Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025–2027 METŲ BIUDŽETO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2024 m.                   d. Nr.

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio pasaulio ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis toliau stiprinti Lietuvos Respublikos saugumą, padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika;

atsižvelgdamas į tai, kad 2025 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikomas Stabilumo ir augimo paktas – 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97;

įvertindamas poreikį valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, kaip nustatyta 2024 m. birželio 19 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Agreguotų Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamų ir 2025–2027 metų agreguoto asignavimų limito patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1)         agreguotos Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamos – 30 211 285 tūkst. eurų 2025 metams, 32 177 089 tūkst. eurų 2026 metams ir 33 972 430 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas);

2)         2025–2027 metų agreguotas asignavimų limitas – 34 518 850 tūkst. eurų 2025 metams, 35 985 409 tūkst. eurų 2026 metams ir 36 576 325 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto pajamų, Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų valstybės biudžeto asignavimų ir biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2025 metų pajamų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1)         Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto pajamos – 17 978 765 tūkst. eurų (įskaitant 2 445 930 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (2 priedas);

2)         Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 099 916 tūkst. eurų (įskaitant 3 587 900 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija 2025 metų valstybės biudžeto pajamas 5 121 151 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 662 587 tūkst. eurų, 2027 metų – 23 484 994 tūkst. eurų (3 priedas);

3)         biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2025 metų pajamos – 549 894 tūkst. eurų (4 priedas).

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2025 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

1. Šiuo įstatymu numatomas Lietuvos Respublikos 2025 metų savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).

2. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2025 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į Lietuvos Respublikos konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,64 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,62 procento, kintamoji dalis – 7,02 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perveda savivaldybei lėšas iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 64,53 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 85,69 procento;

c) Neringos savivaldybei – 30,43 procento;

d) Palangos miesto savivaldybei – 93,49 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 83,54 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 97,08 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 95,35 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 79,09 procento;

i) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 088  680 tūkst. eurų (6 priedas).

3. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 6 priede nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 6 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms, nustato dotacijų panaudojimo 2025 metais tikslus, jų stebėsenos rodiklius, siektinas reikšmes ir apie tai praneša atitinkamoms savivaldybėms.

2. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirsto savivaldybėms savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms joms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas.

3. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirstytas valstybės biudžeto dotacijas perveda savivaldybėms, atsižvelgdami į lėšų poreikį, o dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

4. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto dotacijas, skirtas joms, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

5. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, kuri bus naudojama projektams vykdyti.

5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą:

1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp:

a) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

b) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;

2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

6 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 703,6 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

7 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 436 075 tūkst. eurų, iš jų 39 880 tūkst. eurų valstybės biudžeto 2022 metų įsiskolinimui padengti.

8 straipsnis. 2025 metų valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

2025 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0175, valstybinių pensijų bazės dydis – 73,62 euro.

9 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį

2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį. 2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį.

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2025 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 449 900 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 332 175 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 149 000 tūkst. eurų. Per 2025 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 29 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;

5) dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 54 500 tūkst. eurų.

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2025 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 5 952 903 tūkst. eurų.

12 straipsnis. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitai

1. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus), turinčių teisę skolintis, 2025 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitas) – 378 995 tūkst. eurų. Į centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą neįtraukiami skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti.

2. 2025 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 51 500 tūkst. eurų. 2025 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 41 200 tūkst. eurų.

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant valstybės biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) (toliau šiame punkte – projektai) Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, esant papildomų lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, – perskirstyti Valstybės investicijų 2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas projektams įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, jų programų ir projektų pagal Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytą paskirtį;

2) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal finansines priemones, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą;

3) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų atsiradimo;

4) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 20 000 tūkst. eurų magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimo, kapitalinio remonto darbams finansuoti, 20 000 tūkst. eurų žvyrkeliams asfaltuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių;

5) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 3 priede teismams numatytus 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis (ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui).

2. Šio įstatymo 6 priede nurodytiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 6 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams:

a) su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti;

b) su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis apmokamas išlaidas) apmokėti;

c) nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti;

d) nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti;

e) Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti (įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose);

f) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms (įskaitant karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūrą, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus) ir kapitalo investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti;

g) išlaidoms, susijusioms su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados dislokavimu nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje, apmokėti;

h) valstybės rezervo ir (arba) Vyriausybės rezervo lėšomis finansuojamoms išlaidoms apmokėti (kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka);

i) išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose ginant Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesus (įskaitant dalyvavimą arbitražų, ikiteisminių derybų, taikinimo ar mediacijos procesuose, teisinių išvadų ginčo klausimais parengimą ir kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu), taip pat atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose kitais klausimais, apmokėti;

y) smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (arba) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu (kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų);

j) išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose (įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai), taip pat dvišalėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti;

k) pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti;

l) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams;

m) valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti;

n) socialinei globai asmenims su sunkia negalia pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą teikti ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą mokėti (kai nepakanka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų asignavimų);

2) leisti įmokėtų į valstybės biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama bei biudžetinių įstaigų pajamos, būtų finansuojama laiku;

3) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš savo asignavimuose šiam tikslui numatytų lėšų ir įmokėtas į valstybės biudžetą, bet nepanaudotas šiam tikslui skirtas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, skirtas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, finansų ministro nustatyta tvarka atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių.

4. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų (suderinus su Finansų ministerija):

1) Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti – turtui įsigyti mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2025 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas panaudojant 2024 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos;

3) savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

6. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.

7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų:

1) aukštosioms mokykloms – studentų, 2025 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms apmokėti;

2) savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, – valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimo ir atnaujinimo išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka apmokėti;

3) savivaldybėms – savivaldybių švietimo įstaigų pedagogų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą, darbo užmokesčiui padidinti, profesinio orientavimo išlaidoms, socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymo, maitinimo ir vežiojimo išlaidoms, taip pat neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, patirtoms neformaliojo vaikų švietimo išlaidoms apmokėti;

4) valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms – šių institucijų tinklui optimizuoti, mokslo ir studijų kokybei ir prieinamumui bei mokslo ir studijų personalo darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti;

5) savivaldybėms ir (arba) valstybės biudžeto asignavimų valdytojams – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados narių šeimų narių ugdymo pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas sąlygų sudarymo (įskaitant infrastruktūrą), ugdymo, švietimo, kitoms su švietimu susijusioms reikmėms finansuoti.

8. Kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų užsienio subjektams Lietuvos diasporos organizacijų ir įstaigų bendruomeniškumui skatinti, kultūros, švietimo veiklai vykdyti, įskaitant turto įsigijimą ir infrastruktūros šiai veiklai vykdyti gerinimą.

14 straipsnis. Valstybės investicijų 2025 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2025 metų programa (7 priedas).

15 straipsnis. 2025 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2025 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (8 priedas).

16 straipsnis. 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata (9 priedas).

17 straipsnis. 2025–2027 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmių patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2025–2027 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmės (10 priedas).

18 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu –3,0 procentų bendrojo vidaus produkto 2025 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2. Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus balansas bus gerinamas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

1 priedas

AGREGUOTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2025–2027 METŲ KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS IR 2025–2027 METŲ AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS

			Tūkst. Eur
Agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos / agreguotas asignavimų limitas	2025 m.	2026 m.	2027 m.
BIUDŽETŲ PAJAMOS (pinigų principu), iš jų:
Valstybės biudžeto pajamos	17 978 765	19 150 066	20 252 845
Savivaldybių biudžetų pajamos	6 679 305	7 021 743	7 291 781
iš jų dotacijos iš valstybės biudžeto	2 524 779	2 584 264	2 599 934
Valstybės socialinių fondų pajamos, iš jų:	8 763 275	9 428 554	10 121 207
Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos	8 654 053	9 312 668	9 999 985
iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos	3 438 344	3 760 521	4 157 830
Garantinio fondo pajamos	53 887	56 944	59 305
Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos	55 335	58 942	61 917
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos	3 939 769	4 209 998	4 491 115
iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos	1 186 706	1 288 487	1 426 754
AGREGUOTOS KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS	30 211 285	32 177 089	33 972 430
BIUDŽETŲ ASIGNAVIMŲ LIMITAI, iš jų:
Valstybės biudžetui tenkanti asignavimų limito dalis	23 099 916	23 662 587	23 484 994
Savivaldybių biudžetams tenkanti asignavimų limito dalis	6 679 305	7 021 743	7 291 781
iš jos dotacijos iš valstybės biudžeto	2 524 779	2 584 264	2 599 934
Valstybės socialiniams fondams tenkanti asignavimų limito dalis, iš jo:	7 949 689	8 724 353	9 492 953
Valstybinio socialinio draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis	7 906 367	8 671 341	9 428 653
iš jos iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos	3 438 344	3 760 521	4 157 830
Garantiniam fondui tenkanti asignavimų limito dalis	28 353	36 284	45 785
Ilgalaikio darbo išmokų fondui tenkanti asignavimų limito dalis	14 969	16 728	18 515
Privalomojo sveikatos draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis	3 939 769	4 209 998	4 491 115
iš jos iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos	1 186 706	1 288 487	1 426 754
AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS	34 518 850	35 985 409	36 576 325

_______________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

	Tūkst. Eur
Pajamos	Iš viso
PAJAMOS	15 435 923
MOKESČIAI	14 730 770
Pajamų ir pelno mokesčiai	5 376 799
Gyventojų pajamų mokestis	3 389 189
Pelno mokestis	1 880 610
Laikinasis solidarumo įnašas	107 000
Turto mokesčiai	15 000
Nekilnojamojo turto mokestis	15 000
Prekių ir paslaugų mokesčiai	9 218 971
Pridėtinės vertės mokestis	6 831 868
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą	34 425
Akcizai	2 181 097
Loterijų ir lošimų mokesčiai	76 500
Transporto priemonių mokesčiai	61 967
Mokesčiai už aplinkos teršimą	33 114
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai	120 000
KITOS PAJAMOS	705 153
Turto pajamos	265 876
Palūkanos už paskolas	29 726
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius	61 255
Lietuvos banko pelno įmokos	14 000
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos	131 561
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius	25 122
Angliavandenilių išteklių mokestis	1 523
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise	2 689
Pajamos už prekes ir paslaugas	295 509
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas	119 340
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą	3 066
Konsulinis mokestis	15 501
Žyminis mokestis	13 712
Rinkliavos	62 632
Kitos pajamos	81 258
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų	100 336
Kitos neišvardytos pajamos	43 432
SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS	96 912
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos	95 258
Žemės realizavimo pajamos	19 323
Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos	75 935
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)	1 654
Akcijos ir kitos gautinos sumos	1 654
IŠ VISO	15 532 835
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos	2 445 930
IŠ VISO	17 978 765

_______________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

3 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025–2027 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

				Tūkst. Eur
Valstybės veiklos sritys / valstybės biudžeto asignavimų valdytojai		2025 m.	2026 m.	2027 m.
	I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS	267 974	264 050	275 545
	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija	9 058	9 116	8 921
	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija	53 719	56 659	55 413
	Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė	10 074	9 805	9 801
	Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija	10 389	8 915	29 871
	iš jų asignavimai politinėms partijoms	5 502	5 502	5 502
	Vyriausioji tarnybinės etikos komisija	1 596	1 617	1 689
	Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	22 801	22 309	22 473
	iš jų lėšos kompensacijai už nusavintą Lietuvos žydų privatų turtą	5 285	5 285	5 285
	Viešojo valdymo agentūra	3 229	4 338	2 676
	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	157 108	151 291	144 701
	II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS	752 857	580 419	652 983
	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	752 857	580 419	652 983
	III SKYRIUS. ENERGETIKA	790 568	743 192	461 802
	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba	10 116	10 536	10 536
	Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija	2 533	2 688	2 508
	Lietuvos Respublikos energetikos ministerija	777 919	729 968	448 758
	IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA	1 804 861	2 078 562	2 431 259
	Lietuvos Respublikos finansų ministerija	1 780 684	2 054 052	2 406 339
	iš jų:
	Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos	71 812	81 624	86 075
	Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas	1 448	1 448	1 448
	lėšos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms	1 900	1 900	1 900
	Valstybės duomenų agentūra	24 177	24 510	24 920
	V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI	869 560	956 866	365 224
	Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	3 487	3 527	3 522
	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	861 422	948 826	357 186
	Viešųjų pirkimų tarnyba	4 651	4 513	4 516
	VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA	2 616 683	2 681 745	2 806 124
	Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas	59 218	53 078	52 448
	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba	19 014	19 343	19 738
	Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2 508 316	2 578 453	2 705 350
	iš jų:
	Valstybės gynybos fondo lėšos	240 157	328 052	358 877
	lėšos Lietuvos šaulių sąjungai	20 718	23 031	29 891
	Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba	29 595	30 331	28 048
	Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga	540	540	540
	VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS	838 524	831 093	796 287
	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	838 524	831 093	796 287
	VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS	471 915	479 738	479 575
	Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija	483	479	485
	Etninės kultūros globos taryba	355	357	353
	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras	4 923	4 805	4 805
	Lietuvos radijo ir televizijos komisija	1 200	1 200	1 200
	Valstybinė lietuvių kalbos komisija	1 063	1 063	1 063
	Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba	782	782	782
	Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija	79 642	87 786	97 165
	Kultūros ministerija	256 839	261 756	249 694
	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	1 524	1 524	1 524
	Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba	13 310	13 300	13 495
	Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka	14 043	14 275	13 655
	Lietuvos nacionalinis muziejus	16 191	19 032	18 577
	Lietuvos nacionalinis dailės muziejus	17 599	11 321	11 424
	Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus	5 720	5 448	5 448
	Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras	21 003	21 103	24 848
	Lietuvos nacionalinis dramos teatras	8 092	6 092	6 092
	Nacionalinis Kauno dramos teatras	4 319	4 319	4 319
	Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija	8 731	9 035	8 585
	Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai	5 548	5 513	5 513
	Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas	10 548	10 548	10 548
	IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS	6 721 019	7 150 484	7 516 111
	Nacionalinė šeimos taryba	118	120	118
	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	6 720 901	7 150 364	7 515 993
	X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI	1 168 020	1 051 000	903 015
	Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba	10 103	10 360	10 360
	Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija	1 157 917	1 040 640	892 655
	XI SKYRIUS. SVEIKATA	1 632 311	1 658 261	1 687 330
	Nacionalinė sveikatos taryba	107	107	107
	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	1 630 720	1 656 599	1 685 692
	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas	1 484	1 555	1 531
	XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS	3 415 718	3 574 821	3 488 851
	Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba	426	432	432
	Lietuvos mokslo taryba	67 564	67 668	67 668
	Lietuvos mokslų akademija	8 493	7 214	7 216
	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2 705 391	2 855 429	2 769 583
	Vilniaus universitetas	191 655	195 896	195 896
	iš jų:
	lėšos valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti	5 645	5 645	5 645
	Vytauto Didžiojo universitetas	58 413	59 695	59 695
	Kauno technologijos universitetas	77 318	79 624	79 584
	Vilniaus Gedimino technikos universitetas	62 316	63 671	63 596
	Klaipėdos universitetas	19 693	20 266	20 266
	Mykolo Romerio universitetas	17 742	17 806	17 806
	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas	73 985	69 237	69 237
	Vilniaus dailės akademija	19 840	20 241	20 241
	Lietuvos sporto universitetas	9 021	9 349	9 309
	Lietuvos muzikos ir teatro akademija	18 842	19 476	19 461
	Lietuvos energetikos institutas	8 866	9 315	9 315
	Nacionalinis vėžio institutas	3 110	3 205	3 267
	Lietuvos kultūros tyrimų institutas	3 911	4 114	4 114
	Lietuvos istorijos institutas	6 515	6 881	6 881
	Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas	4 539	4 787	4 787
	Lietuvių kalbos institutas	3 669	3 805	3 805
	Lietuvos socialinių mokslų centras	5 088	5 290	5 282
	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras	3 883	3 589	3 589
	Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras	11 227	11 821	11 821
	Gamtos tyrimų centras	11 966	12 659	12 649
	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras	21 975	23 081	23 081
	Kauno kunigų seminarija	122	122	122
	Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija	148	148	148
	XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS	365 215	364 733	365 809
	Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas	2 755	2 921	2 612
	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas	5 873	5 873	5 873
	Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas	3 916	3 916	3 916
	Lietuvos apeliacinis teismas	5 709	5 709	5 709
	Vilniaus apygardos teismas	8 456	8 456	8 456
	Kauno apygardos teismas	6 598	6 598	6 598
	Klaipėdos apygardos teismas	3 999	3 999	3 999
	Šiaulių apygardos teismas	2 860	2 860	2 860
	Panevėžio apygardos teismas	2 854	2 854	2 854
	Vilniaus miesto apylinkės teismas	14 852	14 852	14 852
	Kauno apylinkės teismas	11 864	11 864	11 864
	Klaipėdos apylinkės teismas	8 389	8 389	8 389
	Šiaulių apylinkės teismas	7 425	7 425	7 425
	Panevėžio apylinkės teismas	5 762	5 762	5 762
	Alytaus apylinkės teismas	4 292	4 292	4 292
	Marijampolės apylinkės teismas	3 566	3 566	3 566
	Tauragės apylinkės teismas	3 346	3 346	3 346
	Telšių apylinkės teismas	2 649	2 649	2 649
	Utenos apylinkės teismas	4 471	4 471	4 471
	Vilniaus regiono apylinkės teismas	5 466	5 466	5 466
	Regionų administracinis teismas	7 493	7 501	7 501
	Nacionalinė teismų administracija	15 515	15 990	16 647
	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra	58 685	58 615	58 615
	Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga	1 808	1 819	1 802
	Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga	879	872	849
	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba	957	933	921
	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija	158 130	157 174	157 958
	Lietuvos administracinių ginčų komisija	3 526	3 473	3 475
	Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	922	882	868
	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija	2 198	2 206	2 214
	XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA	129 577	162 097	169 100
	Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija	129 577	162 097	169 100
	XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA	1 255 114	1 085 526	1 085 979
	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija	1 223 957	1 054 125	1 054 325
	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	31 157	31 401	31 654
	IŠ VISO	23 099 916	23 662 587	23 484 994

_______________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

4 priedas

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ, KURIOS YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJOS, 2025 METŲ PAJAMOS

Tūkst. Eur

Valstybės veiklos sritys / biudžetinės įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos	Iš viso
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS	52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija	1
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija	25
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	1
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	25
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS	67 713
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	67 713
III SKYRIUS. ENERGETIKA	10 070
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba	10 070
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA	82 502
Lietuvos Respublikos finansų ministerija	82 482
Valstybės duomenų agentūra	20
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI	41 872
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	41 672
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	200
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA	241 254
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	241 102
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas	150
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba	2
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS	10 248
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	10 248
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS	28 536
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija	17 511
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba	645
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras	180
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka	350
Lietuvos nacionalinis muziejus	500
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus	500
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus	500
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras	4 000
Lietuvos nacionalinis dramos teatras	1 000
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija	800
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai	450
Lietuvos radijo ir televizijos komisija	1 200
Nacionalinis Kauno dramos teatras	900
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS	38 220
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	38 220
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI	9 859
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija	297
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba	9 562
XI SKYRIUS. SVEIKATA	6 125
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	6 125
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS	5 726
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	5 213
Lietuvos mokslų akademija	74
Lietuvių kalbos institutas	29
Lietuvos istorijos institutas	30
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas	30
Lietuvos kultūros tyrimų institutas	25
Lietuvos socialinių mokslų centras	325
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS	3 607
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija	3 498
Nacionalinė teismų administracija	32
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas	1
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra	13
Lietuvos apeliacinis teismas	13
Vilniaus apygardos teismas	3
Kauno apygardos teismas	1
Klaipėdos apygardos teismas	10
Šiaulių apygardos teismas	1
Panevėžio apygardos teismas	1
Klaipėdos apylinkės teismas	3
Panevėžio apylinkės teismas	2
Alytaus apylinkės teismas	2
Marijampolės apylinkės teismas	1
Telšių apylinkės teismas	1
Vilniaus regiono apylinkės teismas	1
Regionų administracinis teismas	7
Vilniaus miesto apylinkės teismas	2
Kauno apylinkės teismas	14
Šiaulių apylinkės teismas	1
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA	25
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija	25
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA	4 085
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija	4 085
IŠ VISO	549 894

_________________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

5 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO IR IŠ JŲ APSKAIČIUOTOS SUMOS SEIMO IR VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI,

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMŲ PAJAMŲ IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS)

Tūkst. Eur

Savivaldybės pavadinimas	Prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), išskyrus fiksuoto dydžio GPM, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą	iš jų – apskaičiuotos sumos, kurios naudojamos kintamajai GPM daliai (proc.) apskaičiuoti			Pajamų iš GPM dalys (proc.)
		2018–2024 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti	darbo užmokesčiui dėl minimaliosios mėnesinės algos padidinimo didinti	kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti
Vilniaus miesto	726 134	62 122	6 243	154	20,8804
Alytaus miesto	56 815	10 367	518	72	1,6338
Birštono	9 835	4 219	141	21	0,2828
Druskininkų	24 913	3 366	161	30	0,7164
Kauno miesto	365 822	34 844	1 739	251	10,5194
Klaipėdos miesto	195 697	28 803	2 188	124	5,6274
Marijampolės	59 420	7 694	269	108	1,7087
Neringos	12 584	1 597	73	23	0,3619
Palangos miesto	29 526	4 301	337	70	0,8490
Panevėžio miesto	93 677	13 487	1 311	193	2,6937
Šiaulių miesto	121 131	15 897	955	126	3,4832
Visagino	27 126	8 074	423	38	0,7800
Akmenės rajono	24 664	5 947	359	47	0,7092
Alytaus rajono	28 429	2 626	236	49	0,8175
Anykščių rajono	29 302	5 784	267	84	0,8426
Biržų rajono	26 766	4 099	521	74	0,7697
Ignalinos rajono	19 073	4 306	217	47	0,5485
Jonavos rajono	49 422	9 247	367	62	1,4212
Joniškio rajono	24 060	4 145	317	56	0,6919
Jurbarko rajono	30 523	4 644	442	59	0,8777
Kaišiadorių rajono	31 858	4 529	547	89	0,9161
Kauno rajono	132 461	9 766	799	98	3,8090
Kėdainių rajono	52 055	7 076	771	92	1,4969
Kelmės rajono	30 478	5 870	288	84	0,8764
Klaipėdos rajono	88 145	8 997	470	88	2,5347
Kretingos rajono	41 059	4 907	427	71	1,1807
Kupiškio rajono	19 539	3 772	247	55	0,5619
Lazdijų rajono	20 975	3 485	183	55	0,6031
Mažeikių rajono	61 090	10 332	500	82	1,7567
Molėtų rajono	20 585	3 323	193	60	0,5919
Pakruojo rajono	22 140	4 177	334	54	0,6366
Panevėžio rajono	41 423	4 974	555	88	1,1911
Pasvalio rajono	27 090	5 011	535	78	0,7790
Plungės rajono	37 545	4 865	562	49	1,0796
Prienų rajono	28 863	4 524	276	60	0,8300
Radviliškio rajono	41 188	7 119	765	74	1,1844
Raseinių rajono	33 347	4 378	338	71	0,9589
Rokiškio rajono	33 774	6 495	484	85	0,9712
Skuodo rajono	18 765	3 297	209	37	0,5396
Šakių rajono	31 415	5 930	402	60	0,9034
Šalčininkų rajono	36 864	6 331	571	66	1,0600
Šiaulių rajono	46 234	5 832	418	70	1,3295
Šilalės rajono	25 669	4 536	243	47	0,7381
Šilutės rajono	43 404	5 426	368	67	1,2481
Širvintų rajono	17 777	2 534	242	38	0,5112
Švenčionių rajono	26 723	4 071	283	57	0,7684
Tauragės rajono	41 823	4 697	453	79	1,2026
Telšių rajono	44 830	6 642	349	79	1,2891
Trakų rajono	46 174	4 264	555	54	1,3278
Ukmergės rajono	39 094	6 255	520	82	1,1242
Utenos rajono	44 440	5 578	582	72	1,2779
Varėnos rajono	26 377	5 024	400	66	0,7585
Vilkaviškio rajono	39 933	7 061	702	74	1,1483
Vilniaus rajono	136 176	11 289	1 927	135	3,9158
Zarasų rajono	19 922	4 383	278	57	0,5729
Elektrėnų	31 332	3 899	336	45	0,9010
Kalvarijos	11 718	2 173	117	24	0,3370
Kazlų Rūdos	12 245	1 574	133	19	0,3521
Pagėgių	9 210	1 586	203	19	0,2648
Rietavo	8 920	1 502	198	17	0,2565
IŠ VISO	3 477 579	443 053	34 847	4 285	100

________________________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

6 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

		Tūkst. Eur
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pavadinimas	Dotacijos paskirties pavadinimas	Iš viso
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti	35
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija		4 934
	iš jų:
	piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti	6
	valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti	6
	savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui jais patikėjimo teise užtikrinti	3 422
	savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti	1 500
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą	1 415
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija	valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei	621
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija		278 321
	iš jų:
	socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti	24 075
	būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti	11 867
	socialinei paramai mokiniams	67 797
	socialinėms paslaugoms	161 051
	jaunimo teisių apsaugai	1 267
	savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti	9 717
	pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti	2 547
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija		30 455
	iš jų:
	visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti	30 227
	neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti	228
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija		1 692 457
	iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti	1 659 795
	savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti	31 429
	koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti	1 233
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija		3 037
	iš jų:
	civilinės būklės aktams registruoti	2 246
	valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti	740
	Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti	51
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija		52 746
	iš jų:
	priešgaisrinei saugai	48 052
	gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti	311
	civilinei saugai	4 383
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija		22 993
	iš jų:
	žemės ūkio funkcijoms atlikti	11 403
	valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti	11 590
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba	savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti	1 666
IŠ VISO		2 088 680

___________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

7 priedas

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2025 METŲ PROGRAMA

	Tūkst. Eur
Investavimo sritis	Iš viso
VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA	2 336
VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA	106 453
VIEŠASIS SAUGUMAS	7 258
KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS	14 126
TRANSPORTAS IR RYŠIAI	2 000
SVEIKATA	3 301
ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS	25 387
TEISINGUMAS	1 005
UŽSIENIO POLITIKA	1 290
ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA	5 000
IŠ VISO	168 156

____________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

8 priedas

2025 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

		Tūkst. Eur
1.	LĖŠŲ LIKUTIS 2025 M. SAUSIO 1 D.	657 164
1.1.	lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	68 123
2.	PAJAMOS	96 377
2.1.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus	800
2.2.	50 procentų dividendų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą	56 281
2.3.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus	5 069
2.4.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus	9 662
2.5.	lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	2 240
2.6.	pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas	0
2.7.	pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose	22 325
3.	IŠLAIDOS	0
3.1.	Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos	0
4.	2025 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	50 987
5.	Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2027 m. gruodžio 31 d.	570 000
6.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2026 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)	753 541
6.1.	lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, numatoma radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	119 110

________________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

9 priedas

2025 METŲ VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO LĖŠŲ SĄMATA

		Tūkst. Eur
1.	LĖŠŲ LIKUTIS 2025 M. SAUSIO 1 D.	56
2.	PAJAMOS	240 157
2.1.	Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš laikinojo solidarumo įnašo už 2025 metų šio įnašo mokėjimo laikotarpį	90 000
2.2.	Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos	0
2.3.	1,9 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio	35 732
2.4.	4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų	89 425
2.5.	Lėšos iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio	25 000
2.6.	Kitos teisėtai gautos lėšos	0
3.	IŠLAIDOS	240 213
4.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2026 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)	0

________________________

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

10 priedas

2025–2027 METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMŲ 2021–2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS

Valstybės veiklos sritis / 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas uždavinys	2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklis	2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklio reikšmė
		Faktinė	2025 m. siekiama	2026 m. siekiama	2027 m. siekiama
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą 8.3. Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose 8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą  8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą	Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, prieinamomis per Elektroninių valdžios vartų portalą, dalis (proc.)	72,5 (2023)	74	75	75,5
	Valstybės institucijų ir įstaigų, kurių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra konsoliduota Valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo valdomoje IRT infrastruktūroje, dalis nuo visų konsolidavimo procese dalyvaujančių institucijų (proc.)	53,8 (2023)	61	81	– (1 pastaba)
7.1. Stiprinti regionų ekonominį augimą, atsižvelgiant į jų potencialą 7.2. Didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems	Regionų plėtros programos lėšos, dėl kurių sudarytos projektų sutartys, (mln. eurų)	117,9 (2024-10-11) 0 (2023)	1 266	1 624	– (2 pastaba)
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
6.4. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą 6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą 6.8. Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą	Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, skaičius	2 408 355 (2023)	2 432 355	2 439 355	2 449 355
	Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičius	2 253 041 (2023)	2 300 041	2 320 041	2 345 041
	Lietuvos miškingumas (proc.)	33,84 (2023)	34	34,2	34,4
	Renovuotų daugiabučių namų skaičius per metus (vnt.)	278	500	550	600
III SKYRIUS. ENERGETIKA
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje	Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo (proc.)	32,23 (2023)	39,3	41,3	43,3
	Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)	36,21 (2023)	52,5	62,3	72,1
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą	Neišnaudoto pridėtinės vertės mokesčio potencialo įvertis (proc.)	12,2 (2023)	10	10	10
	Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m., (proc.). (2021 m. administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimtis 665 tūkst. kv. metrų)	–5,3 (2023)	–12	–14,3	–17,6
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą  1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą	Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (proc. nuo BVP)	53,4 (2023)	57,7	60,5	63,6
	Lietuviškos kilmės pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų prekių eksportas (proc. nuo BVP)	7,8 (2023)	8,7	9,1	9,5
	Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas (proc. nuo BVP)	10,9 (2023)	15,9	18,8	22,4
	Transporto paslaugų eksportas (mln. eurų)	9 401 (2023)	10 410	10 890	10 995
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą	Bendros gynybai skirtos išlaidos, (proc. nuo BVP)	2,77 (2023)	3	3	3
	Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)	11 859 (2023)	13 950	14 400	14 800
	Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis, (proc.)	28 (apie 567 mln. eurų) (2023)	23,7 (apie 537,7 mln. eurų) (3 pastaba)	29 (apie 715,1 mln. eurų)	33,7 (apie 865,4 mln. eurų)
10.5. Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą	Nacionalinio kibernetinio saugumo centro registruotų didelio poveikio kibernetinių incidentų skaičius (vnt.)	1 (2024)	0	0	0
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją	Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)	87 (2023)	90	92	94
	Gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, dalis (proc.)	30 (2023)	54	57	60
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
1.9. Didinti kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų ir paslaugų kūrimą 4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros	Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus pridėtinė vertė (mln. eurų)	1 164,04 (2022) (4 pastaba)	1 347,52	1 414,9	1 485,64
	Suteiktų kultūros paso paslaugų skaičius (vnt.)	25 994 (2023)	ne mažiau kaip 2023 m.	ne mažiau kaip 2023 m.	ne mažiau kaip 2023 m.
	Fizinių apsilankymų kultūros įstaigose skaičiaus pokytis per metus (proc.)	(36 521 758) (2023)	1	1	1
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
2.1. Mažinti pajamų nelygybę 2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą 2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse 2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę	Skurdo rizikos lygis (proc.)	20,6 (2023)	19,6	19	18,5
	Gyventojų užimtumo lygis (20–64 m.) (proc.)	78,5 (2023)	78,7	78,8	79
	Socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas gaunančių asmenų dalis nuo bendro su skurdo rizika ar socialine atskirtimi susiduriančių gyventojų skaičiaus (proc.)	18,8 (2023)	19,0	19,5	20
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą  6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą	Valstybinės reikšmės krašto kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalis nuo viso valstybinės reikšmės krašto kelių ilgio (proc.)	39,21 (2023)	42,63 (5 pastaba)	43,53 (5 pastaba)	44,44
	Skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų skaičius (vnt.)	100 (2023)	106	112	117
XI SKYRIUS. SVEIKATA
2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą  2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms	Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)	264,94 (2023)	220	210	200
	Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)	163,84 (2023)	150	145	140
	Gyventojų, laukusių greitosios medicinos pagalbos mažiau nei 15 min. esant I reagavimo kategorijos iškvietimui, dalis nuo visų I reagavimo kategorijos iškvietimų (proc.)	88,7 (2023)	89,3	89,6	89,9
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį	Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (toliau – NMPP) metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.)	3,1 (2024)	3	3	3
	NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.)	1,6 (2024)	1,5	1,5	1,5
	NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.)	0,5 (2024)	0,5	0,5	0,5
	NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.)	10,2 (2024)	10,0	9,5	9,0
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą 8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą	Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)	158 (2023)	149	147	145
	Asmenų, per 2 metus nuo paleidimo grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis (proc.)	22,7 (2023)	21,6	21,3	21
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką	Oficialios paramos vystymuisi kriterijus atitinkančių vystomojo bendradarbiavimo veiklų finansavimo apimtis, bendrųjų nacionalinių pajamų dalis	0,28 (2023)	0,22 (6 pastaba)	0,24 (6 pastaba)	0,26 (6 pastaba)
	Lietuvos ir Lietuvos atstovų, išrinktų į tarptautinių organizacijų vadovaujančias ar ekspertines pareigas, skaičius	9 (2023)	10	8 (7 pastaba)	8 (7 pastaba)
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA
1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą	Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)	44 (2023)	45	45,5	46

Pastabos:

1.   Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros konsolidavimo procesą planuojama baigti 2026 metais.

2.   Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą 2022 m. birželio 22 d. Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, visos projektų sutartys turi būti sudarytos iki 2026 m. gruodžio 31 d.

3.   2025 metais planuojama reikšmingai didinti lėšas infrastruktūrai.

4.   Nuo 2025 metų duomenys apie faktines reikšmes bus skelbiami įtraukiant daugiau kultūros ir kūrybos industrijų sektoriaus veiklų.

5.   2024–2025 metais didžioji dalis investicijų skiriama strateginiams kelių sektoriaus projektams įgyvendinti, todėl atitinkamai numatomas mažesnis finansavimas valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcijai.

6.   Siekiamos reikšmės mažesnės negu faktinė 2023 metų reikšmė, nes nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Lietuvos oficiali parama vystymuisi (toliau – OPV) smarkiai išaugo ne tik dėl teikiamos pagalbos Ukrainai, bet ir dėl paramos Lietuvoje gyvenantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos. Tačiau, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos taisykles, parama karo pabėgėliams į OPV įtraukiama tik per pirmuosius jų buvimo Lietuvoje metus. Atsižvelgiant į tai, kad naujai atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje mažėja, OPV dydis iš esmės priklausys tik nuo skiriamo finansavimo paramai šalims partnerėms, kurį tikimasi didinti. 

7.   2026–2027 metais numatomas mažesnis skaičius pozicijų, į kurias Lietuva ar jos atstovai galėtų kandidatuoti, taip pat baigiasi tam tikrų pareigų kadencijos.

_____________________