Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

 

 

2020 m.                       d. Nr.

Vilnius

 

PREAMBULĖ

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;

įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką;

atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, didelį neužtikrintumą dėl globalios ekonomikos atsigavimo, stiprėjančias geopolitines įtampas ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus stiprėja, kad pajamos numatomos mažesnės, nei buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XIII-2696 „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, taip pat į išaugusią valdžios sektoriaus skolą bei poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

įgyvendindamas 2020 m. gegužės 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, rekomenduojama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas;

p r i i m a šį įstatymą.

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžetas – 11 252 105 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 263 546 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 15 828 064 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 062 717 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4 575 959 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).

 

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 48,19 procento, iš kurios pastovioji dalis – 43,08 procento, kintamoji dalis – 5,11 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,28 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 84,48 procento;

c) Klaipėdos miesto savivaldybei – 98,92 procento;

d) Neringos savivaldybei – 31,19 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 86,83 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 93,85 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 91,07 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 82,98 procento;

i) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 119 342 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas).

2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas).

3. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

 

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2021 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2021 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2. Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.

 

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

 

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2021 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 464,9 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

 

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2021 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 159 832 tūkst. eurų, iš jų 40 709 tūkst. eurų – 2019 metų įsiskolinimui padengti.

 

7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

2021 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,012, valstybinių pensijų bazės dydis – 58,70 euro.

 

8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 19,60 euro per mėnesį. 2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,9 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 11,76 euro per mėnesį.

 

9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2021 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 866 855 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).

 

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2021 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 777 370 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 345 000 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 101 000 tūkst. eurų. Per 2021 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 500 000 tūkst. eurų.

 

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2021 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 4 027 698 tūkst. eurų, iš jų 1 140 818 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2022 metais išpirkti.

 

12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2021 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 37 000 tūkst. eurų. 2021 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2021 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 25 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;

2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2021 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;

3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;

4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;

5) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.

2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti (toliau – valstybės biudžeto trumpalaikė paskola), taip pat tokios paskolos, suteiktos 2020 metais, ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Finansų ministerija netaiko išieškojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. negrąžintoms 2020 metais suteiktoms valstybės biudžeto trumpalaikėms paskoloms, iki priimamas sprendimas dėl Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų 2020 metų savivaldybių negautoms pajamoms padengti paskirstymo.

4. Savivaldybės 2022 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2021 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

 

14 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;

2) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms) ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2021 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;

3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją;

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

8) Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti;

10) perskirstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamiems Ateities ekonomikos DNR plano veiksmams ir projektams įgyvendinti numatytus asignavimus tarp asignavimų valdytojų, atsižvelgiant į veiksmų ir projektų įgyvendinimo eigą;

11) paskirstyti savivaldybėms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2020 metais savivaldybių negautoms pajamoms padengti, kartu nustatant šių lėšų įskaitymą 2020 metais suteiktų valstybės biudžeto trumpalaikių paskolų negrąžintai daliai ir nesumokėtoms palūkanoms padengti bei nepadengtos dalies ir nesumokėtų palūkanų grąžinimo sąlygas.

2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 5 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 5 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiama teisė:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,03 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; 

2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;

3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, t. y. valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2021 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu, apmokėti;

3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas neformaliajam vaikų švietimui, kurias savivaldybės perskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;

4) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei mažiausiai uždirbančių mokslo ir studijų akademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;

5) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti.

5. Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:

1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2020 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) naudoti 2020 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2020 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 20 straipsnio nuostatos.

6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių.

7. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

8. Kultūros ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti 1 000 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

2) paskirstyti savivaldybėms Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

9. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.

10. Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2020 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

11. Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

 

15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2021 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

 

 

16 straipsnis. Valstybės investicijų 2021–2023 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2021–2023 metų programa (šio įstatymo 7 priedas).

 

17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 8 priedas).

 

18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 9 priedas).

 

19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 10 priedas).

 

20 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu -7 procentai BVP 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama laikytis vidutinio laikotarpio tikslo.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

 

Tūkst. Eur

Pajamos

Iš viso

PAJAMOS

8 856 383

MOKESČIAI

8 414 731

Pajamų ir pelno mokesčiai

2 555 700

Gyventojų pajamų mokestis

1 838 955

Pelno mokestis

716 745

Turto mokesčiai

7 000

Nekilnojamojo turto mokestis

7 000

Prekių ir paslaugų mokesčiai

5 732 031

Pridėtinės vertės mokestis

4 033 743

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

25 100

Akcizai

1 586 785

Loterijų ir lošimų mokesčiai

20 700

Transporto priemonių mokesčiai

50 856

Mokesčiai už aplinkos teršimą

14 847

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

120 000

 

KITOS PAJAMOS

441 652

Turto pajamos

151 999

Palūkanos už paskolas

6 289

Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

217

Lietuvos banko pelno įmokos

13 770

Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

103 874

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

21 107

Angliavandenilių išteklių mokestis

1 975

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

4 767

Pajamos už prekes ir paslaugas

217 683

Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

89 638

Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

2 886

Konsulinis mokestis

20 000

Žyminis mokestis

9 667

Rinkliavos

40 811

Kitos pajamos

54 681

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

57 490

Kitos neišvardytos pajamos

14 480

 

SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

132 176

Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

124 526

Žemės realizavimo pajamos

28 127

Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

96 399

Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)

7 650

Akcijos ir kitos gautinos sumos

7 650

IŠ VISO

8 988 559

 

 

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

2 263 546

 

 

IŠ VISO

11 252 105

 

 

_______________________

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

2 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

I. RESPUBLIKOS PREZIDENTUI, SEIMUI, VYRIAUSYBEI ATSKAITINGOS INSTITUCIJOS

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

7 015

6 751

4 660

264

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

33 584

33 025

25 907

559

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

8 736

8 706

1 121

30

iš jų: asignavimai politinėms partijoms

5 502

5 502

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

1 296

1 271

1 054

25

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

9 693

9 565

8 282

128

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

940

940

377

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2 576

2 446

1 890

130

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

241

224

173

17

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1 928

1 928

1 026

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

462

462

394

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

53 794

47 134

15 900

6 660

Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

2 736

2 736

107

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

876

700

24

Nacionalinė sveikatos taryba

64

64

62

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

609

609

518

Nacionalinė šeimos taryba

112

112

70

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

570

570

422

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

330

330

277

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą

14 787

 

3 620

14 587

 

3 620

7 568

200

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 200

7 000

5 200

200

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

1 948

1 928

1 717

20

Etninės kultūros globos taryba

267

267

229

Viešųjų pirkimų tarnyba

2 907

2 704

2 384

203

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

36 276

32 070

26 238

4 206

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

13 105

11 444

9 216

1 661

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

23 082

19 637

15 709

3 445

II. MINISTERIJOS

Aplinkos ministerija

356 397

346 755

49 155

9 642

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

840 235

839 992

24 221

243

iš jų: COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

230 000

230 000

Energetikos ministerija

310 170

309 960

3 822

210

Finansų ministerija

1 854 432

1 814 100

125 052

40 332

iš jų:

Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas

iš jų: COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

 

61 147

 

397 448

 

396 000

 

 

1 597

 

61 147

 

397 448

 

396 000

 

 

1 597

 

Krašto apsaugos ministerija

1 028 068

688 464

355 875

339 604

Kultūros ministerija

234 432

218 415

57 526

16 017

iš jų: COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

2 500

2 500

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4 384 156

4 379 068

109 334

5 088

iš jų: COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

280 000

280 000

Susisiekimo ministerija

1 087 978

1 079 399

12 850

8 579

Sveikatos apsaugos ministerija

1 140 708

1 126 672

39 138

14 036

iš jų: COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

25 000

25 000

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1 679 546

1 672 807

168 232

6 739

Teisingumo ministerija

120 382

116 387

78 486

3 995

Užsienio reikalų ministerija

92 580

87 884

26 903

4 696

Vidaus reikalų ministerija

844 865

800 309

394 246

44 556

Žemės ūkio ministerija

1 046 552

1 040 121

48 465

6 431

III. MINISTRŲ VALDYMO SRIČIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

FINANSŲ MINISTRO VALDYMO SRITIS

Lietuvos statistikos departamentas

15 388

14 699

9 966

689

KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIS

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

8 437

8 073

6 687

364

Lietuvos nacionalinis muziejus

5 872

5 222

4 214

650

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

7 291

6 951

5 636

340

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

4 221

3 224

2 611

997

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

15 334

13 634

10 390

1 700

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

7 380

3 880

3 080

3 500

Nacionalinis Kauno dramos teatras

3 135

2 865

2 205

270

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

5 911

5 891

4 539

20

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

3 648

3 548

2 483

100

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

10 506

8 930

5 981

1 576

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 317

1 317

321

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

1 040

1 040

854

TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRITIS

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

1 176

1 166

946

10

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

31 887

30 947

22 242

940

IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

2 101

2 081

1 765

20

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

36 818

36 759

33 573

59

Nacionalinė teismų administracija

12 907

9 645

2 164

3 262

Teismai

80 554

80 506

74 027

48

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

3 158

3 123

2 104

35

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

147

147

95

Lietuvos administracinių ginčų komisija

1 928

1 908

1 685

20

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

648

635

551

13

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

9 121

6 624

4 953

2 497

V. ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI)

Vilniaus universitetas

87 010

86 566

444

iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

3 095

3 095

Vytauto Didžiojo universitetas

26 485

25 588

897

Kauno technologijos universitetas

35 529

35 529

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

28 573

27 400

1 173

Klaipėdos universitetas

7 333

7 333

Mykolo Romerio universitetas

6 564

6 195

369

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

29 119

29 119

Vilniaus dailės akademija

9 035

8 686

349

Lietuvos sporto universitetas

3 830

3 830

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

8 731

8 731

Lietuvos energetikos institutas

4 913

4 883

3 970

30

Nacionalinis vėžio institutas

1 715

1 715

1 130

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

1 857

1 857

1 545

Lietuvos istorijos institutas

2 936

2 936

2 335

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

1 933

1 933

1 686

Lietuvių kalbos institutas

1 838

1 838

1 544

Lietuvos socialinių mokslų centras

2 241

2 231

1 878

10

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

1 538

1 533

1 153

5

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

6 152

6 122

4 857

30

Gamtos tyrimų centras

5 337

5 287

4 216

50

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

11 584

11 534

8 714

50

Lietuvos mokslų akademija

5 628

3 547

2 829

2 081

Lietuvos mokslo taryba

22 329

22 329

2 370

Kauno kunigų seminarija

112

112

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

37

37

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

121

121

IŠ VISO:

15 828 064

15 287 526

1 865 805

540 538

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

3 priedas

 

2021 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ, VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ IŠ MOKESČIŲ DALIS IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS

 

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Iš viso

iš jų:

valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti

biudžetinių įstaigų pajamų įmokos

iš viso

iš jų pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

1

 

1

 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

100

 

100

 

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

150

 

150

 

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

 

900

900

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

13

 

13

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 200

 

7 200

7 200

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

30

 

30

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

7

 

7

 

Aplinkos ministerija

110 732

108 842

1 890

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2 266

1 787

479

 

Energetikos ministerija

8 596

8 596

 

 

Finansų ministerija

69 339

66 351

2 988

 

Krašto apsaugos ministerija

585

 

585

 

Kultūros ministerija

39 204

28 297

10 907

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

30 242

2 175

28 067

 

Susisiekimo ministerija

532 129

531 612

517

 

Sveikatos apsaugos ministerija

7 874

3 351

4 523

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

25 844

21 408

4 436

 

Teisingumo ministerija

3 192

1 900

1 292

 

Vidaus reikalų ministerija

7 823

 

7 823

 

Žemės ūkio ministerija

616

12

604

 

Lietuvos statistikos departamentas

10

 

10

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

220

 

220

 

Lietuvos nacionalinis muziejus

400

 

400

 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

330

 

330

 

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

120

 

120

 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

1 800

 

1 800

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

560

 

560

 

Nacionalinis Kauno dramos teatras

521

 

521

 

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

600

 

600

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

425

 

425

 

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

573

 

573

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2 500

 

2 500

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

1

 

1

 

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

12

 

12

 

Nacionalinė teismų administracija

32

 

32

 

Teismai

71

 

71

 

iš jų:

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2

 

2

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1

 

1

 

Lietuvos apeliacinis teismas

13

 

13

 

Vilniaus apygardos teismas

3

 

3

 

Kauno apygardos teismas

1

 

1

 

Klaipėdos apygardos teismas

7

 

7

 

Šiaulių apygardos teismas

1

 

1

 

Panevėžio apygardos teismas

1

 

1

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas

6

 

6

 

Kauno apylinkės teismas

8

 

8

 

Klaipėdos apylinkės teismas

3

 

3

 

Šiaulių apylinkės teismas

1

 

1

 

Panevėžio apylinkės teismas

2

 

2

 

Alytaus apylinkės teismas

2

 

2

 

Marijampolės apylinkės teismas

1

 

1

 

Telšių apylinkės teismas

1

 

1

 

Utenos apylinkės teismas

1

 

1

 

Vilniaus regiono apylinkės teismas

1

 

1

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas

15

 

15

 

Regionų apygardos administracinis teismas

1

 

1

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

50

 

50

 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

7 761

 

7 761

7 751

Lietuvos energetikos institutas

300

 

300

 

Nacionalinis vėžio institutas

720

 

720

 

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

25

 

25

 

Lietuvos istorijos institutas

23

 

23

 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

30

 

30

 

Lietuvių kalbos institutas

29

 

29

 

Lietuvos socialinių mokslų centras

87

 

87

 

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

330

 

330

 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

1 037

 

1 037

 

Gamtos tyrimų centras

420

 

420

 

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

1 000

 

1 000

 

Lietuvos mokslų akademija

25

 

25

 

IŠ VISO

866 855

774 331

92 524

15 851

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

4 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI TEISMAMS

 

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

4 242

4 239

3 984

3

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2 861

2 859

2 700

2

Lietuvos apeliacinis teismas

4 082

4 080

3 857

2

Vilniaus apygardos teismas

5 688

5 682

5 359

6

Kauno apygardos teismas

4 443

4 441

4 122

2

Klaipėdos apygardos teismas

2 693

2 692

2 548

1

Šiaulių apygardos teismas

2 003

2 002

1 885

1

Panevėžio apygardos teismas

1 966

1 965

1 866

1

Vilniaus miesto apylinkės teismas

9 262

9 259

8 477

3

Kauno apylinkės teismas

7 886

7 883

7 206

3

Klaipėdos apylinkės teismas

3 834

3 829

3 560

5

Šiaulių apylinkės teismas

4 913

4 911

4 211

2

Panevėžio apylinkės teismas

3 831

3 829

3 487

2

Alytaus apylinkės teismas

2 919

2 918

2 656

1

Marijampolės apylinkės teismas

2 719

2 718

2 488

1

Plungės apylinkės teismas

1 736

1 735

1 580

1

Tauragės apylinkės teismas

1 865

1 864

1 704

1

Telšių apylinkės teismas

1 822

1 821

1 671

1

Utenos apylinkės teismas

2 696

2 695

2 473

1

Vilniaus regiono apylinkės teismas

3 978

3 976

3 427

2

Vilniaus apygardos administracinis teismas

2 538

2 532

2 391

6

Regionų apygardos administracinis teismas

2 577

2 576

2 375

1

IŠ VISO:

80 554

80 506

74 027

48

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

5 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Dotacijos paskirties pavadinimas

Iš viso

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

35

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

59

iš jų:

piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

30

valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

29

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

918

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

574

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

138 455

iš jų:

socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

14 947

būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

3 100

socialinei paramai mokiniams

38 652

socialinėms paslaugoms

68 845

jaunimo teisių apsaugai

1 086

savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

9 700

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

2 125

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

24 925

iš jų:

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

24 675

neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

250

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

894 721

iš jų:

ugdymo reikmėms finansuoti

871 641

savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

21 908

 

koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti

1 172

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2 822

iš jų:

civilinės būklės aktams registruoti

2 076

valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

699

Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

47

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija

 

33 334

 

iš jų:

 

 

civilinei saugai

1 698

 

priešgaisrinei saugai

31 104

 

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

532

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerija

21 932

iš jų:

savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

34

žemės ūkio funkcijoms atlikti

8 832

valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

 

11 566

 

savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

1 500

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

1 567

IŠ VISO

 

1 119 342

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

6 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

 

Tūkst. Eur

Savivaldybės pavadinimas

Prognozuoja-mos pajamos

iš jų

Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)

gyventojų pajamų mokestis

iš jo:

naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

20182020 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti

pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti

minimaliajai mėnesinei algai padidinti

mokytojų, dirbančių pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, darbui apmokėti

Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimams įgyvendinti

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

Vilniaus miesto

387 551

333 500

16 969

1 304

897

1 160

1 043

225

1 953

19,4982

Alytaus miesto

33 019

31 291

5 447

103

99

119

98

21

 

1,8295

Birštono

5 964

5 743

3 085

40

21

26

18

2

 

0,3358

Druskininkų

12 883

11 960

1 237

73

33

44

29

6

 

0,6993

Kauno miesto

200 123

177 354

9 245

803

457

440

522

111

 

10,3691

Klaipėdos miesto

110 341

97 668

6 778

489

292

523

386

65

 

5,7102

Marijampolės

33 929

30 427

2 670

184

91

160

67

21

 

1,7789

Neringos

6 255

5 727

486

29

30

30

21

 

 

0,3348

Palangos miesto

15 957

12 766

1 416

84

45

79

64

6

 

0,7464

Panevėžio miesto

53 734

49 044

3 688

327

149

239

96

34

 

2,8674

Šiaulių miesto

64 746

58 889

5 241

312

181

213

182

42

 

3,4430

Visagino

15 175

14 949

4 229

109

44

122

79

6

 

0,8740

Akmenės rajono

14 768

13 885

3 652

92

41

50

49

7

 

0,8118

Alytaus rajono

15 187

14 673

969

70

23

48

19

4

 

0,8579

Anykščių rajono

16 735

15 900

3 101

95

49

61

24

6

 

0,9296

Biržų rajono

14 943

14 062

1 404

96

44

91

23

6

 

0,8222

Ignalinos rajono

10 976

10 318

2 036

78

33

50

25

3

 

0,6033

Jonavos rajono

28 031

26 642

4 226

127

67

120

74

15

 

1,5576

Joniškio rajono

14 829

12 964

1 833

84

38

64

49

6

 

0,7579

Jurbarko rajono

16 844

15 669

2 126

92

47

111

25

8

 

0,9161

Kaišiadorių rajono

18 608

16 598

1 718

103

52

80

54

11

 

0,9704

Kauno rajono

60 810

58 317

2 738

225

118

282

99

30

 

3,4095

Kėdainių rajono

28 686

26 617

2 119

177

78

158

59

16

 

1,5562

Kelmės rajono

17 820

17 191

3 242

97

52

67

26

8

 

1,0051

Klaipėdos rajono

39 260

36 717

2 276

189

103

164

91

16

 

2,1467

Kretingos rajono

22 068

20 561

1 407

118

60

105

83

13

 

1,2021

Kupiškio rajono

11 086

10 323

1 474

65

30

62

27

5

 

0,6035

Lazdijų rajono

12 149

11 693

1 746

50

24

55

25

6

 

0,6836

Mažeikių rajono

32 173

30 583

3 309

227

103

165

112

19

 

1,7880

Molėtų rajono

11 413

10 844

1 264

69

33

55

29

5

 

0,6340

Pakruojo rajono

13 623

11 844

1 750

93

39

86

21

5

 

0,6925

Panevėžio rajono

21 901

20 851

1 561

145

59

130

24

9

 

1,2191

Pasvalio rajono

15 864

14 216

1 663

107

47

82

44

8

 

0,8311

Plungės rajono

20 197

19 063

1 374

116

58

99

86

12

 

1,1145

Prienų rajono

15 695

14 760

1 368

97

46

72

56

8

 

0,8629

Radviliškio rajono

23 533

21 574

3 089

155

61

143

51

12

 

1,2613

Raseinių rajono

18 696

17 591

1 464

88

52

65

46

10

 

1,0285

Rokiškio rajono

18 966

17 796

2 180

128

59

118

48

8

310

1,0405

Skuodo rajono

10 938

10 337

1 427

59

32

45

28

5

 

0,6044

Šakių rajono

17 565

15 920

1 481

127

49

121

43

9

 

0,9308

Šalčininkų rajono

19 505

18 969

2 531

131

47

147

55

12

 

1,1090

Šiaulių rajono

24 586

23 127

1 709

132

60

133

55

10

 

1,3521

Šilalės rajono

14 542

13 879

1 915

103

46

71

59

8

 

0,8114

Šilutės rajono

23 918

22 610

1 600

133

69

116

54

14

 

1,3219

Širvintų rajono

9 697

9 011

714

61

28

38

25

5

 

0,5268

Švenčionių rajono

15 122

13 942

1 257

80

41

67

40

7

 

0,8151

Tauragės rajono

22 867

21 345

1 359

118

56

89

66

13

 

1,2479

Telšių rajono

24 237

23 516

2 291

144

67

144

55

14

 

1,3749

Trakų rajono

22 036

20 768

1 278

124

58

29

46

11

 

1,2142

Ukmergės rajono

21 453

20 036

2 232

116

56

121

65

11

 

1,1714

Utenos rajono

23 087

21 435

2 055

155

67

119

33

11

 

1,2532

Varėnos rajono

14 189

13 790

2 002

84

44

67

32

6

 

0,8062

Vilkaviškio rajono

22 131

20 919

2 591

124

63

99

76

12

 

1,2230

Vilniaus rajono

66 083

61 951

3 750

308

138

387

76

33

 

3,6220

Zarasų rajono

11 265

10 786

2 258

58

30

51

34

4

 

0,6306

Elektrėnų

17 363

15 617

1 130

96

48

76

52

8

 

0,9131

Kalvarijos

6 435

6 205

911

39

19

27

15

3

 

0,3628

Kazlų Rūdos

6 693

6 218

409

33

17

35

34

4

 

0,3635

Pagėgių

5 746

4 944

597

46

19

35

11

2

 

0,2891

Rietavo

4 725

4 517

461

32

16

32

17

3

 

0,2641

IŠ VISO

1 878 721

1 710 412

151 538

9 143

4 825

7 787

4 845

1 000

2 263

100

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

7 priedas

 

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2021–2023 METŲ PROGRAMA

(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

 

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2021–2023 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

 

 

 

Tūkst. Eur

Sritis

2021

metams

2022

metams

2023

metams

Valstybės valdymas

28 834

38 078

30 847

Krašto apsauga

119 904

115 736

152 181

Viešoji tvarka

8 471

1 641

1 229

Švietimas

203 216

89 100

60 095

Sveikatos apsauga

63 531

27 013

17 823

Socialinė apsauga

26 306

22 020

15 919

Aplinkos apsauga

110 736

85 769

28 113

Kultūra

75 713

44 948

32 755

Žemės ūkis

27 225

19 201

13 079

Visuomenės apsauga

166 250

79 947

27 408

Transportas ir ryšiai

565 470

478 062

464 792

Kita veikla

19 473

27 745

17 550

IŠ VISO

1 415 129

1 029 260

861 791

_______________________

 


 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

8 priedas

 

2021 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO)FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

Tūkst. Eur

1.

Numatomas lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d

356 936

2.

Įplaukos 2021 metais

62 647

2.1.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus

3 450

2.2.

50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų

36 949

2.3.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus

6 684

2.4.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus

14 064

2.5.

lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą

1 500

3.

2021 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti, radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

3 000

4.

Išlaidos 2021 metais

1 941

iš jų:

4.1.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

1 941

5.

Lėšos, kurios atitinkamais metais gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2023 m. gruodžio 31 d.

400 000

6.

Numatomas lėšų likutis 2022 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 4)

417 642

_______________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

9 priedas

 

2021 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.

82 690

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

26 079

 

2.2.

 

 

2.3.

 

2.4.

Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti

 

Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas

 

Kitos teisėtai gautos lėšos

 

 

500

 

0

 

250

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

26 829

4.

IŠLAIDOS

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

33 094

4.2.

Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas

15

4.3.

Garantinio fondo administravimo išlaidos

247

4.4.

Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos

15

5.

Iš viso išlaidų

33 371

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

76 148

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

10 priedas

 

2021 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO  1 D.

95 739

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

 

26 079

 

2.2.

 

2.3.

Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas

 

Kitos teisėtai gautos lėšos

0

 

0

 

3. 

Iš viso pajamų ir įplaukų

26 079

 

4.

 

IŠLAIDOS

 

 

4.1.

 

Išmokos darbuotojams

 

 

10 128

4.2.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos

163

4.3.

Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos

20

 

5.

Iš viso išlaidų

10 311

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

111 507

 

_______________________