Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI, PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2387 1, 2, 12 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU1 SKIRSNIU
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, su visais pakeitimais, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB, su visais pakeitimais ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, su visais pakeitimais įsteigtas komitetas.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo su visais pakeitimais įsteigta institucija.“
3. Papildyti 2 straipsnį 141 dalimi:
4. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos Centrinis Bankas pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas.“
6. Papildyti 2 straipsnį 30 dalimi:
7. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi:
„31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 su visais pakeitimais.“
3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių vadovai
Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, nurodytos šio įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti pakankamai kvalifikacijos ir patirties eiti tokias pareigas, mutatis mutandis taikant Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytus reikalavimus. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos priežiūros institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį, trukmę ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai, taip pat atsižvelgiant į finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vaidmenį grupėje.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas antruoju1 skirsniu
Papildyti Įstatymą antruoju1 skirsniu:
„ANTRASIS1 SKIRSNIS
ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI, ĮTRAUKIMAS Į VIEŠĄJĮ SĄRAŠĄ
121 straipsnis. Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, viešasis sąrašas
1. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, jei ji yra patronuojančioji įmonė, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje, finansų kontroliuojančioji bendrovė, jei ji yra patronuojančioji įmonė, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje, kreipiasi į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl įrašymo į Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, viešąjį sąrašą (toliau – Sąrašas). Kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jei jos yra patronuojančiosios įmonės, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, jei jos yra patronuojančiosios įmonės, kreipiasi į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl įrašymo į Sąrašą, kai savo veikloje privalo laikytis Bankų įstatymo ir kai reikalaujama, kad jos iš dalies konsoliduotai laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų.
2. Kreipiantis dėl įrašymo į Sąrašą, priežiūros institucijai ir priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, turi būti pateiktas prašymas ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantys dokumentai ir (ar) duomenys apie:
1) grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, organizacinę struktūrą, patronuojančiąsias įmones, jų patronuojamąsias įmones (jei tokių turi), taip pat kiekvieno iš grupės subjektų vykdomos veiklos vietą ir rūšį;
2) finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vadovus (mažiausiai apie du vadovus);
3) kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turinčius asmenis (pateikiama, kai viena iš finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės patronuojamųjų įmonių yra kredito įstaiga). Nustatant kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką;
3. Kai kartu su prašymu dėl įrašymo į Sąrašą kreipiamasi dėl kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo Bankų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, Bankų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyto vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas ilgesniam nei 20 darbo dienų laikotarpiui, kol nagrinėjamas prašymas dėl įrašymo į Sąrašą. Priėmus sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti įstaigą į Sąrašą, Bankų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyto vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas atnaujinamas. Priežiūros institucija, atsakinga už Bankų įstatymo 24 straipsnyje nustatytą vertinimą, koordinuoja veiksmus kartu su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija ir su kitos valstybės narės, kurioje įsisteigė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, priežiūros institucija.
4. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija atsisako įrašyti įstaigą į Sąrašą, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ir duomenys arba pateikti dokumentai ar duomenys turi trūkumų, kurie nebuvo ištaisyti per Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos nustatytą terminą trūkumams pašalinti;
2) grupės organizacinė vidaus struktūra ir pareigų paskirstymas grupėje neužtikrina, kad konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai būtų laikomasi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų, todėl nesudaromos sąlygos veiksmingai koordinuoti visų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių patronuojamųjų įmonių veiklą, be kita ko, prireikus tinkamai paskirstant užduotis patronuojamosioms įmonėms, neleisti kilti konfliktams grupėje arba juos valdyti bei užtikrinti, kad visoje grupėje būtų laikomasi patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės grupės mastu nustatytos grupės organizacinės vidaus struktūros ir pareigų paskirstymo grupėje politikos;
3) grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, organizacinė vidaus struktūra gali trukdyti Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai atlikti patronuojamųjų įmonių arba patronuojančiųjų įmonių priežiūrą, įvertinus finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės poziciją daugiapakopėje grupėje, vaidmenį grupėje ir akcijų paketo struktūrą;
4) mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė glaudžiu ryšiu susijusi su asmeniu iš tokios valstybės (ne valstybės narės), kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai atlikti grupės priežiūrą;
5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai:
1) finansų kontroliuojančiosios bendrovės pagrindinė veikla yra patronuojamųjų įmonių akcijų įsigijimas arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės pagrindinė veikla, susijusi su įstaigomis arba finansų įstaigomis, yra patronuojamųjų įmonių akcijų įsigijimas;
2) finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė nėra įvardyta kaip pertvarkytinas subjektas kurioje nors iš grupės pertvarkytinų grupių, vadovaujantis atitinkamos pertvarkymo institucijos pagal Finansinio tvarumo įstatymą nustatyta pertvarkymo strategija;
3) patronuojamoji kredito įstaiga paskirta įstaiga, atsakinga už grupei taikomų riziką ribojančių reikalavimų konsoliduoto laikymosi užtikrinimą, ir jai suteiktos visos būtinos priemonės ir įgaliojimai toms pareigoms atlikti;
4) finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė nedalyvauja priimant valdymo, veiklos ar finansinius sprendimus, darančius poveikį grupei arba jos patronuojamosioms įmonėms, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos;
6. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurioms pagal šio straipsnio 5 dalį netaikomos šio straipsnio nuostatos, turi Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir informaciją, taip pat jos turi būti įtraukiamos į konsolidavimo pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikymo sritį.
7. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nuolat stebi, kaip laikomasi šio straipsnio 4 dalyje arba, kai taikytina, 5 dalyje nurodytų sąlygų ir prireikus taiko priežiūros priemones jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tęstinumui ir vientisumui užtikrinti arba atkurti, atsižvelgdama į konkretų atvejį, ir šiame įstatyme bei Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų konsoliduotam laikymuisi užtikrinti. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei priežiūros priemonės taikomos atsižvelgiant į poveikį finansų konglomeratui.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos priežiūros priemonės yra:
1) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdyti (apriboti) finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės naudojimąsi turimomis patronuojamųjų įmonių akcijų suteikiamomis (balsavimo) teisėmis;
2) taikyti finansų kontroliuojančiajai bendrovei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei arba vadovui Bankų įstatyme nustatytas poveikio priemones Bankų įstatymo nustatyta tvarka;
3) duoti privalomus nurodymus finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei perduoti savo akcininkams dalyvavimo valdant patronuojamųjų įmonių kapitalą teises;
4) laikinai paskirti kitą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę arba įmonę, priklausančią tai grupei, atsakingą už šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų konsoliduotam laikymuisi užtikrinimą;
5) apriboti arba uždrausti dividendų mokėjimą finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės akcininkams;
6) reikalauti, kad finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė atsisakytų įstaigų arba kitų finansų sektoriaus subjektų kapitalo dalies arba ją sumažintų;
9. Jeigu Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nustato, kad nebėra šio straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, ji informuoja apie tai finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, o ši privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl įrašymo į Sąrašą.
10. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, vertindama pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis pateiktus dokumentus bei duomenis ir priimdama sprendimą dėl priežiūros priemonių taikymo, konsultuojasi su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija. Jei Lietuvos Respublikos priežiūros institucija atlieka tik jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji atlieka vertinimą atitinkamai šio straipsnio 4, 5, 7–9 dalyse nurodytais klausimais ir šio vertinimo ataskaitą persiunčia kitos valstybės narės, kurioje įsisteigė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, per du mėnesius nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos priima bendrą sprendimą.
11. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikia bendrą sprendimą finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei.
12. Jeigu priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą nepriima bendro sprendimo, priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsniu, klausimą perduoda Europos bankininkystės institucijai. Šioje dalyje nurodytos priežiūros institucijos priima bendrą sprendimą, vadovaudamosi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Pasibaigus šio straipsnio 10 dalyje nurodytam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.
13. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, arba Lietuvos Respublikos priežiūros institucija pačios nėra koordinatorės, šio straipsnio 10 dalyje nurodytam bendram sprendimui priimti reikia gauti koordinatoriaus sutikimą. Kai reikia koordinatoriaus sutikimo, dėl nesutarimų kreipiamasi į Europos priežiūros instituciją – Europos bankininkystės instituciją arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 įsteigtą Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją. Europos priežiūros institucijos sprendimas nedaro poveikio įsipareigojimams pagal priežiūros institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
14. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, apie motyvuotą sprendimą atsisakyti įtraukti finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę į Sąrašą praneša atitinkamai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 4 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo dienos.
15. Sprendimas įrašyti finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę į Sąrašą priimamas per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendime atsisakyti įrašyti įstaigą į Sąrašą gali būti nurodytos ir priežiūros priemonės.
16. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios kredito įstaigos veiklos licenciją, kreipiasi į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl įrašymo į Sąrašą ir per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi dienos įrašomos į Sąrašą netaikant šio straipsnio 2 dalies nuostatų.
122 straipsnis. Tarpinės patronuojančiosios įmonės Lietuvos Respublikoje
1. Dvi ar daugiau tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių įmonių, iš kurių bent viena turi buveinę Lietuvos Respublikoje ir kurioms taikomos šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos jungtinės (konsoliduotos) priežiūros nuostatos, turi turėti vieną valstybėje narėje įsteigtą tarpinę patronuojančiąją įmonę, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpinė patronuojančioji įmonė, kai ji turi buveinę Lietuvos Respublikoje, turi gauti kredito įstaigos licenciją arba turi būti įrašyta į Sąrašą šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
3. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija gali leisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms turėti dvi tarpines patronuojančiąsias įmones, kai iš jai pateiktos informacijos darytina išvada, kad vienos tarpinės patronuojančiosios įmonės įsteigimas būtų nesuderinamas su privalomu veiklos atskyrimo reikalavimu, kuris nustatytas pagal užsienio valstybės, kurioje yra užsienio valstybės grupės pagrindinės patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, taisykles arba kurį nustato tos užsienio valstybės priežiūros institucijos.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės turi turėti dvi tarpines patronuojančiąsias įmones, kai, už tarpinės patronuojančiosios įmonės pertvarkymą atsakingos institucijos vertinimu, sėkmingo pertvarkymo galimybė būtų mažiau veiksminga už dviejų tarpinių Europos Sąjungos patronuojančiųjų įmonių pertvarkymą.
5. Kai nė viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų nėra kredito įstaiga arba kai turi būti įsteigta antra tarpinė patronuojančioji įmonė vykdant investicinę veiklą, tarpinė patronuojančioji įmonė arba antra tarpinė patronuojančioji įmonė gali būti finansų maklerio įmonė, turinti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 6 straipsnyje nurodytą finansų maklerio įmonės licenciją.
6. Šio straipsnio 1–5 dalys netaikomos, jei bendra užsienio valstybės grupės, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, turto valstybėse narėse vertė, apskaičiuota šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, yra mažesnė negu 40 milijardų eurų.
7. Užsienio valstybės grupei priklausanti įmonė – įmonė, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
8. Bendra užsienio valstybės grupės turto valstybėse narėse vertė ‒ nurodyto turto suma:
1) kiekvienos valstybėse narėse esančios užsienio valstybės grupei priklausančios įmonės turto pagal jos konsoliduotą balansą arba pagal jos atskirą balansą, kai įstaigos balansas nėra konsoliduotas, bendra vertė;
2) kiekvieno užsienio valstybės grupės filialo, gavusio leidimą vykdyti veiklą Europos Sąjungoje pagal šį įstatymą, Bankų įstatymą, Centrinių kredito unijų įstatymą arba 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais, turto bendra vertė.
9. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija teikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie Lietuvos Respublikoje veikiančias užsienio valstybės grupes:
2) Lietuvos Respublikoje veikiančių filialų, licencijuotų pagal Bankų įstatymą, Finansinių priemonių rinkų įstatymą arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, pavadinimus, šių filialų turto bendrą vertę ir finansines paslaugas, kurias jie gali teikti pagal gautą licenciją;
5 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB bei 2000/12/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES.
2. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878.“
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jei jos yra patronuojančiosios įmonės, ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, jei jos yra patronuojančiosios įmonės, veikiančios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, privalo ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 1 d. kreiptis į priežiūros instituciją ir pateikti dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją dėl jų įtraukimo į Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, viešąjį sąrašą pagal šio įstatymo 4 straipsnį.
3. Jeigu iki 2022 m. birželio 1 d. finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jei jos yra patronuojančiosios įmonės, ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, jei jos yra patronuojančiosios įmonės, nesikreipia dėl įtraukimo į Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, viešąjį sąrašą, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones.
4. Užsienio valstybės grupės, kurios turi dvi ar daugiau tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių įmonių, veikiančių Europos Sąjungoje, iš kurių bent viena turi buveinę Lietuvos Respublikoje ir kurioms taikomos šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos jungtinės (konsoliduotos) priežiūros nuostatos, ir kurių turto bendra vertė 2019 m. birželio 27 d. Europos Sąjungoje sudarė 40 milijardų eurų arba daugiau, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 30 d. turi turėti tarpinę patronuojančiąją įmonę arba, jei taikoma šio įstatymo 4 straipsniu papildoma 122 straipsnio 4 dalis, – dvi tarpines patronuojančiąsias įmones.