Projektas XIIIP-4364(2)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 2, 3, 8, 9, 12, 13, 21, 34, 35 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 201 IR 331 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2020 m.                    d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:

7. Karinė įranga suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) ir mokymų bei pratybų su Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenė) vienetais metu LŠS koviniams būriams taikomi tarnybą kariuomenėje reglamentuojantys statutai.“

 

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) rengia šaulius ginkluotai valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui, o karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu dalyvauja ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime;“.

 

4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime:

1) LŠS koviniai būriai tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis;

2) šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius, šaulius, tarnaujančius LŠS koviniuose būriuose, esančius tikrosios karo tarnybos kariais, ir šaulius, įtrauktus į šios dalies 3 punkte nurodytus vienetus, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui, taip pat organizuoja ir vykdo pilietinį pasipriešinimą.;

3) LŠS vadas iš šaulių, išskyrus jaunuosius šaulius ir šaulius, tarnaujančius LŠS koviniuose būriuose, esančius tikrosios karo tarnybos kariais, sudaro kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis.“

 

5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos, LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo išlaidos (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos su pagalba LŠS veiklai administruoti susijusios išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise  LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą.“

 

6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Kariuomenės vadui priėmus sprendimą,  kariuomenėje gali būti neatlygintinai saugoma LŠS Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduota karinė įranga. Sprendime nurodoma karinės įrangos saugojimo vieta, terminas, asmuo, įgaliotas pasirašyti pasaugos sutartį ir karinės įrangos priėmimo ir perdavimo aktą.“

 

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu

Papildyti Įstatymą 201 straipsniu:

201 straipsnis. Šaulių pagalba savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu

Šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius, šaulius, tarnaujančius LŠS koviniuose būriuose, LŠS vado sudarytuose koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskirtuose ginkluotosioms pajėgoms, taip pat šaulius, esančius tikrosios karo tarnybos kariais, karo padėties metu padeda savivaldybės administracijos direktoriui arba karo komendantui Karo padėties įstatyme nustatytais atvejais vykdyti minėtame įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui nustatytas funkcijas. Šauliai šiame straipsnyje nurodytą pagalbą teikia LŠS vado ar jo įgalioto asmens įsakymu, gavus savivaldybės administracijos direktoriaus ar karo komendanto prašymą.“

 

8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnis. Bendradarbiavimo sutartys

LŠS bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, švietimo įstaigomis išsamiau reglamentuoja LŠS ir atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, švietimo įstaigų bendradarbiavimo sutartys. Šis reikalavimas netaikomas, kai šauliai teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, kaip tai numatyta šio įstatymo 201 straipsnyje.“

 

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 331 straipsniu

Papildyti Įstatymą 331 straipsniu:

331 straipsnis. Šaulių teisės ir pareigos, teikiant pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu

1.  Kai šauliai teikia šio įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, jie turi teisę:

1)  reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos, nepažeidinėtų įstatymų ir savivaldybės administracijos direktoriaus ar karo komendanto įsakymų;

2)  reikalauti, kad asmenys pateiktų informaciją ar dokumentus, kurie yra reikalingi šauliui pavestoms pareigoms vykdyti.

2.  Kai šauliai teikia šio įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, jie privalo:

1)  gerbti žmogaus teises ir laisves;

2)  atlikdami pavestas užduotis, dėvėti šaulio uniformą ar šaulio skiriamuosius ženklus, prisistatyti ir pateikti šaulio pažymėjimą;

3)  laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, patikėtas užduotis atlikti laiku ir tiksliai.“

 

10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Šis straipsnis netaikomas karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu.“

 

11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1.Papildyti 35 straipsnį nauja 4 dalimi:

4. LŠS šauliai, kurie dalyvauja bendrose karinių vienetų ir LŠS padalinių pratybose, karinių vienetų kovinio parengimo pratybose, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas karių fiziologines mitybos normas.“

2. Buvusias 35 straipsnio 4–8 dalis laikyti atitinkamai 5–9 dalimis.

 

12 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnį  ir jį išdėstyti taip:

41 straipsnis. Valstybės turto perdavimas LŠS

1. Perduodant valstybės ar savivaldybių turtą LŠS valdyti, naudoti ar disponuoti juo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomas tiek, kiek šio turto perdavimo LŠS nereglamentuoja šis įstatymas.

2. Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju, sprendimą perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą priima krašto apsaugos ministras.

3. Vyriausybės sprendimu gali būti perduotas LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise kariuomenės patikėjimo teise valdomas trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas LŠS šio įstatymo 8 straipsnyje numatytiems LŠS uždaviniams įgyvendinti.

4. Vyriausybei ar krašto apsaugos ministrui priėmus sprendimą perduoti turtą, turtas perduodamas pagal turto perdavimo–priėmimo aktą.

5. LŠS gautą valstybės turtą privalo naudoti pagal paskirtį ir tik šio įstatymo 8 straipsnyje numatytiems uždaviniams įgyvendinti, taip pat laikytis šiam turtui nustatytų priešgaisrinės saugos, sandėliavimo, sanitarinių ir kitų turto valdymo srities taisyklių.

6. LŠS, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais, valstybės turto negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. 

7. LŠS patikėjimo teise valdomas valstybės turtas pripažįstamas  nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti mutatis mutandis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo tvarka.“

 

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šio įstatymo 1, 5, 6, 11 ir 12 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 2, 3, 4, 7, 8, 9 ir 10 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgalioja institucija, krašto apsaugos ministras iki 2020 m. birželio  30 d. priima šio įstatymo 1, 5, 6, 11 ir 12 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos valstybės turto perdavimo procedūros vykdomos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos kariuomenės vado sprendimu perduotas Lietuvos šaulių sąjungai valstybės trumpalaikis materialusis turtas pagal turto patikėjimo ar panaudos sutartį laikomas perduotu Lietuvos šaulių sąjungai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir Lietuvos kariuomenei negrąžinamas. Įsigaliojus šiam įstatymui dėl šio turto sudarytų turto patikėjimo ar panaudos sutarčių galiojimas baigiasi, taip pat Lietuvos

 

kariuomenė nurašo šį turtą iš savo apskaitos registrų.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas