Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
IKITEISMINIO GINČŲ DĖL MOKESČIŲ

NAGRINĖJIMO TVARKOS

įstatymAS

2020 m.                       d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato privalomo ikiteisminio ginčų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų dėl mokesčių ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Mokestinių ginčų komisijoje, Mokestinių ginčų komisijos statusą, sudarymo tvarką ir kompetenciją. 

2 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos kompetencija

1. Mokestinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus pagal asmenų pateikiamus skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, kai šiais aktais:

1) apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis ir (ar) apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti su mokesčiu susijusi bauda, delspinigiai ar palūkanos;

2) atsisakyta grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar sumokėtą per didelę baudą, delspinigius ar palūkanas;

3) atliktas mokesčio permokos (skirtumo), baudos, delspinigių ar palūkanų įskaitymas (grąžinimas);

4) neatleista nuo baudų, delspinigių ar palūkanų mokėjimo.

2. Mokestinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka taip pat nagrinėja ginčus pagal asmenų skundus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų individualių administracinių aktų nepriėmimo.

3. Mokestinių ginčų komisija nagrinėja šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus ginčus tik dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, kai tai yra nurodyta konkrečiuose mokesčių įstatymuose.

4. Mokestinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja mokestinius ginčus, kuriems taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnyje nustatyta mokestinių ginčų procedūra, kai ginčas kyla tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus, įskaitant ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų.

3 straipsnis. Teisė kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją

Į Mokestinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeistos.

4 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijai pateikiamo skundo forma ir turinys

1. Mokestinių ginčų komisijai paduodamame skunde (toliau – skundas) turi būti nurodyti:

1) Mokestinių ginčų komisijos, kuriai teikiamas skundas, pavadinimas;

2) skundo surašymo data ir vieta;

3) skundą paduodančio asmens (toliau – pareiškėjas) vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamosios vietos (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat pareiškėjo atstovo, jeigu toks yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinomi, – ir atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

4) viešojo administravimo subjekto, kurio individualus administracinis aktas arba veiksmai (neveikimas) skundžiami, pavadinimas;

5) konkretus skundžiamas individualus administracinis aktas, jo numeris, priėmimo data ar konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), jo įvykdymo data;

6) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinomi), gyvenamosios vietos (buveinės) adresas, jeigu žinomi, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos adresai, kitų įrodymų buvimo vieta; informacija apie kliūtis pateikiant įrodymus;

8) pareiškėjo reikalavimas;

9) prie skundo pridedamų dokumentų sąrašas.

2. Skundas rengiamas rašytine forma ir gali būti pateikiamas šiais būdais: tiesiogiai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu. Skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

3. Skundas turi būti surašomas lietuvių kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo vertimas į lietuvių kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo priedams.

4. Prie skundo pridedami šie priedai:

1) skundžiamas individualus administracinis aktas;

2) dokumentas, patvirtinantis skundžiamo individualaus administracinio akto gavimo datą, arba kai skundžiamas neveikimas, – reikalavimų, prieštaravimų viešojo administravimo subjektui įteikimo datą;

3) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

5. Skunde turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą Mokestinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas. Tokiu atveju vertėją parenka ir išlaidas už jo suteiktas paslaugas apmoka Mokestinių ginčų komisija. Vertėją gali pakviesti pareiškėjas savo iniciatyva, tačiau tokiu atveju jis turi sumokėti jam už suteiktas paslaugas.

5 straipsnis. Skundų padavimo tvarka ir terminai, atsiliepimas į skundą

1. Skundas paduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus administracinio akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba nuo termino individualiam administraciniam aktui priimti pasibaigimo dienos.

2. Skundas paduodamas tiesiogiai Mokestinių ginčų komisijai arba per viešojo administravimo subjektą, kurio individualus administracinis aktas skundžiamas.

3. Paduodamo skundo, jo priedų ir kitų prie skundo pridedamų dokumentų egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir vienas egzempliorius dar liktų Mokestinių ginčų komisijoje, išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Kai skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir skundo priedų skaitmeninės kopijos.

4. Kai skundas paduodamas per viešojo administravimo subjektą, pastarasis per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos Mokestinių ginčų komisijai persiunčia skundą, jo priedus bei visą turimą su skundu susijusią medžiagą.

5. Kai skundas paduodamas tiesiogiai Mokestinių ginčų komisijai, Mokestinių ginčų komisija išsiunčia skundo kopijas atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovas per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos pateikia Mokestinių ginčų komisijai visą turimą su skundu susijusią medžiagą.

6. Atsakovas, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo per 14 dienų nuo skundo (jo kopijos) gavimo dienos turi teisę pateikti Mokestinių ginčų komisijai rašytinį atsiliepimą į skundą. Mokestinių ginčų komisija gali įpareigoti atsakovą per šioje dalyje nustatytą terminą pateikti rašytinį atsiliepimą į skundą. Mokestinių ginčų komisijai pateikiamo atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai bylos šaliai ir vienas egzempliorius dar liktų Mokestinių ginčų komisijoje, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Gavus rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami bylos šalims.

6 straipsnis. Praleisto termino skundui paduoti atnaujinimas

1. Pareiškėjo prašymu praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jeigu Mokestinių ginčų komisija nusprendžia, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

2. Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami šias priežastis patvirtinantys įrodymai. Prašymas paduodamas kartu su skundu.

3. Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti išnagrinėjamas ir sprendimas dėl praleisto termino atnaujinimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui paduoti, surašomas motyvuotas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atsisakoma priimti skundą nagrinėti. Atnaujinusi skundo padavimo terminą, Mokestinių ginčų komisija sprendžia, ar skundas gali būti priimtas nagrinėti.

7 straipsnis. Skundo priėmimas, trūkumų pašalinimas, bylų sujungimas ir išskyrimas

1. Mokestinių ginčų komisija sprendžia, ar skundas gali būti priimtas nagrinėti per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos, o šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo skundo padavimo termino atnaujinimo dienos.

2. Mokestinių ginčų komisija sprendimu pareiškėjui nustato 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir tai trukdo tinkamai jį išnagrinėti.

3. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo trūkumus, skundas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o skundo išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo trūkumų pašalinimo dienos.

4. Mokestinių ginčų komisija sprendimu atsisako priimti skundą nagrinėti, jeigu:

1) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;

2) skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas asmuo;

3) skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai;

4) praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;

5) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas ginčas arba dėl ginčo yra priimtas sprendimas nutraukti bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Mokestinių ginčų komisijoje ar teisme;

6) per nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

5. Kai Mokestinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų, pateiktų dėl to paties atsakovo priimto individualaus administracinio akto, Mokestinių ginčų komisija gali šių skundų nagrinėjimą sujungti į vieną bylą.

6. Kai skunde yra daugiau kaip vienas reikalavimas, Mokestinių ginčų komisija gali kai kuriuos reikalavimus išskirti į atskirą bylą (atskiras bylas).

8 straipsnis. Skundo atsiėmimas ar atsisakymas

1. Pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą, iki jis bus priimtas. Jeigu pareiškėjas atsiima skundą, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis).

2. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo iki Mokestinių ginčų komisijos posėdžio pabaigos. Mokestinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

9 straipsnis. Skundo nagrinėjimo terminai, sustabdymas

1. Mokestinių ginčų komisija turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

2. Mokestinių ginčų komisija turi teisę nustatyti terminus atskiriems skundo nagrinėjimo procesiniams veiksmams atlikti, jei tokių terminų nėra nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

3. Mokestinių ginčų komisija gali priimti sprendimą sustabdyti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu:

1) miršta asmuo, kuris buvo bylos šalis, arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą;

2) bylos šalis netenka veiksnumo tam tikroje srityje;

3) Mokestinių ginčų komisija paskiria ekspertizę;

4) priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinę reikšmę turinčio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos;

5) dėl ginčijamų sumų pradedamos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos keliui į mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą užkirsti, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo“;

6) pareiškėjas ir atsakovas pradėjo susitarimo dėl mokestinių prievolių dydžio procedūrą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį;

7) Mokestinių ginčų komisija kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydama prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo;

8) Mokestinių ginčų komisija įpareigoja bet kurią bylos šalį pateikti dokumentus, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant ginčą.

4. Skundo nagrinėjimas sustabdomas:

1) šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas arba iki neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui bus paskirtas atstovas pagal įstatymą;

2) šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, – iki bus atlikta ekspertizė;

3) šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytu atveju, – iki Mokestinių ginčų komisija sužinos, kad minėtame punkte nurodytas subjektas priėmė sprendimą dėl juridinio fakto buvimo ar nebuvimo;

4) šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, – iki bus baigtos minėtuose punktuose nurodytos procedūros;

5) šio straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytu atveju, – iki bus gautas prejudicinis sprendimas;

6) šio straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytu atveju, – iki bus gauti šiame punkte nurodyti dokumentai.

5. Sustabdžius skundo nagrinėjimą, sustabdomi visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai.

6. Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą skundo nagrinėjimą atnaujinti per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą dienos.

10 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai, kiti dalyviai

1. Bylos šalimis laikomi: pareiškėjas – skundą padavęs asmuo; atsakovas – viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai ar šių aktų nepriėmimas skundžiami; tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos).

2. Mokestinių ginčų komisija savo iniciatyva ar pagrįstu pareiškėjo arba atsakovo prašymu turi teisę įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis dalyvauti ginčo sprendimo procese.

3. Mokestinių ginčų komisija, savo iniciatyva ar pagrįstu bylos šalies prašymu nustačiusi, kad ginčo sprendimas neturės poveikio įtraukto trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, pašalina jį iš ginčo nagrinėjimo proceso.

4. Nagrinėjant skundą Mokestinių ginčų komisijai, netinkamas atsakovas gali būti pakeičiamas tinkamu atsakovu tik su pareiškėjo sutikimu. Jeigu pareiškėjas nesutinka pakeisti atsakovo, Mokestinių ginčų komisija bylą toliau nagrinėja iš esmės.

5. Ginčo nagrinėjimo procese, esant poreikiui, dalyvauja ir kiti asmenys: vertėjai, specialistai, ekspertai, liudytojai (toliau – kiti bylos dalyviai), kurie gali suteikti reikšmingos sprendžiant ginčą informacijos ar užtikrinti tinkamą ginčo nagrinėjimo procesą. Dėl jų dalyvavimo sprendimą priima Mokestinių ginčų komisija savo iniciatyva ar pagrįstu bylos šalies prašymu.

6. Bylos šalies įgaliotu atstovu Mokestinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Bylos šalių teisės ir pareigos

1. Bylos šalių procesinės teisės yra lygios. Šiame įstatyme gali būti nustatyti atskirų bylos šalių procesinių teisių ypatumai. Bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Mokestinių ginčų komisijos sprendimus, juos apskųsti ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

2. Bylos šalys ar kiti bylos dalyviai turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su bylos medžiagos dokumentais, Mokestinių ginčų komisijos leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Mokestinių ginčų komisija savo iniciatyva arba bylos šalies, pateikusios bylos medžiagos dokumentus, prašymu gali neleisti susipažinti su šiais dokumentais ir neteikti jų kopijų (skaitmeninių kopijų) nuorašų bei išrašų kitoms byloms šalims ar kitiems bylos dalyviams, mutatis mutandis taikydama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas. Mokesčio už bylos medžiagos dokumentų kopijas dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Bylos šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, tinkamai vykdyti savo pareigas, aktyviai domėtis bylos nagrinėjimo eiga, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus bei argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

12 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos teisės

1. Nagrinėdama skundą Mokestinių ginčų komisija gali įpareigoti bylos šalis per Mokestinių ginčų komisijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip septynios dienos, pateikti su ginču susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus.

2. Mokestinių ginčų komisija turi teisę iš kitų valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų bei kitų asmenų gauti reikalingus dokumentus, paaiškinimus, išvadas ar informaciją, susijusius su jos kompetencijai priskirtų klausimų nagrinėjimu. Nurodyta medžiaga turi būti pateikta per Mokestinių ginčų komisijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo Mokestinių ginčų komisijos reikalavimo gavimo dienos.

3. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti paskiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 ir 62 straipsnių bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatos. Paskirtai ekspertizei apmokėti mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2-7 dalys.

4. Mokestinių ginčų komisija turi ir kitas šiame ir kituose įstatymuose nurodytas teises.

13 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos nario ir kitų asmenų nusišalinimas

1. Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą (privalo pareikšti, kad nusišalina) esant nors vienai iš šių aplinkybių:

1) jei jis yra bylos šalies giminaitis;

2) jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

3) jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

2. Specialistas, ekspertas, vertėjas ir posėdžio sekretorius negali dalyvauti nagrinėjant bylą (privalo pareikšti, kad nusišalina), jei yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Ekspertas taip pat turi nusišalinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Faktas, kad specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius dalyvavo anksčiau nagrinėjant bylą kaip specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius, nėra pagrindas jį nušalinti.

3. Šiame straipsnyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys.

14 straipsnis. Skundo nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje

1. Mokestinių ginčų komisijos pirmininko pranešėju paskirtas Mokestinių ginčų komisijos narys organizuoja skundo nagrinėjimą.

2. Mokestinių ginčų komisija rengia posėdį, kuriame bylos šalys ir kiti bylos dalyviai turi teisę pasisakyti nagrinėjamo ginčo klausimais, pateikti dokumentus, argumentus ar paaiškinimus, šiame įstatyme nustatytais pagrindais pareikšti nušalinimus, taip pat bylos šaliai ir kitiems bylos dalyviams užduoti klausimų, susijusių su nagrinėjamu ginču, bei atsakyti į kitos šalies klausimus. Mokestinių ginčų komisijos nariai taip pat gali užduoti klausimų bylos šalims ir jų atstovams bei kitiems bylos dalyviams. Bylos šalių prašymai dėl nušalinimo sprendžiami per Mokestinių ginčų komisijos posėdį nedelsiant. Mokestinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti posėdyje dalyvaujančių asmenų kalbėjimą, jeigu nukrypstama nuo nagrinėjamo ginčo esmės.

3. Bylos šalims, jų atstovams ir kitiems bylos dalyviams raštu skunde nurodytais adresais pranešama apie Mokestinių ginčų komisijos posėdžio vietą, datą, laiką ir pateikiama kita reikšminga informacija. Nurodytų asmenų neatvykimas į posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą ir priimti sprendimą. Jeigu su skundo nagrinėjimu susijusių klausimų negalima išspręsti per vieną posėdį, gali būti surengta ir daugiau posėdžių.

4. Bylos šalių, jų atstovų, kitų bylos dalyvių dalyvavimas Mokestinių ginčų komisijos posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Mokestinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka naudojant šias technologijas turi būti užtikrintas patikimas bylos šalių, jų atstovų, kito bylos dalyvio tapatybės nustatymas ir objektyvumas šiems asmenims pateikiant paaiškinimus, parodymus, klausimus bei prašymus.

5. Mokestinių ginčų komisijos posėdžiui, kuriame dalyvauja bylos šalys ir kiti bylos dalyviai, vadovauja Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas komisijos narys (toliau – posėdžio pirmininkas). Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys Mokestinių ginčų komisijos nariai.

6. Mokestinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie nagrinėjamo ginčo dalyką, bylos šalis, posėdyje dalyvaujančius Mokestinių ginčų komisijos narius, kitus bylos dalyvius, posėdžio tvarką, pareiškėjo skundo reikalavimų esmę. Posėdžio pirmininkas išaiškina bylos šalims ir kitiems bylos dalyviams jų teises ir pareigas, procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmes. Per posėdį nagrinėjami kiti įrodymai: liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, ekspertų išvados ir kita.

7. Skundo nagrinėjimo eigai fiksuoti per Mokestinių ginčų komisijos posėdį rašomas protokolas arba daromas garso įrašas, prilyginamas protokolui. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima posėdžio pirmininkas. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su posėdžio protokolu (garso įrašu ar rašytiniu dokumentu), taip pat gauti posėdžio protokolo (garso įrašo) skaitmeninę kopiją, nuorašą ar išrašą. Posėdžio protokolo (garso įrašo) surašymo (įrašymo) reikalavimus, susipažinimo su protokolu (garso įrašu), protokolo kopijų, nuorašų ar išrašų, garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo ir pateikimo tvarką nustato Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas.

8. Mokestinių ginčų komisija, nagrinėdama skundą, mutatis mutandis vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsniu ir turi teisę priimti sprendimą skirti baudą.

15 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo priėmimas

1. Mokestinių ginčų komisijos sprendimai priimami Mokestinių ginčų komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Mokestinių ginčų komisijos nariai privalo balsuoti dėl sprendimo, o nario balso teisė negali būti perduota. Jei dėl priimamo sprendimo Mokestinių ginčų komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo posėdžio pirmininkas. Mokestinių ginčų komisijos narių balsus suskaičiuoja ir rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas. 

2. Mokestinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims ir kitiems bylos dalyviams nesiunčiama, bet pridedama prie bylos.

3. Mokestinių ginčų komisijos sprendime įrašomi: sprendimo priėmimo vieta ir data; Mokestinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo jį priėmę Mokestinių ginčų komisijos nariai. 

4. Įsiteisėję Mokestinių ginčų komisijos sprendimai, kuriais išnagrinėjami skundai, skelbiami Mokestinių ginčų komisijos interneto svetainėje šios komisijos pirmininko nustatyta tvarka. Mokestinių ginčų komisija, skelbdama šioje dalyje nurodytus sprendimus, neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų, susijusių su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, taip pat gimimo datos bei vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso ir specialių kategorijų asmens duomenų.

5. Kol Mokestinių ginčų komisijos priimtas sprendimas nėra įvykdytas, Mokestinių ginčų komisija gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime rastus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Taisymų klausimas išsprendžiamas priimant atskirą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, nedalyvaujant bylos šalims ir kitiems bylos dalyviams.

16 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos priimamų sprendimų rūšys

1. Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą ar jo dalį ir panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;

3) patenkinti skundą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti naują sprendimą, pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą nurodymą.

2. Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) pareiškėjas atsisakė skundo;

2) pareiškėjas ir atsakovas pasirašo Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje nurodytą susitarimą;

3) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti pareiškėjo teisių;

4) skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai;

5) yra įsiteisėjęs Mokestinių ginčų komisijos ar teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba ginčo nagrinėjimas nutrauktas;

6) paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas.

3. Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą skundą palikti nenagrinėtą, jeigu:

1) skundą padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;

2) skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas asmuo;

3) yra pateiktas skundas Mokestinių ginčų komisijai ar teismui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

4) paaiškėja, kad skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, jeigu pareiškėjas per Mokestinių ginčų komisijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.

4. Skundo nagrinėjimą nutraukus, vėl kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

5. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją su skundu šio įstatymo nustatyta tvarka.

6. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti pagal šį įstatymą priimti Mokestinių ginčų komisijos sprendimai kitą darbo dieną nuo jų priėmimo išsiunčiami bylos šalims.

17 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimas ir įsiteisėjimas

1. Bylos šalis, nesutinkanti su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 8 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, turi teisę jį apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

2. Teismui neapskųstas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui.

3. Teismui apskųstas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas pirmosios instancijos teismo, įsiteisėja pasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminui ir jo neapskundus apeliacine tvarka. Apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, Mokestinių ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, jeigu jis nėra panaikintas apeliacinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.

18 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas

1. Mokestinių ginčų komisijos įsiteisėjusį sprendimą privalo vykdyti bylos šalys.

2. Įsiteisėjusio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija su žyma „Įsiteisėjęs“ išsiunčiama bylos šalims.

3. Įsiteisėjęs Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, taip pat Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nutraukti bylą pareiškėjui ir atsakovui pasirašius taikų susitarimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo kopijos gavimo dienos arba per kitą Mokestinių ginčų komisijos nurodytą terminą.

4. Neįvykdžius įsiteisėjusio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, sprendimas vykdomas mokesčių įstatymų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Bylos proceso atnaujinimas

1. Bylos, baigtos įsiteisėjusiu ir teismui neapskųstu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, kai:

1) naujai paaiškėja esminių ginčo aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui ginčo nagrinėjimo metu;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti melagingi liudytojo parodymai, melaginga eksperto išvada, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas ir dėl to buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant ginčą;

4) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą;

5) pareiškėjas buvo neveiksnus tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą;

6) mokestinį ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija;

7) pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą;

8) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas;

9) būtina užtikrinti vienodą ginčų nagrinėjimo praktiką.

2. Prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo turi teisę paduoti pareiškėjas.

3. Prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo Mokestinių ginčų komisijai gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjui, praleidusiam prašymo dėl bylos proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

4. Prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo turi atitikti šiame įstatyme nurodytus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, taip pat šiame prašyme nurodomi: bylos proceso atnaujinimo pagrindas, motyvai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas terminų skaičiavimas. Prie prašymo dėl bylos proceso atnaujinimo turi būti pridedami bylos proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai.

5. Mokestinių ginčų komisija prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo išnagrinėja per 30 darbo dienų nuo jo gavimo dienos ir priima sprendimą:

1) atsisakyti atnaujinti bylos procesą, kai yra praleistas šio įstatymo nustatytas prašymo dėl bylos proceso atnaujinimo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar tokį prašymą Mokestinių ginčų komisija atmeta arba kai prašymas nepagrįstas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos proceso atnaujinimo pagrindais;

2) atnaujinti bylos procesą, jeigu prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus šiame įstatyme nustatyto prašymo padavimo termino arba tokį terminą Mokestinių ginčų komisija atnaujina ir jis yra pagrįstas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos proceso atnaujinimo pagrindais.

6. Atnaujinus bylos nagrinėjimo procesą, skundas nagrinėjamas iš naujo pagal šiame įstatyme nustatytas taisykles.

7. Mokestinių ginčų komisijai priėmus naują sprendimą, ankstesnis sprendimas panaikinamas.

8. Prašymo dėl bylos proceso atnaujinimo padavimas, taip pat Mokestinių ginčų komisijos sprendimas atnaujinti procesą nesustabdo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, vykdymo.

9. Mokestinių ginčų komisija, gavusi prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo, turi teisę sustabdyti sprendimo, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, vykdymą, iki bus išnagrinėtas šis prašymas ar, atnaujinus bylos procesą, iki bus išnagrinėtas skundas.

20 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos statusas

1. Mokestinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Mokestinių ginčų komisijai vadovauja jos pirmininkas.

2. Vyriausybė įgyvendina Mokestinių ginčų komisijos savininko teises ir pareigas bei tvirtina jos nuostatus. Mokestinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei.

3. Mokestinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus, sprendimus priima savarankiškai, nešališkai ir nepriklausomai.

21 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos sudėtis, narių paskyrimas eiti pareigas ir atleidimas iš jų, darbo apmokėjimas

1. Mokestinių ginčų komisiją sudaro jos pirmininkas ir keturi nariai, skiriami ketveriems metams. Mokestinių ginčų komisijos pirmininką ir narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Ministras Pirmininkas teikia Vyriausybei Mokestinių ginčų komisijos pirmininko ir narių kandidatūras iš pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašo (toliau – Pretendentų sąrašas). Tas pats asmuo Mokestinių ginčų komisijos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

2. Mokestinių ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

1)    turi Lietuvos Respublikos pilietybę;

2)    yra ne vyresnis nei 65 metų;  

3)    yra nepriekaištingos reputacijos;

4)    turi aukštąjį universitetinį finansų, teisės ar ekonomikos srities išsilavinimą – bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą; 

5)    turi ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje;

6)    yra išlaikęs pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius egzaminą (toliau – egzaminas).

3. Reikalavimas išlaikyti egzaminą netaikomas:

1) asmenims, turintiems finansų, teisės ar ekonomikos krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį;

2) asmenims, išlaikiusiems pretendentų į teisėjus egzaminą, jei nuo egzamino iki šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dienos nepraėjo penkeri metai.

4. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Mokestinių ginčų komisijos nariu, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;

2) yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio pareigų arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

5. Pasibaigus Mokestinių ginčų komisijos narių paskyrimo terminui, Mokestinių ginčų komisijos nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai.

6. Mokestinių ginčų komisijos nariai turi teisę atsistatydinti. Mokestinių ginčų komisijos narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus paskyrimo terminui, kai jis:

1) atsistatydina savo noru;

2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;

4) neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu);

6) jam sukanka 65 metai.

7. Mokestinių ginčų komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis:

1) išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

2) miršta.

8. Mokestinių ginčų komisijos nariai yra valstybės pareigūnai. Mokestinių ginčų komisijos narių darbas Mokestinių ginčų komisijoje laikomas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokestinių ginčų komisijos nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, sumokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai.

9. Mokestinių ginčų komisijos nariams taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38, 39 ir 42 straipsniai, jiems, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos, ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus. Mokestinių ginčų komisijos nariams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.

10. Mokestinių ginčų komisijos narys pareigas gali eiti tik Mokestinių ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. Be to, mokestinių ginčų komisijos narys gali dalyvauti savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose bei veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurios siekia konkrečių ir išmatuojamų tikslų, suderinamų su įstaigos tikslais, kurioms yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, bei gauti už tai atlygį. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius, kurie yra ne didesni negu dviguba konkretaus nario pareiginė alga, nustato įstaigos vadovas. Kai apmokama už darbo laiką, kurį narys dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų nariui nemokamas.

11. Mokestinių ginčų komisijos veiklą užtikrina administracija, kurią sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Mokestinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką bei darbo sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

22 straipsnis. Pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius dokumentų tikrinimas, jų egzaminavimas, įrašymas į Pretendentų sąrašą ir atranka

1. Pretendentas į Mokestinių ginčų komisijos narius pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus, ir jei egzistuoja šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, – tai įrodančius dokumentus. Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad pretendentas atitinka minėtus reikalavimus ir egzistuoja šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, jo duomenis įtraukia į Pretendentų sąrašą. Jei minėtų aplinkybių nėra, pretendento duomenis į Pretendentų sąrašą įtraukia tada, kai jis išlaiko egzaminą.

2. Teisingumo ministerija, nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pretendento atitikties šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytiems reikalavimams, motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui. Šis Teisingumo ministerijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienus metus, išskyrus atvejus, kai yra daugiau kaip penkiolika pretendentų į Mokestinių ginčų komisijos narius, kurie atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus ir turi laikyti egzaminą. Tokiu atveju Teisingumo ministerija egzaminą organizuoja ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio pretendento dokumentų gavimo dienos.

4. Egzamino komisiją trejiems metams iš 5 narių sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, jis taip pat patvirtina šios komisijos nuostatus. Egzamino komisijos nariais skiriami: vienas Teisingumo ministerijos atstovas, du Teisėjų tarybos deleguoti atstovai ir du mokslo ir studijų institucijų deleguoti atstovai. Egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Egzamino komisijos narių darbas egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Egzamino programą tvirtina teisingumo ministras. Egzamino komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Jei asmuo, išlaikęs egzaminą, per penkerius metus nepaskiriamas Mokestinių ginčų komisijos nariu, egzamino rezultatai netenka galios. Jei asmuo, išlaikęs egzaminą, paskiriamas Mokestinių ginčų komisijos nariu, egzamino rezultatai galioja tol, kol jis eina Mokestinių ginčų komisijos nario pareigas, neatsižvelgiant į kadencijų skaičių.

6. Pretendentų sąrašą tvarko Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras tvirtina asmenų įrašymo į Pretendentų sąrašą tvarką.

7. Pretendentus į laisvas ar atsilaisvinančias Mokestinių ginčų komisijos narių vietas iš Pretendentų sąrašo teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka komisija (toliau – Atrankos komisija), kurią teisingumo ministras sudaro trejiems metams iš 5 narių. Atrankos komisijos nariais skiriami Teisingumo ministerijos atstovas ir po vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, mokslo ir studijų institucijų deleguotą atstovą. Atrankos komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra egzamino komisijos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu Pretendentų sąraše įrašytu pretendentu Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas ar atsilaisvinančias Mokestinių ginčų komisijos narių vietas yra tinkamiausi būti Mokestinių ginčų komisijos nariais. Per pokalbį Atrankos komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir praktinius įgūdžius bei paskelbia egzamino rezultatą. Įvykus atrankai, Atrankos komisija sprendime Ministrui Pirmininkui motyvuotai nurodo vieną ar kelis pretendentus, tinkamiausius būti Mokestinių ginčų komisijos nariais.

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

2. Vyriausybė, teisingumo ministras ir Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Kituose teisės aktuose vartojama sąvoka Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atitinka sąvoką Mokestinių ginčų komisija.

4. Mokestinių ginčų komisijos nariai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo, eina pareigas iki kadencijos pabaigos.

5. Skundai, įteikti paštui tiesiogiai arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas