Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO DARBO KODEKSO 24, 33, 72, 76, 114, 115, 120, 122, 144 STRAIPSNIŲ IR VI SKYRIAUS 4 SKIRSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m.                               d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Kodekso 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kiekviena iš šalių privalo siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.“.

2 straipsnis. Kodekso 33 straipsnio pakeitimas

Išbraukti 33 straipsnio 4 dalį, o 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis:

„4. Šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos.

5. Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.“.

3 straipsnis. Kodekso 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė.“.

4 straipsnis. Kodekso 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per paskutinius tris mėnesius. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“.

5 straipsnis. Kodekso VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimas

VI skyriaus 4 skirsnį laikyti nepriimtu.

6 straipsnis. Kodekso 114 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 114 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos.“.

7 straipsnis. Kodekso 115 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 115 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.“.

8 straipsnis. Kodekso 120 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą.“.

9 straipsnis. Kodekso 122 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) ne vėliau kaip po keturių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;“.

10 straipsnis. Kodekso 144 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 144 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“.

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo nariai                                                                                         Algirdas Sysas

Giedrė Purvaneckienė

Ričardas Sargūnas