Projektas

 

 

Lietuvos Respublikos

technologijų ir inovacijų

įstatymas

 

2018 m.                d. Nr.

Vilnius

 

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinę plėtrą, kurti ir diegti inovacijas.

2. Šis įstatymas nustato mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atviros prieigos centrasatvirai prieinamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos išteklių pagrindu veikiantis juridinis asmuo, teikiantis paslaugas, reikalingas moksliniams tyrimams ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklos darbams atlikti.

2. Eksperimentinė plėtramoksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.

3. Finansinės inžinerijos priemonė – finansavimo priemonė, kuriai finansuoti ir (arba) vykdyti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems finansavimo priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams.

4. Ikiprekybinis pirkimas – mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklos paslaugų, kurių Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda naudojama tik perkančiosios organizacijos arba perkančiojo subjekto (toliau – perkančioji organizacija) poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, arba kurios laikomos valstybės pagalba įsigijimas, siekiant sukurti inovatyvųjį produktą.

5. Inovacijanauji ar iš esmės patobulinti produktai ar procesai, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, nauji rinkodaros metodai, nauji verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodai, įdiegti į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį.

6. Inovacinė veikla – naujų ar iš esmės patobulintų produktų ar procesų kūrimo ir diegimo į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį, veikla.

7. Inovatyvus produktas – inovacinės veiklos rezultatas, kuris įdiegtas į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį, tampa inovacija.

8. Inovatyvus viešasis pirkimasviešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija, techninėje specifikacijoje apibrėždama perkamą objektą, įtraukia reikalavimus, kurie užtikrina, kad perkančioji organizacija įsigytų inovatyvių produktų, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, kurie geriausiai tinka efektyviai atlikti perkančiosios organizacijos funkcijas ar pasiekti strateginius tikslus, ir (arba) viešąjį pirkimą ir pirkimą, atliekamą vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje (toliau – viešasis pirkimas) vykdo pagal procedūras, kurios sudaro prielaidas ir paskatas tiekėjams pasiūlyti ir tiekti inovatyvius produktus.

9. Klasteris –ūkio subjektų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų subjektų grupė, funkcionuojanti partnerystės principu ir kurios nariai veikia tarpusavyje įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekdami padidinti ekonominį savo veiklos efektyvumą.

10. Konkursinė technologijų programakonkurso būdu atrinktų ūkio subjektų kartu (arba  be) valstybės mokslo ir studijų institucijomis vykdomų  eksperimentinės plėtros veiklos priemonių visuma, kurios rezultatai yra naujos technologinės žinios arba nauja technologijų infrastruktūra, arba nauji produktai, paruošti diegti į rinką.

11. Mokslo ir technologijų parkas juridinis asmuo, kuris, teikdamas inovacijų konsultacines ir inovacijų paramos paslaugas, sudaro palankias sąlygas steigti ir plėtoti ūkio subjektus, vykdančius taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus bei diegiančius inovacijas.

12. Produktas – darbo pastangų rezultatas, įskaitant problemų sprendimo sprendinius, kuris gali būti pateiktas į rinką žmonių norų ir poreikių tenkinimui.

13. Technologija – tikslingas įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas siekiant išspręsti problemą ar atlikti specifinę funkciją, įskaitant problemas ir specifines funkcijas socialinėje, kultūrinėje, humanitarinėje ir kitose srityse.

14. Ūkio subjektai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

15. Valstybės pagalba – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

16. Valstybės užsakymas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai – valstybės ar savivaldybės institucijų pasiūlymas už atlygį sukurti inovatyvius produktus, reikalingus šių institucijų funkcijoms vykdyti.

 

 

II SKYRIUS

MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ SISTEMA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

3 straipsnis. Mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandara

Mokslo, technologijų ir inovacijų sistemą sudaro šios sritys:

1) mokslo sritis;

2) technologijų sritis;

3) inovacijų sritis.

 

4 straipsnis. Mokslo sritis

1. Mokslo srities paskirtis – užtikrinti bendrą valstybės mokslinę kompetenciją, kurios pagrindu galima:

1) tenkinti gyventojų pažinimo, socialinius, kultūrinius poreikius ir suteikti galimybes jiems įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą;

2) sudaryti prielaidas žinių ekonomikos plėtrai, inovacijoms ir tvariam ūkio konkurencingumo augimui.

2. Mokslas apima dvi mokslinių tyrimų veiklos rūšis: fundamentinius mokslinius tyrimus ir  taikomuosius mokslinius tyrimus.

3. Mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

 

5 straipsnis. Technologijų sritis

1. Technologijų srities paskirtis – užtikrinti valstybės kompetenciją technologijų srityje, padedančią kurti naujus produktus ir gebėti tinkamai pasinaudoti pasauline technologijų pažanga.

2. Technologijų srityje vykdoma eksperimentinės plėtros veikla, kuri apima naujų produktų sukūrimą ir parengimą rinkai. Vykdant eksperimentinę plėtrą gaunamos praktinės ir (arba) technologinės, ir (arba) verslo žinios ir kuriamas naujas produktas.

3. Technologijų srities veiklos rūšių – metrologijos, standartizacijos, akreditacijos ir kitų – reguliavimą nustato atitinkami įstatymai.

4. Kuriant naujus produktus atliekamų mokslinių tyrimų ir vykdomos eksperimentinės plėtros veiklos etapų rezultatų brandumo lygiui nustatyti naudojama technologinės parengties lygių sistema, kurios klasifikacinius principus apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė  arba jos įgaliota institucija.

 

6 straipsnis. Inovacijų sritis

Inovacijų srities paskirtis – skatinti šiame įstatyme nurodytus subjektus vykdyti inovacinę veiklą.

 

7 straipsnis. Mokslo, technologijų ir inovacijų skatinimas

1. Siekiant valstybės socialinės ir technologinės pažangos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinė veikla skatinama ugdant asmenų kūrybingumą ir verslumą, stiprinant mokslines, technologines, praktines ir verslo žinias ir užtikrinant efektyvų jų panaudojimą, siekiant naujų idėjų kūrimo, įgyvendinimo ir diegimo.

2. Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros kryptis tvirtina Vyriausybė strateginio planavimo dokumentuose.

 

8 straipsnis. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos principai

Moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros ir inovacinė veikla vykdomi vadovaujantis šiais principais:

1) visų rūšių kūrybos laisvės;

2) ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos;

3) sąžiningos konkurencijos;

4) nediskriminavimo;

5) akademinės etikos;

6) verslo etikos;

7) intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimo;

8) nacionalinio saugumo.

 

 

ANTRASIS skirsnis

Mokslo, Technologijų ir inovacijų politiką formuojančios institucijos

 

9 straipsnis. Mokslo, technologijų ir inovacijų srities politiką formuojančios institucijos.

1. Mokslo politiką formuoja Mokslų ir studijų įstatyme nurodytos mokslo ir studijų politiką formuojančios institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta ministerija inicijuoja mokslo politiką formuojančius sprendimus.

2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – VTI politiką formuojanti ministerija).

3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija formuoja politiką eksperimentinės plėtros srityje mokslo ir studijų institucijose.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos ministerijos politikos formavimo sprendimus valstybės technologijų ir inovacijų srityje priima suderinusios su VTI politiką formuojančia ministerija.

 

10 straipsnis. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba

1. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba (toliau – Taryba) yra Vyriausybės patariamoji institucija valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimo ir strateginio valdymo klausimais.

2. Taryba:

1) rengia mokslo, technologijų ir inovacijų srities įžvalgas, vizijas ir planus, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl mokslo, technologijų ir inovacijų srities nacionalinio lygmens prioritetų, krypčių ir gairių nustatymo;

2) teikdama atitinkamus pasiūlymus Vyriausybei, užtikrina nuolatinį mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos (toliau šiame straipsnyje – Sistema) struktūros ir pagrindinių charakteristikų tobulinimą;

3) teikia siūlymus Vyriausybei dėl mokslo, technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo koordinavimo ir Sistemos strateginio valdymo;

4) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl atskirų sričių, sektorių arba šakų iniciatyvų mokslo, technologijų  ir inovacijų integravimo į bendrą valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, siekdama spręsti Sistemoje kylančias problemas ir įgyvendinti socialiai pageidaujamus tikslus;

5) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Sistemoje veikiančių valstybės institucijų, įstaigų ir kitų subjektų veiklos efektyvinimo ir optimizavimo;

6) planuoja ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl mokslo, technologijų ir inovacijų srityse taikomų finansavimo ir kitų skatinimo priemonių, finansavimą ir kitas skatinimo priemones skiriančių subjektų, finansavimo ir skatinimo priemonių gavėjų, finansavimo šaltinių;

7) atlieka kitas Vyriausybės jai pavestas funkcijas.

3. Taryba veikia Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Tarybos darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė, Tarybos personalinę sudėtį tvirtina VTI politika formuojanti ministerija. Tarybai pirmininkauja Ministras Pirmininkas. Į Tarybos sudėtį turi būti įtraukiami VTI politiką formuojančios ministerijos ministras ir švietimo ir mokslo ministras, kurie yra Tarybos pirmininko pavaduotojai, ministerijų, kurioms pavesta įgyvendinti sumanios specializacijos kryptis, ministrai ir 7 asocijuotų verslo ir mokslo struktūrų atstovai, kurių veikla susijusi su technologijomis ir inovacijomis. Į Tarybos sudėtį gali būti įtraukiami ir kiti asmenys.

 

11 straipsnis. VTI politiką formuojančios ministerijos funkcijos mokslo, technologijų ir inovacijų srityje

1. VTI politiką formuojanti ministerija formuoja technologijų plėtros ir inovacijų politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

2. VTI politiką formuojančios ministerijos funkcijos technologijų ir inovacijų srityje:

1) teikia Vyriausybei teisės aktų, reguliuojančių technologinės ir inovacinės veiklos skatinimą valstybėje, viešojo ir privataus sektorių eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos vertinimą, rėmimą ir finansavimą, suderinimą su valstybės pagalbos taisyklėmis, projektus;

2) skatindama mokslinių, technologinių, praktinių ir verslo žinių kūrimą ir įsigijimą Vyriausybės nustatyta tvarka teikia finansavimą ir kitas pagalbos priemones fiziniams ir juridiniams asmenims intelektinės nuosavybės apsaugos, intelektinės nuosavybės teisių įsigijimo ir naudojimo srityse;

3) tvirtina inovatyvių viešųjų pirkimų gaires;

4) rengia ir teikia Vyriausybei ikiprekybinius pirkimus reguliuojančių teisės aktų projektus, jeigu Vyriausybė neįgaliojo šiame punkte nurodytus teisės aktus tvirtinti VTI politiką formuojančios ministerijos;

5) atlieka kitas šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais jai pavestas funkcijas technologijų ir inovacijų srityje.

3. VTI politiką formuojanti ministerija koordinuoja valstybės valdomų įmonių ir įstaigų, įgyvendinančių technologijų ir inovacijų politiką, veiklą.

4. VTI politiką formuojanti ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija atlieka šias funkcijas:

1) užtikrina efektyvų mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą;

2) atlikdamos šio straipsnio dalies 1 punkte nurodytą funkciją, imasi veiksmų, kad šio straipsnio dalies 1 punkte nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda;

3) koordinuoja nacionalinių mokslo ir technologijų programų inicijavimą, rengimą ir įgyvendinimą.

 

12 straipsnis. Kitų ministerijų funkcijos mokslo, technologijų ir inovacijų srityje

1. Šio įstatymo 11 straipsnyje nenurodytos kitos ministerijos (toliau šiame straipsnyje – kitos ministerijos) pagal savo kompetenciją:

1) atlieka inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus ir skatina joms pavaldžias valstybės institucijas ir įstaigas, kurios yra perkančiosios organizacijos, atlikti inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus;

2) rengia ir (arba) koordinuoja jų ministrų valdymo sričių taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programas ir įgyvendinimą, užtikrina joms reikalingą finansavimą.

2. VTI politiką formuojanti ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija taip pat atlieka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą funkciją.

 

 

TREČIASIS skirsnis

Mokslo, technologijų ir Inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos

 

13 straipsnis. Mokslo, technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos

1. Valstybės mokslo politiką įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją įgyvendinant mokslo politiką nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kitos Vyriausybės, VTI politiką formuojančios ministerijos įgaliotos institucijos arba įstaigos, mokslo ir studijų institucijos.

 

14 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija

1. Vyriausybės įgaliota institucija yra biudžetinė įstaiga.

2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) rengia ir įgyvendina nacionalines technologijų programas ir konkursines technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo programas;

2) įgyvendina VTI politiką formuojančios ministerijos ir kitų valstybės institucijų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos skatinimo programas;

3) skatina perkančiąsias organizacijas atlikti inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus, teikia joms metodinę pagalbą dėl šiame punkte nurodytų pirkimų;

4) teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklą ir inovacinę veiklą;

5) skatina mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje;

6) koordinuoja ir remia Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą tarptautinėse mokslo, technologijų ir inovacijų programose ir projektuose;

7) teikia technologijų ir inovacijų srities informavimo ir konsultavimo paslaugas;

8) vadovaudamasi Vyriausybės arba jos įgaliotos VTĮ politiką formuojančios ministerijos patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą ir teikia siūlymus VTI politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų, išskyrus Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Mokslo ir studijų institucijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės įgaliota institucija šiame punkte nurodytus patikrinimus atlieka kartu su Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija;

9) atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos, kurią tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

10) skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę;

11) administruoja Inovacijų skatinimo fondą šio fondo veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas, taip pat Vyriausybės arba jos įgaliotos VTI politiką formuojančios ministerijos apibrėžtas funkcijas.

3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

4. Vyriausybės įgaliota institucija gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Vyriausybės įgaliotos institucijos veikla susijusiose srityse, nare.

 

15 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atlikdamas Tarybos sekretoriato funkcijas, padeda Tarybai vykdyti jos veiklą bei vykdo kitas Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas.

 

16 straipsnis. Technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešųjų paslaugų teikėjai

Technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešųjų paslaugų teikėjai gali būti juridiniai asmenys (mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai ir kiti) ir juridinio asmens statuso neturintys subjektai (mokslo ir studijų institucijose įsteigti struktūriniai padaliniai ir kiti). Technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešųjų paslaugų teikėjų tikslas – įgyvendinant valstybės inovacinės veiklos skatinimo politiką, konsultuoti ir padėti ūkio subjektams vykdyti inovacinę veiklą ir šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytomis priemonėmis skatinti šių subjektų inovacinę veiklą.

 

17 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai

1. Mokslo ir technologijų parko pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo ir technologinių žinių sklaidos procesus, siekiant remti eksperimentinės plėtros veiklą,  sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą ir skatinti inovacijas. Vienas iš mokslo ir technologijų parkų dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga.

2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ir (arba) savivaldybė:

1) mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės ar savivaldybės lėšų;

2) mokslo ir technologijų parkas Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali gauti valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Į mokslo ir technologijų parkui perduotą pagal patikėjimo sutartį turtą, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal mokslo ir technologijų parko prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.

3. Mokslo ir technologijų parkui, atitinkančiam šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui gali būti perduotas valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms patikėjimo teise suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas.

4. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir technologijų parku, Vyriausybė valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo teise valstybinės mokslo ir studijų institucijos sutikimu gali perduoti valstybinei mokslo ir studijų institucijai, kuri iki turto patikėjimo sutarties su mokslo ir technologijų parku sudarymo patikėjimo teise valdė, naudojo valstybės turtą ir juo disponavo.

5. Valstybės ar savivaldybės turtas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam mokslo ir technologijų parkui perduodamas laikantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Mokslo ir technologijų parkas pagal turto patikėjimo sutartį perduotą turtą Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka viešo konkurso būdu gali išnuomoti įmonėms, vykdančioms (vykdysiančioms) taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms (diegsiančioms) inovacijas, jeigu tai numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina mokslo ir technologijų parko veiklai užtikrinti. Mokslo ir technologijų parkas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į  jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Mokslo ir technologijų parkas turto patikėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos mokslo ir technologijų parko interneto svetainėje paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir (arba)savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kurioje nurodoma bendra mokslo ir technologijų parkui patikėto turto vertė bei turto būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais. Įmonės, vykdančios taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančios inovacijas, išsinuomojusios valstybės ar savivaldybių turtą negali jo subnuomoti ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu.

6. Mokslo ir technologijų parkas, valdantis ir naudojantis jam patikėjimo teise perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą privalo:

1) užtikrinti, kad pajamos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybių turto nuomos būtų naudojamos mokslo ir technologijų parko įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

2) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka būtų atliekamas kasmetinis nepriklausomas mokslo ir technologijų parko metinių finansinių ataskaitų auditas. Audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį finansinių ataskaitų auditą pateikia auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią mokslo ir technologijų parkas įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto, perdavimo mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles, vertinimas.

3) jei audito metu nustatoma, kad atsirado finansinė nauda mokslo ir technologijų parkui, šią finansinę naudą perskirstyti kitais finansiniais metais, padidinus paslaugų, teiktinų mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kiekį. Finansinei naudai atsiradus paskutiniais valstybės ir (arba) savivaldybės turto patikėjimo sutarties metais, tokią finansinę naudą grąžinti institucijai ar įstaigai, su kuria sudaryta turto patikėjimo sutartis;

4) interneto svetainėje skelbti informaciją apie teikiamų paslaugų įkainius, teikiamas nuolaidas ir įmonių priėmimo į mokslo ir technologijų parką tvarką.

7. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas

8. Šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka mokslo ir technologijų parkų veiklos stebėseną ir vertinimą. Vertinimo rezultatai teikiami VTI politiką formuojančiai ministerijai.

9. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją rengia VTI politiką formuojanti ministerija, o tvirtina Vyriausybė.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SUBJEKTAI, VYKDANTYS EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR (ARBA) INOVACINĘ VEIKLĄ

 

18 straipsnis. Subjektai, turintys teisę gauti finansavimą ir kitas skatinimo priemones eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacinės veiklos vykdymui

1. Eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacinę veiklą vykdantys subjektai, kurie turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytą finansavimą ir kitas skatinimo priemones eksperimentinės plėtros ir inovacinei veiklai vykdyti:

1) valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai;

2) perkančiosios organizacijos;

3) nevalstybinės aukštosios mokyklos;

4) ūkio subjektai ir jų grupės;

5) fiziniai asmenys;

6) asociacijos;

7) pelno nesiekiančios organizacijos.

2. Finansavimas ir kitos skatinimo priemonės, eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacinei veiklai vykdyti, skiriamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, turi atitikti valstybės pagalbą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.

 

 

19 straipsnis. Klasteriai

1. Valstybė, siekdama, sustiprinti ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis, skatina klasterių kūrimą, remia klasterių veiklą ir investicijas į klasterių bendrai naudojamas atviros prieigos infrastruktūras.

2. Valstybės finansavimas ir kitos skatinimo priemonės klasteriams skiriamos, VTI politiką formuojančios ministerijos teikimu vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais principais.

 

20 straipsnis. Kiti viešojo sektoriaus subjektai

Viešojo sektoriaus subjektai, įskaitant ir vietos savivaldos viešojo sektoriaus subjektus, kurie yra perkančiosios organizacijos, skatinamos vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus, ikiprekybinius pirkimus. Viešojo sektoriaus subjektai taip pat skatinami viešojo administravimo praktikoje taikyti pažangias viešojo valdymo technologijas ir savo veikloje naudoti inovatyvius produktus.

 

 

III SKYRIUS

finansavimas EKPERIMENTINĖS PLĖTROS IR INOVACINEI VEIKLAI IR ŠIŲ VEIKLŲ SKATINIMAS

 

21 straipsnis. Valstybinio eksperimentinės plėtros veiklos ir (arba) inovacinės veiklos finansavimo bendrosios nuostatos

1. Eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama:

1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai;

2) pagal nacionalines mokslo ir technologijų programas;

3) pagal valstybės užsakymus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai;

4) iš Inovacijų skatinimo fondo lėšų;

5) pagal konkursines technologijų programas.

2. Eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas.

3. Nacionalinės technologijų programos - konkursinės programos, kurias, sutelkus Lietuvos mokslo, technologijų ir verslo potencialą bei kryptingai naudojant valstybės finansinius išteklius, inicijuojamas valstybės, verslo ir visuomeninius poreikius tenkinančių naujų produktų rinkai kūrimas pasirinktose srityse. Nacionalinių technologijų programų projektus vykdo konkurso būdu atrinktos valstybės mokslo ir studijų institucijos ir ūkio subjektai. Nacionalinių mokslo ir technologijų programų nuostatus rengia Ūkio ministerija, o tvirtina Vyriausybė.

4. Valstybės teikiamus užsakymus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai vykdo konkurso būdu atrinktos valstybės mokslo ir studijų institucijos ir ūkio subjektai.

5. Konkursines technologijų programas inicijuoja ministerijos, o programas reguliuojančius teisės aktus, suderinę su VTI politiką formuojančia ministerija, tvirtina programą inicijavusių ministerijų ministrai.

6. Ūkio subjektai kartu su (arba be) valstybės mokslo ir studijų institucijomis konkuruoja dėl finansavimo, teikiamo pagal konkursinę technologijų programą, teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių konkursinių technologijų programų tikslams, aktualumo, pareiškėjų ir (arba) vykdytojų kompetencijos, projektų kokybės ir kitiems atitinkamoje konkursinėje technologijų programoje nustatytiems kriterijams.

7. Pagal konkursines technologijų programas teikiamą finansavimą įgyvendina šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir Vyriausybės arba VTI politiką formuojančios ministerijos įgaliotos institucijos.

8. Su konkursinėmis technologijų programomis susijusios Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių eksperimentinės plėtros ir (arba), inovacinė veikla, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kurias šioms programoms finansuoti skiria suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, ūkio subjektai.

 

22 straipsnis. Inovacijų paklausos skatinimo priemonės

1. Valstybė skatina technologijų plėtrą ir inovacijas, teikdama papildomą finansavimą perkančiosioms organizacijoms, įskaitant ir vietos savivaldos perkančiąsias organizacijas, atliekančioms inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus. Šio papildomo finansavimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė skatindama technologijų plėtrą ir inovacijas gali ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, įstaigoms prie ministerijų ir kitoms Vyriausybei pavaldžioms perkančiosioms organizacijoms nustatyti skaičių (absoliučia reikšme arba procentine išraiška) viešųjų pirkimų, kurie turi būti atliekami kaip inovatyvūs viešieji pirkimai.

2. Valstybė skatina technologijų plėtrą ir inovacijas, finansuodama ūkio subjektų atliekamus taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą, skirtą naujiems produktams, reikalingiems valstybės institucijų ir įstaigų funkcijų efektyvesniam vykdymui, kurti. Šis finansavimas teikiamas valstybės institucijoms ir įstaigoms inovatyviems viešiesiems pirkimams ir ikiprekybiniams pirkimams atlikti.

 

23 straipsnis. Ūkio subjektų ir jų grupių eksperimentinės plėtros ir inovacinei veiklai teikiamas finansavimas

Ūkio subjektai ir jų grupės (toliau – ūkio subjektai) valstybės finansavimą eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacinei veiklai gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose ir įgyvendindamos kitas šių veiklos rūšių skatinimo, rėmimo ir finansavimo priemones. Ūkio subjektai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės inicijuotas nacionalines mokslo ir technologijų programas, atliekant inovatyvius viešuosius pirkimus, ikiprekybinius pirkimus ir kitus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų valstybės užsakymus.

2. Ūkio subjektų valstybės finansavimą moksliniams tyrimams reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas.

 

24 straipsnis. Mokesčių lengvatos

Siekdama paskatinti technologijų plėtrą ir inovacijas, valstybė taiko mokesčių lengvatas mokslinius tyrimus atliekančioms, eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą vykdančioms ūkio subjektams. Šių mokestinių lengvatų dydį ir taikymo tvarką nustato konkrečių mokesčių įstatymai.

 

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

25 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2. Vyriausybė iki 2020 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektą.

 

26 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą „Inovacijų agentūrą“. Pertvarkius šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą „Inovacijų agentūra“, visas šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotas funkcijas atlieka viešoji įstaiga „Inovacijų agentūra“ ir šių funkcijų atlikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

2. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos viešosios įstaigos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (toliau šiame straipsnyje – įstaiga) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iki 2019 m. liepos 1 d. pakeičia įstaigos pavadinimą į „Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centras“. Nuo 2019 m. liepos 1 d.  galiojančiose teisės aktuose Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytos teisės, pareigos ir funkcijos reiškia Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytas teises, pareigas ir funkcijas.

 

 

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas