Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604 2, 6, 8, 10 IR
11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojams nesumokėtoms su darbo santykiais susijusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pajamų, nuo kurių atskaičiuoti mokėtini mokesčiai (darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis) bei pensijų kaupimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, sumoms, neviršijančioms šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų dydžių, mokėti;“.
2. Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Garantinio fondo lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarka
1. Įsiteisėjusi teismo nutartis arba kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, ar teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokiam juridiniam asmeniui bankroto bylą ir siūlyti inicijuoti jo likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva yra dokumentai, kuriais patvirtinama darbuotojų teisė gauti su darbo santykiais susijusią išmoką iš Garantinio fondo. Šie dokumentai administratoriui pateikiami Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
2. Išmokos iš Garantinio fondo šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams mokamos, jeigu jie Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų įsiteisėjimo dienos kreipėsi į administratorių.
3. Administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoja šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytas sumas ir priima sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo ir išmokėjimo.
4. Išmokos iš Garantinio fondo neskiriamos darbuotojui, kuriam išmokos, analogiškos šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytoms išmokoms iš Garantinio fondo, buvo skirtos kitų valstybių narių institucijų, atliekančių garantijų institucijų funkcijas. Jeigu šioje dalyje nurodytam darbuotojui buvo skirtos išmokos iš Garantinio fondo, administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatytais terminais priima sprendimą dėl darbuotojui skirtų išmokų iš Garantinio fondo grąžinimo. Šios išmokos iš Garantinio fondo grąžinamos Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka.
5. Administratoriaus sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Patvirtinta darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, suma mažinama iš Garantinio fondo priskaičiuotų mokėti išmokų suma. Administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio. Nemokumo administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais įtraukia administratorių į darbdavio kreditorių sąrašą. Administratoriaus reikalavimai tenkinami Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
7. Darbuotojai nepraranda teisės gauti išmokas iš Garantinio fondo darbdaviui į Garantinį fondą nesumokėjus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų.
8. Išmokų iš Garantinio fondo permokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Išmokų iš Garantinio fondo sumos, kurios priklausė šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio asmens įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka perėjo mirusio asmens turtas ir kurie Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka kreipėsi į administratorių.“
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisę į sankcijų taikymo išmoką turinčiam darbuotojui iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sankcijų taikymo išmoka, bet ne daugiau kaip dviejų Valstybės duomenų agentūros paskelbto šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydžio, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo atleidimo iš darbo dienos.“
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ilgalaikio darbo išmokos skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos. Ilgalaikio darbo išmokos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamos be asmens prašymo, jei asmens duomenys yra Registre. Jei asmens duomenų nėra Registre, ilgalaikio darbo išmokos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamos, jeigu asmuo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose (toliau – IDIF nuostatai) nustatyta tvarka pateikė administratoriui prašymą skirti išmoką. Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis šiame įstatyme ir IDIF nuostatuose nustatyta tvarka.“
2. Papildyti 11 straipsnį 7 dalimi:
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Šis įstatymas taip pat taikomas skiriant ir mokant ilgalaikio darbo išmokas asmenims, atleistiems iš darbo per paskutinius 12 mėnesių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, bei skiriant ir mokant išmokas iš Garantinio fondo, kai darbdaviui bankroto byla iškelta arba bankroto procesas pradėtas ne teismo tvarka ar teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokiam juridiniam asmeniui bankroto bylą ir siūlyti inicijuoti jo likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva priimta per paskutinius 12 mėnesių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.