dalį, ir, identifikavus trūkumus, nustatyti už tai atsakingus asmenis. Jeigu nustatytus trūkumus nulėmė ydingas reguliavimas, – identifikuoti teisės aktų spragas.
5. Komisijos posėdžių datos: 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. rugsėjo 18 d. (kvorumo nebuvo), 2018 m. rugsėjo 19 d. (kvorumo nebuvo), 2018 m. rugsėjo 20 d. (kvorumo nebuvo), 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 3 d.
6. Komisijos posėdžiuose dalyvavo: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjai Rita Beinorienė, Elena Mačiulaitytė, Alfredas Veleckis, vyriausioji specialistė Rimantė Kniukštienė, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Taktinės analizės skyriaus viršininkas Raimondas Vencius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Strateginės analizės skyriaus viršininkė Margarita Dobrynina, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius (ėjo pareigas nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.), LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (eina pareigas nuo 2018 m. balandžio 4 d.), LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis (ėjo pareigas nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.), LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis (ėjo pareigas nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.), LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis (eina pareigas nuo 2018 m. gegužės 22 d.), LRT Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas (eina pareigas nuo 2017 m. spalio 24 d.), LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Teisės skyriaus vadovė Daiva Apšegienė (eina pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d.), LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Justas Senapėdis (ėjo pareigas nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2018 m. liepos 3 d.), laikinai einanti LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo pareigas Agnė Urbelionytė (ėjo pareigas nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. kovo 29 d.), laikinai einanti LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo pareigas Agnė Juškienė (nuo 2018 m. balandžio 3 d.), LRT portalo LRT.LT vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius (eina pareigas nuo 2012 m. spalio 8 d.), LRT portalo LRT.LT vyresnioji redaktorė Goda Raibytė (ėjo pareigas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 6 d.), LRT Programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas (eina pareigas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.), LRT TV programų direkcijos direktorius Aldaras Stonys (eina pareigas nuo 2018 m. birželio 7 d.), laikinai einantis LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Turto valdymo skyriaus vadovo pareigas Rolandas Jokšys (eina pareigas nuo 2016 m. liepos 1 d.), LRT Finansų ir ekonomikos skyriaus vadovė Inga Šaltė-Daukšienė (ėjo pareigas nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. birželio 15 d.), LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel (eina pareigas nuo 2018 m. gegužės 7 d.), laikinai einanti LRT Finansų ir ekonomikos skyriaus vadovo pareigas Odeta Brodavskė (eina pareigas nuo 2018 m. birželio 18 d.), Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Rasa Grigaliūnienė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė, Gestų kalbos vertėjų centro vertėjos Anastasija Zinina ir Rūta Juodinytė.
7.4. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“;
8.1. Įvertinti, ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis sudaro sąlygas racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir atitinka Lietuvos rinkos sąlygas.
8.1.1.1. Dėl LRT valdymo struktūros. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LRT įstatymas) nustatyta, jog LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. LRT įstatyme nustatyta LRT valdymo struktūra, valdymo organai: „LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau – Taryba). <...> LRT organai yra Taryba ir generalinis direktorius. Taryba yra aukščiausiasis organas, atstovaujantis visuomenės interesams“, taip pat LRT tarybos sudėtis ir kompetencija: „sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų“.
8.1.1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje (toliau – LAT apžvalga) teigiama: „Kasacinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla dar vadinama strateginiu bendrovės valdymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens dalyvių susirinkimas laikomas įmonės organu, tačiau šio straipsnio prasme nelaikomas įmonės valdymo organu. Akcininko teisės apibūdinamos kaip valdymas nuosavybės teise, taip atskiriant nuo bendrovės valdymo organų veiklos – įmonės reikalų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ar netinkamą įmonės veiklos organizavimą akcininkų susirinkimui netaikoma. <...> Pavyzdžiui, vienoje byloje, kurioje vadovo sudarytam neteisėtam sandoriui buvo pritarta ir akcininkų susirinkime, kasacinis teismas sprendė, kad akcininkų sprendimas sudaryti bendrovei nuostolingą sandorį (nagrinėjamu atveju išsinuomoti patalpas už aiškiai padidintą nuomos kainą) nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už tokio sandorio sudarymą, nes bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. <...> Kitaip nei valdybos ar vienasmenio valdymo organo atveju, stebėtojų tarybos narių pareigos yra ne daryti verslo sprendimus, o prižiūrėti bendrovės veiklą teisėtumo ir veiklos racionalumo aspektu. ABĮ 32 straipsnyje nustatyta bendrovės stebėtojų tarybos kompetencija apima įvairias bendrovės veiklos priežiūros sritis, tokias kaip dalyvavimas kuriant įmonės veiklos strategijas, vertinant finansines ataskaitas, paskirstant pelną ir nuostolius, skiriant dividendus, kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija – kontroliuoti, prižiūrėti, analizuoti įmonės valdybos arba administracijos veiklą. Kaip nurodoma NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso 2.2 punkte, kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.“
LAT apžvalgoje teigiama: „kasacinis teismas detaliau pasisakė dėl juridinio asmens organų fiduciarinių pareigų prigimties: visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai.“
8.1.1.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo būti rūpestingas ir kvalifikuotas bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Rūpestingumo pareiga saisto bendrovės vadovą, valdybos ir stebėtojų tarybos narius.
8.1.1.4. LTR tarybos veikla reglamentuota LRT įstatyme, taip pat Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įstatuose (toliau – LRT įstatai) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos darbo reglamente (toliau – LRT tarybos reglamentas). LRT taryba atlieka įvairias funkcijas. LRT įstatyme išvardyta, kad Taryba, be kita ko: „4) tvirtina LRT įstatus; 5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; 6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus; 7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; 8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes; 11) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją; 12) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus; 13) skiria Administracinės komisijos narius; 14) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) pareigoms tvarką; 15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms; 16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą; 17) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių; 18) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus“. Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įstatuose nustatyta, kad LRT taryba, be kita ko, „nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų atlyginimo dydį“.
8.1.1.5. Pastebėtina, kad nors LRT tarybai suteikti išskirtinai platūs įgaliojimai, LRT įstatymas nenustato (taip pat kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai nedetalizuoja) LRT tarybos narių skirtingų kompetencijų, kurios specifiškai reikalingos valdymo ir finansinių reikalų išmanymui, taip pat nenustato ir būtinos panašaus darbo patirties reikalavimo. Dėl šios priežasties LRT tarybos narių kompetencija ir patirtis nėra pakankama pagrįstiems sprendimams dėl racionalaus įstaigos ir finansų valdymo savarankiškai priimti.
Pavyzdžiui, Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis, paklaustas Komisijos nario V. Poderio dėl Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių dalininkų susirinkimo funkcijas, taikymo LRT, teigė, jog vadovaujasi „Visuomenės informavimo ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, kurio 10 straipsnis aprašo tarybos funkcijas, teises ir atsakomybę“, Ž. Pečiulis išskyrė tokias tarybos funkcijas kaip: „tvirtiname LRT strategiją penkerių metų, <...> nustatome programų mastą ir struktūrą, mes tvirtiname LRT įstatus ir tokie iš svarbesnių mūsų darbų yra pajamų ir išlaidų sąmatų tvirtinimas, jų ataskaitų tvirtinimas ir smulkesni dalykai. Tai yra esminiai ir principiniai ir iš tikrųjų mes šiuo atveju nevartome kitų įstatymų.“
Toks pasisakymas rodo, kad net LRT tarybos vadovai nėra susipažinę su savo veiklos sritį reguliuojančiais teisės aktais ir, dar daugiau, kitų teisės aktų nesureikšmina, laiko juos antraeiliais.
8.1.1.7. Ta pati tendencija matyti ir iš kito liudijimo. Komisijos 2018 m. vasario 1 d posėdyje dėl LRT tarybos funkcijų į V. Poderio klausimą: „Dabar pirma pagal korporatyvinius reikalus. Taryba kartu atlieka ir dalininkų susirinkimo funkcijas. Viešųjų įstaigų įstatyme jos susirinkimo funkcijos išrašytos. Aš suprantu, kai kurių funkcijų jūs nesate prisiėmę ar dėl audito, ar dėl įkainių ir panašių dalykų, kainų ir tarifų. Ar čia teisininkai pražiūrėjo, ar čia valingai buvo padaryta, kad taryba, kaip dalininkų susirinkimo funkcijas vykdantis organas, kai kurių funkcijų sau neprisiėmė?“ LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis paaiškino: „Mes vadovaujamės Visuomenės informavimo ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, kurio 10 straipsnis aprašo tarybos funkcijas, teises ir atsakomybę. Čia yra išdėstyta, aš nežinau, ar aš tą turėčiau skaityti, bet iš esmės pagrindiniai dalykai tai yra, mes tvirtiname LRT strategiją penkerių metų, ką tik tai padarėme praėjusių metų pabaigoje, mes nustatome programų mastą ir struktūrą, mes tvirtiname LRT įstatus ir tokie iš svarbesnių mūsų darbų yra pajamų ir išlaidų sąmatų tvirtinimas, jų ataskaitų tvirtinimas ir smulkesni dalykai. Tai yra esminiai ir principiniai ir iš tikrųjų mes šiuo atveju nevartome kitų įstatymų.“
8.1.1.8. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje V. Poderio klausiamas, kaip LRT taryba, teikdama ataskaitą, atsiskaito visuomenei apie LRT įstatyme nustatytą vieną pagrindinių LRT tarybos funkcijų – prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų, kaip LRT taryba prižiūri, kontroliuoja, kaip administracija vykdo savo funkciją ir naudoja viešuosius finansus, Ž. Pečiulis teigė, kad „kartą per metus iki liepos 1 dienos LRT taryba būtent pateikia LRT tarybos ataskaitą, tai, ką jūs vartėte, tai yra LRT tarybos ataskaita. Oficialiai įstatyme tai yra LRT tarybos ataskaita už Nacionalinio radijo ir televizijos veiklą.“
8.1.1.9. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje Ž. Pečiulis dėl procedūrų, susijusių su LRT tarybos ataskaitos svarstymu ir tvirtinimu, be kita ko, paaiškino, kad „pagal įstatymą, įstatyme įrašyta, kad šita ataskaita yra tvirtinama Švietimo ir mokslo komitete, dabar šitą funkciją perėmė Kultūros komitetas, bet aš noriu šitą dalyką, kadangi mes aiškinomės funkcijas, struktūras ir panašiai, tai aš noriu atkreipti dėmesį, kad 2015 metų LRT tarybos ataskaita nebuvo svarstoma. Mes 2016 m. birželio 30 d. pateikėme šitą ataskaitą, tačiau Kultūros komitetas jos nesvarstė. 2017 metų birželio pabaigoje mes pateikėme 2016 metų LRT tarybos ataskaitą, atrodo, rugsėjo 27 dieną, rugsėjo pabaigoje vyko Kultūros komiteto posėdis, kuriame dalyvavau aš ir generalinis direktorius. Posėdis truko apie 40 minučių. Mes atsakėme į visus Kultūros komiteto narių klausimus, jie buvo susiję su Amerikos lietuviais, kaip būtų galima paskatinti, kad jie labiau dalyvautų rinkimuose ir panašiai. <...> Taigi šitos ataskaitos nė vieno klausimo apie finansus, apie struktūrą, apie nieką Kultūros komitete nebuvo pateikta. Tada buvo padaryta pertrauka, tai yra šitas posėdis, svarstymas buvo atidėtas, ir buvome sutarę, kad po dviejų savaičių Kultūros komitetas atvyksta į LRT susitikti su LRT taryba ir tęsiant šitą procedūrą pasikalbėti, atsakyti į klausimus. Buvo vieną kartą atidėta, buvo antrą kartą atidėta. Dabar prieš keletą dienų aš išgirdau Kultūros komiteto pirmininko teiginį žiniasklaidai, galbūt ten buvo neteisingai perduota, kad LRT tarybos ataskaita nebuvo patvirtinta. Tada aš praėjusią savaitę parašiau elektroniniu paštu visiems Kultūros komiteto nariams ir pirmininkui klausdamas, ar mums nesant įvyko tvirtinimo procedūra. Iki šiol jokio atsakymo nesu gavęs. <...> Taigi noriu pasakyti, kad įstatymu numatyta LRT tarybos ataskaitos tvirtinimo procedūra, mes nežinome, kokia jos eiga.“ Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje Ž. Pečiulis paprašė įrašyti į posėdžio protokolą klausimą: „kokia yra įstatyme numatytos LRT tarybos 2015 metų ir 2016 metų ataskaitos tvirtinimo eiga“.
8.1.1.10. LRT įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš LRT tarybos funkcijų nustatyta, kad LRT taryba svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 6 dalyje nustatyta, kad LRT taryba „kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia Tarybos veiklos metinę ataskaitą“.
8.1.1.11. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje A. Širinskienės klausiamas apie pirmiau minėtas dvi ataskaitas – LRT veiklos ataskaitą ir LRT tarybos veiklos ataskaitą, ar jos yra vienodos, ar skirtingos, Ž. Pečiulis teigė: „Mes teikiame vieną LRT tarybos ataskaitą, kurioje yra viena dalis, galima pažiūrėti turinį, kur LRT valdymas ir struktūra, ir čia yra pateikiama ataskaita apie praėjusiais metais įvykusius tarybos posėdžius, gale yra pateikiami...“ A. Nekrošiui pasitikslinus dėl ataskaitų, ar teisingai buvo suprasta, kad „vienoje šioje knygoje yra būtent abi ataskaitos“, Ž. Pečiulis patvirtino: „Taip, tai yra abi ataskaitos“. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje A. Širinskienė prašė Ž. Pečiulio nurodyti, kurioje LRT tarybos ataskaitos vietoje yra LRT ataskaita ir kurioje – LTR tarybos ataskaitoje, o negalint to nurodyti, prašė Ž. Pečiulio atsakyti, kurio iš LRT įstatyme įvardytų dokumentų nėra teikiamoje LRT tarybos ataskaitoje. Atsakydamas Ž. Pečiulis teigė: „Galimas dalykas, tai yra tam tikra tradicija, kuri tęsiasi keletą metų. Jeigu mes sugalvosime tą tradiciją pakeisti, tai galėsime pakeisti. Aš manau, kad esmės čia pernelyg nekeičia, nes ataskaita apie LRT tarybos veiklą čia yra pateikiama.“ Iš esmės Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje Ž. Pečiulis pripažino, kad jis nesugeba atsakyti į A. Širinskienės klausimą, kur LRT tarybos ataskaitoje, kurioje sudėti du dokumentai – LRT ataskaita ir LRT tarybos ataskaita, vienas dokumentas baigiasi, kitas dokumentas prasideda.
8.1.1.12. Tokiomis aplinkybėmis Komisija konstatuoja, kad LRT taryba grindžia savo veiksmus nusistovėjusiomis tradicijomis ir nesivadovauja imperatyviomis LRT įstatymo nuostatomis dėl ataskaitų teikimo. Komisija nustatė, kad LRT tarybos ataskaita apima dvi ataskaitas – LRT ataskaitą ir LRT tarybos ataskaitą, tačiau LRT tarybos ataskaitoje nėra galimybės identifikuoti, atskirti abu dokumentus. LRT tarybos pirmininkas neturi aiškaus supratimo, objektyvių kriterijų, kas turi būti pateikiama LRT ataskaitoje ir kas turi būti pateikiama LRT tarybos ataskaitoje.
8.1.1.13. Taip pat Komisija, išanalizavusi už 2013–2017 metų laikotarpį teiktas kasmetines LRT tarybos ataskaitas, nustatė, kad 2013 metų LRT tarybos ataskaitos atskirame skyrelyje „LRT strategijos plano vykdymas“ pagal atskirus strateginius prioritetus pateikiama informacija apie įgyvendintas ir neįgyvendintas priemones. Komisija nustatė, kad 2014–2017 metų kasmetinėse LRT tarybos ataskaitose, LRT tarybos veiklos apžvalgose yra minima, kad LRT taryba posėdžiuose svarstė (išklausė) LRT valstybinės programų strategijos atitinkamų metų vykdymo plano ataskaitą, teikė pastabas, rekomendacijas LRT administracijai dėl plano tobulinimo, nusprendė koreguoti strategijos kai kurias nuostatas, tvirtino darbo grupės parengtas strategijos pataisas, nuosekliai sekė, kaip strategija vykdoma, tačiau 2014–2017 metų LRT tarybos ataskaitose nėra atskiro skyriaus, kuriame būtų pateikta konkreti informacija apie strategijos tikslų įgyvendinimo priemones ir jų įvykdymą ar neįvykdymą. Taigi, nei įstatymų leidėjas, nei visuomenė neturi galimybės įsitikinti, kaip buvo įvykdyta ši strategija.
8.1.1.14. Iš Komisijos vykdytų apklausų matyti, kad LRT taryba susiduria su sunkumais ir įgyvendindama kitas jai priskirtas funkcijas. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje komisijos nariui V. Poderiui teiraujantis apie LRT tarybos funkciją – „prižiūrėti, žiūrėti ar stebėti, ar kontroliuoti, ar reguliuoti, <...> kaip visas LRT kolektyvas vykdo savo misiją, uždavinius ir tuos reikalavimus, kurie išdėstyti gana abstrakčiai, bet yra išdėstyti“, ir kaip konkrečiai, kurioje vietoje LRT taryba tai išdėsto savo ataskaitoje, Ž. Pečiulis paaiškino: „Iš tikrųjų sunku atsakyti į šitą klausimą, nes ir kuriant naują strategiją mums irgi buvo iškilę tokių klausimų, kad ką nors siekti, daryti ir panašiai. Bet sakome, jeigu mes prašysime siekti, daryti, o mes iš esmės jau tą darome, mes jau esame pasiekę, tai tada atsirado formuluotės ir toliau tą tęsti ir panašiai. Kadangi mes tą ataskaitą teikiame kiekvienais metais, iš esmės kokių nors didžiulių struktūrinių ir turinio pokyčių nėra. Iš esmės yra tęsiama ta pati veikla, ir mes irgi kažkaip įsivaizduojame, kad galbūt tokiame beletristiniame mūsų ataskaitos tekste pateikiame tai, ką mes darome, tai, ką mes veikiame. Tai turėtų būti įskaityta. Be abejo, tas jūsų pasiūlymas ir patarimas gali būti įsiklausomas, kad iš tikrųjų mes imame kažkokį punktą – mūsų ten, tarkime, ar LRT tarybos įstatymo, ar misijos, ar strategijos ir kiekvieną tą punktelį komentuojame ataskaitoje. Gali būti toks variantas, aš jį visiškai priimu.“
8.1.1.15. Komisija, tirdama tiek jau pirmiau minėtus Ž. Pečiulio pasisakymus, tiek ir pateiktas metines ataskaitas, nustatė, kad LRT tarybos metinėje ataskaitoje faktiškai nėra atsiskaitoma už tai, kaip LRT įgyvendina LRT įstatyme jai nustatytus uždavinius, LRT tarybos ataskaitoje nėra atskleidžiama LRT tarybos veikla, susijusi su jai priskirta priežiūros funkcija.
8.1.1.16. LRT įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 13 punkte, taip pat LRT įstatų 10 punkto 16 pastraipoje nustatyta, kad LRT generalinis direktorius LRT „Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas“. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje komisijos nariui V. Poderiui teiraujantis, kaip LRT taryba įgyvendina šią jai nustatytą funkciją, kaip nuolat tai vyksta, Ž. Pečiulis paaiškino: „Aš esu atsinešęs mūsų LRT tarybos šių metų veiklos plano projektą. Aš jo neskaitysiu, bet tik noriu pasakyti, kad kiekviename posėdyje yra kas nors tokio apie misijos vykdymą, apie programų struktūras ir finansiniai, ir kitokie klausimai. Tai vyksta kiekvieną kartą, o ten galbūt tame įstatyme turima omenyje, kad jeigu papildomai kas nors iškiltų, bet čia tikrai tas klausimas neegzistuoja. Ką gi mes ten veikiame kiekviename posėdyje, jeigu nekalbame apie programas. Ir būtent jos turi atitikti misiją, jos turi atitikti…“
8.1.1.17. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje komisijos nariui V. Poderiui paklausus, kaip LRT taryba, įgyvendindama priežiūros funkciją, vykdo LRT ir generalinio direktoriaus veiklos kontrolę ir kokiais vertinimo kriterijais grindžiamas vertinimas, kaip įgyvendinami uždaviniai, siekiami tikslai, kaip yra atskleidžiama ir atsiskaitoma visuomenei apie viešųjų finansų panaudojimą LRT veiklai, Ž. Pečiulis teigė: „Jeigu mes kalbame apie turinį, tai tas dalykas nėra toks iškilmingas, kad ateina generalinis direktorius ir mes… kaip jūs vykdote misiją ir pateikia [ataskaitą]. Ne. Grįžtu prie mūsų tarybos veiklos plano. Šiais metais yra suplanuotos kokios keturios kryptys, kokias laidas mes pasikvietę ekspertus analizuosime. Informacines, emigracijai skirtas laidas. Neseniai trys ekspertai iš trijų universitetų buvo pakviesti tarybai pristatyti savo nuomones apie politines laidas. Štai kas yra kasdienis darbas ir kasdienis… kaip LRT taryba atlieka misiją, galų gale čia ne tik misija, čia yra žiniasklaidos principo, objektyvumo ir t. t., ir t. t. Iš tikrųjų tai yra kasdienis darbas ir kasdieninė LRT tarybos veikla.“ Be to, Ž. Pečiulis dėl LRT veiklos vertinimo paaiškino: „Pagal penkis vertinimo punktus LRT yra vertinama geriausiai: objektyvumas, patikimumas… Vienintelis modernumas, kažkodėl mūsų moderniais nepripažįsta, nors mes esame moderniausi, čia be jokios abejonės. Tai yra vienas dalykas. Tai yra apklausos. Tai yra, kaip sakiau, svarstymas taryboje. Čia yra tokie dalykai, kurių neišmatuosi procentais, tarkime, misijos vykdymo. Mes kaip tik kartais barame LRT administraciją, kuri pateikdama mums ataskaitas surašo, kiek, tarkime, „Panoramoje“ parodyta reportažų ta tema ar kita tema. Iš tikrųjų tai yra gana sunkūs klausimai, bet, dar kartą kartoju, ne LRT taryba svarsto laidas, ne LRT taryba jas kritikuoja. Mes kviečiamės ekspertus. Taigi čia vienas turbūt iš tų kelių. Ir viskas susideda į tokį, galima sakyti, bendrą paveikslą. Jeigu mes analizuojame tam tikrom grupėm, jeigu pamatome kažkokių problemų, mes tas ekspertų išvadas pateikiame administracijai, jie daro tam tikras išvadas, korekcijas. O kad misiją vykdo, tai mums kažkaip abejonių nekyla. Tik kaip ją vykdo.“
8.1.1.18. Komisija, įvertinusi liudijimus ir 2013–2017 metų LRT tarybos posėdžių protokolus, konstatuoja, kad LRT taryboje nėra aiškaus sisteminio požiūrio, kaip turėtų vykti priežiūros procesas ir kaip už jį turi būti atsiskaitoma visuomenei. LRT taryba iš esmės nevykdo sisteminės kontrolės, kaip vykdoma LRT misija ir uždaviniai, nėra nustatytos aiškios periodinio generalinio direktoriaus atsiskaitymo už administracijos veiklą tvarkos.
8.1.1.19. Komisijos atlikto tyrimo metu taip pat vertintas ir kitų LRT tarybos funkcijų vykdymas. LRT įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš LRT tarybos funkcijų nustatyta, kad LRT taryba tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat LRT vidiniais teisės aktais yra nustatyta LRT programų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje Komisijos nariui V. Poderiui paklausus, kaip LRT taryba vykdo pirmiau minėtą įstatyme nustatytą konkursų rezultatų tvirtinimo funkciją, ar LRT taryba peržiūri rezultatus, ar LRT taryba gali nepatvirtinti rezultatų, jeigu programų konkursas yra įvykęs ir komisija yra priėmusi sprendimą, Ž. Pečiulis teigė: „O šiaip klausimas visiškai logiškas, mums tam tikrų klausimų iškyla ir mes, beje, dabar, pastaruoju metu, vėlgi bandėme patys paanalizuoti, ką reiškia šitų rezultatų tvirtinimas. Iki šiol mes tvirtindavome tą komisijos sudarytą eilę. Iš esmės tai buvo traktuojama kaip, galima sakyti, procedūra, kuri supažindino tarybą su ta eile. Kitas dalykas, jeigu būtų kokių nors nusiskundimų ar ko nors tokio. Bet praktiškai irgi, jeigu būtų nusiskundimų, LRT taryba negali kištis į tą procedūrą, nes procedūra aprašyta Vyriausybės nutarime. Yra sudaryta komisija ar panašiai. Iš esmės įstatyme ta nuostata maždaug apibrėžta kaip tokia… Aš tik pabaigsiu trumpai. Taip, jinai apibrėžta kaip tokia supažindinimo tarybos. Dabar mes svarstėme galbūt tą etapą perkelti į vėlesnį, kada jau įvyksta derybos, kada jau aišku, kas patenka į tinklelį, kad mes tvirtiname vėliau. Bet vėlgi tai nevyksta, tai yra gyvas procesas, su vienais yra vieną dieną pasirašomos sutartys, su kitais – kitą. Dabar mes pasilikome prie tos pačios procedūros, mes tvirtiname tą sąrašą, o paskui prašome Administracinės komisijos įvertinti pasirinktų tam tikrų laidų kainos ir kokybės santykį, kad mums pateiktų. Tokia antra pakopa.“ A. Nekrošiui paklausus, ar LRT taryba dėl jai kylančių įstatyme nustatytų procedūrų neaiškumo kur nors kreipėsi, inicijavo įstatymų pakeitimus, Ž. Pečiulis atsakė: „Konkrečiai ne, mes diskutavome tarpusavyje. Bet dar kartą kartoju, kad dabar paskutiniuose poroje tarybos posėdžių buvo svarstoma ir pavesta Audito ir strateginio planavimo grupei pasiūlyti, kaip mes galėtume pakeisti šitą tvarką paisydami įstatymo ribų. Kaip ir sakiau, mes įvedėme antrą etapą – pavedimą Administracinei komisijai.“
8.1.1.20. Komisija, įvertinusi liudytojo parodymus bei Vyriausybės nutarimu įtvirtintą reguliavimą, kuris nustato programų pirkimų organizavimo tvarką, konstatuoja, kad LRT tarybai LRT įstatyme pavestos funkcijos – tvirtinti programų konkursų rezultatus – įgyvendinimas yra tik formalus, tą LRT taryba suvokė, tačiau neinicijavo diskusijos ir teisės aktų pakeitimų, LRT tarybos pirmininkas nepateikė aiškaus atsakymo, kokie konkretūs veiksmai inicijuoti LRT, siekiant aktyviai, o ne formaliai įgyvendinti šią funkciją.
8.1.1.21. Pastebėtina, kad Komisijos 2018 m. vasario 8 d. posėdyje komisijos nariui V. Poderiui paklausus LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus apie LRT tarybos funkciją tvirtinti konkursų LRT programoms rengti rezultatus, ar LRT taryba gali atsisakyti ar peržiūrėti arba netvirtinti tų rezultatų, taip pat ar tokių atvejų buvo pasitaikę praktikoje, A. Siaurusevičius teigė, kad LRT taryba gali atsisakyti ir netvirtinti rezultatų, be to, LRT tarybai pačiai buvo kilęs toks klausimas. A. Siaurusevičius paaiškino, koks LRT tarybos vaidmuo vykdant programų konkursus: „taryba dar prieš tai tvirtina konkursų temas. Per konkursų temas tu nusibrėži gaires būsimam sezonui. Pavyzdžiui, šio sezono, sakyčiau, raudona linija buvo šimtmetis, kad ir atitinkamai komisija vertina, projektai, kurie gali būti susiję su šimtmečiu. <...> Bet dažniausiai, matot, tvirtinamos temos ir po to pateikiame rezultatus, pateikiame argumentus, kodėl vertinimas yra tos laidos toks, <…> vertinimo kriterijų įvairių gali būti – gera laida, bet per brangi mums. Tada, jeigu nesusideri, reikia atsisakyti kartais skaudama širdim. Kartais susideri, kartais tiesiog atsisako dalyvis už mūsų siūlomą kainą. Visokių situacijų. Dabar, beje, taryboje dėl to tvirtinimo yra… Ir dabar buvo diskusija, čia visiškai nesusijusi su šita… paskutiniame ar priešpaskutiniame posėdyje, nepamenu, būtent diskusija, kaip dar tobulinti tas tvarkas, nes jos buvo sukurtos ne vakar, tiktai kur nors taisomos, tobulinamos. Dabar ta diskusija irgi nuo rudens, kaip dar gal daryti pakeitimus, bet daryti pakeitimus būtent sustiprinant tarybos galias. O man tada būtų daug geriau, įvertinant, ką kalbėjome prieš tai, nes kai visi dalyvauja, tai visi gali ir atsakomybes pasidalinti.“ Taigi, LRT taryba ir generalinis direktorius skirtingai suvokia LRT tarybos atliekamą funkciją tvirtinti konkursų rezultatus: direktoriaus įsitikinimu, LRT taryba gali atsisakyti ir netvirtinti rezultatų, nors taryba mano tokios teisės neturinti, nes jos nesuteikia programų pirkimus reguliuojantis Vyriausybės nutarimas.
8.1.1.22. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdžio metu, aptariant LRT įstatyme nustatytą LRT tarybos narių skyrimo tvarką, Ž. Pečiulis, paprašytas išsakyti nuomonę dėl šios tvarkos, teigė: „Kai buvo pirmą kartą formuojama pagal įstatymą, vieni buvo dvejiems metams, kiti ketveriems, kiti šešeriems. Dabar visi skiriami šešeriems, bet kadencijos yra skirtingos ir kas dveji metai, kaip sakiau, pernai Seimas, užpernai Seimas, šiais metais prezidentūra, o po dvejų metų visuomeninės organizacijos. Taigi ji atsinaujina nuolat kas dveji metai. <...> šis Seimas neskirs tarybos nario, nes paskyrė prieš metus praėjęs Seimas, o dabar skirs jau tik po jūsų. Bet ši diskusija vyko maždaug 2009 metais, tai yra A. Kubiliui būnant premjeru būtent tas klausimas buvo keliamas taip, kad šitos tarybos narių kadencijos turėtų sutapti su politinėm kadencijom, na, maždaug.“
Atitinkamai Komisijos narys V. Poderys, remdamasis Europos transliuotojų sąjungos dokumentais, teigė: „Ten mintis yra tokia: ši įstaiga yra ne valstybės, o visuomenės, ir taryba vaidina ypatingą rolę, dėl to ją skiriant turi būti kuo didesnė diversifikacija arba išsklaidymas, didžiausių nuotaikų atstovavimas kuo didesnis. Dabar, kaip jūs sakote, tas visas blokas yra paskiriamas vieno asmens. Jeigu būtų po truputį kasmet ir bloko viduje rotuojama, tai didesnė diversifikacija būtų, būtų didesnis atstovavimas įvairiausių nuotaikų, sluoksnių, požiūrių ar interesų, ar bet ko.“
8.1.1.23. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitais, negu aptariamas, atvejais, siekiant išlaikyti institucijos ar organo nepriklausomumą nuo politikų, kurie deleguoja jo narius, yra įvedamas būtent laipsniškas narių skyrimas. Pavyzdžiui, toks laipsniškumas yra išlaikomas skiriant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos banko valdybos narius, Vertybinių popierių komisijos narius.
8.1.1.24. Kitas LRT valdymo organas – generalinis direktorius. Kaip nustatyta LRT įstatymo 12 ir 13 straipsniuose, generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Generalinis direktorius vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami; Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas. Taip pat generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą. Taigi, generalinio direktoriaus pareigybei suteikta daug galių, kurias jis gali panaudoti vienasmeniškai. Kartu jam suteikta tiek vidinių teisės aktų leidžiamoji galia, tiek ir kontrolė, kaip tie vidiniai teisės aktai įgyvendinami. Toks galių sutelkimas vieno asmens rankose nėra būdingas moderniai valdymo sistemai ir kelia riziką, jog vienasmenis valdymo organas, turintis tokias galias, gali jas panaudoti neskaidriais bei priešingiems vadovaujamai institucijai interesams.
8.1.1.25. LRT įstatyme, be kita ko, nustatyta, jog LRT taryba „steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją“. LRT įstatyme yra nustatyta, jog „Administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius 4 metams skiria Taryba. <...> Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos ir (ar) finansų specialistai. <...> Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus.“ Administracinė komisija teikia LRT tarybai ekspertines žinias, tai patariamasis ir ekspertizes atliekantis organas. Antra vertus, Administracinės komisijos skyrimo tvarka lemia tai, kad Administracinė komisija yra visiškai priklausoma nuo subjekto, kuriam pataria ir teikia ekspertines žinias. Panaši priklausomybės situacija yra susiklosčiusi ir LRT tarybos atveju: LRT tarybą techniškai aptarnauja LRT generalinio direktoriaus paskirtas personalas, tai taip pat neužtikrina šio organo veiklos savarankiškumo ir daro ją priklausomą nuo LRT administracijos.
8.1.1.26. LRT įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Administracinė komisija atlieka šias funkcijas:
1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo;
4) teikia išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų;
6) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;
7) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;
8.1.1.27. LRT įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1–8 punktuose imperatyviai nustatytos Administracinės komisijos funkcijos; tik 11 straipsnio 6 dalies 9 punkte nustatyta funkcija, kurią Administracinė komisija gali atlikti pasirinktinai.
8.1.1.28. LRT įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje yra nuostata dėl Administracinės komisijos atskaitomybės LRT tarybai už veiklą: Administracinė komisija atsiskaito ne rečiau kaip kartą per metus. Ši nuostata išsamiai apibrėžta LRT įstatuose. LRT įstatyme, taip pat LRT įstatuose nustatyta, kad Administracinė komisija veikia pagal LRT tarybos patvirtintus nuostatus.
8.1.1.29. LRT 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. 4RA-253-(A1) pateiktuose Administracinės komisijos nuostatuose (patvirtinta LRT tarybos 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu (protokolas Nr. P1-10) yra nuostatų, nesuderintų su LRT įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, LRT įstatyme nustatyta, kad Administracinės komisijos „pirmininkas ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius“. Administracinės komisijos nuostatuose dėl posėdžių nustatyta, kad „Administracinės komisijos pirmininkas yra atsakingas už Administracinės komisijos veiklos organizavimą ir komisijos posėdžių sušaukimą. <...> Administracinės komisijos posėdžiai šaukiami tais atvejais, kai tai yra reikalinga siekiant įgyvendinti Tarybos bei generalinio direktoriaus prašymus, susijusius su Administracinės komisijos kompetencija.“ Nuostatos, dėl posėdžių dažnumo, kuris atitiktų LRT įstatyme nurodytą Administracinės komisijos posėdžių dažnumą, Administracinės komisijos nuostatuose nėra.
8.1.1.29. Administracinė komisijos nuostatuose dėl Administracinė komisijos kompetencijų nustatyta, kad „Administracinė komisija <...> yra kolegialus patariamasis organas. <...> Administracinės komisijos uždavinys – patarti Tarybai ir / arba generaliniam direktoriui, siekiant užtikrinti efektyvų, optimalų ir racionalų LRT finansinių išteklių planavimą bei naudojimą. <...> Administracinė komisija konsultuoja Tarybą ir generalinį direktorių finansų ir kitais klausimais. Administracinė komisija turi teisę rengti išvadas, teikti siūlymus bei konsultacijas ir kitais savo kompetencijos klausimais.“
8.1.1.30. Administracinės komisijos nuostatuose nėra perkeltų LRT įstatymo nuostatų dėl Administracinės komisijos narių išsilavinimo ar kompetencijos srities. Atsakomybė už Administracinės komisijos nuostatų tvirtinimą tenka LRT tarybai. Komisija konstatuoja, kad LRT taryba neužtikrino tinkamo LRT įstatymo nuostatų perkėlimo į LRT vidinius teisės aktus.
8.1.1.31. Administracinės komisijos nuostatų III skyriuje yra nuostatos dėl Administracinės komisijos darbo tvarkos: „Administracinė komisija, gavusi rašytinį Tarybos pirmininko ir / arba generalinio direktoriaus kreipimąsi, teikia išvadas. <...> Administracinė komisija, gavusi Tarybos pirmininko ar generalinio direktoriaus prašymą (-us), išsprendžia jį (juos) artimiausiame posėdyje, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai prašoma spręsti klausimus skubos tvarka. <...> Administracinė komisija turi teisę iš LRT administracijos ir Tarybos gauti visą informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Prireikus Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ir keli Administracinės komisijos nariai.“
8.1.1.32. Administracinės komisijos nuostatų III skyriuje nustatyta, kokias išvadas pagal Tarybos pirmininko ir (arba) generalinio direktoriaus kreipimąsi teikia Administracinė komisija:
– Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo;
– Tarybai dėl LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos vykdymo ataskaitos;
– Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo;
– Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 Lt (šimtas tūkstančių litų);
– dėl konkursui pateiktų LRT transliuojamų programų projektų finansinio pagrįstumo;
– generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;
– generaliniam direktoriui dėl kolektyvinės sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo.
8.1.1.33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau minėti Administracinės komisijos nuostatų punktuose atitinkamos LRT įstatymo normos aiškinamos jas siaurinant ir nurodant, kad komisija vykdo veiklą „pagal Tarybos pirmininko ir / arba generalinio direktoriaus kreipimąsi“, o LRT įstatyme nustatytos Administracinei komisijai privalomos vykdyti funkcijos, jų vykdymo nesiejant su jokio kito kompetentingos subjekto (tarybos, direktoriaus) veikimu. Toks plečiamasis reguliavimas yra ydingas, prieštarauja teisinės valstybės principui ir dėl to yra taisytinas.
8.1.1.34. Šis ydingas reguliavimas iškreipia ir atsakomybės klausimą: pagal LRT įstatymą Administracinės komisijos funkcijų neįgyvendinimas būtų tiesioginė Administracinės komisijos atsakomybė, o Administracinės komisijos nuostatuose, kai yra nustatyta tokia Administracinės komisijos darbo organizavimo tvarka ir funkcijos, atsakomybė dėl LRT įstatymo privalomų nuostatų įgyvendinimo (pvz., LRT įstatymo 11 straipsnio 6 dalies) ir atitinkamų Administracinės komisijos privalomų funkcijų vykdymo inicijavimo tenka LRT tarybai (ir (arba) generaliniam direktoriui).
8.1.1.35. Taip pat išanalizavusi už 2013–2017 metus teiktas LRT tarybos kasmetines ataskaitas Komisija konstatuoja, kad Administracinės komisijos nėra 2013–2016 metų LRT tarybos ataskaitose pateiktose LRT struktūros schemose. Galima daryti prielaidą, kad Administracinė komisija nėra laikoma reikšminga LRT struktūrine dalimi.
8.1.1.36. Komisijai apklausų metu aiškinantis, kaip atsakingi LRT darbuotojai bei LRT tarybos pirmininkas suvokė Administracinės komisijos paskirtį bei funkcijas, paaiškėjo šios aplinkybės:
Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje Ž. Pečiulis dėl Administracinės komisijos paskirties teigė: „O jeigu mes kalbėtume apie tam tikrą finansinę LRT veiklos kontrolę, tai įstatyme antroji grandis po LRT tarybos yra Administracinė komisija, kuri yra sudaroma, renkama LRT tarybos. Jai čia, 11 straipsnyje, irgi yra pavesta pačių įvairiausių funkcijų. O funkcijos yra tokios: teikia išvadas dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo, teikia išvadas Tarybai dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ir kiti punktai. Taigi yra nusistovėjusi tvarka, kad, LRT administracijai pateikus kitų metų biudžetą, Administracinė komisija svarsto, teikia mums rekomendacijas, lygiai taip pat ir biudžeto ataskaitas. Yra ir kiti klausimai.“ Tačiau tame pačiame Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje V. Poderiui paklausus dėl LRT įstatyme ir LRT vidiniuose teisės aktuose nustatyto Administracinės komisijos veikimo modelio, kai Administracinė komisija pataria ir LRT tarybai, ir LRT administracijai, generaliniam direktoriui tuo pačiu metu, kai LRT taryba turi vykdyti generalinio direktoriaus kontrolę, priežiūrą, pasitelkdama Administracinę komisiją būtent dėl finansinių ir administracinių klausimų, ar toks modelis nėra ydingas, Ž. Pečiulis atsakydamas teigė: „Man sunku vertinti, tai yra įstatymo nuostata, kad administracija šaukia posėdžius dviem atvejais: paprašius pakonsultuoti generaliniam direktoriui ir LRT tarybai. Yra tokia nuostata, bet tai yra tik konsultacinė struktūra, visi sprendimai yra priimami Tarybos arba generalinio direktoriaus.“
8.1.1.37. Ž. Pečiulis pripažino Administracinę komisiją kaip patariamąjį struktūrinį vienetą bei tas aplinkybes, kad Administracinė komisija veikia ne įstatyme nustatytais terminais, bet tik paprašius pakonsultuoti generaliniam direktoriui bei LRT tarybai. Tuo tarpu nuomonės dėl Administracinės komisijos pavaldumo ir vietos LRT ar vizijos, kaip galėtų būti keičiamas Administracinės komisijos pavaldumas didinant jos nepriklausomumą nuo LRT tarybos bei direktoriaus, neturėjo.
8.1.1.38. Komisijos 2018 m. vasario 22 d. posėdyje komisijos pirmininkui A. Nekrošiui paklausus dėl Administracinės komisijos funkcijos teikti išvadas dėl konkursui pateiktų LRT programų projektų finansinio pagrįstumo, ar Administracinė komisija prieš LRT vykdant kokį nors pirkimą turi jį pagrįsti, ar ne ir kaip Administracinė komisija vertino LRT tarybos svarstytą idėją, kad projektų finansinį pagrįstumą reikėtų vertinti ir svarstyti dar prieš pradedant jų įgyvendinimą, T. Šarapovas (buvęs Administracinės komisijos pirmininkas) teigė: „Man būnant komisijos pirmininku, pernai metų spalio pabaigoje buvo pateiktas klausimas dėl finansinio pagrįstumo vertinimo tam tikrų projektų. Komisija tą klausimą yra svarsčiusi. Iki tol, pirmą kadenciją man būnant komisijos nariu, kiek pamenu, mes nesame gavę tokio paklausimo, tokio tipo paklausimo. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tose LRT ataskaitose, metinėse ataskaitose, kurios yra viešos, yra įvardinti visi klausimai, kuriuos Administracinė komisija yra gavusi ir svarsčiusi. Aš dabar taip preciziškai negaliu tvirtinti, bet, pasižiūrėję tuos klausimus, jūs matysite, kokie jie buvo, ir tiek, kiek aš pamenu, jeigu teisingai pamenu, nebuvo tokio paklausimo.“
8.1.1.39. 2018 m. vasario 22 d. Komisijos posėdyje komisijos pirmininkui A. Nekrošiui paklausus dėl Administracinės komisijos funkcijos teikti išvadas LRT tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jeigu sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. eurų, kaip šios funkcijos įgyvendinimas vyksta, T. Šarapovas teigė: „Tai vėlgi neapsiribojant vien šia funkcija, visas funkcijas atlikdami mes svarstome klausimus tuomet, kai juos gauname iš Tarybos arba iš generalinio direktoriaus. Čia noriu konkrečiai pareferuoti į porą mūsų nuostatų punktų, jūs, be abejo, susipažinęs. Tai yra 2 straipsnio 10 punktas ir 3 straipsnio 20 punktas, apie kurį minėjote. Juose konkrečiai įvardinta ta sąlyga. Kuomet mes gauname paklausimą, kitaip tariant, teikimą, aš, kaip pirmininkas, jį gavęs inicijuoju su kitais komisijos nariais posėdį ir, priklausomai nuo turinio teikimo, mes žiūrime, ar mes turime pakankamai informacijos, ar mums jau pateikta informacija tą klausimą svarstyti. Ir jeigu mes matome, kad mums reikia papildomos informacijos, mes kreipiamės atitinkamai arba į Tarybą, arba į administraciją.“ A. Širinskienės paprašytas patikslinti atsakymą, ar Administracinė komisija vykdė įstatyme jai nustatytą funkciją – teikti išvadas dėl investicijų, viršijančių 29 tūkst. eurų, ar tokie klausimai yra svarstomi Administracinėje komisijoje, T. Šarapovas teigė: „Dabar aš tiksliai nepasakysiu, ar buvo teikimas suformuluotas taip, kad būtų raktinis žodis „investicija“. Tačiau kai mes svarstome mums pateiktas pajamų sąnaudų ataskaitas – ar pusmetines, ar tarpines, ar metines, tose ataskaitose yra pateikta daug straipsnių, daug eilučių. Nebūtinai galėjo būti specifiškai suformuluotas klausimas dėl investicijų, tačiau svarstydami mes, jeigu matome, kad turime, ką pasakyti, pavyzdžiui, dėl investicijų, kur mums kyla kokių nors klausimų arba pasiūlymų, mes tą išdėstome savo išvadoje arba protokole.“ A. Širinskienei dar kartą paklausus konkrečiai dėl LRT vykdytų didelių viešųjų pirkimų, tokių kaip KTS pirkimai, kur sumos siekia daugiau kaip 3 mln. eurų ir kur yra aiški investicija į ilgalaikį turtą, ar Administracinė komisija vertino tokio viešojo pirkimo dokumentus, jo ekonominį pagrįstumą, T. Šarapovas atsakė: „Jeigu gautume tokį konkretų teikimą, mes turėtume pateikti išvadą. Konkrečiai dėl KTS, aš nepamenu, kad būtų gautas teikimas.“
8.1.1.40. Komisija, 2018 m. vasario 22 d. posėdžio metu apklaususi Administracinės komisijos pirmininką T. Šarapovą, taip pat išnagrinėjusi LRT 2018 m. liepos 16 d. raštu Nr. 4RA-676-(A1) pagal Komisijos paklausimą (2018 m. birželio 27 d. Nr. S-2018-5270) pateiktus dokumentus ir informaciją apie Administracinės komisijos veiklą 2013–2017 metais, nustatė, kad LRT taryba, taip pat generalinis direktorius 2013–2017 metų laikotarpiu nesikreipė į Administracinę komisiją su prašymu pateikti išvadas Tarybai dėl sudaromos sutarties dėl investicijų, kurių sandorio suma siekia ne mažiau kaip 29 000 eurų.
8.1.1.41. LRT taryba neužtikrino, kad būtų laikomasi LRT įstatymo nuostatų dėl Administracinės komisijos privalomų funkcijų vykdymo, – nebuvo nei tinkamai teisiškai reglamentuota Administracinės komisijos veikla, nei raštiškai kreiptasi į Administracinę komisiją dėl privalomų funkcijų atlikimo. Administracinės komisijos pirmininko nuomone, toks iniciatyvus veikimas buvo apribotas vidiniais teisės aktais.
Komisijos 2018 m. vasario 22 d. posėdžio metu Komisijos narei A. Širinskienei pasiteiravus, ar Administracinė komisija ėmėsi iniciatyvos, ar veikė aktyviai, kai pats T. Šarapovas, būdamas Administracinės komisijos nariu pirmąją kadenciją matė, kad Administracinė komisija nesulaukia paklausimų iš LRT tarybos, ar Administracinė komisija siūlė LRT tarybai vykdyti LRT įstatyme tarybai nustatytas funkcijas, T. Šarapovas paaiškino: „Čia norėčiau šiek tiek akcentuoti tam tikrus mūsų istorinius veiklos momentus. Mums proaktyviai kažką teikti neleidžia nuostatai ta prasme, kad mes neturime galimybės nieko teikti, kol mūsų nepaklausia.“
8.1.1.42. Problemų kyla ir dėl kitų Administracinės komisijos funkcijų įgyvendinimo aktyvumo. Pvz., LRT įstatymo 11 straipsnyje kaip viena iš Administracinės komisijos funkcijų nustatyta, kad Administracinė komisija „gali siūlyti Tarybai inicijuoti LRT ar atskirų jo padalinių ūkinės ir finansinės veiklos auditą“. Čia įstatymas jau suponuoja aktyvų veikimą, jo neriboja ir vidiniai LRT teisės aktai. Remdamasi LRT 2018 m. liepos 16 d. raštu Nr. 4RA-676-(A1) pateiktų Administracinės komisijos protokolų registrų kopijų informaciją Komisija nustatė, kad Administracinė komisija tik 2014 m. balandžio 8 d. (posėdžio protokolas Nr. P2-02) svarstydama klausimą „Dėl LRT metinio audito užduočių suformulavimo“ nusprendė: „Pasiūlyti Tarybai skelbti dviejų krypčių LRT 2014 m. audito konkursą: finansinį ir veiklos efektyvumo vertinimo. Pavesti Administracinei komisijai sukonkretinti pirkimo objektą.“ Komisija taip pat nustatė, kad 2013–2017 metų laikotarpiu Administracinė komisija daugiau nėra svarsčiusi jokių kitų klausimų dėl siūlymų Tarybai inicijuoti LRT ar atskirų jo padalinių ūkinės ir finansinės veiklos auditą.
8.1.1.43. Komisija nustatė, kad pagal LRT tarybos darbo reglamentą (6.2, 7.3 p.) Administracinės komisijos pirmininkui, kaip ir LRT tarybos nariams bei generaliniam direktoriui, turėtų būti siunčiama planuojamo LRT tarybos posėdžio medžiaga, Tarybos posėdyje turėtų dalyvauti Administracinės komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas Administracinės komisijos narys. Galima daryti prielaidą, kad Administracinė komisija buvo informuota apie LRT tarybos posėdžių darbotvarkes, todėl turėjo galimybę, nelaukdama LRT tarybos arba generalinio direktoriaus kreipimosi, įgyvendindama LRT įstatyme nustatytas prievoles (pavyzdžiui, teikti išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų), vykdyti privalomas įstatymo nuostatas arba siūlyti keisti LRT vidiniais teisės aktais nustatytą Administracinės komisijos darbo tvarką. Administracinė komisija buvo informuota apie tai, kad reikia naudoti finansinę informaciją priimant visus LRT tarybos ir vadovų sprendimus, tačiau aktyviai nesiėmė priemonių dėl savo veiklos organizavimo pokyčių.
8.1.1.44. Dėl įdarbintų darbuotojų skaičiaus ir darbuotojų atlyginimų. LRT 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4RA-1222-(A1) atsakydama į Seimo narių klausimą, koks yra LRT darbuotojų, dirbančių darbo sutarties pagrindu, atlyginimo vidurkis, nurodė, kad duomenys apie vidutinį darbuotojų darbo užmokestį yra skelbiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) interneto svetainėje. SODROS duomenimis, vidutinis LRT darbuotojų darbo užmokestis (su mokesčiais ir socialinio draudimo įmokomis):
3) 2017 m. liepos mėn. – 1 075,03 euro.
Vidutinis darbo užmokestis nurodytas su priedais, didžiąją dalį jų sudaro priedai, mokami pagal įstatymus (už viršvalandžius, darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, darbą, susijusį su važiavimu), taip pat kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais (pvz., gimus vaikui ir kt.).
Dėl didžiausias LRT pagal darbo sutartį mokamo darbo užmokesčio LRT 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4RA-1222-(A1) nurodė 3 765,06 euro neatskaičius mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.
8.1.1.45. LRT 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4RA-1222-(A1) pateikta informacija apie išmokėtą vidutinį darbo užmokestį su priedais ir autoriniu atlygiu 2016 m. ir 2017 m. 1–10 mėn. pateikta atitinkamai lentelėse:
1 lentelė. LRT darbuotojų vidutinis darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu 2016 m.
| Veiklos sritis |
Darbuotojų skaičius per 2016 m. |
Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu per 2016 m., Eur |
Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu per 1 mėn., Eur |
Priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu 2016 m. mediana, Eur |
| Turinio kūrimas (žurnalistai)1 |
123 |
15 827 |
1 319 |
15 102 |
| Turinio kūrimas2 |
95 |
13 169 |
1 097 |
12 441 |
| Programų gamyba3 |
153 |
9 819 |
818 |
8 953 |
| Technologijos4 |
104 |
10 270 |
856 |
10 425 |
| Administravimas ir kita veikla5 |
113 |
14 472 |
1 206 |
12 358 |
| Iš viso: |
588 |
|
|
|
2 lentelė. LRT darbuotojų vidutinis darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu 2017 m. 1–10 mėn.
| Veiklos sritis |
Darbuotojų skaičius per 2017 m. 1–10 mėn. |
Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu per 2017 m. 1–10 mėn., Eur |
Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu per 1 mėn., Eur |
Priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais ir autoriniu atlygiu 2017 m. 1–10 mėn. mediana, Eur |
| Turinio kūrimas (žurnalistai)1 |
131 |
13 774 |
1 377 |
13 599 |
| Turinio kūrimas2 |
94 |
11 622 |
1 162 |
11 127 |
| Programų gamyba3 |
161 |
8 994 |
899 |
8 116 |
| Technologijos4 |
112 |
9 071 |
907 |
9 292 |
| Administravimas ir kita veikla5 |
86 |
13 534 |
1 353 |
12 195 |
| Iš viso: |
584 |
|
|
|
1Turinio kūrimas (žurnalistai): žurnalistai, reporteriai, laidų vedėjai, žinių vedėjai, korespondentai, redaktoriai.
2Turinio kūrimas: režisieriai, režisierių asistentai, garso režisieriai, TV operatoriai, projektų vadovai.
3Programų gamyba: dekoracijų statytojai, rekvizitas, grimas, vaizdo montažas, archyvas, prodiuseriai, techniniai redaktoriai, kalbos redaktoriai, programų išleidimas.
5Administravimas ir kita veikla: generalinis direktorius, pavaduotojai, departamentų, programų direkcijų ir skyrių vadovai, teisės, personalo, finansų specialistai, užsienio ryšiai, dokumentų valdymas, darbuotojų sauga ir sveikata, vadybininkai, projektų vadovai, pardavimai, rinkodara.
LRT 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4RA-1222-(A1) pateikta informacija apie išmokėtą vidutinį darbo užmokestį su priedais pagal pareigybių lygius 2016 m. ir 2017 m. 1–10 mėn. pateikta atitinkamai lentelėse:
3 lentelė. LRT darbuotojų vidutinis darbo užmokestis su priedais pagal pareigybių lygius 2016 m.
| Pareigybės
lygis |
2016 m. metinio darbo užmokesčio mediana, Eur |
Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais* per 2016 m., Eur |
Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais* per 1 mėn., Eur |
| 9 |
8 695 |
9 343 |
779 |
| 10 |
8 473 |
7 170 |
598 |
| 11 |
8 283 |
8 039 |
670 |
| 12 |
8 746 |
9 155 |
763 |
| 13 |
10 438 |
10 305 |
859 |
| 14 |
12 064 |
12 475 |
1 040 |
| 15 |
13 981 |
14 131 |
1 178 |
| 16 |
18 423 |
17 442 |
1453 |
| 17 |
23 139 |
22 223 |
1 852 |
| 18 |
25 646 |
26 055 |
2 171 |
| 19 |
23 966 |
23 966 |
1 997 |
| 20 |
38 573 |
38 573 |
3 214 |
| 22 |
45 018 |
45 018 |
3 751 |
4 lentelė. LRT darbuotojų vidutinis darbo užmokestis su priedais pagal pareigybių lygius 2017 m. 1–10 mėn.
| Pareigybės
lygis |
2017 m. 1-10 mėn. darbo užmokesčio mediana, Eur |
Vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis su priedais* per 2017 m. 1–10 mėn., Eur |
Priskaičiuoto darbo užmokestis už 2017 m. 1–10 mėn. mėnesinis vidurkis, Eur |
| 9 |
7 509 |
7 678 |
768 |
| 10 |
7 045 |
6 143 |
614 |
| 11 |
7 482 |
7 416 |
742 |
| 12 |
7 532 |
7 864 |
786 |
| 13 |
9 264 |
9 151 |
915 |
| 14 |
10 413 |
10 822 |
1 082 |
| 15 |
12 336 |
12 554 |
1 255 |
| 16 |
15 643 |
14 706 |
1 471 |
| 17 |
19 897 |
21538 |
2 154 |
| 18 |
22 693 |
20 615 |
2 061 |
| 19 |
23 293 |
23 293 |
2 329 |
| 20 |
31822 |
31 822 |
3 182 |
| 22 |
38 180 |
38 180 |
3 818 |
8.1.1.46. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog, LRT tarybos pateiktais duomenimis, 2015 ir 2016 metais beveik kas antras LRT darbuotojas greta darbo sutarties su LRT yra sudaręs ir autorines sutartis.
Paprašytas paaiškinti, kokiais atvejais su darbuotojais sudaromos tik darbo sutartys ir kokiais kriterijais vadovaujantis kitais atvejais sudaromos ir darbo sutartys, ir autorinės sutartys, LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius nurodė, kad „už papildomą darbą jiems [t. y. darbuotojams] išmokami autoriniai atlyginimai <...>. Jeigu, sakykim, išdirbamas tam tikras laikas už krūvį ir jis išpildo tą, o dažnai yra to krūvio daugiau, daugiau filmavimų, tai autoriniai honorarai yra tam tikra skatinimo priemonė už papildomą darbą. Jeigu paimsime, sakykim, vasario 16 d., kiek transliacijų, suskaičiuokite, iš įvairių vietų bus, ir galbūt net reikės samdyti žmonių iš šalies būtent šitam darbui ir tada, priklausomai nuo jo krūvio, bus kam nors išmokamas autorinis honoraras.“ Taip pat generalinis direktorius A. Siaurusevičius nurodė, kad dirbdami pagal autorines sutartis LRT darbuotojai naudojasi LRT patalpomis bei LRT suteikiamais darbo įrankiais, pakartotinai pažymėdamas, jog „čia yra tiesiog jų papildomas darbas“. 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje liudydama naujoji LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat nurodė, jog: „tas darbo užmokesčio klausimas ir autorinių, ir įvairiausių priedų, kurie keliauja ant viršaus darbo užmokesčio, etatiniams darbuotojams klausimą mes norime spręsti iš esmės, nes mums atėjus susidarė kartais įspūdis, kad patys Radijo ir televizijos vadovai nežino, koks yra galutinis… kiek žmogus, kuris ten, tarkim, žurnalistas, dirbdamas tiek radijuje, tiek bendradarbiaudamas su Radiju ir televizija, kokia yra ta galutinė suma į rankas, pavyzdžiui, kurią jis gauna. Ir tikrai aptikome tokių atvejų, kad, pavyzdžiui, darbuotojo atlygis yra tam tikra dalis, o honoraras yra dar triskart tiek. Tai tada iškyla klausimas, ką veikia darbo metu tas darbuotojas ir kiek jis dirba tų valandų per parą. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad autorinė turbūt ta sistema ir duoda šiek tiek lankstumo, nes darbų yra įvairiausių ir tarp autoriniais gaunančių atlygius darbuotojų yra ir tokių, kurie atlieka nedidelius darbus, ir tokių, kurie atlieka didesnius darbus ir realiai dirba faktiškai kaip etatiniai.“
8.1.1.47. Šiomis aplinkybėmis pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato autorinės sutarties paskirtį – autorių turtinių teisių į sutartyje nurodytą kūrinį perdavimą ar suteikimą kitai šaliai, kai kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad autorinėmis sutartimis nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, jog autorinė sutartis negali būti naudojama papildomo darbo, atliekamo pagal darbo sutartį, apmokėjimui užtikrinti ar skatinimui už darbuotojo atliekamą papildomą darbą, tačiau LRT darbo santykiai reguliuojami būtent taip. Tuo atveju, kai darbuotojas dirba papildomus darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis jam privalo būti atlyginama už papildomą darbą, mokama už viršvalandžius ir pan. Be to, darbuotojams, kuriuos norima paskatinti, teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti mokami priedai ir premijos.
8.1.1.48. Pirmiau nurodytos LRT pateiktos aplinkybės rodo, kad darbo santykių įforminimas ir darbo užmokesčio bei mokesčių mokėjimas vykdomas, tikėtina, pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba LRT vadovybė nesupranta esminių skirtumų tarp LRT sudaromų darbo ir autorinių sutarčių. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, Komisija kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija), prašydama atlikti patikrinimą ir nustatyti, ar LRT, sudarydama autorines sutartis su savo darbuotojais, dirbančiais ir pagal darbo sutartį bei atliekančiais tas pačias darbines funkcijas, nepažeidžia teisės aktų nustatytų reikalavimų ir darbuotojų teisių. 2018 m. kovo 8 d. buvo gautas Darbo inspekcijos atsakymas raštu Nr. SD-25-3259, kuriame nurodoma, kad, Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrinimo metu atsitiktinės atrankos būdu patikrinus keletą darbo sutarčių su tam tikras pareigas einančiais darbuotojais ir atitinkamai su šiais darbuotojais sudarytas autorines sutartis, nustatyta, jog „LRT sudaromose autorinėse sutartyse daugumoje susitariama dėl Įstatyme saugomų autorių teisių, kas nėra darbo sutarties dalykas. LRT sudarytų autorinių sutarčių paskirtis – autorių turtinių teisių į sutartyje nurodytą kūrinį (objektą) perdavimas ar suteikimas kitai šaliai, o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį (objektą) arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti už tai atlyginimą.“ Darbo inspekcijos atsakyme taip pat pažymima, kad Darbo inspekcijai „nėra suteikta teisė spęsti klausimo ir pripažinti sudarytas civilines sutartis neteisėtomis ir / ar vertinti galimo apsimestinio sandorio sąlygas. Pagal kompetenciją civilinę sutartį pripažinti negaliojančia turi teisę teismai. VDI [Darbo inspekcijos] nuomone, su LRT darbuotojais autorinės sutartys sudarytos ne papildomiems darbams atlikti pagal darbo sutartį, apmokėjimui užtikrinti ar skatinimui už darbuotojo atliekamą papildomą darbą, o sudaromos dėl autorių teisių objektų sukūrimo ir autorių teisių į juos perdavimo.“ Be to, Darbo inspekcijos atsakyme pat pažymima, kad „atliekamo patikrinimo metu nustatyta, kad LRT generalinis direktorius nepasirašo nei darbo sutarčių, nei autorinių sutarčių. Tai patvirtino ir LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė A. Nausėdė, kuri paaiškino, kad 2015 m. vasario 18 d. LRT generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1RA-21 „Dėl įgaliojimo pasirašyti sutartis“ LRT darbuotojų darbo sutartis įgalioti pasirašyti Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas, o jam nesant – Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vadovas, o autorines kūrinio ar gretutinių teisių objekto užsakymo sutartis, sudaromas tarp LRT ir autoriaus ar gretutinių teisių subjekto atitinkamai pagal veiklos sritį, – generalinio direktoriaus pavaduotojas, LRT direkcijų direktoriai bei departamentų vadovai.“
8.1.1.49. Taigi, išnagrinėjusi atrinktas sutartis, Darbo inspekcija bent jau atlikto tyrimo apimtimi pažeidimų nenustatė. Tačiau tai neišsklaido abejonių, kad LRT galimai piktnaudžiavo sudarydama autorines sutartis ir taip išvengdama darbo sutarčių sudarymo tais atvejais, kai pagal požymius asmens veikla atitinka darbo sampratą. Šią abejonę sustiprina ir tai, kad, kaip jau minėta, naujoji LRT generalinė direktorė iš esmės pripažino, jog „tarp autoriniais gaunančių atlygius darbuotojų yra ir tokių, kurie atlieka nedidelius darbus, ir tokių, kurie atlieka didesnius darbus ir realiai dirba faktiškai kaip etatiniai“. Esant tokiai faktiniai padėčiai, yra rizika, jog LRT biudžeto lėšos, skirtos atlyginimams, naudojamos neracionaliai.
8.1.1.50. Taip pat pastebėtina, kad lankstesnis autorinių sutarčių reguliavimas ir sudarymo galimybės nesuteikia asmenims tų garantijų, kurias suteikia darbo santykiai (pvz., esant darbo santykiams yra sunkiau atsisakyti asmens paslaugų, t. y. darbo, ir kt.), tad dažnai naudojant autorines sutartis greta darbo santykių (pvz., darbuotojo skatinimo tikslais) kyla manipuliavimo darbuotojų interesais, darbuotojų išnaudojimo ir priklausomybės nuo darbdavio stiprinimo pavojus.
Antra vertus, vertindama darbuotojų atlyginimus, Komisija vertino ir LRT direktoriaus atlyginimą. LRT įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. Tuo tarpu LRT įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta, kad „Taryba <...> viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo“ yra taikomas viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, vadovų darbo apmokėjimo tvarkai nustatyti. O LRT pagal LRT įstatymą yra būtent valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Į Vyriausybės nutarime numatytas išimtis LRT nepatenka. Taigi, yra manytina, kad LRT taryba, nustatydama direktoriaus atlyginimą, turi vadovautis šiuo Vyriausybės nutarimu. Tyrimo metu nustatyta, kad buvusio LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus darbo užmokestis buvo gerokai didesnis negu leidžiama Vyriausybės nutarime ir galiojančiuose įstatymuose: taikant maksimalius koeficientus LRT generalinio direktoriaus pastovioji darbo užmokesčio dalis būtų 1 921 euras, o kintamoji negalėtų viršyti 960 eurų. Taigi bendras jo darbo užmokestis negalėtų viršyti 2 881 euro. Tuo metu LRT taryba 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje protokoliniu sprendimu nutarė (posėdžio protokolas Nr. P1-4): „Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyti LRT generalinio direktoriaus atlyginimą 4 270 eurų“. Keltinas klausimas dėl tokio dydžio atlyginimo mokėjimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, yra svarstytina, ar toks atlyginimo mokėjimas yra teisėtas ir ar LRT taryba, kitaip negu nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 598, apskaičiuodama generalinio direktoriaus atlyginimo dydį neperžengė savo kompetencijos ribų ir neracionaliai naudojo LRT biudžeto lėšas.
Taip pat Komisija nustatė, kad, nepaisant valstybės skiriamo didelio LRT biudžeto, atskirų padalinių, pvz., LRT portalo, darbuotojų atlyginimai nebuvo proporcingi tiems, kurie tuo metu vyravo rinkoje. Komisijos 2018 m. balandžio 5 d. posėdyje vykdytos apklausos metu LRT portalo redaktorius V. Laučius liudijo: „Į portalą neinvestuojama, žurnalistai gauna mažas algas. Kaip kažkada R. Valatka buvo atleidžiamas iš „15min“, tai jis sakė, kaip ir daugelis mūsų žurnalistų, gauna vos 600 eurų. Patikėkite, tuo metu lrt.lt portale tai buvo dažna alga, kuri buvo gerokai žemesnė nei ta, ką uždirba radijo ir televizijos žurnalistai LRT LT. Kodėl taip yra, taip pat klausimas, į kurį aš neturiu atsakymo.“
8.1.1.51. Dėl pačios LRT kuriamų ir iš nepriklausomų prodiuserių įsigyjamų laidų santykio LRT 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4RA-1222-(A1), atsakydama į Seimo narių klausimą, „kokias radijo programas rengia LRT darbuotojai ir kokias nepriklausomi prodiuseriai“, teigė jog „visas radijo programas (laidas) rengia LRT darbuotojai. Yra tokių radijo laidų, kurias veda neetatiniai vedėjai“, taip pat pateikė tokių laidų sąrašą, kuriame nurodyta: 14 LRT radijo laidų (dviejose iš jų laidas veda ir etatiniai LRT vedėjai), 8 LRT Klasika radijo laidos, 8 LRT Opus radijo laidos.
8.1.1.52. LRT 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4RA-1222-(A1), atsakydama į klausimą „kokias televizijos programas rengia LRT darbuotojai ir kokias nepriklausomi prodiuseriai“, pateikė 2016 m. LRT transliuotų TV programų pavadinimus: 22 – LRT televizijos kurtų programų, 17 – bendros LRT produkcijos su prodiuserinėmis įmonėmis programų ir 15 – nepriklausomų prodiuserių programų.
8.1.1.53. LRT 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4RA-1222-(A1), atsakydama į Seimo narių klausimus: „Kokia pinigų suma yra skiriama radijo programai, LRT kanalo, LRT Kultūra, LRT Lituanica kanalų programoms? Kokia iš skirtų programai pinigų suma yra skirta programų pirkimui iš nepriklausomų prodiuserinių kompanijų ir kokia skirta LRT darbuotojų kuriamoms programoms“, teigė jog „trijų radijo stočių (LRT RADIJO, LRT KLASIKOS, LRT OPUS) programų turiniui įsigyti per 2016 m. buvo skirta 1 004 tūkst. EUR, iš prodiuserinių kompanijų nė viena programa (laida) nebuvo įsigyta. Trijų TV kanalų (LRT HD, LRT HD KULTŪROS, LRT LITUANICOS) programų turiniui įsigyti per 2016 m. iš viso buvo panaudota 12 489 tūkst. EUR, iš jų 6 788 tūkst. EUR (įskaitant PVM) buvo skirta turiniui iš nepriklausomų prodiuserinių kompanijų įsigyti.“
8.1.1.54. Pasikeitus LRT vadovybei, buvo peržiūrėti programų tinkleliai ir, LRT vadovybės teigimu, Komisijos 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje LRT pavyko sumažinti iš išorės prodiusuojamų laidų skaičių, dėl to programų kaina sumažėjo vidutiniškai 5 procentais, nors iki tol buvo stebėta kasmetė kainos augimo tendencija.
8.1.1.55. Vadinasi, racionaliau planuodama savo pačios prodiusuojamų ir nepriklausomų prodiuserių rengiamų programų santykį, LRT turi galimybių taupiau panaudoti savo biudžetą. Pastaroji galimybė, kaip rodo įvykę pokyčiai, 2013–2017 metų laikotarpiu LRT vadovybės buvo nepakankamai įvertinta.
8.1.2.1. Pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai. Ypač išskirtini šie racionaliam valstybės lėšų naudojimui galintys sukelti pavojų veiksniai:
8.1.2.1.1. šiuo metu LRT taryba atlieka įprastines dalininkų susirinkimo, tarybos ir iš dalies valdybos (generalinio direktoriaus) bei reguliavimo institucijos funkcijas. Toks tarpusavyje nesuderinamų funkcijų sutelkimas viename organe silpnina visą LRT įstaigos valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą;
8.1.2.1.2. šiuo metu Respublikos Prezidentas skiria keturis narius vienu metu šešerių metų kadencijai. Todėl susiklosto padėtis, kai Respublikos Prezidentas neturi galimybės skirti narių, nes juos savo kadencijos pabaigoje paskyrė prieš tai buvęs Respublikos Prezidentas. Taip pat ir šiuo metu Seimas skiria keturis narius vienu metu. Susidaro situacija, kai Seimas per visą kadenciją neturi galimybės paskirti LRT tarybos narių, nes juos yra paskyręs prieš tai buvęs Seimas. Taigi LRT tarybos narių skyrimas yra labai priklausomas nuo politinio ciklo, o tai gali lemti politiškai angažuotus, o ne geros valdysenos principais paremtus LRT tarybos veiksmus valdant nacionalinį transliuotoją. Be to, LRT tarybos narių kadencija yra šešeri metai, o Lietuvoje paplitusi praktika kolektyvinio priežiūros ar valdymo organų narius skirti daugiausia penkeriems metams. Trumpesnės kadencijos užtikrina didesnį valdymo organų lankstumą ir atsinaujinimą, naujų kompetencijų turinčių asmenų įsiliejimą į kolektyvą;
8.1.2.1.3. šiuo metu LRT tarybos nariams nėra nustatyti minimalūs išsilavinimo, profesinės patirties ar reputacijos reikalavimai. Geroji patirtis yra tokius reikalavimus kelti įstaigų ir įmonių vadovams, organų nariams, užtikrinant, kad jie turės pakankamai kompetencijos įmonės valdymo ir jos biudžeto priežiūros srityse ir, būdami nepriekaištingos reputacijos, veiks maksimaliai skaidriai;
8.1.2.1.4. šiuo metu LRT tarybą aptarnauja Administracinė komisija ir LRT personalas, priskirtas generalinio direktoriaus. Tokia tvarka neužtikrina Tarybos darbo nepriklausomumo nuo LRT administracijos, vidiniai teisės aktai riboja Administracinės komisijos funkcijų, jai numatytų LRT įstatyme, atlikimą ir lemia Administracinės komisijos neveiksnumą;
8.1.2.1.5.šiuo metu LRT administracijai vienvaldiškai vadovauja generalinis direktorius. Tai suponuoja per didelį veiklos rizikos, tarp jos ir korupcinės, sukoncentravimą.
8.1.2.2. Kyla abejonių dėl LRT generaliniam direktoriui mokamo atlyginimo dydžio teisėtumo ir to, ar LRT taryba, kitaip negu nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 598, apskaičiuodama generalinio direktoriaus atlyginimo dydį neperžengė savo kompetencijos ribų ir neracionaliai naudojo LRT biudžeto lėšas.
8.1.2.3. Lankstesnis autorinių sutarčių reguliavimas ir sudarymo galimybės nesuteikia asmenims tų garantijų, kurias suteikia darbo santykiai (pvz., esant darbo santykiams yra sunkiau atsisakyti asmens paslaugų, t. y. darbo, ir kt.), tad LRT dažnai naudojant autorines sutartis greta darbo santykių (pvz., darbuotojo skatinimo tikslais) kyla manipuliavimo darbuotojų interesais, darbuotojų išnaudojimo ir priklausomybės nuo darbdavio stiprinimo pavojus, o mokant autorinį atlyginimą už tai, kad yra atliekamos darbo funkcijos, kyla grėsmė, jog biudžetas bus naudojamas neracionaliai, pakartotinai sumokant už tai, ką darbuotojas ir taip pagal savo pareigybes turėtų atlikti.
8.1.2.4. Racionaliau planuodama savo pačios prodiusuojamų ir nepriklausomų prodiuserių rengiamų programų santykį, LRT turi galimybių taupiau naudoti savo biudžetą. Pastaroji galimybė, kaip rodo 2018 metais įvykę pokyčiai, 2013–2017 metų laikotarpiu LRT vadovybės buvo nepakankamai įvertinta.
8.1.3. Komisija siūlo:
Pasiūlymai formuluojami bendrai dėl išvadų, išdėstytų šios išvados 8.1.2, 8.2.2 ir 8.3.2 punktuose, ir pateikiami po išvadų dalies, išdėstytos šios išvados 8.3.2 punkte.
8.2. Įvertinti, ar teisės aktais, inter alia, ir LRT vidiniais teisės aktais, nustatyta valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, misijai įgyvendinti.
8.2.1.1. Atsakydama į antrąjį jai suformuluotą klausimą, Komisija ekspertinės pagalbos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrių (toliau – Tyrimų skyrius). Tyrimų skyriaus 2018 m. vasario 23 d. analitinėje apžvalgoje Nr. 18/16 „Visuomeninių transliuotojų veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (toliau – Apžvalga), atliktoje Komisijos prašymu, buvo pateiktos keliolikos Europos Sąjungos valstybių narių visuomeninių transliuotojų veiklos reglamentavimo pavyzdžių analizės, kuriomis Komisija galėjo remtis formuluodama atsakymą į antrąjį jos tyrimui pateiktą klausimą.
„Airija
Airijos radijas ir televizija (air. Raidió Teilifís Éireann (RTE) yra pagrindinis šalies visuomeninis transliuotojas[1]. RTE turi įmonės, kurios valdymas ir veikla yra specialiai reglamentuota įstatymu (angl. statutory corporation) statusą. RTE yra ne pelno organizacija (not-for-profit organisation), finansuojama iš vadinamojo televizijos licencijos mokesčio, kurį moka fiziniai bei juridiniai asmenys, turintys TV imtuvus, ir RTE komercinės veiklos pajamų (įskaitant pajamas iš reklamos)[2].
RTE priežiūros ir žiūrovų bei klausytojų atstovavimo organas yra RTE Valdyba (the RTÉ Board). Pagal 2009 m. transliavimo įstatymo[3] (toliau – Transliavimo įstatymas) 81 straipsnį RTE Valdybą sudaro 12 narių. Vienuolika iš jų paskiria Vyriausybė: šešis – savarankišku ryšių, energijos ir gamtos išteklių ministro (toliau – Ministras) siūlymu, keturis – Ministro siūlymu, jungtiniam abejų parlamento rūmų Ryšių, energijos ir gamtos išteklių komitetui pateikus kandidatūras, ir vieną – pagal RTE darbuotojų kolektyve surengtų rinkimų rezultatus[4]. Dvyliktas Valdybos narys pagal pareigas yra RTE generalinis direktorius. Abiejų lyčių asmenų Valdyboje turi būti ne mažiau kaip po penkis.
RTE Valdybos nariu negali būti paskirtas asmuo, kuris neturi patirties ar žinių Transliavimo įstatymo 82 straipsnyje nurodytose srityse (žiniasklaida, visuomeninis transliavimas, skaitmeninės žiniasklaidos technologijos, profesinių sąjungų veikla, verslas ir komercija, mokslas, technologijos, aplinkosauga, menas, sportas ar kultūra, neįgaliųjų reikalai ir kt.). Valdybos narys skiriamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, tas pats asmuo negali būti skiriamas Valdybos nariu daugiau kaip du kartus iš eilės.
Ministrui pasiūlius, Vyriausybė iš RTE Valdybos narių paskiria RTE pirmininką (Transliavimo įstatymo 85 str.).
Pagal Transliavimo įstatymo 87 str. Valdybos nariai, vykdydami savo funkcijas, privalo:
– atstovauti žiūrovų ir klausytojų interesams;
– užtikrinti, kad RTE veikla, siekiant jai įstatymu numatytų tikslų[5], būtų veiksminga ir efektyvi;
– užtikrinti RTE perduodamų naujienų ir aktualijų tikslumą bei nešališkumą;
– saugoti RTE nepriklausomumą programų sumanymo, turinio ir kūrimo požiūriu; naujienų ir aktualijų programų redagavimą ir pateikimą bei programų tvarkaraščio sudarymą saugoti nuo valstybės, politinės ar komercinės įtakos.
RTE Valdyba tvirtina RTE strateginius planus, metinį biudžetą ir finansines ataskaitas, pritaria didelių investicijų projektams, atlieka finansų ir veiklos priežiūrą, prižiūri vidaus kontrolės sistemą ir kt. Valdybos narių veikla yra iš dalies specializuojama, tam joje įsteigti 5 nuolatiniai komitetai – audito ir rizikos, atlyginimų ir valdymo plėtros, programos, sąžiningo verslo (fair trading) bei komercijos ir technologijų[6].
RTE generalinis direktorius yra vykdantysis RTE vadovas. Jis vadovauja RTE kaip vyriausiasis nacionalinio transliuotojo skleidžiamo turinio redaktorius ir jo organizacinės veiklos administratorius. Generalinį direktorių skiria Valdyba, Vyriausybei sutikus. Vyriausybės sutikimas taip pat reikalingas generalinio direktoriaus pašalinimui iš pareigų, jo atlyginimo dydžio ar tarnybos sąlygų pakeitimui (Transliavimo įstatymo 89 str.). Generalinis direktorius vadovauja RTE vykdomajai valdybai, kurią sudaro už atskiras RTE veiklos sritis atsakingi direktoriai[7].
Estija
Estijos visuomeninio transliuotojo (est. Eesti Rahvusringhääling) statusas, tikslai, funkcijos, finansavimas, valdymo ir veiklos tvarka apibrėžiami 2007 m. priimtame Estijos visuomeninio transliuotojo įstatyme[8]. Priimto įstatymo pagrindu sujungus du visuomeninius transliuotojus – Estijos televiziją (Eesti Televisioon) ir Estijos radiją (Eesti Raadio) – įkurtas pastarųjų dviejų teisių ir pareigų perėmėjas Estijos visuomeninis transliuotojas (angl. Public Broadcasting).
Visuomeninio transliuotojo taryba (Public Broadcasting Council) yra aukščiausias Visuomeninio transliuotojo valdymo organas. Visuomeninio transliuotojo taryba (toliau – Taryba) planuoja Visuomeninio transliuotojo veiklą, organizuoja valdymą ir prižiūri valdybos veiklą. Taryba kartą per metus Rygikogo Kultūros reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie savo veiklą (13 str.).
Tarybą sudaro Rygikogo nariai ir pripažinti visuomeninio transliavimo srities ekspertai (14 str.). Rygikogo Kultūros komiteto siūlymu Rygikogas skiria:
1) po vieną atstovą iš kiekvienos Rygikogo frakcijos iki Rygikogo kadencijos pabaigos; pasibaigus Rygikogo kadencijai paskirtieji nariai eina pareigas iki į šias pareigas paskiriami naujos kadencijos Rygikogo nariai;
2) keturi pripažinti visuomeninio transliavimo srities ekspertai – jie skiriami penkerių metų laikotarpiui.
Pagal 15 straipsnio nuostatas Tarybos narys negali būti:
6) vyriausybės nariu.
Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia jam atsistatydinus, Rygikogui atleidus jį iš pareigų, pasitraukus ar pašalinus iš Rygikogo frakcijos, kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Tarybos nariai iš savo narių išrenka pirmininką (16 str.). Pirmininkas organizuoja Tarybos veiklą, atstovauja Tarybai ir vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Taryba turi išskirtinę kompetenciją (pagal 21 str.):
1) tvirtinti Visuomeninio transliuotojo finansinį planą, pateikti prašymą dėl paramos iš valstybės biudžeto, tvirtinti biudžetą ir prižiūrėti, kaip jis vykdomas;
2) tvirtinti Visuomeninio transliuotojo vidaus audito taisykles ir vidaus auditoriaus darbo grafiką;
4) tvirtinti Visuomeninio transliuotojo biudžeto vykdymo preliminarią ataskaitą ir metinę ataskaitą;
7) prižiūrėti, kaip Visuomeninis transliuotojas laikosi tikslų ir atlieka priskirtas funkcijas.
Taryba, vykdydama savo funkcijas, turi teisę susipažinti su visais Visuomeninio transliuotojo dokumentais ir tikrinti apskaitos tikslumą, Visuomeninio transliuotojo turtą ir Visuomeninio transliuotojo veiklos atitiktį įstatymui. Taryba turi teisę informaciją apie Visuomeninio transliuotojo veiklą gauti iš valdybos (management board), taip pat valdybos pareikalauti pateikti veiklos ataskaitą ir parengti balanso ataskaitą.
Taryba priima sprendimą dėl sandorių su valdybos nariais sudarymo terminų ir sąlygų, taip pat dėl teisinių ginčų su valdybos nariais tvarkos. Valdybos narius (pirmininką ir keturis narius) skiria ir atleidžia iš pareigų Taryba.“
Estijoje nacionalinis transliuotojas be Tarybos turi kitą kolegialų valdymo organą – valdybą. 2018 m. kovo 16 d. Informacijų ir komunikacijų departamento Tyrimų skyriaus analitinėje apžvalgoje 18/28 „Estijos visuomeninio transliuotojo valdymo struktūra, kontrolė, atskaitomybė“ (toliau – Estijos apžvalga) rašoma: „Taryba tvirtina valdybą – ją sudaro pirmininkas ir keturi nariai (23–25 str.[9]). Valdyba savo veiklos metu vadovaujasi tarybos patvirtintu biudžetu, plėtros planu ir strateginiais dokumentais. Sandorius, kurie nepriskiriami kasdienės ekonominės veiklos sričiai, valdyba gali sudaryti tik tarybai pritarus. Valdyba ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius pateikia tarybai Visuomeninio transliuotojo ekonominės veiklos ataskaitą, taip pat informuoja tarybą apie bet kokias Visuomeninio transliuotojo ekonominės veiklos problemas.
Taryba priima sprendimą dėl sandorių su valdybos nariais sudarymo terminų ir sąlygų, taip pat dėl teisinių ginčų su valdybos nariais tvarkos.
Prieš prasidedant naujiems finansiniams metams arba ne vėliau kaip per dvi savaites patvirtinus valstybės biudžetą, Visuomeninio transliuotojo valdyba parengia subalansuotą biudžetą, kuriame nustato kitų metų pajamas, išlaidas ir finansinius sandorius. Biudžetas sudaromas ateinantiems finansiniams metams, taip pat prijungiamas ateinančių ketverių finansinių metų planas (7 str.). Visuomeninio transliuotojo biudžetą tvirtina Taryba“.
Visuomeninio transliuotojo vidaus kontrolės sistema apima visus vadovavimo ir veiklos lygius, užtikrinančius tikslingą ir veiksmingą Visuomeninio transliuotojo veiklą bei veiklos atitiktį teisės aktams. Valdyba pateikia vidaus auditoriaus kandidatūrą Tarybai ir, gavusi Tarybos pritarimą, sudaro su vidaus auditoriumi darbo sutartį. Vidaus auditorius yra atsakingas už Visuomeninio transliuotojo vidaus auditą. Prireikus, valdyba gali sukurti atitinkamą struktūrinį padalinį, kuriam vadovauja vidaus auditorius.
Vidaus audito metu tikrinama (30 str. 4 d.):
5) atitiktis Valstybės audito tarnybos gairėms ir auditorių pasiūlymams.
Vidaus auditorius turi teisę tikrinti visus Visuomeninio transliuotojo dokumentus ir gauti Tarybos, valdybos, visuomeninės tarybos (public advisory board), patarėjo etikos klausimais ir darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu.
Vidaus auditorius du kartus per metus pateikia Tarybai ataskaitą apie savo darbo planų įgyvendinimą, teikia pasiūlymus dėl būtinų priemonių trūkumams šalinti ir pan. Valdybai pataria Visuomeninė patariamoji taryba (Public advisory board). Ją sudaro nuo 9 iki 14 narių, kuriuos 5 metams valdybos teikimu skiria Taryba.
Estijos visuomeninio transliuotojo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad Visuomeninė patariamoji taryba pataria valdybai dėl:
2) Visuomeninio transliuotojo plėtros plano projekto.
Visuomeninis transliuotojas turi patarėją etikos klausimais, kuris prižiūri, kaip Visuomeninis transliuotojas savo veikloje paiso žurnalistų profesinės etikos ir gerosios praktikos principų, tikrina prieštaravimus dėl programų turinio ir t. t. (31 str.). Patarėją etikos klausimais skiria valdyba Tarybai pritarus. Patarėjo sprendimai ir siūlymai valdybai yra patariamojo pobūdžio.
Jungtinė Karalystė
Jungtinėje Karalystėje veikia keletas visuomeninio transliuotojo funkcijas atliekančių transliuotojų (pavyzdžiui, Channel 4 Corporation, Chanel 5, ITV plc.), tačiau svarbiausias ir žinomiausias, be abejo, yra British Broadcasting Corporation (BBC). Visi jie sukurti ir veikia pagal skirtingus modelius, skiriasi jų dalis telekomunikacijų rinkoje, finansavimo būdai ir t. t.
BBC veiklą reglamentuoja Karališkoji Chartija (angl. Royal Charter) ir Susitarimas (Agreement Framework), šie dokumentai vadinami konstituciniais BBC veiklos pagrindais[10]. Karalienės parašu Chartijoje įtvirtinami esminiai BBC veiklos principai, kurie įgyvendinami detalizuotu Susitarimu (jį pasirašo BBC ir Kultūros, žiniasklaidos ir sporto valstybės sekretorius (ministras). Nuo 1927 m. Chartija maždaug kas dešimt metų atnaujinama, baigiantis jos veikimo terminui, prasideda plačios diskusijos dėl jos turinio bei BBC veikimo problemų.
2016 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbti Karališkosios Chartijos ir Susitarimo projektai. Naujai patvirtinta BBC Chartija įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir veiks iki 2027 m. gruodžio 31 d.[11].
Įsigaliojus naujai Chartijai, iš esmės pakeistas BBC valdymas. Būtent, atsisakyta vadinamojo „dvigubo“ ir pereita prie „mišraus“ valdymo modelio panaikinant prieš dešimtmetį sukurtą ir nuo 2007 m. veikusią BBC Trust („Patikėtinių tarybą“, toliau – BBC Trust) bei BBC Vykdomosios valdybos (Executive Board) pagrindu sukuriant unifikuotą BBC Valdybą, sudarytą iš nevykdančiųjų ir vykdančiųjų narių (non-executive/executive directors). Pažymėtina, kad Parlamente svarstant klausimą dėl BBC Trust naikinimo buvo paminėta, kad ši BBC valdymo struktūra prarado pasitikėjimą ir ją reikia naikinti, ir apskritai BBC kultūra tapo biurokratiška ir arogantiška, todėl reikia keisti visą BBC organizaciją[12]. Svarstymuose išryškėjo, kad geriausia įsteigti vieningą BBC Valdybą, kurią sudarytų patyrę ir autoritetingi nevykdantieji direktoriai (non-executives)[13]. Svarstant šias problemas Parlamento komitetas nutarė susikoncentruoti ties trimis BBC valdymo pertvarkymo klausimais: 1) korporatyviniu valdymu; 2) nepriklausomu reguliavimu; 3) atsiskaitomybe visuomenei. Pirmuoju klausimu pažymėta, kad ypatingas dėmesys turi būti išlaikytas BBC kultūrai ir vertybėms, nepaisant reguliavimo pokyčių, tai turi užtikrinti strateginių siekių įgyvendinimą. Antruoju klausimu pažymėta, kad BBC būtinai reikia nepriklausomos priežiūros subjekto, kuris nustatytų ir prižiūrėtų, kaip BBC jų laikosi. Trečiuoju klausimu akcentuota, kad viešasis interesas reikalauja, kad būtų sukurtos naujos BBC veiklos priežiūros formos, kurios leistų išplėtoti tradicinio reguliavimo priemones ir užtikrintų, kad visuomenės/mokesčių mokėtojų balsas būtų girdimas BBC priimant sprendimus. Chartijos 19–33 str. skirti BBC Valdybai. Pažymėta, kad kiekvienas Valdybos narys privalo palaikyti ir ginti BBC nepriklausomumą, veikti visuomenės interesais, niekada nesiekti ir nesivadovauti Vyriausybės ministrų (Government Ministers) nurodymais (20 str., 2 d.). Valdybą sudaro nevykdantieji ir vykdantieji nariai (iš viso 14, skiriami 4 metams, išimtiniais atvejais galima pratęsti dar vieneriems metams). Nevykdančiaisiais Valdybos nariais privalo būti Valdybos pirmininkas, 4 tautų nariai/regionų atstovai (Nation Members) ir 5 kiti nariai. Valdybos nevykdantieji nariai turi, suderinus su [atitinkamu] valstybės sekretoriumi (šiuo atveju – Kultūros, žiniasklaidos ir sporto), išsirinkti iš savo narių Vyriausiąjį nepriklausomą direktorių (Senior Independent Director), kuris būtų atsakingas už gero korporatyvinio valdymo principų laikymąsi BBC veikloje (21 str., 3 d.).
Valdybos vykdančiaisiais nariais privalo būti generalinis direktorius ir 3 kiti nariai. Valdybos nariai turi būti taip parinkti, kad jų kompetencija ir patirtis leistų užtikrinti tinkamą BBC funkcionavimą (21 str., 5 d.).
Valdybos pirmininkas turi būti paskirtas pritarus Karalienės Patarėjų Tarybai (by Order in Council). Paskyrimo procedūros turi būti teisingos ir konkurencingos (22 str., 2 d.). Skiriant Valdybos pirmininką turi būti konsultuojamasi su valstybės sekretoriumi (ministru) dėl kandidato tinkamumo pareigoms (22 str., 4 d.).
Valdybos nevykdančiuosius narius sudaro vadinamieji tautų nariai/regionų atstovai (Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos). Jų paskyrimas turi būti suderintas su atitinkamų regionų vyriausybėmis. Likusius nevykdančiuosius Valdybos narius paskiria pati Valdyba. Tačiau paskirti gali tik tuos asmenis, kuriuos pasiūlo Paskyrimų komitetas (Nominations Committee) (24 str., 1 d.). Valdyba, pasiūlius Paskyrimo komitetui, taip pat paskiria vykdančiuosius Valdybos narius (26 str., 1 d.).
BBC generalinis direktorius yra vyriausiasis vykdantysis BBC darbuotojas, vykdantysis BBC Valdybos narys. Jis taip pat užima vyriausiojo BBC redaktoriaus pareigas, todėl jis yra atskaitingas BBC Valdybai už savo sprendimus redakcinio ir kūrybinio pobūdžio klausimais (25 str., 3 d.). <...> BBC Valdyba atsakinga už tai, kad BBC vykdytų savo misiją, numatytą Chartijoje, t. y. savo veikla, strategija ir turiniu tarnautų viešajam interesui.
BBC Valdyba sudaro kelis komitetus, kuriems, kaip nustatyta Chartijoje, vadovauja nevykdantieji direktoriai: Audito ir rizikos komitetas (Audit and Risk Committee), Paskyrimų komitetas (Nominations Committee), Atlyginimo už darbą komitetas (Remuneration Committee), Redakcinis ir standartų komitetas (Editorial Guidelines and Standards Committee), Sąžiningos prekybos komitetas (Fair Trading Committee) bei Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos komitetai.
Generalinis direktorius vadovauja ir Vykdomajam komitetui (Executive Committee), kuris atsakingas už kasdieninę BBC veiklą ir už tai, kad BBC teikiamos paslaugos atitiktų Valdybos numatytą strategiją. Komitetą sudaro 10 vyresniųjų direktorių, atsakingų už atskiras veiklos sritis: BBC programas pasauliui, žmogiškuosius išteklius, BBC studijas, nacijas ir regionus, turinį, technologijas, radiją ir švietimą, naujienas ir einamuosius įvykius.
Valdyba turi užtikrinti efektyvų BBC finansų valdymą, nustatydama tokias politikos ir kontrolės priemones, kad iš visuomenės surinkta abonementinė įmoka ir kitos pajamos būtų naudojamos teisingai, efektyviai ir proporcingai, laikantis „vertė už pinigus“ (value for money) principo.
Chartijos 31 str. nustato, kad BBC Valdyba gali steigti komitetus, kurių sudėtis, skaičius ir kompetencija paliekama Valdybos nuožiūrai. Audito ir rizikos komiteto funkcija – užtikrinti aukščiausius bendrovės valdymo standartus. Į komiteto sudėtį gali įeiti tik nevykdantieji nariai.
Paskyrimų komiteto funkcija – nominuoti vykdančiuosius Valdybos narius ir kai kuriuos nevykdančiuosius narius. Komiteto daugumą turi sudaryti nevykdantieji nariai, jam vadovauti turi Valdybos pirmininkas, o vienas narių turi būti generalinis direktorius. Atlyginimo už darbą komiteto, kurį sudaryti gali tik nevykdantieji nariai, viena funkcijų – nustatyti vykdančiųjų Valdybos narių darbo užmokestį. Komiteto nariais negali būti asmenys, kurie nėra BBC Valdybos nariai.
Iki 2017 m. sausio 1 d. BBC valdymo struktūrą sudarė dvi kolektyvinės institucijos – BBC Trust ir Vykdomoji valdyba (Executive Board). BBC Trust narius (12 narių) ir Vykdomosios valdybos (7 nariai) pirmininką skirdavo Vyriausybė. Nuo 2017 m. įsigaliojus atnaujintai Chartijai, BBC Trust buvo panaikintas (įgaliojimai nutraukti nuo 2017 m. balandžio 3 d.), ir buvo įsteigta nauja unifikuota BBC Valdyba.
Latvija
Visuomeninio transliuotojo funkcijas vykdo Latvijos Televizija (lat. Latvijas Televīzija)[14] ir Latvijos Radijas (Latvijas Radio)[15]. Latvijos Televizija yra valstybinė ribotos atsakomybės bendrovė (valsts sabiedrība ar ierobežotu atbildību), kurios veiklą prižiūri Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba, o pati veikla grindžiama Elektroninių žiniasklaidos priemonių įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.
2010 m. liepos 12 d. Latvijos Saeima priėmė Elektroninių žiniasklaidos priemonių įstatymą[16], nustatantį Latvijos jurisdikcijoje esančių elektroninių žiniasklaidos priemonių veiklos tvarką ir taisykles. Įstatymo įgyvendinimą užtikrina Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (Nacionālā elektronisko plašsaziņas līdzekļu padome)[17], kuri yra iki tol veikusios Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos įgaliojimų perėmėja.
Elektroninių žiniasklaidos priemonių įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (toliau – Taryba) yra nepriklausoma, savarankiška institucija, kuri pagal savo kompetenciją atstovauja visuomenės interesams elektroninės žiniasklaidos priemonių srityje, taip pat stebi, kad jų veikla atitiktų Latvijos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus.
Elektroninių žiniasklaidos priemonių įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarybą sudaro 5 nariai, kuriuos išrenka Saeima. Tarybos rinkimų tvarką nustato Saeimos darbo tvarkos taisyklės[18], pagal kurias Saeima balsuoja už kiekvieną kandidatą atskirai. Jei į atitinkamas pareigas pasiūlyta daugiau kandidatų, vyksta rinkimai naudojant rinkimų biuletenius: išrinktais laikomi daugiausiai balsų surinkę kandidatai, tačiau balsų turi būti surinkta ne mažiau kaip absoliuti dauguma balsavusių Saeimos narių (26 str.).
Tarybą sudarantys penki nariai yra pasiskirstę veiklą pagal tokią kompetenciją[19]:
1) (pirmininkas) užtikrina kabelinės televizijos priežiūrą ir kartu su kitu Tarybos nariu yra atsakingas už Latvijos Televizijos priežiūrą;
2) užtikrina Latvijos Radijo priežiūrą ir kartu su kitu Tarybos nariu yra atsakingas už priežiūrą komercinio radijo srityje;
3) užtikrina Latvijos Televizijos priežiūrą ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą elektroninės žiniasklaidos srityje, taip pat kartu su kitu Tarybos nariu yra atsakingas už komercinių televizijų priežiūrą;
4) užtikrina komercinio radijo priežiūrą ir kartu su kitu Tarybos nariu yra atsakingas už Latvijos Radijo priežiūrą;
5) užtikrina komercinių televizijų priežiūrą, koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą ir teisėkūros procesus, taip pat kartu su kitu Tarybos nariu yra atsakingas už kabelinės televizijos priežiūrą.
Tarybos narių kandidatūras, kurie atitinka Elektroninių žiniasklaidos priemonių įstatyme nustatytus reikalavimus, po konsultacijų su žiniasklaidos, švietimo, kultūros, mokslo ir žmogaus teisių srityje veikiančiomis asociacijomis bei fondais teikia Saeimos Žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komitetas (Cilvēktiesību un sabiedrisko lietu komisija). Kandidatas į Tarybos narius negali būti politinės partijos ar politinių partijų susivienijimo darbuotojas, elektroninės žiniasklaidos priemonės kapitalo dalies (akcijų) savininkas, negali būti baustas už tyčinį nusikaltimą, jei jis nėra reabilituotas ar teistumas nėra panaikintas ar pasibaigęs.
Darbas Taryboje yra Tarybos nario pagrindinis darbas. Tarybos nariams taikomi apribojimai ir draudimai, valstybės tarnautojams nustatyti įstatyme Dėl interesų konflikto vengimo valstybės tarnautojo veikloje. Tarybos funkcijų veiklai užtikrinti, taip pat ir viešųjų paslaugų teikimui finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto (57 str. 3 d.). Iki 2011 m. birželio mėn. ši straipsnio dalis buvo platesnė: iki tol galiojo papildomas nuostata, kad Tarybos biudžetas iki pateikiant biudžeto projektą Ministrų kabinetui, negali būti keičiamas be derinimo su Taryba.
Pagal 58 straipsnio 1 dalies nuostatas Tarybos darbą organizuoja, taip pat už jos uždavinių vykdymą atsako Tarybos pirmininkas. Tarybos narių pareigas ir teises reglamentuoja Tarybos patvirtintos Darbo vidaus tvarkos taisyklės (noteikumi par darbības iekšējo kārtību) (58 str. 3 d.). Tarybos narių ir sekretoriato darbuotojų atlyginimas mokamas pagal Valstybės ir savivaldybių institucijų tarnautojų ir darbuotojų atlyginimo įstatymo nuostatas. Sekretoriato darbuotojai negali tiesiogiai ar per kitą asmenį gauti atlyginimą iš elektroninių žiniasklaidos priemonių (58 str. 6 d.).
Įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta Tarybos bendroji kompetencija elektroninių žiniasklaidos priemonių srityje. Taryba rengia ir tvirtina Elektroninės žiniasklaidos priemonių plėtros nacionalinę strategiją. Įstatymo 62 straipsnyje apibrėžta Tarybos kompetencija visuomeninės žiniasklaidos srityje. Taryba:
- konsultuodamasi su visuomeninės žiniasklaidos priemonėmis, rengia ir tvirtina visuomeninių žiniasklaidos priemonių programų metinius planus;
- konsultuodamasi su visuomeninės žiniasklaidos priemonėmis, kasmet teikia pasiūlymus valstybės biudžeto įstatymo projektui dėl visuomeninės žiniasklaidos priemonėms būtinų lėšų, reikalingų programų metų planams įgyvendinti, taip pat kasmet priėmus valstybės biudžeto įstatymą ir jo pataisas sprendžia dėl paskirtų lėšų paskirstymo;
- remdamasi visuomeninės žiniasklaidos priemonių programų metiniais planais, nustato pagrįstą ir nešališką valstybės biudžeto dotacijų paskirstymą visuomeninės žiniasklaidos priemonėms;
- rengia ir tvirtina visuomeninės žiniasklaidos priemonių statutus;
- skiria ir atleidžia iš pareigų visuomeninės žiniasklaidos priemonių valdybų (valdes) narius. Valdybos nariai renkami atviro konkurso būdu. Konkurso taisykles tvirtina Taryba;
- prižiūri visuomeninės žiniasklaidos priemonių veiklą, stebėdama, ar jų veikla atitinka šiame įstatyme įtvirtintus visuomeninės žiniasklaidos priemonių veiklos reikalavimus, taip pat šių visuomeninių žiniasklaidos priemonių nustatytus programų tikslus, stebi, kaip pagal patvirtintus biudžetus naudojamos lėšos;
- priima sprendimą dėl visuomeninės žiniasklaidos priemonių veiklos nutraukimo ar pratęsimo, reorganizavimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo;
- savo interneto svetainėje skelbia visuomeninės žiniasklaidos priemonių viešųjų paslaugų teikimo metų ataskaitą ir finansinės veiklos ataskaitą, jas taip pat pateikia Saeimos Žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komitetui.
Elektroninių žiniasklaidos priemonių įstatymo 63 straipsnyje nustatyta, kad prie Tarybos veikia Visuomeninė konsultacinė taryba (Sabiedriskā konsultatīvā padome). Šios patariamosios institucijos uždavinys yra užtikrinti visuomenės dalyvavimą viešųjų pirkimų ir Elektroninės žiniasklaidos priemonių plėtros nacionalinės strategijos rengimo procese. Visuomeninėje konsultacinėje taryboje šiuo metu yra 20 narių.
Visuomeninę elektroninę žiniasklaidos priemonę valdo valdyba (valde). Valdybos nariu gali būti patvirtintas asmuo, kuris yra geros reputacijos, turi aukštąjį išsilavinimą ir ne mažiau kaip penkerių metų profesinę patirtį žiniasklaidos srityje ar penkerių metų įmonės valdymo patirtį (65 str.).
Visuomeninės elektroninės žiniasklaidos priemonės valdybos narys negali:
1) būti politinės partijos ar politinių partijų susivienijimo narys, o tuo atveju, jei jis yra politinės partijos ar politinių partijų susivienijimo narys, narystė sustabdoma;
3) būti teistas už tyčinį nusikaltimą, jei jis nėra išteisintas arba teistumas nėra išnykęs ar panaikintas.
Visuomeninės elektroninės žiniasklaidos valdybos nariams taikomi įstatymo „Dėl interesų konflikto prevencijos valstybės tarnautojų veikloje“ valstybės tarnautojams numatyti apribojimai ir draudimai.
Švedija
Švedijoje veikia trys visuomeniniai transliuotojai: Sveriges Radio AB (SR), Sveriges Television AB (STV) bei šviečiamojo pobūdžio radijo ir televizijos transliuotojas Sveriges Utbildningsradio AB (UR).
Visi trys minėti transliuotojai priklauso Administraciniam Švedijos radijo fondui (šved. Förvaltningsstiftelsen för Sveriges Radio AB). Administracinio fondo valdybą sudaro pirmininkas ir 12 narių. Pirmininkas ir pusė Valdybos skiriami po kiekvienų parlamento rinkimų. Juos paskiria Vyriausybė, o kandidatūras siūlo Riksdage atstovaujamos partijos. Visos parlamentinės partijos turi būti atstovaujamos fondo valdyboje. Valdybos nariai skiriami 8 metų, pirmininkas – 4 metų kadencijai[20].
Administracinis fondas, valdantis visuomeninių transliuotojų akcijas, buvo sukurtas siekiant užtikrinti šių transliuotojų nepriklausomumą ir veikia kaip tam tikras tarpininkas tarp transliuotojų ir valstybės. Viena pagrindinių Administracinio fondo funkcijų – visuomeninių transliuotojų valdybų narių skyrimas. Taip paskirti nariai neturi tiesioginių sąsajų su politikais. Fondas neturi įtakos transliuojamoms programoms ar jų turiniui.
Vokietija
Vokietijoje veikia 9 federalinių žemių transliuotojai. Federalinės žemės transliuotojas yra viešosios teisės reglamentuojamas transliuotojas, užtikrinantis radijo ir televizijos transliavimą vienai arba kelioms Vokietijos federalinėms žemėms. Tai – Bavarijos (BR), Heseno (HR), Vidurio Vokietijos (MDR), Šiaurės Vokietijos (NDR), Brėmeno (Radio Bremen), Berlyno-Brandenburgo (Berlin Brandenburg (RBB)), Saro krašto (SR), Pietvakarių Vokietijos transliavimo (SWR) ir Vakarų Vokietijos (WDR) radijas ir televizija.
Nuo aukščiau minėtų transliuotojų skiriasi visuomeniniai transliuotojai, rengiantys programas visai Vokietijai, visoms federalinėms žemėms. Tai – Antrasis Vokietijos TV kanalas (vok. Zweite Deutsche Fernsehen (ZDF)), Deutsche Welle ir Deutschlandradio. Vokietijos federalinių žemių teisės aktai atitinkamų įstaigų struktūrą reglamentuoja savomis specifinėmis ir diferencijuotomis nuostatomis. Tad kiekvienas transliuotojas turi savo atskirą valdymo struktūrą reglamentuojantį teisės aktą. Tačiau visų šių įstaigų struktūra paremta vieningais steigimo principais. Transliuotojų pagrindiniai valdymo organai:
1) transliuotojų taryba (ZDF: televizijos taryba; Deutschlandradio: radijo taryba) – kolegialus organas, vykdantis pasirinkimo, sprendimo ir priežiūros funkcijas (pavyzdžiui, ZDF televizijos tarybą sudaro 60 narių iš įvairių visuomenės grupių, atspindinčių visuomenės įvairovę. Jų tikslią sudėtį reglamentuoja Valstybinė ZDF sutartis). Transliuotojų tarybų narių skaičius federalinėse žemėse reglamentuojamas skirtingai.
2) administracinė taryba – kolegialus organas, kurį sudaro 7–12 narių, priklausomai nuo žemės įstatymų. Administracinė taryba yra kontrolės organas, atsakingas ne tik už turinį, bet ir už įstaigos ūkinius klausimus. Tai įstaigos valdymo kontrolės organas.
Austrija
Austrijos transliavimo korporacija (vok. Österreichischer Rundfunk; angl. Austrian Broadcasting Corporation (ORF)) yra nacionalinis (visuomeninis) transliuotojas, vyraujantis šalies rinkoje. ORF Tarybą sudaro 35 nariai, iš kurių 9 skiria Vyriausybė, 9 – Federacijos žemės (9 regioniniai vienetai), 6 – Auditorijos (žiūrovų) taryba (angl. Audience Council), 5 – ORF Darbo taryba. Likusius 6 narius paskiria Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinėje Taryboje (parlamento žemieji rūmai) atstovaujamų partijų pasiūlymus. ORF Taryba sudaroma 4 metams. Vienu svarbiausių Tarybos uždavinių yra įvardijamas ORF generalinio direktoriaus skyrimas (5 metams).“
Europos transliuotojų sąjunga (visuomeninių transliuotojų valdysenos principai, 2015 m.)
8.2.1.2. Europos transliuotojų sąjunga, formuluodama visuomeninių transliuotojų valdysenos principus, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad:
8.2.1.2.1. Pagal Europos transliuotojų sąjungos išdėstytus visuomeninio transliuotojo valdymo principus[21] (toliau – ETS transliuotojų valdymo principai) visuomeninio transliuotojo valdymo struktūra turi būti panaši į gerai dirbančių tinkamai organizuotų komercinių bendrovių valdymo struktūrą, kuriai būdingas tam tikras specifiškumas atsižvelgiant į jo statusą.
8.2.1.2.2. Pagal ETS transliuotojų valdymo principus Tarybos nariai turėtų būti skiriami fiksuoto pagrįsto laikotarpio (4–6 metų), tačiau atnaujinamai kadencijai. Gali būti naudinga nustatyti „persikeičiančio“ termino kadencijas, pavyzdžiui, jeigu pagal bendrą taisyklę nustatyta 6 metų fiksuota kadencija, tai būtų naudinga, kad kas dveji metai viena trečioji Tarybos narių būtų atnaujinama. Tai sustiprintų Tarybos veiklos nepriklausomumą ir tęstinumą; taip būtų išvengiama situacijų, kai po kiekvienų rinkimų arba Vyriausybės pasikeitimo visiškai pakeičiama Tarybos sudėtis.
8.2.1.2.3. Pagal ETS transliuotojų valdymo principus, neatsižvelgiant į tai, kas atsakingas už kandidatūrų teikimą ar narių paskyrimą, svarbu, kad atrankos ir paskyrimo procedūros (čia kalbama apie visuomeninių transliuotojų valdybos narių skyrimą, tačiau esminiai principai taikytini ir tarybos narių skyrimui) būtų skaidrios, o sprendimai pagrįsti objektyviais kriterijais ir atviri visuomenės kontrolei, pavyzdžiui, internete skelbiamas viešas konkursas atitinkamoms pareigoms eiti. Pagrindiniai skyrimo proceso procedūros reikalavimai turėtų būti nustatyti teisės aktuose, taip pat turėtų būti nustatyti esminiai kriterijai, ypač dėl tinkamų profesinių įgūdžių (žinių / gebėjimų) ir patirties, pagal kuriuos būtų galima atrinkti tinkamiausius kandidatus. ETS transliuotojų valdymo principuose pažymima, kad, norint tinkamai vadovauti, vedant organizaciją į priekį, ir valdyti nacionalinį transliuotoją, reikalingi ypatingi mokėjimai ir įgūdžiai; paskyrimas vien dėl politinių sumetimų gali turėti žalingą poveikį visai organizacijai.
8.2.1.2.4. Pagal ETS transliuotojų valdymo principus, nepriklausimai nuo to, ar taryba, kaip priežiūros organas, yra vidinis ar išorinis, svarbu užtikrinti, kad ji būtų nepriklausoma abiem kryptimis – ir valdžios institucijų, t. y. politinę ir ekonominę galią turinčių institucijų, atžvilgiu; ir visuomeninio transliuotojo valdymo organų bei personalo, kuriuos taryba prižiūri, atžvilgiu. Kad taryba būtų nepriklausoma, reikia, kad ji turėtų savo personalą ir išteklius bei galimybę pasitelkti išorės ekspertų.
8.2.1.2.5. Pagal ETS transliuotojų valdymo principus visuomeninio transliuotojo valdymo funkcija gali būti pavesta vienasmeniam organui – direktoriui arba kolegialiam organui – valdybai, patikint konkrečias atsakomybės sritis valdybos pirmininkui.
8.2.1.2.6. ETS transliuotojų valdymo principuose pažymima, kad dažnai tarybos vykdoma bendra priežiūra dažnai papildoma specializuotos paskirties priežiūra. Daugelyje valstybių nepriklausomos audito institucijos ar panašios institucijos vykdo specifinę finansinę kontrolę, ypač kontroliuojant, kaip naudojami viešieji finansai, ir padedant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą viešųjų finansų panaudojimą. Tokia finansinė kontrolė gali būti kaip papildanti nustatytą ir išorės auditorių (audito bendrovių) vykdomą visuomeninio transliuotojo finansinių ataskaitų auditą.
8.2.1.2.7. ETS transliuotojų valdymo principuose dėl visuomeninių transliuotojų išorės institucijų ir vidaus organų vykdomos priežiūros pažymima, kad daugelyje valstybių veikia mišrios sistemos – su pagrindine, t. y. vidaus tarybos vykdoma priežiūra, kuri papildoma išorės institucijos vykdoma priežiūra (pvz., Jungtinėje Karalystėje nepriklausomas reguliuotojas OFCOM papildo BBC vidaus organų vykdomą priežiūrą. OFCOM priežiūra apima tokius klausimus kaip amžiaus cenzo laikymasis, atsakingas požiūris į religinį turinį, žala ir pažeidimai, nusikaltimų arba pažeidimų kurstymo prevencija, draudimas naudoti labai trumpus vaizdus (angl. images of very brief duration), sąžiningumas, privatumas).
8.2.1.3. Europos transliuotojų sąjunga, formuluodama skaidrumo principus, atkreipia dėmesį į tai, kad:
8.2.1.3.1. Visuomeninis transliuotojas turėtų taikyti aukštesnius skaidrumo ir atvirumo visuomenei standartus negu privačios bendrovės ir atsakingai veikti visuomenės akyse. Pavyzdžiui, paaiškinti priimtus redakcinius sprendimus, kaip užtikrinamas aukštų žurnalistikos standartų laikymasis, skatinama nuomonių įvairovė, kaip atsižvelgiama į klausytojų ir žiūrovų vertinimus. Kai kurie visuomeniniai transliuotojai turi reguliarias TV arba radijo laidas, kuriose kalbama šiais klausimais. (ETS transliuotojų valdymo principai, 3.1 str., 9 d.)
8.2.1.3.2. Dažnai visuomeniniai transliuotojai yra formaliai įpareigojami publikuoti metines ataskaitas, kuriose privalu pateikti bent minimalią informaciją apie transliuotoją. Praktikoje metinėse ataskaitose plačiau atskleidžiamas transliuotojo veiklos organizavimas, jo suteiktos paslaugos ir rezultatai. Dažnai metinės ataskaitos tampa pagrindu politinėms diskusijoms parlamente apie transliuotojo vaidmenį, įgaliojimus ar finansavimą. Tačiau neturėtų būti poreikio tokią ataskaitą tvirtinti parlamente, atitinkamai bet koks nepritarimas ataskaitai neturėtų automatiškai reikšti, kad atleidžiama transliuotojo vadovybė. (ETS transliuotojų valdymo principai, 3.4.1 str., 2 d.)
8.2.1.3.3. Nacionaliniam transliuotojui yra svarbu turėti komunikacijos su visuomene kanalus arba visuomenės erdvę, kur ne tik politikai, interesų grupės, bet ir piliečiai galėtų reikšti savo požiūrį ir lūkesčius, kuriuos jie sieja su visuomeninio transliuotojo veikla. Kai kuriose šalyse (pvz., Danijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje) visuomeninis transliuotojas turi ombudsmenus ar įstaigos atstovus. Nors šių asmenų vaidmuo ir statusas skirtingose šalyse skiriasi, jie paprastai turi tam tikrą autonomiją ir jų vaidmuo – nagrinėti skundus ir pasiūlymus, gaunamus iš visuomenės, daugiausia dėl programų turinio. Jie taip pat gali atlikti ir kitas funkcijas. Pavyzdžiui, aiškintis redakcijų teikiamų gairių ar etikos kodeksų pažeidimus. (ETS transliuotojų valdymo principai, 3.4.2 str., 2 d.)
Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija valstybėms narėms dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos (CM/Rec(2012)1)
8.2.1.4.1. Valstybei yra legitimu įsitraukti į visuomeninio transliuotojo priežiūros ar sprendimų priėmimo funkcijas turinčių organų skyrimą, tačiau, siekiant išvengti abejonės, šis įsitraukimas paprastai neturi apimti paskyrimų į vykdomąsias ar redakcinio pobūdžio lygmens pareigas.
8.2.1.4.2. Visuomeninis transliuotojas yra atskaitingas visuomenei, tačiau visuomenė yra sudaryta iš sudėtingo institucijų ir kitų sprendimų priėmėjų tinklo: visuomenei atstovauja ir valstybė – per Vyriausybę ir parlamentą bei kitus nepriklausomus reguliavimo ar priežiūros organus; visuomenė tiesiogiai dalyvauja kaip klausytojai ar piliečiai ir laidų dalyviai; visuomenei atstovauja ir įvairios visuomeninės jos grupės, taip pat platesnius interesus atspindinčios bendruomenės.
8.2.1.5. Komisija LRT valdymo struktūrą analizavo ir probleminius aspektus nustatė ir atitinkamas išvadas pateikė šių išvadų 8.1 punkte.
8.2.1.6. Atskirai atitikties europiniams standartams aspektu nagrinėtinas LRT atliekamų vidaus ir išorės auditų klausimas.
8.2.1.7. Pagal LRT įstatymo nuostatas LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavestos LRT tarybai. LRT įstatyme nėra nuostatų dėl LRT vidaus kontrolės ir audito, todėl LRT turėtų vadovautis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis dėl vidaus kontrolės ir audito. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas, be kita ko, nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką, taip pat priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę. Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad „viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti tokį auditą ir išrenka auditorių ar audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.“
8.2.1.8. Paminėtina, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme vidaus kontrolė apibrėžiama kaip viešojo juridinio asmens vadovo sukurta visų kontrolės rūšių sistema, kuria siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą.
8.2.1.9. LRT įstatų 15 punkte reglamentuojama LRT finansinės veiklos kontrolė: „LRT finansinė veikla kontroliuojama vidaus ir išorės audito tvarka. <...> Išorės auditorius pasirenkamas konkurso būdu. Audito paslaugų sutartis su išorės auditoriais sudaro generalinis direktorius. Išorės auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka. Išorės audito ataskaitos yra konfidencialios. <...> Vidaus auditorius (-iai) dirba pagal darbo sutartį, kurią su auditoriumi (-iais) pasirašo generalinis direktorius. Vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Vidaus audito tarnybos vadovo parengtu metiniu planu, kuris raštu suderinamas su generaliniu direktoriumi, bei teisės aktų, reglamentuojančių vidaus audito veiklą, reikalavimais. Vidaus audito ataskaitos yra konfidencialios.“
8.2.1.10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautiniuose vidaus audito profesinės praktikos standartuose (Vidaus auditorių institutas, 2017 m.)[22] pažymima: „vidaus audito veikla turi būti nepriklausoma, o vidaus auditoriai, atlikdami auditą, turi būti objektyvūs. <...> Nepriklausomumas – tai nepriklausymas nuo sąlygų, kurios kelia grėsmę vidaus auditui nešališkai atlikti vidaus audito funkcijas. Pakankamas nepriklausomumas, kuris būtinas siekiant tinkamai atlikti vidaus auditą, įgyjamas turint tiesioginį ir neribotą priėjimą prie aukščiausių vadovų ir tarybos (valdybos). Tai gali būti pasiekiama nustačius abipusio ryšio santykius. Turi būti valdomos grėsmės, kylančios konkretaus auditoriaus nepriklausomumui, jo nepriklausomumui atliekant užduotį, ir funkciniu, ir organizaciniu lygmeniu. <...> Vidaus audito vadovas turi atsiskaityti tokio lygio organizacijos valdymo organui, kuris gali garantuoti, kad bus sudarytos sąlygos tinkamai atlikti vidaus audito funkcijas. Vidaus audito vadovas bent kartą per metus turi patvirtinti tarybai (valdybai) apie vidaus audito veiklos nepriklausomumą organizacijoje. <...> Nepriklausomumas organizacijoje yra tinkamai įgyvendinamas, kai vidaus audito vadovas už vidaus audito funkcijos vykdymą atsiskaito tarybai (valdybai) ir kai taryba (valdyba) įtraukiama į šiuos procesus:
· tvirtina vidaus audito nuostatus;
· tvirtina rizikos įvertinimu pagrįstą vidaus audito planą;
· tvirtina vidaus audito biudžetą ir išteklių planą;
· gauna ataskaitas iš vidaus audito vadovo apie vidaus audito veiklos plano vykdymą ir kitais klausimais;
· tvirtina sprendimus, susijusius su vidaus audito vadovo paskyrimu ir atleidimu;
· tvirtina vidaus audito vadovo darbo užmokestį;
· pateikia atitinkamus paklausimus vadovybei ir vidaus audito vadovui ir įvertina, ar nėra ribojama (vidaus audito veiklos) apimtis ir (vidaus audito veiklai) reikalingi ištekliai.“
8.2.1.11. Paminėtina, kad 260-ajame Tarptautinio audito standarte „Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“[23] įvardijama, kad grėsmės nepriklausomumui „gali būti tokių rūšių: savanaudiškų interesų, savikontrolės, tarpininkavimo, familiarumo grėsmės ir įbauginimo grėsmės“.
8.2.1.12. Pastebėtina, kad 2015 m. spalio 27 d. LRT teiktose išorės Audito išvadose ir rekomendacijose nustatyta, kad „LRT strateginis planavimas vykdomas vadovaujantis susiformavusia organizacijos planavimo praktika, vadovybės patirtimi ir neformaliomis procedūromis. LRT veikia atskiros, neformalios dokumentų planavimo, įgyvendinimo ir pažangos stebėsenos procedūros, tačiau nėra vieningos strategijos rengimo, pažangos stebėsenos tvarkos ir dokumentuotų procedūrų. LRT įprasta neformali komunikacija tarp vadovų ir padalinių.“ Komisijos vykdytose apklausose pagal Ž. Pečiulio ir A. Siaurusevičiaus liudijimus tas neformalumas (familiarumas) santykiuose (Tarybos ir vadovų, vadovų ir darbuotojų) yra numanomas. Komisijos manymu, galimai įsivyravę neformalūs (familiarūs) LRT vadovybės ir Tarybos santykiai taip pat kėlė grėsmę vidaus audito nepriklausomumui. Vidaus audito veikla baigiantis LRT generalinio direktoriaus kadencijai 2016–2017 metais buvo labai vangi (žr. toliau pateiktą lentelę). Nuo 2013 m. nevykdoma esminių veiklos sričių, kurioms išleidžiamos didžiausios biudžeto pajamų sumos, vidaus kontrolė.
8.2.1.13. LRT Taryba neišvengiamai matė esamą padėtį ir turėjo ją vertinti vykdydama įstatymo jai patikėtas funkcijas. Tačiau konstatuotina, kad LRT taryba skyrė nepakankamai dėmesio LRT vidaus ir išorės kontrolei nustatyti, vidaus audito nepriklausomumui užtikrinti.
8.2.1.14. Komisija, vertindama audito nepriklausomumą, taip pat nustatė, kad LRT generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1RA-122 patvirtinti Vidaus audito tarnybos nuostatai, taip pat Vidaus audito tarnybos vadovo pareiginė instrukcija ir Vidaus audito tarnybos auditoriaus pareiginė instrukcija. Vidaus audito tarnybos nuostatuose nurodyta: „Vidaus audito tarnyba (toliau – VAT) yra LRT struktūrinis padalinys, kurio paskirtis – atlikti nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą siekiant užtikrinti LRT veiklos gerinimą. <...> VAT yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga LRT generaliniam direktoriui, kuris užtikrina vidaus auditorių veiklos bei organizacinį nepriklausomumą ir negali perduoti šios valdymo funkcijos kitiems LRT darbuotojams. <...> VAT darbuotojai negali dalyvauti valdant LRT, nustatant, kuriant bei įgyvendinant vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, procedūras ir sistemas, kurias paskui tikrins. Darbuotojai negali tikrinti bei vertinti veiklos, už kurią jie buvo atsakingi LRT mažiau kaip prieš vienerius metus, prieš pradėdami eiti vidaus auditoriaus pareigas. <...> VAT atlieka stebėjimo, tikrinimo ir vertinimo funkciją. Tai neatleidžia LRT struktūrinių padalinių vadovų nuo pareigos vykdyti veiksmingą vidaus kontrolę. <...> V AT tikslai – sistemingai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti didinti LRT veiklos efektyvumą, įgyvendinti strateginį ir kitus veiklos planus, programas ir procedūras. <...> VAT uždaviniai: <...> Tikrinti ir vertinti, ar LRT sukurta ir įdiegta vidaus kontrolės sistema yra pakankama ir veiksminga, ar jos veikla atitinka įstatymus ir kitus LR bei vidaus teisės aktų reikalavimus, ar informacija apie finansinę ir ūkinę veiklą yra išsami ir patikima, ar pasiekti nustatyti tikslai ir uždaviniai. <...> Teikti LRT generaliniam direktoriui ir padalinių vadovams objektyvią informaciją, rekomendacijas ir išvadas dėl audituoto padalinio veiklos, vidaus kontrolės būklės, strateginių bei kitų veiklos planų, programų vykdymo, galimos arba nustatytos veiklos rizikos audituotuose padaliniuose.“
8.2.1.15. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje buvo aiškinamasi dėl LRT veiklos tikrinimo, audito; Komijos nariui V. Poderiui paklausus, ar, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų įstaigų įstatyme, kuriame aiškiai nustatyta, kad dalininkų susirinkimo reikalas yra auditas, ar LRT nėra susiformavusi praktinė situacija, kad dalininkų susirinkimui – LRT tarybai – priskirta funkcija nėra atitekusi generaliniam direktoriui, ar LRT taryba renka auditorių, ar auditorius atsiskaito LRT tarybai, ar LRT taryba su juo diskutuoja, ar auditorius siunčia laišką vadovybei, Ž. Pečiulis pateikė paaiškinimą apie tris LRT audito lygmenis: „Aš noriu atsakyti apie tris tuos audito lygmenis, t. y. vidinis LRT auditas. 2016 metais LRT tikrino Valstybės kontrolė, o praėjusiais metais LRT taryba inicijavo, kad LRT paskelbtų viešuosius pirkimus būtent išoriniam – ne finansiniam ūkiniam, bet valdymo auditui atlikti, nes mums buvo iškilę tam tikrų klausimų dėl organizacijos struktūros. Taigi buvo atliktas tas auditas. Tiek mūsų iniciatyvų, kurias mes esame padarę. Ir išklausome vidinio audito ataskaitas, taip pat susipažįstame su Valstybės kontrolės pateikta medžiaga.“ V. Poderio paprašytas patikslinti dėl audito skyrimo procedūrų Ž. Pečiulis paaiškino: „Aš pasakiau, kaip vyko paskutinį kartą mūsų tarybos inicijuotas, mes paprašėme LTR administraciją skelbti konkursą dėl audito valdymo struktūrai ištirti. Pagal galiojančią tvarką buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo viena privati firma, ir buvo pateikti pasiūlymai. Turbūt kokius metus laiko LRT taryba savo posėdžiuose analizavo, kadangi LRT administracija parengė šitų išorinio audito pastabų vykdymo planą, galima sakyti, tam tikrų priemonių planą, tai mes beveik metus būtent svarstėme, kaip kas yra daroma, kaip yra vykdomas tas planas. Buvo netgi toks atvejis, prisimenu, mums pasirodė, kad jis ne visai iki galo vykdomas, todėl buvo dar pratęstas laikas. Tai tiek dėl audito. O jeigu mes kalbėtume apie tam tikrą finansinę LRT veiklos kontrolę, tai įstatyme antroji grandis po LRT tarybos yra Administracinė komisija, kuri yra sudaroma, renkama LRT tarybos.“
8.2.1.16. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje V. Poderiui, teigiant, jog „geroji praktika sako, kad auditas, vidaus auditas, dažniausiai atsiskaito valdybai arba tarybai, kolektyviniam organui“ ir paklausus dėl LRT vidaus audito, kieno pavaldumui jis priklauso, kas jam formuluoja užduotis ir kam jis atsiskaito, Ž. Pečiulis atsakė, kad generaliniam direktoriui.
8.2.1.17. Komisijos 2018 m. vasario 8 d. posėdyje V. Poderiui paklausus LRT generalinio direktoriaus, kokia tvarka nustatyta LRT vidiniais teisės aktais ir kokia praktika yra LRT, kam atsiskaito išorės auditorius ir kas jį parenka, A. Siaurusevičius teigė: „Buvo privaloma norma samdyti išorės auditorių kasmet. Buvo. Čia reglamentavo turbūt Finansų ministerijos koks nors nutarimas. Po to jie pakeitė, kad to nereikia. <...> Tada buvo konkurso keliu atrenkami tie išorės auditai. Jie ten… mažiausios kainos ir jie rašydavo auditus, o ten įvairių buvo. <...> Tai pagal procedūras yra atrenkama, o generalinis direktorius tada rašosi sutartį arba pavaduojantis asmuo, o Taryba irgi prašė, darė vieną tą didesnį auditą. Mes dabar pagal tai būtent ir struktūriškai tobuliname.“ V. Poderio paprašytas patikslinti, ar išorės auditorius, kuris pasirašo po ataskaitomis, atrenkamas generalinio direktoriaus ar jo pavaldinių, A. Siaurusevičius teigė, kad ne.
8.2.1.18. Komisijos 2018 m. vasario 8 d. posėdyje V. Poderiui pasitikslinus, ar vidaus auditas atskaitingas generaliniam direktoriui, A. Siaurusevičius teigė, kad ne, ir patikslino atsakymą dėl išorės audito: „tas išorės auditas, kuris buvo iki naujos sistemos įdiegimo (čia vakar mes pirmininkui pasakojome), tai jis atrenkamas konkurso buvo būdu. Aš, pavyzdžiui… pirmieji, kur dar galiojo sutartys buvusių vadovų. Tai nei aš žinojau, kas… iš kur jie. Bet tada, kai jie padarydavo auditą, aišku, aš skaitydavau, ten būdavo laiškas man ir taip toliau. Čia yra viskas pas mus gerai.“ Tačiau V. Poderiui paklausus, ar išorės auditorių atrinkdavo LRT pirkimų komisija, A. Siaurusevičius patvirtino, kad taip, be to, paaiškino, kad išorės auditorius bendraudavo ir su generaliniu direktoriumi, ir po to su LRT taryba, LRT taryba teikdavo galutines išvadas ir viskas vyko įstatymų nustatyta tvarka.
8.2.1.19. Komisijos 2018 m. vasario 8 d. posėdyje V. Poderys atkreipė dėmesį į tai, kad „pagal Viešųjų įstaigų įstatymą vidaus audito, išorės audito paslaugų kainos ir tarifai yra nustatomi dalininkų susirinkimo, o LRT atveju turėtų būti nustatomi LRT tarybos, tačiau iš LRT vidinių teisės aktų galima pastebėti, kad šie klausimai yra generalinio direktoriaus prerogatyva. A. Siaurusevičius pripažino: „Yra, kaip sakoma, ir trūkumas, ir problema, kad svarsto daug, o kitame įstatymo straipsnyje Lietuvoje, užsienyje, teisme ir visur, įskaitant turinį, generalinis direktorius atsako už viską. Todėl, kaip aš sakau, mano parašų yra labai daug, nes būtent Taryba nėra vadovas pagal tą. Čia kitas klausimas, nes Taryba – kolektyvinis organas ir Taryba pasirašo Tarybos nutarimus, posėdžio protokolus ir panašius dalykus, o visa kita pagal mūsų vidinę… Kaip man, kaip sakoma, sakė teisininkai, taip aš ir rašiausi. Mes dirbame pasitikėjimu, bet gali būti galbūt ir kitaip.“
8.2.1.20. Taigi, iš esmės LRT generalinis direktorius apklausoje pripažino tai, į ką Komisija atkreipė dėmesį analizuodama LRT vidinius teisės aktus: visi administraciniai svertai ir atsakomybė yra sutelkti generalinio direktoriaus rankose, LRT vidinio audito struktūrų tiesioginis priklausomumas nuo generalinio direktoriaus, net jei tai gal ir yra patogu žvelgiant iš administracijos perspektyvos, neprisideda prie didesnio šios institucijos skaidrumo ir prieštarauja gerajai tarptautinei praktikai.
8.2.2. Komisijos išvados:
Lyginant europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką bei Europos transliuotojų sąjungos rekomendacijas ir Lietuvos visuomeninio transliuotojo valdymą (šios išvados 8.1 punktas) bei paties valdymo struktūrą, pastebėtina, kad:
8.2.2.1. Europos praktikoje vyrauja valdymo modelių ir struktūrų įvairovė, tačiau akivaizdu, kad LRT įstatymas LRT tarybai suteikia pernelyg daug funkcijų, kurias kitose šalyse yra perėmusi valdyba, nustato netinkamą audito tarnybos vietą įmonės struktūroje ir taip neužtikrina jos veiklos savarankiškumo. Toks valdymo modelis, koks yra taikomas LRT, koncentruojant galias į vieną subjektą, neatspinti europinės patirties ir yra sunkiai suderinamas su ETS transliuotojų valdymo principais.
8.2.2.2. Remiantis ETS transliuotojų valdymo principų nuostata, kad visuomeniniai transliuotojai turi atitikti geros praktikos reikalavimus ir turėti valdymo struktūrą, panašią į komercinių bendrovių, tikslinga atsisakyti Administracinės komisijos – tokios komisijos nėra būdingos įmonių valdymui ir jos funkcijas galėtų perimti valdyba.
8.2.2.3. Remiantis gerąja patirtimi, visuomeninio transliuotojo veikla turi būti audituojama vidaus ir išorės audito, visuomeninis transliuotojas turi užtikrinti ir vidinės audito sistemos nepriklausomumą. LRT atveju vidaus audito sistemos pavaldumas generaliniam direktoriui kelia grėsmę vidinio audito sistemos nepriklausomumui ir dėl to kartu su neformalių ryšių LRT paplitimu galėjo lemti vidinio audito vangumą.
8.2.3. Pasiūlymai:
Pasiūlymai formuluojami bendrai dėl išvadų, išdėstytų šios išvados 8.1.2, 8.2.2 ir 8.3.2 punktuose, ir pateikiami po išvadų dalies, išdėstytos šios išvados 8.3.2 punkte.
8.3. Įvertinti europinę patirtį užtikrinant nacionalinių transliuotojų veiklos viešumą ir atskaitingumą bei nustatyti, kokie LRT veiklos reguliavimo pakeitimai padėtų garantuoti didesnį LRT veiklos viešumą ir atskaitingumą visuomenei.
8.3.1.1. Europinės patirties užtikrinant nacionalinių transliuotojų veiklos viešumą ir atskaitingumą klausimu Komisija 2018 m. vasario 23 d. dėl ekspertinės pagalbos kreipėsi į Tyrimų skyrių. Jo atliktos analitinės apžvalgos Nr. 18/16 „Visuomeninių transliuotojų veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (toliau – Apžvalga) turiniu toliau remiamasi apibūdinant europinę patirtį užtikrinant nacionalinių transliuotojų veiklos viešumą ir atskaitingumą.
8.3.1.2. Visų pirma analizuojant visuomeninių transliuotojų veiklos reglamentavimą galima pastebėti, kad pačios aktualiausios problemos šiandien vienaip ar kitaip yra susijusios su visuomeninių transliuotojų nepriklausomumo, atsiskaitomumo ir veiklos skaidrumo užtikrinimu. Galimi įvairūs šių problemų sprendimo būdai. Vienur visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas užtikrinamas sukuriant „formaliai autonomiškas sistemas“ (Airija, Jungtinė Karalystė, Švedija), kitur politikai labiau įtraukiami į transliuotojų valdymą (Vokietija, Danija, Belgija), dar kitur transliuotojų valdymui būdingi „politikų viršenybės transliuotojui“ (angl. politics-over-broadcasting) bruožai (Graikija, Italija, Prancūzija).
8.3.1.3. Pasirinkus bet kurį modelį, visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą būtina suderinti su jo veiklos priežiūros ir atsiskaitomumo užtikrinimu. Transliuotojas turi būti kontroliuojamas ir atskaitingas. Tai užtikrinama sukuriant tam tikras subordinacines jungtis tarp visuomeninio transliuotojo, valdžios institucijų ir visuomenės. Šiuo aspektu tradiciškai išskirtinis vaidmuo tenka visuomeninio transliuotojo veiklą prižiūrinčioms taryboms (valdyboms) (angl. council / board), atsakingoms už transliuotojo strategines veiklos kryptis, bet nesikišančioms į kasdienę veiklą. Jos, periodiškai teikdamos transliuotojo veiklos ataskaitas parlamentui ar vyriausybei, užtikrina transliuotojo atsiskaitomumą ir valdžios institucijoms, ir visuomenei.
8.3.1.4. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau priimami sprendimai, kuriais tobulinamas visuomeninio transliuotojo tiesioginis ryšys su visuomene. Tai daroma transliuotojui įsteigiant įvairias skundų (nusiskundimų) nagrinėjimo struktūras, taip pat vis daugiau dėmesio skiriama vartotojų poreikių analizei, sukuriant „auditorijų tarybas“ (angl. audience council), į kurių veiklą įtraukiami įvairių visuomenės grupių atstovai ir pan. (Airija, Austrija, Estija)[24]. Kartu pažymėtina, kad siekiant visuomeninio transliuotojo atsiskaitomybės svarbu nepažeisti jo redakcinio nepriklausomumo ir institucinio autonomiškumo principų, ypač kiek tai susiję su programų tinkleliu ir turiniu, vidaus finansais ir valdymo organizavimu.
8.3.1.5. Didėjantys visuomeninio transliuotojo veiklos skaidrumo reikalavimai pastaraisiais metais taip pat tapo vienu svarbiausių transliuotojų veiklos reglamentavimo aspektų. Pirmiausia tiek, kiek tai susiję su vidaus valdymo sprendimais žmogiškųjų ir finansinių išteklių paskirstymo (paskyrimo į pareigas) klausimais. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama visuomeninio transliuotojo vadovų, vyriausiųjų darbuotojų bei eterio žvaigždžių interesų deklaravimui ir atlyginimų viešinimui. (Airija, Jungtinė Karalystė, Vokietija). Taip pat nuolat didėja visuomenės spaudimas visuomeniniams transliuotojams, kad pastarieji skelbtų daugiau informacijos apie ryšius ir sudaromas komercines sutartis su nepriklausomų kūrėjų (prodiuserių) bendrovėmis. Ypač daug dėmesio šiems klausimams skiria Airijos visuomeninis transliuotojas.
„Airija
Airijoje vienas iš RTE viešumą užtikrinančių elementų – Auditorijos taryba. Airijos transliavimo įstatymo (toliau – Transliavimo įstatymas) 96 straipsnyje numatyta, kad RTE turi būti įsteigta Auditorijos taryba (angl. Audience Council), kurios pagrindinė funkcija – atstovauti plačiosios visuomenės interesams ir požiūriui į visuomeninio transliuotojo funkcijų vykdymą. Auditorijos tarybą sudaro 15 narių. Vienas iš jų yra RTE valdybos narys, o kiti – visuomenės atstovai, kuriuos parenka RTE valdyba. Parenkant šiuos atstovus reikia stengtis užtikrinti žiūrovų ir klausytojų, įskaitant tokias auditorijos grupes kaip airiškai kalbanti bendruomenė ir asmenys su regos ar klausos negalia, atstovavimą. Asmenys į Auditorijos tarybą skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų terminui. Auditorijos tarybos pirmininką iš jos narių skiria RTE valdyba.
Auditorijos tarybai RTE turi suteikti visus išteklius ir informaciją, reikalingą jos darbui. Bent kartą per metus turi įvykti Auditorijos tarybos susitikimai su RTE generaliniu direktoriumi ir RTE valdyba. Auditorijos taryba gali paprašyti, kad RTE surengtų vaikų ir jaunimo bei pagyvenusių žmonių apklausas apie šių amžiaus grupių asmenų požiūrį į RTE visuomeninio transliuotojo funkcijų vykdymą.
Transliavimo įstatyme aiškiai reglamentuotas veiklos planavimas ir ataskaitų teikimas, viešinimas: šiame įstatyme numatyta, kad RTE turi parengti ir reguliariai atnaujinti keletą dokumentų, kurie atspindėtų RTE veiklos strategines kryptis, apibrėžtų jos viziją bei misiją, išryškintų vertybes bei nacionaliniam transliuotojui keliamus uždavinius.
Pagal Transliavimo įstatymo 99 straipsnį RTE turi kas 5 metus parengti ir pateikti Airijos ryšių, energijos ir gamtos išteklių ministrui (toliau – Ministras) RTE strategijos deklaraciją (angl. Statement of strategy). Joje turi būti apibrėžta RTE valdybos strategija dėl Transliavimo įstatyme RTE keliamų uždavinių vykdymo 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į RTE prieinamus išteklius. Ministras, gavęs RTE strategijos deklaraciją, turi perduoti jos kopiją ar santrauką abejiems parlamento rūmams.
2015 m. Ministrui buvo pateikta RTE 2015–2019 m. strategijos deklaracija[25]. Joje apžvelgiama Airijos žiniasklaidos aplinka, RTE veiklos finansinis kontekstas, formuluojamos RTE vizija, misija ir vertybės, nustatomi strateginiai RTE uždaviniai ir kt.
Pagal Transliavimo įstatymo 101 straipsnį RTE, atlikusi viešas konsultacijas, turi kas 5 metus (arba, Ministrui paprašius, bet kuriuo metu) parengti viešųjų (visuomeninio transliuotojo) paslaugų deklaraciją (angl. Public service statement). Joje nurodomi principai, kurių turi laikytis RTE, ir veiklos, kurias ji turi vykdyti, kad būtų įgyvendinti RTE, kaip visuomeninio transliuotojo, uždaviniai. Ši deklaracija pateikiama Ministrui, kuris, pasikonsultavęs su Airijos transliavimo tarnyba (angl. Broadcasting Authority of Ireland) (BAI)[26], gali pritarti pateiktai deklaracijai. Ministras, pritaręs deklaracijai, turi perduoti jos kopiją abejiems parlamento rūmams. Paskutinė viešųjų (visuomeninio transliuotojo) paslaugų deklaracija pateikta 2015 m.[27]
Pagal Transliavimo įstatymo 102 straipsnį RTE kiekvienais metais iki sausio 31 d. turi parengti metinę veiklos įsipareigojimų deklaraciją (angl. annual statement of performance commitments), kurioje, atsižvelgiant į RTE tikslus, strategijos deklaraciją, viešųjų (visuomeninio transliuotojo) paslaugų deklaraciją, numatomi konkrečių finansinių metų RTE veiklos ir su jomis susieti rezultatų rodikliai. Metinėje veiklos įsipareigojimų deklaracijoje, be kita ko, turi atsispindėti priemonės, susijusios su vaikams skirtų programų, programų airių kalba, mokslo ir technologijų programų ir kt. parengimu bei transliavimu. RTE pateikia metinę veiklos įsipareigojimų deklaraciją Ministrui ir BAI, o po konsultacijų su jais skelbia deklaraciją ar jos santrauką viešai[28].
Visas minėtas deklaracijas patvirtina RTE valdyba, tačiau jas rengiant aktyviai dalyvauja RTE generalinis direktorius“.
Transliavimo įstatyme įteisinti ne tik atskaitomybės principai, bet ir tam tikri kai kurių RTE priimamų sprendimų kontrolės mechanizmai: „RTE ne tik teikia minėtas veiklos planavimo deklaracijas kompetentingiems priežiūros subjektams, bet turi su jais derinti ir daugelį svarbesnių savo veiklos sprendimų. Pavyzdžiui, ministro pritarimas reikalingas dėl RTE televizijos ir garso transliavimo kanalų skaičiaus pakeitimo, RTE filialų (angl. subsidiaries)[29] steigim, skolinimosi, kai RTE gaunamos paskolos suma viršija tam tikrus dydžius, dėl RTE sprendimo imtis papildomų paslaugų (veiklos)[30]. Daugeliu minėtų atvejų ministras, prieš apsispręsdamas dėl sutikimo, turi konsultuotis su BAI ar (ir) finansų ministru (Transliavimo įstatymo 103, 104 ir 107 straipsniai)“.
Airijoje reglamentuota griežta RTE atskaitomybė parlamentui. „Pagal Transliavimo įstatymo 92 straipsnį RTE generalinis direktorius turi asmeniškai atvykti į bet kurių parlamento rūmų ar abejų rūmų kartu įsteigtą komitetą (ar tokio komiteto pakomitetį) ir atsiskaityti už bendrąjį RTE valdymą, jeigu komitetas to paprašo raštu. RTE valdybos pirmininkas, komitetui paprašius raštu, turi atvykti į komitetą, kad išdėstytų RTE valdybos požiūrį. RTE generalinis direktorius ar RTE valdybos pirmininkas gali nuspręsti nevykdyti minėtų komiteto prašymų tais klausimais, kurie yra nagrinėjami ar gali būti ateityje nagrinėjami teismuose. Tokiais atvejais RTE generalinis direktorius ar RTE valdybos pirmininkas turi informuoti komitetą apie savo sprendimą ir jo priežastis. Jeigu parlamentinis komitetas, nepaisant gautos informacijos, vis tiek reikalauja, kad generalinis direktorius atsiskaitytų ar RTE valdybos pirmininkas išdėstytų RTE valdybos požiūrį tuo klausimu, RTE generalinis direktorius, RTE valdybos pirmininkas arba komiteto pirmininkas gali kreiptis į Aukštesnįjį teismą (angl. High Court), kad šis nuspręstų, ar RTE pareigūnai turi paklusti komiteto reikalavimui, ar komitetas turi atšaukti savo reikalavimą“.
Airijoje reglamentuota RTE atskaitomybė ministrui. „Pagal Transliavimo įstatymo 109 straipsnį RTE turi pateikti Ministrui pajamų ir išlaidų sąmatas ministro nurodyta forma, už jo nurodytus laikotarpius ir jo nurodytu dažnumu. Taip pat RTE turi pateikti Ministrui bet kokią jo pareikalautą informaciją, susijusią su šiomis sąmatomis, įsikaitant pasiūlymus ir RTE funkcijų vykdymo ateities planus. <...> Kiekvienų finansinių metų (jie sutampa su kalendoriniais metais) RTE finansinė ataskaita, laikantis apskaitos standartų, turi būti parengta generalinio direktoriaus ir patvirtinta RTE valdybos ne vėliau kaip per tris mėnesius po apskaitomų finansinių metų pabaigos. Ši ataskaita pateikiama RTE valdybos paskirtiems kvalifikuotiems auditoriams[31]. Finansinė ataskaita su audito išvadomis per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti pateikta RTE valdybai ir Ministrui.
Ministrui pareikalavus, RTE turi jam pateikti informaciją apie bet kokį RTE balansą, sąskaitą, ataskaitą arba informaciją apie RTE politiką ir veiklą, išskyrus kasdienės veiklos operacijas. Ministrui pareikalavus, jo paskirtiems asmenims turi būti leista tikrinti RTE sąskaitų knygas ir kitus apskaitos dokumentus.
Nepažeidžiant kitų atskaitomybės reikalavimų, RTE, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, turi kuo greičiau pateikti Ministrui pinigų, gautų RTE iš televizijos licencijos mokesčio ir skirtų visuomeninio transliuotojo uždaviniams vykdyti, panaudojimo ataskaitą bei bendrų RTE pajamų ir išlaidų ataskaitą, kurioje turi būti išskirtos sumos, gautos ar išleistos visuomeninio transliuotojo uždaviniams vykdyti ir veiklai išnaudojant komercines galimybes. BAI Ministro nurodymu ir po konsultacijų su RTE parengia bei paskelbia bendro pobūdžio apskaitos principų ir metodų gaires, pagal kurias turi būti rengiamos minėtos pinigų panaudojimo ir pajamų bei išlaidų ataskaitos. BAI įsteigtas atitikties komitetas (angl. Compliance committee) Ministro pavedimu įvertina ir praneša Ministrui, kaip RTE laikėsi BAI parengtų gairių, rengdama minėtas ataskaitas.
Visus dokumentus, gautus pagal Transliavimo įstatymo 109 straipsnį, Ministras perduoda abejiems parlamento rūmams.
Pagal Transliavimo įstatymo 110 straipsnį RTE privalo kiekvienais metais iki birželio 30 d. pateikti Ministrui jo nustatytos formos ataskaitą apie RTE funkcijų ir veiklos vykdymą praėjusiais metais. Ministras turi perduoti ataskaitos kopijas abejiems parlamento rūmams. Ministras gali pareikalauti, kad ataskaitoje būtų pateikta kokia nors jo specialiai nurodyta papildoma informacija.“
Airijoje skaidrumą priimant sprendimus siekiama užtikrinti reikalavimais dėl interesų atskleidimo. „Transliavimo įstatymo 93 straipsnyje numatyta, kad RTE valdybos narys, turintis interesų dėl subjekto, su kuriuo RTE sudarė sutartį arba ketina sudaryti sutartį, ar interesų dėl RTE sudarytos ar ketinamos sudaryti sutarties, privalo RTE valdybai atskleisti suinteresuotumo faktą bei jo pobūdį ir nedalyvauti RTE valdybos svarstymuose bei jai priimant sprendimą dėl sudaromų sutarčių.
Jeigu RTE valdybos posėdyje iškyla klausimų dėl susitarimų ir sutarčių, kuriuose RTE dalyvauja ar ketina juos sudaryti, o RTE valdybos narys tuo klausimu turi kitokį interesą nei jo, kaip valdybos nario, interesas, RTE valdybos narys turi posėdyje atskleisti valdybai faktą apie savo suinteresuotumą bei jo pobūdį. Savo suinteresuotumą atskleidęs RTE valdybos narys privalo nedaryti įtakos RTE valdybos sprendimui tuo klausimu, nebedalyvauti posėdyje ar atitinkamoje jo dalyje, nedalyvauti RTE valdybos diskusijoje tuo klausimu ir nebalsuoti priimant sprendimą.
RTE valdybos nariai taip pat turi deklaruoti interesus pagal 1995 m. priimtą Airijos viešosios tarnybos etikos įstatymo 17 straipsnį[32].
Už interesų atskleidimo įpareigojimų nesilaikymą Ministras, Airijos Vyriausybei pritarus, gali pašalinti RTE valdybos narį iš pareigų (Transliavimo įstatymo 84 straipsnis).
Transliavimo įstatymo 94 straipsnyje numatytas įpareigojimas deklaruoti interesus ir RTE personalo darbuotojams (įskaitant RTE generalinį direktorių), RTE filialų vadovams bei personalo darbuotojams ir RTE pagal sutartis paslaugas teikiantiems asmenims (angl. contractors). Visi šie asmenys turi RTE valdybai atskleisti savo suinteresuotumą dėl RTE sudarytų ar ketinamų sudaryti susitarimų bei sutarčių ir nedaryti įtakos atitinkamų klausimų svarstymui bei sprendimų priėmimui[33]. Už šių įpareigojimų nesilaikymą darbuotojai gali būti šalinami iš pareigų arba nutraukiamos su jais sudarytos paslaugų teikimo sutartys.
Pagal Transliavimo įstatymo 93 ir 94 straipsnius nelaikoma, kad asmuo yra suinteresuotas, jeigu jo interesas yra toks tolimas ar nežymus, kad nėra pagrindo manyti, jog jis turės įtakos asmeniui dalyvaujant tam tikro klausimo svarstyme, jo sprendime ar atliekant su tuo klausimu susijusias funkcijas.
Pagal Transliavimo įstatymo 95 straipsnį RTE privalo turėti patvirtintus interesų kontrolės ir etiško elgesio kodeksus, kurie skelbiami RTE interneto svetainėje[34].
Airijoje skaidrumą ir viešumą padeda užtikrinti ir įstatymo nuostatos dėl komercinės RTE veiklos: „RTE sąžiningos komercinės veiklos principai ir pirkimų reglamentavimas. Transliavimo įstatymo 108 straipsnyje nurodyta, kad komercinė RTE veikla turi būti vykdoma efektyviai, siekiant gauti maksimalias pajamas; iš šios veiklos turi būti subsidijuojamas RTE, kaip visuomeninio transliuoto, tikslų įgyvendinimas. Ministrui nurodžius, BAI Atitikties komitetas parengia ir ministrui pateikia ataskaitą, kaip RTE laikosi šių reikalavimų.
RTE yra patvirtinusi vidinį reglamentą – Airijos radijo ir televizijos sąžiningo verslo politika ir procedūros. Jame, be kita ko, išsamiai apibrėžtos ir kai kurios Transliavimo įstatymo 108 straipsnio nuostatos. Vidiniame reglamente nurodoma, kad RTE sąžiningu verslu laiko verslą, kuris vykdomas:
3) užtikrinant RTE komercinės veiklos suderinamumą su RTE, kaip visuomeninio transliuotojo, uždaviniais ir komercinį efektyvumą;
4) užtikrinant, kad RTE reputacijai ir redakciniam savarankiškumui nebūtų pakenkta dėl RTE prekių ženklo panaudojimo ar asociacijų su juo ir užtikrinant jo naudojimą tik tinkamai ir tik tokiu būdu, kuris atspindi jo vertę.
RTE sąžiningo verslo politika grindžiama tam tikrais principais:
1) „ištiestų rankų atstumo“ principu (angl. Arms Lenght principle), kuris reiškia aiškų RTE viešosios misijos ir komercinės veiklos atskyrimą (įgyvendinant šį principą, be kita ko, turi būti užtikrintas atskiras su visuomenine RTE misija susijusių pajamų bei išlaidų ir su RTE komercine veikla susijusių pajamų bei išlaidų finansinės apskaitos tvarkymas);
2) sąžiningos konkurencijos principu, pagal kurį RTE verslo veikla turi vykti sąžiningai ir taikant rinkos sąlygas atitinkančias kainas (įgyvendinat šį principą, be kita ko, turi būti užtikrinta, kad prieš įdiegiant naujas RTE paslaugas būtų įvertintas galimas jų poveikis rinkai);
3) skaidrumo ir atskaitomybės principu, pagal kurį RTE verslo veikla turi būti vykdoma skaidriai, tačiau su derama pagarba komerciškai jautriai informacijai, turint tinkamą atskaitomybės ir valdysenos struktūrą (įgyvendinant šį principą turi dalyvauti tiek vidaus (RTE valdybos Sąžiningo verslo komitetas ir sąžiningo verslo pareigūnas), tiek išorės (BAI, abeji parlamento rūmai) kontrolės struktūros.“
Airijos teisės aktuose nustatyti RTE pirkimams keliami reikalavimai, taip pat nustatyti ir su viešumu susiję reikalavimai: „RTE laikosi ES viešųjų pirkimų teisės ir pirkimų gairių, patvirtintų Airijos finansų ministerijos. Pagrindiniai RTE principai pirkimų srityje yra objektyvumas, skaidrumas, sąžiningumas ir nediskriminavimas[35].
RTE viešai skelbia standartines sutarčių, pagal kurias atliekami visuomeninio transliuotojo pirkimai, sąlygas[36]. Jose, be kita ko, aptariami tiekėjų įvykdyto (ar siekto įvykdyti) RTE atstovų papirkimo, siekiant sudaryti sutartis, pasekmių ir pirkimų sutarčių sąlygų viešinimo klausimai.
Pagal standartines sutarčių sąlygas, nustačius papirkimo atvejį, visos RTE su papirkinėjančiu tiekėju turimos sutartys nutraukiamos ir tiekėjas apmoka visus su šiuo nutraukimu susijusius nuostolius.
Konfidenciali informacija, susijusi su sutarčių sudarymu ir jų nuostatomis, gali būti atskleista kai kuriais minėtų standartinių sąlygų numatytais atvejais, inter alia, kai to reikalauja kompetentingos reguliavimo ar vyriausybinės tarnybos arba įstatymas. RTE, kaip viešojo sektoriaus subjektas, gali būti įpareigotas atskleisti sutarčių sąlygas pagal 2014 m. priimtą Airijos informacijos laisvės įstatymą[37]. Standartinėse sutarčių sąlygose taip pat numatyta, kad sutarčių sąlygos yra komerciškai jautrios (angl. commercially sensitive), oInformacijos laisvės įstatymo 36 straipsnyje viešojo sektoriaus subjektams daugeliu atvejų leidžiama neatskleisti komerciškai jautrios informacijos.“
Airijoje skaidrumą padeda užtikrinti Transliavimo įstatymo reikalavimai dėl bendradarbiavimo su nepriklausomais prodiuseriais ir su tuo susijusios informacijos atskleidimas: „Pagal Transliavimo įstatymo 112 straipsnį RTE privalo parengti bei paskelbti ir kas 4 metus atnaujinti „Sąžiningo verslo praktikos kodeksą“ (angl. fair trading practice), kuriame turi būti nustatyti sąlygų derinimo principai, taikomi užsakant programų medžiagą iš nepriklausomų prodiuserių.
BAI, pasikonsultavusi su Ministru, RTE ir nepriklausomais prodiuseriais kas 4 metus išleidžia bendro pobūdžio gaires minėto kodekso formatui.
RTE, parengusi „Sąžiningo verslo praktikos kodeksą“, pateikia jį Ministro tvirtinimui. Ministras tvirtina kodeksą po konsultacijų su BAI. BAI atitikties komitetas, Ministro nurodymu, informuoja jį, kaip RTE Kodekso laikosi. Ministro, kuris konsultuojasi su BAI, patvirtinimas reikalingas „Sąžiningo verslo praktikos kodekso“ persvarstymui ir jo atnaujinimų paskelbimui.
RTE skelbiamame RTE TV sąžiningo verslo praktikos užsakant televizijos programų medžiagą iš nepriklausomų prodiuserių kodekse, be kita ko, nurodoma, kad RTE programų užsakymo procese siekia skaidriai suformuluoti savo reikalavimus ir suteikti nepriklausomiems prodiuseriams aiškią informaciją apie juos, pasirinkti nepriklausomus prodiuserius atvirai ir sąžiningai, atsižvelgiant į RTE įstatymu nustatytus įpareigojimus bei tikslus ir programų pasiūlymų kokybę bei kainą (1.1 punktas). Kartu kodekse nurodoma, kad galimos situacijos, kuriose RTE renkasi programų pasiūlymus iš riboto prodiuserių skaičiaus, įskaitant atvejus, kai yra ribotas prodiuserių, turinčių reikiamą tam tikram projektui patirtį, pasirinkimas, kai yra tam tikri laiko apribojimai programos sukūrimui, kai prodiuseris turi išimtines teises tam tikro formato/projekto, kurį norėtų užsakyti RTE, atžvilgiu (1.5 punktas). Kodekse taip pat nurodomi pagrindiniai RTE užsakomų programų kainos nustatymo principai. Pavyzdžiui, nurodoma, kad atlygis už programų sukūrimą ir pridėtinių išlaidų kompensacijos dydis turi atitikti RTE skelbiamus tarifus, kurie nustatomi pasikonsultavus su prodiuserius vienijančia organizacija Screen Producers Ireland (3.3 ir 3.4 punktai). Daugiamečius ir didelės apimties (kompleksinius) užsakymus RTE pateikia, kai tai yra pagrįsta redakciniu ir finansiniu požiūriu (3.6 punktas).
Pažymėtina, kad pagal Transliavimo įstatymo 116 straipsnį RTE privalo turėti atskirą vadinamąją nepriklausomų programų sąskaitą, į kurią pervedami pinigai, skirti nepriklausomų prodiuserių kuriamų TV ir radijo programų užsakymams ir susijusioms reikmėms finansuoti (2016 m. šiam tikslui pagal įstatymą buvo skirta 39,5 mln. EUR, o visos RTE išlaidos nepriklausomų programų užsakymui kiek viršijo 40 mln. EUR ).
Per tris mėnesius po finansinių metų pabaigos RTE turi pateikti ministrui ataskaitą, kurioje:
– atspindima praėjusių finansinių metų RTE veikla, susijusi su nepriklausomų TV ir radijo programų sukūrimo užsakymu;
– nurodomos asmenų, su kuriais buvo susitarta dėl nepriklausomų TV ir radijo programų sukūrimo, pavardės ar įmonių identitetas;
– informuojama apie nepriklausomų programų sąskaitos naudojimą;
– nurodomi kiti dalykai, susiję su nepriklausomų prodiuserių programų užsakymu, kurių paprašo Ministras.
Šios ataskaitos kopijas Ministras perduoda abejiems parlamento rūmams.
RTE turi atskirą savo interneto svetainės segmentą, kuriame pateikiama informacija apie RTE santykių su nepriklausomais prodiuseriais reglamentavimą ir informacija, reikalinga nepriklausomiems prodiuseriams, ketinantiems pateikti RTE savo pasiūlymus. Jame taip pat skelbiamos minėtos RTE nepriklausomos produkcijos metinės ataskaitos (angl. RTÉ Independent Productions Annual Reports). 2016 m. RTE nepriklausomos produkcijos ataskaitoje[38], be kita ko, nurodoma, kad RTE 2016 m. transliavo 1 376 valandas nepriklausomų prodiuserių parengtų TV programų ir 300 valandų radijo programų. 2016 m. RTE bendradarbiavo su daugiau kaip 100 nepriklausomų prodiuserių įmonių, tarp kurių buvo ir gerai žinomi, ir pradedantys televizijos ir radijo programų kūrėjai. Visos šios įmonės nurodomos 2016 m. RTE nepriklausomos produkcijos ataskaitoje.“
„Austrija
Austrijos Auditorijos (žiūrovų) taryba atstovauja ORF paslaugų vartotojų (žiūrovų ir radijo klausytojų) interesams, ją sudaro 35 nariai, atstovaujantys svarbioms socialinėms grupėms. Atstovai yra arba tiesiogiai deleguojami į Tarybą, arba juos paskiria federalinis kancleris, gavęs atitinkamus socialinių grupių teikimus. Taryba teikia savo pasiūlymus dėl ORF programų, o ORF veiklos teisinę priežiūrą vykdo nepriklausoma Austrijos komunikacijų tarnyba (vok. KommAustria).
Be to, ORF atveju yra užtikrinama ir vidinė, ir išorinė veiklos kontrolė. Vidinę ekonominės veiklos priežiūrą iš dalies vykdo ORF Taryba, atsakinga už visą ORF valdymą. Išorinę priežiūrą vykdo Austrijos Audito Teismas (vok. Rechnungshof). Be išankstinio suderinimo su Austrijos Audito Teismu kiekvienais metais ORF veiklos auditą atlieka nepriklausoma audito kompanija (Austrijos transliavimo korporacijos įstatymo 40 straipsnis). Tokiais atvejais nepriklausomus auditorius atrenka Austrijos komunikacijų tarnyba. Viešuosius pirkimus tiesiogiai vykdo ir sprendimus kontroliuoja pati ORF[39].“
„Estija
Estijoje visuomeniniam transliuotojui taikomos Estijos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo[40] nuostatos, pagal kurias dauguma informacijos ir dokumentų privalo būti vieši (išskyrus įslaptintą informaciją). Atlyginimai nėra vieši, sutartys su nepriklausomais prodiuseriais yra viešos, jeigu jos nepažeidžia verslo paslapties[41]. Pagal Estijos Respublikos visuomeninio transliuotojo įstatymo 34 straipsnį visuomeninio transliuotojo veiklos ekonominę patikrą atlieka valstybės audito institucija (angl. National Audit Office). Techninės priežiūros institucija (angl. Technical Surveillance Authority) prižiūri, kaip laikomasi tam tikrų techninių sąlygų, nustatytų Estijos Respublikos visuomeninio transliuotojo įstatyme ir Estijos Respublikos žiniasklaidos paslaugų įstatyme (angl. Media Services Act). <...> Estijos Respublikos visuomeninio transliuotojo įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba skiria auditorių, kuris tikrina visuomeninio transliuotojo veiklą ir įvertina metinės ataskaitos tikslumą. Auditorius gali būti skiriamas vienam auditui arba tam tikram laikotarpiui. Visuomeninio transliuotojo tarybos narys, valdybos narys ar visuomeninio transliuotojo darbuotojas negali būti auditoriumi.
Pasibaigus finansiniams metams valdyba parengia metinę finansinę ir veiklos ataskaitą (32 str.). Ataskaitos pateikiamos visuomeninio transliuotojo tarybai. Patikrinta ir patvirtinta visuomeninio transliuotojo metinė veiklos ataskaita skelbiama leidinyje „Riigi Teataja“ ir visuomeninio transliuotojo interneto svetainėje (33 str.).
Interesų deklaravimas, kaip skaidrumo užtikrinimo priemonė, Estijoje taip pat reglamentuota. Visuomeninio transliavimo tarybos nariai, esantys ir parlamento nariais, pagal Estijos Respublikos antikorupcijos įstatymo[42] reikalavimus privalo deklaruoti savo interesus.
Deklaracijos dažniausiai yra viešos, išskyrus tam tikrus duomenis: deklaruojančio asmens identifikavimo kodą ir gyvenamąjį adresą; asmens, kuris yra susituokęs su interesus deklaruojančiu asmeniu, tėvų ir žemutinės linijos giminaičių, taip pat asmens, kuris turi bendrą namų ūkį su interesus deklaruojančiu asmeniu, vardą ir identifikavimo kodą arba gimimo datą, taip pat jų giminystės ar santykių ryšį.
Visuomeninio transliuotojo vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad visi visuomeninio transliuotojo tarybos nariai, valdybos (angl. Management board) nariai, departamentų vadovai ir visuomeninio transliuotojo prodiuseriai, turintys teisę ir galimybę spręsti dėl Visuomeninio transliuotojo finansinių išteklių, privalo deklaruoti savo interesus. Šios deklaracijos nėra viešos, tačiau su jomis gali susipažinti valdyba, finansų departamentas (angl. accounting department), auditoriai ir Valstybės audito tarnyba (angl. State Audit Office). Nepriklausomi prodiuseriai neturi pareigos deklaruoti interesus.
Susipažinimo su deklaracijų duomenimis taisykles ir deklaracijų saugojimo laikotarpį nustato Estijos Respublikos antikorupcijos įstatymo 16 straipsnis[43].“
8.3.1.7. Esamas reglamentavimas dėl LRT viešumo bei atskaitingumo visuomenei ir esamos situacijos LRT vertinimas.
Komisija 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-2018-3022 „Dėl LRT Tarybos sprendimų ir vidinių teisės aktų kopijų pateikimo Seimo laikinajai tyrimo komisijai“ paprašė LRT pateikti informaciją ir atsakymus į klausimus: „1. Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog „viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta <...> informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka“. Tačiau Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įstatuose (toliau – Įstatai) konkrečių nuostatų dėl informacijos apie LRT veiklą pateikimo visuomenei tvarkos nėra. Ar LRT tarybos posėdžiuose buvo kada nors keliamas, svarstomas klausimas dėl Įstatų papildymo atitinkamomis nuostatomis. <...> 2. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog „LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai“. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog viešosios įstaigos „visuotinis dalininkų susirinkimas <...> nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą“. Ar buvo LRT taryba priėmusi sprendimų dėl to, kokia informacija apie LRT veiklą bus pateikiama visuomenei. Prašome nurodyti, kada tokie LRT tarybos sprendimai buvo priimti, ir pateikti LRT tarybos sprendimų kopijas arba, jeigu šiuos dokumentus LRT yra pateikusi Komisijai, prašome nurodyti, kokia tų sprendimų data, numeris, pagal kokius parametrus juos galima greičiau surasti LRT Komisijai pateiktuose dokumentuose; 3. Ar yra priimti kiti LRT vidiniai teisės aktai ar rekomendacijos, kuriuose nustatyta, kokia informacija apie LRT veiklą turi būti vieša ir kokia tvarka ji skelbiama. Jeigu tokie dokumentai priimti, prašome pateikti jų kopijas“.
LRT 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 4RA-399-(A1) „Dėl LRT tarybos sprendimų ir vidinių teisės aktų kopijų pateikimo Seimo Laikinajai tyrimo komisijai“ pateikė šią informaciją: „Atsakydami į 2018 m. balandžio 19 d. gauto rašto Nr. S-2018-3022 „Dėl LRT Tarybos sprendimų ir vidinių teisės aktų kopijų pateikimo Seimo laikinajai tyrimo komisijai“ (toliau – Raštas) pirmą ir antrą klausimus, pateikiame tokią informaciją. LR ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. 4-1099 „Dėl viešosios įstaigos pavyzdinių steigimo akto, steigimo sutarties formų ir pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, be kita ko, nustatytos rekomendacijos, kaip rengti viešųjų įstaigų įstatus. Šiuo įsakymu patvirtintų pavyzdinių įstatų 30–31 punktuose nustatyta: „30. Įstaigos veiklos ataskaita ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo turi būti pateikta Juridinių asmenų registrui ir paskelbta Įstaigos interneto svetainėje, jeigu Įstaiga ją turi. 31. Kita informacija, kuri pateikiama visuomenei ir kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, skelbiama Įstaigos interneto svetainėje, jeigu Įstaiga ją turi.“ Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 str. 6 d., taip pat LRT įstatų 6.2 p. yra nustatyta tvarka, analogiška minėto ūkio ministro įsakymu patvirtintoje pavyzdinėje įstatų formoje nurodytai informacijos apie įstaigos veiklą pranešimo visuomenei tvarkai, t. y. „Taryba kasmet iki liepos 1 dienos paskelbia Tarybos veiklos metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu.“ Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad LRT tarybos 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu patvirtinto LRT tarybos reglamento 7.13, 7.15 ir 12 p. atitinkamai numatyta, kad viešų Tarybos posėdžių, vykstančių LRT administracijos patalpose (S. Konarskio g. 49), daromas audiovizualinis įrašas gali būti transliuojamas tiesiogiai LRT interneto tinklalapyje. Posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolai ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po posėdžio paskelbiami LRT interneto tinklalapyje. Be to, LRT interneto tinklalapyje yra skelbiami viešai ir kiti Tarybos priimti dokumentai, t. y. LRT strategijos, LRT tarybos metinės veiklos ataskaitos, LRT įstatai, minėtasis LRT tarybos darbo reglamentas, LRT tarybos nario etikos kodeksas[44]. Tarybos nutarimu svarbūs Tarybos sprendimai gali būti papildomai skelbiami visais LRT komunikacijos kanalais. Tarybos posėdžių protokolai elektronine forma skelbiami ir saugomi LRT interneto tinklalapyje. Atsakydami į Rašto trečią klausimą, informuojame, kad LRT 2018 m. kovo 12 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1RA-46 „Dėl naujos redakcijos viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos korupcijos prevencijos ir viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ yra patvirtina Korupcijos prevencijos programa[45], kurios 17 p. yra nustatyta, kokia informacija apie LRT veiklą yra viešai skelbiama: „17. Pagrindinis informacijos apie LRT funkcijas, veiklą ir priimtus sprendimus sklaidos visuomenei kanalas yra mūsų LRT.LT portalas, adresu www.lrt.lt. Ten teikiama ir viešinama: 17.1. metinės LRT veiklos ataskaitos; 17.2 biudžeto vykdymo ataskaitos – kas ketvirtį; 17.3. finansinės ataskaitos – kas ketvirtį; 17.4. kvietimas dalyvauti programų konkurse (programų konkurso vokų plėšimo posėdžiai atviri; Programas renka ir vertina komisija); 17.5. skelbimas apie aukcioną; 17.6. kvietimas dalyvauti patalpų nuomos konkurse; 17.7. kvietimas dalyvauti konkurse laisvos darbo vietos pozicijai užimti; 17.8. kvietimas dalyvauti nereikalingo valstybės turto aukcione. 18. Viešieji pirkimai, LRT atliekami ir skelbiami laikantis LR teisės aktų reikalavimų.“
LRT tarybos posėdžių transliavimo bei veiklos viešumo klausimai buvo nagrinėjami ir vykdant Komisijos kviestų liudytojų apklausas 2018 m. vasario 1 d. Komisijos posėdyje:
„A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš dabar tik dėl kelių dalykų. Viena vertus, man buvo… atrodo normaliau, kai vis dėlto LRT posėdžiai buvo filmuojami ir transliuojami, dabar kaip ir Seimo posėdžiai, kaip ir VRK posėdžiai, paprasčiausiai tos institucijos sutraukia žmonių dėmesį, yra viešumas ir tada žymiai daugiau gali žmonės pamatyti. Nes aš supratau, kad nusprendėte, kad užtenka protokolų, bet kiek aš analizavau visus protokolus, – protokolas yra protokolas ir į jį įeina sąmatos. Pavyzdžiui, kaip yra nagrinėjama sąmata, tu niekada nepamatysi tame protokole ar dar kažkaip. Čia tik viena tokia rekomendacija.
Antras dalykas. Suprantu, kad mes manome, čia yra, kad nepakanka būti teisiniam, reikalinga kažkokia teisinė pagalba, arba įstatyme yra kažką keisti, kad LRT taryba galėtų veikti ir proaktyviau, skaidriau, ir viskas. Nežinau, kaip jums atrodo, ar reikalingas koks nors teisinis, ar reikalingas įstatymų keitimas, kad galėtų LRT taryba veikti geriau?
Trečias dalykas, kuris man labiausiai nesuprantamas, galbūt nesusijęs su šituo pokalbiu, bet aš vis bandau suprasti. Man atrodo, jei neklystu ir jūs, bet tikrai generalinis direktorius sakė, kad apskritai LRT komisijos egzistavimas griauna LRT nepriklausomumą. Aš dabar bandau suprasti – pokalbis yra, suprantu, nemalonus, visada apklausa kiekviena yra nemaloni, bet man asmeniškai atrodo, ta situacija yra tokia, kad daug metų niekas niekuo nesidomėjo ir tada apaugama labai daug gandų. Tai ką nors išsiaiškinti, nežinau, kokiais pavidalais, galbūt galėjote Kultūros komitete, jeigu nepavyko, ar dar kažkas… Ar jums ir dabar atrodo, kad apskritai tas tyrimas, kaip jis gali, jūsų nuomone, pakenkti LRT nepriklausomumui? Nes čia ta korta vis labai iškišama.
Ž. PEČIULIS. Gerbiamas, žurnaliste, žurnalistui pateikėte labai daug klausimų vienu metu ir aš tiesiog nežinau į…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) … ne, ar galima prie posėdžių…
Ž. PEČIULIS. Gerai, tai po vieną. Aš manyčiau, kad čia yra tokia smulkmena, bet jeigu ji yra taip sureikšminta, mes galbūt galėtume ir grįžti prie to. Bet buvo paprastas dalykas – žiūrimumo buvo be… Mes tuos skaičius matėme, visokių technologinių trukdžių ir visokių.
Kitas dalykas, yra ir konfidencialios informacijos, mes turime teisę rengti uždarus posėdžius, tada yra išjungiama, įjungiama. Vienu žodžiu, bet čia jokios problemos. Čia pati mažiausia problema. Koks buvo antrasis?
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tai dėl teisinės pagalbos.
Ž. PEČIULIS. Dėl teisinės pagalbos mes esame už, nes tam tikras konfliktas, man atrodo, dirbtinai kurstytas, kuris kilo tarp Seimo ir LRT tarybos, būtent buvo tuo teisiniu pagrindu. Aš įsivaizdavau, aš nesu teisininkas, o kad ne finansininkas, tai čia visiems jau buvo įrodyta, bet aš kažkaip įsivaizdavau, kad mes nuosekliai laikėmės teisinės pozicijos. Na, jeigu mes negalime pateikti pagal Darbo kodeksą, kurį šitas Seimas patvirtino, jeigu mes negalime pagal anksčiau sudarytas sutartis pateikti trečiųjų asmenų duomenų ir mums Seimo nariai, ne kas kitas, o Seimo nariai sako – BBC skaidrūs, darykite kaip BBC, žinote, aš čia turiu atsakymą. Norvegijoje, pavyzdžiui, vaikus paima, tai darykime. Amerikoje, atrodo, yra valstijų, kur negalima spjaudyti prieš vėją, arba kai kur yra marihuana įteisinta. Tai kodėl mes šito nesakome?“[46]
Iš šios posėdžio ištraukos matyti, kad tuometis LRT tarybos vadovas nesuprato visuomeninio transliuoto paskirties, jo atskaitomumo ir viešumo principų, pripažindamas, kad posėdžių transliavimas „yra tokia smulkmena, bet jeigu ji yra taip sureikšminta, mes galbūt galėtume ir grįžti prie to“.
Taip pat iš anksčiau pateiktos informacijos darytina išvada, kad nors teisės aktuose buvo nustatytas tam tikros informacijos apie LRT veiklą viešinimas, neretai šis viešinimas LRT buvo atliekamas formaliai arba iš viso neatliekamas. Pvz., kadangi nebuvo teisės aktais nustatytos ataskaitos formos, LRT metinė veiklos ataskaita iš esmės apsiribojo LRT veiklų konstatavimu, stokodama išsamesnės tų veiklų finansinės ar ekonominės analizės. Vienas iš pagrindinių LRT valdymo organų – LRT taryba, kuriai LRT tarybos reglamente suteikiama teisė nuspręsti dėl posėdžių transliavimo LRT interneto tinklapyje, savo atvirų posėdžių netransliuoja, nors tai ir užtikrintų geresnį informacijos apie LRT veiklą prieinamumą, didintų Tarybos atskaitomumą visuomenei bei jos veiklos viešumą. Tas pats pasakytina ir apie LRT skelbtus programų konkursus, viešuosius pirkimus ir kt. Daugeliu atvejų 2013–2017 metų laikotarpiu informacija apie juos nebuvo viešinama. Tik Komisijai pradėjus tyrimą ir pasikeitus LRT vadovybei buvo susirūpinta dėl didesnio kiekio informacijos apie LRT veiklą atskleidimo ir buvo parengta bei 2018 m. kovo 12 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos korupcijos prevencijos programa (toliau – Korupcijos prevencijos programa). Jos pagrindu padidėjo viešinamos informacijos apimtis.
Deja, Korupcijos prevencijos programa neišsprendė LRT tarybos posėdžių viešinimo klausimo, atitinkami pakeitimai nebuvo padaryti ir LRT tarybos reglamente. Dabartinės LRT tarybos pirmininkas taip pat neturi siekio padaryti LRT tarybos posėdžius atvirus visuomenei juos transliuojant.. 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos posėdyje LRT tarybos pirmininkas L. Gadeikis teigė, jog LRT tarybos posėdžiai „buvo tiesiog būtent tarybos sprendimu pradėta transliuoti. Aš ir tada buvau prieš. Aš manau, kad jeigu tai yra visa įrašoma… Iš tikrųjų tiek daug žiūrovų tiesioginio transliavimo nėra, kad tai turėtų tiesioginę prasmę. O pats darbas, pats kalbėjimas – vienas dalykas yra kalbėti tiesiai į eterį, kitas – kalbėti per mikrofoną, viešai. Taip sakant, iš karto apsunkina.“ L. Gadeikis teigė, jog sumontuota aparatūra nėra tinkama – transliavimas nekokybiškas, trikdo LRT tarybos darbą, pasisakančius asmenis ir, „ kai buvo išrinktas naujas pirmininkas Žygintas Pečiulis, tai taryba vėl grįžo prie to klausimo, ar tai turi prasmę. Būtent susumavus visas šias tris dalis, ir buvo nuspręsta, kad čia prasmės nėra. Čia daugiau toks žaidimo elementas, kad jūs galite norėdami pasižiūrėti.“ LRT tarybos pirmininkas L. Gadeikis ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė informavo, kad skiriama daug dėmesio tam, kad įvairiomis formomis po posėdžių būtų pateikta informacija apie LRT tarybos posėdžius ir posėdžiuose priimtus sprendimus. L. Gadeikis teigė, kad prie LRT tarybos posėdžių transliavimo klausimo galima grįžti, tačiau, jo nuomone, šis klausimas nėra esminis.
Tokia situacija, kada ir esama LRT vadovybė neįžvelgia prasmės siekti didesnio LRT atvirumo visuomenei, gali lemti tolesnį LRT tarybos veiklos uždarumą ir yra netoleruotina, vertinant skaidrumo aspektu, nes po LRT tarybos posėdžių skelbiami posėdžių protokolai yra mažai informatyvūs, neatspindi nuomonių įvairovės ir išsamiai neatskleidžia visų LRT taryboje vykstančių pasisakymų bei diskusijų.
Vertinant informacijos apie LRT veiklą atskleidimą ir atskaitingumą visuomenei pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas), kuris, be kita ko, „nustato informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, veiklą skelbimo tvarką“, 2 straipsnio „Įstatymo taikymas“ 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas „valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus (toliau – institucijos)“. Tačiau Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad „šis įstatymas netaikomas: <...> dokumentams, kuriais disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomi radijo ar televizijos programų transliuotojai“. Šio įstatymo 5 straipsnyje „Informacija apie institucijos veiklą“ nustatyta: „Informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje. <...> Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama: <...> institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą); <...> kita Vyriausybės nustatyta informacija.“ Įgyvendinant Teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnio nuostatas priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše, be kita ko, išsamiai nustatyti informacijos reikalavimai, taip pat įstaigos interneto svetainės struktūra.
LTR interneto svetainėje skelbiama informacija 2013–2017 metų laikotarpiu iš esmės neatitiko Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, informacija apie vadovų ir darbuotojų vidutinį atlyginimą, laikantis Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatų, LRT svetainėje nebuvo skelbiama. Ši informacija neskelbiama ir šiuo metu, motyvuojant tuo, kad Teisės gauti informaciją įstatyme nustatyta išimtis LRT dokumentams.
Dar vienas su veiklos viešumu susijęs probleminis aspektas, į kurį atkreipė dėmesį Komisija, – interesų viešinimas, t. y. jų deklaravimas teisės aktų nustatyta tvarka.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimai taikomi visiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriais laikomi valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Nustatant, ar LRT tarybos nariai ir LRT vadovybė priskirtini asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, ir ar jiems taikytinos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos, iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvokos darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju asmuo turi atitikti du požymius: dirbti viešojoje įstaigoje ar asociacijoje, gaunančioje lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto ar fondų, ir turėti administravimo įgaliojimus. LRT tarybos nariai ir kiti LRT dirbantys asmenys, turintys administracinius įgaliojimus, šiuos požymius neabejotinai atitinka, todėl darytina išvada, kad tokias pareigas einantys asmenys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės tarnyboje dirbančio asmens apibrėžtį (dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus), ir jiems yra taikomos šio įstatymo nuostatos.
Komisija, vykdydama savo tyrimą, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – VTEK), pateikdama LRT vadovybės ir LRT tarybos narių sąrašą (Audrius Siaurusevičius, Rimvydas Paleckis, Žygintas Pečiulis, Lolita Jablonskienė, Kornelijus Platelis, Darius Chmieliauskas, Liudvikas Gadeikis, Vytautas Petras Plečkaitis, Raimondas Savickas, Giedrė Lastauskienė, Dalia Kutraitė Giedraitienė, Vilija Targamadzė, Andrius Puksas, Darijus Beinoravičius) ir klausdama „ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra atlikusi (arba dabar atlieka) tyrimus anksčiau nurodytų asmenų atžvilgiu“, taip pat „ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nėra atlikusi tyrimų ir priėmusi sprendimų kitų LRT darbuotojų atžvilgiu“ bei pašydama pateikti atitinkamus sprendimus.
VTEK, 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-697-(2.5) atsakydama į Komisijos paklausimą, informavo, kad VTEK „yra atlikusi tyrimus ir priėmusi sprendimus dėl šių Jūsų rašte nurodomų asmenų:
1. 2015 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. KS-17 Komisija konstatavo, kad Viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas44 tarybos narys Kornelijus Platelis, 2014 m. gruodžio 22 d. šio fondo tarybos posėdyje dalyvavęs svarstant savo buvusios darbovietės (VšĮ „Literatūra ir menas44) kultūros projekto paraišką bei priimant sprendimą skirti valstybės finansinę paramą, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. KS-17 Komisija konstatavo, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys Vytautas Petras Plečkaitis, nepateikdamas privačių interesų deklaracijos Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3. 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. KS-17 Komisija konstatavo, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys Raimondas Savickas, nepateikdamas privačių interesų deklaracijos Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas“.
VTEK, 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-697-(2.5) atsakydama į Komisijos paklausimą dėl atliktų tyrimų ir priimtų sprendimų kitų LRT darbuotojų atžvilgiu, informavo, kad VTEK „2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. KS-43 konstatavo, kad Vytautas Marozas, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui po to, kai nustojo eiti pareigas Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, įsidarbinęs UAB „Televizijos ir ryšio sistemos44, kurios atžvilgiu priėmė palankius sprendimus dėl prekių ir paslaugų tiekimo nacionaliniam transliuotojui, direktoriumi, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio nuostatas, numatančias apribojimus sudaryti darbo sutartį“.
VTEK 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. S-697-(2.5) taip pat informavo, kad, patikrinusi, kaip privačius interesus deklaruoja Komisijos rašte nurodyti asmenys, „nusprendė pradėti tyrimus dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių Žyginto Pečiulio, Lolitos Jablonskienės, Liudviko Gadeikio, Dalios Kutraitės Giedraitienės, Vilijos Targamadzės ir Andriaus Pukso bei įvertinti, ar šie asmenys, galbūt pavėluotai nurodydami, kad yra tarybos nariai, nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus“.
VTEK, „vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 21 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, nusprendė įvertinti, ar A. Puksas, eidamas LRT tarybos nario pareigas, nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus“, vertino, „ar A. Puksas, galbūt Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, nepažeidė šio teisės akto 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų“, ir 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą „pripažinti, kad buvęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys Andrius Puksas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas“.
VTEK, „vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 21 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, nusprendė įvertinti, ar LRT tarybos narė V. Targamadzė nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus“, vertino „ar V. Targamadzė, galbūt Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, nepažeidė šio teisės akto 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų“, ir
2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą „pripažinti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narė Vilija Targamadzė, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas“.
VTEK, „vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 21 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, nusprendė įvertinti, ar LRT tarybos narys L. Gadeikis nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus“, vertino „ar L. Gadeikis, galbūt Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, nepažeidė šio teisės akto 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų“, ir 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą: „pripažinti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys Liudvikas Gadeikis, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas“.
VTEK, „vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 21 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, nusprendė įvertinti, ar LRT tarybos narė D. Kutraitė Giedraitienė nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus“ ir vertino „ar D. Kutraitė Giedraitienė, galbūt Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, nepažeidė šio teisės akto 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų“, ir 2018-05-23 priėmė sprendimą „[p]ripažinti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narė Dalia Kutraitė Giedraitienė, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas“.
VTEK, „vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 21 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, nusprendė įvertinti, ar L. Jablonskienė, eidama LRT tarybos narės pareigas, nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus“, vertino „ar L. Jablonskienė, galbūt Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, nepažeidė šio teisės akto 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų“, ir 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą „[p]ripažinti, kad buvusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narė Lolita Jablonskienė, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas“.
VTEK, „vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 21 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, nusprendė įvertinti, ar Ž. Pečiulis, eidamas LRT tarybos pirmininko pareigas, nepažeidė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus“, taip pat „vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 28 straipsnio 5 dalimi, nusprendė praplėsti atliekamo tyrimo dėl Ž. Pečiulio elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus, ribas bei papildomai įvertinti, ar Ž. Pečiulis galbūt nepažeidė Įstatymo nuostatų, privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas ryšių su juridiniais asmenimis, t. y. Mykolo Romerio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais“, taip pat VTEK vertino, „ar Ž. Pečiulis, galbūt Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, nepažeidė šio teisės akto 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų bei vėliau pateiktoje deklaracijoje nenurodęs kitų savo darboviečių, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų“. 2018 m. gegužės 23 d. VTEK priėmė sprendimą „1. Pripažinti, kad buvęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Pripažinti, kad buvęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravęs ryšio su Mykolo Romerio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas“.
VTEK 2018 m. vasario 27 d. rašte Nr. S-799-(1.2) atkreipė dėmesį į tai, kad VTEK, priimdama sprendimus dėl Vytauto Petro Plečkaičio ir Raimondo Savicko, yra pateikusi rekomendaciją „atitinkamiems subjektams imtis priemonių, kad naujai skiriami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai būtų nedelsiant informuojami apie jų pareigą deklaruoti privačius interesus“.
Pastebėtina, kad ankstesnė LRT vadovybė ne tik kad nesidomėjo, ar privačių interesų deklaracijos pateikiamos laiku, bet siekė nuslėpti interesų nedeklaravimo faktus ir nuo Seimo narių bei tyrimo komisijos, taip pat nebuvo parengusi jokios interesų konfliktų valdymo sistemos.
Pavyzdžiui, 2018 m. vasario 8 d. Komisijos posėdyje fiksuotas toks A.Siaurusevičiaus, tuometinio LRT generalinio direktoriaus, liudijimas:
„A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip, aš dar norėčiau paklausti šiek tiek apie interesų deklaracijas. Kokia yra interesų konfliktų valdymo sistema, galbūt taip įvardinčiau?
A. SIAURUSEVIČIUS. Tai, kad…
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ar turite tokią apskritai?
A. SIAURUSEVIČIUS. Mes deklaruojame, čia dar irgi yra istorija, kad iki neseno meto mes nebuvome priliginti tų interesų, čia jau keletas metų, jau gal kokie septyneri, nes paaiškėjo, kad niekur nėra turbūt net ir aprašyta, kad LRT turi. Tai po to buvo Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos nurodymai, ir mes deklaruojame interesus.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). O kaip tas yra valdoma? Tai yra?..
A. SIAURUSEVIČIUS. Valdoma… Ir dabar mačiau, yra, buvo čia prieš kokį mėnesį dar priminimai, nes ten kartais irgi šiek tiek keičiasi tvarkos, tai visi, kurie įrašyti į tuos… šiaip su Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kalbama, kad ten, kas įrašyta, stengiamės, kad ko nors, kaip sakoma, neužmirštume ir panašiai. Tai ta priežiūra vykdoma.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). O pastaruoju metu ar buvo tokių pažeidimų, jūsų žiniomis?
A. SIAURUSEVIČIUS. Iš darbuotojų – ne.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). O taryboje?
A. SIAURUSEVIČIUS. Tarybos… Tai jau reikia klausti ne manęs.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Jūs tokių duomenų neturite?
A. SIAURUSEVIČIUS. Taryba, ta, kuri valdo, vienas iš valdymo organų. Yra LRT du valdymo organai: taryba ir generalinis direktorius. Tai taryba – aukščiausias valdymo organas. Tai čia dabar buvo, mačiau, bet aš tikrai net neįsigilinau kokios. Ten, manau, buvo tiesiog šiek tiek nesupratimo pagal datas, o ne pagal interesus, kad būtų kokie nors interesai dingę ar kas, bet aš tikrai negaliu plačiau komentuoti, nes čia ne mano, kaip sakoma, sfera.
Bet mes primename visiems – ir tarybos nariams, kad tai reikalinga. Ten galima net datą nustatyti, nuo kada mums liepė, kad mes prilyginti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dar mačiau A. Širinskienė nori.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nes iš tiesų gana keista situacija susiklosto, kada Seimo narius informuoja LRT apie tai, kad yra visi deklaravę tarybos nariai, tačiau po poros savaičių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatuoja, kad tų visų deklaracijų nebuvo.“[47]
Apibendrinant konstatuotina, kad LRT tarybos nariai aplaidžiai vykdė savo pareigą laiku deklaruoti interesus, o LRT vadovybė bei LRT Tarybos pirmininkas nepasirūpino tuo, kad šie interesai būtų deklaruoti laiku. Be to, LRT vidiniuose dokumentuose nėra nustatyta tvarka, kuri padėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems taikomos Viešų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymo nuostatos, laiku ir išsamiai VTEK pateiktų deklaracijas. Tokia padėtis sukuria prielaidas nuslėpti galimus privačius interesus bei viešųjų ir privačių interesų konfliktus nuo visuomenės ir yra nesuderinama su skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei principu.
Taip pat pastebėtina, kad Komisijos analizuoti 2013–2017 m. galioję LRT vidiniai teisės aktai neapibrėžia ir nepriklausomų prodiuserių ar netgi su LRT laidomis dirbančių registruotų lobistų pareigos deklaruoti savo interesus. Toks vidinio reguliavimo trūkumas sudaro prielaidas LRT resursus bei eterį naudoti privačiais ar atstovaujamo verslo (arba netgi verslų) tikslais, to žiūrovui viešai nedeklaruojant. Pavyzdžiui, VšĮ „Pilietinė medija“ nuo pat įsteigimo 2014 m. pabaigoje iki 2017 m. sausio mėn. ėjo Arnas Marcinkus, kartu prodiusavęs ir UAB „Media 3“ programas (laidas), pvz., „LRT ekonomikos forumas“, „Lietuva gali“. A. Marcinkaus vadovaujama VšĮ „Pilietinė medija“ kūrė ir projektą „Nacionalinė ekspedicija“. Arnas Marcinkus nuo 2015 m. gegužės 20 d. yra įtrauktas į viešą Lobistų sąrašą (http://lobistai.lt/lobistai/39) ir veiklą vykdo lobistinę veiklą UAB „VENTO NUOVO“. UAB „VENTO NUOVO“ pirmauja pagal Seimui pateiktų 2015 m. teisės aktų pasiūlymų skaičių (http://www.transparency.lt/siekianciu-daryti-itaka-interesu-grupiu-desimteriopai-daugiau-nei-registruotu-lobistu/). Iš viešai prieinamų lobistinės veiklos deklaracijų (http://lobistai.lt/deklaracijos/archyvas) galima nustatyti, kad šios bendrovės užsakovai – didelės įmonės, prekiaujančios alkoholiu, tame tarpe – ir didmena (UAB „Bennet distributors“, UAB „Barbora“). UAB „VENTO NUOVO“ vykdo ir kitą lobistinę veiklą tokiose srityse kaip farmacija, prekyba tabaku ir tabako gaminiais, azartiniai lošimai.
Komisija taip pat tyrimo metu nustatė, kad VTEK 2018 m. gegužės 16 d. pradėjo tyrimą ir dėl buvusio VšĮ „Pilietinė medija“ vadovo Arno Marcinkaus ir esamos šios įstaigos vadovės Reditos Vadeikės elgesio. Aiškinamasi, ar jie nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus. Tyrimas šiuo metu yra pratęstas ir sprendimai nėra priimti, tačiau pats tyrimo faktas ir aplinkybės, kurioms esant jis buvo pradėtas, iliustruoja, jog LRT yra pažeidžiama, nes neturėdama vidinės kontrolės sistemos ji yra neapsaugota nuo prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų atstovaujamų interesų bei to, kad jos gali būti ne visada suinteresuotos viešai atskleisti savo, savo darbuotojų, taip pat ir įdarbintų lobistų interesus.
Tai pat pastebėtina, kad nors LRT įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje pateiktas sąrašas asmenų, kurie negali būti Tarybos nariais: Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai. Tačiau į minėtąjį sąrašą nepatenka asmenys, kurie, pvz., yra interneto portalų ar kitų žiniasklaidos priemonių savininkai ir bendraturčiai. Ši išimtis nėra pagrįsta ir proporcinga, ji gali sukurti tokią ydingą situaciją, kada LRT taryboje atsiranda su kitomis žiniasklaidos priemonėmis susiję asmenys, kurie de facto yra LRT konkurentai rinkoje.
8.3.2.1. LRT įstatyme bei LRT vidaus teisės aktuose nustatyta nepakankamai organizacinių ir kitokių priemonių, kurios galėtų užtikrinti LRT tinkamą veiklos viešumą ir atskaitingumą. LRT valdymo struktūra, kai sprendimo priėmimo galios yra koncentruojamos vieno subjekto rankose, neužtikrina pakankamo procedūrų ar priimtų sprendimų viešumo ir atskaitingumo. LRT taryba, kaip aukščiausias LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams, 2013–2017 m. laikotarpiu tinkamai neatliko šios savo funkcijos ir nesiėmė priemonių, didinančių viešumą bei visuomeninio transliuotojo atskaitomybę visuomenei.
8.3.2.2. 2013–2017 metais nebuvo tinkamai įgyvendinami esami LRT įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo reikalavimai, kurie nustato priemones, užtikrinančias tinkamą kontrolę ir atskaitingumą, viešumą (viešųjų pirkimų atveju), nors Europos transliuotojų sąjunga reikalauja išskirtino visuomeninio transliuotojo skaidrumo.
8.3.2.3. 2013–2017 metais LRT nepakankamai dėmesio skyrė vadovų, LRT tarybos narių interesų deklaravimui, neužtikrino, kad prodiuseriai, jiems dirbantys asmenys turėtų aiškią ir prieinamą galimybę deklaruoti savo interesus viešai. Dėl to, neviešindama informacijos, LRT nėra apsaugota nuo galimų interesų konfliktų ar net atviros registruotų lobistų lobistinės veiklos. Esamas LRT tarybos sudarymo teisinis reguliavimas neapsaugo nuo tarybos narių, kurie gali būti LRT tiesioginiai konkurentai rinkoje (pvz., gali turėti internetinės žiniasklaidos priemonių akcijų), atsiradimo LRT taryboje.
8.3.2.4. 2013–2017 metais, o kai kuriais atvejais – ir dabar, buvęs menkas sprendimų priėmimo proceso viešinimas (buvo nutrauktas viešas LRT posėdžių transliavimas, LRT interneto svetainėje nebuvo pateikiama visa informacija apie vykdomus programų pirkimus ir pan.) lemia LRT uždarumą ir pagrindinių visuomeninio transliuotojo atskaitingumo visuomenei principų nepaisymą, gali sudaryti korupcijos pasireiškimo prielaidas.
8.3.3. Komisija, įvertinusi, tai, kas nustatyta atsakant į 8.1, 8.2 ir 8.3 punktuose išdėstytus Komisijai suformuluotus tyrimo klausimus, siūlo Seimo Kultūros komitetui parengti ir Seimui iki 2018 m. gruodžio 1 d. pateikti LRT įstatymo pakeitimo projektą, kuriame atsispindėtų šie Komisijos pateikti pasiūlymai:
8.3.3.1.1. Įstatymo leidėjui išgryninti LRT tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų susirinkimo funkcijas. Viena pagrindinių LRT tarybos funkcijų – LRT veiklos strategijos tvirtinimas ir jos vykdymo priežiūra, LRT įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatų vykdymo priežiūra. Nustatant LRT tarybos funkcijas, siūlytina atsisakyti valdymo organams būdingų funkcijų.
8.3.3.1.3. Iš dalies pakeisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, numatant, kad Respublikos Prezidentas keturis LRT tarybos narius skiria ne visus iš karto, bet po vieną, 15 mėnesių intervalais, taip užtikrinant nuoseklią ir laipsnišką Respublikos Prezidento deleguotų narių kaitą. Palaipsniui pereiti prie šios naujos tvarkos, kai pasibaigs Respublikos Prezidento skirtų narių kadencija. Analogišką tvarką taikyti ir Seimo skiriamų keturių LRT tarybos narių skyrimui, po du narius (vieną iš pozicijos, kitą – iš opozicijos), skiriant 30 mėnesių intervalais ir palaipsniui pereinant prie šios tvarkos po to, kai pasibaigs Seimo deleguotų LRT tarybos narių kadencija. Taip pat peržiūrėti kitų LRT tarybos narius skiriančių organizacijų narių skyrimo tvarką bei skiriančiųjų organizacijų sąrašą, įvertinant tų organizacijų priskyrimo prie skiriančiųjų organizacijų tikslingumą.
8.3.3.1.4. Įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą. Jos narių skyrimą, teises ir pareigas reglamentuoti remiantis analogija su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Valdybos narių skaičius – nuo 5 iki 7 imtinai, tačiau pasirenkant tokį santykį, kad LRT generalinis direktorius ir jo pavaduotojai valdyboje nesudarytų daugumos, dauguma kandidatų turėtų būti nepriklausomi, t. y. jokiais darbo ar kitais profesiniais ryšiais nesusiję su LRT. LRT taryba skirtų valdybos narius penkerių metų terminui. LRT tarybai kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, sąrašą pateiktų atrankos komisija, kaip tai daroma valstybės valdomų įmonių atveju, o LRT taryba iš šio sąrašo atrinktų, jos manymu, tinkamiausius iš pateiktų kandidatus.
8.3.3.1.5. LRT tarybos ir valdybos nariams nustatyti minimalius išsilavinimo, profesinės patirties ir reputacijos bei nepriklausomumo (ta apimtimi, kiek pastarasis kriterijus būtų taikomas nepriklausomiems valdybos nariams) reikalavimus.
8.3.3.1.6. Kadangi šiuo metu LRT tarybą aptarnauja Administracinė komisija ir personalas, priskirtas generalinio direktoriaus, ir tokia tvarka neužtikrina LRT tarybos darbo nepriklausomybės nuo LRT administracijos, siūlytina LRT tarybai priskirti sekretoriatą, kurio vadovą ir personalą generalinis direktorius skiria ir atleidžia tik pritarus LRT tarybai.
8.3.3.1.7. Įdiegus vadinamąjį germaniškąjį valdysenos modelį, kai egzistuoja ir taryba, ir valdyba, ir gerąją patirtį – sutapatinti generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigybes, siūloma LRT generaliniam direktoriui pavesti eiti ir valdybos pirmininko pareigas.
8.3.3.1.8. Tolesnis Administracinės komisijos egzistavimas, atribojus valdybos ir tarybos funkcijas, yra netikslingas, todėl siūloma naikinti Administracinę komisiją.
8.3.3.2. Dėl LRT priežiūros ir reguliavimo gerinimo.
Siūlytina užtikrinti dvigubą LRT veiklos priežiūrą – LRT veiklos priežiūrą vykdo vidinis organas – LRT taryba ir išorės reguliuotojas – Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRT komisija), be jau esamų funkcijų, prižiūrintis, kaip LRT vykdo LRT įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas. LRT komisija turi turėti teisę prireikus taikyti LRT įstatyme numatytas poveikio priemones LRT įstaigai ir LRT vadovams. LRT komisija teikia metų veiklos ataskaitą Seimui. Ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodyta, kaip buvo vykdomos LRT įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatos. Taip pat turi būti įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 5 dalies, 6 straipsnio 1, 3, 4 dalių (2000 m. birželio 29 d. redakcija), 10 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 1 dalies, 15 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija) 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 32 punkto nuostatos, kad „...nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama kaip finansinis ar turto auditas. Tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę (a priori ir a posteriori), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos atžvilgiu“. Tai pat sustiprinti, išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas, sudarant galimybę žurnalistų etikos inspektoriui atlikti viešosios informacijos stebėseną visose visuomenės informavimo priemonėse, t. y. įskaitant radijo ir televizijos programų stebėseną.
8.3.3.3.1. Siūlytina LRT įstatyme numatyti, kad LRT kiekvienais metais teikia visuomenei ir Seimui savo veiklos atskaitą. Ataskaita turi atskleisti, inter alia, kaip vykdoma misija, uždaviniai ir kiti LRT įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatyti reikalavimai. LRT ataskaitoje turi būti dalis, skirta LRT tarybos darbo ataskaitai. Ataskaitą Seime ir jo komitetuose pristato generalinis direktorius. Ataskaitos dalį apie LRT tarybą pristato LRT tarybos pirmininkas.
8.3.3.3.2. Siūlytina užtikrinti, kad LRT įstaiga privalo turėti nuolat veikiantį forumą arba instituciją ar mechanizmą nuolatiniam dialogui su visuomene plėtoti.
8.3.3.3.3. Kadangi šiuo metu LRT neturi santykinai nepriklausomo pretenzijų ir skundų nagrinėjančio darbuotojo, siūlytina įsteigti ombudsmeno pareigybę pretenzijoms, skundams ir pageidavimams nagrinėti.
8.3.3.3.4. LRT įstatymu turi būti įpareigota vystyti ne tik tradicines informacijos sklaidos priemones – televiziją ir radiją, bet ir internetinę, ir kitokią žiniasklaidą. Ji galėtų tapti LRT ir visuomenės nuolatinio dialogo platforma.
8.4. Įvertinti, ar LRT įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje apibrėžti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos viešojo skleidimo būdai (už užmokestį, už kitokį atlygį, nemokamai) yra LRT taikomi skaidriai, vykdant adekvačią kontrolę. Jeigu būtų nustatyta, kad pasirenkant informacijos skleidimo būdus stokojama skaidrumo ir (ar) kontrolės adekvatumo, – nustatyti dėl to atsakingus asmenis. Jeigu skaidrumo ir kontrolės stoka nulėmė ydingas reguliavimas, – identifikuoti teisės aktų spragas.
8.4.1.1. Teisės aktų reikalavimai dėl informacijos skleidimo būdų, skaidrumo, kontrolės LRT 2013–2017 metų LRT tarybos teiktose metinėse ataskaitose pateiktų LRT pajamų ir išlaidų vykdymo ataskaitų rodiklių duomenys ir suskaičiuoti rodikliai pateikti lentelėje:
6 lentelė. 2013–2017 m. LRT pajamų ir išlaidų vykdymo ataskaitų rodikliai
| Metai |
2017 m. |
2016 m. |
2015 m. |
2014 m. |
2013 m. |
| LRT biudžeto pajamos, tūkst. Eur |
36 139 |
32 931 |
25 090 |
22 234 |
20 915 |
| Rėmimo pranešimų ir kultūrinės socialinės ir politinės informacijos transliavimas, tūkst. Eur* |
1 915 |
1 694 |
1 536 |
5 807 |
4 994 |
| Rėmimo pranešimų ir kultūrinės socialinės ir politinės informacijos transliavimas, visų LRT biudžeto pajamų procentinė dalis |
5,3 |
5,1 |
6,1 |
26,1 |
23,9 |
LRT įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“.
Iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi šios nuostatos formuluotė: „kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“.
LRT įstatymo nuostatos, apibrėžiančios kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ir jos skleidimo būdus įsigaliojo 2010 m. spalio 18 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2015 sausio 1 d. įsigaliojo reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų LRT radijo ir televizijos programose draudimas, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, taip pat atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo.
Taip pat pastebėtina, kad LRT įstatymas buvo priimamas tuo metu, kai internetinė žiniasklaida praktiškai neegzistavo (1996 m.) ir vėliau, net sprendžiant reklamos draudimo klausimą, niekada nebuvo peržiūrėtas ir nebuvo įvertintas LRT interneto portalo priskyrimas LRT, kaip nacionaliniam transliuotojui, todėl reklamos draudimas iki šiol taikomas tik LRT televizijai ir LRT radijui, tačiau ne LRT valdomam interneto portalui.
8.4.1.2. LRT taikomi informacijos skleidimo būdai.
Komisija 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. S-2018-2635 pateikė LRT prašymą „pateikti informaciją, ar yra vidiniais teisės aktais ar kitais dokumentais (rekomendacinio pobūdžio instrukcijomis ar pan.) apibrėžta, kokia informacija yra laikoma „kultūrine, socialine ir šviečiamąja informacija“; taip pat atsakyti, „[a]r yra nustatyta, kokiais atvejais tokia informacija skelbiama nemokamai, kokiais atvejais tokia informacija skelbiama už užmokestį ar kitokį atlygį; ar yra numatyta, kokios galimos kitokios atlygio formos? Jeigu toks vidinis teisės aktas ar kitos formos dokumentas yra patvirtintas, prašome pateikti dokumento kopiją, taip pat pateikti informaciją, kas, kokiu pagrindu ir kada tokį dokumentą patvirtino, ar buvo keičiamas šis dokumentas (jeigu buvo keičiamas, prašome nurodyti, dėl kokių priežasčių)“.
LRT 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 4RA-400-(A1) teigiama, kad „2014 m. gegužės mėn. 27 d. LRT generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1RA-73 „Dėl reklamos, komercinių audiovizualinių ar rėmimo pranešimų transliavimo LRT radijo ir televizijos programose“, kuris po konsultacijų su Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK), sukonkretinant transliuojamos informacijos rūšis ir atvejus, buvo papildytas 2014 m. gruodžio 5 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1RA-156 „Dėl 2014 m. gegužės mėn. 27 d. LRT generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1RA-73 „Dėl reklamos, komercinių audiovizualinių ar rėmimo pranešimų transliavimo LRT radijo ir televizijos programose“ papildymo“, yra nustatyta, kokia informacija laikoma kultūrine, socialine ar šviečiamąja ir gali būti transliuojama LRT televizijos ir radijo programose.“
LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės mėn. 27 d. įsakyme Nr. 1RA-73 nustatytas nuo 2015 m. sausio 1 d. leidžiamos transliuoti informacijos, komercinių audiovizualinių pranešimų ir rėmimo pranešimų sąrašas, kuriame, be kita ko, įvardyta: „1.8. kita kultūrinė, socialinė ir šveičiamoji informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šveičiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“; taip pat pavesta LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovei Astai Kružikienei kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1RA-156 „Dėl 2014 m. gegužės mėn. 27 d. LRT generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1RA-73 „Dėl reklamos, komercinių audiovizualinių ar rėmimo pranešimų transliavimo LRT radijo ir televizijos programose“ papildymo“ LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės mėn. 27 d. įsakymas Nr. 1RA-73 papildytas nuo 2015 m. sausio 1 d. LRT radijo ir televizijos programose leidžiamos transliuoti informacijos, komercinių audiovizualinių pranešimų ir rėmimo pranešimų sąrašu, kuris išdėstytas įsakymo priede dviejose lentelėse.
LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 1RA-156 priedo lentelėse pateikiama nuo 2015 m. sausio 1 d. LRT eteryje leidžiamos transliuoti informacijos rūšys, pastabose išsamiai apibrėžiant informacijos ar jos skelbimo pobūdį; taip pat programų (renginio ar laidos) rūšys, kurių rėmimas ir pranešimas apie jas leidžiami LRT eteryje nuo 2015 m. sausio 1 d., pastabose išsamiai apibrėžiant programos (renginio ar laidos) ar skelbimo pobūdį. Šiame įsakyme ir jo priede nėra nurodyta, kokiais atvejais kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija viešai skleidžiama už užmokestį, už kitokį atlygį arba nemokamai; taip pat nėra nurodytas atlygio už tokios informacijos skleidimo dydis ir jo nustatymo būdas.
LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1RA-156, be kita ko, pavesta generalinio direktoriaus pavaduotojui R. Paleckiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą, TV ir radijo reklamos projektų vadovei G. Balsytei būti atsakingai už šio įsakymo vykdymą.
Be to, LTR 2018-04-24 rašte Nr. 4RA-400-(A1) paaiškino, kad, kada kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji „informacija informaciniuose blokuose skelbiama nemokamai, o kada už užmokestį ar kitokį atlygį, nustato 2018 m. sausio mėn. 5 d. LRT generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1RA-6 „Dėl televizijos ir radijo socialinės, kultūrinės ir šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo įkainių tvirtinimo“. Už užmokestį LRT televizijos ir radijo programų informaciniuose blokuose transliuojamos socialinės, kultūrinės ir šviečiamosios informacijos įkainiai patvirtinti minėtame 2018 m. sausio mėn. 5 d. generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1RA-6. Taip pat šiuo įsakymu reglamentuojamos informacijos transliavimui taikomos nuolaidos ir jų taikymo tvarka. Pardavimų skyriaus vadovui, derantis su kultūros, sporto renginių organizatoriais, visuomeninėmis organizacijomis ir pan., kurie pageidauja, kad LRT būtų renginių/projektų/iniciatyvų informacinis rėmėjas, suteikiama teisė užsakovams taikyti didesnes (iki 70 proc.) bendras nuolaidas nuo generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų socialinės, kultūrinės ir šviečiamosios informacijos transliavimo informaciniuose blokuose įkainių. Tais atvejais, kai reikia suteikti didesnę, nei įsakyme nurodyta, nuolaidą, sprendimą priima generalinis direktorius. Nuolaida suteikiama pagal įsakymu patvirtintą tvarką, atsižvelgiant į renginių / projektų iniciatyvų aktualumą, mastą, informacijos tikslinę auditoriją, bendradarbiavimo apimtis ir tęstinumą.
Užsakovo prašymu už kitokį atlygį, atsižvelgiant į LRT poreikius, kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija gali būti skleidžiama mainais į užsakovo teikiamas paslaugas (renginių įrašymo ir transliavimo teisė, licencijos ir kt.). Tokios informacijos transliavimui informaciniuose blokuose taikomos tokios pat nuolaidos kaip už užmokestį transliuojamai informacijai. Dėl LRT poreikio užsakovo teikiamoms paslaugoms sprendžia atitinkamų LRT padalinių vadovai.
Nemokamai informaciniuose blokuose transliuojama tokio pobūdžio kultūrinė, socialinė ar šviečiamoji informacija:
– skubi socialinė informacija (pvz., kraujo poreikis, pagalba nukentėjusiesiems nuo karo / stichinių nelaimių ir pan.);
– globali socialinė prevencinė informacija (pvz., lošimai, smurtas, vairavimas išgėrus ir pan.);
– valstybinės reikšmės renginiai, projektai (pvz., valstybinių švenčių renginiai, Konstitucijos egzaminas ir pan.);
– valstybinių institucijų skelbiama aktuali socialinė / šviečiamoji informacija (Vyriausioji rinkimų komisija – balsavimo biuletenių pildymo taisyklės; Lietuvos bankas – naujai išleistų banknotų apsaugos ženklai; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skelbiama informacija ir pan.);
– socialinė informacija, skirta socialiai pažeidžiamoms grupėms (pvz., neįgaliesiems, senjorams, vaikams ir pan.).
Dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos viešinimo LRT televizijos ir radijo programose (ne informaciniuose blokuose), taip pat dėl jos skleidimo apimčių ir būdo sprendžia programų rengėjai, atsižvelgdami į galimybes, informacijos pobūdį, svarbą, aktualumą ir kt. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija televizijos ir radijo programose skleidžiama nemokamai“.
Paminėtina, kad LRT generalinio direktoriaus 2018 m. sausio mėn. 5 d. įsakymu Nr. 1RA-6, be kita ko, pripažįstami netekusiais galios šie įsakymai:
– LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1RA-164 „Dėl radijo socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo įkainių tvirtinimo“;
– LRT generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1RA-153 „Dėl TV socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo įkainių tvirtinimo“.
Atskirai paprašius, LRT pateikė šių įsakymų kopijas (gautas el. laiškas, registruotas 2018 m. birželio 13 d., Nr. G-2018-6206):
– LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1RA-164 „Dėl radijo socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos įkainių tvirtinimo“. Šiame įsakyme tvirtinami pridedami radijo socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos įkainiai, galiojantys nuo 2015 m. sausio 1 d.; prie įkainių taip pat nurodytos kitos susijusios sąlygos. Įsakyme, be kita ko, pavedama „Reklamos skyriaus vadovui (nuo 2015 m. sausio 20 d. – Pardavimų skyriaus vadovui) derantis <...> atsižvelgiant į radijo rinkoje vyraujanti nuolaidų lygį ir kitos šalies suteikiamas LRT RADIJUI/LRT OPUS/ LRT KLASIKA paslaugas, taikyti užsakovams didesnes (iki 70 proc.) bendras nuolaidas (įskaitant apimties, agentūrines, papildomas, išankstinio apmokėjimo ir kt.) nuo šiuo įsakymu patvirtintų transliavimo įkainių“. Įsakyme taip pat nustatyta, kad „tais atvejais, kai, atsižvelgiant į radijo rinkoje vyraujantį nuolaidų lygį, užsakovams reikia suteikti didesnę nei šiame įsakyme nurodytos nuolaidą, sprendimą priima generalinis direktorius“;
– LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1RA-163 „Dėl TV socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo įkainių tvirtinimo“. Šiame įsakyme tvirtinami pridedami TV socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo LRT televizijose įkainiai nuo 2015 m. sausio 1 d. ir, be kita ko, pavedama „Reklamos skyriaus vadovui (nuo 2015 m. sausio 20 d. – Pardavimų skyriaus vadovui) derantis <...> atsižvelgiant į TV rinkoje vyraujantį nuolaidų lygį ir kitos šalies suteikiamas paslaugas LRT, taikyti užsakovams didesnes (iki 70 proc.) bendras nuolaidas (įskaitant apimties, agentūrines, papildomas, išankstinio apmokėjimo ir kt.) nuo šiuo įsakymu patvirtintų transliavimo įkainių“. Šiame įsakyme taip pat nustatyta, kad „kai kuriais atvejais, kai, atsižvelgiant į TV rinkoje vyraujantį nuolaidų lygį, užsakovams reikia suteikti didesnę nei šiame įsakyme nurodytos nuolaidos, sprendimą priima generalinis direktorius“;
– 2015 m. gruodžio 7 d. LRT generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1RA-153 „Dėl TV socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo įkainių tvirtinimo“. Šiame įsakyme tvirtinami pridedami TV socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo LRT televizijose įkainiai nuo 2016 m. sausio 1 d. Įsakyme, be kita ko, pavedama „Pardavimų skyriaus vadovui derantis <...> atsižvelgiant į TV rinkoje vyraujantį nuolaidų lygį ir kitos šalies suteikiamas paslaugas LRT, taikyti užsakovams didesnes (iki 70 proc.) bendras nuolaidas (įskaitant apimties, agentūrines, papildomas, išankstinio apmokėjimo ir kt.) nuo šiuo įsakymu patvirtintų transliavimo įkainių“. Šiame įsakyme taip pat nustatyta, kad „kai kuriais atvejais, kai, atsižvelgiant į TV rinkoje vyraujantį nuolaidų lygį, užsakovams reikia suteikti didesnę nei šiame įsakyme nurodytos nuolaidos, sprendimą priima generalinis direktorius“. Šiame įsakyme pripažįstama netekusiu galios LRT 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1 RA-163 „Dėl TV socialinės, kultūrinės ir šviečiamosios informacijos transliacijos bei kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo įkainių tvirtinimo.“
Nustatyta, kad anksčiau išvardytuose LRT generalinio direktoriaus įsakymuose Reklamos skyriaus vadovui, o nuo 2015 m. sausio 20 d. – Pardavimų skyriaus vadovui suteikta teisė spręsti dėl pakankamai didelės sumos dalies – iki 70 proc. – nuolaidos. Taip pat pastebėtina, kad generalinis direktorius turėjo teisę spręsti dėl dar didesnės dalies sumos nuolaidos. Nustatytos galimybės taikyti nuolaidas nėra pagrįstos aiškiais kriterijais. Tokios galimybės sudaro pagrindą jomis pasinaudoti asmeniškais tikslais.
Nustatyta, kad LTR vidiniuose teisės aktuose nuostatos dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos, kurią pagal LRT įstatymo 6 straipsnio 3 dalį LRT leidžiama viešai skleisti, apibrėžties, skelbimo sąlygų ir įkainių nėra susistemintos viename dokumente, o išdėstytos keliuose įsakymuose. Dėl to kyla rizika tinkamai ir laiku nepatikrinti visų susijusių teisės aktų ir laiku nenustatyti poreikio juos aktualizuoti. Tokį teiginį pagrindžia tai, kad, Komisijai paprašius pateikti visus su kultūrinę, socialinę ir šviečiamą informaciją ir jos skleidimo būdus bei įkainius reglamentuojančius LRT vidinius teisės aktus, iš pradžių LRT pateikė tik dalį tokių dokumentų; tik papildomai paprašius, buvo pateikti kiti susiję LTR vidiniai teisės aktai.
8.4.1.3. Atsakingi asmenys.
Komisija 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. S-2018-2635 prašė LRT pateikti informaciją, kas 2013–2017 metais iš VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ vadovų, įgaliotų darbuotojų buvo atsakingas už LRT įstatymo 6 straipsnio nuostatų laikymąsi ir tinkamą įgyvendinimą, nurodant pareigybes ir konkrečius asmenis ėjusius atitinkamas pareigas.
Atsakydama į Komisijos prašymą, LRT informavo, kad „2013–2017 m. laikotarpiu už LRT įstatymo 6 str. laikymąsi buvo atsakingas Komunikacijos ir teisių valdymo departamentas. Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovė Renata Lebedevienė vykdo bendrą kontrolę, užtikrina pavaldžių padalinių funkcijų realizavimą ir kontrolę, minėto departamento Pardavimų skyriaus vadovė Gitana Balsytė organizuoja ir kontroliuoja Pardavimų skyriaus, kuris yra atsakingas už LRT įstatymo 6 str. laikymąsi, veiklą.“
LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 27 d. įsakyme Nr. 1RA-73 „Dėl reklamos, komercinių audiovizualinių ar rėmimo pranešimų transliavimo LRT radijo ir televizijos programose“ pavesta Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovei Astai Kružikienei kontroliuoti šio įsakymo vykdymą. LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1RA-156 papildžius LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės mėn. 27 d. įsakymą Nr. 1RA-73, be kita ko, pavesta „generalinio direktoriaus pavaduotojui R. Paleckiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą“, „TV ir radijo reklamos projektų vadovei G. Balsytei būti atsakingai už šio įsakymo vykdymą“.
LRT generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1RA-6, be kita ko, pavedama „Komunikacijos ir teisių valdymo departamento Pardavimų skyriaus vadovui, derantis su kultūros, sporto, švietimo, sveikatos, pramoginių renginių organizatoriais, visuomeninėmis organizacijomis, valstybinėmis institucijomis ir pan., atsižvelgiant į informacijos pobūdį, svarbą, aktualumą ir kitos šalies suteikiamas paslaugas LRT, taikyti užsakovams iki 70 proc. nuolaidas nuo šiuo įsakymu patvirtintų transliavimo įkainių, vadovaujantis įkainių 1 priede pateiktu nuolaidų sistemos aprašu“.
LRT generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1RA-6 nustatyta, kad „kai, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, bendradarbiavimo mastą, skleidžiamos informacijos aktualumą, svarbą ir kitas aplinkybes, užsakovams reikia suteikti didesnę, nei šiame įsakyme nurodyta, nuolaidą arba skelbti informaciją nemokamai, sprendimą priima generalinis direktorius“.
Taigi, socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos skleidimą reglamentuojančiuose LRT vidiniuose teisės aktuose yra įvardyti asmenys, atsakingi už atitinkamų įsakymų vykdymą. LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 27 d. įsakyme Nr. 1RA-73 „Dėl reklamos, komercinių audiovizualinių ar rėmimo pranešimų transliavimo LRT radijo ir televizijos programose“ generalinio direktoriaus pavaduotojui R. Paleckiui pavesta kontroliuoti šio įsakymo vykdymą. Įsakymuose, kuriais patvirtinti minėtos informacijos skleidimo įkainiai, nėra pavedimo kontroliuoti tų įsakymų vykdymą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad LRT generalinio direktoriaus įsakymuose yra numatyti atvejai, kai sprendimą dėl įkainių (nuolaidų taikymo) priima generalinis direktorius, atsakomybė už kontrolę tenka generaliniam direktoriui.
8.4.1.4. LRT pastebėjimai dėl LRT įstatymo 6 straipsnio 3 punkto taikymo ir pasiūlymų dėl LRT įstatymo keitimo.
Komisija 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. S-2018-2635 prašė LRT „pateikti informaciją (susijusių dokumentų kopijas), ar buvo kilę klausimų dėl Įstatymo 6 straipsnio ir ypač 6 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymo, ar buvo kreiptasi į kokias nors institucijas išaiškinimo dėl minėtų nuostatų taikymo, ar buvo matomas poreikis teikti pasiūlymus dėl atitinkamų Įstatymo nuostatų keitimo ir ar buvo tokie pasiūlymai teikti“.
Atsakydama į Komisijos paklausimą, LRT informavo, kad „skirtingai traktuotinų situacijų, taikant LRT įstatymo 6 str., kyla dažnai. Kaip buvo minėta, generalinio direktoriaus įsakymu buvo nustatyta, kokia informacija gali būti transliuojama LRT televizijos ir radijo programose. Iki ir po 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7 ir 15 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-736 įsigaliojimo LRT specialistai su LRTK atstovais derino ir ieškojo sprendimų, siekdami nustatyti vienodus kriterijus, taip pat suderinti konkrečias transliacijas. Be to, 2017 m. LR Seimo Kultūros komitetas posėdyje svarstė LRTK pateiktus pasiūlymus dėl LRT įstatymo pakeitimų, kurie nebuvo įgyvendinti, tačiau 2017 m. rugsėjo mėn. 20 d. LRTK sprendimu buvo pakeistas nuo 2012 m. galiojęs Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašas. Jis nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų komerciniams audiovizualiniams pranešimams (televizijos reklamai, pranešimams apie rėmimą, teleparduotuvės siūlymams, prekių rodymui), visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms, radijo programų ar atskirų programų rėmimui, radijo reklamai įgyvendinimą.“
LRT, atsakydama į Komisijos 2018 m. balandžio 5 d. raštą Nr. S-2018-2635, be kita ko, informavo, kad „2018-04-24 LR Seimo posėdžių darbotvarkėje numatytas LRT įstatymo Nr. 1-1571 4, 5, 6 ir 7 str. pakeitimo įstatymo projekto (pranešėja – ministrė Jurgita Petrauskienė, dokumento Nr. XIIIP-156) svarstymas. Be kita ko, siūloma LRT įstatymo 6 str. 1 dalį papildyti kultūros ir sporto renginių rėmimo pranešimų transliavimo išlyga, ją taikant ir kūno kultūros renginiams. Taip pat šiam tikslui pasiekti atitinkamai koreguojami kiti minėti LRT įstatymo straipsniai.“
8.4.1.5. LRT komisijos įvardytos teisės aktų spragos šioje srityje
LRT komisija, 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-73 atsakydama į Komisijos 2018 m. sausio 26 rašte Nr. 2018-621 išdėstytą paklausimą „pateikti informaciją apie 2013–2017 metų laikotarpyje Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atliktus tyrimus dėl reklamos apribojimų pažeidimų LRT eteryje, o tai pat – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimtų sprendimų kopijas“, pateikė tokią informaciją:
„Taip pat teikiame kontekstinę informaciją apie esamą teisinį reklaminio pobūdžio informacijos LRT radijo ir televizijos programose reguliavimą bei jo taikymo praktiką. Komisijos manymu, pateikiama informacija galėtų būti naudinga Laikinajai tyrimo komisijai susidarant aiškų vaizdą apie galiojančių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias galimas reklamos formas bei apimtis LRT radijo ir televizijos programose, taip pat šių nuostatų taikymo priežiūros problematiką:
1) vertinant Komisijos[48] atliktų tyrimų dėl reklamos apribojimų pažeidimų LRT radijo ir televizijos programose medžiagą svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (toliau – LRT įstatymas), nustatantis tam tikrus reklaminio pobūdžio informacijos ribojimus buvo priimtas 2013 m. gruodžio 23 d., o įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Iki minėtų LRT įstatymo pakeitimų, reklaminiai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose buvo transliuojami Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) nustatyta tvarka t. y. tokia pačia tvarka ir apimtimi, kaip ir kitų komercinių radijo ir televizijos programų transliuotojų. Papildomų reklaminės informacijos ribojimų LRT televizijos ir radijo programose nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei LRT įstatymas nenumatė;
2) pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatyme yra išskiriama keletas komercinės komunikacijos televizijos programose formų, pavyzdžiui, komercinis audiovizualinis pranešimas (plačiausios apimties reklaminės informacijos forma televizijos programose), televizijos reklama, pranešimai apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymai ir prekių rodymas. Visos šios reklaminės informacijos formos turi specialius joms būdingus požymius bei atitinkamą reguliavimą, kuris nustatytas Visuomenės informavimo įstatyme bei Komisijos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KS-58 patvirtintame Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos apraše;
3) papildomai pažymėtina, kad LRT įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2015 m. sausio 1 d., neuždraudė reklaminės informacijos transliavimo LRT radijo ir televizijos programose, tik nustatė tam tikrus ribojimus. Vadovaujantis LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Pagal LRT įstatymo to paties straipsnio 2 dalį, LRT taip pat turi teisę savo radijo ir televizijos programose skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas;
4) vertinant Komisijos[49] teikiamą medžiagą, svarbu atkreipti dėmesį į galiojantį teisinį reguliavimą dėl reklaminio pobūdžio informacijos ribojimų LRT radijo ir televizijos programose. Pažymėtina, kad nustatytas reklaminio pobūdžio informacijos LRT radijo ir televizijos programose reguliavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, paliekantis galimybių interpretacijoms bei sudarantis teisines prielaidas piktnaudžiavimui.
Pavyzdžiui, pagal LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Pastebėtina, kad sąvokos „tarptautinis renginys“ apibrėžties nepateikia nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei LRT įstatymas. Ši sąvoka „tarptautiniai renginiai“ LRT įstatyme vartojama bendrąja prasme, t. y. nekonkretizuojant, ar tai sporto, meno ir kt. renginiai, tai suponuoja išvadą, kad LRT įgyja teisę transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus visuose transliuojamuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja bent vienas užsienio sportininkas, komanda, grupė ar atlikėjas. Tokią išvadą grindžiame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikta tarptautinio kompleksinio renginio apibrėžtimi (tarptautinis kompleksinis renginys – sporto renginys, kuriame dalyvauja įvairių šalių ir įvairių sporto šakų atstovai (universiada, žaidynės, festivalis), bei šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad tarptautinės sporto varžybos yra laikomos tos, kuriose dalyvauja užsienio valstybės sportininkas arba komanda.
Kitas pavyzdys dėl prieštaringo teisinio reguliavimo – LRT įstatymo nuostata, kad LRT radijo ir televizijos programose gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, kuri apibrėžiama kaip už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.
Lyginant kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apibrėžtį su televizijos reklamos apibrėžtimi, pateikta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, galima surasti sąsajų, kurios leidžia daryti prielaidą, kad ši informacija gali būti laikytina televizijos reklama. Pirma, kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija „už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija“ televizijos reklama „už užmokestį ar kitokį atlygį skelbiama informacija”, antra, kultūrine, socialine ir šviečiamąja informacija „siekiama propaguoti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia žodžio „propaguoti“ reikšmę „skelbti“ televizijos reklamos atveju „skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas reklamuoti“. Vienintelis skirtumas tarp šių apibrėžčių tas, kad televizijos reklamos atveju nėra ribojimų dėl informacijos rūšies, LRT įstatyme pateiktoje apibrėžtyje yra išskirta kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. Čia reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nepateikia šių atskirų sąvokų apibrėžčių, todėl jos gali būti įvairiai interpretuojamos ir aiškinamos. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad kiekviena reklama yra informacija – savita informacijos rūšis (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Skleidžiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas – nesvarbu, ar ši veikla yra atlygintina, ar ne – visuomet yra tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama skatinti naudoti tam tikromis paslaugomis (pvz., lankytis koncertuose, kino teatruose ir pan.).
Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad LRT radijo ir televizijos programose transliuojamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apimtys nėra ribojamos, nors komercinių transliuotojų, negaunančių finansavimo iš valstybės biudžeto, televizijos programose transliuojama televizijos reklama ribojama. Antai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nėra nustatyta jokio minėtos informacijos ribojimo per vieną transliavimo valandą, užtat kitiems transliuotojams Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytas televizijos reklamos, įskaitant teleparduotuvę, suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti ilgesnis nei 12 minučių (t. y. 20 procentų). Be to, nėra reikalavimų dėl šios informacijos atpažįstamumo, atskyrimo nuo kitų programų turinio ir pan. Visuomeninis transliuotojas (LRT) transliuodamas kultūrinę, socialinę ir šviečiamąja informaciją ypač už užmokestį ar kitokį atlygį tampa atitinkamų konkurencinių santykių dalyviu.
5) atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos pateikiamoje medžiagoje nėra informacijos apie tai, ar LRT iš esmės laikosi draudimo transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT radijo ir televizijos programose, nes tai nepatenka į Komisijos kompetenciją. Pažymėtina, kad Komisija vykdo tik Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą (bet ne LRT įstatymo), kuriame nėra numatyto reklamos ar komercinių audiovizualinių pranešimų transliacijų draudimo, o tik reikalavimai tokios reklaminės informacijos pateikimui. Reklamos bei komercinių audiovizualinių pranešimų draudimas yra numatytas LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Kaip yra įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų pagal LRT įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą prižiūri aukščiausias LRT organas - LRT taryba. Taigi, LRTK neturi teisinio pagrindo vertinti, kaip LRT laikosi LRT įstatyme nustatytų draudimų, nei taikyti nuobaudų už LRT įstatymo pažeidimus. Komisija vertina tik, kaip LRT laikosi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų dėl reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams.
Siekdama spręsti ydingą teisinį reguliavimą, kuris iš esmės sunkina teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, Komisija 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-139 bei 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-360 (pridedami) yra pateikusi siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui.“
8.4.2.1. Lietuvos Respublikos teisės aktai nepateikia aiškių atskirų sąvokų – kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos ir televizijos reklamos – apibrėžčių, todėl jos gali būti įvairiai interpretuojamos ir aiškinamos, jų interpretavimas ir aiškinimas yra paliktas jas taikančiam subjektui – jo subjektyviai nuomonei, be to, praktikoje gali kilti ir šių sąvokų atribojimo problemų.
LRT radijo ir televizijos programose transliuojamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apimtis nėra ribojama, nors komercinių transliuotojų, negaunančių finansavimo iš valstybės biudžeto, televizijos programose transliuojama televizijos reklama ribojama. Be to, nėra reikalavimų dėl šios informacijos atpažįstamumo, atskyrimo nuo kitų programų turinio ir pan. Taigi nustatytas reklaminio pobūdžio informacijos LRT radijo ir televizijos programose reguliavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, paliekantis galimybių interpretacijoms bei sudarantis prielaidas piktnaudžiauti.
8.4.2.2. LRT įstatymas buvo priimtas tuo metu, kai internetinė žiniasklaida praktiškai neegzistavo (1996 m.) ir vėliau, net ir sprendžiant dėl reklamos LRT draudimo, niekada nebuvo peržiūrėtas, įvertinant LRT portalo priskyrimo LRT, kaip visuomeniniam transliuotojui, klausimą. Todėl reklamos draudimas iki šiol taikomas tik LRT televizijai ir LRT radijui, tačiau ne LRT valdomam interneto portalui. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, kuri turėtų būti taisoma, įstatymu apibrėžiant LRT portalo statusą bei sprendžiant reklamos jame klausimą.
8.4.2.3. 2013–2017 m. LRT nebuvo vidinių teisės aktų ar dokumentų, aiškiai nustatančių kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos viešojo skleidimo būdus ir jų pasirinkimo tvarką, atlygį, kai taikomas skleidimas už užmokestį ar už kitokį atlygį. 2014 m. gruodžio 5 d. LRT generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1RA-156 (įskaitant jo priedą) nėra nurodyta, kokiais atvejais kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija viešai skleidžiama už užmokestį, už kitokį atlygį arba nemokamai; taip pat nėra nurodytas atlygio už tokios informacijos skleidimo dydis ir jo nustatymo būdas. Taigi darytina išvada, kad 2013–2017 metais LRT nebuvo sudarytos prielaidos informacijos viešojo skleidimo būdus taikyti skaidriai ir vykdyti adekvačią kontrolę.
8.4.2.4. Priėmus LRT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 1RA-156, nuo 2015 m. nei LRT generalinis direktorius, nei LRT taryba neinicijavo jokių vidinių teisės aktų priėmimo ar papildymo, kad būtų užtikrintas kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos sąvokos aiškumas, skaidrumas ir adekvati šios sąvokos taikymo kontrolė. 2015 m. sausio 20 d. Pardavimų skyriaus vadovui buvo suteikta teisė spręsti dėl pakankamai didelės sumos dalies – iki 70 proc. – nuolaidos, o generalinis direktorius turėjo teisę spręsti dėl dar didesnės dalies sumos nuolaidos. Nustatytos galimybės taikyti dideles nuolaidas nebuvo pagrįstos aiškiais kriterijais, reguliavimas sudarė sąlygas priimti vienasmenius sprendimus dėl nuolaidos suteikimo. Tokios galimybės sudarė prielaidas jomis pasinaudoti neskaidriai ar net asmeniškais tikslais.
8.4.2.5. LRT pajamos iš reklamos 2013 ir 2014 metais sudarė atitinkami 24 proc. ir 26 proc. LRT biudžeto pajamų. Nuo 2015 m. (uždraudus reklamą LRT), pajamos už rėmimo pranešimų ir kultūrinės socialinės ir politinės informacijos transliavimą sudarė 6 proc. 2015 metais ir 5 proc. 2016 ir 2017 metais, tačiau šios srities vidaus kontrolė pasitelkiant vidaus auditą iš esmės nebuvo vykdoma. Paskutinis šios srities auditas, jau nepatenkantis į tyrimo laikotarpį, atliktas 2009 m. ir tik labai siauru aspektu – audituojant reklamos departamento tarpininkavimo sutartis.
8.4.3.1. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui parengti LRT įstatymo pataisas, kuriomis būtų apibrėžta kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos sąvoka bei aiškūs kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos ir reklamos atribojimo kriterijai, taip pat įvertinti, ar ši, o ypač už atlygį skleidžiama, informacija neturėtų būti atpažįstama ir (ar) atskirta programų turinyje.
8.4.3.2. Pakeisti ir papildyti LRT įstatymą, apibrėžiant LRT portalo statusą bei išsprendžiant reklamos skelbimo LRT portale klausimą.
8.4.3.3. LRT generaliniam direktoriui, įvertinus šios išvados 8.4 punkte išdėstytas pastabas, atlikti vidinių teisės aktų pakeitimus ir nustatyti aiškius kriterijus, kada kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija yra skleidžiama viešai už užmokestį, kada – neatlygintinai, taip pat nustatyti sąlygas ir kriterijus, kuriais vadovaujantis gali būti taikomos nuolaidos užmokesčiui už informacijos skleidimą. Apie atliktus vidinių teisės aktų pakeitimus informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.4.3.4. Komisijos pirmininkui Komisijos vardu kreiptis į STT ir Valstybės kontrolę, Konkurencijos tarybą su prašymu atitinkamai antikorupciniu, valstybės biudžeto panaudojimo racionalumo bei konkurencijos pažeidimo aspektais įvertinti 2015–2017 metais LRT sudarytus sandorius, kuriais susitarta dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už atlygį taikant 50 proc. ar didesnes nuolaidas ir atlikto vertinimo rezultatus pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, kuris vykdo LRT parlamentinę kontrolę, iki 2019 m. sausio 1 d.
8.4.3.5. Komisijos pirmininkui Komisijos vardu kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu įvertinti, ar tai, kad LRT radijo ir televizijos programose transliuojamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apimtys nėra ribojamos, nors komercinių transliuotojų, negaunančių finansavimo iš valstybės biudžeto, televizijos programose transliuojama televizijos reklama ribojama, nepažeidžia konkurencijos, ir atlikto vertinimo rezultatus pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, kuris vykdo LRT parlamentinę kontrolę, iki 2019 m. sausio 1 d.
8.5. Įvertinti, ar nuo 2009 m. vasario 1 d. neatnaujintas (atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pasikeitimus nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu 2009–2017 m. laikotarpiu) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nesudaro prielaidų neskaidrioms perkančiųjų organizacijų pirkimų procedūroms, ar juo nėra sudaromos sąlygos nekonkurencingam perkančiųjų organizacijų elgesiui, atsižvelgiant į su korupcija susijusias problemas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizėse nustatytus korupcijos rizikos veiksnius. Jeigu būtų nustatytos pirmiau minėtos aplinkybės, – išnagrinėti, kodėl LRT taryba nekėlė šio klausimo ir nesikreipė į Vyriausybę, inicijuodama reikalingus teisės aktų pakeitimus, ir nustatyti už tai atsakingus asmenis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į Komisijos prašymą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atliko ir 2018 m. vasario 20 d. pateikė teisės aktų, reguliuojančių LRT pirkimus, antikorupcinį vertinimą:
1. Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264 (toliau – Paslaugų pirkimo aprašas);
2. Televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo komisijos reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1RA-172 (toliau – Komisijos darbo reglamentas);
3. Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125 (toliau – Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentas);
4. Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125 (toliau – Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas).[50]
Ši STT, kaip kompetentingos institucijos, atlikta antikorupcinio vertinimo analizė buvo panaudota formuluojant Komisijos tyrimo rezultatus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kultūros ministerija, remdamasi STT atliktu antikorupciniu vertinimu, nedelsdama iniciavo STT vertintų teisės aktų pakeitimus ir derino su STT. Savo ruožtu STT, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į Kultūros ministerijos prašymą, atliko ir 2018 m. kovo 16 d. pateikė Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo ir transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo projekto Nr. 17-11081(2) antikorupcinį vertinimą. Taigi Komisijos darbo metu STT nustatyti teisinio reguliavimo trūkumai yra operatyviai šalinami, o tolesnė Komisijos analizė, pateikiama šios išvados 8.5 punkte, atspinti teisinę situaciją, buvusią iki 2018 m. vasario 20 d.
8.5.1.1. Paslaugų pirkimo aprašo pavadinimas, 1 punkto, 2.2 papunkčio ir kitų susijusių punktų nuostatos nėra suderintos su Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., nuostatomis. Pavyzdžiui, pagal VPĮ 6 straipsnio 2 punktą, viešųjų pirkimų išimtis nebeturėtų būti taikoma sukurtų programų parengimo transliuoti paslaugoms.
Darytina prielaida, kad daugiau negu pusę metų programų parengimo transliuoti paslaugos yra perkamos ne pagal VPĮ nuostatas, o pagal viešųjų pirkimų taisyklių išimtį nustatantį Paslaugų pirkimo aprašą. Kita vertus, iš teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, ar apskritai skiriasi programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugos ir kaip pagal apimtį jos skiriasi. Gal būtent dėl šios priežasties galiojančiame VPĮ atsisakyta sukurtų programų parengimo transliuoti paslaugų sampratos.
Siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo aukštesnės teisinės galios teisės akto taikymo, tikslinga suderinti Paslaugų pirkimo aprašo ir galiojančio VPĮ normas.
8.5.1.2. Paslaugų pirkimo aprašo 5 punkte nustatyta, kad LRT komisija sudaroma transliuotojo arba jo įgalioto transliuotojo vadovo įsakymu (potvarkiu) ne mažiau kaip iš 5 fizinių asmenų. Be to, komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusio transliuotojo vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Nors pagal galiojantį LRT generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 1RA-41 „Dėl televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo komisijos sudėties tvirtinimo“ LRT komisijos pirmininkas nėra LRT generalinis direktorius, tačiau minėtas Paslaugų pirkimo aprašo teisinis reguliavimas, taip pat ir LRT komisijos reglamento 5 punkto nuostatos sudaro galimybes transliuotojo vadovui paskirti save LRT komisijos pirmininku.
Situacijos, kai vienam asmeniui suteikiama teisė formuoti užduotis, priimti galutinius sprendimus ir save kontroliuoti, yra ydingos antikorupciniu požiūriu. Be to, Paslaugų pirkimo apraše nenustatyta komisijos narių rotacijos (keitimosi) tvarka, todėl nesikeičiant komisijų pirmininkams ir nariams ilgainiui gali susiklostyti neformalių ryšių su paslaugų teikėjais rizika.
Ši pastaba, kiek tai susiję su LRT komisijos narių ir pirmininko rotacija, taikytina ne tik LRT komisijos darbo reglamentui, bet ir Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentui bei Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentui.
Siekiant išvengti korupcijos rizikos, tikslinga nustatyti LRT komisijos narių ir pirmininko rotacijos (keitimosi) tvarką, taip pat iš teisės aktų pašalinti galimybę transliuotojo vadovui paskirti save LRT komisijos pirmininku.
8.5.1.3. Paslaugų pirkimo aprašo 13 punkte nustatyta, kad perkant sukūrimo, parengimo transliuoti, transliavimo eteryje paslaugas skelbiamų derybų ar programų konkurso būdu, pirkimus vykdanti komisija transliuotojo vardu turi išspausdinti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir interneto „Valstybės žinių“ tinklalapyje skelbimą, kuriuo potencialūs teikėjai kviečiami teikti pasiūlymus. Skelbimas apie paslaugų pirkimą gali būti papildomai išspausdintas ir kitame leidinyje, paskelbtas kitur internete. Paslaugų pirkimo aprašo 26 punkte nustatyta, kad paraiškų dalyvauti pirkime, kuris vykdomas skelbiamų derybų būdu, pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo skelbimo išspausdinimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir interneto „Valstybės žinių“ tinklalapyje dienos. Analogiška nuostata yra nustatyta ir Paslaugų pirkimo aprašo 66 punkte.
Nutraukus VĮ „Valstybės žinios“ veiklą, nėra aišku, kokiame leidinyje ir kur internete ir ar iš viso yra skelbiama apie paslaugų pirkimus, taip pat kaip užtikrinama Paslaugų pirkimo aprašo 26 ir 66 punktuose nustatyta taisyklė. Informacijos neviešinimas arba jos pateikimas ribotam skaičiui suinteresuotų subjektų yra korupcijos rizikos veiksnys. Kita vertus, STT atlikto antikorupcinio vertinimo metu nustatyta gerosios patirties pavyzdžių, kai LRT apie kai kuriuos konkursus skelbia savo interneto svetainės skiltyje „Skelbimai“, tačiau nėra aišku, ar visi skelbimai apie pirkimus ten skelbiami, ar nėra skelbiama ir kitur, nes Paslaugų pirkimo aprašo nuostatos sudaro tokią galimybę.
Pirkimų proceso atvirumo ir skaidrumo, žiniasklaidos atsakingumo visuomenei, Paslaugų pirkimo apraše turėtų būti aiškiai apibrėžta, kur ir kokios apimties informacija apie pirkimus turėtų būti skelbiama. Manome, kad turėtų būti skelbiama visa informacija (išskyrus konfidenciali), susijusi ne tik su pirkimų pradžia (pavyzdžiui, kiek ir kokie paslaugų teikėjai yra rinkoje, pirkimo būdo pasirinkimo motyvai ir pan.), bet ir pabaiga (pavyzdžiui, kokios paslaugos nupirktos, kiek ir kokie teikėjai dalyvavo konkrečiame pirkime, pirkimo sutartis, jos priedai, ir pan.), įskaitant ir neskelbiamus pirkimų būdus, tam galėtų būti pasinaudojama Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema (CVP IS), subjektų interneto svetainėmis, jų atskiromis skiltimis „Pirkimai“, kur būtų nuolat atnaujinama informacija apie pirkimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 (2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 642 redakcija) nuostatas, LRT papildomai turėtų (siūlytina) savo interneto svetainėje atskiroje skiltyje „Korupcijos prevencija“ skelbti informaciją apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą.
8.5.1.4. Paslaugų pirkimo aprašo 22 punkte nustatyta, kad skelbiamų derybų būdu perkamos sudėtingos paslaugos, kai pirkimo objektą ir pasiūlymų vertinimo kriterijus labai sunku išsamiai apibūdinti pirkimo dokumentuose. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nėra aišku, kas ir pagal kokius kriterijus nusprendžia, kad perkamos paslaugos yra sudėtingos. Kita vertus, jeigu paslaugas sunku apibūdinti transliuotojui ir jos komisijai, keltinas klausimas, ar jos bus paprasčiau apibūdinamos paslaugų teikėjui. Taip pat neaišku, pagal kokius kriterijus ir kas nuspręs, kuris iš teikėjų pateikė geresnį pasiūlymą. Be to, nustačius tokius neaiškius kriterijus skelbiamoms deryboms, gali būti sudaromos sąlygos dažnai taikyti neskelbiamų derybų būdą, nustatytą Paslaugų pirkimo aprašo 23.1 papunktyje. Neskelbiamų derybų būdu leidžiama derėtis su vienu ar keliais teikėjais, jeigu skelbiamos derybos neįvyko, nes pirminius pasiūlymus pateikė mažiau kaip 3 teikėjai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima prieiti išvados, kad pirkimus vykdančiai komisijai nepavykus apibūdinti perkamų paslaugų skelbiamų derybų būdu ir dėl to neatsiradus pakankamo skaičiaus teikėjų, neskelbiamų derybų metu galėtų būti kviečiamas derėtis tas paslaugų teikėjas (greičiausiai tokių teikėjų daug neatsirastų), kuris pateikė pasiūlymą, veikiausiai net neatsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų vertinimo kriterijus labai sunku išsamiai apibūdinti pirkimo dokumentuose. Kita vertus, minėtos Paslaugų pirkimo aprašo 22 punkto nuostatos nėra suderintos su Paslaugų pirkimo aprašo 28.2–28.4 papunkčių nuostatomis, pagal kuriuos LRT komisija pirkimo dokumentuose turi pateikti perkamų paslaugų charakteristiką, teiktinų paslaugų pobūdį, paslaugų kokybinę specifikaciją, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas.
Siekiant teisinio aiškumo, pirkimų proceso skaidrumo, nešališkų ir objektyvių sprendimų, siūlytina nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti perkama skelbiamų derybų būdu. Turėtų būti aiškiai suformuluota, kokie pirkimo būdai pagal Paslaugų pirkimo aprašą yra prioritetiniai, prie jų turėtų būti priskirtini tie, kurie vykdomi viešai ir sudaro galimybes konkurencijai bei varžymuisi dėl pirkimo kainos.
8.5.1.5. Paslaugų pirkimo aprašo 23.2 papunktyje numatyta, kad neskelbiamų derybų būdu leidžiama derėtis su vienu ar keliais teikėjais (prieš tai įsitikinus, ar jis (jie) turi reikiamą kvalifikaciją), kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: jeigu dėl techninių ar kitų priežasčių teikti paslaugas gali tik konkretus teikėjas arba teikėjas, kuris turi išskirtines teises teikti tam tikras paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą neaišku, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis nustato, ar nėra alternatyvos pirkti ne iš vieno konkretaus teikėjo.
Siekiant teisinio aiškumo, objektyvių ir nešališkų sprendimų, pirkimų proceso skaidrumo, tikslinga nustatyti, kas ir pagal kokius kriterijus gali priimti sprendimą, kad nėra alternatyvos pirkti iš kelių, o ne iš vieno konkretaus teikėjo.
8.5.1.6. Paslaugų pirkimo aprašo 23.4 papunktyje neapibrėžta, pagal kokius kriterijus sprendžiama, ar alternatyvūs pirkimai būtų priimtini, ar ne.
Paslaugų pirkimo aprašo 23.5 papunkčio, kuriame vartojama formuluotė „dideli nepatogumai“, Paslaugų pirkimo aprašo 24 punkto, kuriame vartojama formuluotė „įprastos, nesudėtingos paslaugos“, Paslaugų pirkimo aprašo 28.9 ir 53.6 papunkčių, kuriuose vartojama formuluotė „išskirtiniai atvejai“, Paslaugų pirkimo aprašo 43.2 papunkčio, kuriame vartojama formuluotė „kiti dokumentai“, nuostatos turėtų būti tikslinamos, atsisakant neaiškių formuluočių arba nustatant aiškius kriterijus, situacijas, kada minėtos formuluotės turėtų būti taikomos praktikoje (pvz., pateikiant pavyzdinį sąrašą) ar pan.
Tikslinga nustatyti, kaip sprendžiama, ar alternatyvūs pirkimai priimtini, ar ne. Be to, minėtą neskelbiamų derybų sąlygą siūlytina papildyti, nurodant maksimalų laiko terminą, kuriam suėjus nebebūtų galima pirkti paslaugų iš vieno (ankstesnio) teikėjo. Taip pat svarstytina galimybė Paslaugų pirkimo aprašo 23 punkto nuostatas derinti su VPĮ 71 straipsnio normomis, reguliuojančiomis neskelbiamų derybų sąlygas. Mūsų nuomone, gerąja patirtimi laikytina ir tai, kai po pirminių pasiūlymų analizės būtų atsižvelgiama, kiek įmanoma, ir į paslaugų rinkos kainą, kad derybų metu būtų pasiektas geriausias rezultatas.
8.5.1.7. Paslaugų pirkimo aprašo 241 punkte nustatyta, kad programų konkurso būdu perkamos sukūrimo paslaugos, skirtos meninio, kūrybinio ar kitokio pobūdžio transliuotojo nustatytoms užduotims ar tikslams įgyvendinti.
Nėra aišku, kodėl konkurso būdu negalima pirkti, pavyzdžiui, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko paslaugų.
Konkursas yra skaidrus ir atviras būdas sąžiningai konkurencijai užtikrinti, todėl galėtų būti taikomas plačiau.
8.5.1.8. Paslaugų pirkimo aprašo 27 punkte, kurio nuostatos apibrėžia derybų būdą, nustatyta, kad paraišką ar pirminį pasiūlymą gali pateikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė.
Nėra aišku, kuo remdamiesi derybose gali dalyvauti tik juridiniai asmenys ir tik veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Be motyvuoto pagrindo ribojant konkurenciją, nebus sulaukiama geriausių pasiūlymų, o konkurencijos ribojimas yra kartu ir korupcijos rizikos veiksnys.
Tikslinga atsisakyti minėtos Paslaugų pirkimo aprašo 27 punkto nuostatos arba pateikti nuorodas į teisės aktus, kurie nustato pagrįstus kriterijus, kurie leistų derybose dalyvauti tik jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančioms ūkio subjektų grupėms.
8.5.1.9. Paslaugų pirkimo aprašo 39 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjusi pirminius pasiūlymus, LRT komisija atrenka teikėjus, kuriuos pakvies derėtis. Atrenkant teikėjus, vertinama pirminiuose pasiūlymuose nurodyta preliminari kaina, taip pat kitos, transliuotojo nuomone, svarbios pirkimo objekto charakteristikos ir sutarties sąlygos.
Potencialių teikėjų atrinkimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas procesas pagal teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir sąlygas. Tačiau šiuo atveju ne visiškai pagrįstai transliuotojui suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti, pagal kokius kriterijus teikėjas bus kviečiamas derėtis. Gali susiklostyti ir taip, kad pirkimo sąlygose bus nurodyti vienokie kriterijai, tačiau teikėjų atranka bus vykdoma pagal kitokius kriterijus arba pagal mažiau kriterijų negu iš anksto nuspręsta dokumentuose.
Siekiant objektyvios ir skaidrios viešųjų pirkimų komisijos veiklos, nešališkų ir objektyvių sprendimų, tikslinga atsisakyti Paslaugų pirkimo aprašo 39 punkte vartojamos formuluotės „transliuotojo nuomone“ ir nustatyti, kad vertinamos visos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo objekto charakteristikos ir sąlygos.
Šiame papunktyje išdėstyti motyvai taip pat taikytini Paslaugų pirkimo aprašo 47, 80 ir 87 punktams, kuriuose nustatyta galimybė nekviesti atskiro teikėjo dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.
8.5.1.10. Praktikoje būna atvejų, kad pirminius pasiūlymus pateikę asmenys derybų metu gerokai sumažina kainą ir pan., todėl Paslaugų pirkimo aprašo 40 punkte nustatyta formuluotė kviesti derėtis „ne mažiau kaip 3 teikėjus, pateikusius pirminius pasiūlymus“ gali nepagrįstai riboti konkurenciją ir iš proceso pašalinti teikėją, kuris gali pasiūlyti geriausią paslaugą.
Paslaugų pirkimo aprašo 65 punkte, kuris taikomas konkurso būdui, yra nustatyta, kad visi teikėjai, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, kviečiami pateikti projektus.
Siekiant geriausio derybų rezultato ir proceso skaidrumo, tikslinga keisti Paslaugų pirkimo aprašo 40 punktą ir nustatyti, kad LRT komisija privalo kviesti derėtis visus teikėjus, pateikusius pirminius pasiūlymus ir atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus.
Šie motyvai taip pat taikytini ir Paslaugų pirkimo aprašo 56 punktui.
8.5.1.11. Paslaugų pirkimo aprašo 44 punkte nustatyta, kad kiekviename derybų susitikime dalyvauja Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas ir bent vienas jos narys. Analogiška norma nustatyta ir Viešųjų pirkimų komisijos reglamento 23 punkte.
Paslaugų pirkimo aprašo ir Viešųjų pirkimų komisijos reglamento nuostatos, kad derybų susitikimuose pakanka dalyvauti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui ir bent vienam jos nariui neužtikrina Viešųjų pirkimų komisijos objektyvios ir skaidrios veiklos.
Siekiant objektyvios ir skaidrios komisijos veiklos, nešališkų ir objektyvių sprendimų, išvengti situacijų, kai sprendimai priimami tik vieno asmens, tikslinga Paslaugų pirkimo apraše (ir LRT komisijos reglamente) tikslinga nustatyti didesnį komisijos narių skaičių (pvz., kvorumą, kuris nustatytas Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 23 punkte (2/3 narių), kurie turėtų dalyvauti derybų susitikimuose ir po to atitinkamai priimti sprendimus.
8.5.1.12. Paslaugų pirkimo aprašo 52 punkte nustatyta, kad, vykdydama pirkimą kainų apklausos būdu, Viešųjų pirkimų komisija rengia potencialiems teikėjams rašytinius paklausimus, kad nustatytų teikėją, su kuriuo bus sudaroma sutartis. Rašytiniai paklausimai teikėjams išsiunčiami paštu, faksu, elektroniniu paštu arba įteikiami asmeniškai. Paklausimų išsiuntimo arba įteikimo potencialiems teikėjams data įrašoma Viešųjų pirkimų komisijos protokole.
Iš Paslaugų pirkimo aprašo 52 punkto nuostatų nėra aišku, kaip Viešųjų pirkimų komisija atsirenka potencialius teikėjus, ar visi galimi teikėjai rinkoje gauna paklausimus ir pan. Be to, vieniems teikėjams paklausimą įteikus asmeniškai, kitiems išsiuntus paštu, pastarieji gali netekti galimybės pateikti pasiūlymą laiku.
Siekiant teisinio aiškumo ir pirkimų proceso skaidrumo, tikslinga išsamiai apibrėžti, pagal kokius kriterijus atsirenkami potencialūs teikėjai, atsisakyti paklausimų įteikimo asmeniškai arba jį taikyti visiems potencialiems teikėjams, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos protokole žymėti ne tik paklausimų išsiuntimo arba įteikimo potencialiems teikėjams datą, bet ir laiką.
8.5.1.13. Paslaugų pirkimo aprašo 72 punkte nustatyti projektų atmetimo atvejai, tačiau nėra nustatyta galimybė konkurso dalyviams patikslinti, papildyti neaiškius, neišsamius kvalifikacinius duomenis.
Nenustačius minimos galimybės, iš pirkimo procedūrų gali būti pašalinami teikėjai, kurie tas pačias paslaugas galėtų suteikti žymiai pigiau, be to, tokiais atvejais būtų ribojama sąžininga konkurencija ir neužtikrinamas racionalus lėšų naudojimas.
Tikslinga Paslaugų pirkimo aprašo 72 punktą papildyti ir nustatyti, kad, jeigu teikėjas pateikė netikslius arba neišsamius duomenis, Viešųjų pirkimų komisija nustato protingą terminą, bet ne trumpesnį negu 3 darbo dienos, trūkumams pašalinti. Priešingu atveju gali susiklostyti ydingų situacijų, kai tiekėjų pasiūlymai yra nepagrįstai atmetami vien dėl netikslumų kvalifikacijos dokumentuose nesuteikiant progos jų ištaisyti, papildyti.
8.5.1.14. Paslaugų pirkimo aprašo 3 punkte apibrėžiant „programų konkursą“ nustatyta, kad su geriausio projekto teikėju gali būti sudaroma pirkimo sutartis, o Paslaugų pirkimo aprašo 85 punkte nustatyta, kad transliuotojas privalo sudaryti pirkimo sutartį su tuo teikėju, kurio pasiūlymą Viešųjų pirkimų komisija pripažįsta laimėjusiu.
Paslaugų pirkimo aprašo 3 punkto ir 85 punkto sąvokos tikslintinos.
Tikslinga suderinti Paslaugų pirkimo aprašo normas, kuriomis nustatoma tiek teisė sudaryti sutartį su teikėju, kurio pasiūlymą Viešųjų pirkimų komisija pripažįsta laimėjusiu, tiek pareiga ją sudaryti.
STT pateikti teisinio ir (ar) techninio pobūdžio pastebėjimai dėl Paslaugų pirkimo aprašo teisinio reguliavimo:
8.5.1.15. Paslaugų pirkimo aprašo 7 punkte nėra nustatyta, koks minimalus būtinas LRT komisijos narių skaičius yra reikalingas, kad komisijos posėdis galėtų būti laikomas teisėtu ir posėdžio metu priimti sprendimai pripažinti galiojančiais. Taip pat Paslaugų pirkimo apraše neaptarta Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko ir narių pareiga nusišalinti nuo sprendimų priėmimo ir pirkimų procedūrų esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui.
Paslaugų pirkimo apraše neaptarta Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko ir narių pareiga nusišalinti nuo sprendimų priėmimo ir pirkimų procedūrų esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui.
Kadangi minimos aplinkybės yra nustatytos Reglamente, tikslinga jas aptarti ir aukštesnės galios teisės akte – Paslaugų pirkimo apraše.
8.5.1.16. Paslaugų pirkimo aprašo 12 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų komisija sprendžia, ar už pirkimo dokumentus bus imamas užmokestis (jis turi būti vienodo dydžio visiems teikėjams). Užmokestį sudaro faktinės dokumentų kopijavimo ir pateikimo teikėjams išlaidos. Pažymėtina, kad analogiškos normos buvo nustatytos Perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinėse taisyklėse, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1S-91 (toliau – Pavyzdinės taisyklės). 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pavyzdinių taisyklių pakeitimams, šių nuostatų buvo atsisakyta. Be to, Paslaugų pirkimo aprašo 14.7 punkte nustatyta, kad iš teikėjo reikalaujama ir garantinio rašto, kuris garantuoja užmokesčio už pirkimo dokumentus sumokėjimą.
Paslaugų pirkimo aprašo 12 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų komisija sprendžia, ar už pirkimo dokumentus bus imamas užmokestis (jis turi būti vienodo dydžio visiems teikėjams) gali trukdyti pirkimų procesui dėl žmogiškojo ir kitokių veiksnių. Tas taikytina ir Paslaugų pirkimo aprašo 14.5 papunkčiui, kuriame nustatyta, kad paraiškas teikėjai turi pateikti raštu, Paslaugų pirkimo aprašo 15 punktui, kuriame nustatyta, kad viešųjų pirkimų komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša šio patikrinimo rezultatus, Paslaugų pirkimo aprašo 17 punktui, kuriame nustatyta, kad teikėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai ar informacija pateikiami Viešųjų pirkimų komisijai užklijuotame voke, ir kitiems Paslaugų pirkimo aprašo punktams, kuriuose nustatyta, kad pirkimų procesas vyksta ne elektroniniu būdu, o raštu.
Siekiant kuo labiau sumažinti žmogiškojo veiksnio įtaką, pirkimų proceso operatyvumo, administracinės naštos mažinimo ir dažniau taikyti elektroninius pirkimus, tikslinga atsisakyti Paslaugų pirkimo aprašo nuostatų, kurių pagrindu reikalaujama mokesčio už dokumentų kopijavimą ir pateikimą, taip pat garantinio rašto ir organizuojant pirkimus pagal Paslaugų pirkimo aprašo nuostatas dažniau taikyti elektronines (nuotolines) priemones.
8.5.1.17. Paslaugų pirkimo aprašo 14.1 papunktyje nustatyta, kad skelbime apie pirkimą nurodomas darbuotojo elektroninio pašto adresas, kuriuo galima kreiptis ir gauti techninę ar kokybinę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus.
Paslaugų pirkimo aprašo 14.1 papunkčio nuostata, kad gauti techninę ar kokybinę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus galima tik kreipiantis nurodytu darbuotojo elektroninio pašto adresu, gali trukdyti pirkimų proceso skaidrumui ir operatyvumui.
Siekiant aiškumo, pirkimų proceso skaidrumo, proceso operatyvumo, tikslinga visą reikalingą informaciją pateikti kartu su skelbimu.
8.5.1.18. Paslaugų pirkimo aprašo 16 punkte nustatyta, kokių kvalifikacinių duomenų yra reikalaujama iš paslaugų teikėjų (pvz., finansinio pajėgumo).
Paslaugų pirkimo aprašo 16 punkte nenustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti nepasirašomos sutartys su paslaugų teikėjais.
Siekiant sutartis sudaryti tik su patikimais teikėjais, tikslinga svarstyti galimybę taikyti VPĮ 46 straipsnio nuostatas ir šalinti teikėjus iš pirkimo procedūrų, jeigu jie yra teisti už tam tikras veikas, turi įsiskolinimų valstybei ir pan.
8.5.1.19. Paslaugų pirkimo aprašo 59 punkte nustatyta, kad geriausiu laikomas ekonomiškiausias pasiūlymas arba tas pasiūlymas, kuriame nurodyta mažiausia kaina, o Paslaugų pirkimo aprašo 60 punkte – teikėjų eilėje pirmuoju įrašomas geriausią pasiūlymą pateikęs teikėjas, toliau teikėjai surašomi pasiūlymų ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka.
Nesuderintos Paslaugų pirkimo aprašo 59 ir 60 punktų nuostatos.
Tikslinga suderinti Paslaugų pirkimo aprašo 59 ir 60 punktų nuostatas ir Paslaugų pirkimo aprašo 60 punkte nustatyti, kad teikėjai surašomi pasiūlymų ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka.
STT pateiktos pastabos dėl LRT Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento nuostatų:
8.5.1.20. Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 2 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų komisija veikia nuolat iki ji išformuojama, o Paslaugų pirkimo aprašo 8 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas rašytines ją sudariusio transliuotojo jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Iš pastarosios normos darytina prielaida, kad Viešųjų pirkimų komisija turėtų būti sudaroma konkrečioms užduotims vykdyti, atskiriems pirkimams organizuoti.
Tikslinga suderinti Paslaugų pirkimo aprašo ir Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento nuostatas ir aiškiai nustatyti, kokiam laikotarpiui sudaroma Viešųjų pirkimų komisija, taip pat apsvarstyti STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus[51] dėl Paslaugų pirkimo aprašo nuostatų, minimus 8.5.1.2 papunktyje.
8.5.1.21. Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 13.5 papunktyje nustatyta Viešųjų pirkimų komisijos nario pareiga pranešti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 13.5 papunktyje nustatyta Viešųjų pirkimų komisijos nario prievolė tik pranešti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau nenustatyta prievolė nedelsiant nusišalinti nuo viešųjų pirkimų procedūrų.
Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 13.5 papunktyje neaptariama Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko prievolė nusišalinti esant minimoms aplinkybėms.
Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentą tikslinga papildyti nuostatomis, kad esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui komisijos narys (taip pat ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas) turi pareigą ne tik pranešti apie galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, bet ir nedelsdamas nusišalinti nuo dalyvavimo Viešųjų pirkimų komisijos darbe jai atliekant konkretų pirkimą.
STT pateiktos pastabos dėl LRT Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento ir Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento nuostatų:
8.5.1.22. Tiek Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 4 punkte, tiek Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento 3 punkte nustatyta, kad komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Viešųjų pirkimų komisijos ir Mažos vertės pirkimų komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau jiems nekeliami kvalifikaciniai reikalavimai.
Siekiant visiškai įgyvendinti VPĮ nuostatas, tikslinga tiek Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 4 punkte, tiek Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento 3 punkte nustatyti, kad skiriant komisijos narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir VPĮ bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą.
8.5.1.23. Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 14 punkte nustatyta, kad komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 asmenų. Nors dabar LRT sudarytoje komisijoje yra daugiau asmenų ir tai laikytina gerąja patirtimi, tačiau jeigu ateityje komisija būtų sudaryta iš minimalaus skaičiaus narių (3), susiklostytų probleminių praktinių situacijų, pavyzdžiui, norint įgyvendinti Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 17 punkte nustatytą taisyklę: kai posėdyje negali dalyvauti nei pirmininkas, nei pavaduotojas, komisijos nariai turi teisę tam posėdžiui balsų dauguma iš komisijos narių išsirinkti posėdžio pirmininką.
Viešųjų pirkimų komisijos ir Mažos vertės pirkimų komisijų veikla gali tapti pernelyg formali, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina.
Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, tikslinga nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, kad komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jeigu dalyvauja visi jos nariai. (Kaip nustatyta Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento 13 punkte).
8.5.2.1. Komisija pritaria STT antikorupcinio vertinimo išvadai, kurioje konstatuota, kad LRT atliekami viešieji pirkimai pagal Paslaugų pirkimo aprašą būtų atsparesni korupcijai, jeigu būtų:
8.5.2.2. Susiklostė ydingas teisinis reguliavimas, kai žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai, jų vykdymo atitiktiss galiojantiems teisės aktams nėra vertinami nei vieno nepriklausomo išorinio vertintojo. T. y. įstatymo leidėjas žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimų atveju jokiai kompetentingai institucijai nėra suteikęs teisės prižiūrėti, kaip LRT, vykdydama šiuos pirkimus, laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nors visų kitų viešųjų pirkimų atveju tokią priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba. Dėl to, nesant išplėtoto vidinio kontrolės mechanizmo, išlieka grėsmė, kad LRT daromi programų, jų sukūrimo ir gaminimo pirkimų pažeidimai nebus nustatyti laiku, nebus vykdoma visavertė LRT skirto biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė.
8.5.3. Komisija siūlo:
Komisija siūlo įstatymų leidėjui priimti teisės aktus, kuriais būtų aiškiai numatytas vidinis LRT atliekamų programų, jų kūrimo ir gaminimo pirkimų atitikties galiojantiems teisės aktams vertinimo mechanizmas.
8.6. Ištirti ir įvertinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ taikymas tam tikrais atvejais nesukuria prielaidų korupcinei aplinkai atsirasti ir (ar) LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų (pavyzdžiui, pirkimų vykdymo per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, pirkimų procedūrų būdų pasirinkimo pagal griežtus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir kt.), kurios nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymuose, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES, vykdymo.
Informacija parengta pagal Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) Komisijai pateiktus duomenis ir paaiškinimus dėl LRT vykdytų ir vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų bei jų teisinio reguliavimo.[52]
8.6.1.1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad „šio įstatymo reikalavimai netaikomi radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Šią pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Taigi išvardytų paslaugų pirkimams numatoma išimtis.
Ši VPĮ nuostata perkelta iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES). Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio b) punkte nustatyta, kad „ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl <...> audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamoms sutartims dėl programų medžiagos, skirtos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms arba radijo žiniasklaidos paslaugoms teikti, įsigijimo, kūrimo, gaminimo ar bendro gaminimo arba sutartims dėl transliacijos laiko ar programų transliavimo, skiriamoms audiovizualinės ar radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjams.“ Direktyvos 2014/24/ES preambulės 23 punkte paaiškintos tokio reglamentavimo priežastys ir nurodyta, kad „...žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamų tam tikrų audiovizualinių ir radijo žiniasklaidos paslaugų viešųjų sutarčių atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į kultūrinės ar socialinės svarbos aspektus, dėl kurių viešųjų pirkimų taisykles taikyti būtų netikslinga. Dėl tų priežasčių turėtų būti galima taikyti išimtį viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias skiria patys žiniasklaidos paslaugų teikėjai paruoštų naudoti programų ir kitų parengiamųjų paslaugų, kaip antai susijusių su programos gamybai būtinais scenarijais ar meniniais pasirodymais, įsigijimui, kūrimui, gamybai ar bendrai gamybai. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad ta išimtis lygiai taip pat turėtų būti taikoma transliuojamosios žiniasklaidos paslaugų ir užsakomųjų paslaugų (nelinijinių paslaugų) atveju. Vis dėlto ta išimtis neturėtų būti taikoma techninės įrangos, būtinos tokių programų gamybai, bendrai gamybai ir transliavimui, tiekimo atveju“.[53]
8.6.1.2. Komisijos atliekamo tyrimo metu buvo rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1264 „Dėl Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Paslaugų pirkimo aprašo pakeitimas, kuris buvo teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms įvertinti, ar numatomi Paslaugų pirkimų aprašo pakeitimai sudarys prielaidas skaidresniems pirkimams, racionaliam biudžeto panaudojimui ir sąžiningai konkurencijai.
2018 m. balandžio 27 d. užregistruotas Teisės aktų registre (Reg. Nr. 17-11081(3)) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas naujos redakcijos Paslaugų pirkimo aprašas.[54]
8.6.2.1. Nuostatos, nustatančios išimtį dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimo, VPĮ įtvirtintos dar 1999 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, į VPĮ perkeltos viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatos, įskaitant ir jose nustatomas išimtis. Išimtis dėl šiame punkte minėtų paslaugų įsigijimo buvo nustatyta ir anksčiau taikytoje 2004 m. kovo 31d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, taigi susiklosčiusi praktika nėra nauja.
Kita vertus, nors Europos Sąjungos (ES) teisėje numatytos išimtys dėl radijo ir televizijos programų, jų sukūrimo ir gaminimo pirkimo ir leidžiama nustatyti lankstesnes procedūras, ES teisės taikymas neeliminuoja išorinio šių pirkimų atitikties galiojantiems teisės aktams vertinimo ir kontrolės galimybės bei valstybes narės pareigos užtikrinti skaidrų valstybės biudžeto naudojimą. Kitaip tariant, ES teisė valstybių narių diskrecijai palieka nuspręsti, koks išorinis vertintojas ir kokiais būdais vertins šių pirkimų atitiktį galiojantiems teisės aktams ir taip užtikrins valstybės biudžeto naudojimo skaidrumą.
Išorinės kontrolės mechanizmo reikalingumą pagrindžia ir tai, kad transliuotojui ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui nustatytos išimties tam tikrų rūšių pirkimams taikymas kelia didesnę korupcijos pasireiškimo tikimybę (pvz., nustatytos lankstesnės ar paprastesnės procedūros ir pan.).
8.6.2.2. Kultūros ministerija, rengiamame Paslaugų pirkimo aprašo projekte nustatydama į VPĮ išimtį patenkančių pirkimų reglamentavimą, turi atsižvelgti į šių pirkimų ypatumus bei nustatyti paprastesnį teisinį režimą, nei taikomas pagal VPĮ vykdomiems pirkimams (priešingu atveju nebus pasiektas išimties tikslas – nustatyti kitokias, specifines taisykles). Nustatomas teisinis režimas turi užtikrinti skaidrų pirkimų organizavimo ir jo kontrolės procesą bei valstybės skirtų lėšų panaudojimą.
8.6.2.3. Valstybės kontrolė nei 2013–2017 m, nei kada anksčiau nevertino, kaip vykdydama programų, jų sukūrimo ir gaminimo pirkimus bei jų pagrindu sudarydama sandorius LRT naudoja valstybės biudžeto lėšas.
8.6.4. Komisija siūlo:
Valstybės kontrolei įvertinti LRT pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2013–2017 metais vykdytus pirkimus ir nustatyti, ar LRT valstybės biudžeto lėšų naudojimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.
8.7. Įvertinti, ar LRT viešųjų pirkimų procedūras, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Viešųjų pirkimų įstatymą, atlieka skaidriai, nesukurdama tiekėjų konkurencijos apribojimų, o vykdomoms procedūroms stebėti naudojami laiku taikomi ir visaverčiai priežiūros ir kontrolės mechanizmai.
8.7.1.1. Dėl VPĮ taikymo atliekant LRT viešųjų pirkimų procedūras žiūrėti 8.6.1.1 ir 8.8.1.3 papunkčius.
8.7.1.2. Dėl konkurenciją ribojančių veiksnių žiūrėti 8.5.1.4, 8.5.1.7, 8.5.1.8, 8.5.1.10, 8.5.1.13, 8.8.1.2, 8.8.1.5 papunkčius.
8.7.1.3. Komisija, atsakydama į klausimo dalį, ar LRT vykdomoms viešųjų pirkimų ir programų pirkimų vykdymo procedūroms stebėti naudojami laiku taikomi ir visaverčiai priežiūros ir kontrolės mechanizmai, nagrinėjo, kaip LRT naudojosi vidaus audito teikiamomis kontrolės galimybėmis.
Nagrinėjant šį klausimą, pirmiausia pastebėtina, kad, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, 2016 ir 2017 metais nuosekliai mažėjo Vidaus audito tarnybos pateiktų ataskaitų skaičius ir apimtis (žr. 7 lentelė. Apibendrinta informacija apie LRT Vidaus audito tarnybos veiklą). 2017 m., palyginti su 2014 ar 2015 m., vidaus audito tarnyba atliko perpus mažiau audito procedūrų ir mažiausiai per visą 2008–2017 m. laikotarpį.
7 lentelė. Apibendrinta informacija apie LRT Vidaus audito tarnybos veiklą
| Metai |
Dokumentų skaičius |
Dokumentų puslapių skaičius |
| 2008 |
8 |
111 |
| 2009 |
7 |
133 |
| 2010 |
6 |
226 |
| 2011 |
6 |
143 |
| 2012 |
8 |
184 |
| 2013 |
7 |
113 |
| 2014 |
6 |
97 |
| 2015 |
6 |
117 |
| 2016 |
5 |
95 |
| 2017 |
3 |
32 |
| Iš viso: |
62 |
1251 |
LRT yra atlikusi tik du, specifiškai su viešųjų pirkimų kontrole susijusius auditus – abu 2009 metais. Šių auditų rezultatai atskleidė keletą svarbesnių vidaus kontrolės trūkumų viešųjų pirkimų srityje, kurie galėtų būti rizikos didėjimo priežastis:
– LRT vidaus auditai (2009 m. balandžio 6 d.[55] ir 2009 m. birželio 5 d.[56]) parodė, kad vidaus kontrolė viešųjų pirkimų srityje vertintina kaip nepakankama ir todėl tobulintina. Auditoriai buvo pateikę nuomonę, kad yra veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rezervų, kuriuos galima buvo pasiekti įvykdžius auditorių pateiktas rekomendacijas pastebėtoms tobulintinoms bei probleminėms sritims pagerinti;
– nors kai kurie pirkimai buvo pasibaigę, pirkimų organizatoriai laiku neperdavė pirkimų dokumentų pirkimų administratoriams, o pastarieji negalėjo jų išsireikalauti, nes buvo ne visada informuojami apie vykdomus ar jau įvykdytus pirkimus. Dokumentai kartais nebūdavo tvarkingai susegami į atskirus segtuvus ir tai kėlė riziką, kad jie galėjo būti pamesti;
– nuo 2007 m. antros pusės Pirkimų koordinavimo tarybos sprendimai nebuvo protokoluojami, todėl audito metu nebuvo galimybės įsitikinti, ar Pirkimų koordinavimo taryba reguliariai aptarė LRT pirkimų būklę, nustatydavo trūkumus ir generaliniam direktoriui teikė pasiūlymus trūkumams pašalinti bei pirkimų organizavimui gerinti, kaip tai numatyta jos darbo reglamente ir kita.
LRT vidaus auditai, susiję su programų su programų kūrimo paslaugų pirkimų kontrole taip pat vykdyti retai: vienas auditas atliktas 2008 metais (Televizijos laidų (programų) sukūrimo bei jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo procedūrų vykdymo ir vidaus kontrolės vertinimas) ir vienas auditas – 2012 metais (Televizijos programų įsigijimo ir adaptacijos skyriaus veiklos vertinimas). Pastarojoje ataskaitoje padarytos išvados dėl atskleistų ydingų pažeidimų ar ydingų sisteminių klaidų, dėl egzistuojančių esminių vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali žymiai paveikti LRT sugebėjimus siekti numatytų tikslų, jeigu nebus pašalinti per tam tikrą laiko tarpą, paskiriant už tai atsakingus asmenis. Pavyzdžiui:
– užsienio filmus, reikalingus LRT, atrinkdavo viena darbuotoja, vadovaudamasi savo supratimu apie LRT poreikius ir vertybes. Nebuvo aiškiai apibrėžtų kriterijų (reglamento), kuriais vadovaujantis būtų sprendžiama, kokia produkcija yra tinkama LRT eteriui. Tokiu būdu egzistavo neobjektyvios atrankos, neefektyvios kontrolės galimybė bei atsakomybės už netinkamą atranką buvimas;
– ne visos licencinės sutartys buvo vizuotos atsakingų darbuotojų, yra sutarčių, kurių niekas nevizavo, tarp jų ir Teisės skyriaus darbuotojai. Buvo atmestinai pildomas užsienio sutarčių registravimo žurnalas. Ne visos sutartys jame buvo laiku užregistruojamos. 2011 m. gruodžio 1 d. LRT užsienio sutarčių registre buvo aprašyta, bet neregistruota 21 sutartis (visos jos pasirašytos 2003–2009 metais).10 iš jų audito metu surasta ir užregistruota;
– nemažai LRT darbuotojų turėjo faktišką prieigą prie užsienio produkcijos įsigijimo ir kontrolės programos, nors LRT generalinio direktoriaus įsakymu jiems tokios teisės nebuvo nesuteiktos. Kontrolės programoje informacija apie sutartis buvo pildoma netinkamai, todėl programa funkcionavo neefektyviai.
Nuo 2008 m. atlikti du LRT vidaus auditai, susiję su programų (laidų) sukūrimu (gamyba), išleidimu į eterį susijusios veiklos kontrole, – abu 2011 metais (Televizijos programų išleidimo į eterį organizavimo ir vidaus kontrolės vertinimas, Televizijos laidų gamybos organizavimo ir vidaus kontrolės vertinimas). Šių auditų ataskaitose padarytos išvados dėl atskleistų ydingų pažeidimų ar ydingų sisteminių klaidų, dėl egzistuojančių esminių vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali gerokai paveikti LRT galimybes siekti numatytų tikslų, jeigu nebus pašalinti per tam tikrą laikotarpį, paskiriant už tai atsakingus asmenis. Pavyzdžiui:
– pagrindiniai TV programų išleidimo etapai buvo reglamentuoti TV laidų rengimo, techninių priemonių planavimo, laidų transliavimo į eterį nuostatuose, tačiau jie nebeatitiko to meto proceso eigos, o dauguma vidaus kontrolės procedūrų buvo nevykdomos;
– darbuotojų, dalyvaujančių leidžiant TV programas, atsakomybė apibrėžta nepakankamai, darbuotojai neįpareigoti atsakyti už atliekamas pareigas, dėl to kyla kitų su laidų išleidimu į eterį susijusių problemų. Nei vienam darbuotojui nenumatyta nei funkcija, nei atsakomybė už paslėptos reklamos kontrolę. Nei vienam Prodiuserių skyriaus bei Sporto redakcijos darbuotojui nenumatyta atsakomybė už tai, kad laidos būtų pristatytos laiku bei techniškai kokybiškai, ir kita.
Taigi per laikotarpį, kurį apima Komisijos atliekamas tyrimas (2013–2017 m.), LRT nenaudojo vidaus audito mechanizmo vykdomų viešųjų pirkimų ir programų pirkimams vertinti, nors viešieji pirkimai ir programų pirkimai yra viena iš veiklos sričių, kurioms išleidžiamos didžiausios LRT biudžeto pajamų sumos.
8 lentelė. Seimui pateiktų LRT Vidaus audito tarnybos dokumentų už 2008–2017 metus sąrašas
| Eil.
Nr. |
Reg.
Nr. |
Registracijos
data |
Dokumento rūšis |
Pavadinimas |
Psl.
sk. |
| 1 |
2V-1 |
2008-05-15 |
Ataskaita |
Televizijos laidų (programų) sukūrimo bei jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo procedūrų vykdymo ir vidaus kontrolės vertinimas |
22 |
| 2 |
2V-2 |
2008-09-26 |
Ataskaita |
Komercijos departamento veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
30 |
| 3 |
2V-3 |
2008-10-27 |
Ataskaita |
Dekoracijų gamybos, naudojimo bei nuomos procedūrų vykdymo ir vidaus kontrolės vertinimas |
16 |
| 4 |
2V-4 |
2008-12-31 |
Ataskaita |
Televizijos technikos komplekso veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
18 |
| 5 |
4V-1 |
2008-03-05 |
Pažyma |
Lietuvos televizijos naujienų tarnybos veiklos gerinimo veiksmų plano vykdymas ir kontrolė |
6 |
| 6 |
4V-2 |
2008-08-13 |
Pažyma |
Valstybės kontrolės 2006 m. ataskaitoje pateiktų rekomendacijų vykdymas |
5 |
| 7 |
4V-3 |
2008-10-13 |
Pažyma |
Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo vykdymas |
5 |
| 8 |
4V-4 |
2008-11-12 |
Pažyma |
Informacijos atnaujinimo LRT intraneto tinklalapyje procedūrų vykdymas |
9 |
| 9 |
2V-1 |
2009-04-06 |
Ataskaita |
Viešųjų pirkimų, atliktų pirkimų įprastos komercinės tvarkos ir mažos vertės pirkimų komisijų, procedūrų vykdymo ir vidaus kontrolės vertinimas |
17 |
| 10 |
2V-2 |
2009-06-05 |
Ataskaita |
Viešųjų pirkimų organizavimo, procedūrų vykdymo ir vidaus kontrolės vertinimas |
28 |
| 11 |
2V-3 |
2009-06-26 |
Ataskaita |
LRT archyvų kaupimo, naudojimo, saugojimo bei skaitmeninimo procedūrų vykdymo ir vidaus kontrolės vertinimas |
41 |
| 12 |
2V-4 |
2009-08-06 |
Ataskaita |
Radijo stoties „Opus 3“ veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
16 |
| 13 |
2V-5 |
2009-10-16 |
Ataskaita |
Apsaugos skyriaus veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
19 |
| 14 |
4V-1 |
2009-01-30 |
Pažyma |
Reklamos departamento tarpininkavimo sutarčių patikrinimas |
5 |
| 15 |
4V-2 |
2009-08-12 |
Pažyma |
Reklamos departamento darbuotojams siūlomų mokėti papildomo kintančio atlyginimo priedų patikrinimas |
7 |
| 16 |
2V-1 |
2010-03-26 |
Ataskaita |
Dalinis LRT valdymo ir vidaus kontrolės vertinimas |
85 |
| 17 |
2V-2 |
2010-05-11 |
Ataskaita |
Apšvietimo technikos skyriaus veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
12 |
| 18 |
2V-3 |
2010-08-06 |
Ataskaita |
Visuomenės ir Kultūros laidų redakcijų veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
60 |
| 19 |
2V-4 |
2010-11-12 |
Ataskaita |
Lietuvos televizijos naujienų tarnybos valdymo bei veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
34 |
| 20 |
4V-1 |
2010-05-18 |
Pažyma |
LRT darbuotojų nepanaudotų atostogų rezervo analizė |
30 |
| 21 |
4V-2 |
2010-06-16 |
Pažyma |
Tarnybinio transporto užsakymų ir ridos sąnaudų priskyrimo padaliniams analizė |
5 |
| 22 |
2V-1 |
2011-03-18 |
Ataskaita |
Televizijos programų išleidimo į eterį organizavimo ir vidaus kontrolės vertinimas |
45 |
| 23 |
2V-2 |
2011-06-28 |
Ataskaita |
Transporto skyriaus darbuotojų darbo laiko organizavimo ir jo panaudojimo analizė |
21 |
| 24 |
2V-3 |
2011-08-12 |
Ataskaita |
Televizijos laidų gamybos organizavimo ir vidaus kontrolės vertinimas |
37 |
| 25 |
2V-4 |
2011-09-16 |
Ataskaita |
Radijo technikos komplekso veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas |
16 |
| 26 |
2V-5 |
2011-10-28 |
Ataskaita |
Steigiamų etatų ir padalinių veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė |
6 |
| 27 |
4V-1 |
2011-11-16 |
Pažyma |
Naudojimosi taksi paslaugomis analizė |
18 |
| 28 |
2V-1 |
2012-01-20 |
Ataskaita |
Televizijos programų įsigijimo ir adaptacijos skyriaus veiklos vertinimas |
56 |
| 29 |
2V-2 |
2012-02-23 |
Ataskaita |
Darbuotojų, jiems nesant darbe dėl pateisinamų priežasčių, pavadavimo procedūrų įforminimo ir vykdymo analizė |
14 |
| 30 |
2V-3 |
2012-04-30 |
Ataskaita |
Radijo naujienų tarnybos veiklos vertinimas |
30 |
| 31 |
2V-4 |
2012-07-03 |
Ataskaita |
Korespondentų punktų veiklos vertinimas |
37 |
| 32 |
2V-5 |
2012-11-02 |
Ataskaita |
Sutarčių dėl technikos nuomos bei renginių įrašymo ir/ar transliacijos paslaugų sąlygų vykdymas ir kontrolė |
18 |
| 33 |
4V-1 |
2012-07-03 |
Pažyma |
LRT bendradarbiavimo su EBU dokumentų peržiūra |
4 |
| 34 |
4V-2 |
2012-07-27 |
Pažyma |
Naudojimasis taksi paslaugomis |
15 |
| 35 |
4V-3 |
2012-12-07 |
Pažyma |
Vienkartinių piniginių išmokų skyrimo procedūrų analizė |
10 |
| 36 |
2V-1 |
2013-05-24 |
Ataskaita |
Technikos centro veiklos vertinimas |
35 |
| 37 |
4V-1 |
2013-02-26 |
Pažyma |
Generalinio direktoriaus įsakymų tikslinimo, keitimo ir vykdymo dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų analizė |
20 |
| 38 |
4V-2 |
2013-06-20 |
Pažyma |
Generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir jų pasirašymo" vykdymo analizė |
8 |
| 39 |
4V-3 |
2013-09-04 |
Pažyma |
Generalinio direktoriaus įsakymų keitimas dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų |
11 |
| 40 |
4V-4 |
2013-11-05 |
Pažyma |
LRT tarybos posėdžių medžiagos įforminimas, nutarimų vykdymas ir kontrolė |
21 |
| 41 |
4V-5 |
2013-11-29 |
Pažyma |
Generalinio direktoriaus įsakymo vykdymas dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų |
8 |
| 42 |
4V-6 |
2013-12-19 |
Pažyma |
Darbo laiko apskaitos taisyklių, kai darbo laikas iš dalies tvarkomas savo nuožiūra, vykdymas |
10 |
| 43 |
2V-1 |
2014-03-07 |
Ataskaita |
Gaisrinės saugos reikalavimų vykdymas ir kontrolė |
17 |
| 44 |
2V-2 |
2014-06-30 |
Ataskaita |
Pastatų priežiūros ir apsaugos skyriaus veiklos vertinimas |
42 |
| 45 |
2V-3 |
2014-07-25 |
Ataskaita |
Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklos vertinimas |
10 |
| 46 |
2V-4 |
2014-12-30 |
Ataskaita |
Energetikos įrenginius eksploatuojančių darbuotojų atestavimo vykdymas |
17 |
| 47 |
4V-1 |
2014-05-21 |
Pažyma |
Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas ir kontrolė |
5 |
| 48 |
4V-2 |
2014-11-13 |
Pažyma |
Generalinio direktoriaus įsakymų atnaujinimas |
6 |
| 49 |
2V-1 |
2015-08-07 |
Ataskaita |
Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus veiklos vertinimas |
45 |
| 50 |
4V-1 |
2015-01-30 |
Pažyma |
Automobilių naudojimo efektyvumo analizė |
12 |
| 51 |
4V-2 |
2015-04-08 |
Pažyma |
Atskirų dokumentų įforminimo, apskaitos, saugojimo ir kontrolės peržiūra |
19 |
| 52 |
4V-3 |
2015-04-20 |
Pažyma |
Padalinių tarnybinių raštų, susijusių su LRT veiklos organizavimu ir valdymu, apskaitos ir saugojimo peržiūra |
4 |
| 53 |
4V-4 |
2015-06-12 |
Pažyma |
Įsipareigojimų darbų saugos klausimais įforminimas sutartyse |
18 |
| 54 |
4V-5 |
2015-10-27 |
Pažyma |
Darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų organizavimas ir vykdymas |
19 |
| 55 |
2V-1 |
2016-02-29 |
Ataskaita |
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų vykdymas |
28 |
| 56 |
2V-2 |
2016-07-15 |
Ataskaita |
Taksi paslaugų naudojimas ir kontrolė |
31 |
| 57 |
4V-1 |
2016-02-25 |
Pažyma |
Priedų prie atlyginimo skyrimo procedūrų reglamentavimas ir vykdymas |
14 |
| 58 |
4V-2 |
2016-09-23 |
Pažyma |
Darbo laiko nustatymas, atvaizdavimas ir apskaita |
16 |
| 59 |
4V-3 |
2016-12-23 |
Pažyma |
Generalinio direktoriaus veiklos įsakymų peržiūra |
6 |
| 60 |
4V-1 |
2017-09-04 |
Pažyma |
Generalinio direktoriaus veiklos įsakymų peržiūra |
7 |
| 61 |
4 V-2 |
2017-12-01 |
Pažyma |
Technikos centro struktūros pertvarkymo plano vykdymo peržiūra |
15 |
| 62 |
4V-3 |
2017-12-05 |
Pažyma |
Dalinio pareigybių sąrašo keitimo, atsižvelgiant į išorės audito rekomendacijas, procedūrų peržiūra |
10 |
| Iš viso lapų: |
1251 |
||||
Taip pat pastebėtina, kad LRT savo interneto svetainėje 2013–2017 m. neskelbė informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis, teisės aktus, reguliuojančius LRT atliekamus pirkimus ir pan. Be to, LRT, kaip įstaiga, kuri finansuojama ir iš valstybės biudžeto, turėjo turėti savo interneto svetainėje turėti skyrių „Korupcijos prevencija“, kuriame būtų skelbiama (arba pateikiamos nuorodos į informacijos paskelbimo šaltinius) informacija apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, tarp jų ir tų, kurios susiję su skaidrumo užtikrinimų viešųjų ir programų pirkimų srityje.
Skiltis „Korupcijos prevencija“ buvo sukurta tik Komisijos atliekamo parlamentinio tyrimo metu – skelbiama Korupcijos prevencijos programa, Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas, LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės ir generalinio direktoriaus pavaduotojo Gyčio Oganausko privačių interesų deklaracijos.[57] Deja, bet specifinių priemonių korupcijos prevencijai viešuosiuose ar programų pirkimuose specifinio dėmesio nėra skiriama.
Analizuodama LRT vidinius teisės aktus, komisija nenustatė, kad LRT 2013–2017 m. laikotarpiu būtų turėjusi vidinius teisės aktus, kurie sukurtų specialų mechanizmą, užtikrinantį viešųjų pirkimų ar programų pirkimų skaidrumą, nuolatinę priežiūrą bei kontrolę. Net ir tos funkcijos, kurios nustatytos LRT įstatyme, ir kurios galėjo pasitarnauti priežiūrai ir kontrolei, kaip pvz., LRT tarybos funkcija, numatyta LRT įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte, suteikianti LRT tarybai galią tvirtinti konkursų programoms rengti rezultatus, buvo vykdoma iš esmės formaliai, preziumuojant, kad nepatvirtinti konkursų rezultatų LRT taryba negali, ir nesigilinant į programų konkursų, kurių rezultatai tvirtinami, dokumentaciją, eigą, skaidrumą, jų sąlygas ar kitus klausimus. Tą liudija ir Komisijos vykdytos apklausos[58].
Vienu, tačiau sistemiškai neintegruotu, bandymu didinti programų pirkimų, jų sąmatų skaidrumą, laikytinas toliau nurodytas Administracinės komisijos sprendimas. Pagal Administracinės komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolą Nr. P2-02 nustatyta, kad Administracinė komisija svarstė klausimą dėl „LRT tarybos pavedimu pateikti rekomendacijas dėl dokumento „LRT veiklos analizės ataskaita ir rekomendacijos veiklos tobulinimui“. Administracinė komisija svarstė Ataskaitoje pateiktas šias rekomendacijas: „Užtikrinti realią programų sąmatų kontrolę (tam reikalinga integruota planavimo ir atsiskaitymo informacinė sistema, kuri taip pat būtų susieta su LRT apskaitos informacine sistema)“.
Didinti TV programų sąmatų ir skyrių biudžetų sąsają (peržiūrėti skyrių biudžetams sudaryti naudojamą informaciją ir jos tikslumą; didinti informacijos apie laidų faktines sąnaudas panaudojimą skyrių ar departamentų biudžetams sudaryti pagal planuojamų laidų kiekius ir tipus).
– finansų skyriaus atstovams dalyvauti organizacijos vadovų susirinkimuose, kuriuose aptariami plėtros, investicijų ir kiti su ekonominėmis organizacijos funkcijomis susiję klausimai;
– finansų ekspertams suteikti informaciją apie svarstytinus klausimus iš anksto, tam, kad būtų galimybė atlikti analizę ir parengti reikalingus skaičiavimus;
Pagal Administracinės komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolą Nr. P2-02 Administracinės komisijos rekomendacija dėl anksčiau išvardytų rekomendacijų buvo tokia: „Siekiant sukurti ir vykdyti programų sąmatų ir faktinių išlaidų kontrolės sistemą, nustatyti integruotos planavimo ir atsiskaitymo informacinės sistemos įdiegimo terminus, įvertinti kaštus ir efektyvumą. Programų sąmatas pradėti kontroliuoti įmanomai anksčiau pasitelkiant turimas priemones“, tačiau siūlomas metodas liko pavienis, kitų kompleksinių priemonių svarstymo Administracinė komisija nesiėmė.
8.7.1.4. Komisija nustatė, kad klausimų ir abejonių dėl vykdytų pirkimų kilo ir LRT dirbantiems padalinių vadovams, tačiau 2013–2017 m. LRT generalinis direktorius į pastarųjų nuomonę priimdamas sprendimus neatsižvelgdavo. Iš Komisijai pateiktų liudijimų akivaizdu, kad sprendimai buvo priimami vienasmeniškai, neišklausant už vieną ar kitą sritį atsakingų LRT specialistų nuomonės. Šios aplinkybės leidžia abejoti priimtų sprendimų skaidrumu. Pavyzdžiui, Vladimiras Laučius, LRT portalo redaktorius, Komisijos 2018 m. balandžio 5 d. posėdyje apklausos metu liudijo: „Turiu pasakyti, kad 2012 metų rudenį, kai aš atėjau vadovauti portalui, neseniai buvo sukurta nauja portalo administravimo sistema, naujas portalo dizainas. Ir tai, ką aš pamačiau, mane išgąsdino, nes iš tikrųjų tai buvo panašu ne tiek į naujienų portalą, interneto portalą, kiek į daktaro Frankenšteino produktą, kuris juda, kuris gali atlikti tam tikrus veiksmus, bet niekas su juo nedraugauja. Man buvo keista, kad buvo sumokėti pinigai už tokį produktą, kuris su naujienų portalo dizainu ir patogia valdymo sistema nieko bendro neturi. Tačiau į visas pastabas, susijusias su tokiu, švelniai tariant, nekokybišku produktu, beveik nebuvo atsižvelgta. Buvo kažkas bandoma keisti, bet įmonė, kuri jau atliko darbus, t. y. įmonė „Citrus“, beveik nieko iš esmės nepakeitė į gera. Ta įmonė buvo net neturėjusi jokių reikalų su žiniasklaidos priemonėmis, tai buvo jos pirmas užsakymas, pirmas darbas su žiniasklaida. Kodėl ji buvo pasirinkta, man iki šiol paslaptis. Kas taip nusprendė? Kodėl taip nusprendė? Aš negaliu atsakyti į šiuos klausimus.
Maža to, regis, 2014 metų pabaigoje vėl buvo skelbiamas konkursas, kad mes ištaisytume šį Frankenšteino produktą ir padarytume kažką padoresnio. Vis dėlto nacionalinis transliuotojas interneto amžiuje turėtų turėti ir bent jau padorų interneto portalą. Ir vėl konkursą laimėjo tas pats „Citrus“. Iš pradžių buvo surašyti visi reikalavimai, bet tai, kas buvo galutiniai reikalavimai, tie poreikiai, kurie buvo pateikti įmonei „Citrus“, nuo manęs buvo slepiami. Tiesiog į mano prašymus parodyti, kaip vyksta procesas, kas jau yra padaryta, kas yra sutarta, buvo atsakoma, pamatysi, viskas bus gerai. Kai mes pamatėme, kaip viskas buvo, tai žodis „blogai“ yra tikrai per švelnus. Buvo padaryta viskas lygiai atvirkščiai, negu buvo prašoma. Vėl tas pats „Citrus“, neturintis jokios darbo su žiniasklaida patirties, sukūrė tokį produktą, kuris buvo be galo nepatogus tiek valdymo sistemos atžvilgiu, tiek nepatogus navigacijos, turinio matymo, nes, tarkim, toks dalykas, kad turinys didele dalimi yra sukišamas į gylį, yra visiškai nepriimtina mūsų vartotojų įpročiams. Žmonės paprastai, kaip sakoma, skrolina, žiūri, kas yra tituliniame puslapyje, o mūsų nuostabūs atlikėjai tiek 2012 metais, tiek 2014–2015 metais sukūrė tokį daiktą, ypač 2012 metais, kur viskas buvo sugrūsta į gylį. Ir teko daug kovoti, dėti pastangų vien tam, kad įrodyčiau, jog šiuolaikinis vartotojas reikalauja visai kitokio vaizdo. Kitaip tariant, pats produktas, kuriam teko vadovauti, tiksliau, kurio redakcijai teko vadovauti, nes buvome du vadovai, vienas skyriaus vadovas ir kitas redakcijos vadovas, tai buvau aš atsakingas už turinį, ne už administracinius dalykus.
Iš tikrųjų mes tuos daugiau nei penkerius metus ir iki šiol tebedirbame su visiškai klaikiu produktu, kuris dabar jau pradedamas tvarkyti. Aš turiu vilčių, kad tai, kas bus sutvarkyta šiemet, tikrai bus geriau, negu tai, ką mes turime šiandien. Bet noriu pabrėžti, kad neįtikėtina, kad per šitiek metų vis dėlto nebuvo problema išspręsta, nepaisant visų mūsų prašymų spręsti ją greičiau ir spręsti taip, kaip buvo siūloma. Aš vis dėlto turiu pats asmeniškai patirties, dirbant su portalais, kuriant portalus. 2005 metais dalyvavau kuriant naujienų agentūros ELTA interneto portalą. 2006 metais vadovavau darbo grupei, kūrusiai naujienų portalą ALFA, na truputį patirties šioje srityje turiu. Bet manęs niekas net nesiteikė paklausti, kaip turėtų atrodyti lrt.lt naujienų portalas.“
Nebuvo atsižvelgiama net į pakartotines pastabas, kuriose buvo nurodomos LRT vadovybės priimtų sprendimų, atliktų pirkimų, neigiamos pasekmės. V. Laučius Komisijos 2018 m. balandžio 5 d. posėdyje apklausos metu liudijo: „Nepaisant to dokumento, vis dėlto viskas buvo padaryta taip, kaip buvo padaryta, ir aš pamenu, tai buvo 2014–2015 metų žiema, tuomet mes dar fiziškai bendravome su buvusiu generaliniu direktoriumi ir aš jo paklausiau, ką darysime toliau, nes tai, kas čia sukurta, yra blogai. Jis tada lyg ir neprieštaravo, kad tai yra blogai, ir pasakė, skelbsime naują konkursą. Aš tikrai 2015 metais šventai tikėjau, kad tai bus daroma. Bet tai nebuvo padaryta. Ir tai, kas vyko toliau, jau buvo sunkiai suvokiama, nes tiek prieš dvejus metus, tiek prieš metus ar panašiai, nežinau, ar 2015–2016 metais ar 2016–2017 metais, dabar bijau sumeluoti, ir departamento vadovė, departamento, kuriam priskirtas portalas, ir skyriaus vadovas, suderinęs su manimi, tikrai suderinęs, nešė generaliniam direktoriui A. Siaurusevičiui reikalaujamus portalo plėtros planus. Tie planai buvo tiesiog dedami į stalčių ir jokio atsakymo nei pirmais metais, nei antrais metais mes negavome. Viskas liko kaip buvę.“
Dėl priimamų sprendimų įsigyti vienas ar kitas paslaugas nebuvo tariamasi, sprendimai darbuotojams likdavo neaiškūs, o padalinio vadovas tokius sprendimus netgi laikė pertekliniais, nes tą patį rezultatą buvo galima pasiekti ir turimais LRT resursais: „Kai abu kartus į departamento vadovės R. Lebedevienės, skyriaus vadovo, mano siūlymus, kurie buvo sutraukti į plėtros projektą, nebuvo nieko atsakyta, staiga netikėtai pernai rudenį, žinoma, mokesčių mokėtojų pinigais, buvo nusisamdytos išorės kompanijos, kurios ėmėsi atlikti vidaus auditą, kurti kažkokias strategijas. Žodžiu, užsiimti darbais, kuriuos realiai mes seniai galėjome padaryti vidaus resursais. Kažkodėl iš mūsų nebuvo prašoma to padaryti vidaus resursais. Tai, ką mes padarėme, buvo tiesiog palikta stalčiuje. Štai mes gauname rezultatą, apie ką turbūt jūs žinote ir iš žiniasklaidos, – metų pabaigoje buvo pradėta vadinamoji lrt.lt portalo reorganizacija, kurios tikslas man, toli gražu, neatrodo toks prasmingas, koks jis buvo pateikiamas įvairių viešųjų ryšių pranešimų, nes iš tikrųjų redakcija buvo iš esmės demoralizuota, demotyvuota. Tas naujas interneto departamentas, apie kurį čia garsiai skelbė buvusios valdžios atstovė spaudai, jis buvo formaliai sukurtas, bet realiai jis neveikė. Realiai jis tik apsunkino redakcijos darbą, nes iš redakcijos buvo paimti žmonės ir sustatyti į kokias nors pozicijas tame departamente, kur kai kurie dirbo, kai kurie nežinia, ką veikė. Žodžiu, reorganizacija neįvyko, nepavyko. Tai seniai reikėjo pripažinti.“ V. Laučius taip pat liudijo apie kitą LRT atliktą paslaugų pirkimą: „Aš sužinojau apie visą tą reikalą gana atsitiktinai, man teko asmeniškai atlikti kone žurnalistinį tyrimą, kad išsiaiškinčiau, kas ten daugmaž vyko, kas buvo samdomi, kodėl buvo samdomi. Yra viena kompanija, kuri atliko kažkokius darbus, mano žiniomis, aš netvirtinu šimtu procentų, – UAB „Maniakai“ ir kita – UAB „Širdys ir protai“. Tai šias dvi galiu įvardinti iš karto, aš dabar tiksliai neprisimenu, kuri iš jų ką darė. Kuri iš jų rengė strategiją, kuri iš jų atliko auditą ir pasidarė išvadas. Tų išvadų aš taip ir negavau, nors esu prašęs. Man tik sakė, kad kažkodėl kompanija, kuri atlikdama auditą aiškinasi techninės bazės tinkamumą arba struktūros tinkamumą, įstaiga pradeda savo išvadas rašyti ir apie kažkokius psichologinio klimato dalykus. Bet vėlgi, sakau, tai aš girdėjau iš šaltinio, aš negaliu to patvirtinti arba paneigti.“
LRT buvo perkamos ir išorės paslaugos, nors pats LRT (portalo) veiklos pobūdis reikalavo, kad asmenys, atliekantys tam tikras funkcijas, dirbtų pačioje LRT, pvz., portalas neturėjo informacinių technologijų specialistų, savo fotografo, nors portalo veiklos pobūdis to ir reikalavo. V. Laučius Komisijos 2018 m. balandžio 5 d. posėdyje vykdytos apklausos metu liudijo: „Portalas buvo pati pati žemiausia grandis visoje šioje sistemoje tiek dėl uždarbio, tiek dėl valdžios skiriamo dėmesio. Ir svarbiausia, į ką aš noriu atkreipti dėmesį, vis dėlto interneto amžiuje turėti interneto portalą, kuriame iki šiol nedirba nė vienas IT darbuotojas, aš pasikartosiu, nė vieno IT darbuotojo interneto portale nacionalinio transliuotojo nuo 2012 metų. Taip, tai tiesa, ir kiek kartų apie tai buvo kalbėta ir su generaliniu direktoriumi, ir su kitais, į tai nebuvo atsižvelgta ir tiesiog buvo samdomi žmonės, tarkim, projektų vadovai, tas pats skyriaus vadovas, jie šiek tiek išmanė IT ir jie spręsdavo tas problemas, užsiimdavo tais darbais, kuriais realiai turėjo užsiimti IT darbuotojas, ir, ko gero, pripažinkite, kad ne vienas, o bent du turėtų būti žmonės, kurie tuo užsiimtų, specialiai internete, nes lrt.lt turi IT vieną kitą darbuotoją, bet jie turi savų darbų ir jie neturi laiko skirti tiek dėmesio interneto portalui. Tai yra, ko gero, vienintelis… per visą mano 15 metų darbo interneto žiniasklaidoje patirtį, kada interneto portalas neturi nė vieno IT darbuotojo. Kodėl šiandien čia nėra mūsų fotografo? Nes mes neturime etatinio fotografo iki šiol.“ Vėliau, pasikeitus LRT vadovybei, informacinių technologijų specialisto funkcijas atliekantys darbuotojai buvo priimti į darbą LRT portale, pripažįstant, kad tokių pareigybių egzistavimas yra būtinas portalo veiklai. Tai patvirtino LRT administracija Komisijos 2018 m. rugsėjo 19 d. pasitarime, Komisijai jau rengiant išvadas.
8.7.1.5. Komisija 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S-2018-3105 ir 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. S-2018-3374 kreipėsi į STT, prašydama ekspertinės pagalbos nustatant LRT darbuotojų ir LRT viešųjų pirkimų laimėtojų ryšius. STT nustatė (STT 2018 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 4-01-7282), kad išnagrinėjus 2015–2018 m. LRT viešųjų pirkimų informaciją, nustatyta, kad 37 LRT darbuotojai buvo ar yra giminystės, santuokos ar svainystės ryšiais susiję su 8 juridinių asmenų, LRT skelbtų viešųjų pirkimų laimėtojų, 43 darbuotojais.
Atsakydama į klausimą apie LRT paslaugas teikusių įmonių ir LRT darbuotojų asmeninius ryšius, STT įvertino 2014–2017 m. pasirašytas 2 736 sutartis ir analizei atrinko 14 tiekėjų (iš 1 194), su kuriais LRT sudarė daugiau kaip 15 sutarčių:
9 lentelė. LRT su tiekėjais sudarytos sutartys
| Eil. Nr. |
Tiekėjai |
Su LRT sudarytų sutarčių skaičius |
| 1. |
Media 3, UAB |
58 |
| 2. |
Televizijos ir ryšio sistemos, UAB |
38 |
| 3. |
Bull Baltija, UAB |
23 |
| 4. |
Valius, UAB |
22 |
| 5. |
TV Production Team, UAB |
22 |
| 6. |
Tapatybe.lt Ltd |
21 |
| 7. |
Viena planeta, VšĮ |
21 |
| 8. |
TV VISION, UAB |
21 |
| 9. |
TV Play, UAB (pakeitė pavadinimą į Nord Play, UAB) |
20 |
| 10. |
Rijeka, UAB |
19 |
| 11. |
Idėjos ir komunikacija, UAB |
19 |
| 12. |
Asociacijos LT INFORUM paramos fondas |
19 |
| 13. |
Videometra, UAB |
17 |
| 14. |
Makas, UAB |
16 |
(Pastaba. Pilka spalva pažymėti 9 tiekėjai, kurių buvę ar esami darbuotojai susiję giminystės, santuokos ar svainystės ryšiais su esamais ar buvusiais LRT darbuotojais).
Įvertinus STT pateiktą informaciją apie LRT paslaugas teikusių įmonių ir LRT darbuotojų ryšius bei informaciją apie LRT viešųjų pirkimų laimėtojų ir LRT darbuotojų ryšius, Komisija identifikavo 74 LRT darbuotojus. Siekdama įvertinti šių darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose faktą, 2018 m. rugsėjo 25 d. Komisija kreipėsi į LRT, paprašydama nurodyti, ar tokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų LRT. Iš LRT 2018 m. spalio 1 d. rašte Nr.4RA-961(A1) pateiktos informacijos Komisija nustatė, kad 5 iš minėtųjų 74 darbuotojų dalyvauja priimant sprendimus viešuosiuose pirkimuose ir tik vienu atveju LRT nurodė žinanti apie konkretaus asmens nusišalinimą ir jam gręsiantį viešųjų ir privačių interesų konfliktą (šio konflikto pobūdį).
8.7.2.1. Dėl konkurencijos ribojimo Komisija pateikė savo nuomonę 8.5 ir 8.8 punktuose, nurodydama, kad 2013–2017 m. LRT taikytas reguliavimas sudarė sąlygas konkurencijos ribojimams, kai iš programų konkursų ar viešųjų pirkimų gali būti pašalinami teikėjai, kurie tas pačias paslaugas galėtų suteikti gerokai pigiau.
8.7.2.2. Per laikotarpį, kurį apima Komisijos atliekamas tyrimas (2013–2017 m.), LRT nenaudojo vidaus audito mechanizmo vykdomiems viešųjų pirkimų ir programų pirkimams vertinti, nors viešieji pirkimai ir programų pirkimai yra viena iš esminių veiklos sričių, kurioms išleidžiamos didžiausios LRT biudžeto pajamų sumos.
8.7.2.3. LRT taryba savo funkcijas, susijusias su programų konkursų rezultatų tvirtinimu, vykdė formaliai, nepanaudodama šios funkcijos programų konkursų priežiūrai ar jų vykdymo kontrolei.
8.7.2.4. LRT buvo atvejų, kaip LRT vadovybė sprendimus dėl paslaugų pirkimo būtinumo ar pirktinų paslaugų pobūdžio priimdavo nepasitarusi su LRT padalinių vadovais, jiems nežinant ar net prieštaraujant arba abejojant dėl tokių paslaugų pirkimo tikslingumo, nors planuojamas pirkti paslaugas galėjo atlikti patys LRT darbuotojai darbo metu arba asmenys, įdarbinti specialiai tam darbui, nes paslaugos pagal jų pobūdį buvo reikalingos nuolat ir būtinoms su LRT veikla tiesiogiai susijusioms funkcijoms atlikti (pvz., LRT portalui – informacinių technologijų specialistas ar fotografas).
8.7.2.5. LRT yra nustatyta atvejų, kai darbuotojai, galintys dalyvauti priimant sprendimus LRT vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, turi giminystės, santuokos ar svainystės ryšių su LRT viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiose ir (ar) paslaugas teikiančiose įmonėse dirbančiais asmenimis. Tai gali sukurti prielaidas nepotizmu pagrįstiems LRT ir kitų įmonių ryšiams.
(Balsuojant dėl išvadų Komisijos 2018 m. spalio 3 d. posėdyje Seimo narys V. Poderys nurodė, kad jo nuomone „Pirkimams, susijusiems su radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko įgijimu, turėtų būti taikomi analogiški skaidrumo ir viešumo reikalavimai, kaip ir atliekant pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą“).
8.7.3.1. LRT generaliniam direktoriui parengti vidinius teisės aktus, kurie užtikrintų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų bei programų pirkimų procedūrų nuolatinę stebėseną ir kontrolę bei paskirti LRT darbuotojus, kurie būtų atsakingi už laiku atliekamą stebėsenos ir kontrolės procedūrų taikymą, užtikrinti, kad atsakingi už stebėseną ir kontrolę LRT darbuotojai rotuotų ir deklaruotų savo interesus.
8.7.3.2. LRT generaliniam direktoriui parengti vidaus auditų atlikimo planą, kuris užtikrintų, kad viešųjų pirkimų ir programų pirkimų vidaus auditai būtų atliekami periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus).
8.7.3.3. LRT tarybos darbo reglamente išsamiai apibrėžti programų konkursų rezultatų tvirtinimo procedūrą, numatant aiškias sąlygas ir kriterijus, kuriems esant LRT taryba priima sprendimą tvirtinti arba netvirtinti programų konkursų rezultatų.
8.7.3.4. LRT generaliniam direktoriui parengti vidinius teisės aktus, užtikrinant, kad:
– visi LRT darbuotojai, dalyvaujantys priimant sprendimus dėl LRT viešųjų pirkimų ar programų pirkimų, reguliariai atnaujintų ir savo privačių interesų deklaracijas;
– sprendimai dėl viešųjų pirkimų ar programų pirkimų poreikio būtų priimami išklausius padalinių, kurie naudosis pirkimo rezultatais, vadovus ir įvertinus jų nuomonę apie planuojamo pirkimo tikslingumą, apimtį bei pobūdį.
8.7.3.5. Apie šios išvados 8.7.3.1.–8.7.3.4. papunkčiuose numatytų pasiūlymų įgyvendinimą informuoti Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.8. Nustatyti, ar priežiūros institucijos ir kiti viešojo administravimo subjektai dėl LRT nėra konstatavę Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir (ar) tam tikrų LRT organizuojamų viešųjų pirkimų trūkumų. Taip pat įvertinti, kokių organizacinių ar kitokio pobūdžio priemonių LRT ėmėsi tais atvejais, kai trūkumai buvo nustatyti. Jeigu pažeidimai pašalinti nebuvo, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir (ar) teisinio reguliavimo trūkumus.
Analizė parengta pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) pateiktą informaciją Komisijai dėl viešųjų pirkimų, vykdytų pagal VPĮ, galiojusį iki 2017 m. birželio 30 d., procedūrų ataskaitas, kurias perkančiosios organizacijos pateikė Tarnybai ir paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (be mažos vertės pirkimų). (Tarnybos 2018 m. vasario 15 d. raštas Nr. 4S-259 (Seimo kanceliarijos reg. Nr. g-2018-1707); 2018 m. vasario 28 d. raštas Nr. 4S-322 (Seimo kanceliarijos reg. Nr. g-2018-2111).
8.8.1.1. Komisijos atliekamo parlamentinio tyrimo metu Tarnyba sprendė klausimą dėl LRT veiklos, susijusios su viešųjų pirkimų vykdymu, tikrinimo atlikimo ir (arba) vykdytų (vykdomų) viešųjų pirkimų vertinimų imties.[59] Tarnyba informavo, kad nuo LRT įsteigimo iki dabar atliko:
8.8.1.1.1. Vienuolika LRT vykdytų viešųjų pirkimų vertinimų. Nustatyti 8 pažeidimai.
Iš vienuolikos Tarnybos atliktų LRT vykdytų viešųjų pirkimų vertinimo išvadų:
– 3 kartus buvo leista tęsti procedūras,
– 3 kartus Tarnyba apsiribojo vertinimu, nes pirkimas pasibaigė nesudarius viešojo pirkimo-pardavimo sutarties,
– 1 kartą įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras,
– 1 kartą įpareigojo pakartotinai nagrinėti vieno iš dalyvių pasiūlymą,
– 1 kartą įpareigojo patikslinti pirkimo dokumentus,
– 1 kartą nustatė, kad sutartis turi būti pripažinta niekine ir nutraukta,
– 1 išvada neskelbiama dėl teisėsaugos institucijų veiksmų.
8.8.1.1.2. Vienos sutarties vertinimo metu buvo nustatyta pažeidimų, tačiau sutartis jau buvo įvykdyta.
8.8.1.1.3. 2006 m. Tarnyba atliko LRT vykdytų viešųjų pirkimų tikrinimą, kurio metu buvo įvertinta dvylika 2005 m. vykdytų viešųjų pirkimų. Tikrinimo metu taip pat buvo nustatyta pažeidimų.
8.8.1.2. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, 2013–2017 m. LRT įvykdė 89 tarptautinius ir supaprastintus viešuosius pirkimus, kurių sudarytų sutarčių vertė siekė 30,0 mln. Eur, iš jų – 20 proc. (18) neskelbiamų viešųjų pirkimų. Analizuojant LRT vykdytus pirkimus pagal juose dalyvavusius ir laimėjusius tiekėjus, nustatyta, kad iš viso 2013–2017 m. laikotarpiu jus laimėjo 43 skirtingi tiekėjai, iš jų – apie pusę sudarytų sutarčių vertės atiteko UAB „Televizijos ryšio sistemoms“ (toliau – Tiekėjas) (49 proc.): Tiekėjas laimėjo 14 LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų bei vieną viešąjį pirkimą laimėjo kaip ūkio subjektų grupės narys (iš viso beveik 17 proc. visų šiuo laikotarpiu LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų). Su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų Tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės.
Vertinant šio Tiekėjo veiklą korupcijos rizikos aspektu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) STT prašymu atliko tyrimą ir 2013 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. KS-43, kuriame konstatavo, kad:
V. Marozas, LRT įsidarbinęs 2001 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2001 m. gruodžio 28 d. ėjo įstaigos Technikos centro direktoriaus pareigas. V. Marozo darbo metais LRT su UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ sudaryta sutarčių, kurių bendra vertė viršija 3 mln. Lt. VTEK pateikti dokumentai (LRT viešojo pirkimo Nr. 112099 procedūrų ataskaitos bei Viešojo TV filmavimo ir montavimo įrangos pirkimo komisijos posėdžių protokolai) liudija, kad V. Marozas atliko ir pirkimo, kuriame dalyvavo UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, komisijos pirmininko pareigas. V. Marozo darbo santykiai su LRT nutrūko 2012 m. rugpjūčio 31 d., o 2012 m. spalio 16 d. V. Marozas įsidarbino privataus juridinio asmens UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ direktoriumi, t. y. nepraėjus teisės aktais numatytam „atšalimo“ laikotarpiui (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis). Iš LRT viešojo pirkimo procedūrų ataskaitos dėl pirkimo Nr. 131023 matyti, kad 2013 m. vasario 11 d. LRT su šio viešųjų pirkimų konkurso laimėtoja UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ sudarė apie 150 tūkst. Lt vertės prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo laikotarpiu minėtai įmonei vadovavo V. Marozas.
VTEK savo sprendime vertindama susidariusią situaciją pažymėjo, kad V. Marozo tinkamumą tapti UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ direktoriumi galėjo lemti įmonės akcininkų požiūris, kad jis savo įtaka, ryšiais bei žiniomis, sukauptomis buvusioje darbovietėje, galėtų užtikrinti bendrovei pelną, t. y. LRT organizuojamų viešųjų pirkimų laimėjimus, ir sudaryti pelningas prekių ir paslaugų pardavimo sutartis.
Tokias prielaidas patvirtina aplinkybė, kad šio sprendimo priėmimo metu V. Marozo vadovaujama UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ toliau sėkmingai dalyvauja ir laimi LRT organizuojamus viešuosius pirkimus prekėms ir paslaugoms įsigyti, todėl, VTEK nuomone, „susiklosčiusi situacija skatina abejoti priimtų sprendimų skaidrumu, o tai menkina visuomenės pasitikėjimą ne tik konkrečiais valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, bet kartu ir visa valstybės tarnyba.“ Dėl to VTER rekomendavo LRT generaliniam direktoriui „numatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo V skirsnio nuostatas įgyvendinančias prevencines priemones, užkertančias kelią buvusiems įstaigos darbuotojams asmeniniams tikslams naudotis valstybinės tarnybos teiktomis galimybėmis“.
Vertinant viešųjų pirkimų skaidrumą, pastebėtina, kad VTEK nagrinėjant V. Marozo veiklos aplinkybes LRT pateikė informaciją, kad dokumentų, liudijančių V. Marozo dalyvavimą kontroliuojant su UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ sudarytų sutarčių vykdymą, pateikti negali, nes jie arba nebuvo sudaryti, arba neišliko.
8.8.1.3. VPĮ audiovizualinėms programoms įsigyti nėra taikomas. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribas, LRT vykdant pirkimus, tik tą dalį, kuri apima prekių, paslaugų ir darbų pirkimą, LRT įsigyja pagal VPĮ. Nustatyta, kad iš Viešųjų pirkimų tarnybos kuruojamos srities pirkimų per penkerius metus yra įsigyta prekių, paslaugų ir darbų už 30 mln. eurų. Tai sudaro apie 19–20 proc. metinio LRT biudžeto (nors 2017 metais buvo įgyvendinamas didesnis investicinis projektas, kai buvo perkamos dvi kilnojamosios televizijos stotys (didžioji ir mažoji) ir todėl buvo panaudota didesnė LRT metinio biudžeto dalis, bendras panaudotų lėšų vidurkis išlieka nepakitęs). Kita metinio LRT biudžeto dalis naudojama darbo užmokesčiui, mokesčiams ir programoms įsigyti. (2018 m. kovo 14 d. Komisijos posėdis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. Vilytės pasisakymas)
8.8.1.4. Komisijos vykdomo tyrimo metu Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi VšĮ „Pirmoji kava“ perkančiosios organizacijos statuso teisėtumo vertinimą, 2018 m. balandžio 20 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos Priežiūros skyriaus Pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-587, kurioje konstatuota, kad „VšĮ „Pirmoji kava“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2017 m. neatitiko įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nebuvo laikoma perkančiąja organizacija, atitinkamai jos vykdytiems pirkimams ir sudarytoms sutartims neturėjo būti taikomi VPĮ nustatyti reikalavimai.“ (Tarnybos kompetencija yra kontroliuoti, kaip pirkimo subjektai, būtent perkančiosios organizacijos, laikosi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdant pirkimus ir pirkimo sutartis. Ūkio subjektai, kurių teisinis statusas ir veiklos pobūdis neatitinka perkančiosios organizacijos statuso apibrėžimo, nėra VPĮ subjektai, todėl tų pirkimų vykdymo teisėtumas nėra Tarnybos vertinimo objektas.).
Nors Viešųjų pirkimų tarnyba neatliko VšĮ „Pirmoji kava“ pirkimų vykdymo atitikties VPĮ reikalavimams vertinimų, atsižvelgusi į tai, kad VšĮ „Pirmoji kava“ priėmė sprendimą vykdyti pirkimus pagal VPĮ, pati žinodama, kad nėra perkančioji organizacija, kuriai taikomi VPĮ reikalavimai, pateikė keletą pastebėjimų dėl Tarnybai pateiktų dokumentų, susijusių su Projekto Nr. 1[60] ir Projekto Nr. 2[61] įgyvendinimu.
8.8.1.5. Dėl konkurenciją ribojančių reikalavimų.
Nors VšĮ „Pirmoji kava“ vykdydama pirkimus, skelbė apie juos viešai, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Pirkimų dokumentų sąlygos parengtos taip, kad laimėtų konkretus tiekėjas UAB „TV Play“. Tokią nuomonę Tarnyba grindžia tuo, kad:
2008 m. vyko LRT programų ir jų parengimo transliuoti konkursas pagal Paslaugų pirkimo aprašą. VšĮ „Pirmoji kava“ pasitelkusi kaip partnerį (subtiekėją) fizinį asmenį L. Š. (2008-06-10 bendradarbiavimo sutartis) pasiūlė TV projekto „Lietuvos sumaniausieji vaikai“ koncepciją ir buvo viena iš šio konkurso laimėtojų. 2009 m. LRT tapo prekių ženklo „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ savininkė.
Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 vykdymo metu projektų vykdytoja ir partnerė VšĮ „Pirmoji kava“ organizavo viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo vienintelė pirkimuose dalyvavusi įmonė UAB „TV Play“, su kurios įkūrėju ir vadovu L. Š. VšĮ „Pirmoji kava“ dar 2008 m. kartu dalyvavo LRT konkurse ir pateikė laidos „Lietuvos sumaniausieji vaikai“ („Lietuvos tūkstantmečio vaikai“) koncepciją, ir kurios idėjos autorius buvo tas pats asmuo L. Š.
Įgyvendindama Projektą Nr.1, VšĮ „Pirmoji kava“ 2011 m. vykdė pirmąjį pirkimą „TV laidos „Tūkstantmečio vaikai“ sukūrimo paslaugų pirkimas“[62] (toliau – Pirkimas), ir šio pirkimo dokumentų 13 punkte (2 lentelės 8[63], 9[64] ir 10[65] punktai) nustatytė dirbtinai ribojančius tiekėjų konkurenciją kvalifikacijos reikalavimus:
– trejų metų patirtį kuriant laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ jau turėjo įmonės UAB „TV Play“ darbuotojai, kadangi LRT nuo 2009 m. iki 2017 m. kiekvienais metais su UAB „TV Play“ sudarydavo laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ parengimo sutartis pagal Paslaugų pirkimo aprašo nuostatas (LRT duomenimis, Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 vykdymo laikotarpiu LRT už laidos „Tūkstantmečio vaikai“ sukūrimą (parengimą) UAB „TV Play“ nemokėjo);
– pirkimo dokumentų 9 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas – TV laidos „Tūkstantmečio vaikai“ sukūrimo paslaugos, o Pirkimo dokumentų 13 punkte (2 lentelės 10 punktas) nustatytas reikalavimas būti įvykdžius bent vieną su pirkimo objektu susijusią sutartį, t. y. turėti konkrečios laidos „Tūkstantmečio vaikai“ kūrimo patirties;
– pirkimo dokumentų priede Nr. 1 (techninė specifikacija) (toliau – Techninė specifikacija) nustatyta parengti 32 laidas, tačiau aiškiai nenurodyta, kokios konkrečiai paslaugos turi sudaryti Pirkimo objektą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad, LRT duomenimis, kaip Projekto Nr. 1 partneris LRT dalį paslaugų teikė ir pats, tačiau Pirkimo dokumentuose tokios paslaugos nebuvo nurodytos, todėl kitiems tiekėjams, nežinantiems šių aplinkybių, pasiūlyti palankesnį (pigesnį) pasiūlymą būtų sudėtingiau;
– techninės specifikacijos 12 punkto sąlyga, kad „Televizijos laida turi būti rodoma LTV televizijoje geriausiu vakaro laiku“, ir 14 punkto sąlyga, kad „TV laida turi būti nufilmuota profesionalia televizine technika, sumontuota ir paruošta transliacijai Betacam sistemoje“, yra pritaikyta konkrečiai televizijai LRT. Nustatant sąlygą dėl laidos laiko nustatymo Pirkimo sąlygose, atsižvelgus į tai, kad sutartyse su konkursų pagal Paslaugų pirkimo aprašą laimėtojais, LRT duomenimis, paprastai nėra nustatomos sąlygos dėl konkretaus laidos transliavimo laiko, nes įvairūs veiksniai gali lemti sezono metu laidos transliavimo laiko pasikeitimus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes dauguma tiekėjų nebūtų galėję garantuoti tokio eterio laiko, nebent tokį susitarimą su televizija jau turėtų;
– keturiuose iš septynių VšĮ „Pirmoji kava“ vykdytų pirkimų, tiekėjo UAB „TV Play“ pasiūlymų kainos buvo identiškos tų pirkimų planuojamų sudaryti sutarčių vertėms.
Tarnybai kelia abejonių ir pasirinkta Pirkimo sutarties kainodara – fiksuota kaina, įvertinus tai, kad nėra aiškiai parengta Techninė specifikacija, ir tai, kad Techninės specifikacijos 16 punkte yra numatyta sąlyga, kad padidėjus paslaugų poreikiui (neaišku, kokių paslaugų) įsigyti iki 20 proc. paslaugų apimties.
Panašios sąlygos nustatytos ir kituose 2012–2017 m. vykdytuose pirkimuose dėl TV laidos „Tūkstantmečio vaikai“ sukūrimo paslaugų.
8.8.1.6. Tarnyba, atlikusi LRT (Perkančioji organizacija) pastatų (1095-9016-8091; 1095-9016-8226; 1095-9016-8104) adresu Konarskio g. 49, Vilnius, ir jų inžinerinių sistemų modernizavimo bei pastato patalpų rekonstrukcijos, įskaitant projektavimo ir susijusias paslaugas, darbų (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2017 m. birželio 28 d., pirkimo Nr. 189747 (toliau – Pirkimas) išsamų vertinimą, pirkimo procedūrų vertinimą iki vokų atplėšimo procedūros, pateikė 2017 m.gruodžio 4 d. Tarnybos Kontrolės skyriaus Pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-3562[66], kurioje konstatuoti ribojantys konkurenciją nepagrįstai aukšti kvalifikacijos reikalavimai, nustatyti netikslumai Pirkimo dokumentuose. Tuo pagrindu Tarnyba įpareigojo perkančiąją organizaciją pakeisti Pirkimo dokumentų sąlygas neatitinkančias VPĮ reikalavimus.
8.8.1.7. Tarnyba, atlikusi išsamų LRT vykdomo „Robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais pirkimas“, pirkimo Nr. 181547 (toliau – Pirkimas Nr. 1) ir „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. 364756, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2018 m. vasario 2 d. (toliau – Pirkimas Nr. 2) (toliau kartu vadinami Pirkimais), patikrinimą po sutarties sudarymo, 2018m. birželio 27 d. paskelbė išvadą Nr. 4S-862[67], kurioje konstatuojama, kad „vykdydama Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2 Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ (redakcija iki 2017-07-01) 24 straipsnio 9 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 5 dalies nuostatas bei VPĮ (redakcija nuo 2017-07-01) 17 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 35 straipsnio 4 dalies nuostatas, 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas“, t. y. pirkimo dokumentai nebuvo nepatikslinti, kaip nurodyta prašyme dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vykdant neskelbiamas derybas atlikti esminiai prieš tai pasibaigusio atviro konkurso sąlygų pakeitimai, pažeisti viešųjų pirkimų principai, neracionaliai panaudotos lėšos.
Kadangi Tarnyba patikrinimą atliko ir pažeidimus nustatė po sutarties sudarymo, dėl nustatytų pažeidimų vykdant Pirkimą Nr. 2 kreipėsi į teismą dėl nuobaudos skyrimo.
8.8.2.1. Daugiau kaip pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 m. laikotarpiu LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų (17) buvo įvykdyta 2017 m. Vieno Tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų Tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės.
8.8.2.2. Remdamasi Tarnybos pateiktais duomenimis, Komisija nustatė atvejų, kai pirkimų sąlygos buvo rengiamos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto ir, darytina prielaida, galimai sudarant sąlygas, kad tik konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.
8.8.2.3. Komisija nustatė atvejį, kai už LRT viešuosius pirkimus atsakingas asmuo, nesulaukęs „atšalimo“ laikotarpio pabaigos, ėmė dirbti LRT viešuosius pirkimus laiminčioje organizacijoje. Nors VTEK konstatavo teisės aktų pažeidimą, LRT neįvedė jokių papildomų korupcijos prevencijos priemonių, o įmonė, kuri įdarbino minėtą LRT darbuotoją, ilgainiui tapo vyraujančiu Tiekėju LRT.
8.8.2.4. LRT pasitaiko aplaidaus su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų tvarkymo atvejų. Komisija nustatė atvejį, kai LRT negebėjo kontroliuojančioms institucijoms pateikti jos darbuotojų dalyvavimą kontroliuojant sudarytų sutarčių vykdymą liudijančius dokumentus, nes pastarieji nebuvo sudaryti arba nebuvo išlikę.
8.8.2.5. Nors LRT padaryti Viešųjų pirkimų pažeidimai kartojasi ir Tarnyba juos nuolat fiksuoja nuo 2005 m., nors VTEK 2013 m. gegužės 14 d. priimtame sprendime Nr. KS-43 pateikė rekomendacijas LRT generaliniam direktoriui ir nurodė, kokie LRT vidiniai teisės aktų pakeitimai turėtų būti padaryti, Komisijai nepavyko nustatyti, kad LRT administracija 2013–2017 metais ar kada nors anksčiau būtų ėmusis sisteminių priemonių, siekdama išvengti besikartojančių VPĮ pažeidimų LRT atliekant viešuosius pirkimus.
Nagrinėjant LRT tarybos posėdžių protokolus, Komisijai taip pat nepavyko nustatyti, kad LRT taryba per 2013–2017 m. laikotarpį nagrinėjo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus LRT ir inicijavo priemones, kad būtų išvengta pažeidimų.
8.8.3.2. inicijuoti LRT vidinių teisės aktų, reguliuojančių LRT viešuosius pirkimus, peržiūrėjimą ir konsultuojantis su Tarnyba bei STT parengti bei priimti šių vidinių teisės aktų pakeitimus, ypač daug dėmesio skiriant konkurencijos skatinimo ir pirkimų skaidrumo užtikrinimo priemonėms;
8.8.3.3. užtikrinti su viešaisiais pirkimais ir jų kontrole susijusių dokumentų apskaitą bei saugojimą, tobulinti apskaitos ir saugojimo tvarkas.
8.8.3.4. apie 8.8.3.1.–8.8.3.3. punktuose nurodytų veiksmų atlikimą informuoti Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.9. Ištirti ir įvertinti, ar LRT veikia adekvatus visų vykdomų viešųjų pirkimų organizavimo, priežiūros ir vidaus kontrolės mechanizmas. Nustačius teisės aktų taikymo problemas ir (ar) kitus pirkimų organizavimo bei (arba) vidaus kontrolės trūkumus, nustatyti, kokie asmenys už tai yra atsakingi. Jeigu nustatytus trūkumus nulėmė ydingas reguliavimas, – identifikuoti teisės aktų spragas.
8.9.1. Komisija nustatė ir konstatuoja:
Analizė parengta pagal Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, STT, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) Komisijai pateiktus duomenis ir paaiškinimus dėl LRT vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų bei jų teisinio reguliavimo[68].
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į Komisijos prašymą, STT atliko šių teisės aktų, reguliuojančių LRT pirkimus, antikorupcinį vertinimą:
1) Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264;
2) Televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo komisijos reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1RA-172 (toliau – Komisijos darbo reglamentas);
3) Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125 (toliau – Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentas);
4) Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125 (toliau – Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas) [69].
8.9.1.1. Komisijos įvertinimas, ar priežiūros institucijos ir kiti viešojo administravimo subjektai dėl LRT nėra konstatavę Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir (ar) tam tikrų LRT organizuojamų viešųjų pirkimų trūkumų, pateiktas Išvados 8.8 punkte.
8.9.1.2. 2018 m. kovo 14 d. posėdyje Komisija, svarstydama klausimą dėl LRT vykdytų viešųjų pirkimų (pagal VPT 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 4S-259 Komisijai pateiktą informaciją), išklausė VPT direktorės Dianos Vilytės informaciją apie LRT vykdomus viešuosius pirkimus. Ji teigė, kad „išvada būtų tokia: nėra labai gerai su pirkimo dokumentų rengimu ir techninėmis specifikacijomis, kvalifikaciniais reikalavimais, matyt, yra rengiami ribojantys konkurenciją dokumentai. Šioje vietoje, matyt, nėra labai gerai“ [70].
D. Vilytė informavo, kad anksčiau yra dirbusi LRT tarybos nare. Anot jos, „nacionalinis transliuotojas irgi valdomas netobulai, drįsčiau teigti, nes Taryba niekada nevaldė, nebuvo savininkas ta gerąja prasme nacionalinio transliuotojo. Taigi ji tikrai žinotų, turėtų įtaką laidų mastui. Formaliai kai kurie dalykai lyg ir buvo nustatomi įstatymo, bet taip, kaip.... čia dabar, turbūt uodega vizgina, o ne atvirkščiai – ne Taryba valdo nacionalinį transliuotoją, o administracija Tarybą. Situaciją iš vidaus mačiusi buvusi šios institucijos narė pasakojo apie nuolatinę konfrontaciją, kiek Taryba gali eiti ir gauti informacijos. „Tokia nuolatinė konfrontacija, kiek Taryba gali eiti ir kiek gauti informacijos“[71], – teigė D. Vilytė. „To ginčo ir konfrontacijos buvo anksčiau. 2008 metais buvo įkurta Administracinė komisija, kuri tarsi turėjo padėti Tarybai orientuotis teisiniuose ir finansiniuose dalykuose. <…> Aš buvau Taryboje iki Administracinės komisijos ir paskui kelis mėnesius, kai jau Administracinė komisija veikė. Mano supratimu, to darbo ir tokie lūkesčiai, kurie buvo perkeliami Administracinei komisijai, tai ji to nedarė, nes tokių ataskaitų išsamaus vertinimo tikrai nebuvo per posėdžius“[72], – pasakojo D. Vilytė.
VPT vadovė D. Vilytė konstatavo, kad Taryba iš tikrųjų nevaldo nacionalinio transliuotojo. „Nacionaliniam transliuotojui turbūt visada buvo aktualus finansavimo klausimas – jį didinti, didinti, didinti, nes vis trūksta, o Taryba kažkaip apribota informacijos konfidencialumo ir visokių kitokių dalykų, į tokius dalykus nelabai kišosi. Ar Taryba valdo nacionalinį transliuotoją? Tikrai nevaldo. Ta prasme reikia žiūrėti teisybei į akis ir šiandien situacija tokia, kad jie nevaldo,“[73] – sakė D. Vilytė. Ji teigė, kad būdama Tarybos nare dalyvavo keliuose posėdžiuose, per kuriuos vyko aštrūs, įnirtingi ginčai, kad būtų galima nupirkti išorinį auditą, įvertinantį institucijos struktūrą. „Buvo labai didelis pasipriešinimas iš administracijos, ir mes praleidome keletą posėdžių besiginčydami, kaip galėtume tai padaryti“[74], – pasakojo D. Vilytė.
Komisijos narys Petras Čimbaras, išklausęs D. Vilytės pasisakymo, pasiteiravo: „Norėčiau grįžti prie audiovizualinių pirkimų. Kaip jūs minėjote, ten viešieji pirkimai, Viešųjų pirkimų įstatymas negalioja, bet jūs taip pat minėjote, kad LRT taryba yra neįgali, Administracinė komisija irgi neatlieka savo pareigų, tai dabar man kyla klausimas: sutartys su prodiuseriais, pačios sąmatos, kas jas rengia ir kas jas kontroliuoja? Iš jūsų pasisakymo, kad kontrolės mechanizmo LRT faktiškai nėra. Vadinasi, administracija pati pasirašo sutartis su prodiuseriais, suderina kainas, o kontrolės kaip ir nėra. Komisija nesirenka, nėra užklausimo, tai praktiškai sutartys yra kaip ir administracinės… Na, pasirašo laisvai, o kaip įvertinti sąmatą, kainą, ar nepermokama, ar gal neprimokama? Kaip tai galite pakomentuoti?“[75]. D. Vilytė, atsakydama į šį klausimą, komentavo: „Iš tikrųjų šiuos klausimus reikėtų užduoti, koks yra administracijos procesas ir Administracinės komisijos. Galiu tik patvirtinti, kad Taryba tikrai nežiūrėdavo, sąmatų jie nematydavo, jie matydavo trumpą aprašymą, kitaip tariant, turinį, kokių tikslų siekiama šita laida, ar ji yra priskiriama pramoginėms laidoms, ar kažkam, na, tiesiog tinklelį. Bet laidos kaštus, kiek mokėsime prodiuserinei kompanijai, kaip nacionalinis transliuotojas, ir koks bus nacionalinio transliuotojo indelis per įrangą, per darbo užmokestį, per darbo užmokestį, grimuotojų darbo užmokestį, ten visi tie dalykai turėtų būti skaičiuojami. Nežinau, gal jie turi, bet Taryba tikrai to nemato. Tiek, kiek aš buvau tuos kelis mėnesius, aš nemačiau, kad administracinė komisija pateiktų tokį apibendrintą… Matyt, administracija… Aš jau netikiu, kad taip visiškai nekontroliuojama ir nežiūrima. Aš manau, kad vadovas arba pavaduotojas, arba finansininkai, arba auditoriai vis tiek mato ir susipažįsta, kaip tas viskas yra. Aš nežinau ir tikrai negalėčiau komentuoti dalykų, kurių nežinau. Bet taip turėtų būti.“[76]
Į Komisijos narių klausimus dėl LRT vykdomų viešųjų pirkimų atsakė LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Justas Senapėdis, specialistės Agnė Urbelionytė ir Agnė Juškienė. J. Senapėdis, paklaustas, ar LRT taryboje „sistemiškai buvo svarstoma padėtis viešųjų pirkimų srityje, problemos, pasiūlymai, kokių pakeitimų reikėtų, ką iš esmės reikėtų tobulinti, skaidrinti, sukelti konkurencinę įtampą[77]“, atsakė, jog jis „asmeniškai į Tarybą per savo darbo laikotarpį buvo iškviestas tik vieną kartą, kai iškilo Tarybos nariams klausimų dėl dviejų pirkimų“[78]. Daugiau, anot jo, į Tarybą jis nebuvo kviestas jokiais viešųjų pirkimų klausimais.
8.9.1.3. 2018 m. vasario 22 d. posėdyje Komisija, aiškindamasi, kaip LRT Administracinė komisija vykdo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte jai priskirtą funkciją teikti išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų, apklausė LRT Administracinės komisijos pirmininką Tadą Šarapovą. Jo teigimu, Administracinė komisija, atlikdama savo funkcijas, „svarsto klausimus tuomet, kai juos gauna iš Tarybos arba iš generalinio direktoriaus“[79]. Anot T. Šarapovo, „kuomet mes gauname paklausimą, kitaip tariant, teikimą, aš, kaip pirmininkas, jį gavęs inicijuoju su kitais komisijos nariais posėdį ir, priklausomai nuo turinio teikimo, mes žiūrime, ar mes turime pakankamai informacijos, ar mums jau pateikta informacija tą klausimą svarstyti. Ir jeigu mes matome, kad mums reikia papildomos informacijos, mes kreipiamės atitinkamai arba į Tarybą, arba į administraciją. Ta informaciją, kurios mums reikia, gali būti pateikiama įvairiais pavidalais. Kartais mes paprašome, kad būtų pateikti dokumentai, kartais paprašome, kad dalyvautų administracijos atstovai, kurie su ta sritimi, kurią mes turime nagrinėti, susiję ir atsakytų į klausimus dalyvaudami posėdyje“. T. Šarapovo teigimu, per metus Administracinė komisija svarsto „maždaug 8,10, 12 klausimų, tai susirinkimų būna nuo penkių iki dešimties, gal dvylikos.“[80]
Komisijos narės A. Širinskienės paklaustas, ar Administracinėje komisijoje yra svarstomi klausimai dėl investicijų, T. Šarapovas pažymėjo: „Kai mes svarstome mums pateiktas pajamų sąnaudų ataskaitas – ar pusmetines, ar tarpines, ar metines, tose ataskaitose yra pateikta daug straipsnių, daug eilučių. Nebūtinai galėjo būti specifiškai suformuluotas klausimas dėl investicijų, tačiau svarstydami mes, jeigu matome, kad turime, ką pasakyti, pavyzdžiui, dėl investicijų, kur mums kyla kokių nors klausimų arba pasiūlymų, mes tą išdėstome savo išvadoje arba protokole.“[81] Į A. Širinskienės klausimą, kaip Administracinė komisija vertina stambių viešųjų pirkimų, kurių sumos viršija 3 milijonus eurų, dokumentus, jų ekonominį pagrįstumą ir ar teikia išvadas, T. Šarapovas pakomentavo: „Jeigu gautume tokį konkretų teikimą, mes turėtume pateikti išvadą. Konkrečiai dėl KTS, aš nepamenu, kad būtų gautas teikimas.“[82]
8.9.2.1. Daugiau negu pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 m. laikotarpiu LRT atliekamų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų (17) buvo atlikta 2017 metais.[83]
8.9.2.2. Komisija, remdamasi VPT pateiktais duomenimis, nustatė atvejų, kai viešųjų pirkimų sąlygos buvo rengiamos nesistengiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, ir, darytina prielaida, galimai sudarant sąlygas tik konkrečiam tiekėjui laimėti pirkimus.
8.9.2.3. LRT pasitaiko aplaidaus su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų tvarkymo atvejų. Komisija nustatė atvejį, kai LRT negebėjo kontroliuojančioms institucijoms pateikti jos darbuotojų dalyvavimą kontroliuojant sudarytų sutarčių vykdymą liudijančius dokumentus, nes pastarieji nebuvo sudaryti arba nebuvo išlikę.
8.9.2.4. Nors LRT padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai yra linkę kartotis ir buvo nuolat VPT fiksuojami nuo 2005 m., nors VTEK 2013 m. gegužės 14 d. priimtame sprendime Nr. KS-43 pateikė rekomendacijas LRT generaliniam direktoriui, nurodydama, kokie vidinių teisės aktų pakeitimai turėtų būti padaryti, Komisijai nepavyko nustatyti, kad LRT administracija 2013–2017 metais ar kada nors anksčiau ėmėsi sisteminių priemonių pakartotinai daromų pažeidimų prevencijai. LRT tarybos protokolai taip pat nerodo, kad LRT taryba kada nors per 2013–2017 metų laikotarpį būtų sprendusi viešųjų pirkimų tvarką reguliuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijos LRT klausimus ar reiškusi susirūpinimą.
8.9.2.5. LRT savo interneto svetainėje neskelbia informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis, teisės aktus, reguliuojančius LRT atliekamus pirkimus ir pan. Be to, LRT, kaip įstaiga, kuri finansuojama ir iš valstybės biudžeto, turėtų savo interneto svetainėje turėti skyrių „Korupcijos prevencija“, kuriame būtų skelbiama (arba pateikiamos nuorodos į informacijos paskelbimo šaltinius) informacija apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tą LRT pradėjo daryti tik įstatymo leidėjui ėmusis parlamentinės kontrolės priemonių – Komisijos atliekamo parlamentinio tyrimo metu.
Atliekant parlamentinį tyrimą skiltis „Korupcijos prevencija“ buvo sukurta – skelbiama Korupcijos prevencijos programa, Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės ir generalinio direktoriaus pavaduotojo Gyčio Oganausko privačių interesų deklaracijos[84].
8.9.2.6. LRT neveikia adekvatus vykdomų viešųjų pirkimų organizavimo, priežiūros ir vidaus kontrolės mechanizmas. LRT taryba neužtikrina pakankamos LRT viešųjų pirkimų kontrolės. Kontrolės mechanizmas neveikia taip, kaip numatyta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme – yra pasitaikę atvejų, kad LRT taryba nėra supažindinama su laidų sąmatomis. LRT Administracinė komisija iki 2017 m. rudens praktiškai nevykdė jai įstatymu priskirtos funkcijos teikti išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų. Pastaroji aplinkybė leidžia abejoti dėl Tarybos priimtų sprendimų dėl investicijų, didesnių kaip 29 000 eurų, pagrįstumo bei teisėtumo, taip pat kelti prielaidas, kad neveikimu galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, juolab, kad kontroliuojanti institucija (VPT) yra nustačiusi vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų.
8.9.2.7. Vadovaujantis LRT generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1RA-190 patvirtintais Administravimo ir veiklos vystymo departamento nuostatais ir LRT generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1RA-139 patvirtinta Administravimo ir veiklos departamento vadovo pareigine instrukcija, LRT atliekamus viešuosius pirkimus prižiūri LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas[85]. Departamento vadovas yra tiesiogiai pavaldus generalinio direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už tarpinstitucinius ryšius ir veiklos organizavimą[86].
Į Komisijos 2018 m. balandžio 18 d. ir 25 d. posėdžius apklausai buvo kviesta LRT Administravimo ir veiklos departamento vadovė Asta Nausėdė, tačiau į abu posėdžius ji neatvyko.
Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktus, Taryba tvirtina Administracinės komisijos nuostatus ir skiria Administracinės komisijos narius. Todėl darytina išvada, kad prižiūrėti, kaip Administracinė komisija laikosi jai teisės aktais nustatytų reikalavimų, turėtų LRT taryba.
8.9.3. Komisija siūlo:
Įvertinus tai, kad 2013–2017 m. laikotarpiu LRT nuolat nesilaikė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų:
8.9.3.1. Komisijos pirmininkui Seimo nariui A. Nekrošiui Komisijos vardu kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar neturėtų būti taikomos viešojo intereso gynimo priemonės, nes LRT Administracinės komisijos neveikimas 2013–2017 metų laikotarpiu taip, kaip numato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punktas, galėjo padaryti didelę žalą valstybės biudžetui.
8.9.3.2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti LRT tarybos priimtų sprendimų dėl didesnių kaip 29 000 eurų vertės investicijų auditą.
8.9.3.3. LRT generaliniam direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės priemonių taikymo asmenims, kurie neužtikrino, kad 2013–2017 metų laikotarpiu LRT būtų vykdomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatyti reikalavimai. Apie priimtus sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.9.3.4. LRT generaliniam direktoriui inicijuoti vidinių teisės aktų, reguliuojančių viešųjų pirkimų organizavimo, priežiūros ir vidaus kontrolės mechanizmus, pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgta į Išvados 8.9 punkte išdėstytas Komisijos pastabas. Apie atliktus vidinių LRT teisės aktų pakeitimus informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.10. Ištirti ir įvertinti, ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas. Jeigu LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis, – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas.
Komisijai buvo suformuluoti du su rinkos sąlygų nustatymu susiję – 10 ir 11 – klausimai. Komisija, atsakydama į 10 ir 11 klausimus, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, jog Komisija turi teisę „susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.[87]“ Komisija iš LRT gavo, nors ir praleidus Komisijos nurodytą dokumentų pateikimo terminą, sutartis, sąmatas bei kitus dokumentus, kuriuose fiksuotos prodiusavimo paslaugų suteikimo aplinkybės (pvz., programų konkursai) arba aplinkybės, kuriomis sudaryti nuomos sandoriai. Vieni iš dokumentų LRT iniciatyva buvo pažymėti kaip konfidencialūs, kituose, pavyzdžiui, sutartyse, juos sudarančių šalių susitarimu nustatyta konfidencialumo laikymosi pareiga.
Kartu Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad daliai informacijos, pavyzdžiui, informacijai apie konkrečių juridinių asmenų paslaugų įkainius (ypač tais atvejais, kai tas juridinis asmuo nėra tiesiogiai susijęs su Komisijos atliekamu tyrimo objektu – LRT ūkine, finansine veikla, o yra savarankiškas (konkuruojantis) rinkos dalyvis), būtų taikytinas komercinės paslapties apsaugos režimas. Tokiu atveju Komisijos gautą informaciją būtų galima atskleisti tik tuo atveju, kai komercinę informaciją sutiktų atskleisti pats subjektas, kuriam ji priklauso. Tuo tarpu Komisijos išvada gali būti pagrįsta tik viešais duomenis ir, priešingai, jos išvados pagrindu negali būti įslaptinti ar konfidencialūs duomenys. Visos šios aplinkybės ribojo Komisijos atliekamą tyrimą 10 ir 11 klausimais ir Komisijos galimybes apklausti, o apklausus paviešinti surinktą konfidencialią informaciją.
Pripažintina, kad Komisijos nariai neformaliai konsultavosi su kitais savarankiškais (konkuruojančiais) rinkos dalyviais, teiraudamiesi, ar jie sutiktų liudyti Komisijai ir, kas ypač svarbu vykdyto tyrimo atveju, vėliau duoti sutikimą Komisijai atskleisti pateiktą konfidencialią informaciją. Toks kitų rinkos dalyvių sutikimas būti apklaustiems ir vėliau duoti sutikimą Komisijai paviešinti surinktą konfidencialią informaciją nebuvo gautas. Dėl to Komisija, atlikdama tyrimą 10 ir 11 klausimais, vadovavosi tik LRT pateikta informacija ir viešai prieinama medžiaga.
Komisija siekė nustatyti būdingiausius prodiusavimo paslaugų sandoriuose pasitaikančius trūkumus, kurie galėjo lemti didesnę sandorio kainą.
8.10.1.1. Yra LRT su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis pasirašytų sutarčių dėl programų įsigijimo, kurias vertinant galėtų būti pagrįstai abejojama, ar tos programos kaina atitinka rinkos sąlygas, nes atskiri požymiai ar požymių visuma rodo, kad galėjo būti pasirinkti kiti sprendimo būdai, kurie galimai būtų lėmę mažesnę, negu buvo fiksuota sutartyje, sandorio kainą. Pavyzdžiui, nėra aišku, kaip vertintos planuojamos investicijos (kaip šioje išvadoje jau ne kartą minėta, LRT Administracinė komisija 2013–2017 m. nevykdė LRT įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte jai priskirtos funkcijos), ir keltinas klausimas, ar tikrai programos pirkimo sandorio sumos nebuvo įmanoma sumažinti, įvertinus papildomas aplinkybes, įskaitant ir papildomai gaunamas pajamas, nes papildomai projektams gaunamos pajamos iš trečiųjų šaltinių nėra nurodomos nei prodiuserio, nei pačios LRT sudarytose sąmatose (LRT sąmatos apima ir prodiuserio, ir pačios LRT sąnaudas) ar LRT ir prodiuserio sutartyse. Pavyzdžiui, Komisijai pateiktos LRT 2017 metų „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalo sąmata (atrankos finalo kaina – per 140 tūkst. eurų, pagal papildomą susitarimą prie sutarties Nr. 12F-0310) ir ją lydintis papildomas susitarimas neatspindi to fakto, kad „Eurovizijos“ finalinis koncertas gavo papildomą paramą – Klaipėdos miesto savivaldybės skirtą finansavimą, savivaldybei perkant renginio organizavimo paslaugas. Šiam tikslui Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suorganizavo viešąjį pirkimą, paskelbdama Kovo 11-ajai skirto koncerto – LRT „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalo organizavimo Klaipėdos „Švyturio“ arenoje paslaugų techninę specifikaciją[88]. Specifikacijoje buvo numatyti šie reikalavimai:
· scena – specialiai sumontuojama scena turi būti ne mažesnė kaip 160 kvadratinių metrų ploto, 1,20 m. aukščio;
· įgarsinimas – aukštos klasės įgarsinimo sistema turi užtikrinti 110 dB pastovų garso spaudimą be iškraipymų dažnuminėje juostoje 40Hz – 20 000Hz visose ŠVYTURIO ARENOS vietose;
· apšvietimas – profesionalią apšvietimo sistemą turi sudaryti ne mažiau kaip: 60 judančių apšvietimo galvų, 40 spalvų keitiklių, 30 baltos šviesos prietaisų, apšvietimo įrangos pakabinimo konstrukcijos. Pastaba: Scenografija ir šviesa – ne mažesnė ir stilistiškai analogiška kaip TV laidų „Eurovizijos dainų konkurso nacionalinė atranka“.
· 3 val. trukmės koncerte turi pasirodyti į „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalą patekę atlikėjai (grupė ir / arba atlikėjai).“
Šį paslaugų pirkimą laimėjo LRT ir buvo pasirašyta LRT ir Klaipėdos miesto savivaldybės paslaugų tiekimo sutartis Nr. 12F-073, bendra paslaugų sutarties vertė – 75 tūkst. eurų. Tokios papildomos planuotos gauti pajamos neatsispindi LRT parengtoje viso renginio sąmatoje. Komisijai, įvertinus turimus dokumentus, nepavyko nustatyti, kaip jos buvo apskaitytos.
Iš jau minėtos specifikacijos ir viešai prieinamų šaltinių galima spręsti, kad į pirmiau minėtą renginį buvo parduodami bilietai ir jie buvo išparduoti interneto platformoje, o po to, kaip viešai skelbė Klaipėdos miesto savivaldybė, vykdytas antrasis bilietų pardavimo etapas[89]. Planuota, kad bus parduota apie 5 tūkst. bilietų po 3 eurus[90]. Apie 500 bilietų LRT gavo nemokamai (kaip numatyta sutartyje Nr. 12F-073). Taigi, galimai gauta apie 15 tūkst. eurų papildomų pajamų, tačiau nei LRT, nei prodiuserių sudarytose sąmatose ar kur nors kituose dokumentuose (sutartyse) nėra matyti, į kieno biudžetą (LRT ar prodiuserio, ar renginį rėmusios savivaldybės) patenka už bilietus gautos pajamos. Komisija neturi ir kitų įrodymų, kad ir šios pajamos būtų apskaitytos LRT ar prodiuserio arba savivaldybės biudžete.
Pastebėtina, kad nors „Eurovizija“ yra tęstinis projektas, kai buvo galima iš anksto numatyti, kad po atrankos etapo vyks atrankos finalas, kiekvienais metais, kai tik ji buvo organizuojama, LRT sudarydavo papildomus susitarimus dėl atrankos finalinio koncerto organizavimo, t. y. dėl viso projekto (atrankos ir atrankos finalo drauge) įgyvendinimo sandoriai nebuvo pasirašomi, nors, tikėtina, būtent sandorio neskaidymas į dvi dalis ir vieno didesnės finansinės vertės sandorio pasirašymas būtų padidinęs LRT derybines galias ir būtų leidęs sumažinti kainą. Kartu pastebėtina, kad papildomų sutarčių pasirašymas toms laidoms, kurių skaičius galėjo būti prognozuojamas iš karto, vykdant programų konkursą LRT buvo visuotinai paplitęs reiškinys, vyravęs visą 2013–2017 metų laikotarpį. Pasitaikė atvejų, kai papildomi susitarimai reikšmingai keitė bendrą sutarties sumą. Pavyzdžiui, 2017 m. kovo 17 d. pasirašyta sutartis Nr.12F-0086, kurios vertė – 377 tūkst. Eurų, bei 2017 m. balandžio 27 d. papildomas susitarimas, kurio vertė – 101 tūkst. Eurų, t. y. beveik ketvirtadaliu išaugo bendra sandorio suma.
Analizuojant šią sutartį pastebėtina, kad LRT Seimui pateikė dvi skirtingas tos pačios sutarties Nr. 12F-0310 kopijas: teikiant Seimo nariams buvo pateikta kopija be jos registracijos sutarčių registre numerio, o teikiant Komisijai ta pati sutartis jau pateikta su numeriu. Tokių taisymų prirašant sutarčių numerius pastebėta ne vieną kartą. Pavyzdžiui, ta pati situacija stebima sutarties Nr.12 F-0044 bei kitų 2016 ar 2017 metų sutarčių atvejais. Tai rodo, kad sutarčių registras, kuriame registruojamos su prodiuseriais pasirašytos sutartys, ir (ar) pačios sutartys laikomi netvarkingai, laiku jų nesuarchyvuojant ir nesuteikiant numerių, arba yra vedama dvejopa sutarčių apskaita. Pastarąją aplinkybę rodytų ir LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus liudijimas, kai Komisijai užduodant klausimus LRT vadovas nesugebėjo aiškiai nurodyti, kaip atsitinka, kad ant neregistruotų sutarčių Komisijos tyrimo eigoje atsirado sutarčių registro numeriai.
8.10.1.2. Rizika, kad rengiant programą patirtos sąnaudos galėjo būti dengiamos naudojant keletą finansavimo šaltinių, stebima ir kitais Komisijos nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, analizuodama programos „Tūkstantmečio vaikai“ rengimą, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad VšĮ „Pirmoji kava“ viešųjų pirkimų techninėje specifikacijoje[91] nurodoma, kad prodiuserio paslaugas teikiančioje įmonėje „į TV laidos rengimo kainą turi būti taip pat įskaičiuoti visi pridėtiniai kaštai: Žmogiškieji ištekliai (laidos vedėjai, prodiuseris, režisierius, vyr. redaktorius, projekto administratorius, projekto administratoriaus asistentas, atrankų vykdytojai, IT prižiūrėtojas / programuotojas, montažo režisierius, operatorius <...>.“ Tuo tarpu UAB „TV Play“ ir LRT sudarytos šios laidos sąmatos rodo, kad į laidos rengimo sąnaudas, kurias patiria prodiuseris (t. y. viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „TV Play“), galimai įtraukiamos ne visos lėšos – dalį jų (pvz., operatorių ir jų asistentų, režisierių ir pan.) dar papildomai yra dengusi ir LRT televizija.
8.10.1.3. Komisija nustatė pavyzdžių, kai prodiuserių sąmatose pateikiami dideli vienų ar kitų paslaugų įkainiai, nors tokių didelių įkainių pasirinkimo kriterijai lieka neaiškūs, kaip ir motyvai, kodėl LRT sutiko su tokios apimties įkainiais ir, manytina, vėliau padengė suteiktų paslaugų sąnaudas. Pavyzdžiui, yra programų pirkimų, kur išskirtinai didelės lėšos skiriamos mokesčių administravimui. Kaip antai sutarties Nr. 12F-0130 sąmatoje mokesčių administravimui skirta 2 000 litų, o administruoti 7 asmenų, kurių gauto atlygio bendra suma yra 11 000 litų, mokesčiai. Tokie mokėjimai kelia klausimą dėl atlygio proporcingumo, jeigu toks atlygis iš viso buvo sumokėtas, nes Komisija neturi tai patvirtinančių dokumentų.
8.10.1.4. Komisija nustatė, kad LRT su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis buvo sudariusi neatlygintinų sutarčių, kuriose yra praleistų dalių (praleista penktoji dalis). Vėliau buvo pasirašomi sutarčių papildymai, papildant sutartis penktąja dalimi, numatant atlygį ir sutartis padarant atlygintinas. Pavyzdžiui, sutartis Nr.12F-0048 ir papildomas 2015 m. kovo 27 d. susitarimas prie šios sutarties. Komisija nesurinko duomenų, paaiškinančių tokio fenomeno buvimą. Tai, kad sutartyje nėra taisymų ir prierašų, jog sutarties šalys praleido vieną iš sutarties dalių, leistų daryti prielaidą, jog sutarties šalys galėjo numatyti tokį sutarties trūkumą ir vėliau juo pasinaudoti, taip išvengdamos programų konkurso skelbimo ir dalyvavimo jame. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokius sutarčių pokyčius palengvina ir viena nuolat pasikartojanti sudaromų sutarčių aplinkybė – sutartyse nėra nurodytas jų sudarymo pagrindas, todėl visada yra neaišku, ar sutartis sudaryta laimėjus programų konkursą, ar kitu pagrindu.
8.10.1.5. Kai kurių programų, pavyzdžiui, „Nacionalinės ekspedicijos“ ištekliai buvo naudojami ir su laidos vedėjais (prodiuseriais) susijusiems interesams tenkinti. Pavyzdžiui, drauge rengtose ekspedicijose keliavo ir jų šeimos nariai. Manytina, jog patrauklios istorinio pobūdžio kelionės galėjo patraukti rėmėjų ar kitų asmenų, kurie būtų sutikę finansiškai prisidėti prie kelionės ir taip sumažinti programos sąnaudas, dėmesį.
8.10.1.6. Komisija nustatė, jog yra atvejų, kai potencialūs konkurso laimėtojai, vieni iš lyderių pagal pasirašytų sutarčių skaičių (UAB „Media 3“, UAB „TV Play“), trečiosioms šalims oficialiame susirašinėjime nurodo, jog jie neabejotinai pasirašys sandorius ar pratęs jau esamus su LRT, nors aptariamuoju laikotarpiu LRT dar net nebuvo paskelbusi aptariamų programų konkursų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad konkursų rezultatai jų laimėtojams, sutarčių pratęsimai gali būti žinomi iš anksto ir konkursai vyksta nesivadovaujant rinkos sąlygų dėsniais ar kūrybiniais poreikiais, bet lemiamu kriterijumi tampa ne dalykinės, o kitos savybės.
8.10.1.7. Komisija nustatė, kad, pasikeitus LRT vadovybei, buvo peržiūrėti programų tinkleliai ir, LRT vadovybės teigimu Komisijos 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje, LRT pavyko sumažinti iš išorės prodiusuojamų laidų kiekį, dėl to programų kaina sumažėjo vidutiniškai 5 procentais, nors iki tol buvo stebėta kasmetė kainos augimo tendencija. Tai įvyko ir šioje išvados dalyje nagrinėtos „Eurovizijos“ programos atveju. Vadinasi, racionaliau planuodama savo pačios prodiusuojamų ir nepriklausomų prodiuserių rengiamų programų santykį, LRT turi galimybių taupiau panaudoti savo biudžetą. Pastaroji galimybė, kaip rodo įvykę pokyčiai, 2013–2017 metų laikotarpiu LRT vadovybės buvo nepakankamai įvertinta.
8.10.2.1. Komisija daro išvadą, kad pirmiau nurodytos atskiros aplinkybės ir faktai rodo, jog LRT ir prodiuserių sutartinius santykius galėjo lemti ne rinkos sąlygos, bet subjektyvūs veiksniai, kai nesiimama reikiamų priemonių rinkos kainai įvertinti arba pasiekti, kad sandorio kaina būtų kuo artimesnė rinkos kainai, įvertinant papildomus finansavimo šaltinius, naudojamų lėšų racionalaus panaudojimo galimybę ar taupant atsisakius nereikalingų išlaidų.
8.10.2.2. LRT neužtikrino, kad papildomai (parduodant paslaugas) gaunamos lėšos atsispindėtų programų sąmatose ir nekeltų abejonių dėl jų tinkamo apskaitymo ar panaudojimo sąmatoje nurodytoms sąnaudoms sumažinti.
8.10.2.3. LRT neužtikrino tinkamos sutarčių, sudarytų su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, apskaitos bei sutarčių sudarymo proceso priežiūros, dėl to vėliau susiklostė palankios sąlygos sudaryti papildomas sutartis ir taip reikšmingai (kai kuriais atvejais – iki ketvirtadalio) padidinti bendrą programos kainą.
8.10.3.1.2. numatytų aiškias sąlygas, kokiais atvejais gali būti pasirašomi papildomi susitarimai prie jau galiojančių sutarčių, užtikrinant, kad papildomi susitarimai nebūtų naudojami tais atvejais, kai iš programos pobūdžio jau pasirašant pirmąją sutartį yra akivaizdu, jog ji turės ir tą dalį, dėl kurios vėliau pasirašomas papildomas susitarimas (pavyzdžiui, baigiamąją (finalinę) laidą);
8.10.3.1.3. užtikrintų, jog LRT už atlygį teikiamos paslaugos ar kitais būdais programos vykdymo metu gaunamos lėšos būtų panaudojamos tos programos sąnaudoms mažinti ir būtų aiškiai apskaitomos.
Apie atliktus vidinių teisės aktų pakeitimus informuoti Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.10.3.2. Įpareigoti Komisijos pirmininką A. Nekrošių Komisijos vardu kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašant įvertinti, ar Komisijos šios išvados 8.10 punkte nustatyti faktai neturi nusikalstamų veikų požymių, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikti visus su pirmiau minėtais sandoriais susijusius dokumentus, kuriais disponuoja Komisija.
8.10.3.3. Įpareigoti Komisijos pirmininką A. Nekrošių Komisijos vardu kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašant įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės vykdytus LRT „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalo organizavimo Klaipėdos „Švyturio“ arenoje paslaugų viešuosius pirkimus.
8.11. Ištirti ir įvertinti, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas. Jeigu LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis, – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas.
8.11.1. Komisija nustatė ir konstatuoja:
Analizė parengta remiantis valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) Komisijai pateiktais duomenimis apie LRT nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos sutartis, LRT pateikta informacija dėl nuomos sutarčių ir Komisijos 2018 m. gegužės 24 d. posėdžio stenograma[92].
8.11.1.1. LRT, atsakydama į Seimo narių prašymą (2017 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. S-2017-112) pateikti įkainius, kuriuos LRT taiko nuomos atveju (kainą už nuomojamo ploto kvadratinį metrą), 2018 m. sausio 2 d. raštu Nr. S6-01 informavo, kad kiekvienų metų pradžioje LRT patalpų nuomos komisija, vadovaudamasi 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintu Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašu, patikslina ir perskaičiuoja patalpų nuomos kainas. Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuomą skaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
2017 m. sausio 30 d. protokolu Nr. 4B-2 LRT patalpų nuomos komisijos posėdyje buvo nutarta patalpas nuomoti ne mažesnėmis negu apskaičiuotos ir patvirtintos pradinės nuomos kainos su PVM už vieną kvadratinį metrą:
– už LRT administracinio pastato (2B3b) patalpas – 3,25 Eur;
– už LRT administracinio pastato (9B9b) patalpas – 3,36 Eur;
– už LRT administracinio pastato (9B9b) valgyklos-virtuvės patalpas – 7,65 Eur;
– už LRT filmų saugyklos pastato (11F1p) sandėliavimo patalpas – 1,39 Eur;
– už LRT garažo pastato (16G2p) patalpas – 1,77 Eur;
– už LRT garažo pastato (16G1p) patalpas – 2,30 Eur;
– už LRT gamybos ir sandėliavimo pastato (17F1p) patalpas – 2,47 Eur;
– už LRT gamybos ir sandėliavimo pastato (19F1p) patalpas – 1,52 Eur;
– už LRT Televizijos techninio centro pastato (22C2p) patalpas – 6,75 Eur;
– už LRT telestudijos pastato (10C3b) patalpas – 4,63 Eur;
– už LRT šaldymo stoties pastato (5H1p) sandėliavimo paskirties priestato (1h1p) patalpas – 3,33 Eur;
– už Alytaus LRT korespondentų punkto pastato (1B1b) patalpas – 2,14 Eur.
Iki patalpų nuomos konkurso paskelbimo LRT patalpų nuomos komisijos nariai, atsižvelgdami į patalpų nuomos rinkos kainas ir planuojamų nuomoti patalpų būklę, kuri dažnai yra gerokai prastesnė negu rinkoje siūlomų tokios paskirties patalpų, priima sprendimą, kokiomis minimaliomis pradinėmis kainomis bus nuomojamos patalpos. Viešojo nuomos konkurso metu norintys išsinuomoti patalpas teikia savo pasiūlymus. Konkursą laimi tas dalyvis, kurio pasiūlyta mėnesinė nuompinigių suma už norimą išsinuomoti plotą būna didžiausia.
2017 metų patalpų nuomos kainos su PVM už 1 kv. m. per mėnesį:
– už LRT administracinio pastato (9B9b) patalpas – 4,00 Eur, 4,50 Eur, 5,00 Eur, 5,50 Eur;
– už LRT administracinio pastato (9B9b) valgyklos-virtuvės patalpas – 5,50 Eur;
– už LRT filmų saugyklos pastato (11F1p) sandėliavimo patalpas – 3,00 Eur;
– už LRT garažo pastato (16G2p) patalpas – 3 Eur, 3,50 Eur;
– už LRT garažo pastato (16G1p) patalpas – 2,50 Eur;
– už LRT gamybos ir sandėliavimo pastato (17F1p) patalpas – 3 Eur, 3,50 Eur;
– už LRT gamybos ir sandėliavimo pastato (19F1p) patalpas – 1,52 Eur;
– už Alytuje esančio LRT korespondentų punkto (1B1b) patalpas – 4,00 Eur.
8.11.1.2. LRT iš viso valdo 22 nekilnojamojo turto objektus šešiuose Lietuvos miestuose, 16 iš jų yra Vilniuje.
8.11.1.3. Viešųjų pirkimų tarnyba pernai nustatė gana daug pažeidimų, susijusių su planuota trijų pastatų rekonstrukcija. 2018 m. kovo 14 d. Komisijos posėdyje VPT direktorė D. Vilytė kėlė prielaidą, kad kvalifikaciniai reikalavimai buvo pritaikyti vienam tiekėjui, LRT įpareigotas juos ištaisyti.
8.11.1.4. 2018 m. gegužės 24 d. posėdyje Komisija, svarstydama klausimą dėl LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainų, išklausė LRT TV programų direkcijos direktoriaus Aldaro Stonio, Administravimo ir veiklos vystymo departamento Turto valdymo skyriaus vadovo pareigas laikinai einančio Rolando Jokšio ir Finansų ir ekonomikos skyriaus vadovės Ingos Šaltės-Daukšienės pateiktą informaciją.
R. Jokšys teigė, kad šiuo metu LRT turi 22 nekilnojamojo turto objektus, apie kuriuos duomenys yra pateikti Turto banko administruojamoje Valstybės turto informacinės paieškos sistemoje. „Naudojame tą turtą savo reikmėms, o dalį, kuri šiuo metu yra atliekama, nuomojame įstatymų nustatyta tvarka“, – teigė jis, pridurdamas, kad sprendimas nuomoti patalpas priimtas paprastai – tiesiog yra nenaudojamų patalpų. Komisijos narė Agnė Širinskienė teiravosi, kokie yra nuomininkų atrankos kriterijai ir kaip LRT atsirenka nuomininkus. R. Jokšys patikino, kad specialių nuomininkų atrankos kriterijų neturi. „Pas mus daugiausia yra administracinės paskirties patalpų, kurias nuomojame, paskelbdami konkursus[93]“, – teigė LRT atstovas. A. Širinskienė jo perklausė, ar būna ir tokių nuomos atvejų, kai konkursas dėl patalpų nuomos nėra organizuojamas. R. Jokšys patikino, kad konkursai organizuojami bet kokiu atveju. R. Jokšio teigimu, „kiekvienų metų pradžioje, vadovaudamasi Finansų ministro nustatytomis taisyklėmis, susirenka LRT patalpų nuomos komisija. Tarp komisijos narių yra ekonomistė, kuri perskaičiuoja nuomos kainas pagal nustatytą tvarką. Po to komisijos posėdyje vertinamos tos patalpos, kaip jos atrodo, kiek galima pasiūlyti, kokią nustatyti nuompinigių kainą[94]“.
R. Jokšio teigimu, daugiausia patalpų yra nuomojama 9 aukštų pastate S. Konarskio gatvėje, Vilniuje. LRT Finansų ir ekonomikos skyriaus vadovė Inga Šaltė-Daukšienė pasakojo, kad anksčiau vien administracijos darbuotojų buvo dvigubai daugiau. Jos manymu, dėl to ir buvo priimtas sprendimas patalpas nuomoti. „Tuo pačiu iš turto nuomos mes dar ir uždirbome ir tuos pinigus panaudojome savo veikloje[95]“, – sakė Inga Šaltė-Daukšienė. Jos teigimu, 2017 metais iš nuomos gautos pajamos sudarė apie 300 tūkstančių eurų. R. Jokšys papildė, kad visas LRT valdomas nekilnojamojo turto plotas yra apie 37 tūkst. kv. m., iš jų nuomai paskirta apie 6 tūkst. kv. m.[96]
Komisijos narys Kęstutis Mažeika LRT atstovams priminė VPT įžvelgtas grėsmes, kad dauguma patalpų nuomos konkursų buvo suformuluoti vienam rangovui. „Noriu paklausti dėl patalpų nuomos, ar nėra panašu. Gal galite pasakyti, kiek kandidatų tas patalpas nuomotis buvo konkrečiu atveju. Kiek dalyvavo dalyvių?[97]“ – klausė jis. „Sutartys kažkokiam vienam galimam pretendentui tikrai nėra rengiamos. Tos sutartys yra tipinės. O dėl dalyvavimo konkursuose, tai didelio ažiotažo nėra. Dalyvauja vienas, du, kartais trys pretendentai[98]“, – pasakojo R. Jokšys. Finansų ir ekonomikos skyriaus vadovė pasakojo, kad nuomojamų patalpų būklė nėra gera, o nuomininkas dar turi ir pats „pasiremontuoti“. Kai kurios patalpos tikrai reikalauja remonto. Užkelti nuomos kainą norinčių daug neatsiranda[99].
Komisijos narys K. Mažeika taip pat teiravosi, kokia yra patalpų nuomos rinkos kaina, kiek ji koreliuoja su rinkoje esančia panašių patalpų nuomos kaina. R. Jokšys, atsakydamas į šį klausimą, teigė: „Patalpų nuomos komisija gali kainą didinti atsižvelgdama į konkrečias patalpas. Jeigu analizuotume tą kainą, kuri nustatyta pagal Finansų ministerijos tvarką, ir tą, kurią mes paskelbėme viešojoje erdvėje, tai skiriasi kažkur ne mažiau kaip apie 40 procentų.“[100] I. Šaltė-Daukšienė, papildydama kolegą, teigė, kad „iš tikrųjų ekonomistės paskaičiuoja pagal Finansų ministro įsakymą. Mes gauname tą minimalią sumą, kuri paskui komisijos yra pakeliama atsižvelgiant į rinkos kainą. Komisija tikrai žiūri (aš pati su komisija bendravau) maždaug to rajono kainas, pasižiūri, kokia yra mūsų patalpų būklė. Kas mažina iš tikrųjų pas mus tą kainą? Kad mūsų patalpų būklė nėra gera. Dažnai pats nuomininkas turi šiek tiek pasiremontuoti, nes mane pačią vedžiojo, tai kai kurios patalpos tikrai reikalauja remonto. Tas mažina tą kainą. Be to, nuolat buvo čia dar buvusios valdžios norai renovuoti tą pastatą. Tai visos sutartys yra sudaromos metams. Tai jūs įsivaizduokite… ir taip pat sudaromos metams. Renovacijos atveju mes turime teisę nutraukti tas sutartis prieš 60 dienų. Jūs įsivaizduokite, jeigu ateina kažkoks nuomininkas pagal tą skelbimą ir žino, kad jam reikia dar šiek tiek pasiremontuoti ir yra tikimybė, kad jį ir iškraustys čia pat. Ta nuomos kaina… jos užkelti tų norinčių daug neatsiranda.“[101]
Komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius LRT atstovų paklausė ir apie iš Turto banko gautą informaciją apie nuomos sutartis. „Mane glumina keletas eilučių[102]“, – sakė A. Nekrošius, pastebėdamas, kad administracinės paskirties patalpų Vilniaus mieste nuomos sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, nurodytas adresas, nurodytas plotas, sutartis nuo 2009 iki 2014 metų, o metinė nuomos kaina – 0 eurų. R. Jokšys atsakė, kad jam tai nėra žinoma. Komisijos pirmininkas A. Nekrošius teigė, kad tarp Komisijos turimų dokumentų tokių atvejų yra tikrai ne vienas. LRT atstovas R. Jokšys atsakė negalintis to pakomentuoti. „Gal čia kažkokia klaida. Nes nėra paslaptis, kad sistema veikdavo netinkamai. Aš negaliu sakyti, kad čia kažkokia klaida[103]“, – teigė LRT atstovas. Jie sutarė, kad šis klausimas bus išspręstas, kai Komisija gaus nuomos ir piniginius pavedimus įrodančius dokumentus (vėliau Komisija buvo informuota, kad Valstybės turto informacinė paieškos sistema pradėta eksploatuoti 2015 metais, todėl turima informacija apie 2013–2014 metų nuomos sutartis gali būti neišsami).
LRT atstovai posėdyje taip pat pateikė informaciją, kaip LRT patalpų nuomos kainos koreliuoja su kitomis kainomis. „Patalpų, biurų nuomos yra skirstomos į įvairias klases pagal jų savybes. Tai yra A, A ir B plius, B ir C. Prie C patalpų yra priskiriami senesnės statybos namai, pastatai, kurie nėra renovuoti, kuriuose nėra įdiegta įvairių šiuolaikiškų inžinerinių sistemų ir panašiai. Jeigu žiūrėtume, sakykim, tas kainų koreliacijas, tai C kategorijos patalpoms jos svyruoja už kvadratinį metrą, čia irgi įvairiai, jos gali svyruoti, sakykim, nuo keturių iki aštuonių eurų. Tai mūsų, sakykim, devynių aukštų pastate nuomojame tas patalpas, kurios nėra sandėliukai ar kokios nors patalpos be langų, už 5 ar 5,5 euro“[104], – teigė jis.
Komisijos pirmininkas A. Nekrošius pasiteiravo LRT atstovų, kaip formuojama patalpų nuomos komisija ir kas ją sudaro. R. Jokšys atsakė, kad patalpų nuomos komisija yra sudaryta generalinio direktoriaus įsakymu iš 5 LRT darbuotojų[105].
Komisijos pirmininkas A. Nekrošius pastebėjo, kad „komisiją sudaro penki nariai, t. y. penki žmonės, tačiau komisijos nariai realiai yra trys. Įvardinsiu: Teisės skyriaus teisininkas, Finansų ir ekonomikos skyriaus ekspertas ir Nekilnojamojo turto valdymo grupės vadybininkas. Dabar verčiu kitą lapą ir yra reglamentas, kad priimami visi sprendimai posėdžiuose, kur dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Tai reiškia, kad jei iš tų trijų bent du žmonės dalyvauja, sprendimai yra priimami. Manau, tai irgi taisytina vieta.“[106]
Komisijos pirmininkas A. Nekrošius taip pat pastebėjo, kad LRT patalpų nuomos apskaičiavimo metodika pasikeitė nuo 2018 m. sausio 25 d.
8.11.1.5. Komisija atliko Turto banko pateiktų duomenų apie LRT nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos sutartis analizę ir palygino Turto banko pateiktus duomenis apie LRT galiojančias nekilnojamojo turto nuomos sutartis[107] su stambiausios nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Lietuvoje ir Baltijos regione „Ober-Haus“ (toliau – bendrovė „Ober-Haus“) apžvalgose pateiktomis nekilnojamojo turto nuomos kainomis Lietuvoje[108].
8.11.1.5.1. Įvertinus Turto banko 2018 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (18.4-33)SK4-6072 pateiktus duomenis[109], LRT galiojančiose nuomos sutartyse galima išskirti administracinės paskirties nuomojamas patalpas ir gamybos bei sandėliavimo paskirties nuomojamas patalpas. Turo banko pateikti duomenys apie 78 galiojančias administracinės paskirties nuomos sutartis, iš kurių 76 patalpų adresas – S. Konarskio g. 49, Vilniuje (Naujamiesčio seniūnija), 1 – Birutės g. 3A, Alytuje, ir 1 – S. Daukanto g. 28A, Kaune. Pagal Turto banko duomenis, didžiausia administracinės paskirties patalpų adresu S. Konarskio g. 49, Vilnius, nuomos kaina eurais už 1 kvadratinį metrą per mėnesį (toliau – Eur/kv. m per mėnesį) yra 7,53 Eur (arba 30,12 Eur/mėn.), o mažiausia – 0,06 Eur/ kv. m per mėnesį (arba 43,31 Eur/mėn.), vidurkis – apie 1,72 Eur/kv. m per mėnesį.
8.11.1.5.2. Pagal Turto banko pateiktus duomenis, LRT nuomojamų gamybos ir sandėliavimo patalpų adresu S. Konarskio g. 49, Vilnius, kainos: didžiausia nuomos kaina – 2,06 Eur/kv. m per mėnesį, mažiausia – 0,17 Eur/kv. m per mėnesį, vidurkis – 0,62 Eur/kv. m per mėnesį.
8.11.1.5.3. Bendrovės „Ober-Haus“ paskelbtoje komercinio nekilnojamojo turto nuomos kainų 2018 m. balandžio mėn. apžvalgoje[110] yra pateikti duomenys apie administracinės paskirties (biurų) nuomos kainas. Gamybinių ir sandėliavimo patalpų nuomos kainų duomenys nepateikti, nes nėra pasiūlos. Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 m. balandžio mėn. Vilniaus centre esančių biurų nuomos kaina buvo nuo 6,0 iki 16,5 Eur/kv. m per mėnesį.
8.11.1.5.4. Įvertinus Turto banko ir bendrovės „Ober-Haus“ pateiktus anksčiau išvardytus duomenis ir palyginus vidutinę administracinės paskirties patalpų, kurias LRT nuomoja adresu S. Konarskio g. 49, Vilnius, nuomos kainą eurais už 1 kvadratinį metrą (nuo 0,06 iki 7,53 Eur/kv. m per mėnesį arba vidutiniškai apie 1,72 Eur/kv. m per mėnesį) su Vilniaus centre nuomojamų biurų nuomos kaina (nuo 6,0 iki 16,5 Eur/kv. m. per mėnesį), darytina išvada, kad LRT nuomojamų administracinės paskirties patalpų adresu S. Konarskio g. 49, Vilnius, nuomos kaina yra gerokai mažesnė, palyginti su rinkos kaina.
8.11.1.5.5. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2010 m. kovo 26 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-15-3 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos“ net keletą kartų atkreipė dėmesį į tai, kad LRT „vykdo visuomeniniam transliuotojui nebūdingą veiklą – pastatų ir patalpų nuomą[111]“, tačiau į Valstybės kontrolės pastabas nebuvo atsižvelgta ir ši padėtis 2013–2017 metų laikotarpiu išliko nepakitusi.
8.11.1.5.6. Komisija, išklausiusi M. Garbačiauskaitės-Budrienės ir T. Rytel liudijimus, nustatė, kad ankstesnė LRT vadovybė nesirūpino savalaikiu nuomininkų skolų atgavimu, dėl ko kaupėsi nuomininkų skola LRT. Dažnai įsiskolinimai tęsėsi po kelis metus.
2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos posėdyje T. Rytel teigė, kad pasikeitus LRT vadovybei, per šį laikotarpį buvo daug dirbta mažinant patalpų nuomos skolas.[112] Anot jo, „teko sumažinti nemažą dalį skolų. Vieni nuomininkai iš karto sumokėjo, kitiems nuomininkams turime išdėlioję grafiką, kad turėtų iki metų pabaigos sumokėti. Bet tokia, sakykime, situacija, kai kažkas nuomoja plotą ir nemoka už tai, iki šios dienos yra suvaldyta. Iš tikrųjų neturime tokių nuomininkų, kurie neturėtų mokėti dėl kažkokių kitų priežasčių“.[113]
8.11.2.1. LRT, neatsižvelgdama į 2010 metais iš Valstybės kontrolės gautą įspėjimą apie visuomeniniam transliuotojui nebūdingą veiklą – patalpų nuomą, ir toliau 2013–2017 metų laikotarpiu šią veiklą tęsė. Nors turto nuoma nebūdinga nacionalinio transliuotojo funkcijoms, 2017 metais LRT nuomojo net šeštadalį valdomo turto: LRT valdomas nekilnojamojo turto plotas yra apie 37 tūkst. kv. m, iš jų nuomai buvo paskirta apie 6 tūkst. kv. m.
8.11.2.2. LRT vidiniai teisės aktai neužtikrina, kad LRT patalpų nuoma būtų vykdoma taip, kad patalpų nuomos sutartyse numatyta kaina atitiktų tuo metu esamą rinkos kainą, dėl to LRT praranda papildomas lėšas, kurias galėtų uždirbti iš patalpų nuomos.
8.11.2.3. LRT nėra sukurtas pakankamas patalpų nuomos proceso priežiūros mechanizmas ir, kaip matyti iš LRT tarybos 2013–2017 metų posėdžių protokolų, LRT taryba neskyrė pakankamo dėmesio turto valdymo klausimams spręsti, nors svarstė ir tvirtino LRT veiklos metines ataskaitas.
8.11.3.1. LRT generaliniam direktoriui ir LRT tarybai užtikrinti, kad LRT vidiniuose teisės aktuose būtų iš naujo suformuluoti patalpų nuomos komisijos sudarymo principai, užtikrinant didesnį sprendimus dėl patalpų nuomos priimančios komisijos narių skaičių, veiklos skaidrumą ir atvirumą visuomenei. Apie priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šį siūlymą, informuoti Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.11.3.2. LRT generaliniam direktoriui ir LRT tarybai užtikrinti, kad LRT vidiniuose teisės aktuose būtų nustatyti mechanizmai, kuriais būtų garantuojama, kad LRT patalpos negali būti išnuomojamos mažesne negu rinkos kaina. Apie priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šį siūlymą, informuoti Seimo Kultūros komitetą iki 2019 m. kovo 1 d.
8.11.3.3. Valstybės kontrolei atlikti LRT turto valdymo auditą ir įvertinti LRT reikmėms nenaudojamo turto perdavimo Turto bankui galimybę.
8.12. Ištirti ir įvertinti, ar LRT pateikiamos programos, pritaikytos klausos ar regos neįgaliesiems, užtikrina neįgaliųjų poreikius. Jeigu klausos ar regos neįgaliesiems pritaikytų programų dalis yra maža (t. y. poreikių neužtikrina), nustatyti, kokios priežastys lemia mažą LRT programų klausos ar regos neįgaliesiems pritaikymo (kaip to reikalaujama Įstatymo 5 straipsnio 9 punkte) dalį, ir, identifikavus trūkumus, nustatyti už tai atsakingus asmenis. Jeigu nustatytus trūkumus nulėmė ydingas reguliavimas, – identifikuoti teisės aktų spragas.
8.12.1.1. 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[114] preambulėje nurodoma, kad asmenų su negalia ir pagyvenusių asmenų teisė dalyvauti Sąjungos socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei būti jo dalimi yra neatsiejamai susijusi su galimybe naudotis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis. Priemonės, suteikiančios galimybę naudotis šiomis paslaugomis, turėtų apimti gestų kalbą, subtitravimą, akustinį vaizdų aprašymą ir lengvai suprantamo meniu sukūrimą, bet jais neapsiriboti. Vis dėlto šiuo metu galiojantys ES teisės aktai iš esmės neįpareigoja valstybių narių nustatyti aiškius transliuojamų televizijos programų prieinamumo klausos ar regos neįgaliesiems reikalavimus. Direktyvos 2010/13/ES 7 straipsnyje tik nurodyta, kad valstybės narės skatina jų jurisdikcijai priklausančius žiniasklaidos paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugos palaipsniui taptų prieinamos pirmiau minėtą negalią turintiems asmenimis[115]. Kol ES teisės aktuose nėra nustatyti televizijos programų prieinamumo klausos ar regos neįgaliesiems reikalavimai, šie klausimai kiekvienoje valstybėje narėje sprendžiami pagal susiklosčiusią vietos praktiką, turimas technines ir finansines galimybes.
Kai kuriose ES valstybėse (pvz., Čekijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Vengrijoje) konkretūs televizijos programų prieinamumo didinimo priemonių taikymo rodikliai įtvirtinti įstatymuose. Vienose šalyse įstatymais pavesta šiuos rodiklius nustatyti tam tikroms transliuotojų veiklos priežiūros institucijoms (pvz., Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje) ar vyriausybei (pvz., iš dalies Švedijoje). Kai kuriose valstybėse teisės aktais konkretūs reikalavimai transliuotojams nenustatomi, apsiribojant bendro pobūdžio įpareigojimais taikyti tam tikras programų prieinamumo klausos ar regos neįgaliesiems didinimo priemones (pvz., Estijoje, Latvijoje)[116].
Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo neįgaliesiems didinimo reikalavimus paprastai taikomi ir nacionaliniams (visuomeniniams) transliuotojams, ir komerciniams transliuotojams. Dažniausiai nacionaliniams transliuotojams nustatomi griežtesni reikalavimai. Apskritai pastebėta, kad griežtesni programų prieinamumo neįgaliesiems užtikrinimo reikalavimai transliuotojams taikomi Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėse, o mažiau griežti reikalavimai būdingi Vidurio Europos šalims[117].
8.12.1.2. Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės nenustato aiškių transliuojamų televizijos programų prieinamumo klausos ar regos neįgaliesiems reikalavimų, visuotinai privalomo įpareigojimo taikyti tam tikras programų prieinamumo klausos ar regos neįgaliesiems didinimo priemones.
8.12.1.3.1. užtikrinti, kad skleidžiama viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis[118]);
8.12.1.3.2. klausos ir regos neįgaliesiems skirtų programų transliavimo televizijos programose mastą nustato LRT taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes (Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis[119]).
8.12.1.4. Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus šiuo metu nustatyti tik LRT (nacionaliniam transliuotojui), nors analizuojant kitų ES valstybių narių praktiką atkreipiamas dėmesys į tai, kad įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo neįgaliesiems didinimo reikalavimus paprastai taikomi ir komerciniams transliuotojams.
8.12.1.5. Lietuvos Respublikos teisės aktuose neįtvirtinti konkretūs programų prieinamumo priemonių taikymo rodikliai, todėl transliuotojas pats sau nustato atitinkamus įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis) arba visai jų nenusistato (komerciniai transliuotojai).
8.12.1.6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A1-381 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintas Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų planas[120] ir rekomenduota VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Viešųjų pirkimų tarnybai, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos departamentui, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrui, savivaldybėms ir neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant nurodytą planą. Vienas iš veiksmų plano tikslų – užtikrinti skirtingą negalią turinčių neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą teikiant socialinės integracijos paslaugas (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo srityse).
8.12.1.7. Į Komisijos 2018 m. balandžio 6 d. rašte Nr. S-2018-2673 suformuluotą paklausimą, kiek 2013–2017 metais buvo skirta tikslinių asignavimų LRT informacinės aplinkos pritaikymui klausos ir regos neįgaliesiems, LRT laidoms titruoti ir versti į gestų kalbą, LRT 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 4RA-357-(TV2) atsakė pateikdama šiuos duomenis:
10 lentelė. Televizijos laidų, filmų titravimas 2013–2017 m.
|
|
Priemonės vertinimo kriterijus |
Val. |
Lėšos, tūkst. Lt / Eur |
| 2013 m. |
Titruotų televizijos laidų, filmų per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT Televizijos kanalą dalis iš bendro transliacijų laiko (procentais) |
294 |
100 tūkst. Lt |
| 2014 m. |
|
342 |
290 tūkst. Lt |
| 2015 m. |
|
508 |
134 tūkst. Eur |
| 2016 m. |
|
530 |
151 tūkst. Eur |
| 2017 m. |
|
525 |
165 tūkst. Eur |
| 2018 m. |
planas |
1 200 (su kartojimais |
194 tūkst. Eur |
| 2019 m. |
planas |
1 224 (su kartojimais) |
195 tūkst. Eur |
| 2020 m. |
planas |
1 248 (su kartojimais) |
195 tūkst. Eur |
11 lentelė. Televizijos laidų vertimas į gestų kalbą 2013–2017 m.
|
|
Priemonės vertinimo kriterijus |
Val. |
Lėšos, tūkst. Lt / Eur |
| 2013 m. |
Nebuvome įtraukti į tarpinstitucinę programą |
|
0 tūkst. Lt |
| 2014 m. |
Į gestų kalbą verstų televizijos informacinių ir kitų laidų transliacijų per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją |
144 |
66 tūkst. Lt |
| 2015 m. |
Į gestų kalbą verstų televizijos informacinių ir kitų laidų transliacijų per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją |
329 |
34,5 tūkst. Eur |
| 2016 m. |
Į gestų kalbą verstų televizijos informacinių ir kitų laidų transliacijų per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją |
384 |
43,3 tūkst. Eur |
| 2017 m. |
Į gestų kalbą verstų televizijos informacinių ir kitų laidų transliacijų per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją |
350 |
44 tūkst. Eur |
| 2018 m. |
planas |
400 |
44 tūkst. Eur |
| 2019 m. |
planas |
405 |
45 tūkst. Eur |
| 2020 m. |
planas |
420 |
45 tūkst. Eur |
8.12.1.8. LRT informavo Komisiją, kad per 2013–2017 metų laikotarpį yra gavusi prašymų, skundų iš įvairių suinteresuotų asmenų dėl LRT pateikiamų klausos ar regos neįgaliesiems pritaikytų laidų ir programų. LRT šių kreipimųsi kopijas pateikė Komisijai.
8.12.1.9. Į Komisijos klausimus, kiek valandų 2017 metais LRT transliavo su subtitrais, kiek valandų buvo transliacijų su vertimu į gestų kalbą ir kiek procentų viso LRT eterio laiko užėmė tokios transliacijos, LRT atsakė pateikdama šią informaciją:
12 lentelė. Televizijos laidų, filmų titravimas. LRT televizija ir LRT Kultūra
| Metai |
Subtitruota, val. |
Su kartojimais, antrais parodymais, val. |
Proc. |
Viso eterio valandų |
| 2013 m. |
294 |
294 |
2,3 |
12 803 |
| 2014 m. |
342 |
342 |
2,5 |
13 719 |
| 2015 m. |
508 |
1 007 |
6,3 |
15 872 |
| 2016 m. |
530 |
1 165 |
6,6 |
17 568 |
| 2017 m. |
525 |
1 116 |
6,4 |
17 568 |
| 2018 m. |
540 |
1 200 |
6,8 |
17 568 |
| 2019 m. |
550 |
1 240 |
7,0 |
17 568 |
| 2020 m. |
555 |
1 248 |
7,1 |
17 568 |
8.12.1.10. Į Komisijos klausimą, ar planuojama 2018 metais didinti LRT pateikiamų klausos ar regos neįgaliesiems pritaikytų laidų ir programų skaičių, LRT pateikė atsakymą lentelėse, kuriose pateikti skaičiai leidžia manyti, kad 2018–2020 metais LRT planuoja didinti subtitravimo ir vertimo į gestų kalbą valandų skaičių.
8.12.1.11. LRT informavo Komisiją, kad jau pradėtos raiškiosios TV transliacijos su daugiakanaliu garsu, įdiegta titrų bei garso takelių pasirinkčių technologija. Planuojama atnaujinti TV programų rengimo įrangą, kuri leistų rengti laidas su daugiakanaliu garsu, tarp jų būtų įrengtas papildomas garso takelis, skirtas audiovizualiniam įgarsinimui (akliesiems skirtas garso takelis). Šis papildomas garso takelis būtų pasiekiamas LRT Televizijos ir LRT Kultūros kanalų vartotojams visoje Lietuvoje. Be to, LRT ketina investuoti į naują studiją, skirtą gestų vertėjams. Tai leis LRT padidinti gestų vertimo apimtį.
8.12.1.12. LRT, atsakydama į Komisijos klausimą, ar yra poreikis ir tikslingumas tobulinti teisės aktus siekiant užtikrinti neįgaliųjų poreikius, pateikė tokią informaciją: „<...> atkreipiame jūsų dėmesį, kad šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme yra atitinkamų nuostatų, nukreiptų į neįgaliųjų poreikių tenkinimą. Matytume būtinybę ginti žmonių su specialiaisiais poreikiais teises, tobulinti teisės aktus. Norėtume priminti, kad LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, dalyvauja įvairiose neįgaliųjų integracijos programose ir vykdo atitinkamų laikotarpių priemonių planus. Šiuo metu LRT pagal savo sritį įgyvendina Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programą. LRT įtraukta į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priemonę „Prieinamumas“. Tačiau, LRT nuomone, šis klausimas reikalauja kompleksinio sprendimo. Būtina įtraukti į šios problemos sprendimą ne tik visuomeninį transliuotoją, bet ir šalies komercinius transliuotojus, mokslines įstaigas (rengiant šios srities specialistus) bei valstybės institucijas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LRT auditorija apima tik dalį minėtos kategorijos žiūrovų. Akivaizdu, kad teisinės aplinkos pakeitimas, įtraukiant komercinius transliuotojus į šios jautrios visuomenės dalies problemų sprendimą, turėtų kur kas didesnį ir kompleksinį poveikį. Tokiu būdu būtų plačiau ginamos žmonių su specialiaisiais poreikiais teisės, didėtų jų integraciją į visuomenę[121].“
8.12.1.13. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete dirba 2017 m. gruodžio 20 d. iš Seimo kanceliarijos Kultūros komiteto biuro, Kultūros ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kurčiųjų draugijos, LRT administracijos, LRT tarybos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų sudaryta darbo grupė. Darbo grupei pavesta, remiantis užsienio šalių praktika, pateikti sprendimus ir parengtus pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų dėl nacionalinio transliuotojo informacinės aplinkos pritaikymo klausos ir (ar) regos neįgaliesiems.
Seimo kanceliarijos Kultūros komiteto biuro duomenimis, buvo surengti 3 šios darbo grupės posėdžiai. Šiuo metu yra parengtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jo lydimieji dokumentai. Įstatymo projektą artimiausiu metu planuojama pateikti darbo grupės nariams galutiniam projekto teksto suderinimui. Įstatymo projekto svarstymą Seimo Kultūros komitetas yra numatęs savo rudens sesijos darbų plane.
8.12.1.14. LRT 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 4RA-478(TV2) „Dėl preliminaraus Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 m. programos įgyvendinimo 2019 m. veiksmų plano derinimo“ informavo Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Komisiją, kad šiuo metu Seimo Kultūros komiteto iniciatyva įkurta darbo grupė rengia posėdžius, kuriuose, dalyvaujant neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms ir Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nagrinėjami siūlymai, susiję su LRT programų pritaikymu neįgaliesiems. LRT šiuo raštu taip pat informavo, kad ji yra parengusi atsakymą į darbo grupėje dalyvaujančių organizacijų siūlymus, kaip LRT ketina įgyvendinti priemones, nurodydama atitinkamų laikotarpių LRT programų pritaikymo klausos ir regos neįgaliesiems planus ir skaičiavimus.
LRT rašte išdėstyti siūlymai: 1) dėl programų pritaikymo klausos neįgaliesiems; 2) dėl programų pritaikymo ir mediatekos prieinamumo regos neįgaliesiems; 3) dėl LRT mediatekos prieinamumo regos neįgaliesiems; 4) dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalies formuluotės[122].
8.12.1.15. Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. posėdyje, dalyvaujant LRT Programų planavimo skyriaus vadovui Tadui Jačiauskui, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei Astai Kandratavičienei, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojai Ramunei Balčikonienei, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentui Vytautas Pivorui ir viceprezidentui Kęstučiui Vaišnorai bei Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentei Ramunei Leonavičienei, buvo svarstomas klausimas, ar LRT programos, pritaikytos klausos ar regos neįgaliesiems, užtikrina neįgaliųjų poreikius.
T. Jačiauskas patvirtino, kad LRT turėjo skundų dėl programų pritaikymo kurtiesiems arba regos neįgaliesiems. Atsakydamas į klausimą, kiek procentų programų šiuo metu pritaikoma kurtiesiems arba neregiams, T. Jačiauskas teigė, kad „2017 m. yra 6,4 proc. subtitruotos produkcijos per LRT Televiziją ir LRT Kultūrą kartu. 2017 m. 2 proc. versta į gestų kalbą per LRT Televiziją ir LRT Kultūrą kartu sudėjus nuo bendro transliacijų taiko, t. y. 24 valandos per parą, septynios dienos per savaitę[123]“.
„Per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. visą laiką daugėja vertimų į gestų kalbą“, – sakė T. Jačiauskas. Programų planavimo skyriaus vadovas informavo, kad 2017 metų pavasario sezoną LRT televizija su subtitrais transliavo pirmadienio politinę dokumentiką, šeštadienio filmą, šeštadienio ir sekmadienio gamtos dokumentiką (tai yra 4 dokumentiniai filmai), „Gustavo enciklopediją“ ir „Bėdų turgų“. Vasaros sezoną LRT su subtitrais transliavo šeštadienio filmą, šeštadienio ir sekmadienio gamtos dokumentiką, „Bėdų turgų“. Rudens sezoną viskas liko taip pat, kaip ir pavasario sezoną, tik vietoj „Bėdų turgaus“ su subtitrais buvo transliuojami „Istorijos detektyvai“. Į gestų kalbą kasdien verčiamos „Žinios“ (tai yra buvusi laida „Šiandien“) ir savaitgaliais – papildomai 15.45 val. „Žinios“. LRT taip pat stengiasi transliuoti visus valstybinius renginius ir gestų kalba[124].
T. Jačiauskas informavo apie planus, kad LRT per mėnesį arba du planuoja įrengti atskirą gestų vertėjų studiją. Tai turėtų sudaryti galimybes daugiau produkcijos ir lengviau versti į gestų kalbą. „Dabar tai buvo daroma tik iš Naujienų tarnybos studijos arba atimant laiką iš kitų studijų“, – sakė jis[125].
Programų planavimo skyriaus vadovas nežinojo, ar LRT yra patvirtinti atrankos kriterijai, kokias laidas subtitruoti arba versti į gestų kalbą. „Patvirtintų atrankos kriterijų nežinau, ar turime, bet „Žinias“ (transliuojamas kasdien 17.30 val. ir papildomai – savaitgaliais 15.45 val.) verčiame į gestų kalbą, taip pat ir visus valstybės renginius. Pagrindinis kriterijus yra toks, kad žmonės žinotų, kas vyksta Lietuvoje“, – sakė T. Jačiauskas.
Komisijos nariams kilo klausimas, kodėl į gestų kalbą verčiama ne „Panorama“, o anksčiau rodoma „Žinių“ laida. „Yra didelė dalis, aš įsivaizduoju, žiūrovų, kuriuos erzina – čia toks standartinis atsakymas. Mes stengiamės atspindėti ne tik poreikius žmonių, turinčių negalią, bet yra ir žmonės, kurie … Todėl mes tikimės, kad galės žiūrėti LRT mediatekoje bet kada patogiu metu ir 17.30 val. per LRT televiziją. Tokiu principu remdamiesi taip stengiamės laviruoti tarp dviejų polių. Todėl, kad yra taip, kaip yra“, – teigė T. Jačiauskas. Paklaustas dėl „erzinimo“, LRT atstovas atsiprašė dėl tokio pavartoto žodžio ir pripažino neprisimenąs apie tai, kad būtų darytas tyrimas tokiai nuomonei pagrįsti[126].
Komisijos pirmininkas A. Nekrošius, pastebėdamas, kad atsiųstoje LRT medžiagoje yra gauta nemažai skundų dėl vertimo į gestų kalbą kokybės, pasiteiravo, ar ta kokybė pagerėjo, pablogėjo ar liko tokia pati. T. Jačiauskas, atsakydamas į klausimą, teigė, kad „gestų kokybė pagerėjo, pasikeitė vertėjai ir problema buvo išspręsta[127]“.
Paklaustas, ar LRT taryba yra numačiusi užduočių kitiems arba šiems metams, kiek privaloma parengti programų, kurios būtų pritaikytos klausos arba regos neįgaliesiems, T. Jačiauskas atsakė, kad „tokio plano neturi. Planą derina su Neįgaliųjų reikalų departamentu, kuriam buvo nusiųsta, ir kol kas oficialaus atsakymo nesulaukė.“ Jo teigimu, LRT taryba tokių užduočių nenustato. Už tai, kas yra subtitruojama, ir už programų, kurios būtų subtitruojamos, parengimą yra atsakingas programų direktorius.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė A. Kandratavičienė pažymėjo, kad ji dirba departamente trejus metus ir „visus trejus metus yra nuolatiniai susirašinėjimai, raginimai, prašymai LRT“. Ji priminė, kad nuo 2012 metų Neįgaliųjų reikalų departamentas (buvo skirtos ministerijos lėšos) yra nupirkęs titravimo įrangą ir panaudos būdu ją atidavęs LRT, todėl įvyko titravimo darbai. Ji taip pat pabrėžė, kad tai neatitiko visiškai kurčių asmenų poreikio. Iš esmės buvo vykdomas bendro pobūdžio titravimas, bet ne specializuoto[128].
A. Kandratavičienė taip pat pažymėjo, kad „buvo ne kartą rašyta, sakyta, prašyta, kad tiek laidos, tiek laikas būtų derintas su kurčiųjų bendruomene. Buvo taip pat kalbėta ir apie jaunimo, vaikų laidas, deja, į visus raštus nei buvo atsižvelgta, nei derinta. O apie kriterijus tikrai net nebuvo diskutuojama.“ Ji taip pat teigė, kad „praeitais metais buvo parengta trejų metų klausos negalią turinčių asmenų socialinio dalyvavimo visuomenėje strategija. Tai yra tarpinstitucinis dokumentas, jis taip pat buvo derinamas su LRT. Mūsų ambicijos buvo, jog titruojamų, į gestų kalbą verčiamų laidų būtų bent iki 25 proc. Jums atsiųstoje medžiagoje matote, kad 2017 metais buvo planas, jog verčiamų laidų būtų iki 20 proc., tačiau mes turime tik 6 proc.. Derinant šių trejų metų dokumentą, mūsų ambicijos buvo 25 proc. ir daugiau. Deja, mes gavome iš LRT derintą planą, jog gestų kalba 2018 metais – tik 4,5 proc., iki 2020 metų didinant tik 4,6 proc., vadinasi, per trejus metus mes padidiname tik 0,1 proc. Na ir ta pati, ne ką geresnė, situacija yra su titravimu.“[129]
A. Kandratavičienė taip pat pateikė informaciją dėl gestų kalbos vertėjų. Anot jos, „2016 metais LRT dirbo vertėja gerbiamoji V. Slovikienė. Irgi po ilgų susirašinėjimų, derybų, kalbų kartu su kurčiųjų bendruomene rašėme, jog gerbiamoji V. Slovikienė vertė kalkine gestų kalba, kuri jau išties neatliepia šių dienų reikalavimų. Po ilgų derybų, pagaliau net po susitikimo su gerbiamąja Seimo Pirmininke mums pavyko, kad gerbiamoji V. Slovikienė nevertė televizijoje ir mes laikinai norėjome patalkinti, kad nenukentėtų kurčiųjų bendruomenė, bendradarbiavome su Vilnius gestų centru. Gestų centro vertėjos ėjo, tiesiog laikinai buvo sutarta. Tačiau kol kas šiandien turime lygiai tokią pačią situaciją.“[130] A. Kandratavičienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, „kad lyg ir vertėjoms papildomai mokama už išeigines ir šventines dienas, tačiau paprastomis dienomis darbo tvarka į LRT versti eina Gestų centro vertėjos, finansuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kur dingo tos lėšos, kur dingo tos pareigybės LRT, mes nežinome.“[131]
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja R. Balčikonienė atkreipė Komisijos narių dėmesį į tai, kad „kaip atrodo ir kaip turėtų būti pritaikytas televizijos turinys neregiui, vis dar yra labai neaišku. <...> kol kas Lietuvos televizijoje neregiams pritaikyto turinio nėra.“ Ji papasakojo, kas yra laikoma turinio pritaikymu neregiui[132]. R. Balčikonienė paprašė Neįgaliųjų reikalų departamento, Komisijos ir LRT, kad per artimiausius trejus metus planuose atsirastų 10 proc. turinio, pritaikyto akliesiems (5 proc. meninių filmų, 3 proc. dokumentikos ir 2 proc. produkcijos vaikams).[133]
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas V. Pivoras kaip didžiausią problemą paminėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. „Ten yra eilutė, kad Taryba sprendžia, kiek titruoti, kiek pritaikyti pagal finansines galimybes. Tai nėra tinkama eilutė. Reikėtų, kad aiškiai būtų nurodytas skaičius, procentai, kiek ar kažkokios grindys, minimumas, nuo kurio reikėtų didinti tą titruojamų ar verčiamų laidų kiekį, nes dabar tas sakinys, kad pagal finansines galimybes, yra netinkamas. Iki šiol mūsų patirtis sako, kad būtent remdamiesi šita eilute jie mums visada sako, kad pinigų nėra, dėl to mes negalime to daryti. Taip pat irgi sako, kad visuomenei titrai trukdo arba erzina, dėl to mes neturime įgaliojimų arba galios daugiau suteikti, tarsi per daug suteikta galių tai Tarybai viduje. Tai taip neturėtų būti.“[134]
V. Pivoras taip pat pažymėjo, kad „yra 6,9 proc. titrų, bet jie nėra pritaikyti kurtiesiems. Tai yra tokia kaip ir bendra forma, bet nėra perteikiamo garso, kaip iš Aklųjų asociacijos atstovė irgi minėjo. Pavyzdžiui, durys užsidaro, turėtų būti skliaustuose rašomas garsas. Arba jeigu lyja lietus, tai irgi turėtų būti tokia garsinė informacija perteikiama. Šiuo metu to titruose nėra. Tokios informacijos visiškai nėra.“[135]
8.12.2.1. ES teisė (Direktyvos 2010/13/ES 7 straipsnis) palieka kiekvienai valstybei narei diskrecijos teisę nusistatyti, kokiomis priemonėmis ji skatina visuomenės informavimo paslaugų tiekėjus užtikrinti, kad jų paslaugos taptų prieinamomis neįgaliesiems, prieinamų paslaugų apimtį, jų tiekimo būdus ir kt. Tačiau šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės nenustato aiškių transliuojamų televizijos programų prieinamumo klausos ar regos neįgaliesiems, reikalavimų, visuotinai privalomo įpareigojimo taikyti tam tikras programų prieinamumo klausos ar regos neįgaliesiems didinimo priemones. Tai neatitinka ES valstybių narių taikomos praktikos. Taip pat svarstytina, ar Lietuva deramai įgyvendino Direktyvos 2010/13/ES 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir pasiekė Direktyvos 2010/13/ES keliamus tikslus.
8.12.2.2. Lietuvos Respublikos teisės aktai neįtvirtina konkrečių programų prieinamumo priemonių taikymo rodiklių, todėl visuomeninis transliuotojas pats sau nustato atitinkamus įsipareigojimus (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis) arba visai jų nenusistato (komerciniai transliuotojai). Kadangi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalies nuostata įstatymo leidėjas LRT tarybai suteikė teisę LRT vidiniais administracinio pobūdžio teisės aktais reguliuoti klausimus, susijusius su neįgaliųjų teisių įgyvendinimu, bei nustatyti šių teisių įgyvendinimo apimtį, todėl yra svarstytina, ar tokia norma atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, be kita ko, nurodantį, jog žmogaus teises ir laisves varžyti, jų įgyvendinimo sąlygas nustatyti galima tik įstatymu (palyginimui Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).
8.12.2.3. Iš Komisijos atliktos apklausos aiškėja, kad neįgaliuosius vienijančios organizacijos turi didelių lūkesčių ir siekia kuo didesnio programų prieinamumo neįgaliesiems. Kai kurios priemonės, kaip antai garsinis vaizdavimas, neįgaliesiems yra sunkiai pasiekiamos, nors pastaruoju metu LRT vadovybė ir deda pastangas didinti programų prieinamumą šiems žmonėms.
8.12.3. Komisija siūlo:
Seimo Kultūros komitetui, atsižvelgiant į ES valstybių narių praktiką, parengti įstatymų pataisas, kurios tinkamai įgyvendintų Direktyvos 2010/13/ES 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek visuomeniniam, tiek ir komerciniams transliuotojams, t. y. įvertinus Lietuvos padėtį ir žmonių su negalia poreikius, nustatytų konkrečias programų neįgaliesiems prieinamumo sąlygas, jų įgyvendinimo tvarką ir siektinus programų prieinamumo neįgaliesiems rodiklius ar principus, pagal kuriuos šie rodikliai galėtų būti apskaičiuojami.
9. Komisijos išvadai pritarta Komisijos 2018 m. spalio 3 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1.