Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

20    m.                        d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti;“.

2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas šio įstatymo užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;“.

3. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;“.

4. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 15 punktu:

15) politinis neutralumas. Diplomatas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma diplomatams, einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas).“

 

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo vieni metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;

4) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 ir 79 punktuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis ir nuo sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas ar pašalintas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“

2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Vykdydamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, diplomatą į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, pretenduojantį tapti diplomatu, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“

 

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

7 straipsnis. Diplomatų pareigybių skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai

1. Diplomatų pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras, konsultuodamasis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis.

2. Diplomatų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis užsienio reikalų ministro tvirtinama Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.“

 

 

4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos personalas

Užsienio reikalų ministerijos personalą sudaro diplomatai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai, laikinieji valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“

 

5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) rūpinasi Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu.“

 

6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;“.

2. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) turėti aukštąjį universitetinį arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą;“.

3. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“.

4. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“.

5. Papildyti  23 straipsnio 3 dalį 4 punktu:

4) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.“

 

7 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Per parengiamąjį laikotarpį užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.“ 

 

8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

27 straipsnis. Diplomato tarnybos sutartis

Su priimamu į diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame įstatyme ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas. Diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.“

 

9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.“

2. Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Su asmeniu, kuris priimamas į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), ne ilgiau kaip 3 metams sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Atranka į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10) nedalyvauti su diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą ar kitą veiklą, nesusijusią su darbo santykiais, kuris dirbamas ar kuria užsiimama turint užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai netrukdys diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat – profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą.“

 

11 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

30 straipsnis. Diplomato teisės

1. Diplomatas turi teisę:

1) gauti teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);

b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);

c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas diplomato darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;

d) už veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas iš valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka;

e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;

2) siekti karjeros;

3) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;

4) į socialinio draudimo pensijas, skiriamas ir mokamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;

5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;

6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;

7) diplomatą į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;

8) tobulinti kvalifikaciją šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

2. Teisę atkurti diplomato statusą – šio įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ne žemesnes negu eitos diplomato pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu į žemesnes diplomato pareigas turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 48 straipsnyje, 62 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse ir 92 straipsnio 13 dalyje. Skiriant asmenį į diplomato pareigas, atsižvelgiama į jo eitas diplomato pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, jo turėtą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį, jo veiklos kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą.“

 

12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

31 straipsnis. Diplomato teisė dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais

1. Diplomatui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla, nesusijusia su darbo santykiais, ir gauti už ją pajamas  (toliau – dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla), jeigu tai nesukelia interesų konflikto diplomatinėje tarnyboje, nesudaro prielaidų diplomatinę tarnybą panaudoti privačiais interesais, nediskredituoja diplomatinės tarnybos autoriteto, nekliudo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, dėl kurių diplomatas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą ar užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas.

2. Sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla priima užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo diplomato prašymu. Diplomatų prašymai leisti dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla nagrinėjami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

3. Sprendimas dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą ar užsiima kita veikla. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl diplomato kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Diplomatą perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, diplomatas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po tokių pasikeitimų paaiškėjimo dienos, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla.

4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla atšaukiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

5. Sprendimas neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas atšaukti diplomatui leidimą dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.“

 

13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

32 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla“.

2. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Užsienio reikalų ministerija turi atlyginti diplomatui neteisėtu sprendimu neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

 

14 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Įgyvendinant užsienio reikalų ministro nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba diplomatinės tarnybos institucijai, kurioje diplomatas eina pareigas, nustatytus tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui diplomatui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų teisėtų lėšų ir (ar) diplomato lėšų.“

 

15 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

V SKYRIUS

DIPLOMATŲ DARBO UŽMOKESTIS IR TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

 

35 straipsnis. Diplomatų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai

1. Diplomatų pareigybių grupės ir joms priskirtos diplomatų pareigybės nustatytos šio įstatymo priede.

2. Diplomatų pareigybės skirstomos į 9 grupes. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė.

3. Diplomatų pareigybių minimalūs pareiginės algos koeficientai nustatyti šio įstatymo priede.

 

36 straipsnis. Diplomatų darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema

1. Diplomato darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

3) priemokos;

4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.

2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (diplomatinis rangas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

3. Diplomatui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato užsienio reikalų ministras. Už laiką, kurį diplomatas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų diplomatui nemokamas.

 

37 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.

2. Priimant asmenį į diplomato pareigas, pareiginės algos koeficientas nustatomas iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į suteikiamą diplomatinį rangą, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.

3. Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:

1) skiriamam ar perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris nustatomas taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

2) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

3) skiriamam į eitas pareigas, skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas diplomatui nustatomas tokio paties dydžio, kaip jam buvo nustatytas iki skyrimo ar perkėlimo, pareiginės algos koeficientas, o skiriamam, perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš diplomato, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes diplomato, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas diplomatui – ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki skyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo buvo nustatytas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas;

4) atkuriančiam diplomato statusą asmeniui nustatomas pareigybės, į kurią jis skiriamas, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, bet ne mažesnis negu jam iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;

5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius arba kaip neatitinkančią lūkesčių šio įstatymo 41 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

4. Diplomatų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba darbo dienų skaičiaus pagal diplomatui nustatytą darbo laiko normą; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš diplomato faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

 

38 straipsnis. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą

Diplomatams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

 

39 straipsnis. Priemokos

1. Diplomatams mokamos šios priemokos:

1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

2) už papildomų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys diplomatui turi būti suformuluotos raštu;

3) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;

4) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas.

2. Priemokų dydį, jų skyrimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras. Kiekviena priemoka, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. Diplomatui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

 

40 straipsnis. Apmokėjimas diplomatui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą

darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant diplomato apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro diplomato pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priemokos.

 

41 straipsnis. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Diplomatų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas ‒ įvertinti diplomato kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus vykdant jiems suformuluotas užduotis.

2. Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama kaip:

1) viršijanti lūkesčius;

2) atitinkanti lūkesčius;

3) iš dalies atitinkanti lūkesčius;

4) neatitinkanti lūkesčių.

3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai diplomatas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu.

4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, bet diplomatui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.

5. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:

1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto maksimalaus pareiginės algos koeficiento;

2) perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas (išskyrus politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka) ir nustatyti ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnį, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

3) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas skatinimo priemones.

6. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:

1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

2) jeigu diplomatui pareiginė alga iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatyta taikant minimalų jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, – perkelti diplomatą į žemesnes pareigas ir nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas minimalus koeficientas;

3) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį;

4) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį pasibaigus diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui diplomato tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių.

7. Diplomato tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių ir užsienio reikalų ministrui priėmus šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu ir nustatyta tvarka gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas.

8. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, susijusiu su diplomato veiklos rezultatais, arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę jo pareigybei nustatytame pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą ir (arba) perkelti jį į aukštesnes pareigas, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas taip pat atliekamas, kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu diplomato tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.

9. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo eilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, įskaitant parengiamąjį laikotarpį.

10. Diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Atestacijos komisiją. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5–7 dalyse. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius, arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punkte, 6 dalies 1 ar 3 punkte, 7 dalyje.

11. Diplomato, laikinai perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tarnybinė veikla vertinama valstybės institucijoje, kurioje jis eina pareigas, į kurias yra perkeltas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

16 straipsnis. 42  straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis). Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikotarpis;“.

 

17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Esant tarnybinei būtinybei ir institucijų vadovams šį klausimą suderinus, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per 5 tarnybos metus. Laikino perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Laikino perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį, ne mažesnį, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas, ir ne didesnį, negu pagal tai pareigybei, į kurią jis laikinai perkeltas, nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficientą. Pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo tarnybinės veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į kurią jis buvo perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo laikinai perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu mutatis mutandis taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.“

2. Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Diplomatas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos delegavimo išlaidos. Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus laikino perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į delegavimo metu eitas pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo veiklos tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, į kurią jis buvo laikinai perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“

3. Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Diplomatas į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Atleidus Užsienio reikalų ministerijos kanclerį ar užsienio reikalų viceministrą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 ar 8 punkte nurodytais pagrindais, diplomatas, ėjęs šias pareigas, perkeliamas arba paskiriamas į kitas pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu diplomatas perkeliamas arba skiriamas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jis perkeliamas arba paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas, arba, jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu – į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas jam buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis perkeliamas arba skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas.“

4. Papildyti 43 straipsnį 8 dalimi:

8. Kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai suderina tokią galimybę, diplomatas, gavus jo rašytinį sutikimą, gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas. Diplomatui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų. Dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“

 

18 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai diplomatas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.“

 

19 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Diplomato sutuoktinis arba partneris, išvykęs kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo pareigas, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis arba partneris per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu arba partneriu.“

 

20 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu, sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, nustatytą Socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – senatvės pensijos amžius), išeina iš diplomatinės tarnybos.“

2. Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 1113 punktuose ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.“

3. Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11–13 punktuose, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.“

 

21 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 68 straipsnį nauja 2 dalimi:

2. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejus, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.“

2. Buvusias 68 straipsnio 24 dalis laikyti atitinkamai 35 dalimis.

 

22 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Gautų dovanų priėmimo, deklaravimo ir saugojimo tvarką nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.“

 

23 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

1. Už tarnybinius nusižengimus diplomatui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:“.

2. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

4. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:“.

3. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) piktnaudžiavimas tarnyba ir (ar) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimas;“.

4. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) dalyvavimas su diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje;“.

5. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos Užsienio reikalų ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas;“.

 

24 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

72 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui, o vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas užsienio reikalų ministro sprendimu arba gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Užsienio reikalų ministerijoje turi būti pradėtas diplomatų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, inventorizaciją arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenka diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.

3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo teiseną, baudžiamasis procesas nutraukiamas, ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, priimamas išteisinamasis nuosprendis arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai diplomato veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima užsienio reikalų ministras.

6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, gali būti skundžiamas teismui.

7. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo diplomatams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.

8. Diplomato, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyvauja darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.

 

25 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenka diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.“

 

26 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

74 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Diplomatas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjo vieni metai.

2. Tarnybinė nuobauda užsienio reikalų ministro motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, bet ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos, arba kai diplomatas gauna valstybės apdovanojimą.“

 

27 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Diplomatas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Užsienio reikalų ministerijai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.“

 

28 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Diplomatas nuo pareigų privalo būti nušalintas Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba kai diplomatas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, diplomatas nušalinamas nuo pareigų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui.“

2. Papildyti 77 straipsnio 2 dalį 3 punktu:

3) Užsienio reikalų ministerija iš turinčio įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus pareigūno gauna informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju, įvertinus diplomato einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų ėjimas būtų nesuderinamas su jam pareikštais įtarimais ar kaltinimais, diplomatas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Prireikus nušalinimas nuo pareigų gali būti pratęstas vieną mėnesį. Pratęsimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos.“

3. Papildyti 77 straipsnį 5 dalimi:

5. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nušalintas nuo pareigų diplomatas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes diplomato pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo nuo pareigų tikslui.“

 

29 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Už nušalinimo laikotarpį diplomatui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Diplomatas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu diplomatas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas diplomato pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Delspinigiai nemokami, jeigu žala diplomatui atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.“

2Pakeisti 78 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Nuo pareigų nušalintas diplomatas nepraranda teisės dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla pagal šio įstatymo 31 straipsnį.“

 

30 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

79 straipsnis. Tarnybos ir diplomatinės tarnybos stažas

1. Tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 8 dalies 15, 914 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo savivaldybės meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nurodytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogų, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalį ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Diplomatinės tarnybos stažą sudaro diplomatinėje tarnyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų pilnų metų skaičius. Į diplomato tarnybos stažą taip pat įskaitomi diplomato kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į kitas pareigas, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ir pasitelkimo laikotarpiai pagal šio įstatymo 43 straipsnį, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogų, pagal šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai.

3. Laikotarpis, kurį diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į diplomatinės tarnybos stažą ir į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios diplomato ar valstybės tarnautojo nušalinimą.

 

31 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

80 straipsnis. Kasmetinės atostogos

1. Diplomatui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia  iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuris yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.

2. Diplomatui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

3. Diplomatui kasmetinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.“

 

32 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

88 straipsnis. Kompensacijos diplomato žūties, mirties ar sužalojimo atveju. Palaikų pervežimas

1. Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jiems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), sutuoktiniui arba partneriui, sugyventiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali dirbti ir kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo  žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama 37,24 mėnesio diplomato vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.

2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Diplomatas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 9,31 iki 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

5. Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo diplomatui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos teikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.

6. Išmokėjusi kompensaciją Užsienio reikalų ministerija įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, Užsienio reikalų ministerija regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

7. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija mokama iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“

 

33 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas

5.   Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Diplomatas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokių pareigų nėra, – diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Jeigu iki pareigybės panaikinimo diplomatas į kitas pareigas nepaskiriamas, su juo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Diplomatui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ar auginančiam vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.“

5.   Pakeisti 89 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui arba partneriui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos visos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos arba tų išlaidų dalis.“

5.   Pakeisti 89 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai. Užsienio reikalų ministras nustato kompensuojamų išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką. Kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

4. Pakeisti 89 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

15. Diplomatui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“

 

34 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

91 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas

1. Diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų.

2. Užsienio reikalų ministro teikimu Respublikos Prezidentas gali leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, su jų sutikimu toliau dirbti diplomatiniais atstovais, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Kitiems diplomatams, sulaukusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytą amžių, diplomatinės tarnybos laiką iki vienų metų su jų sutikimu gali pratęsti užsienio reikalų ministras, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų.

3. Diplomatinės tarnybos laikas gali būti pratęstas tik jeigu diplomato tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.

 

35 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;“.

2. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10) diplomatas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti diplomato pareigų;“.

3. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 13 punktu:

13) Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“.

4. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

13) Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“.

5. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 14 punktu:

14) diplomato tarnybos sutarties šalims ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalims susitarus dėl sutarties nutraukimo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;“.

6. Papildyti 92 straipsnio 1 dalį 15 punktu:

15) diplomato prašymu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.“

7. Pakeisti 92 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, diplomatas turi būti įspėtas raštu prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo. Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ar auginančiam vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Įspėjimas netenka galios, jeigu po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant diplomato laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.“

8. Pakeisti 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.“

9. Pakeisti 92 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Diplomatas (išskyrus diplomatinį atstovą ir diplomatą, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, pateikęs prašymą Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų. Diplomatas, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, turi teisę nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Pasibaigus 20 darbo dienų ar 5 darbo dienų terminui, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą. Jeigu sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar negalios, trukdančios tinkamai atlikti funkcijas, sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.“

 

36 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

94 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

37 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

95 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos

1. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu arba šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu arba šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad diplomatas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, partnerį, sugyventinį, kuris (kuri) turi individualųjį pagalbos poreikį, ne vėliau kaip diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu šiais pagrindais nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį dėl diplomato yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka išmokama per 5 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro sprendimo atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, išeitinė išmoka nemokama. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 8 punktą išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į diplomato tarnybos stažą:

1) iki vienų metų – vieno mėnesio;

2) nuo vienų iki 5 metų – 2 mėnesių;

3) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių;

4) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių;

5) daugiau kaip 20 metų – 5 mėnesių.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas arba dirbti pagal darbo sutartį ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Diplomatui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti diplomatui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki diplomato mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

4. Diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o diplomatui, kuriam atšaukimo iš pareigų dieną iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo buvo likę mažiau kaip vienas mėnuo, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos išmokamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5. Kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba 92 straipsnio 8 dalį, diplomatui išmokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka.

6. Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip jos nutraukimo dieną, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Jeigu uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.“

 

38 straipsnis. XIV skyriaus pakeitimas

Pakeisti XIV skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

XIV SKYRIUS

DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ, KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ IR SPECIALIŲJŲ MISIJŲ DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, DARBO UŽMOKESTIS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

 

96 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis

1. Darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (toliau šiame skyriuje – darbuotojai), mokamas darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priemokų už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą;

3) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;

4) premijų už labai gerą darbą ar atlikus vienkartines užduotis.

2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomos kitos funkcijos, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, detalizuojami darbuotojų pareigybių pareiginės algos dydžio, viršijančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų pareiginės algos dydį, nustatymo kriterijai (darbuotojo veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos dydžiai, pareiginės algos dydžių intervalai konkrečioms darbuotojų pareigybėms, priemokų ir premijų dydžiai ir jų skyrimo tvarka ir sąlygos. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

3. Darbuotojo minimalus pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai.

4. Pareiginės algos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje darbuotojo pareigybei nustatyto pareiginės algos dydžių intervalo. Darbuotojo maksimalus pareiginės algos dydis negali viršyti ministro pareiginės algos, apskaičiuotos vadovaujantis Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymu.

5. Darbuotojo pareiginė alga, apskaičiuota šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, nurodoma darbo sutartyje. Pareiginė alga nustatoma iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.

6. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos dydžio.

7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

8. Darbuotojui gali būti skiriama premija už labai gerą darbą ar vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

 

97 straipsnis. Darbuotojų garantijos

1. Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

2. Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinės pareiginės algos dydžio kompensacija. Ši kompensacija mokama, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

3. Materialines pašalpas ir kompensacijas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

4. Užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka darbuotojas gali būti apdraudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra apdraustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos garantijos nustatomos darbo sutartyje.

5. Darbuotojui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos.“

 

39 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos

diplomatinės tarnybos įstatymo

priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATŲ PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR MINIMALŪS PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

 

Eil. Nr.

Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Užsienio reikalų ministerijoje

Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose

Minimalus

pareiginės algos

koeficientas (pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)

1.

Politikos direktorius

1,96

2.

Departamento direktorius,

Grupės vadovas,

Ambasadorius, reziduojantis Lietuvos Respublikoje,

Generalinis inspektorius

Ambasadorius

1,74

3.

Ambasadorius ypatingiems pavedimams (struktūrinio padalinio sudėtyje),

Departamento direktoriaus pavaduotojas,

Departamento patarėjas,

Grupės patarėjas

Ambasadorius ypatingiems pavedimams,

Laikinasis reikalų patikėtinis,

Generalinis konsulas,

Įgaliotasis ministras

1,44

4.

Skyriaus vedėjas

Konsulas – konsulinės įstaigos vadovas,

Ministras patarėjas

1,32

5.

Patarėjas

Patarėjas

1,18

6

Pirmasis sekretorius

Pirmasis sekretorius,

Konsulas

1,13

7

Antrasis sekretorius

Antrasis sekretorius,

Vicekonsulas

1,08

8

Trečiasis sekretorius

Trečiasis sekretorius

1,03

9

Atašė

Atašė

0,99“.

 

40 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 2 priedą.          

 

41 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnį, 35 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnis ir 35 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir užsienio reikalų ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima iki 2024 m. gruodžio 31 d.

4. Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami diplomato iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą kartu su priedu už diplomatinį rangą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga kartu su priedu už diplomatinį rangą negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstytuose Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

5.  Įsigaliojus šiam įstatymui, Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šių sutarčių galiojimo pabaigos mokama ne mažesnio dydžio nei jiems buvo nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnį pareiginė alga. Įsigaliojus šiam įstatymui, darbuotojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta iki darbo sutarčių galiojimo pabaigos.

6. Diplomatams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas diplomatinėje tarnyboje ar valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į diplomatinę tarnybą. Šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems diplomato pareigas ir priimtiems į diplomato pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

7. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo, tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros, diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

8. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 13 punktuose nustatyti reikalavimai iki šio įstatymo įsigaliojimo į diplomato pareigas priimtiems diplomatams taikomi tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių diplomatai gali būti pripažinti neatitinkančiais šių reikalavimų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo.

9. Įsigaliojus šiam įstatymui, diplomatą į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvertina pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo nušalinimo pagrįstumą vadovaudamasis šio įstatymo 28 straipsnyje išdėstytu Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Nustačius, kad nušalinti nuo pareigų nebėra tikslinga ir pagrįsta, nuo pareigų nušalintas diplomatas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su buvusiais diplomatais sudarytos mentorystės sutartys galioja iki šių sutarčių termino pabaigos.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas