PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 202 m. d.

įsakymu Nr. D1 –

PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO IR KLASIFIKAVIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodika (toliau – Metodika) nustato atliekų pavojingųjų savybių vertinimo, šių savybių nustatymo ir atliekų priskyrimo pavojingosioms atliekoms tvarką.

2. Metodika parengta atsižvelgus į 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurios direktyvas, III priedas, 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), nuostatas.

3. Atliekų sąrašas nustatytas Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede (toliau – Atliekų sąrašas). Klasifikuojamų atliekų rūšis (kilmė) pagal Atliekų sąrašą nustatoma Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka.

4. Metodikos 1 priede pateikiama atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo etapų struktūra, kurioje pateikiami trys atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo etapai (toliau – etapai).

5. Metodikos antrasis etapas taikomas tik Metodikos 10 punkte išvardytoms atliekoms, kurioms suteikiamas veidrodinis pavojingas (toliau – VP) ar veidrodinis nepavojingas (toliau – VN) atliekos kodo tipas. Metodikos antrasis etapas neprivalomas, jei nusprendžiama Metodikos 10 punkte išvardytų atliekų pavojingąsias savybes po pirmojo etapo iš karto vertinti pagal trečiąjį etapą.

6. Metodikos trečiasis etapas taikomas vertinant atliekų, kurioms Atliekų sąraše suteikiamas VP ar VN atliekų kodo tipas ir jos nevertinamos pagal antrąjį etapą arba, atlikus vertinimą pagal antrąjį etapą, jų negalima identifikuoti konkrečiu Atliekų sąrašo atliekų kodu, pavojingąsias savybes.

7. Nepavykus identifikuoti atliekų sudėties vadovaujantis Metodika ir neturint jos 23.1 papunktyje išvardytų dokumentų, patvirtinančių, kad atliekos yra nepavojingosios, ar identifikuojant gaisro atliekas, atliekos laikomos pavojingosiomis arba turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai. Atliekų tyrimai turi būti atlikti akredituotose laboratorijose, atitinkančiose standartą LST EN ISO/IEC 17025 arba lygiavertį standartą konkretiems teršalams tirti, matuoti, laboratoriniams tyrimams atlikti.

8. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų įstatyme, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 12 d. Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1962, Atliekų tvarkymo taisyklėse, Lietuvos higienos normoje HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 66:2013) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą.

II SKYRIUS

ATLIEKŲ PAVOJINGŲJŲ SĄVYBIŲ VERTINIMO IR KLASIFIKAVIMO PIRMASIS ETAPAS

9. Metodikos pirmasis etapas skirtas nustatyti klasifikuojamų atliekų kodo tipą pagal Atliekų sąrašą – absoliučiai nepavojingas (toliau – AN), absoliučiai pavojingas (toliau – AP), VP ar VN. Jei:

9.1. atliekų kodui priskirtas kodo tipas AN, atlieka laikoma nepavojinga ir atliekų pavojingųjų savybių vertinti pagal Metodikos antrąjį ir (arba) trečiąjį etapą nereikia;

9.2. atliekų kodui priskirtas kodo tipas AP, atlieka laikoma pavojinga ir atliekų pavojingųjų savybių vertinti pagal Metodikos antrąjį ir (arba) trečiąjį etapą nereikia;

9.3. atliekų kodui priskirtas kodo tipas VP arba VN, atliekų pavojingąsias savybes reikia įvertinti pagal Metodiką.

III SKYRIUS

KONKREČIŲ ATLIEKŲ PAVOJINGŲJŲ SĄVYBIŲ VERTINIMO IR KLASIFIKAVIMO ANTRASIS ETAPAS

10. Metodikos antrasis etapas gali būti taikomas, kai vertinamos šių atliekų pavojingosios savybės:

10.1. pakuočių atliekos;

10.2. elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekos;

10.3. įvairiomis medžiagomis padengtos medienos atliekos (toliau – padengtos medienos atliekos);

10.4. paviršių apdorojimui naudotų šlifavimo, poliravimo dalių ir šlifavimo medžiagų atliekos (toliau – šlifavimo atliekos);

10.5. absorbentų atliekų, filtrų medžiagų atliekų, pašluosčių ir apsauginių drabužių atliekos;

10.6. netinkamų naudoti gumos gaminių atliekos;

10.7. stomatologijos (odontologijos) paslaugas teikiančiose įmonėse susidariusios atliekos (toliau – odontologijos atliekos);

10.8. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (toliau – ENTP).

11. Augalų apsaugos produktų pakuočių atliekoms Metodikos antrasis etapas netaikomas. Jas išskalavus vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, galima atlikti šių pakuotės atliekų pavojingųjų savybių vertinimą pagal Metodikos trečiąjį etapą arba tvarkyti kaip pavojingąsias atliekas.

12. Pakuočių atliekos, išskyrus nurodytas Metodikos 11 punkte, vertinamos pagal Metodikos 2 priede pateiktą Pakuočių atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir klasifikavimo schemą. Nustatant pakuotės pavojingąsias savybes, įvertinama:

12.1. santykinis pakuotės atliekos užpildymas;

12.2. medžiaga, iš kurios pagaminta pakuotė;

12.3. pakuotės ženklinimas pavojaus piktogramomis, nurodytomis Reglamente (EB) Nr. 1272/2008;

12.4. pakuotėje laikytos medžiagos.

13. Metodikos 12.1 papunktyje nurodytu atveju vertinama, ar pakuotė yra be likučių, pvz., milteliai, nuosėdos ir lašai, išvalyta šepečiu ar mentele, išskyrus likučius, kurių negalima pašalinti be papildomų valymo priemonių, tokių kaip šildymas (toliau – praktiškai tuščia pakuotė). Iš praktiškai tuščios pakuotės, bandant ją tuštinti, pavyzdžiui, pakuotę apvertus, turi nelašėti ir nekristi kieti medžiagų likučiai. Tai netaikoma valant talpyklas.

14. EEĮ atliekos vertinamos pagal Metodikos 3 priede pateiktą EEĮ atliekų klasifikavimo schemą. Nustatant EEĮ atliekų pavojingąsias savybes, vertinama:

14.1. EEĮ paskirtis;

14.2. EEĮ dydis.

15. Pagal Metodikos 4 priede pateiktą konkrečių EEĮ klasifikavimą išvardytoms EEĮ atliekoms suteikiamas atitinkamas atliekos kodas jų nevertinant. Jei pagal šį priedą EEĮ atliekoms suteikiamas nepavojingosios atliekos kodas, būtina įvertinti, ar šių EEĮ atliekų sudėtyje nėra pavojingų komponentų ir (ar) medžiagų, pavyzdžiui, švino, gyvsidabrio, kadmio, cinko, itrio, chromo, berilio, nikelio, bromintų antipirenų, stibio trioksido, halogenintų antipirenų, alavo, polivinilchlorido (PVC) ir (ar) ftalatų.

15.1. Jei EEĮ atliekų sudėtyje yra Metodikos 15 punkte nurodytų medžiagų, šios atliekos tvarkomos kaip pavojingosios.

15.2. EEĮ atliekų pavojingosios savybės dėl jose esančių pavojingų komponentų turi būti nustatomos pagal Metodikos 4 priedą, jei pavojingasis komponentas jame nurodytas, arba pagal 12 priedą. Pavojingumo frazių kodais grindžiamos medžiagų ribinės vertės siejamos su EEĮ atliekų komplektacija ar sudėtimi, kai EEĮ atliekos klasifikuojamos (pavyzdžiui, EEĮ atliekas perduodant atliekų tvarkytojui). Jei EEĮ atliekos nevertinamos, jų pavojingieji komponentai tvarkomi kaip pavojingosios atliekos.

16. Atliekų kodų priskyrimas skirtingame atliekų tvarkymo etape EEĮ atliekoms pateiktas Metodikos 5 priede.

17. ENTP vertinamos pagal Metodikos 6 priede pateiktą ENTP pavojingųjų savybių vertinimo ir klasifikavimo schemą. Nustatant ENTP pavojingąsias savybes, vertinama:

17.1. ENTP sudėtis;

17.2. ENTP apdorojimo procesas.

18. Padengtos medienos atliekos vertinamos pagal Metodikos 7 priede pateiktą įvairiomis medžiagomis padengtos medienos atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir klasifikavimo schemą. Nustatant padengtos medienos atliekų pavojingąsias savybes, vertinama:

18.1. įvairiomis medžiagomis padengtos medienos panaudojimo sritis;

18.2. medienai padengti naudotų medžiagų rūšis ir sudėtis;

18.3. padengtos medienos atliekų būklė (pavyzdžiui, apdegusi, tepaluota).

19. Šlifavimo atliekos vertinamos pagal Metodikos 8 priede pateiktą paviršiams apdoroti naudotų šlifavimo, poliravimo dalių ir šlifavimo medžiagų atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir klasifikavimo schemą. Nustatant šlifavimo atliekų pavojingąsias savybes, vertinamas šių atliekų užterštumas.

20. Absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių ir apsauginių drabužių atliekos vertinamos pagal Metodikos 9 priede pateiktą absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių ir apsauginių drabužių atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir klasifikavimo schemą. Nustatant šių atliekų pavojingąsias savybes, vertinamas jų užterštumas.

21. Netinkamų naudoti gumos gaminių atliekos vertinamos pagal Metodikos 10 priede pateiktą netinkamų naudoti gumos gaminių atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir klasifikavimo schemą. Nustatant šių atliekų pavojingąsias savybes, vertinamas jų užterštumas.

22. Odontologijos atliekos vertinamos pagal Metodikos 11 priede pateiktą stomatologijos (odontologijos) paslaugas teikiančiose įmonėse susidariusių atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir klasifikavimo schemą. Nustatant šių atliekų pavojingąsias savybes, vertinama:

22.1. odontologijos atliekų sudėtis;

22.2. ar odontologijos atliekos priskiriamos medicininėms atliekoms;

22.3. odontologijos atliekų pobūdis (pavyzdžiui, EEĮ atliekos, pakuočių atliekos).

IV SKYRIUS

ATLIEKŲ PAVOJINGŲJŲ SĄVYBIŲ VERTINIMO IR KLASIFIKAVIMO TREČIASIS ETAPAS

23. Klasifikuojamų atliekų pavojingosios savybės vertinamos pagal Metodikos trečiąjį etapą (12 priedas) įvertinus:

23.1. informaciją produkto, kurio atlieka vertinama, sudėtį apibūdinančiuose dokumentuose (pavyzdžiui, žaliavų gamintojo informacija, saugos duomenų lapai, etiketės, vardinių parametrų lentelės, geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų ataskaitos, pramonės procesų vadovai, procesų aprašai, žaliavų sąrašai ir pan.);

23.2. patvariųjų organinių junginių (toliau – POT) koncentraciją atliekose;

23.3. atliekose esančias pavojingąsias medžiagas;

23.4. pavojingųjų medžiagų koncentraciją atliekose.

24. Jei vertinamose atliekose yra vienas ar daugiau POT, išvardytų 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/2291 2022 m. rugsėjo 8 d., kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų I priedo nuostatos dėl heksachlorbenzeno, IV priede, vertinama, ar jų koncentracija neviršija tame pačiame priede jiems nustatytų ribinių koncentracijų. Jei ištirta POT koncentracija viršija Reglamente (ES) 2019/1021 jiems nustatytą ribinę vertę, šios atliekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/1021 nuostatomis.

25. Atliekų pavojingųjų savybių vertinimas remiantis pavojingųjų medžiagų koncentracija atliekose atliekamas vadovaujantis Metodikos 13 priede pateikta trečiojo etapo atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo schema.

26. Jei klasifikuojamoms atliekoms galima priskirti VP ar VN Atliekų sąrašo kodą, pagal Metodikos trečiąjį etapą:

26.1. Atliekų sąrašo kodas, pažymėtas kaip pavojingas, turintis specifinį ar bendrą ryšį su pavojingomis medžiagomis, priskirtinas atliekoms, kuriose yra atitinkamų pavojingųjų medžiagų, dėl kurių atliekos turi vieną ar daugiau iš HP 1–8 ir (arba) HP 10–15 pavojingųjų savybių, išvardytų Reglamento Nr. 1357/2014 priede. Pavojingoji savybė HP 9 (užkrečiamoji) vertinama pagal HN 66:2013 ir kitus užkrečiamųjų savybių nustatymą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.

26.2. Pavojingoji savybė įvertinama remiantis medžiagų koncentracija atliekose, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1357/2014 priede arba, jei Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nenurodyta kitaip, atliekant bandymą pagal 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 440/2008, nustatantį bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. liepos 31 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) 2019/1390, ar kitus tarptautiniu mastu pripažintus bandymų metodus ir gaires, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 7 straipsnio nuostatas dėl bandymų su gyvūnais ir žmonėmis.

26.3. Atliekos, kuriose bent viena iš Reglamento Nr. 2019/1021 V priede pateiktų cheminių medžiagų ir jos koncentracija yra didesnė už ten pat nustatytą ribinę koncentraciją, priskiriamos pavojingosioms atliekoms.

26.4. Reglamento Nr. 1357/2014 priede nustatytos ribinės koncentracijos netaikomos grynųjų metalų lydiniams (neužterštiems pavojingosiomis medžiagomis). Lydinių atliekos, kurios laikomos pavojingosiomis atliekomis, į Atliekų sąrašą įrašytos atskirai ir pažymėtos AP ar VP.

26.5. Jei taikytina, nustatant atliekų pavojingąsias savybes atsižvelgiama į:

26.5.1. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 1.1.3.1 dalyje išvardytas, su medžiagų identifikavimu, klasifikavimu ir ženklinimu susijusias B, D, F, J, L, M, P, Q, R ir U pastabas;

26.5.2. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 1.1.3.2 dalyje išvardytas su mišinių klasifikavimu ir ženklinimu susijusias 1, 2, 3 ir 5 pastabas;

26.6. vertinant atliekų pavojingumą pagal savybę HP 14, atliekos pripažįstamos pavojingomis, kai po 48 valandų sąveikos pasiekiamas 50 proc. Daphnia magna atsako lygis, esant 20 proc. ar mažesnei atliekų koncentracijai bent viename iš tiriamų ėminių (48h EC50 ≤ 20 %), atliekant tyrimą pagal standartą LST EN ISO 6341. Atliekų ėminiai imami pagal standartą LST EN 14899, paruošiami ekologinio toksiškumo tyrimams pagal standartą LST EN 14735.

V SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ PAVOJINGŲJŲ SĄVYBIŲ VERTINIMAS IR KLASIFIKAVIMAS

27. Atliekų turėtojas pasirenka komunalines atliekas klasifikuoti kaip pavojingąsias atliekas pagal bent vieną iš šių kriterijų:

27.1. ant gamintojo pakuotės pateikta informacija – pavojingumą nusakantys simboliai (pavojaus piktogramos);

27.2. produktų ar jų sudedamųjų dalių pavojingosios savybės;

27.3. išankstine informacija, kad tokie produktai, gaminiai ar medžiagos priskiriami pavojingiesiems ir jų atliekos turi būti tvarkomos atskirai nuo kitų komunalinių atliekų.

28. Išskalautos, praktiškai tuščios buityje naudojamų skalbiklių, ploviklių, valiklių, šveitiklių pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingos atliekos ir metamos į buitinių atliekų rūšiavimo (stiklo, plastiko, popieriaus ir metalo) konteinerius.

29. Atliekų tvarkytojai vertina atskirai surenkamų komunalinių atliekų pavojingąsias savybes ir atliekas klasifikuoja pagal Metodikos 14 priede pateiktą komunalinių atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo schemą.

_____________________________