Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 11, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 172, 182 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2022 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Autobusų stotys privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybių institucijoms pranešimus apie atskirus vežėjus ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos.“

2. Papildyti 11 straipsnį nauja 6 dalimi:

„6. Autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą ir paskelbti jį viešai (autobusų stoties interneto svetainėje).“

3. Papildyti 11 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Autobusų stotys turi turėti interneto svetainę, kurioje skelbiama keleiviams ir vežėjams aktuali informacija.“

4. Papildyti 11 straipsnį nauja 8 dalimi:

„8. Autobusų stotyje turi būti ir veikti viso stoties darbo metu:

1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties darbuotojams;

2) keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai;

3) autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės;

4) sanitariniai mazgai;

5) patalpos autobusų ekipažų poilsiui;

6) bilietų kasos ar bilietų terminalai;

7) bagažo saugyklos.“

5. Papildyti 11 straipsnį nauja 9 dalimi:

„9. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje būtina teikti šias paslaugas:

1) bilietų pardavimo:

2) dispečerinės;

3) informacijos teikimo;

4) bagažo saugojimo;

5) neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims turi būti teikiama pagalba, atitinkanti 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, nuostatas.“

6. Buvusias 11 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 10, 11 ir 12 dalimis.

 

2 straipsnis. Kodekso papildymas 172 straipsniu

Papildyti Kodeksą 172 straipsniu:

„172 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas tolimojo susisiekimo maršrutais

1. Transporto saugos administracija nustato viešosios paslaugos poreikį keleivių vežime tolimojo susisiekimo maršrutais.

2. Vežėjas turi užtikrinti teikiamų viešųjų paslaugų, susijusių su keleivių vežimu tolimojo susisiekimo maršrutais, atitiktį Transporto saugos administracijos nustatytiems viešųjų paslaugų teikimo kokybės reikalavimams, susijusiems, be kita ko, su kelių transporto priemonių techniniais reikalavimais ir būkle, bendro traukinių ir kelių transporto priemonių tvarkaraščio laikymusi, keleivių informavimu ir jų aptarnavimu kelių transporto priemonėje.

3. Vežėjo nuostolių, patirtų teikiant keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais viešąsias paslaugas, kompensacijos apskaičiavimo tvarką pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 ir tokių nuostolių kompensacijos planavimo ir mokėjimo tvarką, viešųjų paslaugų poreikio nustatymo kriterijus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Valstybės lėšos, skirtos vežėjui keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais viešosioms paslaugoms teikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.

5. Transporto saugos administracija privalo nutraukti viešųjų paslaugų teikimo sutartį, jeigu:

1) paaiškėja, kad vežėjas neatitinka šiame Kodekse nustatytų reikalavimų, ir (arba) vežėjo teikiamos viešosios paslaugos neatitinka Transporto saugos administracijos nustatytų viešųjų paslaugų teikimo kokybės reikalavimų ir vežėjas nepašalina šių trūkumų per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą;

2) Transporto saugos administracija nustato, kad nebėra poreikio teikti viešąsias paslaugas dėl objektyvių priežasčių – keleivių aptarnavimas tampa įmanomas kitomis, mažiau viešųjų resursų reikalaujančiomis priemonėmis ar nelieka poreikio teikti viešąją paslaugą dėl per mažo keleivių skaičiaus (transporto priemonės talpa išnaudojama mažiau nei 30 proc.).“

 

3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Keleivių vežimas už atlygį autobusais

1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybių institucijos gali patvirtinti detalesnes keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles. Gyvūnų vežimo tvarką vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais nustato savivaldybių institucijos arba jos įgaliotos įstaigos.

2. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo, regioninio ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Tolimojo susisiekimo maršrutai, kuriais keleiviai vežami reguliariais reisais, vadinami tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais. Transporto saugos administracija ir savivaldybių vykdomosios institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tvirtindamos maršrutus atsižvelgia ir suteikia prioritetą visuomenės interesams, poreikiams ir patogumui.

3. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

4. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

41. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartyje turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo data, vieta ir numeris;

2) keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinio punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta autobuso važiavimo be keleivių maršruto dalis);

3) keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas;

4) vežimui naudojamo autobuso markė, modelis;

5) mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka;

6)vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos.

5. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų ir pan.). Dėl specialiojo reiso vežėjas susitaria su paslaugos užsakovu, o ne su keleiviais, kurie tokio reiso atveju laikomi specialiąja keleivių grupe.

6. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.

7. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje.

71. Regioninis susisiekimas – tai keleivių vežimas (visomis transporto rūšimis) nustatytu maršrutu daugiau kaip vienoje regiono arba funkcinės zonos savivaldybėje (neįskaitant miestų savivaldybių). Maršrutą nustato ir susisiekimą maršrute organizuoja regiono plėtros tarybos kolegijos sprendimu arba bendru savivaldybių tarybų sprendimu įgaliota institucija ar įstaiga.

8. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.

9. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, ilgesnė kaip 50 km, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

91. Reisas – keleivių vežimas maršrute į vieną pusę. Reiso tvarkaraštis yra maršruto tvarkaraščio dalis, kurioje nurodomas konkretus autobuso išvykimo iš pradinės autobusų stoties, atvykimo į tarpines stoteles ir (arba) galutinę autobusų stotį laikas ir dažnumas savaitės dienomis.

10. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.

11. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas popierinis arba elektroninis leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Transporto saugos administracija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.

12. Tolimojo susisiekimo maršrutus ir autobusų išvykimo dažnumą nustato ir skelbia savo tinklalapyje Transporto saugos administracija. Tolimojo susiekimo maršrutas sudaromas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi įvertinant keleivių srautus, maršrutų ilgius, susisiekimo galimybę kita transporto rūšimi ir laikantis šių kriterijų:

1) maršruto trasa nustatoma tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų, geležinkelių stotyse, oro uostuose, o miestuose ir gyvenvietėse, kur nėra minėtų infrastruktūros objektų – savivaldybės nurodytoje stotelėje;

3) maršrute turi būti bent po vieną reisą pirmyn ir atgal;

4) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys);

5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas įvertinant gyventojų skaičių maršruto pradžios ir pabaigos punktuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčios gyvenvietės, kurioje yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

a) gyvenvietėse, turinčiuose iki 10000 gyventojų – turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal į dieną;

b) gyvenvietėse, turinčiuose nuo 10001 iki 50000 gyventojų – turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal į dieną;

c) gyvenvietėse, turinčiuose nuo 50001 iki 100000 gyventojų – turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal į dieną;

d) gyvenvietėse, turinčiuose daugiau kaip  100000 gyventojų – turi būti ne mažiau kaip po 7 reisus pirmyn ir atgal į dieną.

13. Miesto savivaldybių administracijos nustato gatves, kuriomis vyksta eismas tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir informaciją skelbia savo interneto svetainėse ir raštu apie tai praneša Transporto saugos administracijai, įskaitant visus pasikeitimus.

14. Miesto savivaldybių administracijoms nenustačius gatvių, kuriomis vyksta eismas tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir / ar informacijos nepaskelbus savo interneto svetainėse, Transporto saugos administracija gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, nustato savarankiškai.

15. Transporto saugos administracija gali keisti arba panaikinti neaptarnaujamus maršrutus, taip pat keisti autobusų išvykimo dažnumus, įvertinant keleivių srautus.“

 

4 straipsnis. Kodekso papildymas 182 straipsniu

Papildyti Kodeksą 182 straipsniu:

„182 straipsnis. Leidimų vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir panaikinimas, keleivių tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu vežimo veiklos sąlygos

1. Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali vežėjai, turintys leidimą vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu (toliau šiame straipsnyje – leidimas) ir sudarę sutartį dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais su Transporto saugos administracija jos nustatyta tvarka prieš pateikiant Transporto saugos administracijos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams (toliau šiame straipsnyje – pranešimas). Transporto saugos administracija šiame straipsnyje nustatyta tvarka išduoda leidimą, sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą arba panaikina leidimą.

2. Vežėjai, siekiantys įgyti leidimą, privalo:

1) turėti galiojančią Lietuvos Respublikoje išduota bendrijos licenciją vežti keleivius, suteikiančią teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galiojančią Lietuvos Respublikoje išduota licenciją vežti keleivius autobusais vidaus maršrutais;

2) keleiviams sudaryti galimybę įsigyti bilietą internetu iš anksto ir autobuse;

3) teikti realaus laiko geografinės padėties duomenis į Viešojo transporto kelionių duomenų informacinę sistemą „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“), kaip numatyta susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše;

4) sudaryti sutartis su autobusų, geležinkelių stotimis, oro uostais ir gauti savivaldybių raštiškus sutikimus dėl sustojimo vietų, kurios bus įtrauktos į tolimojo susisiekimo maršrutą, kuriam yra išduodamas leidimas bei suderinti tolimojo susisiekimo maršruto tvarkaraštį su minimos šiame punkte infrastruktūros valdytojais taip, kad tame pačiame išvykimo mieste išvykstančių autobusų išvykimo laikas nesutaptų su keleivių vežimo vietiniais maršrutais geležinkelių transportu išvykimo tomis pačiomis kryptimis laiku bent 10 minučių iki ir po geležinkelio transporto išvykimo laiko;

5) turėti autobusų su galiojančiomis atitinkamomis licencijų kopijomis ir atitinkančių šio straipsnio 11 dalyje nustatytus reikalavimus, kad užtikrintų keleivių vežimą leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis;

6) įvykdyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatytus reikalavimus;

7) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą Keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – Garantija). Garantijos vertė (eurais) suskaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti ne trumpiau kaip 1 metus nuo paraiškos pateikimo dienos.

3. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, Transporto saugos administracijai pateikia pranešimą. Pranešimas nepriimamas ir vežėjui leidimas neišduodamas, jeigu nėra sumokėta valstybės rinkliava arba pranešime nustatoma neatitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas privalo vežti keleivius numatytu leidime tolimojo susisiekimo maršrutu bent 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo datos.

4. Pranešime pateikta informacija ir duomenys įvertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo. Jeigu pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, pranešime nurodytu elektroninio pašto adresu išsiunčiamas nurodymas per 10 darbo dienų patikslinti informaciją ar ištaisyti klaidas.

5. Transporto saugos administracija savo interneto svetainėje viešai skelbia vežėjo, kuriam išduotas leidimas, teisinę formą, pavadinimą, kodą, leidimo suteikimo datą, leidimo sustabdymo, sustabdymo galiojimo panaikinimo ir panaikinimo datą.

6. 10 procentų vežėjo Garantijos perduodama Transporto saugos administracijai viešųjų paslaugų teikimo organizavimui tolimojo susisiekimo maršrutais kompensuoti bet kuriuo iš nurodytų atvejų:

1) vežėjas pažeidžia keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse;

2) keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu, autobusų stotims nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo aptarnaujamą (-us) tolimojo susiekimo maršrutą (-us);

3) dėl nuo vežėjo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų, į IS „Vintra“, ilgiau kaip 48 val.;

4) be pateisinamos priežasties sistemingai nukrypsta nuo tvarkaraščio daugiau kaip 15 minučių;

5) sistemingai pažeidžia vairuotojų darbo ir poilsio režimą;

6) Transporto saugos administracijai laiku nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėjimo (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėjimo sistemų) ataskaitų;

7) sistemingai pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymą.

7. Leidimo galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš nurodytų atvejų:

1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, baigė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimą;

2) vežėjas toliau vykdė (-o) keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu veiklą, kai leidimas buvo sustabdytas;

3) vežėjas neteko licencijos (licencija buvo panaikinta);

4) vežėjas pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį nuo Transporto saugos administracijos sprendimo sustabdyti leidimą įsigaliojimo dienos pakartotinai padarė antrą tokį patį pažeidimą, dėl kurio leidimas jau buvo kartą sustabdytas;

5) vežėjas nepradėjo vykdyti leidime nurodytos veiklos per kitas 5 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos.

8. Jei leidimo galiojimas panaikinamas pagal šio straipsnio 7 dalį neįvykdžius įsipareigojimo vežti keleivius bent 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos, vežėjas turi kompensuoti garantijos dalimi, kuri atitinka neįvykdyto įsipareigojimo dalį.

9. Vežėjas apie leidimo galiojimo sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ar panaikinimą informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

10. Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo:

1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki veiklos pradėjimo atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute ir/arba tvarkaraščio pakeitimo atveju, informuoti autobusų stotis ir bilietų platinimo internetinių platformų valdytojus arba kitus bilietų platintojus;

2) vežti keleivius nustatytu tolimojo susisiekimo maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytu tvarkaraštyje;

3) tvarkyti autobusų eismo tolimojo susisiekimo maršrutuose apskaitą ir elektroninių ryšių priemonėmis (pasirašytas saugiu elektroniniu parašu) teikti Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos ataskaitas;

4) nuolatos atnaujinti tolimojo susisiekimo maršruto (-ų) duomenis ir tvarkaraščius,

5) nagrinėti keleivių skundus ir užtikrinti jų teises į kokybišką paslaugą;

6) teikti transporto priemonių geografinės padėties duomenis į IS „Vintra“;

7) taikyti nuolaidas Transporto lengvatų įstatyme nurodytų kategorijų asmenims;

8) netaikyti papildomų nuolaidų, identiškų nustatytoms Transporto lengvatų įstatyme.

11. Vežėjo autobusas, kuriuo vykdoma leidime nurodyta veikla, turi:

1) būti apipavidalintas pagal susisiekimo ministro tvirtinamus keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatus;

2) būti pritaikytas vežti žmones su negalia;

3) turėti įrengtą ir veikiančią šildymo ir šaldymo sistema, kuri užtikrintų, kad šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra autobuse būtų ne mažesnė kaip 14 °C, o šiltuoju ne didesnė kaip 25 °C, jeigu oro temperatūra išorėje ne aukštesnė negu 30 °C, ir ne mažesnis kaip 5 °C temperatūros skirtumas lyginant su išorės temperatūra, jeigu išorės temperatūra aukštesnė negu 30 °C;

4) turėti įrengtą ir veikiančią realaus laiko geografinės padėties įrangą, susietą su IS „Vintra“;

5) turi turėti tik sėdimas vietas;

6) atitikti ne žemesnį, nei Euro 5 autobusų išmetamųjų teršalų standartą ir būti ne senesni nei 10 m.

12. Keleivių vežimas autobusu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu tolimojo susisiekimo maršrutu.

13. Draudžiama vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas yra sustabdytas .“

 

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. kovo 31 d.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d.

4. Leidimų vežti keleivius tolimojo išdavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vykdyti ir leidimai išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas