Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2022 m.     d. Nr.

Vilnius

 

 

 

 

 

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 3 straipsnį 12 dalimi:

„12. Ežeras – natūralus vandens telkinys lėtai kintančiame duburyje, neturintis tiesioginio ryšio su jūra.“

2. Papildyti 3 straipsnį 51 dalimi:

„51. Hidrologinis režimas – vandens telkinio charakteristikų pokyčiai, reguliariai besikartojantys laike ir erdvėje, turintys tam tikras fazes, pvz., sezonines.“

3. Papildyti 3 straipsnį 91 dalimi:

„91. Nesavaeigė plaukiojimo priemonė – valtis, baidarė, kanoja, vandens dviratis, kajakas, katamaranas, burinė jachta, burlentė, jėgos aitvaras ar kita variklio neturinti plaukiojimo priemonė.“

4. Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, tvenkinys ar kitas dirbtinis vandens telkinys.“

5. Pakeisti 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Plaukiojimo priemonė – laivas ar kita plaukioti naudojama savaeigė ar nesavaeigė priemonė.“

6. Papildyti 3 straipsnį 151 dalimi:

„151. Plaukiojimo sezonas – laikotarpis nuo birželio 21 d. iki kovo 15 d., išskyrus ledo dangos susidarymo periodą.“

7. Papildyti 3 straipsnį 152 dalimi:

„152. Plūduriuojančioji priemonė – plūdrusis lieptas, tiltas, prieplauka (debarkaderis), plaustas, vandens batutas ar kita priemonė (įskaitant priemones, pritaikomas gyventi ir (arba) ūkinei komercinei veiklai vykdyti), kuri plūduriuoja vandens paviršiuje ir neturi standžiųjų atramų (laikančiųjų konstrukcijų) į vandens telkinio dugną, bet gali būti pritvirtinta prie vandens telkinio dugno arba kranto lanksčiosiomis jungtimis (inkarais, takelažu ar pan.).“

8. Papildyti 3 straipsnį 191 dalimi:

„191. Savaeigė plaukiojimo priemonė – laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas, orlaivis su plūdėmis ar lėktuvas amfibija, taip pat kita variklį turinti plaukiojimo priemonė.“

9. Pakeisti 3 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:

„23. Tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas patvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.“

10. Papildyti 3 straipsnį 231 dalimi:

„231. Upė – natūrali nuolatinė ar laikina vandens tėkmė, kurios didžioji dalis teka vaga sausumos paviršiuje nuolydžio kryptimi, bet tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.“

 

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo leidimai ir asmenų įregistravimas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše

1. Šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus arba įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai neišduodami, jeigu vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) gali pabloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę.“

 

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Vandens išgavimas (paėmimas) iš paviršinių vandens telkinių ir (arba) požeminių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti, paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimas

1. Požeminių vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti reglamentuoja Geriamojo vandens įstatymas, Žemės gelmių įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys požeminio vandens išgavimą.

2. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti (paimti) turi netrikdyti paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo ir (ar) užtikrinti gamtosauginį debitą žemiau vandens paėmimo vietų, hidrotechninių statinių, nebloginti jo vandens kokybės ir neužkirsti kelio pasiekti gerą paviršinio vandens telkinio būklę.

3. Fizinis ar juridinis asmuo, išgaunantis (paimantis) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, ar planuojantis tai daryti (toliau – paviršinį vandenį naudojantis asmuo), privalo būti įregistruotas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – registracijos sąrašas) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis.

4. Registracija neprivaloma šio straipsnio 3 dalyje nurodytame registracijos sąraše, jeigu paviršinį vandenį naudojantis asmuo:

1) turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“ įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti arba aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotas paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti aplinkosaugines sąlygas;

2) sunaudoja (ar planuoja sunaudoti) mažiau kaip 10 m3 vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo (paimamo) vandens kiekį padalijus iš išgavimo (paėmimo) dienų skaičiaus;

3) naudoja (planuoja naudoti) vandenį iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype;

4) naudoja paviršinio vandens telkinio vandenį ekstremalaus įvykio ar ekstremalios situacijos metu arba gaisrams gesinti.

5. Paviršinį vandenį naudojančius asmenis įrašo į registracijos sąrašą, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja, registracijos sąrašą skelbia Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka. Fizinių asmenų duomenys, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), tvarkomi ir naudojami šioje dalyje ir šio straipsnio 8, 10, 12, 14 dalyse nurodytoms funkcijoms atlikti, viešai neskelbiami.

6. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo ar asmuo, planuojantis kalendoriniais metais pradėti naudoti paviršinį vandenį, privalo Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti šiuos registracijai reikalingus dokumentus:

1) aplinkos ministro nustatytos formos prašymą; prašyme asmuo nurodo vieną ar kelis paviršinius vandens telkinius, iš kurių išgauna (paima), ar planuoja išgauti (paimti) paviršinį vandenį, vandens išgavimo (paėmimo) ar vandens praleidimo per hidrotechninius statinius vietą vandens telkinyje, išgaunamo (paimamo, praleidžiamo per hidrotechninius statinius) ar planuojamo išgauti (paimti, praleisti per hidrotechninius statinius) vandens kiekį iš kiekvieno vandens telkinio, vandens išgavimo (paėmimo) būdą, įrenginį ar priemonę;

2) privataus paviršinio vandens telkinio savininko sutikimą, jei planuojama naudoti šį vandens telkinį vandeniui išgauti (paimti), arba nuomininko sutikimą, jei planuojama naudoti išnuomotą paviršinį vandens telkinį vandeniui išgauti (paimti).

7. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo įregistruojamas neterminuotam laikui. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo teisę naudoti paviršinį vandenį vykdomai veiklai įgyja kitą dieną po šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai dienos arba kitos prašyme nurodytos datos, jeigu vandens naudojimo pradžios diena yra vėlesnė negu kita diena po registracijos dokumentų pateikimo dienos.

8. Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi gautus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus, juose pateiktą informaciją apie išgaunamą (paimamą) ar planuojamą išgauti (paimti) vandens kiekį, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas (paimamas) ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį, siekdama užtikrinti gerą vandens telkinio būklę ir išvengti jos pablogėjimo, gali priimti sprendimą nustatyti papildomus aplinkosauginius apribojimus (iš to paviršinio vandens telkinio paimamą didžiausią paviršinio vandens kiekį) arba papildomas to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas.

9. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymo pateikimo ir informaciją apie nustatytus apribojimus ar sąlygas įrašo į registracijos sąrašą.

10. Registracijos duomenys tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu;

2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojančio asmens pateikti registruotis duomenys arba patikslinti duomenys netikslūs, neišsamūs (ne visi).

11. Aplinkos apsaugos agentūra patikslina registracijos duomenis registracijos sąraše per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo, šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytu atveju – informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį dėl duomenų patikslinimo ir iki kada jis turi pateikti patikslintus duomenis. Gavusi patikslintus duomenis, Aplinkos apsaugos agentūra juos patikslina registracijos sąraše per 5 darbo dienas.

12. Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį šiais atvejais:

1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu;

2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo likviduotas, paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo mirė;

3) nustačius, kad duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas paviršinį vandenį naudojantis asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir (ar) informaciją asmuo negalėtų būti registruotas;

4) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis asmuo neturi privataus paviršinio vandens telkinio savininko ar išnuomoto vandens telkinio nuomininko sutikimo;

5) per Aplinkos apsaugos agentūros nustatytą laikotarpį nepatikslinami šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyti paviršinį vandenį naudojančio asmens netikslūs ar neišsamūs duomenys;

6) nustačius, kad vandens išgauti (paimti) iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus užtikrintas vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei.

13. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl išregistravimo aplinkos ministro nustatyta tvarka priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos arba 2–4 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, arba 5 punkte nurodyto Aplinkos apsaugos agentūros nustatyto laikotarpio, per kurį turėjo būti patikslinti duomenys, pabaigos.

14. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį apie priimtą sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo, registracijos duomenų patikslinimo ar išregistravimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Aplinkos apsaugos agentūra įrašo Licencijų informacinėje sistemoje duomenis apie paviršinį vandenį naudojančio asmens įregistravimą, papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymą, registracijos patikslinimą ar išregistravimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.“

 

4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Plaukiojimo priemonių ir plūduriuojančiųjų priemonių naudojimas paviršiniuose vandens telkiniuose

1. Asmenys, paviršiniuose vandens telkiniuose naudojantys plaukiojimo priemones ir plūduriuojančiąsias priemones, privalo užtikrinti, kad šios priemonės neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechninių statinių ir komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.

2. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai taikomi plaukiojimo priemonių ir plūduriuojančiųjų priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones ir plūduriuojančiąsias priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

3. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi plaukiojant vidaus vandenų keliais ir jų reikmėms priskiriamuose vandens plotuose, teisės aktų nustatyta tvarka vykdant gelbėjimo, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus, valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vandenyse ir vidaus vandenų kelių būklės ir navigacinių įrenginių juose funkcionavimo, darbų vykdymo vandens keliuose kontrolę, valstybės sienos apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, įrengiant įrenginius ar statant statinius vandens telkiniuose, vykdant mokslinius tyrimus ir priemones pagal patvirtintus gamtotvarkos planus ir saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planus, stebėseną (monitoringą) vandens telkiniuose šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nustatytais tikslais ir tvarka.

4. Laivybą vidaus vandenų keliuose reglamentuoja Vidaus vandenų transporto kodeksas.

5. Apribojimai ir draudimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis ir naudoti plūduriuojančiąsias priemones saugomų teritorijų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų vandens telkiniuose nustatomi vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimais.

6. Plaukiojimo priemones nuleisti į vandens telkinį arba iškelti iš jo autotransporto priemonėmis galima tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai, slipai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonėms nuleisti ar iškelti) arba teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtose vietose.

7. Nesavaeigėmis ir savaeigėmis elektros varikliu (-iais) iki 4 AG (3 kW) bendro galingumo varomomis plaukiojimo priemonėmis (įskaitant plaukimą, kai savaeigės plaukiojimo priemonės vidaus degimo variklis (-iai) iškeliamas iš vandens ir užfiksuojamas aukščiausioje padėtyje), leidžiama plaukioti visuose vandens telkiniuose, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus vandens telkinius, kuriuose Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti griežtesni reikalavimai, visus metus, neatsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytą plaukiojimo sezoną.

8. Savaeigių plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems šias priemones paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama:

1) plaukioti įjungus leidžiamą galingumą viršijančius variklius vandens telkiniuose, išskyrus perplaukimą į kitą vandens telkinį (ir grįžimą) mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu, nesukeliančiu bangavimo;

2) plaukioti upėse, išskyrus teritorijų planavimo dokumentais patvirtintas vandens turizmo trasas;

3) plaukioti mažesniuose kaip 50 ha ploto paviršiniuose vandens telkiniuose;

4) plaukioti arčiau kaip 100 m (išskyrus mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu, nesukeliančiu bangavimo) nuo paviršinių vandens telkinių krantų, paviršiniuose vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus pažymėtas vietas, skirtas plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų;

5) ne plaukiojimo sezono metu – nuo kovo 16 d. iki birželio 20 d. – plaukioti mažesniuose nei 500 ha ploto paviršiniuose vandens telkiniuose;

6) plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas didesnis nei 150 AG (110 kW), visuose vandens telkiniuose, išskyrus kai:

a) plaukiojimo sezono laikotarpiu plaukiojama didesniuose kaip 500 ha ploto vandens telkiniuose;

b) plaukiojimo sezono laikotarpiu plaukiojama vandens telkiniuose, mažesniuose kaip 500 ha ploto, toje vandens telkinio dalyje (akvatorijoje), kuri patvirtinta savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius;

c) plaukiojama didesniuose kaip 50 ha ploto vandens telkiniuose per sporto šakos federacijos organizuojamas aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius visus metus, kai jie suderinti šio straipsnio 11–13 dalyse nustatyta tvarka;

7) laikyti ir naudoti ne plaukiojimo tikslais tam tikro galingumo savaeiges plaukiojimo priemones vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama jomis plaukioti.

9. Didesniuose kaip 500 ha ploto paviršiniuose vandens telkiniuose leidžiama plaukioti ne plaukiojimo sezono metu savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis mažiausiuoju šių priemonių greičiu, nesukeliančiu bangavimo.

10. Per sporto šakos federacijos organizuojamas aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius leidžiama plaukioti ne plaukiojimo sezono metu savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas mažesnis kaip 150 AG (110 kW), didesniuose kaip 50 ha ploto vandens telkiniuose, kai jie suderinti šio straipsnio 11–13 dalyse nustatyta tvarka.

11. Sporto šakos federacija, planuodama šio straipsnio 8 dalies 6 punkto c papunktyje ir 10 dalyje numatytas aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius, likus iki jų pradžios ne mažiau kaip 30 darbo dienų, turi pateikti laisvos formos prašymą savivaldybės, kurios teritorijoje planuoja organizuoti sporto pratybas ir (ar) sporto renginį, administracijos direktoriui ir, jeigu vandens telkinys patenka į saugomą teritoriją, atitinkamai saugomų teritorijų institucijai, nurodydama detalią informaciją apie planuojamas sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (‑ius), jų vietą, datą, laiką, trukmę, planuojamų naudoti savaeigių plaukiojimo priemonių skaičių, jų technines charakteristikas.

12. Saugomų teritorijų institucija, gavusi šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą, jį išnagrinėja ir pateikia argumentuotą pritarimą ar nepritarimą dėl aukšto meistriškumo sporto pratybų ir (ar) sporto renginio (-ių) organizavimo savivaldybei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

13. Savivaldybės administracijos direktorius gautą šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą išnagrinėja ir, atsižvelgęs į saugomų teritorijų institucijos pateiktą informaciją dėl sporto pratybų ir (ar) sporto renginio (-ių) organizavimo, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą leisti organizuoti aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (-ius) arba sprendimą netenkinti prašymo, nurodant priežastis. Savivaldybė apie priimtą sprendimą leisti organizuoti aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (-ius) informuoja Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų instituciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo dienos.

14. Sporto šakos federacijos prašymas netenkinamas, jeigu:

1) negautas saugomų teritorijų institucijos pritarimas organizuoti sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (-ius), kadangi vandens telkinyje yra saugomų gamtinių ar kultūrinių vertybių, kurioms per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius gali būti pakenkta, arba aukšto meistriškumo sporto pratybos ir (ar) sporto renginys (-iai) nesuderinami su saugomos teritorijos tikslais ir neatitinka veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų;

2) nepakanka planuojamai veiklai reikalingos infrastruktūros, nenumatyta, kaip per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius užtikrinti tvarų renginio metu susidarančių nuotekų ir atliekų tvarkymą, viešąją tvarką ir saugumą.

15. Plūduriuojančiųjų priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (ar) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Dėl kitų plūduriuojančiųjų priemonių įrengimo, statymo ir (ar) švartavimo valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus vandens telkinius, sprendimus priima atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į gautus fizinių ar juridinių asmenų prašymus įrengti, statyti ir (ar) švartuoti plūduriuojančiąsias priemones atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose, įvertinęs prašymuose nurodytas ir kitas aplinkybes (plūduriuojančiųjų priemonių technines charakteristikas, statymo ir (ar) švartavimo vietą, trukmę, esamą infrastruktūrą, paviršinio vandens telkinio specifiką).

16. Orlaiviams su plūdėmis ar lėktuvams amfibijoms kilti ir tūpti draudžiama mažesniuose kaip 200 ha ploto vandens telkiniuose, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytuose vandens telkiniuose, kuriuose Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti griežtesni reikalavimai.

17. Savivaldybių tarybos gali nustatyti griežtesnius, nei numatyti šiame straipsnyje, apribojimus plaukioti tam tikromis plaukiojimo priemonėmis savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, jeigu šiame straipsnyje nurodytų apribojimų nepakanka tinkamoms sąlygoms asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti.

18. Savivaldybė apie priimtą sprendimą dėl papildomų plaukiojimo tam tikrame (‑uose) savivaldybės teritorijoje esančiame vandens telkinyje (-iuose) plaukiojimo priemonėmis apribojimų nustatymo privalo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po savivaldybės tarybos posėdžio paskelbti savivaldybės interneto svetainėje.

19. Savivaldybės administracijos direktorius apie priimtą sprendimą dėl plūduriuojančiųjų priemonių įrengimo, statymo ir (ar) švartavimo savivaldybės teritorijoje esančiame (-iuose) vandens telkinyje (‑iuose) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo paskelbia savivaldybės interneto svetainėje ir raštu informuoja prašymus dėl plūduriuojančiųjų priemonių įrengimo, statymo ir (ar) švartavimo pateikusius fizinius ar juridinius asmenis. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime nurodyti fizinių asmenų, pateikusių prašymą dėl plūduriuojančiųjų priemonių įrengimo, statymo ir (ar) švartavimo savivaldybės teritorijoje esančiame (-iuose) vandens telkinyje (-iuose), asmens duomenys viešai neskelbiami.

 

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Upių ir ežerų reguliavimas

1. Draudžiama reguliuoti upes ir (arba) ežerus (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti jų vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją, hidrologinį režimą, sutrikdant vandens telkinio maitinimą paviršiniais ir požeminiais vandenimis, panaikinti, tiesinti ar perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti ir kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogina jų būklę, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, jų saugai ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų, naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę.

3. Draudžiama statyti užtvankas Nemune ir kituose paviršiniuose vandens telkiniuose, jeigu:

1) jie patenka į saugomas teritorijas;

2) juose aptinkama į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų žuvų rūšių, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) saugomų rūšių, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos saugomų rūšių;

3) paviršinio vandens telkinio patvenkimas pablogintų vandens telkinio būklę ir neleistų pasiekti vandensaugos tikslų, užtikrinti geros vandens telkinių būklės.

4. Siekiant užtikrinti (atkurti) upių vientisumą, žmogaus sukurti objektai turi būti pašalinti iš vandens telkinių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei (neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai) ir (arba) jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga, aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

 

6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų naudojimas ir priežiūra“.

2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero hidrotechninio statinio savininkui (valdytojui) arba naudotojui nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai:

1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms;

2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą;

3) turi būti užtikrinta, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos žuvų pralaidos, jeigu:

a) užtvanka įrengta upės, įrašytos į Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą ar Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, patvirtintus aplinkos ministro, ruože;

b) užtvanka yra pirma neįveikiama kliūtis praeivių žuvų rūšių migracijai upėje;

c) užtvanka yra upėje, atitinkančioje šiuos kriterijus:

i) upės baseino plotas aukščiau užtvankos yra didesnis kaip 50 km2;

ii) upės vidutinis vandens debitas žuvų migracijos laikotarpiu yra didesnis kaip 0,5 m3/s;

iii) laisvai tekančios upės ruožas aukščiau užtvankos yra ilgesnis kaip 10 km;

iv) upėje žemiau užtvankos yra dar ne daugiau kaip 3 užtvankos;

4) žuvų pralaidų efektyvumas turi būti periodiškai stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti tinkamas žuvų migracijai sąlygas;

5) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti;

6) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo;

7) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.“

 

7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Draudžiama nuotekas (išskyrus paviršines) išleisti tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.“

2. Papildyti 18 straipsnį 6 dalimi:

„6. Atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2020/741 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sprendimą dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo drėkinimui žemės ūkyje priima aplinkos ministras. Priimtas sprendimas pateikiamas Europos Komisijai.“

3. Papildyti 18 straipsnį 7 dalimi:

„7. Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2020/741 8 straipsniu, su užsienio valstybių atsakingomis institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų panaudojimo bendradarbiauja aplinkos ministro įgaliota institucija.“

 

8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymo planavimas

Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymas planuojamas rengiant strateginio lygmens planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Vyriausybė.“

 

9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Rengiant šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus strateginio lygmens planavimo dokumentus, kiekviename upių baseinų rajone arba jo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekama:

1) bendras upių baseinų rajono ir jame esančių požeminių ir paviršinių vandens telkinių apibūdinimas ir išskyrimas;

2) žmogaus veiklos poveikio požeminių ir paviršinių vandens telkinių būklei įvertinimas;

3) saugomų plotų išskyrimas;

4) paviršinių ir požeminių vandens telkinių stebėsena ir būklės įvertinimas;

5) paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės atitikties nustatytiems vandensaugos tikslams vertinimas;

6) paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir jų vandens naudojimo bei administravimo ekonominė analizė;

7) vandensaugos tikslams pasiekti reikalingų priemonių nustatymas;

8) upių ir (arba) ežerų reguliavimo darbų ir (arba) priemonių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, nustatymas, pagrindžiant tokių priemonių būtinumą ir nurodant neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams mažinančias priemones, kurių planuojama imtis;

9) kiti efektyviam paviršinių ir požeminių vandens telkinių valdymui reikalingi veiksmai.“

 

10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto (paimto) vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis privalo tvarkyti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie:

1) Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna (planuoja išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;

2) vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;

3) per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m3 ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar planuojamą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus;

4) nurodyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Ataskaitos apie iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgautą vandenį, jo naudojimą ir (arba) perdavimą, perduoto vandens naudojimą, išleidžiamas nuotekas ir teršalus, per hidrotechninius statinius praleidžiamą vandenį teikiamos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

 

11 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos vandens įstatymo priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES.

2. 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.“

 

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

3. Aplinkos ministras iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos paviršinį vandenį naudojantiems asmenims, kuriems pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas.

5. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas galioja iki 2026 m. sausio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas