PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2023 m. d. nutarimu Nr.

XX AMŽIAUS LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ TYRIMŲ IR JŲ SKLAIDOS, ŠIŲ KOVŲ ĮAMŽINIMO PROGRAMOS KRYPTYS IR GAIRĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų istorija visada buvo politikos, kultūros ir mokslo prioritetas, tačiau šalies viešąjį diskursą veikė įvairūs politinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo veiksniai. Šiandien laisvės kovotojai – pasipriešinimo totalitariniams režimams simbolis. Nuo 2005 m., kilus diskusijoms dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos vertinimo ir tolesnių atsakomųjų Rusijos veiksmų, dėmesys pasipriešinimo sovietinei okupacijai temai tolydžio didėja. Nepaisant to, reikia pripažinti, kad Lietuvos laisvės kovų tyrimai neretai atliekami fragmentiškai, šias kovas įamžinančios atminties vietos steigiamos ir kuriamos chaotiškai, nematant viso Lietuvos konteksto. Vis dar nėra nuoseklios šių tyrimų ir atminties vietų įamžinimo sistemos, todėl, norint užtikrinti kuo geresnę šių darbų kokybę, vertinga matyti visą jų kontekstą. Lietuvos laisvės kovos yra sulaukusios deramo istorikų, visuomenės ir politikų dėmesio, bet istoriografijoje ir pasisakymuose dominuoja rašymas ir kalbėjimas apie žuvusiuosius, jų atminimą ir to atminimo įamžinimą, taip nesąmoningai laisvės kovų istoriją paverčiant laisvės aukų istorija. Todėl reikalinga keisti šią sampratą, papildant nagrinėjamų temų lauką, plačiau analizuojant Lietuvos antisovietinį ir antinacistinį pasipriešinimą, jame dalyvavusių asmenų veiklą ne vien vieno ar kito pasipriešinimo laikotarpiu, bet ir prieš jį ar po jo, diegiant laisvės kovotojų vartotas, o ne okupacinių režimų primestas sąvokas. Prie tokių pokyčių svariai gali prisidėti tolesni tyrimai, publikacijos, edukacinė ir kitos veiklos.

2. XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programa (toliau – Programa) yra atvira ir kryptinga. Joje numatomos valstybės institucijų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, pavienių asmenų veiklos kryptys ir priemonės, kuriomis siekiama formuoti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę ir pilietinę savimonę, didinti atsparumą Lietuvai priešiškų režimų skleidžiamai propagandai ir dezinformacijai.

3. Programoje išskirtinai daug dėmesio skiriama 1944–1953 m. partizaninio karo, partizanų užsienio ryšių tyrimams, partizaninį karą menančių vietų (atminties vietų) daugelyje pasaulio šalių įamžinimui. Programa dedikuojama Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijai (toliau – Deklaracija). Rengiantis 2029 m. minėti Deklaracijos priėmimo sukaktį siekiama, kad Deklaracija, su ja susiję istoriniai įvykiai ir asmenybės taptų šiuolaikinės Lietuvos visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, apie Deklaraciją žinotų kiekvienas šalies pilietis. Išsamiai pristatant Deklaraciją siekiama aktualizuoti Lietuvos laisvės kovų vaidmenį ir suteikti socialinio svorio visoms XX amžiaus Lietuvos pasipriešinimo ir laisvės kovoms.

4. Programos paskirtis – kompleksiški XX amžiaus laisvės kovų tyrimai ir jų sklaida, šių kovų įamžinimo projektai. Programa apima 2023–2029 m., tačiau kai kurie jos uždaviniai ir rezultatai skirti tęstiniams projektams ir tyrimams.

5. Programoje numatomų rezultatų siekiama įgyvendinant dvejopas priemones: valstybės prioritetines, įgyvendinamas iki 2029 m., ir iniciatyvines (nurodant krypčių prioritetus), finansuojamas konkurso būdu, – jų rezultatų turi būti pasiekta per Programoje numatytą laikotarpį ir vėliau, užtikrinant Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo tęstinumą. Pastarosiomis priemonėmis skatinamos bendruomenių, asociacijų, institucijų iniciatyvos, įsitraukimas į laisvės kovų įamžinimą, atminties išsaugojimą, tyrimus ir jų sklaidą. Skiriant konkursinį finansavimą Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama paminėti išskirtinių istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktis, aktualizuoti atminties kultūros reiškinius (žr. XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos priedą) ir paskatinti visuomenę jais domėtis.

II SKYRIUS

PROGRAMOS KRYPTYS

6. Programos kryptys yra:

6.1. XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimai ir jų sklaida, šių kovų įamžinimas, atminties išsaugojimas;

6.2. Lietuvos antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo tyrimai ir jų sklaida, šio pasipriešinimo įamžinimas, atminties išsaugojimas;

6.3. Lietuvos antinacistinio pasipriešinimo tyrimai ir jų sklaida, šio pasipriešinimo įamžinimas, atminties išsaugojimas;

6.4. Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo tyrimai ir jų sklaida, šio pasipriešinimo ir judėjimo įamžinimas, atminties išsaugojimas.

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Programos tikslas – inicijuoti ir atlikti visapusiškus, kompleksiškus XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimus, užtikrinti jų sklaidą, įamžinti šias kovas. Programa siekiama ugdyti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę ir patriotiškumą, aktualizuoti laisvės kovų paveldą ir visapusiškai plėtoti šios Programos tyrimų rezultatus Lietuvoje ir už jos ribų.

8. Programos tikslui pasiekti nustatomi šie uždaviniai:

8.1. organizuoti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų istorinius, paveldo, atminties, archeologinius, šaltinių tyrimus. Atlikti kompleksinius, tarpdisciplininius šių kovų tyrimus Lietuvoje ir užsienio šalyse;

8.2. prižiūrėti ir tvarkyti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų kultūros paveldą. Atlikti šio paveldo inventorizavimą, priimti reikiamus sprendimus dėl paveldo teisinės apsaugos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, surinkti laisvės kovas menančias kultūros vertybes, jas apsaugoti, saugoti ir eksponuoti atminties institucijose;

8.3. įamžinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovas. Užtikrinti visapusišką Lietuvos laisvės kovų, su jomis susijusių asmenybių ir istorinių įvykių įamžinimą ir atminimą (materialiomis ir nematerialiomis formomis). Restauruoti, prižiūrėti, prireikus atkurti anksčiau pastatytus paminklus, įrengtus atminimo ženklus ir informacinius stendus. Sukurti prielaidas atviroms diskusijoms su visuomene, politikais, mokslininkais, istorija besidominčiųjų bendruomenėmis, įvairiomis asociacijomis, įtraukiant juos į sprendimus dėl Lietuvos laisvės kovų paminklo Vilniuje. Organizuoti Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimą už Lietuvos ribų, užsienio šalyse, vietose, kur galimas jų atminimo įamžinimas;

8.4. užtikrinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų sklaidą ir leidybą. Publikuoti akademinius leidinius apie XX amžiaus Lietuvos laisvės kovas;

8.5. užtikrinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų dokumentų, archyvų, vertybių skaitmeninimą. Atlikti atminties institucijose saugomų XX amžiaus Lietuvos laisvės kovas menančių visų kilnojamųjų kultūros vertybių skaitmeninimą, parengti su laisvės kovomis susijusių tyrimų bei jų įamžinimo dokumentaciją. Užtikrinti viešąją prieigą prie šių skaitmeninių duomenų, jei jiems netaikomi ribojimai;

8.6. aktualizuoti ir užtikrinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovas įamžinančią meninę, medijų kūrybą, įgyvendinti Lietuvos ir užsienio šalių auditorijai skirtus meno kūrėjų projektus XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tema. Siekti meninės kūrybos projektų žanrinės įvairovės, į šių projektų kūrybos ir poreikio procesus įtraukti visuomenę;

8.7. užtikrinti integralią XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų edukaciją. Siekti glaudaus švietimo įstaigų ir atminties institucijų bendradarbiavimo tradicinėmis ir naujomis visų socialinių visuomenės sluoksnių ir amžiaus grupių atstovų edukacijos formomis;

8.8. užtikrinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, šių kovų įamžinimo komunikaciją ir sklaidą. Užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir mokslo populiarinimo komunikacija ir sklaida vyktų dviem kryptimis: nacionalinę auditoriją pasiektų kryptingi šių laisvės kovų tyrimai, būtų užtikrinta visapusiška jų sklaida, taip pat organizuojamos įamžinimo veiklos; tarptautinei auditorijai būtų skirti Lietuvos laisvės kovotojų ir jų amžininkų tekstų, jų mokslinių tyrimų ir sintezių vertimai į užsienio kalbas.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMAS

9. Prioritetiniai Programos tyrimai ir jų sklaida, Lietuvos laisvės kovų įamžinimo darbai atliekami iš valstybės biudžeto asignavimų, iniciatyvos remiamos konkursiniu finansavimu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą priemonių planą, taip pat iš specialaus Programos įgyvendinimo fondo.

10. Pagal galimybę Programos tikslams įgyvendinti skirti projektai finansuojami ir remiami:

10.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos lėšomis;

10.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis;

10.3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis;

10.4. Lietuvos kultūros tarybos projektų finansavimo lėšomis;

10.5. Lietuvos mokslo tarybos projektų finansavimo lėšomis;

10.6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis;

10.7. pagal kultūros ministro tvirtinamas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis taisykles remiamų nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų lėšomis;

10.8. kitų šaltinių lėšomis.

V SKYRIUS

NUMATOMI PROGRAMOS REZULTATAI

11. Įvykdžius Programoje numatytus uždavinius pagal valstybės prioritetines priemones bus pasiekti šie rezultatai:

11.1. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų mokslinių tyrimų uždavinius atliktos partizanų palaikų paieškos ir tyrimai (tęstiniai), partizanų archyvų vietų paieškos, išsaugojimas ir tyrimai (tęstiniai), su XX amžiaus Lietuvos laisvės kovomis susijusių šaltinių paieška užsienio šalių atminties institucijose ir organizacijose (tęstinė), sukurta ir pildoma Laisvės kovų bibliografijos duomenų bazė (tęstinė), suorganizuotos mokslinės konferencijos Lietuvos laisvės kovų istorijai aktualizuoti ir Deklaracijai paminėti, inicijuoti tarpinstituciniai pasipriešinimo totalitariniams režimams Lietuvoje ir atminties tyrimai, nacionaliniai ir tarptautiniai mokslo renginiai. Šių tyrimų pagrindu parengta:

a) XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų sintezė;

b) Lietuvos 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų istorija;

c) Lietuvos 1944–1953 m. partizaninio karo istorija;

d) Žydų gelbėtojų istorija;

e) Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo (iki 1989 m.) istorija;

11.2. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų kultūros paveldo priežiūros ir tvarkymo uždavinius parengti teminiai virtualūs ir spausdintiniai žemėlapiai, sukurtas optimalus Lietuvos laisvės kovų atminties vietų ir objektų priežiūros mechanizmas ir atliktas Lietuvos laisvės kovas menančių kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas ir konservavimas (tęstinis), sukurtas istorinės atminties vietų registras, kaip Kultūros vertybių registro dalis, kurio sudėtinė dalis – laisvės kovų vietos;

11.3. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų įamžinimo uždavinį įrengtas kenotafas Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjusiam Jonui Žemaičiui-Vytautui Vilniuje, Antakalnio kapinėse, atliktas antinacistinio ir antisovietinio pasipriešinimo atminties vietų žymėjimas (tęstinis), peržiūrėtas ir prireikus pataisytas laisvės kovotojų laidotuvių, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašas, kuriame tiksliai numatoma kiekvienos institucijos atsakomybė, nustatyti ir apdovanoti visų rūšių ir laipsnių Laisvės kovos kryžiumi Lietuvos partizanų vadovybės pagerbti kovotojai ir rėmėjai (tęstinis), organizuotas Lietuvos laisvės kovotojus menančių vietų įamžinimas užsienio šalyse (tęstinis), sutvarkytas Merkinės Kryžių kalnelis, įkurtas pažinimo centras, skirtas Kalniškės mūšio vietai įamžinti, Lietuvos švietimo, kultūros įstaigos, viešosios erdvės ir gatvės pavadintos iškilių XX amžiaus antinacistinio ir antisovietinio pasipriešinimo kovotojų vardais (tęstinis);

11.4. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų sklaidos ir leidybos uždavinį publikuota:

a) Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, Visuomeninės dalies ir apygardų štabų biuleteniai;

b) Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Vyriausiosios vadovybės spaudos organo „Prie rymančio Rūpintojėlio“ komplektas;

c) išversti į užsienio kalbas XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų dalyvių ir amžininkų tekstai, moksliniai leidiniai (tęstinis);

d) švietimo įstaigoms skirta metodinė medžiaga (tęstinis);

11.5. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų duomenų, vertybių skaitmeninimo uždavinį sukurta ir pildoma bendra informacinė sistema, skirta XX amžiaus Lietuvos laisvės kovoms (tęstinis);

11.6. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų edukacijos uždavinį įkurtas Lietuvos laisvės kovų pažinimo centras ir ekspozicija (su juose saugoma Albino Kentros Sąjūdžio filmoteka) Vilniuje, Totorių g. (VšĮ „Miško broliai“ patalpose), atnaujinta ir sutvarkyta Lietuvos partizanų vadų 1949 m. vasario mėn. susitikimo vieta Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajono savivaldybėje, Sajų gyvenamasis namas Balandiškyje, Deklaracijai skirta ekspozicija Minaičiuose, įkurtas paskutinių Lietuvos partizanų pažinimo centras Papiškių kaime, Utenos rajono savivaldybėje, suorganizuoti metodiniai seminarai švietimo įstaigų darbuotojams (tęstinis);

11.7. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, įamžinimo ir Programos įgyvendintus uždavinius organizuota komunikacija ir sklaida, užtikrintas ilgalaikis mokslo apie laisvės kovas populiarinimas (tęstinis).

12. Įvykdžius Programoje numatytus uždavinius pagal iniciatyvines priemones, finansuojamas konkurso būdu, bus pasiekti šie rezultatai:

12.1. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų mokslinių tyrimų uždavinius išleista:

a) pogrindyje veikusių organizacijų, kovojusių prieš totalitarinius režimus, istorijos;

b) ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo sovietų nelaisvėje (GULAG’e) istorija;

12.2. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų kultūros paveldo priežiūros ir tvarkymo uždavinius atlikta šias kovas menančių kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių paieška ir jų perdavimas valstybės atminties institucijoms;

12.3. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų įamžinimo uždavinį įamžintos Lietuvos partizanų visų lygmenų štabų vietos, Lietuvos partizanų Vyriausiosios vadovybės, sričių, apygardų ir rinktinių vadovybės narius menančios vietos, Lietuvos partizanų mūšių ir kautynių su okupacine kariuomene ir kolaborantais vietos, pilietinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai – Trispalvės iškėlimo – vietos;

12.4. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų leidybos uždavinį publikuoti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų istorijos šaltiniai (tęstinis);

12.5. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų duomenų, vertybių skaitmeninimo uždavinį sukurtos ir pildomos virtualiosios XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų bibliotekos ir mediatekos (tęstinis);

12.6. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovas įamžinančios meninės ir medijų kūrybos uždavinius sukurta meno, medijų kūrėjų projektų XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tema (tęstiniai);

12.7. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų edukacijos uždavinius suorganizuotos nacionalinės teminės olimpiados, nacionaliniai teminiai konkursai, parengtos edukacinės programos ir virtualiosios parodos XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tema, sukurtos ir eksponuojamos kilnojamosios dokumentinės parodos, sukurti ir populiarinami pažintinių takų ir turistiniai teminiai maršrutai (tęstinis), suorganizuoti ir platinami paskaitų visuomenei ciklai (tęstinis);

12.8. įvykdžius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, šių kovų įamžinimo komunikacijos ir sklaidos uždavinius paženklintos laisvės kovas menančios vietos programos „Google Maps“ ir kelių infrastruktūroje.

–––––––––––––––––––––––

XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos krypčių ir gairių

priedas

XX AMŽIAUS LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ TYRIMŲ IR JŲ SKLAIDOS, ŠIŲ KOVŲ ĮAMŽINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIU MINĖTINOS ASMENYBĖS, SUKAKTYS, JUBILIEJAI IR ĮVYKIAI

2023 METAI
Eil. Nr.	Įvykis	Sukaktis (m.)
1.	1943 m. lapkričio 25 d. Kaune įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, kuris kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą įvairiais diplomatiniais būdais.	70
2.	1953 m. įkurtas Kersteno komitetas, arba Komitetas komunistų agresijai tirti, kuris nustatė, kad Baltijos šalys buvo okupuotos ir neteisėtai inkorporuotos į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą. Komiteto išvados turėjo reikšmingos įtakos formuluojant Jungtinių Amerikos Valstijų Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką.	80
3.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario Aleksandro Mieliulio (1923-01-20–1949-06-07) gimimo metinės.	100
4.	Laisvės kovos karžygio Kazimiero Pyplio-Audronio (1923-01-21–1949‑09‑23) gimimo metinės.	100
5.	Vyriausiosios partizanų vadovybės ryšininkės Rožės Jankevičiūtės (1923‑02‑10–2014-01-15) gimimo metinės.	100
6.	Disidento, Lietuvos laisvės lygos nario, politinio kalinio Algirdo Statkevičiaus (1923-04-01–2016-08-25) gimimo metinės.	100
7.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario, Vyčių sąjungos įkūrėjo Antano Bakšio-Klajūno (1923-06-13–1953-01-17) gimimo metinės.	100
8.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Vaclovo Ivanausko-Gintauto (1923-11-06–1951-02-10) gimimo metinės.	100
9.	Antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo dalyvio, Štuthofo kalinio Leono Prapuolenio (1913-06-09–1972-07-23) gimimo metinės.	110
10.	Kunigo, disidento, Lietuvos Helsinkio grupės nario, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbio Broniaus Laurinavičiaus (1913-07-17–1981-11-24) gimimo metinės.	110
11.	Laisvės kovos karžygio Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio (1903-10-24–1946-12-08) gimimo metinės.	110
12.	Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo Kazio Veverskio-Senio (1913-12-09–1944‑12-28) gimimo metinės.	120
13.	Lietuvių aktyvistų fronto vieno iš vadovų Juozo Brazaičio (1903-12-09–1974-11-28) gimimo metinės.	120
2024 METAI
14.	1954 m. įvyko politinių kalinių sukilimas Kengyro lageryje.	70
15.	1944 m. Lietuvoje prasidėjo partizaninis karas.	80
16.	Kunigo, disidento, pogrindinių leidinių „Aušra“ ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbio Prano Račiūno (1919-03-28–1997-08-24) gimimo metinės.	105
17.	Kunigo, disidento, vieno iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjų, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbio Vincento Vėlavičiaus (1914-02-15–1997-02-21) gimimo metinės.	110
18.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Povilo Morkūno-Rimanto (1914–1951-02-10) gimimo metinės.	110
19.	Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėjo Petro Paulaičio (1904-06-09–1986-02-19) gimimo metinės.	120
20.	Lietuvos žydų gelbėtojos, Pasaulio Tautų teisuolės Onos Šimaitės (1894-01-06–1970-01-17) gimimo metinės.	130
2025 METAI
21.	1985 m. įvyko Baltijos tribunolas Kopenhagoje, kuriame buvo nagrinėjami Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos nusikaltimai, padaryti Baltijos šalyse. Tribunole liudijo 17 asmenų iš Baltijos šalių, jie ragino reikalauti Latvijos, Estijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.	40
22.	1975 m. Vilniuje vyko žmogaus teisių gynėjo, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos disidento Sergejaus Kovaliovo teismas, kurio procesas sustiprino Lietuvos ir Rusijos disidentų santykius.	50
23.	1945 m. gegužės 16–17 d. įvyko Kalniškės mūšis, laikomas vienu didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su reguliariąja sovietų kariuomene.	80
24.	Disidento, poeto, filosofo Mindaugo Tomonio (1940-08-28–1975-11-05) gimimo metinės.	85
25.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Liongino Baliukevičiaus-Dzūko (1925-01-01–1950-06-24) gimimo metinės.	100
26.	Kunigo, partizanų ryšininko, disidento, vieno iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjų, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbio Alfonso Svarinsko (1925-01-21–2014-07-17) gimimo metinės.	100
27.	Algimanto apygardos ir Prisikėlimo apygardos ryšininkės Izabelės Vilimaitės-Stirnos (1925-02-09–1952-10-02) gimimo metinės.	100
28.	Kunigo, disidento, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nario, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbio Leono Kalinausko (1925-05-10–1986-02-05) gimimo metinės.	100
29.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Petro Bartkaus-Žadgailos (1925-05-30–1949-08-13) gimimo metinės.	100
30.	Partizanų ryšininkės, disidentės, Lietuvos laisvės lygos narės Elenos Terleckienės (1925-08-01–2010-06-01) gimimo metinės.	100
31.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Vytauto Gužo-Kardo (1920-01-02–1949-06-11) gimimo metinės.	105
32.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Viktoro Vitkausko-Saidoko (1920-08-01–1951-02-02) gimimo metinės.	105
33.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Aleksandro Grybino-Fausto (1920-09-20–1949-09-28) gimimo metinės.	105
34.	Kunigo, pamokslininko, Štuthofo kalinio, antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo dalyvio Alfonso Lipniūno (1905-03-12–1945-03-28) gimimo metinės.	120
35.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Juozo Šibailos-Merainio (1905-03-18–1953-02-11) gimimo metinės.	120
36.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Leonardo Grigonio-Užpalio (1905-12-14–1950-07-22) gimimo metinės.	120
37.	Lietuvos žydų gelbėtojo, Pasaulio Tautų teisuolio Juozapo Stakausko (1900‑08‑06–1972-03-02) gimimo metinės.	125
2026 METAI
38.	1976 m. lapkričio 25 d. įsteigta Lietuvos Helsinkio grupė.	50
39.	1956 m. lapkričio 2 d. Kaune ir Vilniuje įvyko spontaniškos antisovietinės demonstracijos, dar vadinamos Vėlinių įvykiais.	70
40.	1946 m. balandžio mėnesį įkurta Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų sritis.	80
41.	Disidento, Lietuvos Helsinkio grupės nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko (1926-02-24–2017-09-28) gimimo metinės.	100
42.	Disidento, Lietuvos laisvės lygos veiklos dalyvio Leono Laurinsko-Liūto (1926-02-25–2013-05-04) gimimo metinės.	100
43.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario, Laisvės kovos karžygio Juozo Lukšos-Daumanto (1921-08-04–1951-09-04) gimimo metinės.	105
44.	Vyriausiosios partizanų vadovybės ryšininkės Elvyros Pliupelytės (1921‑10‑22–2016-01-14) gimimo metinės.	105
45.	Disidento, pogrindinės katalikiškos spaudos leidėjo Pauliaus Petronio (1916‑10‑22–2003-01-11) gimimo metinės.	110
46.	Pirmojo Didžiosios Kovos apygardos vado Jono Misiūno-Žaliojo Velnio (1911-01-15–1947-03-11) gimimo metinės.	115
47.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Vlado Montvydo-Etmono (1911-09-09–1953-08-23) gimimo metinės.	115
48.	Disidentės, Lietuvos Helsinkio grupės narės Onos Lukauskaitės‑Poškienės (1906-01-29–1983-12-04) gimimo metinės.	120
49.	Disidento, pogrindžio leidinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, „Lietuvos ateitis“ bendradarbio Vlado Lapienio (1906-06-06–2012-03-06) gimimo metinės.	120
50.	Lietuvos žydų gelbėtojos, Pasaulio Tautų teisuolės Stefanijos Ladigienės (1901-01-23–1967-09-18) gimimo metinės.	125
51.	Laisvės kovos karžygio Juozo Vitkaus-Kazimieraičio (1901-12-10–1946‑07‑02) gimimo metinės.	125
2027 METAI
52.	1987 m. įvyko pirmasis Roko maršas per Lietuvą, laikomas Dainuojančios revoliucijos pradžia.	50
53.	1987 m. rugpjūčio 23 d. įvyko pirmasis viešas nesankcionuotas mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kuriame buvo pasmerktas Molotovo–Ribbentropo paktas, slaptieji jo protokolai, lėmę Baltijos šalių likimą.	50
54.	1947 m. sausio 15–16 d. Sūduvoje, Pilviškių valsčiaus Nadrausvės ir Juodupių kaimuose, įvyko Lietuvos kovotojų už laisvę suvažiavimas.	80
55.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario Broniaus Karbočiaus-Bitės (1922‑01‑14–1953-01-26) gimimo metinės.	105
56.	Laisvės kovos karžygio Vaclovo Voverio-Žaibo (1922-02-17–1949-03-07) gimimo metinės.	105
57.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Antano Liesio-Tvano (1922‑04-16–1949-08-13) gimimo metinės.	105
58.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Broniaus Liesio-Kauko (1922-04-16–1949-08-13) gimimo metinės.	105
59.	Laisvės kovos karžygio Juozo Kasperavičiaus-Visvydo (1912-08-17–1947‑04-09) gimimo metinės.	115
60.	Lietuvos žydų gelbėtojos, Pasaulio Tautų teisuolės Sofijos Binkienės (1902-09-24–1984-04-05) gimimo metinės.	125
61.	Lietuvos žydų gelbėtojo, Pasaulio Tautų teisuolio Bronislovo Paukščio (1897-02-15–1966-12-17) gimimo metinės.	130
2028 METAI
62.	1978 m. birželio 14 d. įkurta Lietuvos laisvės lyga.	50
63.	1978 m. lapkričio 13 d. įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas.	50
64.	1948 m. gegužės 5 d. įkurta Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritis.	80
65.	1948 m. liepos 7–9 d. įvyko Baden Badeno pasitarimas, kuriame buvo aptartas pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui ir Lietuvos laisvės klausimo kėlimo tarptautiniu lygmeniu galimybės, taip pat buvo siekiama suvienyti Lietuvoje veikiančių partizanų ir išeivijos pasipriešinimo jėgas. Šio pasitarimo baigiamąjį dokumentą – Baden Badeno susitarimą – pasirašė M. Krupavičius, V. Sidzikauskas, S. Kairys, J. Brazaitis, J. Deksnys, J. Lukša.	80
66.	1948 m. rugpjūčio 4 d. įkurta Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų sritis.	80
67.	Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko (1928-02-09–2023-02-16) gimimo metinės.	100
68.	Disidento, antisovietinio leidinio „Alma Mater“ leidėjo, pogrindinių leidinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ir „Perspektyvos“ bendradarbio Povilo Pečeliūno (1928-05-17–1990-02-23) gimimo metinės.	100
69.	Disidento, vieno iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Viktoro Petkaus (1928-05-17–2012-05-01) gimimo metinės.	100
70.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago (1918-03-06–1957-11-29) gimimo metinės.	110
71.	Kunigo, disidento, Lietuvos Helsinkio grupės nario, pogrindinių leidinių „Aušra“ ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbio Karolio Garuckos (1908-05-01–1979-04-06) gimimo metinės.	120
72.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Povilo Žilio-Audrūno (1918‑10-24–1953-02-11) gimimo metinės.	110
73.	Vieno iš Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos steigėjų, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto kūrėjų Adolfo Damušio (1908-06-16–2003-02-27) gimimo metinės.	120
2029 METAI
74.	1979 m. rugpjūčio 23 d., minint 40-ąsias Molotovo–Ribbentropo pakto metines, pasirašytas Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumas, kuriame buvo iškeltas Baltijos valstybių okupacijos klausimas.	50
75.	1949 m. vasario 16 d. pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija.	80
76.	Disidento, Lietuvos Helsinkio grupės, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nario, pogrindinio leidinio „Perspektyvos“ kūrėjo Vytauto Skuodžio (1929-03-21–2016-12-07) gimimo metinės.	100
77.	Kunigo, disidento, vieno iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjų, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbio Juozo Zdebskio (1929-05-10–1986-02-05) gimimo metinės.	100
78.	Laisvės kovos karžygio Jurgio Krikščiūno-Rimvydo (1919-09-14–1949‑12‑15) gimimo metinės.	110
79.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nario Broniaus Krivicko-Vilniaus (1919-11-17–1952-09-21) gimimo metinės.	110
80.	Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo nario, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos teksto autoriaus Alfonso Vabalo-Gedimino (1909-01-15–1948-06-28) gimimo metinės.	120
81.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Jono Žemaičio-Vytauto (1909-03-15–1954-11-26) gimimo metinės.	120
82.	Prie daugelio pogrindžio leidinių spausdinimo prisidėjusio disidento Juozo Gražio (1909-05-22–2000-08-23) gimimo metinės.	120

–––––––––––––––––––––––