.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga,   Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius,   tel. (8 5) 261 2363,

faks. (8 5) 212 4335, el. p. [email protected].

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,   kodas 188620589


 

Adresatams pagal sąrašą

 

 

 

 

2024-             Nr.

 

DĖL ĮSAKYMO PROJEKTO PATEIKIMO IŠVADOMS GAUTI

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) parengė ir teikia išvadoms gauti  Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo „Dėl universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų aprašo“ patvirtinimo projektą (toliau – Įsakymo projektas).

Įsakymo projekto tikslas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu nustatyti universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimus, įskaitant universaliosios pašto paslaugos teikėjo tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus.

 

Įsakymo projekto rengimą paskatinusios priežastys

2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymą (toliau – Pašto įstatymas), kuriuo siekiama iš esmės peržiūrėti universaliosios pašto paslaugos (toliau – UPP) teikimo teisinį reguliavimą,  užtikrinti šiai paslaugai nustatytų kokybės reikalavimų vykdymą ir naujų technologijų diegimą.

Mažėjant korespondencijos siuntų skaičiui, 2017–2019 m. laikotarpiu kasmet augęs UPP pašto siuntų kiekis nuo 2020 m. pradėjo mažėti, todėl būtina peržiūrėti UPP teikimo teisinį reguliavimą. 2023 m. buvo išsiųsta ir gauta 8,0 mln. UPP pašto siuntų. Nuo 2018 m. šis skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai (59,8 proc.). Taip pat trejus metus iš eilės augusios UPP teikimo pajamos 2020 m. ėmė mažėti ir per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m. nukrito 47,9 proc. Spartus UPP pajamų mažėjimas formuoja sąlygas susidaryti UPP nuostoliams, kurie, vadovaujantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, jeigu UPP teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Naujų technologijų plėtra, ypač didėjantis elektroninių ryšių priemonių naudojimas, skatina svarbius pokyčius pašto paslaugos sektoriuje. Jie sąlygoja, kad nors ir nuosekliai mažėja tradicinių laiškų skaičius, tačiau sparčiai daugėja pašto siuntinių, taip pat nuosekliai auga ir pašto paslaugos rinka bei keičiasi pašto paslaugos teikimo pobūdis. Įsakymo projektu siekiama  sudaryti sąlygas UPP teikėjui lanksčiau reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas, skatinti jį siekti veiklos efektyvumo teikiant UPP, užtikrinti šiai paslaugai nustatytų kokybės reikalavimų vykdymą ir naujų technologijų diegimą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus pokyčius pašto sektoriuje, Įsakymo projektu siekiama šių pagrindinių tikslų:

1.   Teisėkūros proporcingumo ir aiškumo.

Siekiant kurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, vietoje šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymų: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 3-46 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro  2013 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 3-128 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro  2013 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 3-259 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl UPP taisyklių patvirtinimo), rengiamas vienas Įsakymo projektas, kuris nustato universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimus, universaliosios pašto paslaugos teikėjo tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus, taip pat pašto siuntų adresavimo tvarką. Tuo tarpu minėti tris susisiekimo ministro įsakymai pripažįstami netekusiais galios. Tokiu būdu būtų mažinama administracinė ir kitokia našta, laikomasi aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, principo.

Įsakymo projekte taip pat norima atsisakyti atsikartojančio teksto, kuris išdėstytas Pašto įstatyme.

2. Efektyvaus UPP teikimo reguliavimo.

Siekiant užtikrinti, kad Įsakymo projektas būtų technologiškai neutralus, ir UPP paslaugos atitiktų vartotojų poreikius, Įsakymo projekte siekiama atsisakyti nuostatų, kurios praktikoje yra neveiksmingos ir gali būti suprantamos dviprasmiškai, taip pat nuostatų, kurios gali trukdyti inovatyvių sprendimų įgyvendinimui.

Įsakymo dėl UPP taisyklių patvirtinimo 12.2. papunktyje yra numatyta, kad gavėjai gali atsisakyti gautos pašto siuntos jos neišpakavę, tačiau praktikoje gavėjas priimtos siuntos atsisakyti negali, ypač jei jis pasirašė ar siuntos gavimą patvirtino kitu būdu, užtikrinančiu pašto siuntos įteikimą. Gavėjui yra suteikta galimybė atsisakyti siuntos jos dar nepriėmus, tačiau, jei siunta gavėjo buvo priimta, atsisakymo galimybė teisiškai nebegalioja. Todėl Įsakymo projekte įtvirtinama, kad gavėjai turi teisę nepriimti pašto siuntos.

Įsakymo dėl pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo 8 punkte numatyta, kad UPP teikiama sutartojoje paslaugos teikimo vietoje ne trumpiau kaip 24 mėnesius, šioje teritorijoje tinklo charakteristikų 7 punkto reikalavimai netaikomi. Kitaip tariant, vietovėse, kuriose paslaugų teikimas keičiamas iš stacionaraus į Mobilaus laiškininko teikiamas paslaugas Įsakyme dėl pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo yra numatyta UPP teikėjo pastovėjimo paslauga, kurios metu, 15 minučių yra teikiamos UPP paslaugos. Statistiniai duomenys rodo, kad naudotojai nesinaudoja galimybe gauti UPP pastovėjimo vietose, didžiojoje daugumoje pastovėjimo vietų naudotojai visiškai nesilanko. Atliktas naudotojų tyrimas taip pat parodė, kad didžiajai daugumai respondentų pastovėjimo vieta nėra aktuali. Taigi siekiant UPP paslaugos teikimo efektyvumo pastovėjimo paslaugos atsisakoma kaip būtinosios, tačiau UPP teikėjas galės išlaikyti pastovėjimo vietas tam tikrose vietovėse, jeigu būtų tam poreikis.

Šiuo metu Įsakyme dėl pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo numatyti skirtingi reikalavimai pašto tinklui miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikros miesto gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiumi gali būti mažesnės nei kai kurios kaimo gyvenamosios vietovės, toks skirstymas neatitinka realių naudotojų poreikių naudotis UPP.

Todėl Įsakymo projekte siūloma diferencijuoti reikalavimus pašto tinklui pagal gyvenviečių gyventojų skaičių:

-     gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų;

-     gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, arba turinčiose kurorto statusą.

3 tūkst. gyventojų riba buvo nustatyta remiantis naudotojų poreikių analizėmis. Statistiniai duomenys rodo, kad pašto skyriuose, esančiuose gyvenvietėse su mažiau nei 3 tūkst. gyventojų arba turinčiose kurorto statusą, vidutiniškai per mėnesį išsiunčiama iki 200 UPP siuntų. Be to, šiuo metu net 23 tokiose gyvenvietėse veikiantys pašto skyriai generuoja didelius UPP teikimo nuostolius, kurie kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis, o prognozės rodo, kad iki 2027 m. šis skaičius gali padvigubėti. Pastebėta, kad pašto skyriuose, įsteigtuose mažesnėse gyvenvietėse arba kurortuose, vidutiniškai per mėnesį apsilanko iki 2 tūkst. klientų, kurie daugiausiai naudojasi ne UPP, o kitomis paslaugomis, tokiomis kaip finansinės paslaugos ar prekių įsigijimas. Atsižvelgiant į ilgalaikę UPP paklausos mažėjimo tendenciją ir siekiant užtikrinti šios paslaugos finansinį tvarumą, tikslinga nustatyti tinklo reikalavimus pagal gyvenvietės gyventojų skaičių. Toks sprendimas leis geriau suderinti paslaugos pasiūlą su realiais vartotojų poreikiais ir užtikrins efektyvesnį UPP tinklo veikimą.

Įsakymo dėl pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo 13 punkte numatyta, kad UPP turi būti suteikiama sutartojoje paslaugos teikimo vietoje ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo naudotojo pateikto užsakymo dienos, išskyrus atvejus, kai su naudotoju sutariama vėlesnė paslaugos suteikimo diena. Nuosekliai mažėjant tradicinių laiškų skaičiui ir siekiant ir toliau išlaikyti, kad UPP paslaugos būtų visuotinai prieinamos ir kokybiškos, Įsakymo projekte numatoma, kad UPP turi būti suteikiama sutartojoje paslaugos teikimo vietoje ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo naudotojo pateikto užsakymo dienos, išskyrus atvejus, kai su naudotoju sutariama vėlesnė paslaugos suteikimo diena. Tokiu būdu siekiama, kad UPP tarifai būtų prieinami gyventojams, o UPP patiriami nuostoliai eksponentiškai nedidėtų. UPP pašto siuntų surinkimo ir pristatymo periodiškumą pritaikius prie realių UPP naudotojų poreikių, bus užtikrinamas tiek UPP teikimo finansinis tvarumas, tiek prisidedama prie aplinkos apsaugos tikslų siekimo.

Įsakymo dėl kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo 4.1. papunktis numato, kad visiems naudotojams vienodomis sąlygomis universaliosios pašto paslaugos nenutrūkstamą teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure). Kadangi nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai aiškiai neapibrėžia darbo dienos sąvokos, siūloma šią sąvoką apibrėžti Įsakymo projekte Įsakymo taikymo tikslais, numatant, kad darbo dienos suprantamos kaip UPP teikėjo viešai skelbiamos savaitės dienos, kuriomis UPP teikėjas teikia UPP paslaugą, bet ne mažiau, kaip 5 dienas per savaitę. Įsakymo projekto taikymo tikslais bus nustatyta darbo dienos sąvoka, kuri neprieštarauja 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (toliau – Pašto direktyva). Tokiu būdu bus aiškiai reglamentuota, kokiomis dienomis privalo dirbti UPP teikėjas.

Įsakymo dėl kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo 4.2. papunktis numato bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą per darbo dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai Susisiekimo ministerija nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias UPP teikimą. Siekiant nuoseklaus Įsakymo projekto rengimo, bei atsižvelgiant, į tai, kad Pašto įstatyme yra numatyta galimybė siuntą atsiimti paštomate ar kitu paslaugos gavėjui patogiu būdu, Įsakymo projekte numatyta bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą per UPP teikėjo darbo  dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, ar kitą vietą, jeigu gavėjas tam neprieštarauja, išskyrus ekstremaliųjų situacijų, nepaprastosios padėties ar mobilizacijos atvejus, kai Susisiekimo ministerija nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias UPP teikimą.

Šiuo metu Įsakyme dėl kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo numatyta 85% pirmenybinių korespondencijos siuntų pristatyti per D+1, o 97% pirmenybinių korespondencijos siuntų pristatyti per D+3, 97% pašto siuntinių pristatyti per D+4. D – pašto siuntos priėmimo siųsti data; n – darbo dienų skaičius nuo pašto siuntos priėmimo siųsti datos iki jos pristatymo gavėjui datos. Atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą, besikeičiančius UPP naudotojų poreikius bei į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką ir siekiant sudaryti galimybę UPP teikėjui lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius, Įsakymo projekte keičiami siuntų pristatymo Lietuvoje terminai, numatant, kad 85% pirmenybinių korespondencijos siuntų būtų pristatoma per D+3, o 97% pirmenybinių korespondencijos siuntų būtų pristatoma per D+5, 97% pašto siuntinių pristatyti per D+5. UPP pašto siuntų surinkimo ir pristatymo periodiškumą pritaikius prie realių UPP naudotojų poreikių, bus užtikrinamas tiek UPP teikimo finansinis tvarumas, tiek prisidedama prie aplinkos apsaugos tikslų siekimo. Be to skaičiai rodo, kad vienas namų ūkis per metus vidutiniškai išsiunčia tik iki vienos universaliosios pašto siuntos, kas reiškia, kad universalioji pašto paslauga praranda aktualumą, naudojimasis ja retas ir labiau atsitiktinis, todėl pristatymo terminų ilginimas neigiamo poveikio naudotojams neturės, o priešingai, leis optimizuoti UPP kaštus bei pasiūlyti naudotojams prieinamesnius paslaugų tarifus.

Siekiant užtikrinti, kad UPP siuntos būtų pristatomos ir technologiškai pažangiais būdais, kurie patogūs vartotojams, pavyzdžiui, paštomatais, Įsakymo projekte papildoma adresavimo tvarka, numatant, kad siuntėjas ir gavėjas nurodytų mobiliojo ryšio numerį. Atkreiptinas dėmesys, kad ši adresavimo tvarka įtraukinat mobiliojo ryšio numerį bus taikoma palaipsniui kol naudotojai įpras. Siuntos, kuriose nebus nurodomas mobiliojo ryšio numeris ir toliau bus pristatomos gyventojams jiems įprastais būdais. Tačiau nurodytas mobiliojo ryšio numeris suteiks UPP teikėjui galimybę suteikti universaliąją pašto paslaugą naudotojams patogesniu būdu, naudojant šiuolaikiškus sprendimus: pvz. informuoti gavėją trumpąją žinute apie gautą siuntą, fizinį parašą, patvirtinantį pašto siuntos gavimą, pakeisti siuntai priskiriamu gavėjui nusiunčiamu kodu, kas plačiai naudojama kurjerinėse paslaugose. Pažymėtina, kad atlikta vartotojų apklausa parodė, kad 90 proc. respondentų sutiktų nurodyti telefono numerį, jeigu dėl to paslaugų pristatymas būtų greitesnis ar patogesnis.

Pašto direktyvos 3 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės imasi priemonių, kad universaliųjų paslaugų teikėjas (-ai) užtikrintų kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus tam tikras aplinkybes ir geografines sąlygas, kurias nacionalinės reguliavimo institucijos laiko išskirtinėmis, paslaugų minimumą. Jeigu nacionalinės reguliavimo institucijos nustato tokio pobūdžio išimtis, jos apie tai praneša Europos Komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra nuostatų, kurios numatytų tokios išimties taikymą, ir į tai, kad praktikoje Europos Sąjungos valstybės narės jau yra pritaikę šią nuostatą, Įstatymo projekte numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi tam tikras aplinkybes ir sąlygas susijusias su geografine padėtimi, universaliosios pašto paslaugos apimtimi, gyventojų tankumu ar kitus objektyvius kriterijus, kuriuos pagrindžia universaliosios pašto paslaugos teikėjas, gali nustatyti išimtis dėl Įsakymo projekto 21.1 papunktyje nustatyto reikalavimo. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba apie šias išimtis informuoja Susisiekimo ministeriją ir Europos Komisiją.

Įsakymo projektas yra paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad Pašto įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. visi suinteresuoti asmenys gali pateikti pastabas ir pasiūlymus per 7 darbo dienas nuo Įsakymo projekto paskelbimo. Atskirų konsultacijų su visuomene dėl įsakymo projekto nenumatoma.

Įsakymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės (grupės vadovas – Darius Stravinskas, tel. 869441323, el. paštas [email protected]) vyresnioji patarėja Eglė Sikorskaitė-Narkun, tel. 866031986, el. p. [email protected].

 

PRIDEDAMA: 

1.   Įsakymo projektas, 8 lapai. 

 

2.   Direktyvos 97/67/EB ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo dėl universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo projekto atitikties lentelė, 5 lapai.

 

 

 

Susisiekimo viceministrė                                                                            Agnė Vaiciukevičiūtė


 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

2024 -                RAŠTO NR.

ADRESATŲ SĄRAŠAS

 

 

 

Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Valstybės duomenų agentūra

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Lietuvos Savivaldybių asociacija