Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
RINKIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO
KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
2022 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimas
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso įsigaliojimas
3 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksui, netenka galios šie teisės aktai:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
2022 m. d. įstatymu Nr.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
RINKIMŲ KODEKSAS
TURINYS
I SKYRIUS........................................................................................................................... 1
BENDROSIOS NUOSTATOS........................................................................................... 1
2 straipsnis. Rinkimų sistemos....................................................................................... 1
II SKYRIUS......................................................................................................................... 2
3 straipsnis. Rinkimų principai....................................................................................... 2
4 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė............................................................................... 2
5 straipsnis. Lygi rinkimų teisė....................................................................................... 2
6 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai................................................................................... 3
7 straipsnis. Slaptas balsavimas...................................................................................... 3
III SKYRIUS........................................................................................................................ 3
8 straipsnis. Aktyvioji rinkimų teisė............................................................................... 3
9 straipsnis. Aktyviosios rinkimų teisės apribojimai...................................................... 4
10 straipsnis. Pasyvioji rinkimų teisė............................................................................. 4
11 straipsnis. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai.................................................... 5
IV SKYRIUS........................................................................................................................ 6
12 straipsnis. Eiliniai rinkimai........................................................................................ 6
13 straipsnis. Pirmalaikiai rinkimai................................................................................ 7
14 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai............................................................................... 8
V SKYRIUS.......................................................................................................................... 9
15 straipsnis. Teritoriniai rinkimų vienetai..................................................................... 9
16 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas.................................................................. 9
18 straipsnis Rinkimų apylinkių sudarymas..................................................................10
VI SKYRIUS...................................................................................................................... 11
PIRMASIS SKIRSNIS.................................................................................................. 11
RINKIMŲ KOMISIJŲ VEIKLOS BENDROSIOS NUOSTATOS......................... 11
19 straipsnis. Rinkimų komisijos.................................................................................. 11
20 straipsnis. Rinkimų komisijų veiklos pagrindai....................................................... 11
21 straipsnis. Teisėtumo principas................................................................................ 11
22 straipsnis. Nepriklausomumo principas................................................................... 12
23 straipsnis. Kolegialumo principas............................................................................ 12
24 straipsnis. Viešumo principas.................................................................................. 12
25 straipsnis. Nešališkumo principas............................................................................ 13
26 straipsnis. Reikalavimai rinkimų komisijos nariui.................................................. 13
29 straipsnis Apylinkių rinkimų ir referendumų komisijų narių rezervas....................15
ANTRASIS SKIRSNIS................................................................................................. 16
VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISJA........................................................................ 16
30 straipsnis. Vyriausioji rinkimų komisija.................................................................. 16
31 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai.......................................... 16
32 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos............................................ 17
33 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės.................................................. 20
34 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas.......................................... 21
35 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika................................... 22
37 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių įgaliojimų pabaiga................................................................................................................. 24
38 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas........................................ 25
40 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos nario teisės......................................... 27
41 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir narių darbo apmokėjimas, socialinės garantijos ir garantijos atleidus iš pareigų..................................... 27
42 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai............................................ 28
43 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu............................................................................................................................29
45 straipsnis. Informacijos ir dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai.30
TREČIASIS SKIRSNIS................................................................................................ 30
KITOS RINKIMŲ KOMISIJOS................................................................................. 30
48 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas................................................. 34
49 straipsnis. Apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų sudarymo terminai organizuojant ir rengiant pirmalaikius rinkimus................................................................... 36
50 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai............................................... 36
51 straipsnis. Apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas 37
KETVIRTASIS SKIRSNIS.......................................................................................... 38
BALSAVIMO KOMISIJOS......................................................................................... 38
52 straipsnis. Balsavimo komisijos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.................................................................................................................................. 38
VII SKYRIUS..................................................................................................................... 39
55 straipsnis. Rinkėjų sąrašai........................................................................................ 41
56 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tvarkymas....................................................................... 41
57 straipsnis. Asmenų, neturinčių deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, įrašymas į rinkėjų sąrašus...................................................................................................... 42
59 straipsnis. Asmenų, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą, ir asmenų, esančių kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus 43
60 straipsnis. Rinkėjų susipažinimas su rinkėjų sąrašais.............................................. 43
61 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas...................................................................... 44
63 straipsnis. Rinkėjų, balsuojančiųjų namuose, sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, sąrašų sudarymas.......................... 45
VIII SKYRIUS................................................................................................................... 45
PIRMASIS SKIRSNIS.................................................................................................. 45
RINKIMŲ POLITINĖ KAMPANIJA IR JOS DALYVIAI...................................... 45
64 straipsnis. Rinkimų politinė kampanija................................................................... 45
65 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyviai.................................................. 46
66 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas...................................... 47
67 straipsnis. Teisės ir pareigos rinkimų politinės kampanijos finansavimo srityje.... 47
ANTRASIS SKIRSNIS................................................................................................. 48
RINKIMŲ POLITINĖS KAMPANIJOS DALYVIŲ REGISTRACIJA................. 48
69 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimas.................... 49
IX SKYRIUS...................................................................................................................... 50
70 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius kėlimas.......................................................... 50
71 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas........................................ 51
74 straipsnis. Dvigubo kandidatavimo draudimas........................................................ 53
75 straipsnis. Pareiškiniai dokumentai......................................................................... 53
76 straipsnis. Kandidato anketa.................................................................................... 55
77 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas................................................................. 56
78 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas......................................................................... 57
81 straipsnis. Kandidatų registravimas......................................................................... 60
82 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai....... 62
83 straipsnis. Rinkimų numeriai................................................................................... 62
85 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas......................................................62
87 straipsnis. Teisė atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus.................................... 63
88 straipsnis. Rinkimų užstatas..................................................................................... 64
89 straipsnis. Rinkimų užstato grąžinimas................................................................... 65
90 straipsnis. Kandidatų neliečiamybė......................................................................... 66
92 straipsnis. Atstovas rinkimams................................................................................ 67
93 straipsnis. Rinkimų stebėtojai.................................................................................. 68
X SKYRIUS........................................................................................................................ 70
94 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai.................................................................. 70
95 straipsnis. Kandidatų teisė pasisakyti...................................................................... 70
96 straipsnis. Politinė reklama ir jos žymėjimas.......................................................... 70
97 straipsnis. Politinės reklamos įkainiai ir sąlygos..................................................... 71
99 straipsnis. Išorinė politinė reklama.......................................................................... 72
100 straipsnis. Rinkimų agitacijai skirtos laidos.......................................................... 73
101 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą kompromituojančios informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė.................................. 74
102 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus................................................................. 75
104 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas balsuojant rinkimuose.......................... 77
XI SKYRIUS...................................................................................................................... 77
108 straipsnis. Aukos.................................................................................................... 78
109 straipsnis. Mažos aukos ir jų rinkimas................................................................... 78
110 straipsnis. Nepiniginės aukos................................................................................. 79
111 straipsnis. Aukotojai ir aukų dydžiai..................................................................... 79
112 straipsnis. Nepriimtinos aukos............................................................................... 80
113 straipsnis. Aukų rinkimas...................................................................................... 81
114 straipsnis. Aukų apskaita....................................................................................... 81
117 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos lėšų likutis............................................ 85
119 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos iždininkas............................................. 85
120 straipsnis. Finansavimo ataskaitos ir kiti dokumentai........................................... 86
121 straipsnis. Duomenų ir dokumentų teikimo terminai............................................ 87
XII SKYRIUS..................................................................................................................... 88
123 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija kontroliuojant rinkimų politinės kampanijos finansavimą........................................................................................................ 88
125 straipsnis. Finansavimo viešumas.......................................................................... 90
126 straipsnis. Politinės reklamos stebėsena................................................................ 90
XIII SKYRIUS................................................................................................................... 91
128 straipsnis. Pranešimas apie rinkimus..................................................................... 92
129 straipsnis. Pranešimų apie rinkimus platinimas..................................................... 92
130 straipsnis. Rinkimų biuleteniai.............................................................................. 93
133 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos................................................. 96
134 straipsnis. Lėšų rinkimams organizuoti skyrimas, naudojimas ir apskaita............ 96
XIV SKYRIUS................................................................................................................... 97
PIRMASIS SKIRSNIS.................................................................................................. 97
BALSAVIMAS IKI RINKIMŲ DIENOS.................................................................... 97
135 straipsnis. Bendrosios nuostatos............................................................................ 98
137 straipsnis. Balsavimas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose............................................................. 100
139 straipsnis. Balsavimo namuose organizavimas.................................................... 101
ANTRASIS SKIRSNIS............................................................................................... 103
BALSAVIMAS RINKIMŲ APYLINKĖS PATALPOSE........................................ 103
140 straipsnis. Balsavimo vieta ir laikas rinkimų dieną............................................. 103
142 straipsnis. Pasirengimas balsavimui.................................................................... 104
143 straipsnis. Balsavimo tvarka................................................................................ 104
144 straipsnis. Rinkimų biuletenių pildymas.............................................................. 105
TREČIASIS SKIRSNIS.............................................................................................. 106
BALSAVIMAS UŽSIENIO VALSTYBĖSE IR SU LIETUVOS VALSTYBĖS VĖLIAVA PLAUKIOJANČIUOSE LAIVUOSE................................................................................. 106
146 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos......................................................................................... 107
147 straipsnis. Balsavimo organizavimas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose............................................................................................................................................. 108
XV SKYRIUS................................................................................................................... 108
PIRMASIS SKIRSNIS................................................................................................ 108
BENDROSIOS NUOSTATOS................................................................................... 108
148 straipsnis. Balsavimo pabaigos paskelbimas ir pasirengimas rinkimų biuletenių skaičiavimui............................................................................................................................................. 109
150 straipsnis. Rinkėjų balsų skaičiavimo apylinkės rinkimų komisijoje tvarka....... 109
ANTRASIS SKIRSNIS............................................................................................... 110
BALSAVUSIŲ RINKIMŲ DIENĄ RINKIMŲ APYLINKĖJE BALSŲ SKAIČIAVIMAS 110
154 straipsnis. Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas.............................. 112
TREČIASIS SKIRSNIS.............................................................................................. 112
BALSAVUSIŲ IKI RINKIMŲ DIENOS APYLINKĖS RINKĖJŲ BALSŲ SKAIČIAVIMAS................................................................................................................................................. 112
156 straipsnis. Balsavimo vokų žymėjimas ir balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių skaičiavimas........................................................................................................................ 113
157 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai...................................................... 114
KETVIRTASIS SKIRSNIS........................................................................................ 114
BALSAVIMO REZULTATŲ RINKIMŲ APYLINKĖJE SKAIČIAVIMAS....... 114
158 straipsnis. Galutinis balsų skaičiavimas.............................................................. 114
162 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkimų dokumentų perdavimas apygardos rinkimų komisijai............................................................................................................................................. 116
PENKTASIS SKIRSNIS............................................................................................. 117
BALSAVIMO REZULTATŲ NUSTATYMAS APYGARDOS, SAVIVALDYBĖS RINKIMŲ KOMISIJOSE IR VYRIAUSIOJE RINKIMŲ KOMISIJOJE........................................ 117
164 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus............................................................................................................................. 117
166 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai................................................................................................................ 118
171 straipsnis. Kvotų ir liekanų metodas.................................................................... 121
172 straipsnis. Kandidatų rinkimų reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas........................................................................................................................... 122
XVI SKYRIUS................................................................................................................. 123
174 straipsnis. Mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūros rinkimuose į Europos Parlamentą........................................................................................................................... 125
175 straipsnis. Mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūros savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose...............................................................................................................125
176 straipsnis. Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai.......................................................... 126
177 straipsnis. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimų nutrūkimo pasekmės............................................................................................................................................. 129
178 straipsnis. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimų nutrūkimo pasekmės............................................................................................................................. 129
XVII SKYRIUS................................................................................................................ 130
180 straipsnis. Pažymėjimų įteikimas išrinktiems asmenims..................................... 130
XVIII SKYRIUS.............................................................................................................. 131
182 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai......................................................................... 131
XIX SKYRIUS................................................................................................................. 132
PIRMASIS SKIRSNIS................................................................................................ 132
RINKIMŲ GINČAI DĖL RINKIMŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO.......... 132
183 straipsnis. Rinkimų ginčai................................................................................... 132
184 straipsnis. Teisė paduoti skundą.......................................................................... 133
185 straipsnis. Skundų nagrinėjimas rinkimų komisijose.......................................... 134
188 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai apylinkės rinkimų komisijoje............. 135
ANTRASIS SKIRSNIS............................................................................................... 135
RINKIMŲ GINČAI DĖL BALSŲ SKAIČIAVIMO REZULTATŲ, RINKIMŲ REZULTATŲ IR ĮGALIOJIMŲ........................................................................................................................ 135
190 straipsnis. Skundai dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, jų padavimo terminai............................................................................................................................................. 136
191 straipsnis. Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas..................................... 136
192 straipsnis. Paklausimas Konstituciniam Teismui dėl šio kodekso pažeidimo per Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimus............................................................................................. 137
193 straipsnis. Skundai teismui dėl savivaldybės tarybos narių, merų įgaliojimų..... 137
XX SKYRIUS................................................................................................................... 138
194 straipsnis. Šiurkštūs šio kodekso pažeidimai....................................................... 138
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reglamentuojami santykiai
1. Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – Kodeksas) nustato Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybų), savivaldybių merų (toliau – merų) rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką.
2 straipsnis. Rinkimų sistemos
1. Lietuvos Respublikoje rinkimai organizuojami pagal proporcinę rinkimų sistemą ir daugumos atstovavimo (mažoritarinę) rinkimų sistemą.
2. Lietuvos Respublikos Seimo nariai (toliau – Seimo nariai) renkami ketveriems metams. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) rinkimų sistemą. 70 Seimo narių renkama daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu.
3. Respublikos Prezidentas renkamas penkeriems metams vienmandatėje rinkimų apygardoje pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) rinkimų sistemą.
4. Savivaldybių tarybų nariai renkami vienu metu ketveriems metams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu. Į savivaldybių tarybas renkama:
5. Merai yra renkami vienu metu ketveriems metams vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą.
6. Europos Parlamento nariai renkami penkeriems metams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu. Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičių nustato Europos Sąjungos teisės aktai.
II SKYRIUS
RINKIMŲ PRINCIPAI
3 straipsnis. Rinkimų principai
4 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
5 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
2. Kiekvienas rinkėjas tuose pačiuose rinkimuose turi vieną balsą vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už vieną kandidatą.
3. Kiekvienas rinkėjas tuose pačiuose rinkimuose turi vieną balsą daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už vieną kandidatų sąrašą.
6 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai
7 straipsnis. Slaptas balsavimas
3. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai numatyta šiame kodekse arba pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.
4. Draudžiama kontroliuoti ir neteisėtai veikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą.
III SKYRIUS
RINKIMŲ TEISĖS
8 straipsnis. Aktyvioji rinkimų teisė
1. Teisę rinkti Seimo narius ir Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
2. Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merus turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
3. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merus laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal įstatymo reikalavimus šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei kuris likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos).
4. Teisę rinkti Europos Parlamento narius turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
5. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę rinkti Europos Parlamento narius, laikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įgijo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
9 straipsnis. Aktyviosios rinkimų teisės apribojimai
1. Teisės rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu rinkimų teises ribojančiose srityse.
2. Asmuo neturi teisės rinkti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis neturi teisės rinkti kilmės valstybėje.
3. Asmuo turi teisę rinkti tuose pačiuose Europos Parlamento rinkimuose tik vienoje pasirinktoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
4. Teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus.
10 straipsnis. Pasyvioji rinkimų teisė
1. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų, ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras), arba pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
2. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvos Respublikoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra sukakę ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
3. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
4. Meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas.
5. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, laikomas asmuo, kuris ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
6. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
7. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, galinčiu būti renkamu Europos Parlamento nariu, laikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įgijo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.
11 straipsnis. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai
1. Negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį;
2) asmuo, kuriam likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas;
6) statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į pensiją;
7) asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje;
8) asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis dėl kandidatavimo į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje atitinka šio kodekso reikalavimus;
2. Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.
IV SKYRIUS
RINKIMŲ PASKELBIMAS
12 straipsnis. Eiliniai rinkimai
1. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Respublikos Prezidento dekrete dėl eilinių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Jeigu likus keturiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos Respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija eilinius Seimo rinkimus rengia šioje dalyje nurodytu laiku. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais šioje dalyje nurodytu laiku.
2. Eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį likus dviems mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Eilinius Respublikos Prezidento rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.
3. Eiliniai savivaldybių tarybų, merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. Eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus keturiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų, merų rinkimų datos, savivaldybių tarybų, merų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip vienas mėnuo. Rinkimų datą skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
13 straipsnis. Pirmalaikiai rinkimai
1. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba juos gali paskelbti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų data. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priėmimo.
2. Pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina pirmalaikių Seimo nario rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.
3. Pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus:
1) Konstitucijos 87 straipsnyje nustatytu atveju gali paskelbti pirmalaikiuose rinkimuose naujai išrinktas Seimas, kai pirmalaikiai Seimo rinkimai buvo paskelbti Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais. Tokiu atveju Seimo nutarimas turi būti priimtas ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio dienos. Seimo nutarime taip pat nurodoma, kuriai kadencijai ir kuriam kadencijos laikui gali būti išrenkamas Respublikos Prezidentas. Jeigu praėjo mažiau negu treji Respublikos Prezidento pirmosios kadencijos metai, Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja Respublikos Prezidento kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu po eilinių rinkimų praėjo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko;
2) Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Seimas. Rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Kai Seimas negali susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
4. Pirmalaikiai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginio valdymo įvedimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu.
5. Pirmalaikiai mero rinkimai rengiami, kai jis netenka įgaliojimų. Mero rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Mero rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų mero rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.
14 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai rengiami, kai neįvyksta eiliniai arba pirmalaikiai rinkimai arba jų rezultatai pripažįstami negaliojančiais.
2. Pakartotinių rinkimų datą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kai atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu šiame kodekse nenumatyta kitaip, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Pakartotiniai rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų paskelbimo.
V SKYRIUS
RINKIMŲ VIENETAI
15 straipsnis. Teritoriniai rinkimų vienetai
1. Teritoriniai rinkimų vienetai sudaromi taip, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija būtų paskirstyta į teritorinius rinkimų vienetus ir jokia Lietuvos Respublikos teritorijos dalis nepatektų į daugiau negu vieną tapatų teritorinį rinkimų vienetą.
2. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaromi šie teritoriniai rinkimų vienetai:
3. Rinkimų apygarda yra teritorinis rinkimų vienetas, kuriame nustatomi balsavimo ir (arba) rinkimų rezultatai.
16 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
2. Seimo rinkimai organizuojami ir vykdomi:
2) 71 vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurias Vyriausioji rinkimų komisija sudaro atsižvelgdama į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorijų padalijimą. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
3. Respublikos Prezidento rinkimai organizuojami vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su Lietuvos Respublikos teritorija.
4. Savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose:
1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija;
5. Rinkimai į Europos Parlamentą organizuojami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su Lietuvos Respublikos teritorija.
6. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų dienos, nustato ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų dienos, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų buveinės adresus ir pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates.
17 straipsnis. Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda
1. Sudarant vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje balsuoja kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių.
2. Kai paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams, yra didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda ir kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą. Jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius viršija dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių, gali būti sudaroma antra Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių.
18 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybių teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes atsižvelgiant į:
2. Savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus, savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates, Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje likus 180 dienų iki rinkimų dienos.
3. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates.
4. Prireikus rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami neperžengiant vienmandatės rinkimų apygardos ribų, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodoma siūlomas rinkimų apylinkės pavadinimas, rinkimų apylinkės ribų koordinatės, rinkėjų skaičius sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų adresas ir pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinatės. Rinkimų apylinkės ribų koordinates tikslina savivaldybių administracijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis.
VI SKYRIUS
RINKIMŲ IR BALSAVIMO KOMISIJOS
PIRMASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ KOMISIJŲ VEIKLOS BENDROSIOS NUOSTATOS
19 straipsnis. Rinkimų komisijos
1. Rinkimus organizuoja ir vykdo:
20 straipsnis. Rinkimų komisijų veiklos pagrindai
1. Rinkimų komisijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), šiuo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu (toliau – Reglamentas) ir kitais teisės aktais.
21 straipsnis. Teisėtumo principas
1. Rinkimų komisijos veikla ir priimami sprendimai turi atitikti šio kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus.
22 straipsnis. Nepriklausomumo principas
1. Rinkimų komisija, įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma.
2. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms organizacijoms ir politikams, asociacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti rinkimų komisijoms šiame kodekse ir teisės aktuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų dėl rinkimų komisijos kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo ar kitaip kištis į rinkimų komisijos veiklą organizuojant ir vykdant rinkimus.
3. Apie bandymus paveikti rinkimų komisiją, komisijos pirmininką ar narį rinkimų komisijos pirmininkas ar narys privalo nedelsdami pranešti aukštesniajai rinkimų komisijai. Apie bandymus paveikti Vyriausiąją rinkimų komisiją, jos pirmininką ar narį, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys praneša Seimui ir paskelbia per visuomenės informavimo priemones.
23 straipsnis. Kolegialumo principas
24 straipsnis. Viešumo principas
1. Rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus sprendimus informuoja visuomenę. Rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai.
2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti atstovas rinkimams ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių politinių organizacijų įgaliojimus, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kiekvienas kandidatas ar jo atstovas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.
3. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
4. Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.
25 straipsnis. Nešališkumo principas
26 straipsnis. Reikalavimai rinkimų komisijos nariui
1. Rinkimų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų komisijos sudarymo metu ne jaunesnis kaip 18 metų). Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos ir savivaldybės rinkimų komisijos narys privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.
2. Savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijos narius siūlomas asmuo turi būti tos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojas.
3. Teisingumo ministro, Teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi kandidatai negali būti politinių organizacijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.
5. Rinkimų komisijos narys, ketinantis būti kandidatu, privalo atsisakyti komisijos nario pareigų likus ne mažiau, kaip 30 dienų iki pareiškinių dokumentų įteikimo dienos.
6. Asmuo, neatitinkantis šio straipsnio 1–6 dalių reikalavimų ar juos pažeidęs, neskiriamas rinkimų komisijos nariu arba pašalinamas iš rinkimų komisijos narių, jeigu buvo juo paskirtas.
7. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) per rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų komisijos už šio kodekso ar kitų įstatymų pažeidimą, ir nuo atleidimo nepraėjo penkeri metai;
3) atleistas iš renkamų arba skiriamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
8. Rinkimų komisijos sudėties keitimas:
1) rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija;
2) rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą politinės organizacijos (jų koalicijos), siūlymą atšaukti jų pačių pasiūlytą rinkimų komisijos narį;
27 straipsnis. Rinkimų komisijų narių priesaika ir rašytiniai pasižadėjimai
1. Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prieš pradėdami eiti pareigas prisiekia šio kodekso nustatyta tvarka.
2. Kitų rinkimų komisijų pirmininko ar nario statusą asmuo įgyja ir pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.
3. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rašytinio pasižadėjimo tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje.
4. Davęs rašytinį pasižadėjimą, asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas.
5. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą rinkimų komisijos pirmininko ar nario įgaliojimų laikotarpį.
6. Rinkimų komisijų pirmininkų ir narių rašytiniai pasižadėjimai saugomi Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
7. Skiriant rinkimų komisijos pirmininką ar narius, nustatomas laikas, kada jie privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, per 15 dienų nuo paskyrimo dienos nedavęs rašytinio pasižadėjimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.
9. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar kitaip pažeidęs rašytinį pasižadėjimą, atleidžiamas iš komisijos pirmininko ar nario pareigų ir atsako įstatymų nustatyta tvarka.
28 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas ir sprendimų priėmimas
2. Rinkimų komisijų sprendimai priimami posėdyje. Posėdį šaukia komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų komisijos narių reikalavimu. Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 visų komisijos narių.
3. Sprendimai priimami komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma atviru balsavimu. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia rinkimų komisijos pirmininko balsas.
4. Rinkimų komisijos nariai, nesutinkantys su komisijos sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie komisijos posėdžio protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
29 straipsnis. Apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas
1. Siekiant užtikrinti šiame kodekse bei Referendumo įstatyme numatytų rinkimų ir referendumo komisijų sudarymą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Iš šio rezervo skiriami trūkstami šiame kodekse bei Referendumo įstatyme numatytų apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariai. Apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas sudaromas ir tikslinamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Asmenys, įrašyti į apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą negali būti politinių organizacijų nariais.
2. Asmuo turi teisę teikti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą, kad būtų įrašytas į apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą. Šis prašymas gali būti teikiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi tokį prašymą, patikrina, ar asmuo atitinka šiame kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus atitinkamų rinkimų arba referendumo komisijų nariams, ir priima sprendimą įrašyti šį asmenį į apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą arba priima motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą. Asmenų, įrašytų į šį rezervą, duomenys yra tvarkomi vadovaujantis įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISJA
30 straipsnis. Vyriausioji rinkimų komisija
1. Vyriausioji rinkimų komisija yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo ir vykdymo valstybės institucija. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija yra koordinuojanti institucija įgyvendinant Reglamento (ES) 2019/788 20 straipsnio 1 ir 2 dalis ir informacijos centras, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/788 4 straipsnio 6 dalyje, taip pat nacionalinis informacijos centras, kaip tai nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 2 straipsnio 10 punkte.
2. Vyriausioji rinkimų komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma. Valstybės institucijoms, įstaigoms, Seimo nariams ir kitiems politikams bei pareigūnams, politinėms organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą arba duoti privalomų nurodymų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo.
3. Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo kodeksu, įstatymais, Reglamentu ir kitais teisės aktais.
4. Vyriausioji rinkimų komisija yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“, taip pat sąskaitų Lietuvos Respublikos bankuose.
31 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai
Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai yra:
1) vadovaujantis Konstitucija ir demokratinių rinkimų principais, organizuoti ir vykdyti Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą;
3) kontroliuoti politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimą, vykdyti finansavimo auditą ir atlikti politinės reklamos stebėseną;
4) kontroliuoti, kaip vykdomas šis kodeksas, įstatymai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys rinkimus, ir taikyti atsakomybę už jų pažeidimus.
32 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos
1. Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 1 punkte numatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:
2) nustato rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, pažymėjimų, antspaudų formas ir pavyzdžius;
3) suskirsto Lietuvos Respublikos teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas ir sudaro Pasaulio lietuvių apygardą(-as);
5) kontroliuoja apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų veiklą, teikia joms reikiamą metodinę ir organizacinę techninę pagalbą;
6) kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimams skirtos valstybės biudžeto lėšos, vadovauja apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų finansinei veiklai;
9) šio kodekso numatytais atvejais priima pareiškinius dokumentus, išduoda parašų rinkimo lapus, juos tikrina;
10) registruoja kandidatus, kandidatų sąrašus, panaikina jų registraciją, duoda sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę;
11) nustato kandidatų sąrašų numerius; skelbia kandidatus, kandidatų sąrašus, jų numerius, pareiškinius dokumentus;
13) organizuoja specialių rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimą, nustato tokių laidų rengėjus, transliuotojus, dalyvius, trukmę ir laiką ir jį paskirsto;
14) registruoja tarptautinius rinkimų stebėtojus ir stebėtojus stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išduoda jiems pažymėjimus;
15) perduoda archyvui ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo nuolat saugoti rinkimų apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus;
17) steigia, valdo ir tvarko Vyriausiosios rinkimų komisijos informacines sistemas ir internetinį puslapį;
18) bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis;
20) organizuoja ir užtikrina informacijos ir ryšių technologijų panaudojimą rinkimuose ir jų tobulinimą;
21) apibendrina ir neribotą laiką skelbia informaciją apie Lietuvos Respublikoje rengtus rinkimus, referendumus, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos ir Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas ir jų rezultatus, įstatymų numatytus politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo duomenis, politinės kampanijos aukotojų paaukotas sumas, duomenis apie partijų ir politinių kampanijų išlaidas ir skolos įsipareigojimus, išskyrus asmens duomenis;
22) rinkimų, referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos, politinių kampanijų, politinių organizacijų finansavimo, rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje nuolat skelbia pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją apie kandidatus, kandidatų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, politinės kampanijos aukotojų sąrašus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Informacija apie kandidatus, kandidatų gautus balsus ir rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, politinės kampanijos aukotojų sąrašai po šios informacijos ir sąrašų paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje gali būti keičiami, kai taisomos kalbos klaidos ar informacija interneto svetainėje skiriasi nuo informacijos, pateiktos pareiškiniuose ir kituose dokumentuose. Interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų ir kitų asmenų asmens kodai, pilietybę ar asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų numeriai, gyvenamosios vietos adresai;
23) rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.
2. Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 2 punkte numatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:
3) skelbia pakartotinį balsavimą, pakartotinius rinkimus, pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, pirmalaikius savivaldybių tarybų narių ir mero rinkimus;
4) laikotarpiu tarp Seimo rinkimų priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus;
5) laikotarpiu tarp savivaldybių tarybų rinkimų priima ir skelbia sprendimus dėl tarybos nario, mero įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ar mandato netekimo, pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujų savivaldybių tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus;
3. Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 3 punkte numatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:
1) nustato rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir audito, politinės reklamos stebėsenos tvarką ir metodus, tvirtina šiame kodekse nurodytus aprašus, dokumentų formas;
3) teikia rekomendacijas dėl rinkimų agitacijos vykdymo, politinės reklamos skleidimo, rinkėjų papirkimo tyrimo ir kitas su rinkimais susijusias rekomendacijas;
4. Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 4 punkte numatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:
2) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, bei nustato šių pranešimų, skundų ir prašymų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką;
3) apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje šio kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka;
4) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardos rinkimų komisijų sprendimų, prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, panaikina šio kodekso, įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius rinkimų komisijų sprendimus;
5. Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 5 punkte numatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:
1) atlieka nacionalinio informacijos centro, kuris su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 28 straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais dalijasi informacija apie Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimą, kontrolę ir sankcijas, funkcijas;
2) atlieka informacijos centro, teikiančio su Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos teikimu susijusią informaciją ir pagalbą, funkcijas;
3) atlieka institucijos, tikrinančios ir tvirtinančios asmenų, Lietuvos Respublikoje turinčių teisę balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą ir įgyvendinančių Europos Sąjungos piliečių iniciatyvą, pritarimo pareiškimus ir išduodančios Lietuvos Respublikoje gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičių patvirtinantį sertifikatą, funkcijas;
4) yra atsakinga už keitimąsi duomenimis apie rinkėjus ir kandidatus su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kontaktinėmis institucijomis;
5) jos nustatyta tvarka išduoda pritarimo pareiškimus Europos Komisijos registruotiems Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatoriams šių prašymu;
6) nustato Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatorių Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktų pritarimo pareiškimų tikrinimo ir Lietuvos Respublikoje gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičiaus patvirtinimo sertifikato išdavimo tvarką;
7) išduoda sertifikatą, patvirtinantį, kad internetinė pritarimo pareiškimų rinkimo sistema atitinka Reglamento (ES) 2019/788 11 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
33 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės
1. Įgyvendindama šiame kodekse nustatytus uždavinius ir funkcijas, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš visų valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, partijų ir politinių kampanijų dalyvių, rinkimų komisijų duomenis ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti;
2) neatlygintinai gauti ir naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais asmens duomenimis, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, reikalingais Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti;
3) reikalauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, rinkimų komisijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, kad būtų laikomasi šio kodekso bei kitų rinkimų organizavimą ir vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir būtų pašalinti šio kodekso ir įstatymų pažeidimai;
4) reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytas ataskaitas dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos;
5) gauti ir tvarkyti duomenis, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti - tvarkyti rinkimų organizavimo, vykdymo ir priežiūros tikslais, politinių kampanijų finansavimo kontrolės ir audito tikslais šiuos Lietuvos Respublikos piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą datą, asmens Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, dokumento, patvirtinančio asmens gyventą Lietuvos Respublikoje laiką, numerį iš Gyventojų registro tvarkytojo; vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, duomenis apie fizinio asmens neveiksnumą iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkytojo; taip pat vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, duomenis apie fizinio asmens teistumą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro;
6) vykdydama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėseną ir tirdama informaciją dėl šio kodekso, įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimų, susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų dokumentus, duomenis ar informaciją, taip pat gauti pirminius ir kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar informacija užfiksuoti, gauti minėtų asmenų paaiškinimus, informaciją ar duomenis žodžiu ar raštu;
7) prireikus priimti sprendimą bet kokiu klausimu, priklausančiu kitų rinkimų komisijų kompetencijai;
2. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti asmenims įeiti į rinkimų komisijų naudojamas patalpas, jeigu būtina užtikrinti šiose patalpose esančių duomenų ar dokumentų saugumą.
34 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas
1. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš pirmininko ir narių. Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas:
2) po to, kai, vadovaudamasis šio kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus. Nauja Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus terminus nuo Seimo nutarimo nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įsigaliojimo dienos.
2. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
2) teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
3) Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – Teisininkų draugija) pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
4) Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
5) partijų (partijų koalicijų), gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties.
3. Partija (partijų koalicija), gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.
4. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti kandidatai atitinka šio kodekso 26 straipsnio reikalavimus, Seimas negali jų kandidatūrų atmesti.
5. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip partijų (partijų koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro ir Teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.
35 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
1. Asmuo, paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ar nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, per 15 dienų po paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priesaikos tekstų.
2. Nustatomi šie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.
4. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad asmuo neprisiekė ir negali pradėti eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys.
36 straipsnis. Ribojimai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, pavaduotojams ir nariams
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
2) negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir atlyginimą už kūrybinę, pedagoginę ir mokslinę veiklą;
2. Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų komisijose, taip pat su kandidato, rinkimų komiteto nario, kandidato atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo statusu.
4. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys, ketinantys būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodami reikiamą sutikimą ar pradėdami rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar nario pareigų pareiškimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys, kurie šio reikalavimo neįvykdė, Seimo nutarimu atleidžiami iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar nario pareigų ir neregistruojami kandidatu arba šis registravimas panaikinamas.
37 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių įgaliojimų pabaiga
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir nario įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
1) pasibaigė įgaliojimų laikas ir yra sudaryta bei prisiekusi naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija;
9) Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka šio kodekso;
10) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pagal politinės organizacijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą;
2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, kuris pagal pareigas dirba vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, įgaliojimai nutrūksta ir tuo atveju, jeigu pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas per 14 dienų nuo paskyrimo į šias pareigas dienos neatsisako su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigomis nesuderinamų darbo, pareigų ar statuso.
38 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
3) atstovauja Vyriausiajai rinkimų komisijai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, teismuose, užsienio valstybių institucijose, įstaigose ir tarptautinėse organizacijose;
5) Vyriausiosios rinkimų komisijos narių sutikimu siunčia juos į tarnybines komandiruotes, suteikia kasmetines atostogas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;
7) vadovauja Sekretoriato darbui, tvirtina Sekretoriato struktūrą, pareigybių sąrašus ir aprašymus, įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Sekretoriato darbuotojus;
8) prireikus papildomai pagal darbo sutartis priima į darbą asmenis konkrečioms funkcijoms atlikti arba kitiems pagalbiniams darbams, kurių apmokėjimo išlaidos yra numatytos Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintose išlaidų sąmatose;
10) po kiekvienų eilinių rinkimų, praėjus ne daugiau kaip 120 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos, Seimui teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitą;
12) su apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį;
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, spręsdamas Sekretoriato darbo ir personalo valdymo klausimus, leidžia įsakymus, o šio kodekso numatytais atvejais – sprendimus, arba įgalioja tokius sprendimus priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos narį. Tokie įsakymai ir sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi visas Vyriausiosios rinkimų komisijos nario teises.
39 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko teikimu skiria ir iš pareigų atšaukia Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmininko pavaduotojai skiriami iš komisijos narių, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlė Respublikos Prezidentas, teisingumo ministras, Teisininkų draugija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija jos pirmininko teikimu priima sprendimą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, jiems taikomi tokie pat kaip šio kodekso 36 straipsnio 1 dalyje Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti apribojimai.
3. Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas nepaskirtas arba laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.) negali eiti pareigų, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas laikinai eina Vyriausiosios rinkimų komisijos (jeigu pirmininkas nepaskirtas) arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojų.
4. Jeigu nei Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, nei Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai nepaskirti arba nė vienas iš jų negali laikinai eiti komisijos pirmininko pareigų (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.), šias pareigas laikinai eina komisijos narys, kurį paskiria Vyriausioji rinkimų komisija iš teisingumo ministro, Teisininkų draugijos į komisiją pasiūlytų narių.
5. Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas arba kitas šios komisijos narys laikinai eina Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas, jam mokamas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.
6. Vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojų yra Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius. Jį į šias pareigas skiria Vyriausioji rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko teikimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus, rūpinasi dokumentų valdymu taip pat atlieka kitas Vyriausiosios rinkimų komisijos arba jos pirmininko pavestas pareigas.
40 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos nario teisės
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys turi teisę:
1) dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose, pasakyti juose savo nuomonę, dalyvauti diskusijose, balsuoti, rengti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ir kitų dokumentų projektus;
2) dalyvauti visuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose renginiuose ir pasakyti juose savo nuomonę;
4) dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų, Vyriausybės, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, rinkimų komisijų posėdžiuose, darbo grupėse, konferencijose ir pasitarimuose, kai svarstomi šio kodekso pakeitimo projektai, rinkimų organizavimo ir vykdymo klausimai, kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijai priskirti klausimai, nustatyta tvarka teikti siūlymus dėl šių klausimų sprendimo;
5) tikrinti, ar laikomasi šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimo reikalavimų;
6) įeiti į visas patalpas, kuriose vyksta pasirengimas rinkimams, taip pat kuriose vyksta balsavimas ar skaičiuojami balsai;
7) šiame kodekse nustatytais atvejais atlikti veiksmus pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgaliojimą;
41 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojų ir narių darbo apmokėjimas, socialinės garantijos ir garantijos atleidus iš pareigų
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams ir nariams darbo užmokestis mokamas įstatymo nustatyta tvarka.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai ir nariai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką ir sąlygas nustato įstatymas. Socialinės garantijos teikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams ir nariams kiekvienų metų pabaigoje už darbą po darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip įstatymo nustatytos jų pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant Vyriausiajai rinkimų komisijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas ar narys neišdirbo visų metų, priemoka apskaičiuojama proporcingai turimoms darbo užmokesčio lėšoms arba tais metais dirbtam laikui. Konkretų priemokos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojui ir kiekvienam nariui dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams ir nariams, kurie iš pareigų atleidžiami šio kodekso 37 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama dviejų mėnesių jų pareiginės algos dydžio išeitinė išmoka.
42 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai
1. Vyriausioji rinkimų komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai gali būti organizuojami šiais būdais: komisijos posėdžių salėje, nuotoliniu būdu, mišriu būdu, kai dalis posėdyje dalyvaujančių komisijos narių yra salėje, o kita dalis posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžius šaukia šios komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 šios komisijos narių siūlymu.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 šios komisijos narių.
4. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją.
5. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai tiesiogiai transliuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka jos posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu arba mišriu būdu.
2. Visuomenei apie Vyriausiosios rinkimų komisijos nuotoliniu arba mišriu būdu organizuojamą posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, o komisijos nariams pranešama elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu arba telefonu).
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis organizuojamas, komisijos nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu arba mišriu būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis.
4. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai savo komisijos nario teises ir pareigas privalo įgyvendinti asmeniškai.
5. Turi būti daromas nuotoliniu arba mišriu būdu organizuojamo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio vaizdo ir garso įrašas. Šis įrašas viešai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir saugomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
6. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių nuotoliniu arba mišriu būdu organizavimas, komisijos narių dalyvavimas, komisijos nario tapatybė, balsavimo rezultatų nustatymas, sprendimų svarstomais klausimais priėmimas, asmeniškas komisijos nario teisių ir pareigų įgyvendinimas užtikrinamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
7. Kitos šio įstatymo nuostatos, susijusios su procedūromis, taikomomis įprastam Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį organizuojant nuotoliniu arba mišriu būdu suprantamos ir taikomos mutatis mutandis atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio organizavimo nuotoliniu arba mišriu būdu ypatumus.
44 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ir jų priėmimo tvarka
1. Įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus. Sprendimus pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko balsas. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė partija (koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios partijos (koalicijos) jungtinio (ar jam prilyginto) kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui partijai.
3. Priimdami sprendimą dėl kandidatų registravimo, taip pat dėl rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai balsuoja už arba prieš pateiktą sprendimo projektą; susilaikyti neleidžiama.
5. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai yra privalomi visų lygių rinkimų komisijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir politinės kampanijos dalyviams. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati Vyriausioji rinkimų komisija arba teismas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, įpareigojantys politinės kampanijos dalyvius ir politines organizacijas pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą.
45 straipsnis. Informacijos ir dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos, rinkimų ir referendumo komisijos, politinės organizacijos ir politinių kampanijų dalyviai ar kiti asmenys Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu privalo ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto termino pabaigos pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus, tiriant rinkimų bei politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pažeidimus.
TREČIASIS SKIRSNIS
KITOS RINKIMŲ KOMISIJOS
46 straipsnis. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
1. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas Vyriausioji rinkimų komisija sudaro likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos:
2. Apygardų rinkimų komisijos Seimo rinkimuose sudaromos iš:
1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) Teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
3. Savivaldybių rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4. Savivaldybių rinkimų komisijos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaromos iš:
1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Teisininkų draugija. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir finansuojamų partijų pasiūlytų asmenų;
5. Rinkimų komitetas, jų koalicija gali siūlyti kandidatūras į savivaldybių rinkimų komisijas savivaldybių tarybų rinkimuose, jei per paskutinius savivaldybių tarybų, rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir rinkimuose į Europos Parlamentą, jei per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą gavę ne mažiau kaip vieną mandatą.
6. Teisingumo ministras, Teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius į rinkimų komisijas gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
7. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija turi teisę pasiūlyti į rinkimų komisijas po vieną savo atstovą (toliau – kandidatūra). Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir kaip finansuojama partija arba parlamentinė partija, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
8. Kandidatūros į rinkimų komisijas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamos likus ne mažiau kaip 102 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.
9. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, rinkimų komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.
10. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai, sudaromos tos pačios rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų teritorijoje sudaro vieną – apygardos, savivaldybės rinkimų komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus.
11. Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijos ar savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas asmuo neatitinka šio kodekso reikalavimų ar jų pasiūlyto rinkimų komisijos nario įgaliojimai baigiasi, Vyriausioji rinkimų komisija pirmiausia kreipiasi į partiją, rinkimų komitetą, koaliciją ar savivaldybės administracijos direktorių dėl naujos kandidatūros siūlymo.
12. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.
13. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
47 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai
1. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, rinkimų komisijų būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
4) tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas, neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos naudojamos;
6) priima Seimo, merų rinkimuose išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų pareiškinius dokumentus ir savivaldybių tarybų rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juos tikrina, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, kandidatų sąrašus, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus;
7) tikrina Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose rinkėjų, parėmusių kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo iškėlimą arba kandidato išsikėlimą, parašų rinkimo lapus (arba paveda tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustato, ar surinktas reikiamas rinkėjų, parėmusių kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo iškėlimą arba kandidato išsikėlimą, parašų skaičius;
8) sudaro savo veiklos teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja ir prižiūri balsavimą iki rinkimų dienos savivaldybės administracijos ir/ar kitose balsavimui pritaikytose patalpose;
9) surašo savo veiklos teritorijos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą (toliau – apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolas), nustato balsavimo rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;
10) nagrinėja skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, veiksmų ir neveikimo ir panaikina arba pakeičia įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius apylinkių rinkimų komisijų sprendimus;
11) savo veiklos teritorijoje nuo komisijos sudarymo iki rinkimų rezultatų paskelbimo atlieka politinės reklamos stebėseną ir stebėsenos duomenis teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;
2. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos nario įgaliojimai baigiasi, kai
3) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymo;
48 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
1. Balsavimui organizuoti ir vykdyti rinkimų apylinkių teritorijose sudaromos apylinkių rinkimų komisijos.
3. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (partijų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 nariai.
4. Partijos, rinkimų komitetai, koalicijos kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius sąrašą apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip 52 dienos iki rinkimų dienos.
5. Į apylinkės rinkimų komisijos narius po vienodą skaičių kandidatūrų turi teisę siūlyti:
1) partija, koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir finansuojama partija;
2) partija, koalicija per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama partijų koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
3) savivaldybių tarybų, merų rinkimuose gali siūlyti rinkimų komitetai, jų koalicijos per paskutinius savivaldybių tarybų, rinkimus gavę ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus;
6. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, partija kandidatūras siūlo pasirinktinai tik pagal vienų iš nurodytų rinkimų rezultatus.
7. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių partijų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
8. Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijos siūlomos kandidatūros atitinka šio kodekso reikalavimus, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo juos paskirti apylinkių rinkimų komisijų nariais.
10. Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio kodekso reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, arba komisijoje liko laisva vieta, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka skiria iš šiame kodekse nurodyto apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu šiame rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijos narius turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet jį sumažinus, apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.
11. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai arba jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.
12. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš šios komisijos narių skiria apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą.
49 straipsnis. Apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų sudarymo terminai organizuojant ir rengiant pirmalaikius rinkimus
1. Kai pirmalaikiai Seimo rinkimai pagal Konstitucijos 58 straipsnį rengiami per tris mėnesius nuo jų paskelbimo arba pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį, arba pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per du mėnesius nuo jų paskelbimo, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija sudaroma ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos.
2. Finansuojamos partijos, partijų koalicijos, rinkimų komitetai, kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius sąrašus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.
3. Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip likus 40 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos.
4. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo, šiame straipsnyje nurodyti 40, 42, 45 ir 60 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki dviejų mėnesių termino.
50 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
1. Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gavusi apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, platina rinkėjams pranešimus apie rinkimus, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą, praneša apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše pastebėtus netikslumus, apie asmenis nedeklaravusius ar jie atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;
4) prižiūri, kad savivaldybės administracijos direktorius suteiktų balsavimo patalpas ir kad balsavimo patalpos būtų parengtos ir aprūpintos reikalinga įranga pagal šio kodekso reikalavimus;
6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikia šio protokolo duomenis;
7) nagrinėja apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo;
2. Apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimai baigiasi, kai:
3) apygardos, savivaldybės rinkimų komisija priima sprendimą dėl komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymo;
51 straipsnis. Apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
1) apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,62 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
2) apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio;
2. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams, pirmininko pavaduotojams ir komisijų sekretoriams už darbą rinkimų komisijose atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės ribojimai.
3. Rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka. Ši išmoka negali būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo mastą, kokybę ir sudėtingumą.
4. Sprendimą dėl apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.
5. Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, atsižvelgdamos į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka atitinkamos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMO KOMISIJOS
52 straipsnis. Balsavimo komisijos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose
1. Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams skaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose sudaromos balsavimo komisijos. Jos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių.
2. Balsavimo komisijos pirmininku ar nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, balsavimo komisijos sudarymo metu ne jaunesnis kaip 18 metų. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas balsavimo komisijos nariams suprantamas taip, kaip jis nustatytas rinkimų komisijų nariams.
3. Balsavimo komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų, partijų pasiūlytų asmenų, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių.
4. Balsavimo komisijas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.
VII SKYRIUS
ASMENŲ, TURINČIŲ TEISĘ RINKTI, SĄRAŠAS. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
53 straipsnis. Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašas ir jo sudarymas
1. Pagal Gyventojų registro duomenis yra sudaromas Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašas, į kurį turi būti įrašytas kiekvienas asmuo, turintis teisę rinkti bent vienuose šiame kodekse nurodytuose rinkimuose arba šią teisę turėsiantis sukakęs 18 metų likus ne mažiau kaip pusei metų iki rinkimų.
2. Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašą Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sudaro ir nuolat tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
54 straipsnis. Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi duomenys
1. Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi šie asmens duomenys:
4) pilietybė (pilietybės netekimas) ir pilietybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, (pilietybės netekimą patvirtinantis dokumentas);
5) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys: gyvenamosios vietos deklaravimas; išvykimas iš Lietuvos Respublikos; įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede;
2. Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše taip pat gali būti nurodomi šie duomenys:
7) apie asmens įrašymą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų sąrašus – vietovė, rinkimų apygarda, kurioje asmuo buvo įrašytas paskutinį kartą;
8) patvirtinimas, kad Lietuvos Respublikos pilietis balsavimo teise rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; faktas, kad Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kita), kad jis balsavimo teise rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; faktas apie tai, kad jis atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje; informacija, kad rinkėjas parado teisę rinkti Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios jis yra pilietis; faktas, kad asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturi kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės, ir praradimo data; faktas, kad nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo neteko Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės ir praradimo data; faktas, kad nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atsisakė deklaruoti ar nedeklaravo, kad balsavimo teise rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje arba kad jo pilietybės Europos Sąjungos valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;
55 straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
2.Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
3. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše kiekvienas asmuo, turintis teisę rinkti, priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.
4. Išankstinis apygardos rinkėjų sąrašas sudaromas apygardos rinkimų komisijos veiklos teritorijoje. Išankstinius kiekvienos apygardos rinkėjų sąrašus su atitinkamų rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašais Vyriausioji rinkimų komisija elektroninio ryšio priemonėmis perduoda apygardų rinkimų komisijoms ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų.
5. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugoma ir naudojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais terminais ir tvarka.
56 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tvarkymas
1. Rinkėjų sąrašus rinkimų laikotarpiu sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų sąrašuose gali būti tvarkomi šio kodekso 54 straipsnyje nurodyti duomenys.
2. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija elektroninių ryšių priemonėmis gali tvarkyti savo apygardos rinkėjų sąrašą, taip pat tą apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašus.
3. Apylinkės rinkimų komisija elektroninių ryšių priemonėmis gali tvarkyti savo apylinkės rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkėjų sąrašas gali būti spausdinamas ir naudojamas rinkėjams susipažinti, pranešimų apie rinkimus platinimui, organizuojant ir vykdant balsavimą iki rinkimų dienos, rinkimų dieną ir pakartotiniam balsavimui.
57 straipsnis. Asmenų, neturinčių deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, norėdami dalyvauti atitinkamuose rinkimuose privalo kreiptis į pasirinktą rinkimų komisiją su prašymu įrašyti juos į rinkėjų sąrašus. Tokių prašymų pateikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą gali būti įrašyti į bet kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus.
3. Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Seimo rinkimuose gali būti įrašyti į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba į bet kurią kitą rinkimų apygardos, kurioje yra Seimas, rinkimų apylinkę.
4. Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, savivaldybių tarybų rinkimuose gali būti įrašyti į bet kurią rinkimų apylinkę toje savivaldybėje, kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas arba kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta.
58 straipsnis. Užsienyje ir laivuose esančių rinkėjų įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Rengiant Seimo rinkimus, užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos(-ų) rinkėjų sąrašą (-us).
2. Rengiant Respublikos Prezidento rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą, užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į balsuojančiųjų užsienyje rinkėjų sąrašus.
3. Pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis ir asmenų prašymus, pateiktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pranešimus elektroninių ryšių priemonėmis sudaromi Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba konsulinėje įstaigoje balsuosiančių rinkėjų sąrašai. Į šį sąrašą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali būti įrašomi tie asmenys, kurie balsavimo ne rinkimų dieną, balsavimo rinkimų dieną arba pakartotino balsavimo dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir pageidauja balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.
4. Rengiant rinkimus į Europos Parlamentą iš asmenų, įrašytų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus, yra reikalaujama patvirtinti, kad šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą jie rinks tik Lietuvos Respublikoje renkamus kandidatus. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš turinčių teisę rinkti asmenų, pageidaujančių balsuoti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.
5. Turintys teisę rinkti asmenys, kurie yra laivų įgulų nariai ir keleiviai ir kurie balsavimo ne rinkimų dieną, balsavimo rinkimų dieną arba pakartotino balsavimo dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.
7. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki Seimo rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti papildomas rinkėjais, kurie balsavimo iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.
59 straipsnis. Asmenų, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą, ir asmenų, esančių kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Turintys teisę rinkti asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, rinkėjų sąrašą.
2. Turintys teisę rinkti asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamosios vietos adresą, rinkėjų sąrašus.
3. Areštinėse, tardymo izoliatoriuose ar bausmių vykdymo įstaigose esantys asmenys įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius, rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę, tardymo izoliatorių ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius, rinkėjų sąrašą.
60 straipsnis. Rinkėjų susipažinimas su rinkėjų sąrašais
1. Rinkėjas turi teisę susipažinti su rinkėjų sąraše esančiais duomenimis apie jį patį rinkimų apylinkėje arba elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
2. Rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami. Draudžiama daryti rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu juos platinti.
61 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas
1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai iki galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo tikslinami perkeliant į išankstinį Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašytus rinkėjus iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą toje pačioje ar kitoje rinkimų apygardoje. Rinkėjų sąrašus iki galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo tikslina Vyriausioji rinkimų komisija arba apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo rinkėjų sąrašai negali būti keičiami.
2. Išankstiniai rinkėjų sąrašai gali būti tikslinami tik šiais atvejais:
3. Dėl rinkėjo perkėlimo iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kai abi rinkimų apylinkės priklauso tai pačiai rinkimų apygardai, sprendžia apygardos, savivaldybės rinkimų komisija ir apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.
62 straipsnis. Rinkėjo teisė balsuoti bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje
Rinkimų dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo apygardos rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo vokais, nebus skaičiuojamas.
63 straipsnis. Rinkėjų, balsuojančiųjų namuose, sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, sąrašų sudarymas
1. Rinkėjų, balsuojančių namuose, sąrašas sudaromas pagal pateiktus rinkėjų prašymus. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenis tvarkančio registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų; duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenis tvarkančio registro ir sveikatos priežiūros įstaigų; duomenis apie saviizoliacijoje esančius rinkėjus – iš Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.
VIII SKYRIUS
RINKIMŲ POLITINĖS KAMPANIJOS DALYVIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ POLITINĖ KAMPANIJA IR JOS DALYVIAI
64 straipsnis. Rinkimų politinė kampanija
1. Rinkimų politinė kampanija – šiame kodekse nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais.
2. Rinkimų politinė kampanija –prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo, jos metu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, ketinantys dalyvauti rinkimuose ar kelti kandidatus, kandidatai, vykdoma rinkimų agitacija, rinkimų agitacijos stebėsena ir kontrolė.
3. Rinkimų politinę kampaniją sudaro šie etapai:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas – nuo rinkimų kampanijos pradžios iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą yra pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas – jo metu registruojami rinkimuose ketinantys dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai;
2) kandidatų kėlimas (išsikėlimas) – nuo pareiškinių dokumentų pagal šį kodeksą teikimo pradžios iki kandidatų registracijos pabaigos – jo metu keliami arba keliasi ir yra registruojami kandidatai;
3) rinkimų agitacija – nuo kandidatų registracijos ir paskelbimo iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Vykstant pakartotiniam balsavimui, šis etapas taip pat apima laikotarpį nuo rinkimų agitacijos draudimo pabaigos iki pakartotinio balsavimo agitacijos draudimo pradžios;
4) rinkimų agitacijos draudimas – 7 valandos iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos – jo metu draudžiama vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją;
5) rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena) – nuo 7.00 val. iki 20.00 val. Rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta;
6) baigiamasis etapas – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo – jo metu teikiamos ataskaitos. Rinkimuose, kuriuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.
65 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyviai
1. Rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti:
2. Rinkimų politinės kampanijos dalyviai dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje registruojami:
3. Pačių prašymu registruojami partija, rinkimų komitetas, fizinis asmuo, turintys teisę būti kandidatu, ketinantis išsikelti savarankiškai.
4. Politinės organizacijos teikimu gali būti registruojami fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais, kurie pagal šį kodeksą kandidatais ketina keltis ne savarankiškai, o būti keliami, bei politinių partijų keliami kandidatų sąrašai savivaldybių tarybų daugiamandatėse rinkimų apygardose.
5. Rinkimų politinės kampanijos dalyviu Seimo rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimuose gali būti registruojama politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų.
6. Rinkimų politinės kampanijos dalyviu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų, rinkimuose gali būti registruojamas rinkimų komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų.
7. Fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais, rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti registruojami pagal jų prašymą arba pagal partijos arba rinkimų komiteto teikimą. Šie asmenys pagal jų prašymą gali būti registruojami Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, vienmandatėje savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje. Vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje jie gali būti registruojami partijos, o vienmandatėje savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje – partijos arba rinkimų komiteto teikimu.
66 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas
1. Rinkimų politinės kampanijos dalyviui suteikiamas vienas iš šių statusų:
2. Rinkimų politinės kampanijos dalyviams, kurie registruojami jų prašymu, suteikiamas tik savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas.
3. Rinkimų politinės kampanijos dalyviams, kurie registruojami pagal politinės organizacijos teikimą, gali būti suteikiamas savarankiško arba atstovaujamojo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas.
67 straipsnis. Teisės ir pareigos rinkimų politinės kampanijos finansavimo srityje
1. Savarankiškas rinkimų politinės kampanijos dalyvis (toliau – savarankiškas dalyvis) turi šias teises ir pareigas:
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ POLITINĖS KAMPANIJOS DALYVIŲ REGISTRACIJA
68 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas
1. Politinės organizacijos, fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais ir ketinantys keltis savarankiškai, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl registravimo gali nuo tos dienos, kai yra paskelbiama rinkimų politinė kampanija, iki tos dienos, kai pagal ši kodeksą yra pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis negu 14 dienų.
2. Politinės kampanijos sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, savarankiško politinės kampanijos dalyvio sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos tik politinei kampanijai skiriamos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės kampanijos išlaidos.
3. Asmuo, siekiantis būti registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyviu, Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti:
3) su iždininku pasirašytos turto patikėjimo sutarties nuorašą ir iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
4) dokumentą, patvirtinantį, kad registruojamo asmens (partijos, kandidato, rinkimų komiteto) vardu yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita, ir ne anksčiau kaip prieš 3 darbo dienas išduotą pažymą, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra;
4. Politinė organizacija, atitinkanti šio kodekso reikalavimus dalyvauti rinkimuose, šio kodekso 65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu atveju pateikia teikimą dėl kito rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo ir nurodo pagal teikimą registruojamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, nurodytą šio kodekso 66 straipsnio 1 dalyje. Jeigu pagal teikimą yra registruojamas savarankiškas dalyvis, partija, rinkimų komitetas pateikia taip pat ir šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose numatytus dokumentus. Jeigu pagal teikimą yra registruojamas atstovaujamasis dalyvis, šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nurodytų dokumentų teikti nereikia.
5. Kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų sąrašai, dėl kurių nebuvo gautas juos iškėlusio asmens teikimas registruoti dalyviais, registruojami atstovaujamaisiais dalyviais Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva, registracijos dokumentų jiems teikti nereikia.
6. Sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys.
7. Sprendimas atsisakyti registruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu turi būti motyvuotas. Jeigu asmuo nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka.
8. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami:
1) registruotų rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, sąrašai;
2) rinkimų politinės kampanijos dalyvio pavadinimas arba vardas, pavardė, statusas rinkimų politinėje kampanijoje (savarankiškas ar atstovaujamas dalyvis), rinkimų apygardos pavadinimas, duomenys ryšiams palaikyti (telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
4) rinkimų politinės kampanijos audito įmonės, jeigu ji yra, pavadinimas, įmonės kodas, telefonas, elektroninio pašto adresas arba auditoriaus vardas, pavardė, duomenys ryšiams palaikyti (telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
9. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis įgyja visas rinkimų kampanijos dalyvio teises ir pareigas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimo dėl įregistravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priėmimo ir paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje dienos.
69 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimas
1. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas prarandamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar jį teikusio registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvio prašymu;
2) pasibaigus kandidatų registravimo laikui, šio kodekso nustatyta tvarka rinkimų politinės kampanijos dalyvis nėra registruotas kandidatu;
3) nepateikus kandidato ar kandidatų sąrašo pareiškinių dokumentų arba pateikus juos su trūkumais iki dokumentų pateikimo termino pabaigos, kai dėl to kandidatas ar kandidatų sąrašas nebuvo registruoti;
5) Vyriausiajai rinkimų komisijai panaikinus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų;
2. Savarankiški dalyviai, praradę savarankiško dalyvio statusą, nuo sprendimo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo įsigaliojimo dienos neturi teisės priimti aukų rinkimų politinei kampanijai finansuoti ir įgyti prievolių, susijusių su rinkimų politine kampanija. Savarankiško dalyvio statuso praradimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą praradusio asmens prievoles, atsiradusias šio kodekso ir kitų įstatymų pagrindu.
IX SKYRIUS
TEISĖS BŪTI KANDIDATU ĮGYVENDINIMO TVARKA
70 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius kėlimas
1. Kandidatus į Seimo narius gali kelti:
1) daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienoms iki rinkimų, atitinkanti įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso;
2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribojus asmenų judėjimo laisvę arba nustačius kitus ribojimus, kurie riboja galimybę rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 500 tos apygardos rinkėjų.
2. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 25 kandidatai ir daugiau kaip 141 kandidatas. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos įstatų nustatyta tvarka.
3. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo, partijos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip 1000 tos apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribojus asmenų judėjimo laisvę arba nustačius kitus ribojimus, kurie riboja galimybę rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip 500 tos apygardos rinkėjų. Šie reikalavimai netaikomi partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje, jeigu joje organizuojami pirmalaikiai ar pakartotiniai Seimo nario rinkimai pagal šio kodekso numatytą tvarką ir prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose partija kėlė kandidatų sąrašą, taip pat pakartotiniuose rinkimuose tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose rinkimuose arba rinkimuose, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, toje vienmandatėje apygardoje buvo įregistruoti kandidatais.
71 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas
1. Kandidatais į Respublikos Prezidentus gali išsikelti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Respublikos Prezidentu ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.
2. Kandidatus į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti partijos, įregistruotos įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkančios įstatymo nustatytus reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinčios partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso.
72 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas
1. Asmuo į merus vienmandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti pats, gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, įregistruotų įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso.
2. Kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partija arba rinkimų komitetas, pateikdami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos, rinkimų komiteto įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.
3. Kandidatų sąrašą ir kandidatą arba kandidatų sąrašą, jeigu keliamas tik kandidatų sąrašas, arba kandidatą, jeigu keliamas (išsikelia) tik kandidatas, atitinkamoje savivaldybėje turi paremti ne mažiau kaip 20 procentų tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. Reikalingų surinkti parašų skaičių, nustatytą pagal paskutinių rinkimų rezultatus ir suapvalintą iki pirmųjų dviejų reikšminių skaitmenų, paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų dienos.
4. Reikalavimas paremti parašais netaikomas:
1) partijos keliamam kandidatui mero rinkimuose, jeigu joje organizuojami pirmalaikiai ar pakartotiniai mero rinkimai pagal šio kodekso numatytą tvarką ir prieš tai vykusiuose eiliniuose mero rinkimuose partija kėlė merą ir kandidatų sąrašą, taip pat pakartotiniuose rinkimuose tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose rinkimuose arba rinkimuose, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, toje vienmandatėje apygardoje buvo įregistruoti kandidatais.
2) partijos keliamam kandidatui mero rinkimuose ir sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ta pati partija taip pat kėlė kandidatą mero rinkimuose ir sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose.
3) visiems kandidatams ir politinėms organizacijoms, kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribojus asmenų judėjimo laisvę arba nustačius kitus ribojimus, kurie riboja galimybę rinkti rinkėjų parašus.
73 straipsnis. Kandidatų į Europos Parlamento narius kėlimas
1. Kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti partija arba rinkimų komitetas, ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso, pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos, rinkimų komiteto įstatų nustatyta tvarka.
2. Kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau kaip 5 ir du kartus daugiau negu Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius.
3. Kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų. Šis reikalavimas netaikomas:
1) partijų, kurios dalyvavo paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinko daugiau rinkėjų balsų nei šiame straipsnyje numatytas reikiamas minimalus sąrašą remiančių rinkėjų parašų kiekis, keliamiems sąrašams;
2) visiems kandidatams ir politinėms organizacijoms, kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną; įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribojus asmenų judėjimo laisvę arba nustačius kitus ribojimus, kurie riboja galimybę rinkti rinkėjų parašus.
74 straipsnis. Dvigubo kandidatavimo draudimas
2. Asmuo tuose pačiuose rinkimuose gali būti iškeltas (išsikelti) kandidatu tik vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
3. Asmuo tuose pačiuose rinkimuose, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę būti kandidatu ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
75 straipsnis. Pareiškiniai dokumentai
1. Partijos, rinkimų komiteto pareiškiniai dokumentai yra:
4) dokumentas, patvirtinantis, kad yra partijos, rinkimų komiteto ar paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančiame Lietuvos Respublikoje ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.
2. Kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai yra:
2) metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
3) metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
6) sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje;
7) dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo sumokėjo rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančiame Lietuvos Respublikoje ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas;
3. Asmens, nusprendusio išsikelti kandidatu į Seimo narius, merus pareiškiniai dokumentai:
3) metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
4) metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
7) paties pasirašytas įsipareigojimas, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su išrinkto nario statusu;
9) dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo sumokėjo rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančiame Lietuvos Respublikoje ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.
76 straipsnis. Kandidato anketa
1. Kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti šiuos duomenis:
5) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį;
8) ar jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis. Jeigu jis yra ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, pateikti informaciją, kada jis buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;
10) ar eina pareigas, kurios yra nesuderinamos su pareigomis, į kurias asmuo siekia kandidatuoti nustatyta tvarka, taip pat ar toks asmuo yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys;
11) ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Vyriausioji rinkimų komisija privalo duomenis (vardą, pavardę, kitus šioje dalyje nurodytus duomenis) paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;
12) ar jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
2. Kandidatas į Respublikos Prezidentus, kandidato anketoje papildomai įrašo šiuos duomenis:
4. Asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi papildomai nurodyti:
1) kilmės valstybę narę, kurioje jis turi balsavimo teisę, ir kilmės valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą;
77 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
1. Iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos partijos, rinkimų komitetai gali sudaryti koalicijas ir sujungti savo kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai būtų surašyti pagal partijų, rinkimų komitetų – koalicijos dalyvių iš naujo nustatytą eilę.
2. Partijų, rinkimų komitetų koaliciją ir jungtinį kandidatų sąrašą sudarančios partijos, rinkimų komitetai privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodyti partijų, rinkimų komitetų koalicijos pavadinimą ir pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti.
3. Partijų, rinkimų komitetų koalicijų pavadinime turi būti žodis „koalicija“, pilni visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pavadinimai ir negali būti naudojami politinių organizacijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimai ir asmenų vardai bei pavardės.
4. Ta pati partija, rinkimų komitetų tuose pačiuose rinkimuose vienoje rinkimų apygardoje gali dalyvauti sudarydama vieną jungtinį kandidatų sąrašą.
5. Jungtiniam kandidatų sąrašui taikomi šio kodekso kandidatų sąrašui nustatyti kandidatų skaičiaus ir kiti reikalavimai.
78 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
1. Šio kodekso nustatytais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusios pareiškinius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas išduoda partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu, arba jų atstovui rinkimams rinkėjų parašų rinkimo lapus arba priima motyvuotą atsisakymą juos išduoti.
2. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas: „Aš, rinkėjas, patvirtinu kad remiu (partijos arba rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą ir (arba) (kandidato vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (Respublikos Prezidentus, Seimo narius, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos narius, (savivaldybės pavadinimas) merus, Europos Parlamento narius)“.
4. Rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyta rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso arba asmens tapatybės kortelės, arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas, parašas ir parašo data.
5. Rinkėjų parašų rinkimo lape rinkėjas asmeniškai įrašo savo vardą, pavardę, gimimo datą, paso, asmens tapatybės kortelės arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį (per savivaldybių tarybų, merų ir rinkimus į Europos Parlamentą), gyvenamosios vietos adresą, įrašo datą ir pasirašo.
6. Rinkėjai savo parašais Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paremti kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą elektroniniu būdu.
7. Tuo atveju, kai rinkėjas dėl neįgalumo ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jo prašymu tą padaro kitas asmuo, išskyrus parašų rinkėją. Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.
8. Partija, rinkimų komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, jų atstovas rinkimams, gavę rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir organizuoti rinkėjų parašų rinkimą.
9. Parašus renka rinkimų teisę turintys asmenys. Rinkėjų parašus renkantis asmuo gali rinkti parašus tik už tos pačios partijos keliamą kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą, arba tik už to paties rinkimų komiteto keliamą kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą, arba tik už vieną išsikeliantį kandidatą.
11. Parašų rinkimo lapus partija, rinkimų komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos. Parašų rinkimo lapai grąžinami ir nesurinkus šiame kodekse nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus.
79 straipsnis. Pareiškinių dokumentų ir parašų rinkimų lapų tikrinimas
1. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms.
2. Parašų rinkimo lapų tikrinimo tvarką, įskaitant ir parašų, gautų elektroniniu būdu, nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių.
3. Tikrindama pareiškinius dokumentus ir rinkėjų parašų rinkimo lapus, rinkimų komisija nustato, ar kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus.
4. Neįskaičiuojami šie rinkėjų parašai:
5) visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidato ir (arba) kandidato sąrašą pasirašė keletą kartų;
6. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse numatyti rinkimų pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti terminą, bet ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti.
7. Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šiame kodekse nustatytas rinkėjų parašų skaičius ir rinkimų pareiškiniai dokumentai atitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo registruoti kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą.
8. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka ar kiti šio kodekso nustatyti reikalavimai arba rinkimų pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti kandidato ir (arba) kandidato sąrašo.
80 straipsnis. Rinkimų pareiškinių dokumentų įteikimo terminai ir būdai
1. Seimo rinkimuose partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai, o asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu – apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms iki rinkimų dienos. Partija savo pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 70 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dokumentų gavimo) dėl partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Rinkimų komiteto, asmens, nusprendusio išsikelti kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai teikiami savivaldybės rinkimų komisijai likus 83 dienoms ir baigiami likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
4. Rinkimuose į Europos Parlamentą partija, rinkimų komitetas savo bei keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
3. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, asmenų, siekiančių tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, kėlimas pradedamas kitą dieną po to, kai įsigalioja arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybės nutarimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo, ir baigiamas ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šis 45 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino.
4. Dokumentai, pateikti pasibaigus rinkimų pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, nepripažįstami pareiškiniais dokumentais.
5. Pareiškiniai dokumentai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka teikiami elektroniniu būdu ir nuolat saugomi Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje. Taip pat elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjai gali paremti partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatą ar asmens išsikėlimą kandidatu.
81 straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą registruoti arba neregistruoti kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo priima likus ne mažiau kaip 31 dienai iki rinkimų dienos.
2. Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas registruojamas, jeigu pateikti visi šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantys pareiškiniai dokumentai ir rinkėjų parašų rinkimo lapai, ir kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus.
4. Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
3) pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
5. Jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu panaikina tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos.
6. Jeigu, įregistravus kandidatą, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo ir informacijos pateikimo apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis nuostatas, numatytas šiame kodekse, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos panaikina to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, į Prezidentus, į savivaldybės tarybos narius, į merus, į Europos Parlamento narius kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, arba Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gavo duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.
82 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai
Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per du mėnesius, Vyriausioji rinkimų komisija nustato sutrumpintus šių rinkimų organizavimo terminus. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimui, asmens, siekiančio tapti kandidatu Respublikos Prezidento rinkimuose, pareiškinių dokumentų pateikimui negali būti nustatytas trumpesnis kaip 5 dienų terminas, o rinkėjų parašų rinkimui – ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas.
83 straipsnis. Rinkimų numeriai
1. Partijų, rinkimų komitetų rinkimų numerius burtais nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
3. Jungtinio kandidatų sąrašo numerį partijos – koalicijos dalyvės pasirenka iš joms nustatytų rinkimų numerių bendru sutarimu. Jeigu partijos – koalicijos dalyvės rinkimų numerio nepasirenka, Vyriausioji rinkimų komisija partijų jungtiniam kandidatų sąrašui suteikia mažiausią iš partijos – koalicijos dalyvėms burtais nustatytų numerių.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, o savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – savivaldybės rinkimų komisija atstovams rinkimams perduoda kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui kandidatų sąraše. Kandidato rinkimų numeris nekeičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.
84 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų ir pareiškinių dokumentų paskelbimas
1. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kandidatų sąrašus, kandidatus, jų pareiškinius dokumentus, kandidatų sąrašų rinkimų numerius, kandidatų sąrašų kandidatų rinkimų numerius.
85 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas
1. Pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai skelbiama ši informacija:
1) kandidato anketa, kuriuoje yra nurodoma kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėse organizacijose ir asociacijose bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos;
2. Kandidato telefono numeris, elektroninio pašto adresas, interneto svetainė ir socialinių tinklų paskyros, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinį gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje, ar jam kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu, ir valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
3. Kandidatų duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija, iškėlęs rinkimų komitetas, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai.
86 straipsnis. Teisė papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Politinės organizacijos, jų koalicijos, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos papildomai gali teikti naujų pareiškinių dokumentų.
87 straipsnis. Teisė atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos politinė organizacija, koalicija turi teisę savo pareiškimu atšaukti savo ir iškelto kandidato pareiškinius dokumentus, o išsikėlęs ar keliamas kandidatas – notaro patvirtintu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytu pareiškimu turi teisę atšaukti savo pareiškinius dokumentus.
3. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia partija, rinkimų komitetas – koalicijos dalyvis, partijos, rinkimų komiteto – koalicijos dalyvio iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į tos partijos, rinkimų komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Apie pareiškinių dokumentų atšaukimą partija, rinkimų komitetas – koalicijos dalyvis privalo raštu pranešti kitam koalicijos dalyviui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos, rinkimų komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos, rinkimų komiteto kandidatai.
4. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus ar panaikinus kandidatų registravimą kandidatų sąraše Seimo rinkimuose kandidatų lieka mažiau kaip 25, rinkimuose į Europos Parlamentą – mažiau kaip 5, o savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų – mažiau negu pusė toje savivaldybėje renkama savivaldybės tarybos narių, panaikinamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.
88 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimuose taikomas VMDU dydis - yra lygus praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčiui, suapvalintam iki sveiko skaičiaus (toliau – rinkimuose taikomas VMDU dydis).
1. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti Seimo daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 5 rinkimuose taikomų VMDU dydžių.
2. Pakeičiant vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašant į kandidatų sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 rinkimuose taikomas VMDU dydis, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 rinkimuose taikomo VMDU dydžio už kiekvieną sujungiamą sąrašą.
3. Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus 1 rinkimuose taikomam VMDU dydžiui. Seimo rinkimuose registruojant vieną naują kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje vietoj kandidato, kurio pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti arba jis juos atšaukė pats, užstato dydis – 1 rinkimuose taikomas VMDU dydis.
4. Rinkimų užstatas vienam kandidatui Respublikos Prezidento rinkimuose įregistruoti yra lygus 5 rinkimuose taikomiems VMDU dydžiams ir sumokėtas iš jam priklausančios sąskaitos.
5. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus vienoje savivaldybėje įregistruoti yra lygus 1 rinkimuose taikomam VMDU dydžiui.
6. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai. Jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 VMDU dydžio. Šis užstatas (už kiekvieną kandidatą nustatant atskirai) grąžinamas jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui, jeigu kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, šio kodekso 175 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Rinkimų užstatai registruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą ir nepateikė šiame kodekse nustatytu laiku rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitos ir/ar praėjusių kalendorinių metų partijos finansinių ataskaitų rinkinio.
89 straipsnis. Rinkimų užstato grąžinimas
1. Rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:
1) politinės kampanijos dalyvis šiame kodekse nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
2) kandidatai nepažeidė šio kodekso 102 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė šio kodekso nuostatų, reglamentuojančių politinių kampanijų finansavimą ir finansavimo kontrolę arba jeigu nepadarė kito, šiame kodekse numatyto, šiurkštaus pažeidimo;
2. Rinkimų užstatas taip pat grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui šio kodekso nustatytais terminais atšaukus pareiškinius dokumentus ir įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.
3. Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai, grąžinamas jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui, jeigu šis užstatas tampa grąžintinu pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.
4. Mirus kandidatui, jo sumokėtas užstatas grąžinamas mirusiojo asmens turto paveldėtojams, jeigu buvo įgyvendinti šio straipsnio 1 ar 2 dalies reikalavimai.
5. Rinkimų užstatus grąžina Vyriausioji rinkimų komisija jų sumokėjusioms politinėms organizacijoms ar kandidatams:
1) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo politinės kampanijos pabaigos. Tais atvejais, kai vyksta tyrimas dėl šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pažeidimų, rinkimų užstato grąžinimas atidedamas iki bus baigtas tyrimas.
2) ne vėliau kaip per 60 dienų po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo grąžina rinkimų užstatus jų sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ir kandidatui, jeigu politinės kampanijos dalyvis Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei visus išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos ir jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose arba 2 dalyje nustatytos sąlygos. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad dalis dokumentų nepateikta, rinkimų užstatas grąžinamas šios dalies 1 punkte numatytais terminais.
6. Rinkimų užstatas negrąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu:
1) pavėluotai pateikti pareiškiniai dokumentai arba pareiškiniai dokumentai pateikti su trūkumais, dėl ko nebuvo įregistruotas kandidatas, kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas);
4) panaikinta kandidato, kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) registracija šio kodekso nustatyta tvarka;
90 straipsnis. Kandidatų neliečiamybė
1. Kandidatas, be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.
3. Išrinktiems kandidatams neliečiamybės garantijos taikomos iki pirmojo iš naujo išrinkto Seimo, savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento posėdžio dienos, po pakartotinių arba pirmalaikių rinkimų – iki Seimo nario, tarybos nario, mero priesaikos.
91 straipsnis. Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų
1. Kandidatas ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas darbdaviui.
2. Kandidato, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarką nustato įstatymas.
92 straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Atstovas rinkimams – atitinkamuose rinkimuose rinkimų teisę turintis asmuo, politinės organizacijos arba vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlusio kandidato paskirtas rinkimų laikotarpiu visais klausimais atstovauti partijos, rinkimų komiteto, kandidato bei partijos, rinkimų komiteto iškelto kandidato interesams rinkimų komisijose.
2. Atstovas rinkimams turi visas rinkimų stebėtojo teises. Rinkimų komisijų posėdžiuose jis turi teisę pareikšti nuomonę visais svarstomais klausimais.
3. Kandidato į Respublikos Prezidentus atstovas rinkimams, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atstovo rinkimams teisių, turi teisę kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja įstatymams.
4. Politinė organizacija įgaliojimus atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pradeda teikti kitą dieną po atitinkamų rinkimų komisijų sudarymo. Įgaliojimas atstovauti partiją Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gali būti pateikiamas nuo kitos dienos po rinkimų datos paskelbimo.
5. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais.
7. Prašymą atšaukti atstovą rinkimams jį paskyrusi partija, rinkimų komitetas ar išsikėlęs kandidatas pateikia raštu atitinkamai rinkimų komisijai.
8. Atstovo rinkimams įgaliojimai pasibaigia:
3) nuo rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo panaikinimo apskundimo termino paskutinės dienos, jeigu skundas nepaduotas, o jeigu skundas paduotas, – nuo skundo atmetimo dienos;
93 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio kodekso 26 straipsnio 4 dalį.
2. Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:
2) Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
3. Politinės organizacijos ir išsikėlę kandidatai, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl rinkimų stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki paskutinio pirmadienio iki rinkimų dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti rinkimų stebėtoju dėl objektyvių priežasčių.
4. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkimų apygardose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, visoje savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, rinkimų apylinkėse;
5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.
6. Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą.
7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame įstatyme nustatyti dokumentai.
8. Rinkimų stebėtojai turi teisę:
3) stebėti balsavimo procesą, įskaitant biuletenių išdavimą, balsavimą, balsų skaičiavimą ir rezultatų nustatymą;
5) fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą, bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą;
9. Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją rinkimų stebėjimo proceso metu. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.
X SKYRIUS
RINKIMŲ AGITACIJA
94 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų.
2. Vyriausioji rinkimų komisija teikia rekomendacijas dėl šio kodekso reikalavimus atitinkančios rinkimų agitacijos vykdymo ir politinės reklamos skleidimo, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų agitacijos, sprendžia, ar paskelbta informacija yra politinė reklama, ar rinkimų agitacijos metu viešosios informacijos priemonėse paskelbta medžiaga yra kompromituojanti medžiaga.
95 straipsnis. Kandidatų teisė pasisakyti
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygias teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą.
96 straipsnis. Politinė reklama ir jos žymėjimas
1. Politinė reklama – valstybės politiko, partijos, partijos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, partija, partijos narys, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
2. Atlygintina politine reklama laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir (ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys.
3. Su rinkimų politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis.
4. Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
5. Nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
97 straipsnis. Politinės reklamos įkainiai ir sąlygos
1. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems rinkimų politinės kampanijos dalyviams vienodus politinės reklamos įkainius ir sąlygas, kurie paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.
2. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų dienos pateikia politinei reklamai taikytinus įkainius ir sąlygas. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios politinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti keičiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija įkainius nedelsdama paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.
98 straipsnis. Politinės reklamos skleidimas visuomenės informavimo priemonėse
1. Draudžiama skleisti politinę reklamą:
2. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines organizacijas ar rinkimų politinės kampanijos dalyvius kompromituojančios medžiagos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.
3. Politine reklama nelaikomi:
1) rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai (ir nenumatant atsilyginti) skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama;
2) rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu per visuomenės informavimo priemones neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas;
3) ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės organizacijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti.
4. Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo paskleistos politinės reklamos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą.
5. Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis nuolat privalo pildyti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją, kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos paskleidimo. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Ne politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniams metams.
99 straipsnis. Išorinė politinė reklama
1. Išorinė politinė reklama šiame kodekse suprantama kaip specialiomis (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai) ar pritaikytomis (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės ir panašiai) vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama, kuri yra ne patalpose. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
2. Išorinė politinė reklama skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytas išorinės politinės reklamos taisykles. Savivaldybių institucijos gali reglamentuoti išorinės politinės reklamos įrengimą savivaldybėse tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso ir Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintų išorinės politinės reklamos taisyklių nuostatoms, laikantis rinkimų politinės kampanijos dalyvių, kandidatų lygiateisiškumo principų.
3. Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
2) valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybės įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;
3) automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams, taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;
6) neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko rašytinio sutikimo. Fiziniai asmenys, leidžiantys įrengti išorinę politinę reklamą ant turimų reklamos skleidimui skirtų specialių pateikimo priemonių (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai), ir juridiniai asmenys negali duoti sutikimo įrengti ar skleisti išorinę politinę reklamą neatlygintinai, išskyrus skelbimo lentas, kuriose visų asmenų skelbimai įprastai skelbiami neatlygintinai;
4. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą tenka išorinę politinę reklamą paskleidusiam asmeniui per mėnesį nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
100 straipsnis. Rinkimų agitacijai skirtos laidos
1. Specialios rinkimų agitacijos laidos (toliau – specialios laidos) gali būti transliuojamos televizijos, radijo ir interneto priemonėse. Specialios laidos yra nacionalinio ir regioninio lygmens. Jos organizuojamos rinkimų politinės kampanijos metu pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas taisykles supažindinus su jomis politinės kampanijos dalyvius.
2. Nacionalinio lygmens specialiose laidose dalyvauja:
3. Regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja:
4. Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką.
5. Regioninio lygmens specialias laidas rengia ir transliuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos parinkti tokių laidų rengėjai ir transliuotojai pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas tokių laidų rengimo taisykles. Regioninių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
6. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių skaičių. Kai dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos reikia suskirstyti į grupes, tokios grupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra, – burtais.
7. Savo iniciatyva, laikydamiesi lygiateisiškumo principo ir laikydamiesi ir šiame kodekse nustatytų politinių kampanijų finansavimo reikalavimų diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Tokių laidų rengimui netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
101 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą kompromituojančios informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Paskelbus kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti atsakomąją nuomonę, jeigu visuomenės informavimo priemonė apie juos paskelbia kompromituojančią informaciją. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą ir kurioje pranešama juos neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti; kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai.
2. Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 6 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus 5 dienoms iki rinkimų, bet ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje). Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti teisę jiems pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios informaciją trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu.
3. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
102 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus
1. Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių organizacijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę.
2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukai, kalendoriai, atvirukai, lipdukai ir panašiai) ir pažymėtų partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu, simbolika agitacinio pobūdžio gaminių platinimas. Agitacinio pobūdžio gaminių bendra kaina vienam asmeniui negali viršyti 0,002 VMDU suapvalinto iki sveiko skaičiaus.
3. Agitacinio pobūdžio gaminiai ir jų kaina deklaruojami Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka. Deklaruoti agitacinio pobūdžio gaminiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų deklaravimo skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje nurodant jų pavadinimą ir nuotrauką (ar maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais jie bus dalinami, kiekį, kainą ir gamintoją. Agitacinio pobūdžio gaminius galima dalinti ne vėliau kaip kitą dieną po informacijos paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Nedeklaruotų ar nepaviešintų agitacinio pobūdžio gaminių platinimas laikomas rinkėjų papirkimu.
4. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsiranda šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.
103 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1. Vykdant agitaciją, draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose ar organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.
2. Kandidatas, einantis pareigas valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, vykdydamas rinkimų agitaciją, gali pasisakyti tik šio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.
104 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas balsuojant rinkimuose
1. Rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose.
2. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, ne kampanijos dalyvio kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, neraginama balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą.
XI SKYRIUS
RINKIMŲ POLITINĖS KAMPANIJOS FINANSAVIMAS
105 straipsnis. Savarankiškų dalyvių rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltiniai
1. Savarankiško dalyvio rinkimų politinė kampanija finansuojama tik iš šių šaltinių:
2. Lėšos, skirtos savarankiško dalyvio rinkimų politinei kampanijai finansuoti, privalo būti laikomos savarankiško dalyvio politinės kampanijos sąskaitoje. Politinės kampanijos sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės.
106 straipsnis. Atstovaujamųjų dalyvių rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinis
Atstovaujamųjų dalyvių rinkimų politinės kampanijos finansuojamos tik iš juos iškėlusių savarankiškų dalyvių rinkimų politinės kampanijos lėšų. Jeigu aukotojas, suteikdamas auką, nurodė, kuriam atstovaujamajam dalyviui ji skirta, ši auka negali būti panaudota kitų dalyvių (savarankiško ar atstovaujamųjų) kampanijai finansuoti. Po pakartotinio balsavimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas aukų suma, viršijanti atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio išlaidų limitą, grąžinama aukotojams eilės tvarka pradedant vėliausiai gauta auka.
107 straipsnis. Politinių organizacijų lėšos rinkimų politinei kampanijai finansuoti
Politinės organizacijos turi teisę finansuoti savo keliamų kandidatų, sąrašų ir kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, rinkimų politines kampanijas pervesdamos lėšas į atitinkamų rinkimų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos sąskaitas ir aukoti kitiems rinkimų politinės kampanijos dalyviams.
108 straipsnis. Aukos
1. Auka – dalyviui (toliau – aukos gavėjas) neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti rinkimų politinei kampanijai.
109 straipsnis. Mažos aukos ir jų rinkimas
1. Aukotojo paaukotų piniginių aukų suma, per rinkimų politinę kampaniją vienam savarankiškam dalyviui neviršijanti 0,03 rinkimuose taikomo VMDU dydžio, kuris yra suapvalinamas iki artimiausios dešimties, yra laikoma maža auka.
3. Mažas aukas savarankiški dalyviai gali rinkti tiesiogiai (banko pavedimu į politinės kampanijos sąskaitą) ar kitomis priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti aukotojo tapatybę (telefonu, internetu ir kitomis informacijos ir ryšių priemonėmis).
4. Telefonu mažas aukas suteikti turi teisę tik paslaugų teikimo sutartį su informacijos ir ryšių bendrove sudarę fiziniai asmenys.
5. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis mažų aukų rinkimui kitomis priemonėmis turi sudaryti sutartį su paslaugų teikėju. Sutarties kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo perduodama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija sutarties tekstą ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbia savo interneto svetainėje.
6. Mažos aukos baigiamos rinkti paskutinę darbo dieną iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Pasibaigus šiam laikotarpiui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kitomis priemonėmis rinktos mažos aukos turi būti pervestos į savarankiško dalyvio politinės kampanijos sąskaitą.
110 straipsnis. Nepiniginės aukos
1. Nepinigine auka laikoma savarankiškam dalyviui neatlygintinai perduoti kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, jeigu jų įsigijimo išlaidos pagal šio kodekso 115 straipsnio 8 dalį laikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis.
2. Rinkimų politinės kampanijos dalyviui rinkimų politinės kampanijos reikmėms įsigijus prekes ir gavus paslaugas žemesne negu rinkos kaina, kainos skirtumas laikomas nepinigine auka.
3. Nepiniginių aukų įvertinimo ir jų tikrosios vertės apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Aukų lapas – dokumentas, kuriame yra technologinės apsaugos priemonių ir kuris turi gamybos metu suteiktą seriją bei numerį ir yra skirtas nepiniginės aukos perdavimui–priėmimui patvirtinti.
5. Nustačius nepiniginės aukos vertę, ji į apskaitą traukiama kaip auka ir kaip rinkimų politinės kampanijos išlaidos.
111 straipsnis. Aukotojai ir aukų dydžiai
1. Aukoti turi teisę:
2) nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, – rinkimų į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams;
2. Vienas aukotojas per rinkimų politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam dalyviui gali suteikti auką, neviršijančią 10 rinkimuose taikomo VMDU dydžių.
3. Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje savo politinei kampanijai finansuoti gali suteikti auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių, įskaitant prisiimtų rinkimų kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų kampanijos išlaidų sumą.
4. Fizinis asmuo iki aukos savarankiškam dalyviui suteikimo įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas.
5. Bendra vieno fizinio asmens aukų, išskyrus mažas aukas, savarankiškiems dalyviams ir partijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už praeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos).
6. Bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus, įskaitant kitiems savarankiškiems dalyviams suteiktas fizinio asmens aukas ir partijai sumokėtus nario mokesčius, negali viršyti 20 procentų tokių asmenų paskutinių praėjusių kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba užpraeitų kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų.
112 straipsnis. Nepriimtinos aukos
1. Draudžiama naudoti rinkimų politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio kodekso reikalavimų. Jeigu tokios aukos buvo gautos ir aukotojas yra žinomas, iždininkas per 15 darbo dienų nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas nenustatomas, iždininkas per 20 darbo dienų auką perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas arba įstatymo nustatyta tvarka atliekamas partijos veiklos tyrimas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, ar partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos.
2. Rinkimų politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama. Šio kodekso 109 straipsnio 4, 5 dalyje numatytos sutarties pagrindu surinktos ir savarankiškam dalyviui pervestos mažos aukos nelaikomos savarankiško dalyvio finansavimu per trečiuosius asmenis.
3. Nepriimtinomis aukomis nelaikomos ir gali būti naudojamos rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukos, viršijančios šio kodekso 111 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų suma (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems dalyviams nurodyto dydžio neviršija.
4. Asmenims, pagal šį įstatymą neturintiems teisės finansuoti politinės kampanijos dalyvių, draudžiama bet kokia forma juos remti.
5. Jeigu nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai.
113 straipsnis. Aukų rinkimas
2. Draudžiama priimti aukas, kurios buvo suteiktos vėliau nei paskutinę darbo dieną iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios ar anksčiau praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą.
3. Savarankiškas politinės kampanijos dalyvis į savo politinės kampanijos sąskaitą, atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis į jį atstovaujančio savarankiško politinės kampanijos dalyvio sąskaitą, laikydamasis šio kodekso 111 straipsnyje numatytų aukų dydžių, lėšas prisiimtiems įsipareigojimams padengti gali pervesti iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
4. Piniginės aukos gali būti renkamos tik banko pavedimu, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti aukotojo tapatybę. Pinigines aukas priimti grynaisiais pinigais yra draudžiama.
114 straipsnis. Aukų apskaita
1. Auka laikoma priimta, kai iždininkas, patikrinęs, ar gauta auka atitinka šio kodekso reikalavimus, užregistruoja auką rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje (toliau – finansavimo apskaitos žiniaraštis) ir, jeigu priimama nepiniginė auka, aukotojui įteikia (išsiunčia) aukų lapą.
2. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis neturi teisės naudoti rinkimų politinei kampanijai finansuoti gautų, tačiau finansavimo apskaitos žiniaraštyje neregistruotų aukų, taip pat nepiniginių aukų, jeigu iždininkas nėra užpildęs aukų lapo.
3. Finansavimo apskaitos žiniaraštyje mažos aukos registruojamos nurodant aukotojo vardą, pavardę ir sumą, atstovaujamąjį dalyvį, jeigu aukotojas jį nurodė.
4. Savanoriškai atlikti darbai registruojami finansavimo apskaitos žiniaraštyje nurodant, kokius darbus, kas ir kada juos atliko.
5. Priimant nepiniginę auką per 5 darbo dienas nuo aukos gavimo dienos turi būti užpildomas aukų lapas. Aukų lape turi būti nurodoma nepiniginė auka ir jos rinkos vertė, aukotojo vardas ir pavardė, asmens kodas. Aukų lapas surašomas 3 egzemplioriais, pirmas atiduodamas aukotojui, antras – Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečias – aukos gavėjui.
6. Iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia aukotojo vardą, pavardę, atstovaujamąjį dalyvį, jeigu aukotojas jį nurodė, ir aukos vertę, mažų aukų sumas savarankiškam ir atstovaujamiesiems dalyviams, neišskiriant aukotojų, taip pat aukotojams grąžintas ar pervestas į valstybės biudžetą nepriimtas aukas.
115 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos išlaidos ir išlaidų limitai
1. Politinės kampanijos išlaidos – šiame straipsnyje nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną.
2. Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, visos išlaidos, skirtos rinkimų politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.
3. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, didžiausias išlaidų vieno dalyvio (kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąrašo) išlaidų limitas rinkimų politinei kampanijai finansuoti taip: Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius padauginamas iš 0,0005 rinkimuose taikomo VMDU dydžio ir gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu.
4. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, didžiausias išlaidų vieno dalyvio (kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąrašo) išlaidų limitas rinkimų politinei kampanijai finansuoti apskaičiuojamas taip: vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,001 rinkimuose taikomo VMDU dydžio ir gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. Jeigu gauta sandauga yra mažesnė kaip 10 rinkimuose taikomo VMDU dydžiai, išlaidų limitas nustatomas – 10 rinkimuose taikomo VMDU dydžiai.
5. Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė organizacija, iškėlusi ne mažiau kaip vieną kandidatų sąrašą (sąrašus), papildomai šiai rinkimų politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų šios politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašų limitų sumos.
6. Politinės organizacijos, registruotos savarankiška politinės kampanijos dalyve ir neiškėlusios nei vieno kandidato ar kandidatų sąrašo, išlaidų limitas sudaro 1 rinkimuose taikomo VMDU dydį.
7. Kai šio kodekso nustatytais atvejais vyksta pakartotinis balsavimas, kandidato, dalyvaujančio pakartotiniame balsavime, išlaidų limitas didinamas 25 procentais.
8. Rinkimų politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami rinkimų politinės kampanijos dalyvio rinkimų politinės kampanijos metu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti:
1) rinkimų politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu;
6) rinkimų politinės kampanijos savanorių, politinės organizacijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų stebėtojų ryšiui, maitinimui, apgyvendinimui ir transportui;
8) politinės kampanijos dalyvių išlaidoms, turėtoms pagal rinkimų politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugų sutartis;
9. Rinkimų politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne rinkimų politinės kampanijos metu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 8 dalyje išskyrus 7 ir 8 punktuose nurodytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai, kitas turtas, paslaugos yra skirti rinkimų politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos rinkimų politinės kampanijos metu. Rinkimų politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kartu pateikdami išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali pareikalauti papildomos informacijos.
10. Kiekvieno dalyvio šio straipsnio 8 dalyje, išskyrus 7 ir 9 punktus, ir 9 dalyje nurodytų išlaidų dydis negali viršyti jam nustatyto išlaidų limito.
11. Politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma:
12. Partijoms, pretendentams, kandidatams, referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais sudarę sutartis šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, gali pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams.
13. Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama, ar šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti sutartys sudarytos tik su šio straipsnio 12 dalyje nustatytais subjektais, reikalingus duomenis gauna iš valstybės registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, valstybių narių piliečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos pažymą.
14. Jeigu politinės kampanijos dalyvis šiame kodekse nurodytais terminais nedeklaruoja politinės kampanijos išlaidų dydžio, dėl kurio būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinės kampanijos dalyvį sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai.
116 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio atsakomybė už skolas
1. Politinės organizacijos turi teisę padengti įsiskolinimą tik iš teisėtų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.
2. Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti iki kitos atitinkamų rinkimų politinės kampanijos pradžios. Tais atvejais, kai buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis nepadengia įsiskolinimų iki nustatyto termino, užregistravus jį kitos politinės kampanijos savarankišku dalyviu, jo didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu mažinamas 25 procentais.
117 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos lėšų likutis
Jeigu save išsikėlęs kandidatas surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota rinkimų politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinių organizacijų ir jų keliamų kandidatų, kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik partijos veiklai finansuoti.
118 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos buhalterinė apskaita
1. Savarankiški dalyviai rinkimų politinės kampanijos buhalterinę apskaitą tvarko šio kodekso, įstatymų ir buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Rinkimų politinės kampanijos buhalterinę apskaitą tvarko iždininkas, su kuriuo asmuo, siekiantis registruotis savarankišku dalyviu, turi sudaryti rinkimų politinės kampanijos turto patikėjimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.
119 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos iždininkas
1. Politinės kampanijos iždininkas – fizinis asmuo, veikiantis savarankiško politinės kampanijos dalyvio vardu ir interesais turto patikėjimo sutarties pagrindu ir turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas
2. Iždininku gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus:
3) politinės organizacijos arba savarankiško dalyvio nepriklausomą patikrinimą atliekantį auditorių;
3. Iždininkas:
1) registruoja rinkimų politinės kampanijos finansavimo pajamas, išlaidas, skolos įsipareigojimus, pildo ir pasirašo aukų lapus;
2) atsako už fizinių asmenų duomenų (asmens kodo, adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, sąskaitos numeris ir kita) nuasmeninimą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, sutartyse, kurios teikiamos viešam paskelbimui Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje;
4) šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka tvarko ir saugo buhalterinius rinkimų politinės kampanijos apskaitos dokumentus iki jų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai;
5) kontroliuoja rinkimų politinės kampanijos išlaidas ir prižiūri, kad jos neviršytų nustatytų rinkimų politinės kampanijos išlaidų limitų;
4. Pasikeitus iždininkui, rinkimų politinės kampanijos dalyvis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją pateikdamas rinkimų politinės kampanijos turto patikėjimo sutarties ir iždininko asmens dokumento nuorašus ir nurodydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiamus iždininko duomenis.
120 straipsnis. Finansavimo ataskaitos ir kiti dokumentai
1. Rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaita – dokumentas, kuriame savarankiškas dalyvis, vadovaudamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintu Finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, nurodo rinkimų politinei kampanijai gautas aukas ar jų sumas pagal aukotojų grupes, kitas rinkimų politinei kampanijai panaudotas lėšas, taip pat turėtas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus (pagal išlaidų grupes).
2. Finansavimo apskaitos žiniaraštyje registruojamos visos rinkimų politinei kampanijai gautos aukos, taip pat ir nepriimtinos, rinkimų politinei kampanijai panaudotos nuosavos (asmeninės) lėšos, rinkimų politinės kampanijos išlaidos ir prisiimti finansiniai įsipareigojimai.
3. Atstovaujamųjų dalyvių finansavimo ataskaita yra rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio priedas, kuriame nurodomos atstovaujamųjų dalyvių interesais gautos aukos ir rinkimų politinės kampanijos išlaidos ir prisiimti finansiniai įsipareigojimai.
4. Kiekvienas dalyvis, taip pat ir asmuo, praradęs rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia:
1) finansavimo ataskaitą ir jos priedus: aukų ir aukotojų sąrašą, ataskaitą apie politinę reklamą ir jos finansavimo šaltinius, kurioje nurodoma paties dalyvio ir jo atstovaujamųjų dalyvių interesais pagaminta ir (ar) paskleista politinė reklama;
2) finansavimo apskaitos žiniaraštį ir jo priedą - atstovaujamųjų dalyvių finansavimo ataskaitą, jeigu turi atstovaujamųjų dalyvių;
5. Kartu su šio straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais rinkimų politinės kampanijos dalyvis Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia politinės kampanijos sąskaitos išrašą, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, jei tokios naudotos, surinktų aukų išrašą, pagal sutartį surinktų mažų aukų išrašą (jeigu tokios aukos buvo rinktos), sudarytas sutartis, rinkimų politinės kampanijos pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
121 straipsnis. Duomenų ir dokumentų teikimo terminai
1. Visos rinkimų politinės kampanijos pajamos ir rinkimų politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų registruojami finansavimo apskaitos žiniaraštyje, nurodant kurio atstovaujamojo dalyvio interesais išlaidos patirtos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai.
2. Iždininkas per 10 darbo dienų Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia duomenis apie rinkimų politinės kampanijos metu gautas aukas, kitas rinkimų politinės kampanijos finansavimo pajamas ir sudarytas finansavimo sutartis.
3. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis šio kodekso 120 straipsnyje nurodytus dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia:
1) ne vėliau kaip per 25 dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos, jeigu savarankiškam dalyviui neatsiranda šio kodekso 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė;
XII SKYRIUS
RINKIMŲ POLITINĖS KAMPANIJOS FINANSAVIMO KONTROLĖ
122 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos finansavimą kontroliuojančios institucijos
1. Rinkimų politinės kampanijos finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.
2. Vyriausioji rinkimų komisija savo nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip rinkimų politinės kampanijos dalyviai laikosi šio kodekso reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio kodekso pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų
3. Vyriausioji rinkimų komisija atsakinga už nuolatinį informacijos apie rinkimų politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) tikrina, ar aukotojai turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti, ar kandidatai turėjo pakankamai pinigų rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Apie atliktą patikrinimą ir jo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybinė mokesčių inspekcija praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.
123 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija kontroliuojant rinkimų politinės kampanijos finansavimą
1. Vyriausioji rinkimų komisija:
3) nustato rinkimų politinės kampanijos išlaidų konkrečiose rinkimų apygardose limitus ir kitus šiame kodekse numatytus dydžius, kurie apskaičiuojami pagal rinkimuose taikomą VMDU, ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 1 dienos juos paskelbia;
5) tvirtina finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos, politinės reklamos ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašą;
8) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina techninę užduotį savarankiško dalyvio nepriklausomą patikrinimą atliekančiai audito įmonei arba auditoriui, nustatydama auditoriui pavedamo atlikti darbo mastą;
9) suteikia programinę įrangą finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos duomenims perkelti, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo rinkimų politinės kampanijos metu taikytiniems įkainiams ir sąlygoms, agitacinio pobūdžio daiktams deklaruoti, finansavimo ataskaitoms, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijoms pagal perkeltus duomenis spausdinti;
10) kartu su Valstybine mokesčių inspekcija sudaro sąlygas iždininkui Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje patikrinti, ar auka atitinka šio kodekso 111 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus ir ar aukotojas yra deklaravęs pajamas. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už tinkamą šios informacinės sistemos veikimą;
11) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo rinkimų politinės kampanijos metu taikytini įkainiai, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija, finansavimo apskaitos žiniaraščiai, finansavimo ataskaitos būtų skelbiami nedelsiant gavus jų duomenis, atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją.
2. Vyriausioji rinkimų komisija kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimų politinei kampanijai skirtos lėšos ir vykdo šių lėšų naudojimo auditą.
124 straipsnis. Savarankiškų dalyvių nepriklausomas patikrinimas
1. Savarankiškas dalyvis, per politinę kampaniją gavęs didesnę kaip 70 rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo sutartį. Politinės kampanijos iždininkas šios sutarties nuorašą pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 25 dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) rezultatų paskelbimo dienos.
2. Savarankiškų dalyvių, per rinkimų politinę kampaniją gavusių 70 ir mažesnę rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą, nepriklausomą patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šioje dalyje numatytam savarankiškų dalyvių nepriklausomam patikrinimui atlikti Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių arba auditorių paslaugas.
3. Auditorius yra fizinis asmuo, turintis įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą. Nepriklausomo patikrinimo negali atlikti rinkimų politinės kampanijos dalyvio iždininkas ar kandidatas.
4. Auditorius:
1) turi atlikti savarankiško dalyvio nepriklausomą patikrinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, ir parengti Auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų, kurioje auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus;
5. Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus.
125 straipsnis. Finansavimo viešumas
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, skelbiami ir nuolat atnaujinami savarankiškų dalyvių finansavimo apskaitos žiniaraščiai ir jų priedai.
2. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščius, sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, finansavimo ataskaitas kartu su auditorių ataskaitomis dėl pastebėtų faktų, jeigu jos privalomos, paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos.
3. Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, finansavimo ataskaitos ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų, rinkimų agitacijos etapu paskleistos politinės reklamos paskleidimo ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos, politinės kompanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, rinkimų politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra viešos ir teikiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
126 straipsnis. Politinės reklamos stebėsena
1. Rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsena atliekama rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Politinės reklamos stebėseną atlieka Vyriausioji rinkimų komisija ir apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, atlikdama rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėseną, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti stebėsenos paslaugas.
5. Apibendrintus rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija nuolat skelbia savo interneto svetainėje. Kontrolę vykdančioms institucijoms pagal kompetenciją turi būti teikiami detalūs stebėsenos duomenys, rinkimų politinės kampanijos dalyviui – tik jo rinkimų politinės kampanijos stebėsenos duomenys.
6. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu.
7. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad politinės kampanijos dalyvis viršijo jam nustatytą politinės kampanijos išlaidų dydį, savo sprendimu įpareigoja politinės kampanijos dalyvį neprisiimti naujų turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai, išskyrus sutartį su audito įmone arba auditoriumi, jeigu savarankiškam politinės kampanijos dalyviui atsiranda šio kodekso 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą politinės kampanijos dalyvis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
XIII SKYRIUS
RINKIMŲ PARENGIAMOJI IR ORGANIZACINĖ VEIKLA
127 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių ir formų nustatymas
1. Pranešimų apie rinkimus, rinkimų biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat prireikus jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
128 straipsnis. Pranešimas apie rinkimus
1. Pranešimas apie rinkimus yra informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Pranešimų apie rinkimus kartu su kita informacija apie rinkimus platinimą rinkėjams organizuoja rinkimų komisijos. Su informacija apie rinkimus gali susipažinti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis (internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute).
2. Pranešime apie rinkimus nurodoma:
1) rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
2) vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris;
129 straipsnis. Pranešimų apie rinkimus platinimas
2. Pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose, atliekantiems bausmę bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatoma šio kodekso 138 ir 146 straipsniuose.
3. Pranešimų apie rinkimus platinimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų, merų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas, pranešimas apie rinkimus gali būti vienas.
4. Jeigu rinkėjas neįrašytas į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Pranešimas apie rinkimus išplatinamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.
130 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimų biuleteniai yra dvejopi:
2. Bet kuriame rinkimų biuletenyje turi būti:
3. Vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje abėcėlės tvarka skiriant kiekvienam kandidatui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinama kiekvieno kandidato vardas, pavardė, jį iškėlusios politinės organizacijos, koalicijos pavadinimas arba nurodoma „Išsikėlė pats“.
4. Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje:
1) rinkimų numerių didėjimo tvarka skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinami kandidatų sąrašų rinkimų numeriai, politinės organizacijos, koalicijos pavadinimas, nurodytas jų pareiškiniuose dokumentuose. Rinkimų biuletenyje prie politinės organizacijos, koalicijos įrašoma pirmuoju kandidatų sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė ir pateikiamas politinės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka registruotos emblemos (ženklo) nespalvotas atvaizdas, rinkimuose į Europos Parlamentą Europos politinės partijos, su kuria susijusi politinės organizacija, koalicija pavadinimas ir, jei Europos politinė partija turi emblemą, jos emblema.
5. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos elektroninių ryšių priemonėmis perduotą aprašymą. Vyriausiajai rinkimų komisijai nusprendus, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, karinėse misijose užsienyje biuleteniai taip pat gali būti spausdinami pagal elektroninių ryšių priemonėmis perduotą jų aprašymą.
131 straipsnis. Rinkimų dokumentų gaminimas, pristatymas ir apskaita
1. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų dokumentų išleidimą, jų pristatymą nepažeidžiant kodekse nurodytų terminų. Rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų apskaitos tvarką nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ir specialius ženklus pateikia apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos. Laivuose rinkimų biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos.
4. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia apygardos, savivaldybės, į kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, rinkimų komisijai.
5. Balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto paslaugų teikėjai įteikia apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio kodekso 139 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda pašto paslaugų teikėjams.
7. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio kodekso reikalavimus.
132 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas ir pagalba organizuojant rinkimus
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, bei įmonės privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti jų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis. Savivaldybės administracija privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, balsavimo patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams rengti ir vykdyti.
2. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rinkimų paskelbimo dienos, atsižvelgdama į patalpų, pritaikytų neįgaliems rinkėjams, poreikį konkrečioje rinkimų apylinkėje, privalo įvertinti, ar balsavimo patalpos tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Savivaldybės administracija, įvertinusi, kad balsavimo patalpos nėra tinkamos, privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki rinkimų atliekamas pakartotinis balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimas, kurį atlieka rinkimų komisijos kartu su savivaldybės administracija. Balsavimo patalpų tinkamumui įvertinti gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos. Balsavimo patalpų tinkamumas vertinamas ir nevyriausybinės organizacijos pasitelkiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
3. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti:
3) įrengta slapto balsavimo kabina. Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar kita informacija rinkėjui kaip užpildyti rinkimų biuletenį ir kandidatų sąrašai su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais;
4) iškabinti kandidatų sąrašai su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais, taip pat gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga;
4. Balsavimo patalpoje, perėjime į balsavimo patalpą (koridoriuje), taip pat 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.
133 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
2. Iš valstybės biudžeto apmokama rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbas. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkimų medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos.
3. Pirmalaikiams rinkimams, taip pat pakartotiniams rinkimams, kuriems lėšos valstybės biudžete nebuvo numatytos ir asignavimai valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai nebuvo skirti, lėšas skiria Vyriausybė. Lėšų skiriama ne mažiau kaip prieš tai buvo panaudota rengiant atitinkamus rinkimus. Jeigu likus ne daugiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos Vyriausybė lėšų neskiria, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę paimti valstybės garantuotą paskolą, tačiau ne didesnę kaip prieš tai buvo panaudota lėšų rengiant atitinkamus rinkimus, iš banko arba kredito įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Balsavimo sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose, kariniuose vienetuose organizavimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
5. Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgalių rinkėjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgalių rinkėjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą.
6. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę iš sutaupytų rinkimams ir referendumams organizuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų įsigyti balsavimo patalpų įrengimo inventorių ir teisės aktuose nustatyta tvarka jį perduoti savivaldybėms valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise.
134 straipsnis. Lėšų rinkimams organizuoti skyrimas, naudojimas ir apskaita
1. Vyriausioji rinkimų komisija apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į kiekvienai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kurioje nurodoma:
1) apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai pervedamų biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos;
3) planuojamas detalus valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties);
4) atsiskaitymo Vyriausiajai rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;
3. Vyriausioji rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms patvirtintas sąmatas.
4. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimams organizuoti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos, ir už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai.
5. Vyriausioji rinkimų komisija patikrina apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų naudojimo ar apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja žalos išieškojimą iš kaltų asmenų. Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai.
6. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams rinkimų organizavimo darbams atlikti. Šias darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgaliotas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas. Šių darbuotojų darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje pagal įstatymo nustatytus darbo apmokėjimo dydžius.
XIV SKYRIUS
BALSAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS IKI RINKIMŲ DIENOS
135 straipsnis. Bendrosios nuostatos
1. Balsavimas iki rinkimų dienos šio kodekso nustatyta tvarka organizuojamas rinkėjams, kurie rinkimų dieną negali atvykti ir balsuoti rinkimų apylinkėse, į kurių sąrašus jie yra įrašyti.
2. Balsavimas iki rinkimų dienos organizuojamas:
1) savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose;
2) specialiuose balsavimo punktuose:
3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytose vietose balsavimas vyksta paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 valandos.
4. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkto a, b, c, d papunkčiuose nurodytose vietose balsavimas vyksta paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį iki rinkimų dienos šių įstaigų vadovų nustatytu laiku.
5. Balsavimas namuose vyksta paskutinį penktadienį ir šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos. Balsavimas namuose rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, vyksta paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos.
6. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkto a, b, c, d papunkčiuose nurodytose vietose turi būti įrengiama speciali Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimus atitinkanti balsavimo vieta (patalpa), kurioje rinkėjai balsuoja. Už tokios specialios vietos (patalpos) įrengimą atsakingas yra įstaigos, kurioje balsuojama, vadovas.
136 straipsnis. Balsavimo iki rinkimų dienos tvarka ir dokumentai
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iki rinkimų dienos dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant iki rinkimų dienos, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – informacinis rinkėjo lapelis, kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas rinkėjui, kuris balsuodamas jį įdeda į išorinį balsavimo voką. Informaciniame rinkėjo lapelyje nurodoma rinkėjo vardas ir pavardė, rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris, rinkimų apygardos pavadinimas ir numeris, balsavimo patalpos adresas, rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
2. Rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti balsavime iki rinkimų dienos, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką rinkimų komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta informaciniame rinkėjo lapelyje.
3. Rinkėjas, balsuodamas iki rinkimų dienos:
4. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
5. Rinkimų dokumentus išdavęs asmuo elektroniniame rinkėjų sąraše nurodo, kad rinkėjas balsavo, taip pat nurodo ant voko užklijuoto specialaus ženklo numerį.
6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
7. Rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šiame kodekse. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš balsavimo vietos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
8. Rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis.
9. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.
10. Rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.
137 straipsnis. Balsavimas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose
Rinkėjų balsavimą savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose organizuoja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Jeigu rinkimų apygardai priklauso kelių savivaldybių teritorijos, balsavimas organizuojamas visose šiose savivaldybėse. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės organizacijos. Balsavimą prižiūri apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitų atvejų, kai šiurkščiai pažeidžiamos rinkėjų teisės, privalo sustabdyti balsavimą, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai bei demokratiškai laikantis šio kodekso reikalavimų.
138 straipsnis. Balsavimo organizavimas specialiuose balsavimo punktuose
1. Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose.
2. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apygardos, savivaldybės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.
3. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose dienos atitiktų šio kodekso 136 straipsnio 4 dalį.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat, kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
5. Rinkėjai neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio kodekso 135 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja).
139 straipsnis. Balsavimo namuose organizavimas
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (teikiantys pagalbą) asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Taip pat balsuoti namuose gali dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus.
2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus, pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant raštišką prašymą pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
3. Rinkėjų, esančių saviizoliacijoje, prašymai balsuoti namuose pateikiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir terminais. Rinkėjų, esančių saviizoliacijoje, balsavimą organizuoja apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sudaryta speciali rinkimų komisijos narių grupė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos arba tos apygardos, savivaldybės apylinkės (apylinkių) rinkimų komisijos (komisijų) nariai.
4. Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos, savivaldybės rinkimų komisija.
5. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai šio kodekso 135 straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais.
6. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos, savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, į namus pristato ne mažiau kaip du apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai šio kodekso 135 straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai.
7. Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį trečiadienį ar ketvirtadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti į namus pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių organizacijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
ANTRASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS RINKIMŲ APYLINKĖS PATALPOSE
140 straipsnis. Balsavimo vieta ir laikas rinkimų dieną
1. Rinkėjas šio kodekso nustatyta tvarka balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jeigu šis kodeksas nenustato kitaip.
2. Rinkimų dieną balsavimas vyksta rinkimų apylinkių balsavimo patalpose nuo 7 valandos iki 20 valandos.
3. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvedus nepaprastąją padėtį, įstatymo nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį arba įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną, kai įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomi kiti ribojimai ir kai yra pagrindas manyti, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar savivaldybėje (savivaldybėse) dėl rinkėjų galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų organizavimui ir vykdymui (toliau – paskelbus specialią situaciją), balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Paskelbus specialią situaciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3 000, gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose. Papildomas balsavimo patalpas, papildomas balsavimo kabinas ir papildomą balsadėžę šio kodekso nustatyta tvarka turi suteikti (išnuomoti) savivaldybės administracija per 7 darbo dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo. Vyriausioji rinkimų komisija šį sprendimą turi priimti ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki rinkimų dienos. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tvarką, kaip šiose rinkimų apylinkėse gyvenantys rinkėjai informuojami apie galimybę balsuoti papildomose balsavimo patalpose, kaip rinkimų komisija plombuoja papildomą balsadėžę, kaip organizuojamas rinkėjų balsavimas, vykdoma biuletenių apskaita ir skaičiuojami biuleteniai.
141 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
1. Balsavimo patalpoje, taip pat perėjimo patalpose (koridoriuose) ir prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą negalima rengti jokių renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.
2. Išimtis gali būti taikoma renginiams pastato viduje, kai pastatas, kuriame vyksta balsavimas atitinka visas žemiau išdėstytas sąlygas:
2) į kitus nei balsavimas renginius yra patenkama per atskirą įėjimą, kuris nėra toje pačioje pastato pusėje kaip ir įėjimas į balsavimo patalpą;
3) iš balsavimo patalpos negalima tiesiogiai patekti į kitas patalpas, kuriose vyksta kiti nei balsavimas renginiai;
142 straipsnis. Pasirengimas balsavimui
1. Iki balsavimo patalpą atidarant rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija atlieka šiuos veiksmus:
1) įrašo į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą šios apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gautų rinkimų biuletenių skaičių;
2. Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Prieš atidarant balsavimo patalpą, rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ją antspauduoja arba užplombuoja ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas balsavimo pradžią.
143 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Atvykęs balsuoti rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui galiojantį vieną iš šių dokumentų – asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar kitą valstybės institucijos ar jos įgaliotos įstaigos išduotą dokumentą, pagal kurį galima nustatyti asmens tapatybę.
2. Apylinkės rinkimų komisijos narys, nustatęs asmens tapatybę, nustato, ar rinkėjas atvyko balsuoti į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas ir elektroniniame rinkėjų sąraše nurodo, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir nusiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
3. Rinkimų dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo apygardos rinkimų apylinkėje, jeigu visos šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimas voke, nebus skaičiuojamas.
4. Apylinkės rinkimų komisijos narys, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodęs, kad rinkėjas atvyko balsuoti, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis dėl rinkimų biuletenio (biuletenių) išdavimo. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą atvykimo lapelį.
5. Apylinkės rinkimų komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę ir paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodami rinkimų biuleteniai. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas. Rinkėjui galima išduoti tik jam skirtą (skirtus) rinkimų biuletenį (biuletenius), išskyrus šio straipsnio 144 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį.
6. Rinkimų biuletenis (biuleteniai) užpildomas (užpildomi) slapto balsavimo kabinoje. Pildyti biuletenį (biuletenius) ne slapto balsavimo kabinoje draudžiama. Slapto balsavimo kabinoje gali būti tik vienas asmuo, išskyrus šio kodekso 144 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį.
144 straipsnis. Rinkimų biuletenių pildymas
1. Pildydamas rinkimų biuletenį (biuletenius) rinkėjas:
2. Jeigu kandidatų sąraše, už kurį balsuoja rinkėjas, yra daugiau kaip penki kandidatai, rinkėjas gali užpildyti visus penkis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra penki kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra keturi kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip tris laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra trys kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip du laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra du kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip vieną laukelį. Jeigu rinkėjas užpildo daugiau laukelių, negu nurodyta šioje dalyje, pirmumo balsai skaičiuojami tik pirmesniuose laukeliuose nurodytiems kandidatams.
3. Pirmumo balsams nurodyti skirti laukeliai kandidatams turi vienodą pirmumo teisę, nepaisant laukelio numerio. Jeigu rinkimų biuletenyje specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose laukeliuose to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį rinkimų biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.
4. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.
5. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.
6. Rinkėjui sugadinus rinkimų biuletenį (biuletenius), šis, grąžinus sugadintąjį, gali būti pakeistas nauju rinkimų biuleteniu (biuleteniais).
TREČIASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS UŽSIENIO VALSTYBĖSE IR SU LIETUVOS VALSTYBĖS VĖLIAVA PLAUKIOJANČIUOSE LAIVUOSE
145 straipsnis. Balsavimo organizavimas užsienio valstybėse
1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.
2. Balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
146 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
1. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje balsuojama šių įstaigų darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytomis valandomis. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną ne vėliau kaip 20 valandą Lietuvos Respublikos laiku.
2. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 3 dienas)
3. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.
4. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.
5. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.
6. Užsienio valstybėje susiklosčius situacijai, dėl kurios balsavimas būtų negalimas toje užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, užsienio reikalų ministro motyvuotu teikimu balsavimas toje užsienio valstybėje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu organizuojamas paštu, siunčiant paštu rinkėjui rinkimų biuletenį (biuletenius).
7. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.
147 straipsnis. Balsavimo organizavimas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose
1. Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, jeigu jie ne anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti iki rinkimų dienos, savo rinkimų apylinkėje rinkimų dieną, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.
2. Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kuriuose laivo kapitonas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, balsavimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Tokių laivų sąrašą susisiekimo ministro teikimu sudaro Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio kodekso reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
XV SKYRIUS
BALSAVIMO REZULTATŲ NUSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
148 straipsnis. Balsavimo pabaigos paskelbimas ir pasirengimas rinkimų biuletenių skaičiavimui
1. Pasibaigus balsavimo laikui, balsavimo patalpa uždaroma. Jeigu balsavimo patalpoje dar yra rinkėjų, jiems leidžiama baigti balsuoti.
2. Baigus balsuoti visiems balsavimo patalpoje esantiems rinkėjams, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas uždaro balsavo patalpą ir paskelbia balsavimo pabaigą, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
3. Pasirengus rinkimų biuletenių skaičiavimui, iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai, atvykimo lapeliai, jie suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą.
149 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant rinkėjų balsus
1. Rinkėjų balsų skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja šios komisijos pirmininkas, ar jį pavaduojantis asmuo. Jo teisėti nurodymai dėl balsų skaičiavimo privalomi visiems asmenims, dalyvaujantiems skaičiuojant balsus.
2. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę įspėti bet kurį balsavimo patalpoje esantį asmenį, jeigu šis trukdo komisijai dirbti, arba šios komisijos narį, netinkamai atliekantį savo pareigas. Apie tokį įspėjimą yra pažymima apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokole. Jeigu įspėtas asmuo nevykdo apylinkės rinkimų komisijos pirmininko reikalavimų, toks asmuo gali būti pašalintas iš balsavimo patalpos.
150 straipsnis. Rinkėjų balsų skaičiavimo apylinkės rinkimų komisijoje tvarka
1. Apylinkės rinkimų komisija rinkėjų balsus skaičiuoja šios rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka tokiu eiliškumu:
1) suskaičiuojami rinkimų apylinkėje gauti ir panaudoti rinkimų biuleteniai, patikrinama, ar visi biuleteniai išduoti pasirašytinai ir ar skaičiavimui pateikti visi iki rinkimų dienos balsavusių rinkėjų išoriniai vokai;
2) suskaičiuojami rinkimų dieną už kandidatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje paduoti balsai;
3) suskaičiuojami iki rinkimų dienos už kandidatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje paduoti balsai;
2. Visi balsų skaičiavimo veiksmai turi būti atliekami laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai balsuojama tik vienmandatėje rinkimų apygardoje, arba Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais atvejais, kai skaičiuojami pirmumo balsai pagal šio kodekso 161 straipsnį.
ANTRASIS SKIRSNIS
BALSAVUSIŲ RINKIMŲ DIENĄ RINKIMŲ APYLINKĖJE BALSŲ SKAIČIAVIMAS
151 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėje
1. Rinkimų biuletenius rinkimų apylinkės komisija skaičiuoja dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 visų komisijos narių. Visi balsavimo patalpoje esantys asmenys supažindinami su biuletenių skaičiavimo tvarka.
2. Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas tos rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, pavirtinančius biuletenio gavimą.
3. Pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, nustatoma, kiek rinkimų biuletenių turėjo būti išduota rinkėjams.
4. Nustatoma, kiek kiekvienas apylinkės rinkimų komisijos narys gavo rinkimų biuletenių ir kiek jų panaudojo: nustatomas jo išduotų rinkėjams rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų sugadintų ir grąžintų pakeisti naujais rinkimų biuleteniais skaičius, nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius.
5. Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja ir anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus paketus ir šiuos paketus antspauduoja.
6. Nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius, taip pat trūkstamų rinkimų biuletenių skaičius ar rastų rinkimų biuletenių perteklius įrašomi į apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą. Prie protokolo pridedami paaiškinimai dėl rinkimų biuletenių skaičių neatitikimo, jeigu toks nustatytas.
152 straipsnis. Balsavusių rinkėjų skaičiaus nustatymas rinkimų apylinkėje
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal rinkimų apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių.
153 straipsnis. Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimas
1. Apylinkės rinkimų komisija apžiūri balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius.
3. Jeigu yra požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista, apylinkės rinkimų komisija ne mažiau kaip 3/5 visų jos narių balsų dauguma priima sprendimą, surašomas balsadėžės pažeidimo aktas ir tai pažymima balsų skaičiavimo protokole. Apie tai nedelsiant informuojama apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių rinkimų biuletenių skaičiavimo.
4. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusi informaciją apie pažeistą balsadėžę ir įvertinusi visas aplinkybes, 3/5 jos narių dauguma gali priimti vieną iš šių sprendimų:
5. Apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama rinkimų biuletenius, suskirsto juos į tokias grupes:
6. Dėl galimai negaliojančių rinkimų biuletenių, tai yra dėl rinkimų biuletenių, dėl kurių galiojimo arba jame padarytų žymų ar jų nebuvimo ir dėl rinkėjo valios aiškumo kyla abejonių, apylinkės rinkimų komisija priima sprendimus, atsižvelgdama į šio kodekso 159 straipsnyje nustatytus pagrindus. Apylinkės rinkimų komisija komisijos pirmininkas kiekvieną tokį biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo pripažinimo galiojančiu ar negaliojančiu. Šio balsavimo rezultatai užrašomi rinkimų biuletenio tuščiojoje pusėje.
154 straipsnis. Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas
1. Galiojantys rinkimų biuleteniai skirstomi pagal rinkėjų padarytas žymas už kandidatą ar kandidatų sąrašą.
2. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti bent du kartus. Antrą ir kitus kartus rinkimų biuletenius turi perskaičiuoti kiti apylinkės rinkimų komisijos nariai.
3. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų biuletenius, nustatomas rinkėjų už kandidatų sąrašus, kandidatus paduotų balsų skaičius ir negaliojančių biuletenių skaičius.
4. Apylinkės rinkimų komisija privalo vieną kartą biuletenius perskaičiuoti, jeigu iki apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas šios rinkimų komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.
5. Apylinkės rinkimų komisijos suskaičiuoti ir į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą įrašyti duomenys turi būti skelbiami viešai, balsavimo patalpoje Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
6. Suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir laikomas (laikomi) saugiai.
8. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija suskaičiavo ir į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą įrašė šios rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsus, pradedami skaičiuoti balsavusių iki rinkimų dienos tos apylinkės rinkėjų balsai.
9. Jeigu rinkėjas rinkimų biuletenyje nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo balsų neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas daugiau negu vieną kartą, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
TREČIASIS SKIRSNIS
BALSAVUSIŲ IKI RINKIMŲ DIENOS APYLINKĖS RINKĖJŲ BALSŲ SKAIČIAVIMAS
155 straipsnis. Balsavusių iki rinkimų dienos rinkėjų vokų apskaita
1. Prieš pradedant skaičiuoti iki rinkimų dienos balsavusių rinkėjų balsus, iš apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gauti išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais ir sumaišomi.
2. Pradedami skaičiuoti iš rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės balsavimo patalpoje, gauti balsavimo vokai:
1) pagal pateiktus duomenis patikrinama, kiek gauta vokų, patikrinant rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos, skaičių;
2) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą;
3) išoriniai vokai atplėšiami po vieną ir iš išorinio voko išimama rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis;
4) vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus. Jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;
156 straipsnis. Balsavimo vokų žymėjimas ir balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių skaičiavimas
1. Apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsavimo voke, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo, ir antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus.
2. Baigus peržiūrėti visus gautus išorinius balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai.
3. Balsavimo vokuose rasti rinkimų biuleteniai skaičiuojami šio kodekso 150 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Balsavimo voke gautas rinkėjo biuletenis galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.
5. Jeigu rinkimų apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią apylinkės rinkimų komisiją sudariusiai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą.
6. Jeigu apylinkės rinkimų komisija gauna kitai apylinkės rinkimų komisijai adresuotus išorinio balsavimo vokus, šie vokai neatplėšiami ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduodami kitoms rinkimų komisijoms suskaičiuoti šiuose vokuose esančiuose biuleteniuose už kandidatų sąrašus ir kandidatus paduotus balsus.
157 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:
1) vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai, kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatas arba nepažymėtas nė vienas kandidatas arba kuriuose pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
2) daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai, kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatų sąrašas arba nepažymėtas nė vienas kandidatų sąrašas;
3) rinkimų biuleteniai, pagal kuriuose padarytas žymas neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, išskyrus nustatytus atvejus dėl pirmumo balsų;
2. Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai negali būti pripažįstami negaliojančiais vien dėl to, kad negalima nustatyti, kam rinkėjas atidavė pirmumo balsą ar balsus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMO REZULTATŲ RINKIMŲ APYLINKĖJE SKAIČIAVIMAS
158 straipsnis. Galutinis balsų skaičiavimas
1. Balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduoti rinkėjų balsai skaičiuojami tokia pačia tvarka kaip ir balsadėžėje rastuose rinkimų biuleteniuose paduoti rinkėjų balsai.
159 straipsnis. Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas
1. Suskaičiavus rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje ir balsavimo vokuose paduotus rinkėjų balsus ir apie tai pranešus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai, paduoti už kandidatus (toliau – pirmumo balsai).
160 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomi rinkėjų balsų skaičiavimo protokolai. Rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą sudaro viena dalis, rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą – dvi dalys.
2. Rinkimų apylinkės vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų pirmojoje dalyje įrašoma:
1) galutinis rinkimų dienos rinkėjų sąrašo rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje, įrašant galutiniame rinkėjų sąraše rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičių prieš rinkimų apylinkės atidarymą ir rinkimų dieną papildomai į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų rinkėjų, atvykusių iš kitų rinkimų apylinkių ir išbrauktų, balsavusių kitose rinkimų apylinkėse bei papildomai įrašytų ir išbrauktų savoje rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičių;
2) gautų iš apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos rinkimų biuletenių skaičius, išduotų balsuoti namuose rinkimų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui rinkimų dieną išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, sugadintų ir nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
10) už kandidatų sąrašą ar už kiekvieną kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje paduotų balsų skaičius;
11) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gautų iki rinkimų dienos ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius;
3. Rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
161 straipsnis. Rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų pasirašymas ir jų priedai
1. Į rinkimų apylinkės vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašomi visi duomenys ir visi rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus). Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ar jo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, ir tik po jų – rinkimų stebėtojai.
2. Į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašomi visi duomenys ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus. Šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, ir tik po jų – rinkimų stebėtojai.
3. Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ar jo pirmosios ar antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
162 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkimų dokumentų perdavimas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija rinkimų dokumentus supakuoja, padaro jų aprašus, antspauduoja ir ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos pristato apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai.
PENKTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMO REZULTATŲ NUSTATYMAS APYGARDOS, SAVIVALDYBĖS RINKIMŲ KOMISIJOSE IR VYRIAUSIOJE RINKIMŲ KOMISIJOJE
163 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai
1. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus visus rinkimų dokumentus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka patikrina, ar pristatyti visi rinkimų dokumentai ir paketai, ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
2. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo duomenis sutikrina su į Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų bazę apylinkės rinkimų komisijos suvestais duomenimis.
3. Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi vadovautis ir šio kodekso 154 straipsnio 3 dalimi.
4. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus arba imasi priemonių trūkumų priežastims nustatyti.
164 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus
1. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus vienmandatės rinkimų apygardos, biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis negu 50, ir kai iki vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba partijos, rinkimų komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatą, taip pat išsikėlusio kandidatu asmens atstovas rinkimams.
165 straipsnis. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolai
1. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija rinkėjų balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje skelbiami rinkimų apygardos rinkimų apylinkių rezultatai sutampa su balsų skaičiavimo protokolų duomenimis, apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus ir priima dėl jų sprendimus.
2. Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos, savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolus įrašo:
2) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių, nurodydama rinkėjų, dalyvavusių vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, skaičių;
3) negaliojančių ir galiojančių rinkimų biuletenių skaičių (daugiamandatėje ir vienmandatėje rinkimų apygardose);
3. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą pasirašo rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sektorius, komisijos nariai. Asmuo, nesutinkantis su protokolo duomenimis, taip pat pasirašo protokolą ir prideda prie protokolo savo atskirąją nuomonę, kuri yra neatsiejama protokolo dalis.
166 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
1. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš apylinkių rinkimų komisijų, per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą terminą perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.
2. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija rinkėjų sąrašus, balsų skaičiavimo protokolus, apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą terminą perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.
167 straipsnis. Informacijos pateikimas apie balsavimo rezultatus
2. Apylinkių, savivaldybių ir apygardų rinkimų komisijos informaciją teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
168 straipsnis. Balsavimo rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose
1. Balsavimo rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje nustato apygardos, savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai pasirašytas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:
1) išrinktu laikomas daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų gavęs kandidatas;
2) jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir pagal šios dalies 1 punktą Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų. Jeigu daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais;
3) per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo po vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų;
4) jeigu abu kandidatai ir pirmą kartą balsuojant buvo gavę po vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa vyresnis pagal amžių kandidatas;
3. Prezidento rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:
1) išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų;
2) jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų;
3) jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko šios dalies 1 punkte nustatyto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo rezultatais;
4. Savivaldybių tarybų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:
1) išrinktu laikomas tas kandidatas į merus, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų;
2) jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų;
3) jeigu pirmą kartą balsuojant mero rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos šio kodekso nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo rezultatais;
169 straipsnis. Balsavimo rezultatų nustatymas daugiamandatėse rinkimų apygardose
1. Balsavimo rezultatus nustato apygardos, savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai pasirašytas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje:
1) rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų;
2) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ir jam prilygintas) kandidatų sąrašas, jeigu už jungtinį (ir jam prilygintą) kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
3. Rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje:
2) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ir jam prilygintas) kandidatų sąrašas, jeigu už jungtinį (ir jam prilygintą) kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
4. Savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje:
2) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų (ir jam prilygintas) sąrašas, jeigu už jungtinį (ir jam prilygintą) kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
170 straipsnis. Mandatų paskirstymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Mandatai paskirstomi kandidatų sąrašams, įveikusiems rinkimų barjerą, nustatytą šio kodekso 169 straipsnyje, ir bendrai gavusiems ne mažiau kaip 60 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
2. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausia rinkėjų balsų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
171 straipsnis. Kvotų ir liekanų metodas
1. Rinkimų kvota yra rinkėjų balsų skaičius, reikalingas vienam mandatui daugiamandatėje rinkimų apygardoje gauti. Rinkimų kvota nustatoma taip: rinkėjų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, suma padalijama iš rinkimų apygardoje renkamo mandatų skaičiaus. Jeigu padalijus gaunama liekana, dalmuo (rinkimų kvota) padidinamas iki artimiausio sveiko skaičiaus.
2. Kandidatų sąrašui tenkantis mandatų skaičius nustatomas taip: to kandidatų sąrašo gautas rinkėjų balsų skaičius padalijamas iš rinkimų kvotos.
4. Pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, gavusiems mandatų, pradedant nuo didžiausios liekanos, iki bus paskirstyti visi likę mandatai.
5. Jeigu keliems kandidatų sąrašams tenkančios liekanos yra lygios, pirmiausia įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
6. Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tenka didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, toliau tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
172 straipsnis. Kandidatų rinkimų reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų rinkimų reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija (Seimo rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą) ir savivaldybės rinkimų komisijos (savivaldybių tarybų rinkimuose).
2. Pirmiausia suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkamų mandatų skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkimų reitingas lygus šiai sumai, jeigu kandidato pirmumo balsų suma yra mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkimų reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkimų reitingas. Jeigu kandidatų rinkimų reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatų sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose.
XVI SKYRIUS
NESUDERINAMOS PAREIGOS. ĮGALIOJIMŲ NUTRŪKIMAS. LAISVOS VIETOS UŽĖMIMAS
173 straipsnis. Mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis
1. Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos nesuderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis.
2. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
3. Respublikos Prezidento pareigos, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos pradžios.
4. Europos Parlamento nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis, taip pat su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose.
5. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su šiomis valstybės lygmens pareigomis:
5) Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole;
6. Savivaldybės tarybos nario pareigos taip pat nesuderinamos su tos savivaldybės, kurios tarybos nariu asmuo yra, tos kadencijos:
3) savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis;
5) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis;
6) savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis;
7) biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis arba laikinai einančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau nei 3 mėnesius, pareigomis;
8) viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkių yra savivaldybė, vadovo pareigomis arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau nei 3 mėnesius, pareigomis;
9) viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkių yra savivaldybė, kolegialaus valdymo ar kito organo nario pareigomis;
10) savivaldybės įmonės vadovo arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau nei 3 mėnesius, pareigomis;
12) savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau nei 3 mėnesius, pareigomis;
7. Asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu ar savivaldybės tarybos nariu, ir einantis pareigas, nesuderinamas su šiais mandatais, turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba mandato šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.
8. Asmuo išrinktas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, meru ar kuriam pripažįstamas mandatas į atsiradusią laisvą vietą, priesaikos davimo dieną negali eiti pareigų, nurodytų šio straipsnio 1–5 dalyse.
9. Asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu ar kuriam pripažįstamas mandatas į atsilaisvinusią vietą, pradėjimo eiti pareigas dieną, negali eiti pareigų nurodytų šio straipsnio 4 dalyje.
10. Skundai dėl Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero mandato netekimo kodekso nustatytais pagrindais paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo dienos. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos.
174 straipsnis. Mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūros rinkimuose į Europos Parlamentą
1. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir apsisprendžia atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, privalo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo, asmeniškai pateikti prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo atsisako šio kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų, apie tai privalo raštu informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio.
2. Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo, einantis nesuderinamas pareigas, per nustatytą terminą neatsisako mandato arba pareigų, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato.
175 straipsnis. Mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūros savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose
1. Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario pareiga apsispręsti ir atsisakyti pareigų, nesuderinamų su tarybos nario mandatu, arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos netaikomi asmenims, kurių einamų pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams: savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir savivaldybės tarybos sekretoriui.
3. Asmuo, kurio savivaldybės tarybos nario mandatas pripažįstamas po pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio arba kuris išrenkamas pirmalaikiuose mero rinkimuose, ir kuris eina nesuderinamas pareigas, šių pareigų privalo atsisakyti iki priesaikos davimo dienos. Jeigu asmuo, nesuderinamų pareigų iki priesaikos davimo dienos neatsisako, tai Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai tapo žinoma apie mandato ir einamų pareigų nesuderinamumų, priima motyvuotą sprendimą pripažinti asmenį netekusiu savivaldybės tarybos nario ar mero mandato, ir jį paskelbia Teisės aktų registre.
176 straipsnis. Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai
1. Seimo nario, Respublikos Prezidento, savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atveju) po to, kai tam atsiranda pagrindas ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre.
2. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai:
1) jis atsistatydina pagal pareiškimą atsistatydinti. Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) teismas pripažįsta jį neveiksniu veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
5) Seimo narys pradeda dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, – pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
6) Seimo narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, – pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės netekimo;
3. Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal pareiškimą atsistatydinti. Toks pareiškimas turi būti asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
4. Savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
1) jis atsistatydina, - pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis atsistatydina iki pradės eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
3) jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimu priimtą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų – pagal mero pranešimą ir/ar Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
6) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9) teismas pripažįsta jį neveiksniu veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu, - pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
10) savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
11) savivaldybės taryba priima sprendimą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;
5. Europos Parlamento nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai:
1) jis atsistatydina pagal pareiškimą atsistatydinti. Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Europos Parlamentas panaikina Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
4) jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
5) jis išrenkamas Seimo nariu arba juo tampa užimdamas laisvą Seimo nario vietą – pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą dėl rinkimų rezultatų nustatymo arba Seimo nario mandato pripažinimo.
6. Jeigu po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo pilietybės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato, apie tai paskelbti Vyriausioji rinkimų komisijos interneto svetainėje ir Teisės aktų registre, o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – pranešti Europos Parlamentui. Jeigu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios.
7. Jeigu po rinkimų nustatoma, kad yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus.
8. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato, apie tai paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir Teisės aktų registre, o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – pranešti Europos Parlamentui. Jeigu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios.
177 straipsnis. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimų nutrūkimo pasekmės
178 straipsnis. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimų nutrūkimo pasekmės
1. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui, atsiradusią laisvą vietą užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys (porinkiminis kandidatų sąrašas), pirmasis mandato negavęs kandidatas.
2. Porinkiminiame kandidatų sąraše esantis kandidatas į atsiradusią laisvą vietą, apsisprendęs atsisakyti mandato, ne vėliau kaip per 7 dienas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi asmeniškai pateikti prašymą atsisakyti suteikiamo mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiųsti.
3. Jeigu porinkiminiame kandidatų sąraše mandatų negavusių kandidatų nėra, mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Tokiu atveju laisvą vietą užima to sąrašo pirmasis mandato negavęs kandidatas.
4. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl laisvos vietos užėmimo privalo priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos atsiradimo dienos.
5. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše.
XVII SKYRIUS
RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
179 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
2. Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose pagal balsavimo rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų dienos arba pakartotinio balsavimo dienos Vyriausioji rinkimų komisija skelbia šio kodekso nustatyta tvarka ir savo interneto svetainėje.
4. Jeigu Seimo rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėse rinkimų apygardose, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.
5. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuriose vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.
180 straipsnis. Pažymėjimų įteikimas išrinktiems asmenims
1. Seimo nario pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija įteikia per 5 darbo dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Respublikos Prezidento pažymėjimą Vyriausioji rinkimų komisija įteikia per 5 darbo dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3. Europos Parlamento nario pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija įteikia per 5 darbo dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
XVIII SKYRIUS
RINKIMŲ REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIAIS.
PAKARTOTINIAI RINKIMAI
181 straipsnis. Rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad:
1) šio kodekso 111 ir 194 straipsniuose numatyti pažeidimai ar kiti šiurkštūs šio kodekso pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams;
2. Laikoma, kad rinkimų rezultatų nustatyti negalima arba rinkimų rezultatams padaryta esminė įtaka, jeigu:
1) vienmandatėje rinkimų apygardoje negalima nustatyti išrinkto kandidato arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;
182 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai rengiami tose rinkimų apygardose, kuriose eiliniai arba pirmalaikiai rinkimai neįvyksta arba rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais.
2. Pakartotinių rinkimų datą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kai atsirado pagrindas rengti pakartotinius rinkimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Pakartotiniai rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų paskelbimo dienos.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, organizuodama ir vykdydama pakartotinius rinkimus, negali keisti rinkimų apygardų ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną bus sukakę ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo.
5. Rinkimuose, kuriems neįvykus arba kurių rezultatus pripažinus negaliojančiais skelbiami pakartotiniai rinkimai, rinkimų politinės kampanijos dalyvių sumokėti rinkimų užstatai įskaitomi pakartotiniuose rinkimuose.
6. Pakartotiniai Seimo rinkimai:
1) rengiami ne vėliau kaip po pusės metų po pagrindo rengti pakartotinius rinkimus atsiradimo, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų;
8. Pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai rengiami pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais įsigaliojimo dienos.
9. Pakartotiniai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais įsigaliojimo dienos.
10. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą pripažinti pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatus negaliojančiais, Seimas svarsto Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo toje savivaldybėje įvedimo ir nustato naują pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
XIX SKYRIUS
RINKIMŲ GINČAI
PIRMASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ GINČAI DĖL RINKIMŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO
183 straipsnis. Rinkimų ginčai
1. Rinkimų ginčai – tai asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau – skundai) nagrinėjimas dėl šio kodekso pažeidimų. Skundų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Rinkimų ginčus nagrinėja šio kodekso 19 straipsnyje nurodytos rinkimų komisijos pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją:
1) Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja:
a) visus ginčus ne politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat ginčus politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją;
2) Apygardos ir savivaldybės rinkimų komisija nagrinėja:
a) politinės kampanijos laikotarpiu ginčus dėl šio kodekso pažeidimų, kurie buvo padaryti šios apygardos teritorijoje ir nepatenka į apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją;
184 straipsnis. Teisė paduoti skundą
1. Asmuo ar jo teisėtas atstovas dėl šiame kodekse nurodytų teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo turi teisę paduoti skundą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo atsiradimo dienos. Skundai dėl politinių kampanijų finansavimo, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, gali būti pateikti ne vėliau kaip per dvejus metus, o skundai dėl politinės reklamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galimų pažeidimų atsiradimo dienos.
2. Skunde turi būti nurodytas asmens arba jo teisėto atstovo vardas, pavardė, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, šio kodekso pažeidimai, skundas turi būti pasirašytas. Anoniminiai skundai gali būti nenagrinėjami.
3. Skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu:
3) pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių nėra galimybės pradėti skundo nagrinėjimą, taip pat jeigu skundo tekstas neįskaitomas;
4. Apie atsisakymą nagrinėti skundą rinkimų komisija informuoja pranešimą pateikusį asmenį per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
185 straipsnis. Skundų nagrinėjimas rinkimų komisijose
1. Asmens skundą išnagrinėja ta rinkimų komisija, kurios kompetencijai priklauso spręsti skundą dėl nurodyto pažeidimo. Jeigu skundas paduotas ne tai rinkimų komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso spręsti dėl skunde nurodyto pažeidimo, tai skundą gavusi rinkimų komisija ne vėliau kaip per 2 dienas elektroninių ryšių priemonėmis jį perduoda kompetentingai rinkimų komisijai. Jeigu skundas tuo pačiu metu paduotas kelioms rinkimų komisijoms, aukštesnė rinkimų komisija išsprendžia jo nagrinėjimo klausimą ir apie tai informuoja kitas rinkimų komisijas.
2. Išnagrinėjusi skundą rinkimų komisija priima sprendimą. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, o apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai. Aukštesnė rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą dėl žemesnės rinkimų komisijos priimto sprendimo, turi teisę tokį sprendimą patvirtinti, panaikinti, pakeisti arba grąžinti nagrinėti iš naujo žemesnei rinkimų komisijai.
186 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai Vyriausioje rinkimų komisijoje
1. Vyriausioji rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos, išskyrus, kai šiame Kodekse nustatyta kitaip.
2. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai:
2) dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės - per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos;
3. Prailginti skundų nagrinėjimo terminai:
4. Vyriausioji rinkimų komisija gali pratęsti skundų nagrinėjimo terminus, nurodytus kodekso 190 straipsnio 1 ir 3 dalyse tam pačiam terminui, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesiams.
187 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 14 dienų.
2. Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso 190 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas terminas.
188 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai apylinkės rinkimų komisijoje
2. Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ GINČAI DĖL BALSŲ SKAIČIAVIMO REZULTATŲ, RINKIMŲ REZULTATŲ IR ĮGALIOJIMŲ
189 straipsnis. Rinkimų ginčai dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų
1. Rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus.
2. Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų – rašytinis motyvuotas kreipimasis į rinkimų komisiją, kuri surašė balsų skaičiavimo protokolą.
3. Skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, partija ar rinkimų komitetas, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama.
4. Skunde dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų turi būti nurodyta rinkimų komisija, kuriai yra teikiamas skundas, asmeniui žinomos aplinkybės, susijusios su šiame kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu, ir asmens prašymas. Skunde asmuo taip pat turi nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir duomenis ryšiams palaikyti. Skundas turi būti pasirašytas.
190 straipsnis. Skundai dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, jų padavimo terminai
1. Skundus dėl apylinkės balsų skaičiavimo rezultatų balsų skaičiavimo protokolo ir balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija.
2. Skundus dėl apylinkės balsų skaičiavimo protokolo surašymo nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija.
3. Skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų paduodamas per 24 valandas nuo rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar atitinkamo rinkimų komisijos veiksmo atlikimo dienos. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų gavimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija visus skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų patvirtinimo išnagrinėja iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos.
5. Savivaldybių tarybų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo per 5 dienas po sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas (neveikimas), gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.
191 straipsnis. Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas
1. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. Tam apygardos, savivaldybės rinkimų komisija turi teisę pasitelkti apylinkės rinkimų komisijų narius. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.
2. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. Tam Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę pasitelkti kitų rinkimų komisijų narius. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo.
192 straipsnis. Paklausimas Konstituciniam Teismui dėl šio kodekso pažeidimo per Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimus
1. Lietuvos Respublikos Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami Seimo rinkimų galutiniai rezultatai atitinkamoje rinkimų apygardoje arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo, su paklausimu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio kodekso pažeidimų Seimo rinkimų metu. Taip pat į Konstitucinį Teismą dėl šio kodekso pažeidimų Respublikos prezidento rinkimų metu gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiami Respublikos Prezidento rinkimų galutiniai rezultatai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo gavimo.
3. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl šio kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui.
4. Jeigu Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad šis kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo.
193 straipsnis. Skundai teismui dėl savivaldybės tarybos narių, merų įgaliojimų
1. Atstovas rinkimams, kandidatas, partija ar rinkimų komitetas, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą, kurie dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose, asmenys, išrinkti savivaldybės tarybos nariai ir merai po pirmojo iš naujo išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo arba atsisakymo priimti šiuos sprendimus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai gali būti paduodami per 15 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse numatytais terminais sprendimas dėl pareiškėjo turėjo būti priimtas (neveikimas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų.
XX SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
194 straipsnis. Šiurkštūs šio kodekso pažeidimai
1. Šiurkščiais šio kodekso pažeidimais laikoma:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio kodekso 112 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis;
2) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti rinkimų politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti rinkimų politinių kampanijų, ar iš neleistinų rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinių;
3) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis sudaro finansavimo sutartis, pažeisdamas šio kodekso reikalavimus;
5) nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio viršijimas 10 ar daugiau procentų;
6) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio;
7) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos rinkimų politinei kampanijai gautos lėšos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio;
8) saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar savarankiško dalyvio finansavimo ataskaitos duomenys atitinka tikrovę;
9) paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos paslėptai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio;
10) jeigu politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos viršija 1 VMDU ir kai nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 50 procentų politinės kampanijos dalyvio deklaruotų išlaidų
2. Sprendimą, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis padarė šiame straipsnyje numatytą šiurkštų pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir gavusi paaiškinimus, turi teisę priimti sprendimą, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus.
195 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šis kodeksas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo, Respublikos Prezidento, eilinių savivaldybių tarybų, merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Lietuvos Respublikos
rinkimų kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES.
3. 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409) ir 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/19/ES.
4. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo.
5. 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (es, euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.
6. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos.