Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 81, 82, 30, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 74, 75, 100, 125, 130, 139, 140, 152, 1601, 168, 176, 178, 183, 188, 192, 210, 214, 220, 225, 2291, 233, 237, 240, 246, 263, 265, 269, 271, 273, 277, 290, 291, 293, 299, 302, 304, 313, 318, 319, 323, 324, 336,
3621, 364, 372, 373, 3742, 377, 378, 379, 380, 398, 418, 419, 420, 421, 422, 425, 427, 432, 433, 436, 439, 447 IR 459 STRAIPSNIų PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1631 IR
2731 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2024 m. d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

2 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Proceso veiksmų atlikimas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones

1. Išimtiniais atvejais proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu gali būti atliekami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

2. Teisėjas ar teismas gali leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

3. Kai proceso veiksmas atliekamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, asmenų, dalyvaujančių atliekant šį veiksmą, tapatybė nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Kai proceso veiksmas atliekamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas yra proceso veiksmo protokolo ar teismo posėdžio protokolo priedas.“

 

3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Nutarimas

Nutarimas yra nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas sprendimas.“

 

4 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir sprendimų apskundimas

1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir sprendimus proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos arba kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, – nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso
63 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar sprendimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.

3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per vieną dieną nuo skundo gavimo dienos perduoti prokurorui.

4. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras.“

 

5 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„63 straipsnis. Prokuroro proceso veiksmų ir sprendimų apskundimas, prašymų nagrinėjimas

1. Prokuroro proceso veiksmus ir sprendimus proceso dalyviai, asmenys, kuriems taikytos arba kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, tai nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar sprendimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs prokuroras.

3. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras.

4. Prokuroro priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl tyrimo grupės sudarymo, dėl pavedimo vadovauti ikiteisminiam tyrimui ar atlikti ikiteisminį tyrimą ir dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo surašant kaltinamąjį aktą ar pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka šio Kodekso nustatyta tvarka neskundžiami.

5. Proceso dalyvių ir asmenų, manančių, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos ar pažeistos įstatymų garantuotos jų teisės, pateiktus motyvuotus prašymus nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras. Prašymus, dėl kurių sprendimus gali priimti tik prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas per vieną darbo dieną perduoda prokurorui. Prašymai nagrinėjami šio Kodekso
178 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimas atsisakyti tenkinti prašymą gali būti skundžiamas šio Kodekso 62 ar 63 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šio teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“

 

6 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 64 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir sprendimų nagrinėjimas“.

2. Pakeisti 64 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir sprendimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos
medžiaga, – nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.“

3. Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.“

4. Papildyti 64 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ar sprendimų, kurie jau buvo išnagrinėti ir dėl kurių šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimti neskundžiami proceso sprendimai, taip pat skundai, kuriuose nenurodomos naujos aplinkybės, gali būti paliekami nenagrinėti.“

5. Buvusią 64 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi.

 

7 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir sprendimų apskundimas ir skundų nagrinėjimas“.

2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtus sprendimus, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso
X dalyje nustatyta tvarka.“

 

8 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Pagal Europos arešto orderį perduoto asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.“

 

9 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per septynias dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Išduotino (perduotino) asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdis protokoluojamas.“

 

10 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo jo padavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Teisėjas gali leisti šiems asmenims dalyvauti posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas gali priimti nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti.“

11 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris darbo dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Išduotino (perduotino) asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.“

 

12 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 100 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, kalendorinėmis arba darbo dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas.“

 

13 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 125 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) įtariamojo vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys);“.

 

14 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 130 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą.“

 

15 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 139 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Teisėjas ar teismas, priimdamas nutartį skirti suėmimą, palikdamas nutartį skirti suėmimą galioti ir nustatydamas naują suėmimo terminą ar pratęsdamas suėmimo terminą, gali nuspręsti, kad, sumokėjus nustatyto dydžio užstatą, suėmimas keičiamas kardomąja priemone – užstatu. Tokiu atveju turi būti įvykdyti šio Kodekso 133 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai. Suimtasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teismo nutartimi ar prokuroro nutarimu.“

2. Buvusias 139 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.

 

16 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) laikinai sulaikomo asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys);“.

17 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys); juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);“.

2. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimo įvykdymui laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys); juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar grąžinti nusikalstamu būdu užvaldytą turtą;“.

3. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys); juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;“.

4. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys); juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);“.

 

18 straipsnis. 1601 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1601 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1601 straipsnis. Procesinių prievartos priemonių taikymas neatidėliotinais atvejais

1. Neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 145, 147, 160 straipsniuose, – ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos turi būti priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, patvirtinantis procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Šis ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nepatvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą.

2. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepriimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pradėti veiksmai nedelsiant nutraukiami.

3. Jeigu nepriimamas procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą patvirtinantis sprendimas, kratos ar poėmio metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis gauti duomenys sunaikinami. Tai atliekama pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui arba ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo apskundimo terminui, o kai šis sprendimas apskųstas – priėmus aukštesniojo teismo sprendimą. Šiais atvejais procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.“

 

19 straipsnis. Kodekso papildymas 1631 straipsniu

Papildyti Kodeksą 1631 straipsniu:

„1631 straipsnis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis

1. Proceso dalyviams draudžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

2. Proceso dalyvis, piktnaudžiaujantis procesinėmis teisėmis, gali būti nubaustas iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda.

3. Bauda skiriama šio Kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

20 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 168 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt darbo dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos, o tais atvejais, kai skundas, pareiškimas ar pranešimas, kartu su jais pateikiami duomenys ar dokumentai arba kiti duomenys ar dokumentai, su kuriais būtina susipažinti prieš priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, yra sudėtingi ar didelės apimties, – ne ilgiau kaip per dvidešimt dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos.“

2. Pakeisti 168 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.“

3. Pakeisti 168 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Skundai gali būti paduodami per dešimt dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.“

 

21 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai

1. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

2. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kad būtų vykdomas šio straipsnio 1 dalies reikalavimas.

3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, proceso dalyviai turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą su prašymu nustatyti ikiteisminio tyrimo terminą. Tokiu atveju aukštesnysis prokuroras, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali nustatyti ikiteisminio tyrimo terminą, kurį šį tyrimą kontroliuojančio prokuroro motyvuotu prašymu gali pratęsti. Šis aukštesniojo prokuroro sprendimas neskundžiamas.

4. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.“

 

22 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„178 straipsnis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai

1. Laikydamiesi šiame Kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.

2. Įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, asmenys, kuriems taikytos ar kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. Prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išnagrinėti tokį prašymą ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo prašymo gavimo dienos, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo dienos. Išnagrinėjęs prašymą, prokuroras priima vieną iš šių sprendimų:

1) pats atlikti prašomus veiksmus;

2) įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus;

3) atsisakyti atlikti prašomus veiksmus;

4) palikti prašymą nenagrinėtą.

3. Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus arba palikti prašymą nenagrinėtą, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per dešimt dienų nuo jo gavimo dienos prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo dienos. Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.

4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys prašo atlikti veiksmą, kurį atlikti turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikimą.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio.

6. Pakartotiniai prašymai gali būti paliekami nenagrinėti, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių.“

 

23 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas

Papildyti 183 straipsnį 5 dalimi:

„5. Išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, liudytojo apklausa gali būti organizuojama ne tyrimo atlikimo vietos prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) patalpose, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

 

24 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

Papildyti 188 straipsnį 8 dalimi:

„8. Išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, įtariamojo apklausa gali būti organizuojama ne tyrimo atlikimo vietos prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) patalpose, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

 

25 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 192 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų vardai, pavardės, asmens kodai (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), ūgis, kūno sudėjimas, drabužiai, kuriais jie apsirengę.“

 

26 straipsnis. 210 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 210 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieš skirdamas ekspertizę, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.““

 

27 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu “

2. Pakeisti 214 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra galutinė ir neskundžiama. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“

3. Pakeisti 214 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą aukštesniojo prokuroro arba teismo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.“

 

28 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 220 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui kaltinamųjų (įtariamųjų), nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“

2. Pakeisti 220 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą įteikia kaltinamajam pasirašytinai arba išsiunčia jam ne vėliau kaip per penkias dienas nuo šio akto surašymo dienos. Kaltinamojo akto nuorašas laikomas įteiktu tinkamai, kai jis išsiųstas kaltinamajam sutikus procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodžius reikalingus kontaktinius duomenis. Kaltinamojo akto nuorašas gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.“

 

29 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus ir nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XVI ir XXXIII skyriuose, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, merais ar Konstitucinio Teismo teisėjais.“

 

30 straipsnis. 2291 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2291 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio arba rašytinio proceso tvarka, taip pat kai šio Kodekso nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

 

31 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teisėjas ar teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“

 

32 straipsnis. 237 straipsnio pakeitimas

Papildyti 237 straipsnį 4 dalimi:

„4. Susipažinimo su bylos medžiaga metu draudžiama daryti šio Kodekso 181 straipsnio
6 dalyje nurodytos bylos medžiagos kopijas.“

 

33 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 240 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„240 straipsnis. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai

1. Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme dienos, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, jeigu kaltinamasis yra laisvėje, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, – per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias darbo dienas.

2. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos.

3. Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos.“

 

34 straipsnis. 246 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 246 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“

 

35 straipsnis. 263 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 263 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas.““

 

36 straipsnis. 265 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 265 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„265 straipsnis. Kaltinamojo asmenybės nustatymas

Teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę.“

 

37 straipsnis. 269 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„269 straipsnis. Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui

1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą.

2. Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“

3. Specialistas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių tekstų priesaikų:

1) Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2)   Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas.““

 

38 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 271 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įrodymų tyrimas pradedamas valstybinio kaltinimo pareiškimu. Valstybinį kaltinimą pareiškia prokuroras, nurodydamas kaltinamojo vardą, pavardę, prireikus ir kitus kaltinamojo duomenis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ir esmines šios veikos aplinkybes. Bylose, kuriose nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant, kaltinimas gali būti pareiškiamas bendrai.“

 

39 straipsnis. 273 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„273 straipsnis. Sutrumpintas įrodymų tyrimas

Jeigu kaltinamasis po valstybinio kaltinimo pareiškimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, pageidauja duoti parodymus ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.“

 

40 straipsnis. Kodekso papildymas 2731 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2731 straipsniu:

„2731 straipsnis. Apklausa naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones

1. Išimtiniais atvejais kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo apklausa teisiamajame posėdyje gali būti atliekama naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

2. Specialisto ar eksperto apklausa teisiamajame posėdyje paprastai organizuojama naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

3. Dėl proceso dalyvio apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones teismas priima nutartį.“

 

41 straipsnis. 277 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 277 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Liudytojas prisiekia teismui ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti.““

 

42 straipsnis. 290 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 290 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„290 straipsnis. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra

Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, teisiamajame posėdyje bet kuriuo įrodymų tyrimo metu gali būti perskaitomi prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą, perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi.“

 

43 straipsnis. 291 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 291 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„291 straipsnis. Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka

Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju atskiri įrodymų tyrimo veiksmai teisiamajame posėdyje gali būti atliekami tiek, kiek tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai nustatyti.“

 

44 straipsnis. 293 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 293 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę nutraukti baigiamąją kalbą, jeigu ši aiškiai nesusijusi su nagrinėjama byla.“

2. Papildyti 293 straipsnį 8 dalimi:

„8. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti baigiamąsias kalbas sakyti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

 

45 straipsnis. 299 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 299 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Teisėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie bylos.“

 

46 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 302 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, – per keturiasdešimt penkias darbo dienas. Išimtiniais atvejais, kai dėl bylos sudėtingumo ar jos didelės apimties teismo nuosprendis negali būti paskelbtas per nurodytus terminus, šis nuosprendis turi būti paskelbtas per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt darbo dienų.“

2. Papildyti 302 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta, nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo laiką. Apie nustatytą naują nuosprendžio paskelbimo laiką pranešama proceso dalyviams. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“

3. Buvusią 302 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.

 

47 straipsnis. 304 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 304 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kaltinamojo vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai;“.

 

48 straipsnis. 313 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 313 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.“

 

49 straipsnis. 318 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 318 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar dėl nutarties, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl proceso dalyvio apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu.“

 

50 straipsnis. 319 straipsnio pakeitimas

Papildyti 319 straipsnį 5 dalimi:

„5. Jeigu byloje yra keli kaltinamieji ir šio Kodekso 318 straipsnio 1 dalyje nurodytos teismo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą priimamos tik dėl vieno ar kelių iš jų, skundai dėl tokių teismo nutarčių apeliacinės instancijos teismui perduodami nagrinėti pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui dėl teismo nuosprendžio ar teismo nutarčių visų kitų kaltinamųjų atžvilgiu.“

 

51 straipsnis. 323 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 323 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu apeliacinis skundas atitinka nustatytus reikalavimus, skundą gavusio teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją arba sudaro bylą nagrinėsiančią teisėjų kolegiją ir paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją. Skundą gavusio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko siūlymu šio teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles.“

2.   Pakeisti 323 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jei byloje anksčiau nebuvo sudaryta teisėjų kolegija, kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir byla, o tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindas manyti, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, nusprendžia dėl bylos nagrinėjimo vietos ir laiko pakeitimo arba priima sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją.“

 

52 straipsnis. 324 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 324 straipsnio 4 dalį.

2. Pakeisti 324 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso dalyviai. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengtų byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. Po baigiamųjų kalbų nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas paskutinis žodis. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti baigiamąsias kalbas sakyti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

 

53 straipsnis. 336 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 336 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Jei atmetamas nuteistojo, jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas, paduotas šio Kodekso 328 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, neįsiteisėja ir neįgyja teisinės galios.“

 

54 straipsnis. 3621 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3621 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.“

2. Pakeisti 3621 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo ar teikimo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo teisme dienos šiems asmenims praneša apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias darbo dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.“

3. Pakeisti 3621 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę.“

 

55 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 364 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą arba jo dalyvavimas užtikrinamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

 

56 straipsnis. 372 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 372 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, skundas perduodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytai trijų teisėjų atrankos kolegijai.“

2. Pakeisti 372 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išreikalauja bylą ir nusprendžia, ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama šio Kodekso 3742 straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“

 

57 straipsnis. 373 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 373 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„373 straipsnis. Kasacinės bylos parengimas nagrinėti atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą

1. Atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą ir gavus išreikalautą bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją, paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją ir kasacinės bylos nagrinėjimo datą. Jeigu kasacinėje byloje kyla sudėtingų teisės aiškinimo ar taikymo klausimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atrankos kolegijos siūlymu arba savo iniciatyva sudaro išplėstinę septynių teisėjų kolegiją arba paskiria bylą nagrinėti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje.

2. Kolegijos teisėjai, susipažinę su kasaciniu skundu ir byla, turi įgaliojimus, vadovaujantis šio Kodekso 3742 straipsniu, nuspręsti, kad byla atrankos kolegijos sprendimu nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

3. Jei kasacinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teisėjas pranešėjas nurodo šaukti į teismą šio Kodekso 375 straipsnyje išvardytus asmenis, kuriems, išskyrus kasatorių, kartu su šaukimu arba pranešimu nusiunčiamas kasacinio skundo nuorašas.

4. Šio Kodekso 378 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka teisėjų kolegijos rengiama byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.

5. Atrankos kolegijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko arba bylą rengiančios teisėjų kolegijos siūlymu šio teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atitinkamai trijų ar išplėstinę septynių teisėjų kolegiją arba paskirti bylą nagrinėti teismo plenarinėje sesijoje. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Mišri kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos atitinkamai pagal šiame Kodekse nustatytas kasacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo teisėjų kolegijose arba plenarinėje sesijoje taisykles.“

 

58 straipsnis. 3742 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3742 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama, kai:

1) kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais arba

2) byla paskirta ar perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ar šio teismo plenarinei sesijai, arba

bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtina išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus.“

 

59 straipsnis. 377 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 377 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Po teisėjo pranešimo proceso dalyviai turi teisę duoti žodinius paaiškinimus. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengtų bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to žodis suteikiamas nedavusiems paaiškinimų proceso dalyviams. Vėliau visiems proceso dalyviams suteikiama teisė duoti papildomus paaiškinimus. Paskutinis papildomus paaiškinimus duoda nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą.“

 

60 straipsnis. 378 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 378 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„378 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ar šio teismo plenarinei sesijai“.

2. Pakeisti 378 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Byla išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai perduodama teisėjų kolegijos nutartimi bet kuriuo bylos rengimo nagrinėti ar nagrinėjimo metu. Ši nutartis paskelbiama teismo posėdyje arba nutarties nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“

3. Pakeisti 378 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Trijų teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti mišriai šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“

 

61 straipsnis. 379 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 379 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„379 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje septynių teisėjų kolegijoje“.

2. Pakeisti 379 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, remdamasi šio Kodekso 378 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, gali perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.“

3. Papildyti 379 straipsnį 4 dalimi:

„4. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“

 

62 straipsnis. 380 straipsnio pakeitimas

Papildyti 380 straipsnį 6 dalimi:

„6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi šio teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai įteikiami ar išsiunčiami proceso dalyviams.“

 

63 straipsnis. 398 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 398 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nutarime perduoti bylą teismui nurodoma: asmens, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) ir prokuroro nuožiūra – kiti duomenys; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.“

 

64 straipsnis. 418 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 418 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„418 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu

1 Nusikalstamą veiką padariusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui bausmė gali būti paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas negalimas, jeigu:

1) asmuo įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą;

2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui prieštarauja įtariamasis;

3) kaltininkas neatlygino padarytos žalos ar jos nepašalino arba su žalą patyrusiu asmeniu nesudarė susitarimo, kuriuo įsipareigojo tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

3.Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir prokuroras nusprendžia užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, apie tokį sprendimą pranešama įtariamajam, o kai, prokuroro manymu, baudžiamuoju įsakymu gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, – taip pat ir įtariamojo gynėjui.

5. Prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti įtariamajam apie galimybę baigti procesą baudžiamojo įsakymo priėmimu, jo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese ir jo teisę nesutikti su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka, surašydamas protokolą, kuriame turi būti nurodyta, ar įtariamasis sutinka dėl proceso užbaigimo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Jeigu įtariamasis sutinka su proceso užbaigimu priimant baudžiamąjį įsakymą, protokole taip pat turi būti:

1) nurodyta įtariamojo nuomonė dėl skirtinos bausmės, siūlant skirti terminuotą laisvės atėmimą arba areštą, šios bausmės vykdymo arba galimybės atidėti jos vykdymą, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, proceso išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo;

2) nurodyti įtariamojo sutikimas procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jo elektroninio pašto adresas ir kiti reikalingi kontaktiniai duomenys;

3) išaiškinta teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įteikimo tvarka bei jo įsiteisėjimo pasekmės, taip pat kaltinamojo teisė reikalauti bylą nagrinėti teisme, nurodant, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka.

6. Jei prokuroras atsisako patenkinti įtariamojo prašymą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, toliau procesas vyksta bendra tvarka. Prokuroro nutarimas atmesti įtariamojo prašymą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

7. Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir atlikęs šio straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ar jų atstovams ir asmeniui, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuotini, išaiškinti jų teises šiame procese, taip pat teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo pasekmes. Šie proceso dalyviai per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, šio straipsnio ir šio Kodekso 419 straipsnio nuostatomis.“

 

65 straipsnis. 419 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 419 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo
nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys;“.

2. Pakeisti 419 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nurodytas motyvuotas siūlymas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, siūlant skirti terminuotą laisvės atėmimą arba areštą, jos vykdymo atidėjimo, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, proceso išlaidų atlyginimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo atlyginimo ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.“

 

66 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„420 straipsnis. Teisėjo sprendimai

1. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, įvertina, ar nėra kliūčių užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų:

1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais;

4) pavesti prokurorui per nustatytą terminą atlikti šio Kodekso 418 straipsnyje numatytus veiksmus ir pašalinti kliūtis, trukdančias procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) bylą perduoti prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Jeigu šio Kodekso 418 straipsnio 7 dalyje nurodyti proceso dalyviai yra apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos.

3. Teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.“

 

67 straipsnis. 421 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 421 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„421 straipsnis. Teismo baudžiamojo įsakymo turinys

1. Teisėjo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti:

1) nurodyti šio Kodekso 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys;

2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;

3) nurodyta bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės kaltinamajam rūšis ir dydis;

4) nurodyti sprendimai dėl turto konfiskavimo, kardomosios priemonės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo atlyginimo;

5) pateiktas kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas, nurodant, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka.

2. Kai kaltinamajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir kitais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas sprendžiamas šio Kodekso VII dalyje nustatyta tvarka.“

 

68 straipsnis. 422 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 422 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„422 straipsnis. Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme

1. Teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo surašymo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas laikomas įteiktu tinkamai, kai jis išsiųstas kaltinamajam sutikus procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodžius reikalingus kontaktinius duomenis. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

3. Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties į šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surengtą bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Toks teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“

 

69 straipsnis. 425 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 425 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis.“

2. Pakeisti 425 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, išskyrus šio Kodekso
420 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis, nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamųjų teisinė padėtis negali būti pasunkinama.“

 

70 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 427 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.“

 

71 straipsnis. 432 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 432 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis šio Kodekso
V dalyje nustatytų taisyklių.“

 

72 straipsnis. 433 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 433 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„433 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant

Byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais. Klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas.“

 

73 straipsnis. 436 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 436 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, įrodymų tyrimo teisme pradžioje, po to, kai prokuroras šio Kodekso 271 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškia valstybinį kaltinimą, gynėjui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo. Proceso dalyviai gali prašyti gynėją savo poziciją patikslinti.“

 

74 straipsnis. 439 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 439 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.“

 

75 straipsnis. 447 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 447 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„447 straipsnis. Prokuroro veiksmai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes

1. Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“

2. Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas šio Kodekso 64 straipsnio nuostatas. Teismo nutartis dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra galutinė ir neskundžiama.“

 

76 straipsnis. 459 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 459 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patikrina, ar prašymas dėl bylos atnaujinimo pateiktas nepažeidžiant šio Kodekso
457 straipsnio 1 ar 2 dalies ir 458 straipsnio reikalavimų, taip pat ar nėra atnaujintas bylos nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme. Jeigu tokių pažeidimų yra arba bylos nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme atnaujintas, prašymas grąžinamas jo pateikėjui. Tinkamai pateiktas prašymas ar teikimas perduodamas trijų teisėjų kolegijai spręsti dėl jo priimtinumo pagal šio Kodekso 456 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija dėl prašymo ar teikimo priimtinumo nusprendžia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo ar teikimo perdavimo kolegijai dienos.“

 

77 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

2. Teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras ir generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Generalinis prokuroras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. teismams perduotas baudžiamąsias bylas išnagrinėja teismai, kuriems šios bylos buvo priskirtos pagal teismingumo taisykles, taikytas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas