Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 142, 143, 15, 17, 171,18 , 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2015 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo tikslai
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
2. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas – intervencinė rinkos stabilizavimo priemonė, kai reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede nurodyti žvejybos produktai neparduodami už mažesnę nei orientacinę kainą, nustatomą vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 1379/2013 31 straipsniu, bet stabilizuojami arba perdirbami ir laikomi sandėliuose bei parduodami vėliau.“
3. Papildyti 2 straipsnį 141 dalimi:
4. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Papildyti 2 straipsnį 151 dalimi:
„151. Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame priekrantės žvejybos bare.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
7. Papildyti 2 straipsnį 231 dalimi:
„231. Statomasis tinklas – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Jūrų vandenyse ir Kuršių mariose šis tinklas inkaruojamas iš abiejų galų.“
8. Papildyti 2 straipsnį 241 dalimi:
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 142 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise priklausančio žvejybos laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuomininkui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žvejybos laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, išskyrus reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju, – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas.“
2. Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
7 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 142 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
8 straipsnis. 143straipsnio pakeitimas
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
1. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, aplinkos ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;
2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
2) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;
3. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;
4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.
9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus dalį žvejybos kvotos, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas.“
3. Pakeisti 15 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Verslinė žvejyba jūrų vandenyse
2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.
3. Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos zonoje specialiuosius reikalavimus nustato žemės ūkio ministras.
4. Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų.
5. Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 9 dalies reikalavimus, gali deleguoti vieną atstovą į žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį ir darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras ar jo įgaliota institucija.
6. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo apsikeitęs.
7. Jei einamųjų metų sausio 1 d. ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas oficialiame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jei praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali vykdyti verslinę žvejybą neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, kol bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jei numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 d. nustato, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, vykdydamas verslinę žvejybą, kol bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.
8. Žemės ūkio ministras patvirtina atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus.
9. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta žemės ūkio ministro nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.
10. Žvejybos teisių suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau nei 20 darbo dienų iki posėdžio.
11. Nuo informacijos apie žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Nurodytieji prašymai nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos.
12. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jei pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas yra atmetamas.
11 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„171 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis
1. Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos keitimosi žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras.
2. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl keitimosi individualiomis žvejybos galimybėmis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektu arba užsienio valstybės fiziniu ar juridiniu asmeniu. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija keičiasi ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui.
3. Ūkio subjektai gali apsikeisti tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektais ar užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis arba gali būti didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkanti žvejybos galimybių dalis. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jei dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektu ar užsienio valstybės fiziniu ar juridiniu asmeniu.
4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jei ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo. Šis reikalavimas netaikomas, jei yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
6. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jei yra susitarta tarp valstybių dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam atitinkamos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.
7. Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienerių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma atitinkamos rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos ar užsienio valstybėse, jei tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jei žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 172 straipsniu
1. Papildyti Įstatymą 172 straipsniu:
„172 straipsnis. Individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes
1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jei teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukcione, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik už jas sumokėjus.
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 173 straipsniu
1. Papildyti Įstatymą 173 straipsniu:
„173 straipsnis. Teisė naudoti žvejybos įrankius
1. Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.
2. Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Turintys teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektai naudoja bendrą, pagal 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį.
3. Turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.
4. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima ne didesnio kaip 4 km bendro ilgio statomaisiais tinklais.
5. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.
6. Viename ar keliuose žvejybos baruose turintys teises naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektai, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus bendrai naudoti tas teises.
14 straipsnis. Įstatymo papildymas 174 straipsniu
Papildyti Įstatymą 174 straipsniu:
„174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis, arba, jei Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje.
2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes.
3. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.
4. Jei Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį nei apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja tam tikros rūšies žuvų jam skirtas individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.
5. Jei per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.
6. Jei bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jei kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.
7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jei atsižvelgiant į 175 straipsnio 4 dalį paskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama.
8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jei ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes perleidusio mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos ūkio subjekto atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.
9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jei teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau nei prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jei teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus.
10. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios nesuteiktos pagal atskaitos duomenis teisės į žvejybos galimybes, išskyrus 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra 1 procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.
11. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalyku, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.
12. Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (-ių) ūkio subjekto (-ų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 175 straipsniu
Papildyti Įstatymą 175 straipsniu:
„175 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai
1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais trimis kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų 1 procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jei mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius trejus kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
2. Ūkio subjektams nesuteikiama teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kasmet skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam dvidešimčia procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Likusi žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio 9 dalyje (iš rezervo skiriant ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendrajam naudojimui žvejybos galimybių dalį, aukcionui turi būti paliekama ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių).
4. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.
5. Jei ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į 40 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, jei taikomas 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.“
16 straipsnis. Įstatymo papildymas 176 straipsniu
Papildyti Įstatymą 176 straipsniu:
„176 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai
1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami tokia dalimi, kokią dalį, padaugintą iš 2, nuo individualių žvejybos galimybių, gautų per pasirinktus metus, nurodytus 174 straipsnio 2 dalyje, vertės sudaro ūkio subjekto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą per tuos pačius metus sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais už naudojamus tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus;
2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kasmet paskirstoma ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio 9 dalyje, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama ne mažiau kaip 5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.
3. Jei Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės mažiausiai 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal istorinę dalį suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes.“
17 straipsnis. Įstatymo papildymas 177 straipsniu
1. Papildyti Įstatymą 177 straipsniu:
„177 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
1. Teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui viršijus individualias žvejybos galimybes, vieneriems kalendoriniams metams sustabdoma teisė į žvejybos galimybių dalį, lygią pereikvotai individualių žvejybos galimybių daliai, padaugintai iš reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje nustatyto daugiklio. Jei turi būti sustabdyta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėtų gauti ūkio subjektas, teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas taikomas proporcingai dvejus ar daugiau metų, atsižvelgiant į sumažintas Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes ir kitų ūkio subjektų sumažėjusias individualias žvejybos galimybes;
2) ūkio subjektui žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikus 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jei per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.
2. Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės.
3. Jei dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi negu dėl sustabdytos teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes sustabdymą.
4. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
5. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
2) nustatoma, kad ūkio subjektas žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai pateikė iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėjo būti suteikta. Tokiu atveju panaikinama teisė į tą žvejybos galimybių dalį, į kurią teisė neturėjo būti suteikta;
3) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22), priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės į žvejybos galimybes suteikimo. Tokiais atvejais panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes paskutiniais iki sunkaus pažeidimo padarymo kalendoriniais metais buvo panaudojęs tas žvejybos laivas.
6. Teisė į žvejybos galimybes panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą įspėjus apie tai raštu ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jei ūkio subjektas 3 kalendorinius metus iš eilės arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų pagal teisę į žvejybos galimybes jam priklausančių tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių arba apsikeitus tomis individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais mainais gautų individualių žvejybos galimybių, išskyrus verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jei tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
2) jei ūkio subjektas per 2 kalendorinius metus iš eilės arba 4 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų turimų tos rūšies žuvų individualių žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis galimybių. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jei tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
3) jei ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes negu nustatyta 175 straipsnio 4 dalyje, panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti 175 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą;
4) jei nustatoma, kad susiję ūkio subjektai turi teisę į didesnes žvejybos galimybes negu nustatyta 175 straipsnio 4 dalyje, proporcingai panaikinama kiekvieno susijusio ūkio subjekto teisės į žvejybos galimybes dalis, kad nebūtų viršijamas 175 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas;
5) ūkio subjektui 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemokėjus už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes. Tokiais atvejais panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta.
7. Jei per šio straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jei nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
8. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja apie tai ūkio subjektą.
9. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jei panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jei panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jei leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama.
10. Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jei aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos atitinkamo dydžio žvejybos galimybės.
2. Pakeisti 177 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ūkio subjektui žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikus 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jei per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.“
18 straipsnis. Įstatymo papildymas 178 straipsniu
Papildyti Įstatymą 178 straipsniu:
„178 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių perleidimas
1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui arba individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam 17 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas. Perleidęs teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektas nebegauna žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes. Taip pat ūkio subjektai, atitinkantys 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, gali keistis individualiomis žvejybos galimybėmis.
2. Individualių žvejybos galimybių ir teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas – kol nebus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius 54 straipsnyje nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį skyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, – kol nebus išbraukti taškai reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 179 straipsniu
Papildyti Įstatymą 179 straipsniu:
„179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
1. Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius.
2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir 1 procentu už kiekvieną verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.
3. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis nebesuteikiama. Jei ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis. Jei dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis.
4. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jei teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos.
20 straipsnis. Įstatymo papildymas 1710 straipsniu
1. Papildyti Įstatymą 1710 straipsniu:
„1710 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
1. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
2. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas ūkio subjektą įspėjus apie tai raštu ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nesumokėjus už aukcione įsigytą dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius. Tokiu atveju sustabdomas jo teisės naudoti žvejybos įrankius, už kurią nebuvo sumokėta, galiojimas;
3. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
2) po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per trejų metų laikotarpį dienos;
3) ūkio subjektui per 3 mėnesius nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo sumokėjus už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas iki 6 mėnesių;
4. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
2) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo. Tokiu atveju panaikinama ūkio subjekto turimos teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, vidutiniškai tenkanti vienam jo valdomam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui.
5. Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą įspėjus apie tai raštu ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui nevykdžius verslinės žvejybos 3 metus iš eilės arba 6 metus per visą teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpį;
2) ūkio subjektui nesumokėjus už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius per šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį, kai jo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas buvo sustabdytas, panaikinama aukcione įsigyta teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, už kurią nebuvo sumokėta;
3) jei ūkio subjektas arba susiję ūkio subjektai turi teisę naudoti daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus, panaikinama teisė naudoti žvejybos įrankius, viršijančius 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.
6. Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jei nustatoma, kad šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
7. Panaikinus teisę naudoti dalį žvejybos įrankių turi būti panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, jei jis buvo išduotas ūkio subjektui, arba keičiamas, jei panaikinta dalis teisės naudoti žvejybos įrankius.
8. Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems 17 straipsnio 9 dalyje ir 173 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas.
2. Pakeisti 1710 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
21 straipsnis. Įstatymo papildymas 1711 straipsniu
Papildyti Įstatymą 1711 straipsniu:
„1711 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimas ar laikinas perdavimas
1. Ūkio subjektas gali perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje.
2. Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas yra sustabdytas – kol nebus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius 54 straipsnyje nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį skyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių, ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, – kol nebus išbraukti taškai reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
22 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, leidimų keitimas ir galiojimo panaikinimas
1. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpiu, o jei ūkio subjektas turi tik individualias žvejybos galimybes, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas galioja tol, kol ūkio subjektas išnaudoja visas savo individualias žvejybos galimybes, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.
2. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
3. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu yra atitiktis visiems šiems reikalavimams:
1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ar individualias žvejybos galimybes, arba teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą;
2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jei Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį;
3) ūkio subjektas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas;
4) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;
5) atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas specialiąsias sąlygas, jei jos taikomos prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti;
6) kai prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, nurodytą reglamento (ES) Nr. 1380/2013 31 straipsnio 5 dalyje, dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, kuris buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivų registro ir po to per 24 mėnesius vėl buvo į jį įtrauktas, eksploatavimo:
a) ūkio subjektas pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kad tas žvejybos laivas nevykdė verslinės žvejybos, arba išduotą užsienio valstybės kompetentingos institucijos pažymą, kad žvejybos laivas vykdė teisėtą verslinę žvejybą tuo laikotarpiu, kai žvejybos laivas buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivų registro;
b) jei užsienio valstybė, suteikusi teisę plaukioti su jos vėliava laikotarpiu, kai tas žvejybos laivas nebuvo Europos Sąjungos žvejybos laivų registre, nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo srityje arba kaip valstybė, leidžianti netausiai naudoti žuvų išteklius (toliau – nebendradarbiaujanti valstybė), arba jei nuo datos, kai tokia valstybė buvo pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė, ūkio subjektas nutraukė verslinę žvejybą ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius pašalino žvejybos laivą iš tos užsienio valstybės laivų registro;
4. Prašymą išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.
5. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.
6. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją.
7. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo ar panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą arba jo galiojimas baigiasi (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darant sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą;
3) sustabdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
4) stichinės nelaimės, vykdomų darbų jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) negalima vykdyti žvejybos, ar iškilus kitokiai grėsmei žuvų ištekliams;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jei Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
7) tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas padaromas trečią kartą per trejų metų laikotarpį;
8. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą arba išduoda naują verslinės žvejybos leidimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
2) išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti žvejyba atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta;
3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimo sustabdymas;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jei Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) panaikinus teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymą;
7) po 30 kalendorinių dienų nuo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per trejų metų laikotarpį dienos;
9. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas keičiamas, jeigu pasikeičia leidime pagal reglamento (ES) Nr. 404/2011 III priedą nurodytos žvejybos sąlygos.
10. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
3) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;
4) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jei Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, dėl kurių valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas;
7) panaikinus ar perleidus visą ūkio subjekto turimą teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius arba pasibaigus jos galiojimui;
24 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
25 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Žuvininkystės produktų realizavimas
1. Žvejybos produktų iškrovimo iš jūrų vandenyse žvejojančių žvejybos laivų tvarką ir vietas nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija, o iškrovimo iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų – aplinkos ministras arba jo įgaliota institucija.
2. Žuvininkystės produktų atsekamumo užtikrinimo pagal bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
3. Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.
26 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas
Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žvejybos produktų rinką, žvejybos produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencinį žvejybos produktų sandėliavimą, kaip numatyta reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 straipsnyje. Intervencinio žvejybos produktų sandėliavimo priežiūrą vykdo žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
27 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) pagal kompetenciją kontroliuoja (prižiūri) žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais;
2) žuvininkystės produktų mažmeninės prekybos vietose papildomai tikrina, ar maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu, ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys, mažesnės negu jų minimalus dydis, parduodamos atsižvelgiant į reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas;
2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
28 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Sunkūs pažeidimai
1. Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi:
1) reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai;
2. Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai pripažįstami, jei yra atitiktis bent vienam iš šių kriterijų:
2) neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnyje, produktų, jei jų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, pardavimas ir supirkimas, įskaitant importą;
3) žvejybos produktų apskaitos, nustatytos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, dokumentuose nurodomo žvejybos produktų kiekio paklaida didesnė negu 10 procentų ir paklaidos dalį daugiau kaip 10 procentų sudarančių žvejybos produktų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio arba apskaitos nevykdymas;
4) žvejybos produktų išmetimas į jūrą arba neiškrovimas iš žvejybos laivo tais atvejais, kai turi būti taikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas;
6) žvejybos laivo varomojo variklio didžiausia ilgalaikė galia daugiau kaip 10 procentų viršija to žvejybos laivo galią, nurodytą Europos Sąjungos žvejybos laivų registre;
7) suklastojami arba naudojami suklastoti ar negaliojantys dokumentai, nurodyti reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nuslepiami, suklastojami ar sunaikinami su tyrimu susiję įrodymai, trukdoma atlikti savo pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams ar žvejybos stebėtojams;
8) suklastoti arba nuslėpti žvejybos laivo atpažinimo ženklai, tapatybė arba registracijos duomenys;
9) verslinė žvejyba be verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;
10) verslinė žvejyba žvejybos draudimo laikotarpiu arba verslinė žvejyba tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama;
11) naudojami draudžiami verslinės žvejybos įrankiai arba įrankiai, kurių leistini parametrai viršyti daugiau kaip 10 procentų;
12) remiami, aprūpinami, perkraunami arba dalyvaujama bendroje žvejyboje su žvejybos laivais, kurie yra įtraukti į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, arba į bent vienos tarptautinės žvejybos organizacijos sudarytą neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, arba kurie neturi teisės vykdyti žvejybos tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
13) pažeidimo metu gautų arba neįtrauktų į apskaitą, kaip nustatyta reglamente (EB) Nr. 1224/2009, žvejybos produktų vertė sudaro daugiau kaip 10 procentų ūkio subjekto vidutinių mėnesio pajamų (paskutinių 12 mėnesių vidurkis) iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais arba, jei ūkio subjektas verslinę žvejybą ar prekybą žuvininkystės produktais pradėjo vykdyti per paskutinius 12 mėnesių – laikotarpio, kurį vykdyta verslinė žvejyba ar prekyba žuvininkystės produktais, vidutinių mėnesio pajamų iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais;
29 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Sunkių pažeidimų tyrimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas
1. Pažeidimus sunkiais pripažįsta, tiria ir administracinio teisės pažeidimo protokolus (toliau – protokolai) surašo:
1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sunkių pažeidimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys Žuvininkystės tarnybai teikiami dokumentai;
2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys muitinei teikiami dokumentai.
2. Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
3. Baigus sunkaus pažeidimo tyrimą, surašomas protokolas, kurio vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.
4. Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti.
5. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole.
6. Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
30 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
31 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1).
2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1).
3. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3).
4. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10).
5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33).
6. 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1).
7. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1).
8. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1).
9. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1).
10. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1).“
32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4, 5, 6, 9 straipsnius, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 ir 3 dalis, 20 straipsnio 2 ir 3 dalis, 23, 24, 31 straipsnius ir 32 straipsnio 5 dalį įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 dieną.
2. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 dieną, 17 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 20 straipsnio 2 ir 3 dalys – 2018 m. sausio 1 d.
3. Vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2017 ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
4. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais pažeidimais, jei pažeidimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais pažeidimais. Sustabdant teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą šio įstatymo 20 straipsniu keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju ar verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą šio įstatymo 22 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytu atveju vertinami tik po šio įstatymo įsigaliojimo padaryti žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.