Įstatymo projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURTO IR VERSLO VERTINTOJŲ RŪMŲ

ĮSTATYMAS

2023 m.                             d. Nr.

Vilnius

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.   Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų (toliau – Rūmai) steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą.

2.   Rūmų steigimo tikslas – užtikrinti turto ir verslo vertinimo veiklos skaidrumą ir kokybę nustatant turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojai) atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės etikos standartų laikymosi užtikrinimo mechanizmus, taip pat užtikrinti vertintojų atstovavimą santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, spręsti kitus susijusius klausimus.

2 straipsnis. Rūmų teisinis statusas

1. Rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kuris įgyvendina vertintojų savivaldą.

2. Rūmų buveinė yra Vilniuje.

3. Rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek tai nustatyta šiame įstatyme, ir Rūmų statutas.

4. Rūmams taikomos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos dėl asociacijos teisių, veiklos garantijų, metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Juridinių asmenų registrui, pertvarkymo ir pabaigos.

5. Rūmų veikla finansuojama iš vertintojų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.

6. Rūmai, atlikdami šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant duomenis apie vertintojų ir turto bei verslo vertinimo veikla siekiančių užsiimti asmenų teistumą bei asmens duomenis), dokumentus ar dokumentų nuorašus.

7. Rūmai, atlikdami šiame įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu vertintojui, be šio straipsnio 6 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant pareiškėjų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.

3 straipsnis. Rūmų funkcijos

1. Rūmai atlieka šias funkcijas:

1)   atstovauja vertintojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

2)   rengia teisės aktų projektus vertintojų veiklos klausimais ir teikia juos Lietuvos Respublikos finansų ministrui (toliau – finansų ministras);

3)   teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su turto ir verslo vertinimu ir dalyvauja sprendžiant kitus klausimus, susijusius su teise verstis vertinimo veikla Lietuvoje;

4)   atestuoja vertintojus ir išduoda atestacijos pažymėjimus;

5)   remdamiesi suderinus su Rūmais finansų ministro patvirtintu kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba vienkartinai, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašu, vykdo užsienio valstybėje vertintojų įgytos kvalifikacijos pripažinimą;

6)   teisės aktų nustatyta tvarka tvarko atestuotų vertintojų ir pripažintą kvalifikaciją įgijusių vertintojų asmens duomenis ir kitus duomenis, įskaitant duomenis apie šių asmenų teistumą;

7)   tvarko ir skelbia atestuotų vertintojų sąrašą į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai;

8)   šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja vertintojų veiklą;

9)   organizuoja ir užtikrina vertintojų kvalifikacijos tobulinimą;

10) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.

4 straipsnis. Rūmų statutas (toliau – Statutas)

1. Statutas yra dokumentas, kuriuo Rūmai vadovaujasi savo veikloje.

2. Statute turi būti nurodyta:

1) Rūmų veiklos tikslai ir uždaviniai;

2) Rūmų narių teisės ir pareigos;

3) Rūmų narių susirinkimo sušaukimo tvarka;

4) Rūmų narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka;

5) Rūmų valdymo struktūra, Rūmų organų kompetencija, laikotarpis, kuriam jie sudaromi, jų sudarymo ir atšaukimo, sprendimų priėmimo tvarka;

6) Lietuvos vertintojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) priėmimo ir keitimo tvarka;

7) Rūmų filialų ir atstovybių funkcijos ir uždaviniai, jų steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;

8) vertintojų atestavimo tvarka;

9) drausmės bylų dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka;

10)  Rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka;

11)  Rūmų lėšų naudojimo bei Rūmų veiklos kontrolės tvarka;

12)  dokumentų ir kitos informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo nariams tvarka;

13)  informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo visuomenei tvarka, leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;

14)  Statuto keitimo tvarka.

3. Statute gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

II. RŪMŲ NARIAI

5 straipsnis. Rūmų nariai, jų teisės ir pareigos

1. Kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas fizinis asmuo yra Rūmų narys. Statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis Rūmų nariais gali būti ir užsienio šalių vertintojai, kurių kvalifikacija pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas.

2. Vertintojai juridiniai asmenys neturi savarankiškų Rūmų narių statuso ir vertintojų savivaldoje dalyvauja per vertintojus fizinius asmenis, kurie yra jų darbuotojai ir (arba) dalyviai.

3. Narystės Rūmuose pradžios, sustabdymo, atnaujinimo ir pasibaigimo pagrindai nustatomi šio įstatymo 6 straipsnyje, jų įgyvendinimo tvarką nustato Rūmai.

4. Rūmų nariai turi teisę:

1) dalyvauti Rūmų veikloje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rūmų veiklos;

2) rinkti ir, atsižvelgiant į šiame įstatyme numatytas sąlygas bei apribojimus, būti išrinkti į Rūmų organus;

3) naudotis Rūmų teisinėmis ir kitomis paslaugomis;

4) gauti informaciją apie Rūmų veiklą;

5) apskųsti kompetentingiems Rūmų valdymo organams arba teismui Rūmų valdymo ir kitų organų sprendimus;

6) sustabdyti narystę Rūmuose, kai nesiverčia atestuoto vertintojo veikla;

7) įgyvendinti kitas Statute numatytas teises.

5. Rūmų nariai privalo:

1) laikytis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių įstatymų;

2) laikytis Etikos kodekso nuostatų;

3) laiku mokėti nario mokestį;

4) vykdyti privalomus Rūmų valdymo ar kitų organų sprendimus;

5) teikti informaciją apie savo, kaip vertintojo, veiklą, kaip numatyta Statute;

6) vykdyti kitas pareigas, kurias nustato Statutas.

6 straipsnis. Narystės Rūmuose pradžia, stabdymas, atnaujinimas ir pasibaigimas

1. Vertintojas fizinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir tampa Rūmų nariu, jeigu jis:

1) yra išlaikęs vertintojo kvalifikacinį egzaminą ir jam pripažinta vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto profesinė kvalifikacija;

2) atitinka šiame įstatyme vertintojo nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus;

3) įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę;

4) pateikia Rūmams jų nustatytos formos deklaraciją (pareiškimą) apie ketinimą pradėti užsiimti atestuoto vertintojo veikla;

5) sumoka Rūmų nustatyto dydžio vienkartinį stojimo mokestį.

2. Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą išduoti vertintojo atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją įrašyti į Rūmų narių sąrašą. Narystės Rūmuose pradžia laikoma Rūmų sprendimo dėl atestacijos pažymėjimo išdavimo ir atestuoto vertintojo įrašymo į Rūmų narių sąrašą diena.

3. Turto arba verslo vertintojo atestacijos pažymėjime būtinai nurodoma:

1) turto arba verslo vertintojo atestacijos pažymėjimo numeris;

2) turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė ir nuotrauka;

3) nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertinimo sritis;

4) vertintojo asistento, vertintojo ir (arba) vertintojo eksperto kvalifikacija atitinkamoje vertinimo srityje arba srityse;

5) kiekvienos atitinkamos kvalifikacijos suteikimo data;

6) pažymėjimą išdavusi įstaiga.

4. Rūmų narys, planuojantis laikinai neužsiimti atestuoto vertintojo veikla, turi teisę sustabdyti narystę Rūmuose. Rūmų narys, norintis sustabdyti narystę Rūmuose, privalo:

1) pateikti Rūmams Rūmų nustatytos formos prašymą dėl narystės Rūmuose sustabdymo;

2) sumokėti Rūmų nustatyto dydžio narystės sustabdymo administravimo mokestį;

3) būti sumokėjęs Rūmų nario mokestį.

4. Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl atestuoto vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, narystės Rūmuose sustabdymo ir vertintojo atestacijos pažymėjimo pripažinimo laikinai negaliojančiu.

5. Narystė Rūmuose laikoma sustabdyta nuo Rūmų sprendimo sustabdyti narystę Rūmuose ir vertintojo atestacijos pažymėjimą pripažinti laikinai negaliojančiu priėmimo dienos.

6. Rūmų narys, sustabdęs narystę Rūmuose, privalo nesiversti atestuoto vertintojo veikla.

7. Rūmų narys, norintis atnaujinti narystę Rūmuose, privalo:

1) pateikti Rūmams Rūmų nustatytos formos prašymą dėl narystės Rūmuose atnaujinimo;

2) sumokėti Rūmų nustatyto dydžio narystės Rūmuose atnaujinimo administravimo mokestį;

3) pateikti Rūmams dokumentus, įrodančius, kad narystės Rūmuose sustabdymo, jeigu jis truko ilgiau nei vienerius kalendorinius metus, laikotarpiu Rūmų nustatyta tvarka tobulino savo kvalifikaciją.

8. Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, patikrinę ar įgyvendinti atitinkami reikalavimai, priima sprendimą dėl narystės Rūmuose atnaujinimo bei vertintojo atestacijos pažymėjimo pripažinimo laikinai negaliojančiu atšaukimo.

9. Sprendimas dėl narystės Rūmuose sustabdymo laikomas panaikintu nuo Rūmų sprendimo atnaujinti narystę Rūmuose priėmimo dienos.

10.  Rūmų sprendimu narystė Rūmuose pasibaigia ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas:

1) Rūmų nario prašymu;

2) kai Rūmų narys miršta arba pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje;

3) kai atestacijos pažymėjimas buvo nepagrįstai išduotas remiantis tikrovės neatitinkančia informacija;

4) vertintojui praradus nepriekaištingą reputaciją;

5) teismui uždraudus vertintojui užsiimti atitinkama veikla;

6) Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už  šiurkštų arba sisteminį Etikos kodekso pažeidimą;

7) esant kitiems įstatymuose numatytiems pagrindams panaikinti vertintojo atestacijos pažymėjimą.

11.  Vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu:

1) jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas;

2) jis nėra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, ar nepanaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs;

3) įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę;

4) pateikia Rūmams jų nustatytos formos deklaraciją (pareiškimą) apie ketinimą pradėti užsiimti atestuoto vertintojo veikla;

5) sumoka Rūmų nustatyto dydžio vienkartinį administravimo mokestį.

12.  Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 11 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą išduoti vertintojo juridinio asmens atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją juridinį asmenį įrašyti į atitinkamą sąrašą.

13.  Rūmų sprendimu vertintojo juridinio asmens atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas:

1) šio juridinio asmens prašymu;

2) kai juridinis asmuo likviduojamas;

3) kai atestacijos pažymėjimas buvo nepagrįstai išduotas remiantis tikrovės neatitinkančia informacija;

4) atsiradus šio straipsnio 11 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms;

5) tarp šio juridinio asmens dalyvių nelikus nė vieno dalyvio ar darbuotojo, kuris yra atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas;

6) esant kitiems įstatymuose numatytiems pagrindams panaikinti vertintojo juridinio asmens atestacijos pažymėjimą.

14.  Rūmai per 3 darbo dienas nuo sprendimo išduoti vertintojo atestacijos pažymėjimą, vertintojo atestacijos pažymėjimo pripažinimo laikinai negaliojančiu, vertintojo atestacijos pažymėjimo pripažinimo laikinai negaliojančiu atšaukimo arba vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinimo, atitinkamus duomenis išviešina patikslindami atitinkamą sąrašą.

7 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, ar nepanaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs;

2) yra atleistas iš darbo už darbo pareigų pažeidimą ar iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai.

8 straipsnis. Vertintojų kvalifikacija

1. Fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija (toliau – kvalifikacija) ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Kvalifikacijos pažymėjimą išduoda Rūmai pagal savo nustatytą tvarką.

2. Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjime būtinai turi būti nurodoma:

1) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numeris;

2) turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė;

3) nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertinimo sritis;

4) vertintojo asistento arba vertintojo, arba vertintojo eksperto kvalifikacija ir jos suteikimo data;

5) pažymėjimą išdavusi įstaiga.

9 straipsnis. Bendrieji reikalavimai vertintojo kvalifikacijos egzaminą siekiantiems laikyti asmenims

Vertintojo kvalifikacijos egzaminą  gali laikyti fizinis asmuo, kuris:

1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

2) turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos;

3) ne mažiau kaip trejus metus turi nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažiau kaip septynerius metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, ir ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip septynerių metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos.

10 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos egzaminai

1. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas sudaro ir Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles, kuriose nustatoma ir apmokėjimo už juos tvarka, nustato finansų ministras, suderinęs su Rūmais.

2. Esant vertintojų kvalifikacijos egzaminą laikyti siekiančių asmenų, atitinkami egzaminai rengiami ne rečiau nei kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti vertintojų kvalifikacijos egzaminą ne vėliau nei per tris mėnesius nuo atitinkamo prašymo su visais reikalaujamais dokumentų pateikimo dienos.

3. Vertintojo kvalifikacinio egzamino metu tikrinami egzaminuojamų asmenų pasirengimas dirbti vertintojo darbą atitinkamoje srityje, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir vertintojo profesinės etikos žinios.

4. Neišlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų vertintojo kvalifikacijos egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

5. Vertintojo atestacijos pažymėjimo negavusių ir Rūmų nariais netapusių asmenų kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo data laikoma jį laikiusio asmens informavimo apie išlaikymą diena. Asmeniui tapus Rūmų nariu, išlaikytų vertintojo kvalifikacinių egzaminų rezultatai galioja visą buvimo Rūmų nariu laiką ir narystės Rūmuose stabdymas jų neįtakoja.

6. Narystės Rūmuose netekusių asmenų kvalifikacinių egzaminų rezultatai nebegalioja, todėl šiems asmenims siekiant gauti atestacijos pažymėjimą ir tapti Rūmų nariais, kvalifikacijos egzaminas turi būti laikomas iš naujo. 

11 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos

1. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisija susideda iš septynių narių. Po tris narius skiria Rūmai ir finansų ministras, vieną narį – Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos (toliau – aukštosios mokyklos).

2. Kiekvienos turto arba verslo vertinimo srities turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminui sudaroma atskira egzamino komisija. Tas pats asmuo gali būti kelių turto arba verslo vertinimo sričių turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų komisijos narys. Atsistatydinus egzamino komisijos nariui, jam mirus arba jį atšaukus, į jo vietą likusios kadencijos laikui skiriamas naujas komisijos narys.

3. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas ir jų pirmininkus finansų ministro nustatyta tvarka trejiems metams tvirtina finansų ministras. Dėl aukštųjų mokyklų atstovų į egzaminų komisijas finansų ministras kreipiasi į aukštąsias mokyklas vienijančią organizaciją, kad ji paskirtų savo narius.

4. Tas pats asmuo egzamino komisijos nariu gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Egzamino komisijos narys gali atsistatydinti arba būti atstatydintas dėl šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių arba atšauktas egzamino komisijos narį paskyrusios institucijos sprendimu jį atšaukti nepasibaigus kadencijai. Vietoj atsistatydinusio, atstatydinto ar atšaukto egzamino komisijos nario paskiriamas ir finansų ministro tvirtinamas kitas narys.

5. Egzamino komisijos nariu skiriamas asmuo turi:

1) turėti Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėse nustatytų studijų krypčių aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą;

2) išmanyti šį įstatymą, Tarptautinius vertinimo standartus, Europos vertinimo standartus, Turto ir verslo vertinimo metodiką ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius turto arba verslo vertinimą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklą;

3) būti nepriekaištingos reputacijos;

4) turėti vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, arba vertintojo eksperto (aukščiausią) kvalifikaciją, arba ne mažesnį nei penkerių metų valstybės tarnybos stažą ir patirtį rengiant teisės aktų, reglamentuojančių turto arba verslo vertinimą, projektus, arba turėti ne mažesnę kaip penkerių metų Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėse nustatytų studijų krypčių pedagoginio darbo patirtį.

5. Egzamino komisijos nariai vadovaujasi Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėmis. Egzamino komisijos nariai turi laikytis egzamino komisijos nario sąžiningumo deklaracijos, kurios turinys ir forma nustatomi minėtose taisyklėse. Jeigu egzamino komisijos nario pateikta sąžiningumo deklaracija yra melaginga, jis taisyklių nustatyta tvarka atstatydinamas iš egzamino komisijos narių.

6. Egzamino komisija priima sprendimą dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo. Egzamino komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų įteikimo egzaminą laikiusiam pretendentui dienos. Šis terminas gali būti atnaujinamas, jeigu priežastis, dėl kurių egzamino komisijos sprendimo apskundimo terminas yra praleistas, teismas pripažįsta svarbiomis.

7. Egzamino komisijos sprendimas dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo prilyginamas sprendimui egzaminą išlaikiusiam asmeniui suteikti vertintojo asistento (žemiausią), vertintojo (aukštesnę) arba vertintojo eksperto (aukščiausią) kvalifikaciją ir, remdamiesi šiuo sprendimu, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo egzamino komisijos sprendimo apskundimo termino pabaigos, Rūmai išduoda atitinkamą vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir šį faktą išviešina Rūmų nustatyta tvarka.

III. RŪMŲ ORGANAI IR JŲ ĮGALIOJIMAI 

12 straipsnis. Rūmų organai

1. Rūmų organai yra:

2) Rūmų narių susirinkimas;

3) Rūmų taryba;

4) Rūmų revizijos komisija;

5) Vertintojų garbės teismas.

2. Statute gali būti numatyti ir kiti Rūmų organai.

13 straipsnis. Rūmų narių susirinkimas

1. Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Rūmų organas.

2. Rūmų narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Rūmų nariai, kurių narystė nėra sustabdyta šiame įstatyme nustatyta tvarka. Vienas narys Rūmų narių susirinkime turi vieną balsą.

3. Rūmų narių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus, kurie šiuo įstatymu, kitais įstatymais arba Statutu nėra priskirti kurių nors kitų Rūmų organų kompetencijai.

4. Rūmų narių susirinkimas šaukiamas Statuto nustatyta tvarka.

5. Atsižvelgiant į šio straipsnio 8 dalyje numatytas išimtis, tik Rūmų narių susirinkimas turi teisę:

1) priimti ir keisti Statutą;

2) patvirtinti ir keisti Etikos kodeksą, kurį finansų ministras skelbia Teisės aktų registre. Finansų ministras gali atsisakyti skelbti Etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Finansų ministro atsisakymas skelbti Etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

3) Rūmų tarybos teikimu tvirtinti Rūmų nario mokesčio ir kitų privalomų įmokų dydį;

4) nustatyti Rūmų tarybos bei Rūmų revizijos komisijos narių skaičių;

5) rinkti Rūmų tarybos narius ir juos atšaukti;

6) rinkti Rūmų tarybos pirmininką ir jį atšaukti, nustatyti jo darbo sutarties būtinąsias ir privalomas sąlygas (darbo funkcijas ir darbo apmokėjimą) ir įgalioti asmenį, kuris nustato kitas darbo sutarties su Rūmų tarybos pirmininku sąlygas bei įformina darbo sutarties sudarymą ar nutraukimą;

7) rinkti Rūmų revizijos komisijos narius, tris Vertintojų garbės teismo narius ir juos atšaukti;

8) tvirtinti metinę Rūmų tarybos teikiamą veiklos ataskaitą ir išklausyti išklauso Revizijos komisijos veiklos ataskaitą;

9) prireikus, atšaukti Rūmų tarybos sprendimus;

10)  nustatyti maksimalų Rūmų administracijos darbuotojų skaičių;

11)  tvirtinti Rūmų renkamų organų darbo apmokėjimo, paramos nariams teikimo tvarką;

12)  tvirtinti Vertintojų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką.

6. Rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų sprendžiamojo balso teisę turinčių narių. Kai yra techninės galimybės, Rūmų nariai gali į Rūmų narių susirinkimą registruotis, jame dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto arba realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas) Rūmų tarybos nustatyta tvarka.

7. Rūmų narių susirinkime sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus šio įstatymo ir Statuto nustatytus atvejus. Vertintojui balsuojant atviru balsavimu nuotoliniu būdu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

8. Statute gali būti nustatyta, kad vietoj Rūmų narių susirinkimo šaukiamas Rūmų narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 5 dalies 3 ir 8 punktuose Rūmų narių susirinkimui numatytas funkcijas.

9. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Statutas. Vertintojų dalyvavimo ir balsavimo Rūmų narių įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką nustato Rūmų taryba.

14 straipsnis. Rūmų taryba

1. Rūmų taryba yra Rūmų valdymo organas.

2. Rūmų tarybą renka Rūmų narių susirinkimas. Rūmų tarybos sudėtį, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato Statutas.

3. Rūmų taryba renkama ketveriems metams. Rūmų tarybos nariais gali būti Rūmų nariai, turintys vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip dešimties metų atestuoto vertintojo veiklos stažą.

4. Rūmų tarybai vadovauja Rūmų tarybos pirmininkas. Rūmų tarybos pirmininką renka ir atšaukia Rūmų narių susirinkimas Statute nustatyta tvarka ketveriems metams. Rūmų taryba turi teisę įgalioti Rūmų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų Rūmų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 2, 7-13 punktuose nustatytas funkcijas.

5. Rūmų taryba turi teisę spręsti bet kokius Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus, kurie šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ar Rūmų narių susirinkimo sprendimu nėra priskirta Rūmų narių susirinkimo ar kitų Rūmų organų kompetencijai.

6. Be Civiliniame kodekse valdymo organui priskirtų funkcijų, Rūmų taryba:

1) šaukia Rūmų narių susirinkimą;

2) priima sprendimus dėl vertintojo atestacijos pažymėjimo išdavimo, vertintojo atestacijos pažymėjimo pripažinimo laikinai negaliojančiu, vertintojo atestacijos pažymėjimo pripažinimo laikinai negaliojančiu atšaukimo ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinimo, sprendimus dėl kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir tokio pripažinimo atšaukimo, taip pat atitinkamų pažymėjimų išdavimo bei panaikinimo;

3) išduoda vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir vertintojų atestacijos pažymėjimus;

4) sudaro, nuolat atnaujina ir teikia suinteresuotoms asmenims atestuotų vertintojų sąrašą;

5) registruoja Europos Sąjungos valstybių narių vertintojus, pageidaujančius verstis  privalomojo turto ir verslo vertinimo veikla Lietuvos Respublikoje;

6) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį įstatymą finansų ministras turi suderinti su Rūmais;

7) nustato atestuotų vertintojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką;

8) Rūmų vardu skiria narius į vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas;

9) priima sprendimą iškelti drausmės bylą vertintojui;

10)  suderinusi su finansų ministru, tvirtina vertintojų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, vertinimo sutarčių standartines sąlygas;

11)  įgalioja Rūmų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Rūmų steigimo dokumentus, jeigu Rūmų narių susirinkimas nenusprendžia kitaip;

12)  tvirtina asmens duomenų, vertintojų gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles;

13)  nustato Rūmų narių registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo Rūmų narių susirinkime įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;

14)  atlieka kitas Statute numatytas funkcijas.

15 straipsnis. Vertintojų garbės teismas

1. Vertintojų garbės teismas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ir Etikos kodeksu, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Etikos kodekso pažeidimų ir Rūmų tarybos teikimu aiškina Etikos kodekso nuostatas.

2. Drausmės bylos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, nepradedamos arba nutraukiamos tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl drausmės bylos iškėlimo į Rūmus dieną nuo įtariamo pažeidimo padarymo praėjo 5 metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis – 5 metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos.

3. Vertintojų garbės teismas susideda iš penkių narių.

4. Vertintojų garbės teismo nariais gali būti Rūmų nariai, turintys vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip dešimties metų atestuoto vertintojo veiklos stažą. Vertintojų garbės teismas sudaromas šia tvarka:

1) tris narius iš Rūmų narių renka Rūmų narių susirinkimas;

2) du narius iš Rūmų narių skiria finansų ministras.

5. Vertintojų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai.

6. Vertintojų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent trys teismo nariai.

7. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Vertintojų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių.

8. Visi Vertintojų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.

9. Vertintojas jo atžvilgiu Vertintojų garbės teismo priimtą sprendimą gali skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo sprendimo išsiuntimo (registruotu laišku arba kitu šio vertintojo nurodytu būdu) jam dienos.

16 straipsnis. Rūmų revizijos komisija

1. Rūmų revizijos komisija yra Rūmų kontrolės organas. Ją iš Rūmų narių renka Rūmų narių susirinkimas.

2. Rūmų revizijos komisijos darbo tvarką nustato Statute nustatyta tvarka patvirtinti nuostatai.

3. Rūmų revizijos komisija:

1) kontroliuoja Rūmų finansinę veiklą;

2) tikrina Rūmų finansinės veiklos ataskaitas ir teikia išvadas Rūmų narių susirinkimui;

3) atlieka kitas Statute nustatytas funkcijas.

IV. RŪMŲ PAJAMOS IR TURTAS

17 straipsnis. Rūmų buhalterinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas

1. Rūmų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Rūmų auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka. Auditas taip pat atliekamas Rūmų narių susirinkimui arba Rūmų tarybai priėmus atitinkamą sprendimą ir išrinkus audito įmonę.

18 straipsnis. Rūmų veiklos ataskaita

1. Rūmų taryba turi parengti ir pateikti Rūmų narių susirinkimui praėjusių finansinių metų Rūmų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.

2. Rūmų veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie Rūmų veiklą įgyvendinant nustatytus veiklos tikslus;

2) gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;

3) informacija apie įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

4) išlaidos per finansinius metus;

5) darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

6) kita Rūmų narių susirinkimo nustatyta informacija.

19 straipsnis. Rūmų turtas ir pajamų šaltiniai

1. Rūmams nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas šiame įstatyme bei Statute numatytai Rūmų veiklai reikalingas turtas, kuris gali būti įgytas iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų šaltinių.

2. Rūmų pajamų šaltiniai:

1) nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai;

2) valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos specialiosioms programoms vykdyti;

3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

4) palikimai, pagal testamentą tenkantys Rūmams;

5) kredito įstaigų palūkanos, mokamos už tose įstaigose saugomas lėšas;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis. Rūmų steigimas

1. Rūmai steigiami Rūmų steigiamajame susirinkime.

2. Rūmų steigėju ir steigiamojo susirinkimo dalyviu gali būti bet kuris pagal Turto arba verslo vertinimo pagrindų įstatymą išduotą galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis vertintojas.

3. Rūmų steigėjais siekiantys tapti vertintojai parengia ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį, parengia Statuto projektą ir pateikia minėtus dokumentus finansų ministrui. Gavęs šiuos dokumentus finansų ministras ne vėliau nei per vieną mėnesį paskelbia apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą. Jeigu iki finansų ministrui paskelbiant apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą pateikiama daugiau nei viena Rūmų steigimo sutartis, Rūmų steigiamasis susirinkimas organizuojamas pagal tą Rūmų steigimo sutartį, kurią yra pasirašę daugiau steigėjų.

4. Informacija apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą, nurodant Rūmų steigiamojo susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbiant steigėjų pasirašytą Rūmų steigimo sutartį ir Statuto projektą, finansų ministerijos interneto svetainėje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse viešai paskelbiama likus ne mažiau nei vienam mėnesiui ir ne daugiau nei dviems mėnesiams iki numatomos Rūmų steigiamojo susirinkimo dienos.

5. Rūmų steigiamojo susirinkimo metu kiekvienas Rūmų steigimo sutarčiai pritariantis ir steigėju siekiantis tapti to dar nepadaręs galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis vertintojas turi teisę pasirašyti Rūmų steigimo sutartį ir tapti Rūmų steigėju.

6. Iki pradedant Rūmų steigiamąjį susirinkimą, Rūmų steigimo sutartį siekiantiems pasirašyti ir to dar nepadariusiems į Rūmų steigiamąjį susirinkimą atvykusiems vertintojams sudaroma galimybė tai padaryti.

7. Rūmų steigiamojo surinkimo darbas pradedamas posėdžio pirmininko išrinkimu. Iki Rūmų steigiamasis surinkimas išsirinks pirmininką, Rūmų steigiamajam susirinkimui pirmininkauja finansų ministras arba kitas jo paskirtas asmuo.

8. Rūmų steigiamajame susirinkime priimamas Statutas, išrenkami šiame įstatyme ir  Statute numatyti Rūmų organai.

9. Jeigu Rūmų steigiamojo susirinkimo metu Statutas nepatvirtinamas arba neišrenkama Rūmų taryba, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

21 straipsnis. Rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

Rūmai reorganizuojami ar likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo įsigaliojimo tvarką nustato Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymas.

23 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Vyriausybei iki 2024 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Seimui Vertintojų rūmų įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                   GITANAS NAUSĖDA