Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ SOCIALINIŲ INICIATYVŲ SKATINIMO

ĮSTATYMAS

2016 m.        d.  Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šis Įstatymas apibrėžia įmonių socialinės atsakomybės bei įmonių įgyvendinamų socialinių iniciatyvų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių iniciatyvų įgyvendinimą, organizavimą ir nustato teisines,  organizacines bei kitas paskatas, kuriomis siekiama  paremti tokių socialinių iniciatyvų diegimą ir įgyvendinimą.   

2. Šio Įstatymo tikslas yra skatinti įmones investuoti į socialinių iniciatyvų diegimą ir įgyvendinimą, įskaitant ir į šioms iniciatyvoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą, vykdyti ir plėtoti pažangią socialinių iniciatyvų praktiką.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.   Apskaitos dokumentas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

2.   Įmonės darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos, darbo tarybos, taip pat darbuotojų atstovai, išrinkti darbuotojų susirinkime (konferencijoje).

3.   Įmonė, įgyvendinanti socialines iniciatyvas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio juridinių asmenų filialas ar atstovybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinanti socialines iniciatyvas.

4.   Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių ideologija, politika bei praktika, atspindinti tokią įmonių elgseną, kai jos į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais asmenimis vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais.

5.   Investicijos – įmonės piniginės lėšos, panaudotos socialinėms iniciatyvoms diegti ir joms įgyvendinti reikalingos infrastruktūros sukūrimui arba įsigijimui, išlaidos socialinių iniciatyvų įgyvendinimui, mokėjimai tretiesiems asmenims ir kiti įmonės patirti kaštai, susiję su socialinių iniciatyvų įgyvendinimu.

6.   Įmonių socialinės iniciatyvos – socialinės atsakomybės formos, pasireiškiančios įmonių veikla, nukreipta į darbuotojų ir kitų asmenų socialinės gerovės didinimą ir jų lojalumo skatinimą, žmogaus teisių užtikrinimą, visuomenės sveikatos gerinimą, aplinkosaugos standartų laikymąsi, skaidrią ir etišką verslo praktiką, įmonių prestižo, patrauklumo bei konkurencingumo didinimą ir kitų socialiai atsakingo verslo bei viešųjų tikslų pasiekimą. Socialinėmis iniciatyvomis nelaikoma įmonių teikiama labdara ir parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo numatyta tvarka.

7.   Paslaugų elektroninė kortelė – įmonės išleidžiama elektroninė kortelė, patvirtinanti suinteresuotų šalių teisę gauti įmonės teikiamas šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytas paslaugas. 

8.   Sutartis – rašytinis įmonės ir trečiojo asmens susitarimas dėl socialinių iniciatyvų įgyvendinimo.

9.   Suinteresuota šalis – įmonės darbuotojai ir jų šeimų nariai.   

10. Tiesioginė nauda – nauda, kurią įmonei įgyvendinant socialines iniciatyvas betarpiškai gauna suinteresuota šalis.

11. Trečiasis asmuo – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, su kuriuo įmonė sudaro socialinių iniciatyvų įgyvendinimo sutartį.

3 straipsnis. Teisė į įmonių socialinių iniciatyvų teikiamą tiesioginę naudą

Teisę gauti tiesioginę naudą iš įmonės įgyvendinamų socialinių iniciatyvų turi suinteresuotos šalys, kurioms tokia teisė suteikiama įmonės ir darbuotojų atstovų bendru sprendimu.   

II SKYRIUS

ĮMONIŲ SOCIALINĖS INICIATYVOS IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

4 straipsnis. Įmonių socialinių iniciatyvų rūšys

Šio Įstatymo tikslais įmonės ar trečiojo asmens, veikiančio su įmone sudarytos sutarties pagrindu, įgyvendinamos šios socialinės iniciatyvos:

1) paslaugų suinteresuotoms šalims teikimas;

2) socialinės integracijos (sanglaudos) didinimas;

3) saugios ir ekologiškai švarios aplinkos kūrimas ir palaikymas;

4) skaidrios ir etiškos verslo praktikos diegimas;

5) valstybės konkurencingumo didinimas;

6) kitos socialinės iniciatyvos, teikiančios naudą visuomenei.

5 straipsnis. Paslaugos suinteresuotoms šalims

1. Suinteresuotoms šalims teikiamos šios įmonių paslaugos:

1) sveikatinimo paslaugos (gydymas ar reabilitacija, odontologijos paslaugos įmonės įkurtuose sveikatinimo centruose, sanatorijose, poliklinikose, medicinos punktuose ar trečiųjų asmenų teikiamos gydymo ar reabilitacijos paslaugos);

2) vaistų ir optikos priemonių kompensavimas;

3) sporto ir kūno kultūros paslaugos (abonementų į sporto klubus, plaukimo baseinus išdavimas, sporto salių, aikštelių nuoma);

4) poilsio paslaugos (kelialapių į įmonės įkurtas ar tretiesiems asmenims priklausančias poilsiavietes, vasaros, žiemos poilsio stovyklas išdavimas);

5) maitinimo paslaugos (maitinimo įmonės įkurtose maitinimo įstaigose, kitose maitinimo vietose ar trečiųjų asmenų teikiamos maitinimo paslaugos);

6) transportavimo paslaugos (darbuotojų vežiojimas įmonės ar trečiųjų asmenų transportu į darbą, iš darbo);

7) darbuotojų kultūros ugdymas;

8) kompetencijos ugdymas (kvalifikacijos kėlimas, siuntimas į studijas, stažuotes, seminarus);

9) motyvavimo sistemos kūrimas ir darbo aplinkos gerinimas (motyvavimo kursų rengimas, nuolatinės žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos kūrimas, darbo saugos, darbo vietos standartų diegimas, darbo klimato gerinimas, apdovanojimas);

10) investicijos į darbo priemones ir infrastruktūrą;

11) suinteresuotų šalių šeimų gerovės tobulinimas (vasaros ir žiemos poilsio stovyklų, ikimokyklinio ugdymo  suinteresuotų šalių vaikams organizavimas, psichologo paslaugos);

12) pagalba apsirūpinant būstu, paskolų gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti teikimas lengvatinėmis sąlygomis;

13) gyvybės draudimas;

14) pensijų kaupimas įmonės darbuotojams papildomo savanoriško pensijų kaupimo (III pakopos) fonduose;

15) laidojimo paslaugos (laidojimo vietų išpirkimas, laidojimo organizavimas);

16) kitos įmonių teikiamos paslaugos, jeigu jos tiesiogiai susijusios su suinteresuotų šalių socialinės gerovės didinimu, jų sauga ir sveikata ir betarpiškai teikia joms tiesioginę naudą.

2. Įmonės teikiamų paslaugų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaryta – įmonės ir darbuotojų atstovų susitarime. 

6 straipsnis. Socialinės integracijos (sanglaudos) didinimas

1. Įmonių  socialinės integracijos (sanglaudos) didinimo priemonės:

1) asmenų dėl amžiaus (jaunimo ir pagyvenusių žmonių), neįgalumo, socialinių problemų (našlaičių, išėjusių iš globos namų), iš dalies ar visiškai neturinčių, neįgijusių arba praradusių gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime įtraukimas į darbo veiklą (naujų darbo vietų kūrimą), jų aprūpinimas būtiniausiomis priemonėmis;

2) asmenų, grįžusių iš įkalinimo vietų ir asmenų priklausomų nuo narkotikų, integracija į visuomenę, socialinių ir profesinių gebėjimų ugdymo programų vykdymas, šių asmenų įtraukimas į darbo veiklą (naujų darbo vietų kūrimas), aprūpinimas būtiniausiais reikmenimis.

2. Socialinės integracijos (sanglaudos) didinimu gali būti laikoma ir kita, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyta veikla, jeigu ja siekiama padėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims integruotis į visuomenę, mažinti jų socialinę atskirtį, padėti psichologiškai ir teisiškai spręsti susidariusias problemas, kelti jų kvalifikaciją bei padėti įsidarbinti.

7 straipsnis. Saugios ir ekologiškai švarios aplinkos kūrimas ir palaikymas

1. Saugios ir ekologiškai švarios aplinkos įmonėse  kūrimo ir palaikymo priemonės:

1) aplinkosaugos objektų projektavimas, statyba, rekonstrukcija ir remontas;

2) aplinkos apsaugos programų ir priemonių įgyvendinimas;

3) teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkosaugos valdymo ir kokybės standartų bei sistemų diegimas ir įgyvendinimas;

4) produktų ekologinis sertifikavimas, ekologiškos produkcijos gamyba, produktų saugumo ir ženklinimo  užtikrinimas;

5) gamtos išteklių racionalaus naudojimo, atkūrimo, gausinimo ir saugojimo projektų (projektų, susijusių su žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos, miškų, gyvūnijo, žuvų bei kitų gamtos išteklių racionaliu naudojimu, atkūrimu, gausinimu ir saugojimu) rengimas ir vykdymas;

6) priemonių, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, diegimas, įsigijimas ir įgyvendinimas;

7) kraštovaizdžio kompleksų ar elementų atkūrimas.

2. Saugios ir ekologiškai švarios aplinkos kūrimu ir palaikymu gali būti laikoma ir kita, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyta veikla, jeigu ji susijusi su švaresnės gamybos, prevencinių, aplinkos atkūrimo, neigiamą poveikį aplinkai naikinančių ar mažinančių ar kitų aplinkos apsaugos priemonių taikymu.

8 straipsnis. Skaidrios ir etiškos verslo praktikos diegimas

1. Įmonių vykdomos skaidrios ir etiškos verslo praktikos diegimo priemonės:

1) etikos ir garbės kodeksų (reguliuojančių darbuotojų ir kitų asmenų teises, kyšininkavimo ir korupcijos užkardymą, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, sveikatos ir saugos, aplinkosauginius bei kitus klausimus) rengimas ir priėmimas;

2) socialinės ir aplinkosauginės apskaitos vykdymas;

3) metinių finansinių ataskaitų, komercinės veiklos ataskaitų viešas skelbimas;

4) socialinių ir aplinkosauginių ataskaitų rengimas ir viešas skelbimas;

5) įgyvendinamų socialinių iniciatyvų viešas deklaravimas, įskaitant deklaravimą vertybinių popierių biržoje;

6) viešų renginių skaidrios ir etiškos verslo praktikos klausimais organizavimas;

7) tarptautinių verslo standartų diegimas ir taikymas;

2. Skaidrios ir etiškos verslo praktikos diegimu gali būti laikoma ir kita, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyta veikla, jeigu ja siekiama užtikrinti įmonės etišką valdymą ir informacijos apie įmonės verslą bei jos įgyvendinamas socialines iniciatyvas pateikimą visuomenei.

9 straipsnis. Valstybės konkurencingumo didinimas

1. Įmonių vykdomos valstybės konkurencingumo didinimo priemonės:

1) įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigoms, kuriant ir diegiant naujas technologijas bei inovacijas, skatinančias konkurencingumą;

2) įmonių veikla, susijusi su pagalba Lietuvos ir užsienio verslo subjektams bei mokslinio – techninio sektoriaus institucijomis įsijungti į Europos Sąjungos ir ūkinę erdvę per technologines platformas, pramoninius klasterius, technologinės ekscelencijos centrus ir visų šių struktūrinių instrumentų bei jų veiklos atskirų elementų (žmogiškų išteklių programų, investicinių programų, viešinimo programų rengimas ir įgyvendinimas) efektyvaus valdymo diegimas;

3) įmonių dalyvavimas technologinių platformų ir klasterių, gaminių gamybos metu gautų šalutinių produktų gamybos įmonių kūrime įvairiuose ūkio sektoriuose.

2. Valstybės konkurencingumo didinimu gali būti laikoma ir kita, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyta veikla, jeigu ja siekiama pakelti Lietuvos ūkio konkurencingumo lygį ir tuo pačiu įmonės gebėjimus konkuruoti Europos Sąjungos bei tarptautinėse rinkose.

10 straipsnis. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimo principai

1. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimo  principai:

1) socialinės partnerystės. Socialinės iniciatyvos įgyvendinamos derybų ir susitarimų būdu derinant įmonės, darbuotojų atstovų, taip pat valstybės institucijų interesus.

2) bendradarbiavimo. Socalinių iniciatyvų įgyvendinimas remiasi įmonių, trečiųjų asmenų, suinteresuotų šalių, kitų visuomenės atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba siekiant rezultatyvaus ir tinkamo socialinių iniciatyvų organizavimo bei įgyvendinimo;

3) darnaus vystymosi. Darnaus vystymosi požiūris reikalauja vienu metu vertinti ekonomikos, gamtosaugos ir socialinius prioritetus su atsakomybe prieš ateities kartas;

4) regionų plėtros. Regionų plėtros principas reikalauja užtikrinti vienodas galimybes verslui ir gyvenimui visoje šalies teritorijoje;

5) žinių visuomenės. Žinių visuomenės ir ekonomikos principas reikalauja visą įmonių ir bendruomenių veiklą grįsti žinių kūrimu ir panaudojimu visuose veiklos etapuose.

6) laisvanoriškumo. Įmonė pati laisva valia nusprendžia įgyvendinti, ar ne socialines iniciatyvas, taip pat pasirenka suinteresuotas šalis bei įgyvendinamų socialinių iniciatyvų rūšis;

7) lygiateisiškumo. Įmonėms draudžiama įgyvendinant socialines iniciatyvas nustatyti skirtingas galimybes bei privilegijas pavieniams asmenims, turi būti sudarytos lygios galimybės suinteresuotoms šalims gauti socialinių iniciatyvų teikiamą naudą;

8) nediskriminavimo. Įmonėms draudžiama suinteresuotas šalis diskriminuoti dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su suinteresuotų šalių dalykinėmis savybėmis;

9) nepiktnaudžiavimo. Suinteresuotos šalys negali piktnaudžiauti socialinių iniciatyvų teikiama tiesiogine nauda;

10) skaidrumo. Įmonės ir tretieji asmenys atlieka suteiktų paslaugų, joms panaudotų lėšų bei investicijų į socialines iniciatyvas apskaitą, rengia socialines bei aplinkosaugines ataskaitas;

11) viešumo. Informacija, susijusi su žmonių įgyvendinamomis įmonių socialinėmis iniciatyvomis, turi būti prieinama visoms suinteresuotoms šalims.

III SKYRIUS

SOCIALINIŲ INICIATYVŲ ORGANIZAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

11 straipsnis. Socialinių iniciatyvų organizavimas

1. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę organizuoti įmonė, suderinusi su darbuotojų atstovais, pati investuodama į šioms socialinėms iniciatyvoms diegti ir įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą ir įgyvendindama socialines iniciatyvas, arba pasitelkdama trečiuosius asmenis socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti.

2. Įmonė, nusprendusi pasitelkti trečiuosius asmenis socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti, sudaro su šiais asmenimis sutartį, kuriai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios paslaugų sutarčių sudarymą, tiek, kiek tai atitinka šių teisinių santykių prigimtį.

12 straipsnis. Įmonių teisės ir pareigos socialinių iniciatyvų įgyvendinimo srityje

1. Įmonė, įgyvendinanti socialines iniciatyvas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas lengvatas.

2. Įmonė privalo informuoti suinteresuotas šalis apie jos pačios įgyvendinamas socialinių iniciatyvų rūšis ir trečiuosius asmenis, su kuriais sudarė sutartis dėl socialinių iniciatyvų įgyvendinimo bei pateikti visą reikalingą informaciją suinteresuotoms šalims apie galimybę gauti tiesioginę naudą iš šių socialinių iniciatyvų.

3. Įmonė, teikdama šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytas paslaugas, privalo:

1) suinteresuotoms šalims jų prašymu išduoti paslaugų elektronines korteles;

2) užtikrinti, kad suinteresuotoms šalims, kurioms buvo išduotos paslaugų elektroninės kortelės, būtų suteikta galimybė gauti paslaugas;

3) vesti pačios ar trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų ir joms panaudotų lėšų apskaitą;

4) imtis priemonių, kad būtų užtikrintas paslaugų elektroninių kortelių platinimo ir apyvartos saugumas.

4. Įmonė, įgyvendindama kitas, nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas, socialines iniciatyvas, privalo vesti investicijų, panaudotų įgyvendinti šias iniciatyvas, apskaitą.

13 straipsnis. Trečiųjų asmenų teisės ir pareigos socialinių iniciatyvų įgyvendinimo srityje

1. Trečiasis asmuo įgyja teisę įgyvendinti konkrečios įmonės socialines iniciatyvas nuo to momento, kai ši įmonė su juo sudaro sutartį arba nuo sutartyje nurodytos datos.

2. Trečiasis asmuo sudarytos sutarties pagrindu turi teisę įgyvendinti įmonės socialines iniciatyvas sutartyje nurodyta apimtimi bei gauti už tai sutartą atlyginimą.

3. Trečiasis asmuo, teikdamas šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytas paslaugas, privalo:

1) suteikti įmonei reikalingą informaciją, susijusią su sutarties vykdymu;

2) vesti suteiktų paslaugų ir joms panaudotų lėšų apskaitą.

4. Trečiasis asmuo, įgyvendindamas kitas, nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas, socialines iniciatyvas, privalo vesti įgyvendintų socialinių iniciatyvų ir joms panaudotų lėšų apskaitą.

14 straipsnis. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimo tvarka

1.  Įmonė, nusprendusi įgyvendinti socialines iniciatyvas, teikiančias tiesioginę naudą suinteresuotoms šalims, šio Įstatymo nustatyta tvarka išduoda paslaugų elektroninę kortelę, suteikiančią teisę gauti įmonės ar trečiojo asmens, veikiančio su įmone sudarytos sutarties pagrindu, teikiamas paslaugas. Paslaugos turi būti teikiamos suinteresuotoms šalims pagal jų pareikštą pageidavimą, laikantis šio Įstatymo 10 straipsnyje  nustatytų socialinių iniciatyvų įgyvendinimo principų.

2. Įmonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais rengia ir patvirtina praėjusiųjų kalendorinių metų įmonės socialinės atsakomybės veiklos ataskaitas ir skelbia jas viešai įmonės interneto tinklalapyje.

IV  SKYRIUS

PASLAUGŲ TEIKIMAS

15 straipsnis. Paslaugų elektroninė kortelė

1. Paslaugos teikiamos suinteresuotoms šalims, pateikusioms paslaugų elektronines korteles.

2. Paslaugų elektroninių kortelių formą ir apsaugojimą nuo jų klastojimo nustato įmonė.

3. Paslaugų elektroninėje kortelėje turi būti nurodyta ši informacija:

1)   paslaugų elektroninės kortelės serija ir numeris;

2)   paslaugų elektroninės kortelės galiojimo terminas.

4. Įmonė arba trečiasis asmuo gali nurodyti ir papildomą informaciją, nei nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

16 straipsnis. Paslaugų elektroninių kortelių išdavimas

1. Paslaugų elektronines korteles išduoda įmonė arba trečiasis asmuo, jeigu taip numatyta sutartyje.

2. Įmonė arba trečiasis asmuo išduoda paslaugų elektronines korteles, įmonei priėmus sprendimą dėl suinteresuotų šalių, kurios turi teisę gauti tiesioginę naudą iš socialinių iniciatyvų, ir suinteresuotoms šalims pareiškus pageidavimą gauti atitinkamas paslaugas.

17 straipsnis. Paslaugų elektroninių kortelių galiojimo terminas

Paslaugų elektroninių kortelių galiojimo terminas nustatomas įmonės sprendimu. Paslaugų elektroninės kortelės gali būti naudojamos tik jų galiojimo laikotarpiu.  Tretieji asmenys turi teikti paslaugas tik toms suinteresuotoms šalims, kurios pateikia galiojančias paslaugų elektronines korteles.

18 straipsnis. Paslaugų elektroninių kortelių platinimas ir panaudojimas

1. Suinteresuotos šalys gali pateikti paslaugų elektronines korteles tik tiems tretiesiems asmenims, su kuriais įmonė yra sudariusi sutartis.

2. Suinteresuotos šalys turi teisę panaudoti paslaugų elektronines korteles toms paslaugoms gauti, kurias nusprendė teikti įmonė. Klaidinti įmonę ar trečiuosius asmenis dėl paslaugų rūšies ir apimties draudžiama.

3. Paslaugų elektroninės kortelės naudojimo metu įmonė ar trečiasis asmuo privalo užtikrinti, kad apskaitos dokumente būtų užfiksuota paslaugų suteikimo data ir jų vertė.

4. Gyventojui suteiktų paslaugų vertė nelaikoma apmokestinamosiomis pajamomis.

19 straipsnis. Atsiskaitymas už suteiktas paslaugas

1. Trečiasis asmuo pateikia įmonei sąskaitą atsiskaitymui už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais.

2. Įmonė, organizuojanti paslaugų teikimą sutarčių su trečiaisiais asmenimis pagrindu, privalo sumokėti trečiajam asmeniui už jo suteiktas paslaugas sutartyje numatytais terminais.

V SKYRIUS

socialinių INICIATYVŲ SKATINIMAS

20 straipsnis. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimo paskatos

1. Įmonėms, šio įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinančioms socialines iniciatyvas, taikomos  Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatytos pelno mokesčio  lengvatos.

2. Suinteresuotoms šalims, šio įstatymo nustatyta tvarka gaunančioms paslaugas, taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytos  gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.

3. Įmonėms, įgyvendinančioms socialines iniciatyvas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka taikomos pirmumo teisės.

VI SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

21 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūra

Šio Įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį  įsigalioja   2017 m. sausio 1 d.               .

2. Vyriausybė  ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d.  priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia:

Seimo nariai                                                                                                            

1.   Dangutė Mikutienė

2.   Vytautas Gapšys

3.   Darius Ulickas

4.   Raimondas Paliukas

5.   Viktorija Čimilyte –Nielsen

6.   Zita Žvikienė

7.   Jonas Kondrotas

8.   Gediminas Jakavonis

9.   Vida Marija Čigriejienė

10. Viktoras Fiodorovas

11. Vitalija Vonžutaitė

12. Aurelija Stančikienė

13. Valdas Skarbalius

14. Gintaras Steponavičius

15. Gintaras Tamošiūnas

16. Ričardas Sargūnas

17. Petras Čimbaras

18. Vilija Filipovičienė

19. Larisa Dmitrijeva

20. Sergej Dmitrijev

21. Sergej Ursul

22. Valerijus Simulik

23. Artūras Skardžius

24. Artūras Paulauskas

25. Vidas Mikalauskas

26. Valentinas Bukauskas

27. Antanas Matulas

28. Stasys Brundza

29. Mečislovas Zasčiurinskas

30. Povilas Urbšys

31. Rima Baškienė

32. Vanda Kravčionok

33. Rita Tamašunienė

34. Pranas Žeimys

35. Leonard Talmont

36. Michal Mackevič

37. Zbignev Jedinskij

38. Rimas Antanas Ručys

39. Dalia Kuodytė

40. Šarūnas Gustainis

41. Valdas Vasiliauskas

42. Jonas Varkala

43. Kęstas Komskis

44. Ona Valiukevičiūtė

45. Kazimieras Kuzminskas

46. Vincė Vaidevutė Margevičienė

47. Rytas Kupčinskas

48. Kęstutis Bartkevičius

49. Paulius Saudargas

50. Emanuelis Zingeris

51. Arvydas Vidžiūnas

52. Sergejus Jovaiša

53. Mantas Adomėnas

54. Mindaugas Bastys

55. Aleksandras Zeltinis

56. Vytautas Antanas Matulevičius

57. Algimantas Dumbrava

58. Povilas Gylys

59. Saulius Bucevičius

60. Bronius Pauža

61. Vytautas Kamblevičius