Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342 IR 343 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIIIP-793(3)
Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį patikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekto 1 straipsnio, kuriuo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūros sąvoką, turi būti atsisakoma, nes bendro pobūdžio ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 361 straipsnyje, o keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiamas šios sąvokos turinys iš esmės atkartoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisę, nustatytą Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir teritorinių ligonių kasų funkciją, nustatytą 33 straipsnio 6 punkte. Be to, ši sąvoka iš dalies dubliuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 52 straipsnio 3 punkte reglamentuojamos sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kontrolės, kurią atlieka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, turinį. Įrašius į keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį siūlomą nuostatą, būtų neaiškus jos santykis su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punktu.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 16 d. priimtą Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 47/2009-131/2010 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame buvo pasisakyta ir apie sutartis, sudaromas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimo. Šiame nutarime konstatuojama, kad valstybės įgaliotos institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamų paslaugų teikimo sąlygos turi būti nustatytos įstatymu, kad tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai.
3. Projekto 4 ir 6 straipsniais keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto ir 34 straipsnio 10 punkto formuluotės „kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones“ turi būti tikslinamos, nes nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius lemiamą poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus, vadinamąsias inter alia ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir lemiamą poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, jei nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
4. Projekto 7 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnis turi būti tikslinamas, 1 dalyje nurodant, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys priima sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones. Atitinkamai tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.
Turi būti tikslinama minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto formuoluotė, nurodant subjektą, kuris konstatuoja šiame punkte nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus.
Turi būti tikslinama šio straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 5 dalis, konkretizuojant pažeidimo turinį, nes pažeidimo turinį apibūdinanti formuluotė yra nekonkreti, reiškianti iš esmės bet kokių teisės aktų, taip pat ir nepriskiriamų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sričiai, pažeidimą. Be to, keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo reglamentavimu.
Turi būti atsisakyta minėto straipsnio 3 dalies kaip perteklinės, nes, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9, 10 dalyse, 6 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu ir atsižvelgiant į keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje siūlomas nuostatas, yra aišku, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo yra individualus teisės aktas. Taip pat turi būti atsisakyta bendro pobūdžio sąvokos „individualus administracinis aktas“ keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 4, 8 ir 9 dalyse.
Projekto 7 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnyje turi būti detaliau reglamentuotas poveikio priemonių taikymo procesas, atsižvelgiant į Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304, 27.3.2–27.3.4 ir 27.4 papunkčių nuostatas (dėl teisės apklausti liudytojus, teikti įrodymus, tinkamo pranešimo apie posėdį tvarkos reglamentavimo ir kt.).
5. Projekto 8 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 342 straipsnio turi būti atsisakoma, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo yra pakankamas ir papildomų priemonių numatyti nereikia. Sprendimų dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo privalomumas turėtų būti užtikrinamas ne baudų nustatymu, o kitais mechanizmais. Be to, baudų nustatymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių finasavimas yra per mažas, būtų joms per didelė finansinė našta. Atitinkamai turi būti koreguojamas ir Projekto 7 straipsniu pildomo 341 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
6. Projekto 9 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 343 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti atsisakyta, nes palūkanos yra civilinės teisės institutas, netaikomas administracinės atsakomybės srityje ir nederantis su administracinės atsakomybės principais. Atitinkamai turi būti tikslinama ir šio straipsnio 5 dalis, kuri, be kita ko, reglamentuoja palūkanų išieškojimą.
7. Projekto 10 straipsnio, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis, turi būti atsisakoma, nes naikinti teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją yra netikslinga – tai yra papildoma galimybė tikrintoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar vaistinėms pareikšti nuomonę patikrinime nedalyvavusiems (nešališkiems) teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos nariams apie kontrolės procedūrų metu priimtus sprendimus ir poveikio priemonių taikymą.