Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ARCHITEKTŪROS

ĮSTATYMAS

2016 m.                                 Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai

1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie susiformuoja architektūros srityje, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti kokybišką, su krašto savitumu, kultūra subalansuotą, visuomenės viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką.

2. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja architektų rengimo, architektų veiklos vykdymo kvalifikacinius reikalavimus, sąlygas ir tvarką, nustato jų teises, pareigas ir architektų veiklai ir rezultatams taikomus kokybės reikalavimus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas.

2. Architektas – fizinis asmuo, turintis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį išsilavinimą.

3. Atestuotas architektas – architektas, turintis architekto kvalifikacijos atestatą.

4. Architekto profesinė patirtis – architekto kvalifikacijos atestatui gauti reikalinga patirtis, įgyjama tam tikrą laiką vykdant architekto veiklą baigus šiame įstatyme nustatytas universitetines architektūros krypties studijas.

5. Urbanistika – architektūros šaka, kurios pagrindiniai objektai – urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinė aplinka, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantys užstatymo sprendiniai.

6. Urbanistinė struktūra – gyvenamųjų vietovių struktūrinių elementų išdėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma.

7. Urbanistinė erdvė – tam tikras kultūrines, socialines, ekonomines funkcijas turinti žmogaus sukurta erdvė, apibūdinama meniniais erdvės formavimo principais ir parametrais.

8. Urbanistinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai urbanistinės struktūros ir erdvės formavimo sprendiniai, pateikiami teritorijų planavimo dokumentuose.

9. Architektūrinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai statinio architektūros sprendiniai, pateikiami statinio projekte.

10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.

II SKYRIUS

ARCHITEKTO VEIKLA IR JOS VYKDYMO PAGRINDAI

3 straipsnis. Architekto veiklos principai ir viešasis interesas vykdant architekto veiklą

1. Architekto veikla grindžiama šiais pagrindiniais principais:

1) architektūros reikšmės šalies kultūrai paisymo, reiškiančio, kad turi būti atsižvelgiama į svarbų architektūros vaidmenį šalies kultūroje, prisidedant prie valstybės įvaizdžio formavimo, žmonių gyvenimo kokybės;

2) darnaus vystymosi, reiškiančio, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad architektūra, apimanti kūrybą ir inovacijas, prisideda prie harmoningo valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai;

3) pagarbos kolegoms, reiškiančios pagarbą gyvųjų ir mirusiųjų kolegų autoriaus teisėms, neatsižvelgiant į laiką ir aplinkybes, kada jos buvo įgytos;

4) atsakomybės, reiškiančios, kad turi būti atliekamas galimų veiklos padarinių prognozavimas ir vertinimas bei įsisąmoninama veiklos svarba, atsižvelgiant į viešąjį interesą;

5) meistriškumo, reiškiančio, kad, naudojantis žiniomis ir gebėjimais turi būti siekiama geriausio galutinio veiklos rezultato;

6) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančio, kad turi būti bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais bei suinteresuotais asmenimis, vykdomas visuomenės informavimas, konsultavimas ir užtikrinamas jos dalyvavimas statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio projektavimo procesuose.

2. Viešąjį interesą vykdant architekto veiklą sudaro:

1) architektūros kokybė, užtikrinanti žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, atsižvelgiant į jos reikšmę fiziniams, psichologiniams, socialiniams ir estetiniams veiksniams;

2) statinių derinimas prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimas, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio kultūros paveldo išsaugojimas;

3) visuomeninių, valstybės, vietos savivaldos ir privačių interesų derinimas, pagrįstas objektyviais asmenų, jų socialinių grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikiais;

4) kiti teisėti asmens ar grupės asmenų interesai, atspindintys ir išreiškiantys pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

4 straipsnis. Architekto veikla

Architektas gali užsiimti:

1) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų rengimu, vadovaujant atestuotam architektui;

2) viešųjų erdvių, kraštovaizdžio, urbanistinių struktūrų ir kompleksų projektavimu;

3) želdynų projektavimu;

4) interjero projektavimu;

5) architektūros elementų ir objektų dizaino kūrimu;

6) architektūros moksline ir (arba) pedagogine veikla;

7) architektūros ekspertiniu vertinimu;

8) kita įstatymuose numatyta veikla, kurią turi teisę vykdyti architektas.

5 straipsnis. Architekto teisės ir pareigos

1. Architektas turi teisę:

1) vykdyti šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą veiklą;

2) siekti įgyti architekto kvalifikacijos atestatą;

3) būti architektūros kūrinio autoriumi arba bendraautoriumi;

4) naudotis kituose įstatymuose numatytomis teisėmis.

2. Architektas privalo:

1) laikytis šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reikalavimų;

2) kelti architekto profesinę kvalifikaciją;

3) vadovautis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais architekto veiklos principais ir šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais architektūros kokybės kriterijais;

4) nusišalinti nuo veiklos ar darbo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai savo veiksmais gali išreikšti nepagarbą ir daryti neigiamą įtaką architektūrai, žmogui, visuomenei, kultūrai ir architekto profesinei reputacijai;

5) užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą;

6) laikytis Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtinto Architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso reikalavimų.

6 straipsnis. Architekto rengimo reikalavimai

1. Architektas turi būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų (300 studijų kreditų apimties) universitetines architektūros krypties studijas nuolatine studijų forma ir įgijęs architektūros magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

2. Aukštoji mokykla, vykdanti universitetines architektūros krypties studijas, turi užtikrinti, kad studijų metu asmuo įgytų žinių, gebėjimų ir įgūdžių, nustatytų Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintame Architektūros studijų krypties apraše, suderintame su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

7 straipsnis. Architekto kvalifikacija

1. Teisę užsiimti atestuoto architekto veikla patvirtina architekto kvalifikacijos atestatas.

2. Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, kitose užsienio valstybėse įgyta architekto profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

3. Architektai, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, turi teisę vykdyti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytą veiklą pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus pagrindus ir reikalavimus.

8 straipsnis. Atestuoto architekto veikla

1. Įgijęs architekto kvalifikacijos atestatą, architektas be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos turi teisę vykdyti šią veiklą:

1) Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas);

2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais rengti teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui;

3) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą: rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, eiti nekilnojamojo kultūros paveldo statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas, rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;

4) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir vadovauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.

2. Atestuotas architektas profesinės veiklos dokumentuose, kuriuose rašomas vardas ir pavardė, turi nurodyti kvalifikaciją „atestuotas architektas“ ir architekto kvalifikacijos atestato numerį.

9 straipsnis. Architekto teisės vykdyti atestuoto architekto veiklą įgijimo sąlygos

1. Asmuo, siekiantis įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi turėti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą ir atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pagal šiuose įstatymuose nustatytus profesinės patirties reikalavimų pagrindus ir trukmę. Architekto profesinė patirtis įgyjama, kai, įgijus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą, vadovaujant atestuotam architektui, rengiami šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nurodyti dokumentai.

2. Lietuvos Respublikos architektų rūmai, vadovaudamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais, tvarka ir terminais, neterminuotam laikui išduoda architekto kvalifikacijos atestatus, taip pat keičia, sustabdo ar panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimą, o taip pat panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą.

3. Architekto kvalifikacijos atestate nurodoma konkreti atestuoto architekto veikla, kurią gali vykdyti atestuotas architektas.

4. Architekto kvalifikacijos atestatą privaloma įgyti iki atestuoto architekto veiklos vykdymo pradžios.

5. Architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo privalo kelti architekto kvalifikaciją šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų kvalifikacijos tobulinimo kursuose šiuose įstatymuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.

6. Lietuvos Respublikos architektų rūmai duomenis apie architekto kvalifikacijos atestatų išdavimą, atestatų keitimą, jų galiojimo sustabdymą, atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimą ir atestatų galiojimo panaikinimą pateikia Lietuvos Respublikos architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje.

7. Tais atvejais, kai architektas, vadovaujamas atestuoto architekto, rengia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, už šių dokumentų rengimą atsako atestuotas architektas.

10 straipsnis. Savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija

1. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas), turi teisę būti asmenys:

1) turintys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą;

2) turintys bent viename iš šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų nustatytą architekto profesinę patirtį;

3) išmanantys teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nuostatas.

2. Savivaldybės teritorijoje savivaldybės vyriausiasis architektas atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano, ar detaliojo plano rengimo procese Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka;

2) vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą ir statinio projektavimą, raštu pritaria projektiniams pasiūlymams ir teritorijos vystymo koncepcijoms;

3) kai šiame įstatyme nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei ir urbanistinei idėjai atrinkti, derina konkurso sąlygas ir dalyvauja konkurso vertinimo komisijoje;

4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklą, kuria turi teisę užsiimti architektai, nustatytas funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityje, sprendžia su architektūros sritimi susijusius teritorijos funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, savivaldybių administracijų direktoriai turi užtikrinti bei atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI ARCHITEKTŪROS KOKYBEI

11 straipsnis. Architektūros kokybės kriterijai

Architektūra turi atitikti šiuos architektūros kokybės kriterijus:

1) urbanistinis integralumas;

2) atitiktis darnaus vystymosi principams;

3) statybos ir kuriamos aplinkos kokybė (ergonomiškumas), ilgaamžiškumas;

4) inovatyvumas (naujų technologijų, medžiagų, architektūrinių, urbanistinių sprendimų panaudojimas);

5) nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas;

6) aplinkos pritaikymas visiems visuomenės nariams – projektavimo visiems (universalaus dizaino) principų taikymas, užtikrinant žmonių srautų judumą ir prieinamumą (pasiekiamumą);

7) vientisa architektūrinė idėja;

8) funkcionalios pastato struktūros kūrimas;

9) estetinis aspektas;

10) sprendimų racionalumas, įvertinus statinio projektavimo ir realizavimo kainos santykio optimalumą.

12 straipsnis. Statinio architektūrinės ir urbanistinės idėjos

1. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytiems objektams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą rengiami projektiniai pasiūlymai statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems objektams pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą teritorijos vystymo koncepcijai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja. Projektinius pasiūlymus, teritorijos vystymo koncepciją turi pasirašyti atestuotas architektas kartu su bendraautoriais.

2. Projektiniai pasiūlymai statiniams, kuriems 50 ir daugiau metų ir kai juos numatyta griauti, siekiant statyti naują statinį, arba rekonstruoti, kai jų griovimui ar rekonstrukcijai raštu prieštarauja suinteresuotos visuomeninės organizacijos (organizacijos, atstovaujančios visuomenei ar jos daliai, kuriai daro arba gali daryti poveikį veiksmai (sprendimai) ar neveikimas architektūros srityje arba kuri yra suinteresuota architektūros srities vystymu), derinami tik gavus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadą, kad šiems pastatams nereikalinga teisinė apsauga. Apie numatomą šių statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus informuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.

3. Projektiniai pasiūlymai statiniams, kai juos numatyta griauti, siekiant statyti naują statinį, arba rekonstruoti, ir kurių griovimui ar rekonstrukcijai raštu prieštarauja suinteresuotos visuomeninės organizacijos (organizacijos, atstovaujančios visuomenei ar jos daliai, kuriai daro arba gali daryti poveikį veiksmai (sprendimai) ar neveikimas architektūros srityje arba kuri yra suinteresuota architektūros srities vystymu), derinami, jei gauta regioninės architektūros tarybos ekspertų rekomendacija pritarti šiems pasiūlymams. Apie numatomą šių statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus informuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Rekomendacijos išvados įvertinamos rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus.

4. Projektiniai pasiūlymai ir teritorijos vystymo koncepcija teikiami savivaldybės vyriausiajam architektui pritarti.

5. Projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo rekomenduojama vadovautis nustatant statinio projektavimo kainą.

13 straipsnis. Architektūrinių konkursų organizavimas

1. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas) geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursai rengiami vadovaujantis šio įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų, jei juose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais pripažįstami:

1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;

2) miestų ir miestelių plėtrai bei savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys;

3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolatos nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui;

4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kiti);

5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose;

6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems objektams projektuoti subjektai, neapibrėžti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme perkančiosiomis organizacijomis, siekdami įsigyti statinio projektą, turi vykdyti konkursus statinio architektūrinei idėjai išreikšti, kurių organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos architektų rūmai, suderinę su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, vykdydami konkursus, privalo pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatytą tvarką parengti konkurso organizavimo sąlygas, raštu jas suderinti su Lietuvos Respublikos architektų rūmais iki konkursų vykdymo pradžios. Lietuvos Respublikos architektų rūmai konkurso sąlygas derina, jeigu jos neprieštarauja šio straipsnio 1 dalies nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus architektūros kokybės kriterijus.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti konkursai negali būti rengiami kartu su statybos rangos konkursais.

14 straipsnis. Architektūros plėtros kryptys

1. Architektūros plėtros krypčių tikslas – aukšta architektūros kokybė, kurianti kokybišką, harmoningą valstybės ir žmonių aplinką, skatinanti ekonomikos augimą ir kultūrinę pažangą, stiprinanti valstybės įvaizdį.

2. Architektūros plėtros kryptys:

1) siekti aukštesnės architektūros kokybės visuomeninių pastatų vystyme ir statyboje;

2) skatinti privataus sektoriaus poreikį architektūros kokybei;

3) siekti architektūros kokybės ir efektyvios statybos tarpusavio darnos;

4) siekti inovatyvios architektūros, sukuriančios sveiką, visuomenės gerovei palankią ir darnią aplinką;

5) planuojant teritorijas prioritetą skirti urbanistikos kokybei, statinių, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio dermei;

6) sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos architektūros šalyje ir užsienyje propagavimui;

7) saugoti ir vystyti nekilnojamąjį architektūrinį, urbanistinį ir etnokultūrinį kultūros paveldą;

8) skatinti Lietuvos architektų profesinę veiklą;

9) stiprinti architektūros kokybės reikšmės suvokimą visuomenėje;

10) stiprinti architektūros studijų kokybę.

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS, SAVIVALDYBIŲ IR KITŲ INSTITUCIJŲ AR ĮSTAIGŲ KOMPETENCIJA ARCHITEKTŪROS SRITYJE

15 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės institucijų kompetencija architektūros srityje

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:

1) vadovaudamasi šio Įstatymo 14 straipsnyje nurodytomis architektūros plėtros kryptimis, formuoja teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) teikia rekomendacijas savivaldybėms architektūros srityje savivaldybės teritorijoje;

3) valstybės biudžeto, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, finansuoja Įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių įgyvendinimą;

4) tvirtina statinių projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijas, suderinusi su Lietuvos Respublikos architektų rūmais;

5) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas pripažįstant užsienyje įgytas architektų profesines kvalifikacijas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka;

6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose architekto profesinę veiklą, nustatytas funkcijas.

2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, formuodama kultūros paveldo politiką, vadovaujasi šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytomis architektūros plėtros kryptimis.

3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, formuodama formaliojo ir neformaliojo švietimo politiką, vadovaujasi šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytomis architektūros plėtros kryptimis.

16 straipsnis. Savivaldybių kompetencija

1. Savivaldybių tarybos:

1) užtikrina, kad tvirtinami savivaldybių strateginio planavimo dokumentai būtų parengti vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytomis architektūros plėtros kryptimis, kitomis šio Įstatymo nuostatomis;

2) savivaldybių biudžetuose pagal jų kompetencijai priskirtas funkcijas numato ir tvirtina asignavimus šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų architektūros plėtros krypčių įgyvendinimui savivaldybių teritorijose.

2. Savivaldybės administracijos direktorius ir kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai, vadovaudamiesi savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, įgyvendina šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas architektūros plėtros kryptis savivaldybės teritorijoje, planuoja priemones joms įgyvendinti.

3. Savivaldybės, vykdydamos jų kompetencijai priskirtas funkcijas, vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais veiklą, kuria turi teisę užsiimti architektai, siekia darnios aplinkos, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus, formavimo.

4. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais, vykdydamas šiame straipsnyje nustatytas funkcijas, savivaldybės administracijos direktorius teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos architektų rūmams ir regioninėms architektūros taryboms šių institucijų prašomą informaciją:

1) apie savivaldybės institucijų pagal kompetenciją nagrinėjamus fizinių ir (arba) juridinių asmenų pateiktus dokumentus, susijusius su sprendiniais architektūros, teritorijų planavimo, statybos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityse;

2) apie savivaldybės institucijų pagal kompetenciją priimtus administracinius aktus architektūros, teritorijų planavimo, statybos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityse, kurie nėra privalomai skelbiami pagal teisės aktus;

3) informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms valstybės funkcijoms architektūros srityje vykdyti.

17 straipsnis. Architektų profesinė savivalda

Architektų profesinę savivaldą įgyvendina ir jų interesams atstovauja viešasis juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos architektų rūmai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus.

18 straipsnis. Regioninės architektūros tarybos

1. Architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo srities, kitiems su architektūros sritimi susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijas teikti ir rengti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms sprendimus, susijusius su architektūros sritimi, taip pat architektūros kokybės vertinimui steigiamos regioninės architektūros tarybos (toliau – Tarybos).

2. Tarybos sudaromos teritoriniu principu Lietuvos Respublikos apskrityse arba Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimu sujungiant dviejose ar daugiau apskričių.

3. Tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių:

1) ne mažiau kaip 7 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkime iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;

2) 1 narys renkamas Lietuvos Respublikos architektų rūmų visuotiniame susirinkime iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinto ekspertų sąrašo;

3) 1 narys renkamas Lietuvos Respublikos architektų rūmų visuotiniame susirinkime iš Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atestuotų ekspertų sąrašo;

4) po 1 narį, baigusį universitetines architektūros krypties studijas ir vykdantį nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros studijų krypties programas;

5) 1 narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių, vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos įstatais;

6) po 1 narį išrenka kitos architektūros srityje veikiančios Lietuvos Respublikos asociacijos;

7) 1 narį skiria pagal savo kompetenciją Lietuvos savivaldybių asociacija.

4. Tarybos sudėtis nustatoma kiekvienos Tarybos nuostatuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Tarybos nariai išsirenka tarybos pirmininką.

5. Tarybos vykdo šias funkcijas:

1) teikia rekomendacijas dėl architektūrinių, nekilnojamojo kultūros paveldo bei objektų, nurodytų šiame įstatyme, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais įstatymų, reglamentuojančių architekto profesinę veiklą, numatytais atvejais;

2) teikia rekomendacijas ir pasiūlymus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva dėl kitų rengiamų ar įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams bei kitais architektūros kokybės klausimais;

3) bendradarbiauja su architektų profesinėmis asociacijomis, atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis;

4) teikia rekomendacijas dėl apskrities teritorijoje rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, statinio architektūrinės ir urbanistinės idėjų, projektinių pasiūlymų ar statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams teritorijų planavimo dokumentuose;

5) teikia savo veiklos metines ataskaitas Lietuvos Respublikos architektų rūmams;

6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, kuria turi teisę užsiimti architektai, nustatytas funkcijas.

6. Tarybas techniškai aptarnauja ir jų darbą organizuoja Lietuvos Respublikos architektų rūmai Tarybos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.

7. Tarybos turi teisę iš savo narių sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas konkretiems klausimams nagrinėti ar specialiems Tarybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti, nustatyti jų funkcijas, darbo organizavimo ir priimamų sprendimų tvarką. Prireikus Tarybos savanoriškais pagrindais gali pasitelkti kitus specialistus ir ekspertus.

8. Tarybos su jos veikla susijusius klausimus nagrinėja ir priima sprendimus periodiškai šaukiamuose susirinkimuose jų veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas

Jei yra pagrindas manyti, kad, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, buvo pažeistas viešasis interesas vykdant architekto veiklą, Lietuvos Respublikos architektų rūmai dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į teismą.

20 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis. Įstatymo taikymas, įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Asmenų, baigusių ar pradėjusių universitetines architektūros studijas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimas prilyginamas šiame įstatyme nustatytiems architektų rengimo reikalavimams.

2. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi savivaldybių vyriausiesiems architektams, pradėjusiems eiti šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti architekto kvalifikacijos atestatai patvirtina šiame įstatyme nustatytą architekto kvalifikaciją – atestuotas architektas.

4. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima ir pakeičia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas