LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63661, faks. 8 706 63663, el. p. [email protected], http://am.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188602370
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos		2020-06-
	Į		Nr.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO

Vykdydami Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 13 d. pasitarimo protokolo Nr. 24 nutarimą dėl papildomų priemonių didinti šalies miškingumą, parengėme ir teikiame derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl papildomų priemonių didinti Lietuvos miškingumą“ projektą (toliau – Projektas).

Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė turi parengti miškų sodinimo programą, paskirti ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatyti, kokia mokesčio dalis kasmet skiriama šiai programai vykdyti.

Vyriausybė, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos pateiktus argumentus, kad šalyje yra pakankamai strateginių ir programinių dokumentų, numatančių miškingumo didinimą, o miškų įveisimui skiriama lėšų, įskaitant Europos Sąjungos finansinę paramą, daugiau nei įmanoma panaudoti dabartinio reguliavimo sąlygomis, į tai, kad  labiausiai naujų miškų įveisimą stabdantis veiksnys –  valstybės prioriteto miškams nebuvimas ir dėl to nekonkuruojama su žemės ūkiu dėl žemės plotų tiek naujiems miškams įveisti, tiek savaiminiams miškams išsaugoti, š. m. gegužės 13 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime priėmė sprendimą šalies miškingumo didinimo uždavinius spręsti nerengiant dar vienos programos, numatytos Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, bet pavesti už šalies miškingumo didinimą atsakingoms institucijoms – Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai atlikti konkrečias, jų kompetencijai priskirtas užduotis  – iki 2020 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame būtų numatytos šios papildomos šalies miškingumo didinimą skatinančios priemonės:

1. Parengti Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, mažinančius administracinę naštą ir išlaidas privačių žemių savininkams, veisiantiems mišką.

2. Kad žemės ūkiui netinkama ir apleista laisva valstybinė ne miško žemė būtų apsodinta mišku, numatyti priemones, užtikrinančias glaudesnį valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – Valstybinių miškų urėdija) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) bendradarbiavimą rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus.

3. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, numatyti ir skirti motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio dalį išlaidoms veisiant mišką privačioje žemėje kompensuoti – dokumentams, kurių reikia norint gauti leidimą miškui įveisti, parengti ir įveisto miško ar savaiminukais apaugusios ne miško žemės kadastriniams matavimams atlikti.

Papildomose priemonėse šalies miškingumui didinti numatyta, kokie teisės aktai turi būti keičiami ar priimami, kad būtų sumažinta administracinė ir finansinė našta privačios žemės savininkams, veisiantiems mišką. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, įgyvendinančio  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L 124, p. 1), reikalavimus, nuo 2017 m. veisiant mišką privačioje žemėje, būtina atlikti atranką dėl planuojamo veisti miško poveikio aplinkai. Todėl reikia keisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 ir 39 straipsnius atsisakant kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui įveisti ne miško žemėje, kurie rengiami siekiant tų pačių tikslų, kaip ir atliekant planuojamo veisti miško poveikio aplinkai vertinimo atranką – gauti leidimą veisti mišką ne miško žemėje. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įveisus mišką galėtų būti keičiama ne pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, bet pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus išduotą leidimą veisti mišką ne miško žemėje.

Siekiant sumažinti administracinę ir finansinę naštą privačios žemės savininkams įtraukiant į apskaitą medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę ar įveistą mišką, siūloma supaprastinti žemės sklype esančių miško naudmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. nerengti visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o kadastrinių matavimų metu vietovėje prietaisais nustatyti pasikeitusias faktines žemės naudmenas ir (ar) jų ribas ir šiais duomenimis papildyti ankstesnę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Todėl siūloma tikslinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinių miškų urėdija kasmet iš Nacionalinės žemės tarnybos gauna nedaug laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose yra miškui veisti tinkamos žemės, Projekte numatyta, kad Valstybinių miškų urėdijos teritoriniai padaliniai ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai turi bendradarbiauti suderinant žemės sklypų miškui veisti atrankos kriterijus ir rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Projekte numatyti terminai, per kiek laiko žemės reformos žemėtvarkos projektuose turi būti suprojektuoti laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypai miškui veisti, atlikti jų kadastriniai matavimai, sutvarkomos želdavietės ir įveisiamas miškas. 

Valstybinei miškų tarnybai pavesta organizuoti savaime medžių savaiminukais apaugusių ir  apaugančių ne miško žemės plotų inventorizaciją, kad į miško žemės apskaitą būtų įtraukti medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius – 20 m. ir didesnis, ir medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius – iki 20 m., apaugę ne miško žemės plotai, jei to pageidauja žemės savininkas. 

Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavesta parengti miško veisimo galimybių studiją saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose.

Atsižvelgiant į tai, kad miško veisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidos finansuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2012–2020 metų programos ir Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytas motorinių transporto priemonių registravimo mokesčio dalies lėšas (5 proc.) siūloma skirti privačios žemės savininkams, kad būtų finansuojamos įvairių dokumentų, būtinų veisiant mišką privačioje žemėje, rengimo išlaidos: atrankos dėl veisiamo miško poveikio aplinkai vertinimo dokumentams rengti ir kadastriniams matavimams, keičiant žemės naudmenų sudėtį įveisus mišką, atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus privačių žemių savininkai kasmet įveisia apie 500 ha, kad vieno iš minėtų dokumentų (atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir  kadastrinių matavimų, keičiant žemės naudmenų sudėtį) rengimo vidutinės išlaidos (apie 300–500 Eur), joms kompensuoti kasmet iš viso reikėtų apie 300–500 tūkst. Eur. Kadangi rengiant Motorizuotų priemonių registracijos mokesčio įstatymą planuota kasmet surinkti apie 15 mln. Eur, kasmet minėtoms išlaidoms padengti reikalingos lėšos sudarytų ne daugiau kaip 5 proc. kasmet surenkamo mokesčio.

Projektą parengė Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės (vyriausiasis patarėjas – Nerijus Kupstaitis, tel. 8 686 16804, el. p. [email protected]) patarėja Zita Bitvinskaitė (tel. 8 646 89813, el. p. [email protected]).

PRIDEDAMA:

1.   Projektas, 6 lapai.

2.   Projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 2 lapai.

Aplinkos viceministrė                                                                                     Justina Grigaravičienė

Z. Bitvinskaitė, tel. 8 686 89813, el. p. [email protected]