Projektas-4

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

tarnybos kalėjimų departamente prie lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 101, 161, 261, 262, 291, 351, 381 straipsniais ir priedu

ĮSTATYMAS

 

 

2016 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi:

„5. Šiame įstatyme vartojamos psichinės prievartos ir fizinės prievartos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.“

 

2 straipsnis. Antrojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„ANTRASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ VALDYMAS. PATAISOS PAREIGŪNAI, KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR DARBUOTOJAI, DIRBANTYS PAGAL DARBO SUTARTIS

 

8 straipsnis. Pataisos pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis

1. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams darbo santykius, darbo apmokėjimo tvarką ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas.

3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems karjeros valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.

5. Pataisos pareigūnų profesinė šventė yra vasario 11-oji.

 

9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas

1. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą įgyvendina teisingumo ministras.

2. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas.

3. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai.

5. Kalėjimų departamento direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymus tvirtina teisingumo ministras, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių ir direktoriaus pavaduotojų pareigybių aprašymus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“

 

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą reikalavimai ir apribojimai

1. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;

4) turėti pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą;

5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Sveikatos būklės reikalavimus nustato teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;

6) būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus nustato teisingumo ministras.

2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;

2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai;

3) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį būtų skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

5) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

6) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

3. Į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo:

1) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

2) kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą;

3) kuris Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais negali eiti valstybės tarnautojo pareigų.“

 

4 straipsnis. Statuto papildymas 101 straipsniu

Papildyti Statutą 101 straipsniu:

„101 straipsnis. Pataisos pareigūnų išsilavinimo reikalavimai

1. Jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją.

2. Pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį išsilavinimą (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) arba lygiavertį išsilavinimą (lygiavertę kvalifikaciją).

3. Vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį išsilavinimą (lygiavertę kvalifikaciją).

4. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“

 

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, atitikties reikalavimams ir apribojimams tikrinimas

1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

2. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu.

3. Ar asmenys, pretenduojantys į tarnybą, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus nepriekaištingai reputacijai, taip pat ar jiems taikytini šio statuto 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai, tikrinama renkant informaciją vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose.“

 

6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktą asmenį į pataisos pareigūno pareigas skiria pataisos pareigūno pareigybės, į kurią skiriamas atrinktas asmuo, aprašymą patvirtinęs vadovas.“

2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami 5 metų kadencijai, tačiau ne ilgiau, negu jiems sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius. Pataisos pareigūnas, paskirtas į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, ir kurio paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos gali būti paskirtas į tas pačias pareigas antrai kadencijai. Pataisos pareigūnas tų pačių pareigų, kurioms nustatyta kadencija, negali eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“

 

7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas vadovo, turinčio teisę skirti į pataisos pareigūno pareigas, įsakymu.

2. Pataisos pareigūnas į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:

1) kai atrenkamas į aukštesnes pareigas;

2) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, nustatytą šio statuto 40 straipsnio  13 dalies 2 punkte.

3. Pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas.

4. Pataisos pareigūnas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;

4) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą;

5) kai paskiriama tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas.

5. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka tos kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas.

6. Pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama:

1) jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

2) jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo arba šių asmenų priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigūno perkėlimas į kitas pataisos pareigūno pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

7. Pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.

8. Pataisos pareigūnas įsakymą dėl jo perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.

9. Pataisos pareigūnai į kitas valstybės tarnautojų pareigas perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

10. Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis nei pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas. Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis nei pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas.

11. Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

12. Šio straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos perkeliant karjeros valstybės tarnautoją į pataisos pareigūno pareigas.

13. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.“

 

8 straipsnis. Statuto papildymas 161 straipsniu

Papildyti Statutą 161 straipsniu:

„161 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitas pareigas

1. Pataisos pareigūnui laikinai negalint eiti pareigų arba tuo atveju, kai yra laisvos pataisos pareigūno pareigos, tačiau nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti šioms pareigoms nustatytų funkcijų atlikimo, į šias pareigas gali būti laikinai perkeltas kitas pataisos pareigūnas (išskyrus pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija).

2. Į pataisos pareigūno, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas gali būti perkeliama iki grįš negalintis eiti pareigų pataisos pareigūnas arba bus atleistas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas.

3. Į laisvas pataisos pareigūno pareigas negali būti perkeliama ilgiau negu 6 mėnesiams ir toks perkėlimas į tas pačias pataisos pareigūno pareigas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus. Šis apribojimas netaikomas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

4. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pataisos pareigūno pareigas kitoje įstaigoje perkeliama įstaigų vadovams, skiriantiems į pareigas, suderinus šį klausimą ir esant laikinai perkeliamo pataisos pareigūno rašytiniam sutikimui. Be pataisos pareigūno sutikimo į kitą įstaigą pataisos pareigūnas gali būti laikinai perkeliamas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

5. Pataisos pareigūnas laikinai gali būti perkeliamas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

6. Šio statuto 16 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais pataisos pareigūną laikinai perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama.

7. Pataisos pareigūnai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktų, 2 ir 3 dalies reikalavimus, Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga išduoda jam siuntimą į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą.“

 

10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 11 dalį.

 

11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) šio statuto ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis panaudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą;“.

 

12 straipsnis. Statuto papildymas 261 straipsniu

Papildyti Statutą 261 straipsniu:

„261 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Pataisos pareigūnai turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą.

2. Prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:

1) apsisaugodamas ar apsaugodamas asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) įstatymų nustatytais atvejais sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

4) atremdamas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;

5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;

6) užkirsdamas kelią nusikalstamai veikai.

3. Prievarta gali būti naudojama tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.

4. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

5. Pataisos pareigūnai fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones: antrankius, surišimo priemones, elektroimpulsinius prietaisus, dujas.

6. Jeigu nėra neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;

2) prieš asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;

3) prieš moteris, jei pataisos pareigūnui žinoma arba akivaizdu, kad jos nėščios;

4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių.

7. Pataisos pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

8. Pataisos pareigūnų rengimo naudoti prievartą ir gebėjimų ją naudoti tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

13 straipsnis. Statuto papildymas 262 straipsniu

Papildyti Statutą 262 straipsniu:

„262 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1. Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:

1) atremdamas ginkluotus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;

2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

2. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.

3. Nesant neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui.

4. Pataisos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

5. Pataisos pareigūnų rengimo naudoti šaunamąjį ginklą ir gebėjimų jį naudoti tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

14 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pataisos pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka iki 4 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji;

4) vardine dovana;

5) papildomomis mokamomis atostogomis iki 10 kalendorinių dienų;

6) žinybiniu ženklu.“

2. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas;

6) atleidimas iš tarnybos.“

 

15 straipsnis. Statuto papildymas 291 straipsniu

Papildyti Statutą 291 straipsniu:

„291 straipsnis. Duomenų apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą

pateikimas

1. Duomenys apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą teikiami šį pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui.

2. Kai duomenis apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių atskleisti jo asmens tapatybę), tokį prašymą gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vadovas nuo prašymo gavimo momento užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą.“

 

16 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus tarnybinei nuobaudai paskirti neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.“

2. Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Teisingumo ministras, gavęs informaciją, kuri leidžia pagrįstai manyti, kad Kalėjimų departamento direktorius ar jo pavaduotojas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, per 7 darbo dienas paveda Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, atlikti tarnybinį patikrinimą, o kai gauta informacija apie galimą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, – gali sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kai duomenys apie galimą Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo tarnybinį nusižengimą yra susiję su finansų ir (ar) turto valdymu, gali būti atliekamas vidaus auditas ir tik gavus audito išvadą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos priimamas sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Jei teisingumo ministras gauna duomenų apie kitų pataisos pareigūnų galimus tarnybinius nusižengimus, per 3 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą. Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių ar jo pavaduotoją, tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją minėtam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba tarnybinį patikrinimą paveda atlikti jam pavaldžios įstaigos vadovui.“

3. Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Tarnybinis patikrinimas, gavus informacijos apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas:

1) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą pradėjęs asmuo motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pataisos pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos. Sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir atleistajam iš pataisos pareigūno pareigų.“

4. Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo požymių, kurių tyrimas priskirtinas kitų institucijų kompetencijai, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, o turima informacija perduodama kompetentingai institucijai. Gavus sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną, arba asmens atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą ar administracinio nusižengimo teiseną, taip pat kompetentingos institucijos išvadą dėl perduotos tirti tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio nustatyta tvarka ir terminais.“

 

17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo nusikalstamos veikos, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą);“.

2. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) kai paaiškėja šio statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;“.

3. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

„24) kai sudaromas šalių susitarimas dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos;“.

4. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 25 punktu:

„25) jo paties prašymu išeiti į pensiją;“.

5. Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 26 punktu:

„26) kai nustatoma, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų.“

6. Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi:

„4. Šio straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktai netaikomi pataisos pareigūnams, kuriems pagal šio statuto 13 straipsnio 3 dalį nustatyta kadencija.“

 

 

 

18 straipsnis. Statuto papildymas 351 straipsniu

Papildyti Statutą 351 straipsniu:

„351 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu

1. Pataisos pareigūnas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o į pareigas paskyręs vadovas gali raštu pateikti pasiūlymą pataisos pareigūnui dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Jei šalis, gavusi tokį pasiūlymą, su juo sutinka, ji per 7 kalendorines dienas turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai. Per nustatytą terminą nepranešus, kad sutinkama su tokiu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.

2. Gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės kompensacijos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, kurios taip pat gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje.“

 

19 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Negalima atleisti pataisos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 24, 25 ir 26 punktus).“

 

20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21, 22 ir 24 punktus, išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje:

1) iki 5 metų – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“

 

21 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo užmokestis

1. Pataisos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje.

2. Pataisos pareigūnams mokami priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pataisos pareigūnams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus pataisos pareigūno tarnybos stažo metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos;

2) iki vienos pareiginės algos dydžio priedas tam tikras funkcijas vykdantiems pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė;

3) priedas už tarnybinį rangą, kuris mokamas šio straipsnio nustatyta tvarka.

3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.

4. Pataisos pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijas;

2) už darbą pavojingomis darbo sąlygomis. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius;

3) už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos priemokos dydis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

6. Pataisos pareigūnui pavedus laikinai vykdyti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, dalyvaujančio Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir teikiančio humanitarinę pagalbą, funkcijas, šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta priemoka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų.

7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,5 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,6 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,7 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,8 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,9 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigūno I rangą – 1 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 1,1 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 1,2 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 1,3 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 1,4 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1,5 bazinio dydžio.“

 

22 straipsnis. Statuto papildymas 381 straipsniu

Papildyti Statutą 381 straipsniu:

„381 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.

2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

3. Skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, jam nustatomas ne didesnis nei trečias iš pataisos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo pareiginės algos koeficientas, skaičiuojant nuo pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausio pareiginės algos koeficiento. Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti nustatomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis nei trečias iš pataisos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo pareiginės algos koeficientas, o nuo eitų šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai.

4. Aukštesnis arba žemesnis pareiginės algos koeficientas iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo tarnaujančiam pataisos pareigūnui nustatomas šio statuto nustatyta tvarka atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą.

5. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas.

6. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į to paties lygio pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra tokio paties dydžio.

7. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į žemesnes pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra tokio paties dydžio, o jei tokio nėra arba pataisos pareigūnas perkeltas į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, – artimiausias, bet mažesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas.

8. Laikinai perkeliamam į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos pareigūnui nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas, o jeigu tokio nėra, – jo turėtas.

9. Laikinai perkeliamam į to paties lygio ar žemesnes pareigas pataisos pareigūnui mokama jo turėta pareiginė alga.

10. Pataisos pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijant iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pataisos pareigūno darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir gautą darbo valandos arba darbo dienos atlygį padauginant iš pataisos pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“

 

23 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas

1. Tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai.

2. Pataisos pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pataisos pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

3. Pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

4. Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

5. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų.

6. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę.

7. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų.

9. Pataisos pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje svarstant jo tarnybinę veiklą.

10. Į pareigas skiriančio vadovo įsakymu 2 metams sudaroma tarnybinės veiklos vertinimo komisija. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius neskiriamas.

11. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pranešama pataisos pareigūnui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios.

12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:

1) nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo;

2) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;

3) taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 arba 6 punkte nurodytą skatinimo priemonę.

14. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę.

15. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:

1) nustatyti nuosekliai žemesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo;

2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją.

16. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:

1) nustatyti žemiausią pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;

2) tobulinti pataisos pareigūno, kuriam nustatyta žemiausias pareiginės algos koeficientas iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kvalifikaciją;

3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus pareigas;

4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai.

17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui pateikia vieną iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte nurodytų siūlymų.

18. Pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:

1) abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas nustatyti aukštesnį pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;

3) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų.

19. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla.

20. Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu.

21. Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo.

22. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato teisingumo ministras.“

 

24 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tarnybos Lietuvos valstybei stažą einant valstybės tarnautojo pareigas.“

 

25 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pataisos pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“

2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu):

1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.“

3. Pripažinti netekusia galios 44 straipsnio 5 dalį.

 

26 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„46 straipsnis. Pašalpos ir kitos kompensacijos

1. Pataisos pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pataisos pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Pataisos pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria įstaigos, kurioje pataisos pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

3. Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų dydį, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pataisos pareigūnų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

5. Pataisos pareigūną, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, laidojančiam asmeniui išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas iš įstaigai, kurioje tarnavo pataisos pareigūnas, skirtų lėšų. Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais.“

 

27 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Pataisos pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra

1. Pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Pataisos pareigūnams užtikrinamos tokios pat apimties, kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.

2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat naudodamasi pataisos pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. 

3. Į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.“

 

28 straipsnis. 48 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 48 straipsnį.

 

29 straipsnis. Statuto papildymas priedu

Papildyti Statutą priedu:

 

„Tarnybos Kalėjimų departamente prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto

priedas

 

 

PATAISOS PAREIGŪNŲ PAREIGYBIŲ PRISKYRIMAS GRANDIMS IR

PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

 

Eilės Nr.

Pataisos pareigūnų grandis

Pataisos pareigūnų pareigybės

Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais)

Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų

Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų

1.

Vyriausieji pataisos pareigūnai

Direktorius

17,9

16,2

16,9

15,2

15,9

14,2

14,9

13,3

13,9

12,4

12,9

11,5

Direktoriaus pavaduotojas

16,3

14,6

15,3

13,6

14,3

12,6

13,3

11,6

12,4

10,6

11,5

9,6

Patarėjas

14,3

 

13,5

 

12,7

 

11,9

 

11,1

 

10,3

 

2.

Vyresnieji pataisos pareigūnai

Skyriaus (tarnybos) viršininkas

13,1

11,7

12,2

10,8

11,3

9,9

10,4

9,0

9,5

8,1

8,6

7,3

Skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojas, poskyrio (grupės) viršininkas,

direktoriaus budintysis padėjėjas,

patarėjas (skyriuje)

10,6

10,5

9,8

9,6

9,1

8,7

8,4

7,8

7,7

6,9

7

6,1

Vyriausiasis specialistas

9,5

8,6

8,8

8,0

8,2

7,4

7,6

6,8

7,0

6,3

6,4

5,7

3.

Pataisos pareigūnai

Vyresnysis specialistas

9

8,1

8,4

7,4

7,8

6,7

7,3

6,0

6,8

5,3

6,3

4,6

Specialistas,

vyriausiasis prižiūrėtojas

 

6,7

 

6,1

 

5,5

 

4,9

 

4,4

 

3,9

4.

Jaunesnieji pataisos pareigūnai

Vyresnysis prižiūrėtojas

 

5,8

 

5,3

 

4,9

 

4,5

 

4,1

 

3,7

Prižiūrėtojas

 

5,4

 

5

 

4,6

 

4,2

 

3,8

 

3,5“.

 

30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 21 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

3. Pataisos pareigūnų, kurių pareigybės nenurodytos šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede, pareigybės nustatomos atsižvelgiant į šiame sąraše nurodytas pataisos pareigūnų grandis ir joms priskirtas pataisos pareigūnų pareigybes.

4. Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra mažesnė už šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginę algą, pataisos pareigūnui nustatoma žemiausia pareiginė alga iš šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.

5. Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją yra lygi pagal šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai, šiam pareigūnui nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga.

6. Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi pagal šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai, šiam pataisos pareigūnui nustatoma pareiginė alga iš šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede pataisos pareigūnui nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kuri minimaliai yra didesnė už pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją.

7. Jeigu pataisos pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo yra didesnė už šio įstatymo 29 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto priede atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytą didžiausią pareiginę algą, pataisos pareigūnui nustatomas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas iki Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Šis pataisos pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pataisos pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

8. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies, vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies ir pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtiną išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pataisos pareigūnai, kurie per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos.

10. Iki 2017 m. birželio 30 d. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytos pataisos pareigūnų pareigybės prilyginamos šioms pataisos pareigūnų pareigybėms:

1) korpuso vyresniojo ir prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresniojo pareigybės – vyresniojo prižiūrėtojo pareigybei;

2) sargybos viršininko, vyresniojo budėtojo, punkto pamainos viršininko, budėtojo pareigybės – vyriausiojo prižiūrėtojo pareigybei;

3) direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo, būrio viršininko ir vyresniojo inspektoriaus pareigybės – vyresniojo specialisto pareigybei;

4) inspektoriaus pareigybė – specialisto pareigybei.

11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos, taip pat kompensacijos pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais skyrimo ir mokėjimo procedūros tęsiamos, kol bus išmokėta visa kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m. birželio         30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas