Projektas
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO
UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. sausio 23 d. Nr. TS-
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 ir 4 punktais, Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. TS-375 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. TS-
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO
UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžius, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, socialinių paslaugų Kauno rajono gyventojams pirkimo organizavimą.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Kauno rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybei skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Socialines paslaugas gaunančio asmens (šeimos) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos, kurios steigėjas yra Savivaldybė, tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjo, rūpintojo, atstovo), rentos mokėtojo, kitų suinteresuotų asmenų ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovo sutartimi.
8. Kai asmeniui (šeimai) socialinės paslaugos teikiamos ne Savivaldybės įsteigtose įstaigose, sutartį pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, socialinių paslaugų teikėjas ir socialines paslaugas gaunantis asmuo (globėjas, rūpintojas, atstovas), rentos mokėtojas, kiti suinteresuoti.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo gydymo ir reabilitacijos tikslais bei krizę patiriančių šeimų (vaikų) problemoms spręsti paslaugos teikiamos nemokamai.
12. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
13. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
14. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų kainas nustato Savivaldybės taryba.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti teikiama nemokamai.
18. Asmens (šeimos), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra:
18.1. didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens (šeimos) pajamų;
18.2. didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens (šeimos) pajamų;
19. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą. Šio asmens mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
20. Kai socialinės priežiūros paslaugos yra teikiamos daliai šeimos, patiriančios socialinę riziką, vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, apskaičiuojamos paslaugas gaunančių šeimos narių realiai gaunamą pajamų sumą padalijant iš paslaugas gaunančių šeimos narių skaičiaus.
21. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
22. Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai:
22.2. laikino apnakvindinimo paslauga krizių atvejais iki 7 parų, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
22.3. intensyvi krizių įveikimo pagalba krizių atvejais 7 pirmąsias kalendorines dienas, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
23. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose teikiamų socialinės priežiūros paslaugų kainas nustato Savivaldybės taryba.
IV SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
25. Kai bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką – pagalbos pinigus. Asmeniui mokama pagalbos pinigų suma apskaičiuojama pagal Savivaldybės tarybos patvirtintas socialinių paslaugų kainas.
26. Pagalbos pinigai gali būti skiriami asmenims, turintiems negalią, ir jų šeimoms ar senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms pagal pasirašytą asmens ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sutartį.
27. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
28. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai), globojančiam ar sutikusiam kriziniais atvejais prižiūrėti vaiką, nesusijusį artimais giminystės ryšiais (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnį). Už vieną globojamą ar prižiūrimą vaiką, kurio globą ar priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija, skiriama trijų bazinės socialinės išmokos dydžių pagalbos pinigų suma per mėnesį.
29. Asmuo ar vienas iš vaikus globojančios (rūpinančios) ar prižiūrinčios šeimos sutuoktinių, globos centras dėl pagalbos pinigų mokėjimo už globojamą ar prižiūrimą vaiką kreipiasi į Savivaldybės administraciją. Išmokai gauti reikia pateikti šiuos dokumentus:
29.3. dokumentus, patvirtinančius laikinosios ar nuolatinės globos nustatymą ar vaiko priežiūros, laikino apgyvendinimo (vaiko perdavimo ir priėmimo aktą) faktą;
30. Jeigu globojamas (rūpinamas) ar prižiūrimas vaikas, už kurį buvo mokami pagalbos pinigai, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, apgyvendintas socializacijos centre, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, kol neišnyksta šios aplinkybės.
31. Pagalbos pinigai neskiriami ir nemokami, jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) ar priežiūra nustatyta vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.
32. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, priimamas sprendimas dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo.
34. Pagalbos pinigai skiriami vaiko globos (rūpybos), priežiūros laikotarpiu ir mokami už praėjusį mėnesį. Jei globojamam vaikui sukako 18 metų, jis toliau gyvena globėjų (rūpintojų) šeimoje ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), buvusiems globėjams pagalbos pinigų mokėjimas, pateikus naują prašymą ir pažymą iš mokymosi įstaigos, pratęsiamas, kol buvęs globojamasis baigs bendrojo ugdymo programą, t. y. iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Už buvusį globotinį, išbrauktą iš mokymosi įstaigos sąrašų, pagalbos pinigai nemokami, o išmokėti turi būti grąžinti Savivaldybei nuo išbraukimo iš sąrašų dienos.
35. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, kai globojamas (rūpinamas) vaikas yra emancipuotas arba susituokia.
36. Pagalbos pinigai asmeniui (šeimai), globojančiam ar sutikusiam kriziniais atvejais prižiūrėti vaiką, mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 praėjusius mėnesius nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo Savivaldybės administracijai dienos.
37. Sprendimą dėl pagalbos pinigų skyrimo, mokėjimo trukmės ir nutraukimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
40. Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra:
40.1. mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
40.2. didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
41. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra:
41.1. mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
41.2. didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
41.3. didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 30 procentų asmens pajamų;
42. Kitais atvejais asmens gyvenančio šeimoje, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
43. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
44. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose ar asmens namuose teikiamos dienos socialinės globos kainą nustato Savivaldybės taryba.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ IR ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
46. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
47. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą. Jeigu suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
48. Asmens mokėjimo už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens realiai gaunamų pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už socialinę globą padengti.
49. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
50. Jei asmeniui suteikiama trumpalaikė socialinė globa tuo tikslu, kad jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikti laikiną atokvėpį (iki 14 dienų), mokėjimo dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
51. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
52. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
53. Trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
54. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
55. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
56. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos kainas nustato Savivaldybės taryba.
VII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
58. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, specialistai, socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai vadovaudamiesi šiuo Aprašu ir šią sritį reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
59. Asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
60. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
61. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai:
61.2. asmuo (šeima), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
62. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.
63. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
64. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtas.
65. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies
1–4 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, Savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia Savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
66. Tais atvejais, kai asmeniui Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
67. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
68. Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine sutartimi.
69. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas, atstovas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai.
70. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
71. Asmeniui, gaunančiam ilgalaikės socialinės globos paslaugas, nustatytas turto vertės, viršijančios normatyvą, mokėjimo dydis, pasikeitus Registrų centro nustatytai nekilnojamojo turto ploto vieneto rinkos vertei neperskaičiuojamas. Turto vertės mokėjimo dydis perskaičiuojamas gavus informaciją apie asmens turto pokytį.
72. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
73. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas, atstovas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ar turto pokyčių dienos praneša Savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų ar turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
74. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam valstybės remiamų pajamų dydžiui, mokėjimą už socialines paslaugas reglamentuojantiems teisės aktams, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos dydžiui, socialinių paslaugų kainai, asmens pajamoms ar turtui, finansinės galimybes iš naujo įvertinamos per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
75. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ar Savivaldybės įsteigta socialinių paslaugų įstaiga, gavę informaciją apie asmens, kuriam teikiamos socialinės paslaugos, pajamų ar turto pokyčius, ar pasikeitus socialinių paslaugų kainai, organizuoja asmens finansinių galimybių vertinimą ir mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymą. Asmens (šeimos) vidutinės pajamos apskaičiuojamos pagal to mėnesio, per kurį įvyko pajamų pasikeitimas, pajamas.
76. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir Savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga turi teisę asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo iniciatyva.
77. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas, atstovas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ar Savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS ) ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO
UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
78. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, globėjas, rūpintojas, atstovas) dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas gali kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ar paslaugas teikiančią įstaigą ir pateikti motyvuotą prašymą ir pagrindžiančius dokumentus.
79. Asmens (šeimos) prašymą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas svarsto Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, sprendžianti socialinių paslaugų skyrimo klausimus (toliau – Komisija).
80. Asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas, vadovaujantis Komisijos priimta išvada, Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.
81. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimo kaštai yra dengiami Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis.
82. Jei asmens piniginės lėšos už realizuotą (parduotą) turtą išnaudojamos mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą, tolesnis šių paslaugų teikimas dengiamas iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui.
83. Tais atvejais, kai asmuo, gaunantis socialines paslaugas, miršta ir lieka skola už suteiktas paslaugas, socialinių paslaugų teikimo išlaidos dengiami iš Savivaldybės biudžeto, išskyrus atvejus, kai skolą teisės aktų nustatyta tvarka galima išieškoti iš mirusiojo turto paveldėtojų. Į teismą kreipiamasi dėl skolos priteisimo tik tuo atveju, jei ji didesnė nei 50 Eur.
IX SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO ORGANIZAVIMAS
84. Savivaldybės administracija viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams, atsižvelgdama į jų interesus ir nustatytus socialinių paslaugų poreikius.
85. Socialinės paslaugos perkamos tik tais atvejais, kai Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai socialinių paslaugų, kurioms yra nustatytas Savivaldybės teritorijos gyventojų poreikis.
87. Teikiančias trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą socialinės globos įstaigas, kurias savivaldybės nustatyta tvarka pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, atstovas), ar socialinių paslaugų įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei kitų globos (rūpybos) nustatymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka paskiria teismas ar savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama sutartis su socialines paslaugas teikiančia įstaiga dėl asmeniui teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo.
88. Socialinių paslaugų įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkė (savininkas) yra pati Savivaldybė, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, pagal biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas.
89. Savivaldybės taryba nustato maksimalų trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo savo teritorijos gyventojams dydį. Konkrečiam asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis priklauso nuo asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas, įvertintų vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
90. Savivaldybės administracija užtikrina, kad asmens duomenys yra renkami ir tvarkomi tik socialinių paslaugų skyrimo tikslais, remiantis Europos Sąjungos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu 2016/679 (toliau – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ADTAĮ), Savivaldybės asmens duomenų tvarkymo politika, kitais asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, bei toliau nėra tvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu.
91. Savivaldybės administracija užtikrina BDAR ir ADTAĮ numatytas asmens teises:
91.3. reikalauti sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant ADTAĮ, BDAR ir kitų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų;
92. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.
93. Savivaldybės kontrolierius kontroliuoja Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų įstaigoms socialinėms paslaugoms teikti, panaudojimą pagal paskirtį.
94. Šio Aprašo įgyvendinimo kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
95. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
96. Pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems Apraše išdėstytus klausimus, taikomos tų teisės aktų nuostatos.
_____________________________
SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO „DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
2020 m. sausio 3 d.
Kaunas
1. Sprendimo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 4 d. patvirtino atnaujintą Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą, kuriame rekomenduoja, kiek gyventojai turėtų mokėti už socialines paslaugas priklausomai nuo savo gaunamų pajamų ir turimo turto. Vyriausybė rekomenduoja savivaldybėms labiau atsižvelgti į gyventojų poreikius ir atsisakyti neproporcingo mokesčio už socialines paslaugas padidėjimo, jeigu asmens ar šeimos pajamos šiek tiek viršijo nustatytas ribas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai padidėjus asmens senatvės, netekto darbingumo pensijai ar kitai išmokai mokestis už socialinę priežiūrą išauga nuo 5 procentų iki 20 procentų asmens pajamų, nors paslaugos turinys ir kokybė nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, parengtas Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas.
Tikslas – patvirtinti Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą.
2. Teisinis reglamentavimas (kaip šiuo metu reguliuojami sprendimo projekte aptariami klausimai).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktas nurodo, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš Savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, 16 straipsnio 4 dalis nurodo, jeigu teisės aktuose nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai, 18 straipsnio 1 dalis nurodo, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali stabdyti, keisti ar naikinti pati savivaldybės taryba. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 3 punktas nurodo, kad kiekviena savivaldybė patvirtina savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, išsamiai nustatančią mokėjimo dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, finansinių galimybių vertinimą ir kitas sąlygas. Mokėjimo aprašo 4 punktas nurodo, kad konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir mokėjimo aprašu.
3. Galimi sprendimo priėmimo padariniai (teigiami ir (ar) neigiami).
Neigiamų priimto projekto padarinių nenumatoma.
4. Keičiamo ar pripažįstamo netekusiu galios Savivaldybės tarybos sprendimo pakeitimų sąrašas.
Pripažįstamas netekusiu galios:
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. TS-375 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ su jo pakeitimais:
Sprendimo pakeitimai:
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. TS-28 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-375 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. TS-116 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-375 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. TS-34 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-375 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. TS-244 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-375 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. TS-112 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-375 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
6. Būtinumas skelbti sprendimą Teisės aktų ir kituose registruose. Viešinimas.
Būtina skelbti Teisės aktų registre ir Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje www.krs.lt.
9. Kiti, sprendimo iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Socialinių paslaugų teikimas savo teritorijos gyventojams yra savarankiška Savivaldybės funkcija iš dalies finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tačiau dalį išlaidų apmoka paslaugą gaunantys gyventojai. Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas atitiks Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo nuostatas.
10. Sprendimo projekto rengėjai. Asmuo, atsakingas už sprendimo įvykdymą.
Sprendimą parengė Margarita Venslovienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja, ir Rima Jusienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, jos atsakingos ir už sprendimo įvykdymą.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė