Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112  2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 401 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

 

 

2018 m.                      d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

31. Su mokesčiu susijusios sumos – šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai.“

 

2 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 38 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu:

7) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams;“.

2. Buvusį 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu.

 

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 401 straipsniu

401 straipsnis. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai

1. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:

1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per einamuosius ir paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal šį įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir

2) juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo per einamuosius ir paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir

3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius penkerius metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nubaustas už nusikaltimą ir (ar) baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje „Sukčiavimas“, 1891 straipsnyje „Neteisėtas praturtėjimas“,  bet kurį nusikaltimą ir (ar) baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, ir

4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158-174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir jam nebuvo paskirta bauda už minėtuose straipsniuose nurodytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), valdytojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija, duomenys tvarkomi ir naudojami šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17 ir 19 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti bei 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra dešimt metų.“

 

4 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

68 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis

1. Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.

3. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.

4. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:

1) kai mokesčių mokėtojas apskaičiuoja ar perskaičiuoja savo gyventojų pajamų mokestį arba mokesčių administratorius atlieka gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą;

2) kai mokesčių administratorius atlieka mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokestinį patikrinimą;

3) kai, remiantis šio Įstatymo 611 straipsniu, mokesčių administratorius atlieka mokestinį patikrinimą pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;

4) kai atliekamas mokestinis patikrinimas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, tikrinant minėto įstatymo 5 straipsnio 7 dalies, taip pat 461 straipsnio taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe;

5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe;

6) kai mokesčių administratorius atlieka mokestinį patikrinimą, teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;

7) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe.

5. Mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje numatytas terminas gali tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

6. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima, kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe.

7. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, mokesčių administratorius gali, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taip pat mokesčių administratoriui vykdant mokesčio apskaičiavimą arba perskaičiavimą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe.“

 

5 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 87 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius pareikalauja, kad mokesčių mokėtojas pateiktų papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po visų pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos; tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permokos grąžinimas sustabdomas iki mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, tačiau tai nestabdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų palūkanų skaičiavimo mokesčių mokėtojo naudai.“

2. Pakeisti 87 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, – palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo procedūros iki šios procedūros pabaigos, tačiau tuo atveju, jei pasibaigus abipusio susitarimo procedūrai mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos, visos, jei tokių buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.“

3. Pakeisti 87 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, su mokesčiu susijusios sumos permoka, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami (įskaitomi) ta pačia tvarka, terminais ir už tokį pat laikotarpį kaip ir mokesčio permoka.

4. Pakeisti 87 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamą šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas prie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką privalo pateikti mokesčių administratoriui minėto veiksmo atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Į paminėtą terminą neįskaičiuojami kalendoriniai metai, kuriais dėl grąžintinų (įskaitytinų) sumų vyko mokestiniai arba teisminiai ginčai arba buvo taikoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną.“

 

6 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme;“

2. Buvusius 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 3 ir 4 punktais.

 

7 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 132 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

132 straipsnis. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo

1. Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos).

2. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali:

1) patvirtinti patikrinimo aktą;

2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies;

3) nepatvirtinti patikrinimo akto;

4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją;

5) pakeisti patikrinimo aktą.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sprendime dėl patikrinimo akto nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma, taip pat išdėstoma sprendimo apskundimo tvarka.

4. Jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, mokesčių administratorius medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padarytu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki tol, kol ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas priims sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą. Baudos skyrimas nepradedamas, jei baudžiamoji byla jau iškelta iki mokestinio patikrinimo pradžios.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus  sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių administratorius per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos atnaujina baudos skyrimo procesą ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo mokesčių mokėtojas nuteisiamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai padarymo arba dėl sukčiavimo mokesčių apskaičiavimo ar sumokėjimo srityje ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujina baudos skyrimo procesą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo nebeskiria mokesčių mokėtojui baudos;

2) teismui priėmus  išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, taip pat tuo atveju, jeigu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą , ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimo procesą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo patvirtina mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgdamas į šio įstatymo 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.

6. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Sprendimas negali būti priimtas, jei nepasibaigę šio Įstatymo 131 straipsnyje nustatyti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminai, išskyrus 131 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius šias pastabas gauna.

7. Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo pasirašo atitinkamo mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas.

8. Vienas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui.“

 

8 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skirdamas konkrečios baudos dydį, mokesčių administratorius vadovaujasi šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.“

2. Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui, taip pat tais atvejais, kai atliekamas mirusio mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams.“

 

 

9 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

140 straipsnis. Baudų skyrimas

1. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmeniui baudą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į:

1) šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatytas skirtinos baudos ribas, o jeigu skirtinos baudos dydžio ribos nustatytos specialiajame mokesčio įstatyme, – į jame nustatytas skirtinos baudos dydžio ribas;

2) pažeidimo pobūdį ir mastą;

3) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

3. Asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui jo prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);

2) asmuo savo noru atlygino pažeidimu padarytą žalą;

3) pažeidimas padarytas esant sunkiai fizinio asmens ekonominei socialinei padėčiai;

4) pažeidimas padarytas, esant psichinei ir (ar) fizinei prievartai;

5) pažeidimas padarytas, esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurias mokesčių administratorius pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis.

4. Asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) pažeidimas padarytas, asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, ir mokesčiai apskaičiuoti, mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;

2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;

3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;

4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, įvairiais būdais vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją ar paaiškinimus;

5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui (didelė žala valstybės biudžetui yra tada, kai nesumokėtų mokesčių dydis yra didesnis kaip 500 bazinių socialinių išmokų);

6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

5. Konkretų asmeniui skirtinos baudos dydį mokesčių administratorius apskaičiuoja ir motyvuotai paskiria, atsižvelgdamas į šias baudų skyrimo taisykles:

1) mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų baudos dydį sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau;

2) mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (šių aplinkybių skaičių ir kiekvienos aplinkybės reikšmingumą), pažeidimo pobūdį bei mastą ir atitinkamai skiria baudą, kuri gali būti mažesnė ar didesnė nei Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos skirtinos baudos vidurkis arba lygi šiam vidurkiui;

3) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, kurios dydis nesiekia skirtinos baudos vidurkio;

4) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, kurios dydis viršija skirtinos baudos vidurkį.“

 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Centrinis mokesčių administratorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos įsigalioja nuo 2020 metų sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 7 dalis taikoma ir tuomet, jei kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ar atitinkamą užsienio valstybės kompetentingą asmenį dėl abipusio susitarimo procedūros inicijavimo buvo gautas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

5. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nepabaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo pasibaigę senaties terminai nėra atnaujinami, jei tai nebuvo numatytą pagal anksčiau galiojusio įstatymo nuostatas.

6. Šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kiek jos susijusios su mokesčių mokėtojo naudai mokėtinų palūkanų dydžiu, yra taikomos tokia tvarka: iki šio įstatymo įsigaliojimo turėta mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas užtikrinama, mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta; jeigu mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas išlieka ir po šio įstatymo įsigaliojimo, mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, turima nuo 2019 metų sausio 1 dienos, užtikrinama, mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta.

7. Šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos ir tiems atvejams, kai mokesčių administratorius iki šio įstatymo įsigaliojimo paskyrė baudas mokesčių mokėtojams: jeigu paskirta bauda iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo išieškota ir (ar) sumokėta, jos sumokėjimas ir (ar) išieškojimas yra sustabdomas, iki tol, kol kompetentingos institucijos išspręs asmens kaltės ir jo nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą klausimą; jeigu paskirta bauda jau buvo sumokėta ar išieškota, ji turi būti panaikinta tik tuo atveju, jeigu asmuo įsigaliojusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už atitinkamą mokesčių įstatymų pažeidimą. Mokesčių mokėtojui paskirtą baudą panaikina mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Sumokėta (išieškota) bauda įskaitoma valstybės priešpriešiniams reikalavimams tenkinti, o likutis grąžinamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 87 straipsnyje nustatytas taisykles.

8. Šio įstatymo 3 straipsniu pildomo Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra vertinami teisės pažeidimai, padaryti nuo 2019 m. sausio 1 dienos.

 

11 straipsnis. Atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius

1. Mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už atitinkamą Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą pateikia atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį.

2. Mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-osios dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pasibaigimo dienos.

3. Mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Šios atleidimo nuo delspinigių nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos galioja iki 2019 m. liepos 1 d. pateiktoms mokesčių deklaracijoms ir prašymams.

5. Mokesčių mokėtojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikusiems deklaracijas, tačiau nesumokėjusiems mokesčių arba nepateikusiems prašymo atidėti mokestį per 20 dienų, delspinigiai skaičiuojami bendra Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas