Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMAS

 

DĖL PAKLAUSIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI

 

2020 m.                   d. Nr.   

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

 

atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. spalio 11 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ir Vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-257 “Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo”, kuriuo patvirtino ir paskelbė oficialius Seimo rinkimų rezultatus;

nurodydamas, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – LLRA-KŠS) 2020 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK) prašydama pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų (toliau – Seimo rinkimai) rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais. VRK 2020 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-255 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėse rinkimų apygardose pripažinimo negaliojančiais“, kuriuo nusprendė netenkinti šio LLRA – KŠS prašymo pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais;

pabrėždamas, kad VRK 2020 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-254 „Dėl akcijų „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai“ 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu“, kuriuo pripažino, kad leidinys „Viso gero, Valdemarai?“ yra laikytinas neigiama LLRA – KŠS politine reklama, tačiau nepripažino, kad trečiajai šaliai (ne rinkimų kampanijos dalyviui) apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų buvo pažeista Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau Politinių kampanijų finansavimo įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad „Prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.“;

pažymėdamas, kad rinkiminės kampanijos metu Viešoji įstaiga „Laisvės TV“ išleido 300 000 tiražu politinės reklamos tikslais laikraštį „Viso gero, Valdemarai?“ (toliau – Laikraštis), kuriame skelbiama išskirtinai LLRA – KŠS ir jos vadovą Valdemarą Tomaševskį diskredituojanti medžiaga. Laikraštis buvo platinamas 27 didžiausiuose Lietuvos miestuose ir internete. Be to žurnalisto Andriaus Tapino laidose „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“, kurios yra transliuojamos komercinėje Lietuvos ryto televizijoje, rinkimų metu buvo nuolat skleidžiamas prieš LLRA – KŠS nukreiptas turinys. Šis televizijos kanalas turi didelę auditoriją ir tokiu būdu buvo formuojama  neigiama nuomonė apie politinės kampanijos dalyvį – LLRA - KŠS. Transliuojama laida neatitiko teisės aktuose nustatytų politinės reklamos žymėjimo ir finansavimo reikalavimų, inter alia, kaip ir laikraštis nebuvo apmokėta iš rinkimų kampanijos sąskaitos;

taip pat atkreipdamas dėmesį, kad iš VRK sprendimo Nr. Sp – 252 priedo „Rinkimų rezultatai vienmandatėse rinkimų apygardose“ dėl Panerių – Grigiškių rinkimų apygardos Nr. 11 (212-234 eilutės) matyti, kad lyginant pirmųjų trijų rinkimuose dalyvaujančių asmenų rezultatus, tarp antrosios ir trečiosios vietų laimėtojų yra labai nedidelis skirtumas, t. y. skaičiuojant procentais nuo galiojančių biuletenių, skirtumas yra tik 0,73 proc., o skaičiuojant nuo visų dalyvavusių rinkėjų skaičiaus skirtumas yra tik 0,7 proc.;

konstatuodamas, kad Panerių – Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 VRK jau yra nustačiusi esminius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. Sp-253 „Dėl Panerių – Grigiškių apygardos Nr. 11 rinkimų komisijos pirmininko Sauliaus Markelevičiaus atleidimo iš komisijos pirmininko ir nario pareigų“, VRK vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad Panerių – Grigiškių apygardos Nr. 11 rinkimų komisijos pirmininkas Saulius Markelevičius neužtikrino tinkamo Seimo rinkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 papunktyje nustatytos apygardos rinkimų komisijos funkcijos vykdymo, tai yra, pasirašė faktinių duomenų neatitinkantį Panerių – Grigiškių rinkimų apygardos Nr. 11 balsų skaičiavimo protokolą, nusprendė atleisti Saulių Markelevičių, pasiūlytą Lietuvos socialdemokratų darbo partijos,  iš Panerių – Grigiškių Nr. 11 apygardos rinkimų komisijos pirmininko ir nario pareigų bei paskyrė šios apygardos rinkimų komisijos pirmininku Pijų Savicką, pasiūlytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (2020 m. spalio 19 d). Taip pat VRK kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimų neteisėtų įrašų Panerių – Grigiškių vienmandatėje rinkimų apygardos Nr. 11 balsavimo biuleteniuose;

atkreipdamas dėmesį, kad  Panerių – Grigiškių vienmandatėje rinkimų apygardoje taip pat buvo nustatytas šiurkštus ir reikšmingas biuletenių neatitikimas, t. y. balsadėžėje rasta biuletenių daugiau negu jų faktiškai buvo išduota rinkėjams. Kitas šiurkštus balsų skaičiavimo pažeidimas buvo nustatytas Panerių – Grigiškių apygardos Nr. 11 Užusienio (Nr. 464) rinkimų apylinkėje. Šioje apylinkėje buvo surasta net 55 biuleteniai be apylinkės rinkimų komisijos antspaudo, kurie laikomi negaliojančiais. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šių neužantspauduotų biuletenių net 16 – oje biuletenių buvo nurodyta, kad balsuota už LLRA – KŠS, o tai sudaro net 14 proc. nuo sugadintų biuletenių bendro skaičiaus. Tokie faktai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šioje apygardoje rinkimų rezultatai galėjo būti klastojami;  

pabrėždamas, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai gali turėti esminės įtakos rinkėjų valios iškreipimui, politinės valdžios formavimui bei valstybės ir Tautos ateičiai;

konstatuodamas, kad: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 106 straipsnio 5 dalyje nustatyta Seimo teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo;

 

konstatuodamas, kad LLRA – KŠS šių metų spalio 31 d. teisės aktų nustatyta tvarka ir per teisės aktų nustatytus terminus pateikė skundą Lietuvos Respublikos Prezidentui bei Seimui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 3-257 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo“, kuriame prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas;

 

primindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, kad demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta, paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras;

 

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 5 dalimi, taip pat Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalimi, 91 ir 95 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 ir 74 straipsniais,

 

p r i i m a šį nutarimą:

 

1 straipsnis.

      part_c47d35471e4848c9b2f0ed9912e49f07

    

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados:

·         ar per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 d. daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriui Tapinui ir Viešajai įstaigai „Laisvės TV“ vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją „Viso gero, Woldemortai“ nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios reikalavimus politinės reklamos ir agitacijos žymėjimui, nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskiriant nuo kitos skleidžiamos informacijos. politinės kompanijos laikotarpiu (Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 ir 16 straipsniai);

·         ar per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 d. daugiamandatėje rinkimų apygardoje nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 52 ir 53 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios draudimą atitinkamais teisės normose įtvirtintais terminais skelbti kompromituojančią medžiagą nesuteikiant galimybės partijai ir jos kandidatams pareikšti atsakomąją nuomonę;

·         ar per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 d. vienmandatėse Panerių - Grigiškių  (Nr. 11) rinkimų apygardoje, kuriose buvo nustatyta daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkiminės agitacijos taisyklių pažeidimai, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 57, 74, 76, 77, 78, 82 ir 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų turą“;

·         ar per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 d. daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir Viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS bei pažeidimai vienmandatėse Panerių - Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams.

 

Seimo Pirmininkas

    

 

 

Teikia

Seimo nariai

Agnė Širinskienė

Ramūnas Karbauskis

Gediminas Kirkilas

Vanda Kravčionok

Česlov Olševski

Zbignev Jedinskij

Michal Mackevič

Rita Tamašunienė

Jaroslav Narkevič

Guoda Burokienė

Aušrinė Norkienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Juozas Varžgalys

Aurimas Gaidžiūnas

Eugenijus Jovaiša

Audronė Jankuvienė

Petras Nevulis

Jonas Jarutis

Vytautas Rastenis

Gintautas Kindurys

Algimatas Dumbrava

Zenonas Streikus

Asta Kubilienė

Dainius Kepenis

Dainius Gaižauskas

Vida Ačienė

Kęstutis Mažeika

Tomas Tomilinas

Valius Ąžuolas

Irena Šiaulienė

Andrius Palionis

Saulius Skvernelis

Arūnas Gumuliauskas

Antanas Vinkus

Virginija Vingrienė