Projektas
Lietuvos Respublikos
PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 5, 12, 17, 172, 18, 19, 461, 47, 561 STRAIPSNIŲ, 1 priedėlio Pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 302 STRAIPSNIu
įstatymas
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 301 dalį ir ją išdėstyti taip:
„301. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusių asmenų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Taikant šios dalies nuostatas asmenys, taip pat rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyviai ir vienetas, į kurį investuojamos lėšos, laikomi susijusiais, jei šie asmenys atitinka bent vieną iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi susiję asmenys, kaip jie apibrėžti šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pirmojo sandorio dėl lėšų pritraukimo ir (arba) investavimo sudarymo momentu.“
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
2. Papildyti 5 straipsnį 21 dalimi:
3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 12 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;“.
4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 172 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vienetai, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo 1 priedėlyje.“
2. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį arba dėl kitų objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.“
3. Papildyti 18 straipsnį 13 dalimi:
„13. Neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto, priskirto šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį vieneto turtas pradėtas naudoti. Jei ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo išlaidos atskaitytos pagal šios dalies nuostatas, naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestis perskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Šios dalies nuostatos netaikomos ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 461 straipsnio nuostatas.“
7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
8 straipsnis. Įstatymo V skyriaus papildymas 302 straipsniu
Papildyti Įstatymo V skyrių 302 straipsniu:
„302 straipsnis. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos
1. Iš pajamų šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
2) 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis neviršija 130 g/km;
3) 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
2. Lengvojo automobilio, kuris nelaikomas vieneto turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Šios dalies nuostatos netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone, atvejais.
9 straipsnis. 461 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 561 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 561 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu:
1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami, paskutinę dieną ir mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir
2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami, paskutinės dienos, arba
2. Papildyti 561 straipsnį 9 dalimi:
„9. Bendra pagal šį straipsnį ir šio Įstatymo 30 ir 43 straipsnius atskaitoma mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), mokestinius nuostolius, patirtus dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, taip pat mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų vieneto mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius.“
12 straipsnis. Įstatymo 1 priedėlio pakeitimas
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
3. Taikant šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas lėšoms, pritraukiamoms ir (arba) investuojamoms pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės normos.
4. Šio įstatymo 4 ir 8 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojami lengvieji automobiliai, įsigyti ar išsinuomoti nuo 2024 m. sausio 1 d.
5. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas nuo 2024 m. sausio 1 d.