Projektas                                  

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

vandens ĮSTATYMO NR.  VIII-474 9, 18, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2021 m.          Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti

1. Požeminių vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti reglamentuoja Geriamojo vandens įstatymas, Žemės gelmių įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys požeminio vandens išgavimą.

2. Paviršinių vandens naudojimas turi netrikdyti paviršinio vandens telkinio hidrologinio režimo, nebloginti jo būklės ir neužkirsti kelio pasiekti gerą vandens telkinio būklę.

3. Asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis (toliau šiame straipsnyje – asmuo), naudojantis (planuojantis naudoti) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir žuvininkystės veiklai, privalo būti įregistruotas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus 4 dalyje nurodytas išimtis.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta registracija neatliekama naudojant vandenį iš paviršinio vandens telkinio, jeigu:

1) įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas;

2) asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 m3 vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalinus iš mėnesio dienų skaičiaus;

3) žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (ar planuoja išgauti) mažiau kaip 10 m3 per parą paviršinio vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalinus iš mėnesio dienų skaičiaus.

5. Paviršinį vandenį naudojančius asmenis registruoja, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja, skelbia paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąrašą ir nustatytas sąlygas paviršiniam vandeniui naudoti Aplinkos apsaugos agentūra aplinkos ministro nustatyta tvarka.

6. Asmuo, norintis naudoti paviršinį vandenį, aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti registracijai reikalingus duomenis.

7. Registruojant asmenį, jam nustatomas didžiausias leidžiamas naudoti vandens kiekis iš konkretaus paviršinio vandens telkinio, atskirai nurodant didžiausią leidžiamą naudoti vandens kiekį vasaros laikotarpiu, atsižvelgiant į gamtosauginį debitą ir kitų paviršinio vandens telkinio naudotojų sunaudojamą vandens kiekį. Gamtosauginio debito ir didžiausio leidžiamo naudoti paviršinio vandens kiekio nustatymo ir suderinimo su kitais paviršinio vandens telkinio naudotojais tvarką nustato aplinkos ministras.

8. Aplinkos apsaugos agentūra neregistruoja paviršinį vandenį naudojančio asmens, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, prašyme pateikti ne visi duomenys ir (ar) dokumentai;

2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi ir (ar) suklastoti duomenys;

3) Aplinkos apsaugos agentūrai įvertinus vandens kiekį paviršiniame vandens telkinyje nustatoma, kad jame nėra pakankamai vandens, kad būtų galima užtikrinti vandens telkiniui keliamus vandensaugos tikslus ir/arba gamtosauginį debitą ir/arba esamų vandens naudotojų poreikius;

4) neturint privataus paviršinio vandens telkinio savininko sutikimo, jei planuojama naudoti šio vandens telkinio vandenį, arba neturint nuomininko sutikimo, jeigu planuojama naudoti išnuomoto paviršinio vandens telkinio vandenį.

9. Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį šiais atvejais:

1) registruoto paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu;

2) paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo likviduotas, paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu;

3) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad paviršinio vandens naudojimo registracijai pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis registruotas paviršinį vandenį naudojantis asmuo;

4) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos informuoja Aplinkos apsaugos agentūrą, kad nepašalinti nustatytų paviršinio vandens naudojimo sąlygų pažeidimai, dėl kurių sustabdyta veikla.

10. Registracijos duomenys tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) registruoto paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu;

2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojančio asmens pateikti duomenys registracijai arba patikslinti duomenys netikslūs, neišsamūs, pateikti ne visi ar klaidingi, tačiau šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad paviršinį vandenį naudojantis asmuo neprivalo būti įregistruotas;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad reikia laikytis griežtesnių ar papildomų paviršinio vandens naudojimo sąlygų arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi, kurie leistų pasiekti vandensaugos tikslus.

11. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl paviršinį vandenį naudojančio asmens įregistravimo aplinkos ministro nustatyta tvarka priima per 20 darbo dienų nuo reikalavimus atitinkančių dokumentų gavimo dienos. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl išregistravimo aplinkos ministro nustatyta tvarka priima per 10 darbo dienų gavusi informaciją, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje. 

12. Apie paviršinį vandenį naudojančio asmens įregistravimą, registracijos duomenų patikslinimą ir išregistravimą Aplinkos apsaugos agentūra asmenį informuoja per 5 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.“

 

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta registracija neatliekama išgaunant vandenį iš paviršinio vandens telkinio, jeigu:

1) asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 m3 vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalinus iš mėnesio dienų skaičiaus;

2) žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (ar planuoja išgauti) mažiau kaip 10 m3 per parą paviršinio vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalinus iš mėnesio dienų skaičiaus.“

 

 

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta registracija neatliekama išgaunant (planuojant išgauti) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 m3 vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalinus iš mėnesio dienų skaičiaus.“

 

4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Draudžiama nuotekas (išskyrus paviršines) išleisti tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.“

2. Papildyti 18 straipsnį 6 dalimi:

„6. Sprendimą dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo drėkinimui žemės ūkyje priima aplinkos ministras. Su užsienio valstybių atsakingomis institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų panaudojimo drėkinimui žemės ūkyje bendradarbiauja aplinkos ministro įgaliota institucija.“

 

5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo apskaitą savo lėšomis privalo vykdyti ir tvarkyti asmenys, kurie:

1) Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna (planuoja išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys;

2) vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;

3) per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m3 ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar planuojamą gauti vandens kiekį padalinus iš gavimo dienų skaičiaus.“

2.  Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir  ją išdėstyti taip:

„4. Ataskaitos apie iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgautą vandenį, jo naudojimą ir (arba) perdavimą, perduoto vandens naudojimą, išleidžiamas nuotekas ir teršalus, per hidrotechninius įrenginius praleidžiamą vandenį teikiamos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

 

 

6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas                                                                            Pakeisti šio įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos vandens įstatymo priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB.

2. 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.“

 

7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, 3 straipsnį ir 4 straipsnio 1 dalį įsigalioja 2024  m. sausio 1 d.

2.   Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

3.   Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas taikomas:

1) nuo 2025 m. sausio 1 d. asmenims, kurie iki 2019 m. lapkričio 1 d. turėjo taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimus arba taršos leidimus išleisti nuotekas tiesiai į ežerus ir (arba) į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero;

2) nuo 2030 m. sausio 1 d. šios dalies 1 punkte nenurodytiems asmenims, kurie iki 2019 m. lapkričio 1 d., nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, išleido nuotekas tiesiai į ežerus ir (arba) į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.

4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas