Lietuvos Respublikos Seimas,

minėdamas Vilniaus 700 metų jubiliejų, džiaugdamasis Lietuvos sostinei suteikta garbe surengti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) aukščiausiojo lygio susitikimą, pabrėždamas, kad tik NATO pastangomis Europoje beveik 75 metus vyravo taika;

atsižvelgdamas į būtinybę visiškai įgyvendinti Bukarešte ir Madride vykusių NATO aukščiausiojo lygio susitikimų sprendimus, galutinai panaikinti pilkąsias saugumo zonas Europoje ir Ukrainos narystės NATO neapibrėžtumą, nes tai skatina tolesnę Rusijos agresiją, užkerta kelią sėkmingai demokratinei viso regiono raidai ir kelia grėsmę taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją ir narystė NATO įtvirtintų tvarią taiką ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje, parodytų, kad Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai, kad Ukraina laisvu apsisprendimu gali rinktis saugumo ir gynybos organizacijas ir kad ji nėra Rusijos įtakos zonoje;

pabrėždamas, kad NATO atvirų durų politika iš esmės prisidėjo prie saugumo Europos žemyne ir turėtų būti vykdoma toliau;

pažymėdamas, kad NATO valstybes nares vienijančios euroatlantinės vertybės šiuo metu yra ginamos ir saugomos visų pirma agresoriui didvyriškai besipriešinančių Ukrainos žmonių;

pažymėdamas, kad Ukraina yra saugumo teikėja ir kad jos narystė NATO sustiprintų Aljansą, būtų daug efektyvesnė ir kainuotų mažiau nei šiuo metu teikiama parama Ukrainai gintis pačiai;

atsižvelgdamas į sėkmingą Ukrainos pasipriešinimą Rusijos agresijai ir Ukrainos žmonių ryžtą ir nusiteikimą kovoti už savo laisvę, iki agresorius bus galutinai išstumtas iš Ukrainos teritorijos pagal 1991 metais tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas;

pabrėždamas, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO sustiprins Aljansą ir visos Europos saugumą;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad kitų valstybių teritorijų okupacija, aneksija ar politinis pavergimas bet kokia kaina yra esminis šiandieninės Rusijos imperialistinės užsienio politikos tikslas ir tokią politiką ji vykdys ir ateityje;

primindamas, kad Rusija planuoja reikšmingai didinti karines pajėgas palei rytinę NATO dalį ir paskelbė planus dislokuoti branduolinį ginklą savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje;

atkreipdamas dėmesį į jau vienuolika metų kasmet reikšmingai didinamas investicijas į Lietuvos krašto gynybą ir JAV bei kitų NATO valstybių narių pastangas stiprinti gynybos pajėgumus rytinėje NATO dalyje, ypač Baltijos regione, siekiant sukurti patikimą NATO priešakinės gynybos sistemą;

įvertindamas, kad demokratinis pasaulis susiduria su didėjančia Kinijos keliama grėsme taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai;

pažymėdamas, kad tik visų Lietuvos valstybės institucijų, taip pat visų Seime atstovaujamų politinių partijų vieningas veikimas su sąjungininkais gali prisidėti įtvirtinant istorinę NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje sėkmę,

įtvirtina šiuos pagrindinius Lietuvos tikslus Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime:

1) reikšmingai sustiprinti Baltijos regiono ir visos rytinės NATO dalies priešakinę gynybą ir atgrasymą laikantis principo „atgrasymas per paneigimą“ (angl. deterrence by denial) įgyvendinant Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimtą įsipareigojimą reikšmingai, iki brigados dydžio vieneto, padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas; sustiprinti integruotą oro ir priešraketinę gynybą, įskaitant oro gynybos pajėgumus Lietuvoje ir regione, taip užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą; užtikrinti pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas iš anksto dislokavus jų karinę įrangą ir kitas priemones;

2) visapusiškai remti Ukrainą praktinėmis priemonėmis, įskaitant ir NATO politinę paramą, pripažįstant, kad Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainą būtina pakviesti tapti NATO valstybe nare (pasirašant stojimo protokolus ir pradedant ratifikavimo procesą, kai tam atsiras sąlygos) – tai būtų strateginis NATO sprendimas siekiant taikos Ukrainoje ir Europoje; dar iki Ukrainos narystės NATO siekti vis gilesnio jos įtraukimo į NATO struktūrą ir procesus;

3) sveikinant Suomijos narystę NATO, aktyviai prisidėti siekiant kuo greitesnio Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimo Vengrijoje ir Turkijoje iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje;

4) siekti visų NATO valstybių narių įsipareigojimo nuo 2025 metų reikšmingai didinti finansavimą gynybai skiriant ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir sutarti dėl ambicingo visų NATO valstybių narių įsipareigojimo didinti ilgalaikes investicijas į gynybos pajėgumus ir gynybos pramonę;

5) plėsti ir stiprinti NATO ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių partnerių praktinį bendradarbiavimą, apimant technologijų, kibernetinės gynybos ir atsparumo hibridinėms grėsmėms sritis, ir siekį ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

Seimo Pirmininkas

Seimo nariai

Žygimantas Pavilionis

Laurynas Kasčiūnas

Emanuelis Zingeris

Arminas Lydeka

Audronius Ažubalis

Giedrius Surplys

Virgilijus Alekna

Dovilė Šakalienė

Vytautas Bakas

Jonas Jarutis