Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

dėl pagrindinių darbų BENDROJO UGDYMO srityje

Lietuvos Respublikos Seimas

pabrėždamas išskirtinį švietimo vaidmenį tvarios ir klestinčios Lietuvos valstybės ateities kūrime,

konstatuodamas nepatenkinamą šiandieninę švietimo sistemos būklę, suvaržančią Lietuvos vaikų galimybes tapti sėkmingomis bei visapusiškai išplėtotomis asmenybėmis,

suprasdamas poreikį nedelsiant imtis spręsti įsisenėjusias ir gilėjančias bendrojo ugdymo, kaip svarbiausios švietimo grandies, problemas,

suvokdamas sutarimo tarp skirtingų politinių jėgų būtinybę, kad galėtų prasidėti ir būti įgyvendinami ilgalaikiai kokybiniai pokyčiai švietimo srityje,

N u t a r i a įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę įgyvendinti šiuos pagrindinius darbus bendrojo ugdymo srityje:

1 straipnis. Mokytojų kvalifikacijos ir darbo sąlygų gerinimas

1. Įvykdyti mokytojų rengimo sistemos pertvarką,

1.1. perkeliant pedagogų rengimą į aukščiausios kokybės šalies universitetus,

1.2. skiriant papildomą finansavimą minėtiems universitetams sukurti aukščiausio lygio pedagogų rengimo programas, pritraukti tarptautinio lygmens dėstytojus, tuo pačiu įgyvendinant „rengėjų rengimo“ (angl. – train-the-trainers) programas,

1.3. įtvirtinant nuoseklų pedagogų rengimo modelį, derinant gilų mokomo dalyko išmanymą su pedagogikos studijomis,

1.4. palaipsniui pereinant prie reikalavimo mokytojams turėti pedagogikos magistro laipsnį, skatinant dviejų ir daugiau mokomųjų dalykų įvaldymą,

1.5. teikiant pradedantiesiems mokytojams sistemingą mentorių pagalbą.

2. Įgyvendinti mokytojo profesijos prestižo atkūrimo programą,

2.1. pereinant prie etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelio,

2.2. nuosekliai didinant mokytojų atlyginimus – iki 2020 m. pasiekiant, kad minimalus mokytojų atlyginimas siektų 75 proc. nuo BVP/capita, o maksimalus – 135 proc. (dabar šie dydžiai siekia atitinkamai 32,3 ir 59,4 proc.),

2.3. užtikrinant nuolatinę asistentų pagalbą pedagogams, dirbantiems klasėse su specialių poreikių vaikais,

2.4. užtikrinant teisinę mokytojų apsaugą darbo vietoje,

2.5. sukuriant pedagogų perkvalifikavimo sistemą mokytojams, ketinantiems palikti pedagogo darbą, persikvalifikuoti,

2.6. sudarant galimybes anksčiau išeiti į pensiją su papildomomis socialinėmis garantijomis, taip užtikrinant spartesnę pedagogų kaitą,

2.7. įdiegiant apmokamas tobulėjimo atostogas, suteikiančias mokytojams galimybę reguliariai atnaujinti savo kvalifikaciją ir profesinius įgūdžius,

2.8 suteikiant mokytojams daugiau atsakomybės už individualizuotą ugdymo procesą ir turinį.

2 straipsnis. Veiksmingas ir kokybiškas mokyklų valdymas

1. Užtikrinti aukščiausios kokybės vadovavimą mokykloms,

1.1. centralizuojant ir į nacionalinį lygmenį perkeliant kasmetinį ugdymo įstaigų vadovų atestavimą ir išorinį jų veiklos vertinimą,

1.2. įvedant reguliarius konkursus į mokyklos direktoriaus vietą,

1.3. užtikrinant mokyklų vadovams konkurencingus atlyginimus, sukuriant motyvacines paskatas ir lyderystės vykdymui būtiną savarankiškumą bei vadybinį mechanizmą,

1.4. užtikrinant nuolatinį vadovavimo įgūdžių tobulinimą, sudarant sąlygas perimti gerąsias tarptautines mokyklų valdymo praktikas bei pradedantiesiems mokyklų vadovams sukuriant specialias mentorystės programas,

1.5. aktyviai įtraukiant mokyklos bendruomenę į mokyklų vadovų atrankos ir vertinimo procesą.

2. Peržiūrėti mokyklų valdymo modelį ir užtikrinti optimalų mokyklų tinklą,

2.1. eliminuojant politikų įtaką skiriant mokyklų vadovus ir išplečiant tiesioginį Švietimo ir mokslo ministerijos dalyvavimą mokyklų priežiūroje,

2.2. suteikiant daugiau galių mokyklų bendruomenėms tėvų bei mokinių atstovams,

2.3. įgyvendinant tolesnį mokyklų tinklo optimizavimą – kai neįmanoma užtikrinti aukštos ugdymo kokybės bei sukurti socializacijai tinkamos terpės mažose mokyklose.

3. Sukurti vieningą, skaidrią, aiškią ir prasmingą mokyklų veiklos kokybės stebėsenos bei vertinimo sistemą,

3.1. reformuojant egzistuojančias mokyklų vertinimo institucijas, formuojant naujas valstybines vertinimo ir stebėsenos kompetencijas,

3.2. vertinant ne tik galutinius ugdymo proceso rezultatus, bet ir suteikiamą pridėtinę ugdymo vertę bei pačio ugdymo proceso kokybę,

3.3. mokyklų veiklos kokybės stebėsenai ir vertinimui sistemingai naudojantis švietimo tyrimų duomenimis.

3 straipsnis. Diferencijuota valstybės politika gerai veikiančių ir probleminių mokyklų atžvilgiu

1. Sukurti pagalbos prastus ugdymo rezultatus demonstruojančioms mokykloms sistemą,

1.1. formuojant mobilias ekspertų grupes, kurios vietose įvertintų pagrindines probleminių mokyklų problemas, parengtų rekomendacijas ir prižiūrėtų jų įgyvendinimą,

1.2. teikiant intensyvią dalykinę pagalbą šių mokyklų mokytojams,

1.3. keičiant mokyklų vadovus ar reorganizuojant pačias ugdymo įstaigas,

1.4. finansiškai ir kitomis motyvacinėmis priemonėmis skatinant geriausius pedagoginį išsilavinimą įgijusius absolventus vykti dirbti į tokias mokyklas,

1.5. sukuriant specialų valstybės fondą ugdymo kokybei kelti prastus ugdymo rezultatus demonstruojančiose mokyklose, šio fondo lėšomis finansuojant aukščiau išvardintas veiklas.

2. Užtikrinti, kad mokykla taptų veiksminga socializacijos alternatyva socialinės rizikos aplinkai moksleivių namuose,

2.1. sudarant galimybes mokytojams plėsti kvalifikaciją ir vykdyti socialines funkcijas, kaip kad teikti pagalbą vaikams iš socialinės rizikos šeimų lengviau integruotis mokyklos bendruomenėje bei įveikti ugdymo procese iškylančius iššūkius,

2.2. garantuojant mokytojams, dirbantiems su vaikais iš socialinės rizikos šeimų, nuolatinę socialinių asistentų pagalbą,

2.3. įtvirtinant „visos dienos“ mokyklos modelį – didinant moksleivių iš probleminės aplinkos užimtumą bei laiką, praleidžiamą mokykloje, įskaitant neformalių ugdymo veiklų plėtrą, bei užtikrinant visapusišką formalaus ir neformalaus ugdymo integralumą.

3. Skatinti pažangiose (geriausius ugdymo rezultatus pasiekiančiose) mokyklose taikomų ugdymo metodų įvairovę,

3.1. suteikiant pažangioms mokykloms didesnę laisvę rinktis ugdymo turinį bei metodus,

3.2. sudarant galimybę pažangioms mokykloms įsidiegti norimą ugdymo kultūrą (klasikinė gimnazija, gamtos mokslų licėjus, Valdorfo mokykla ir pan.),

3.3. susiejant mokyklos savarankiškumą ugdymo turinio srityje su jos gebėjimu pasiekti ugdymo kokybės rezultatų.

4 straipsnis. Ugdymo turinio bei rezultatų vertinimo sistemos peržiūrėjimas

1. Iš pagrindų tobulinti ugdymo turinį,

1.1. perorientuojant mokymo procesą nuo ugdymo pločio į gylį, į mąstymo, sąmoningumo, analitinių gebėjimų ugdymą,

1.2. plėtojant minkštųjų kompetencijų, civilizacinių įgūdžių ir kūrybiškumo ugdymą visoje ugdymo programos apimtyje,

1.3. diegiant moksliniais tyrimais pagrįstus ir praktikoje pasiteisinusius ugdymo metodus.

2. Reformuoti į savitikslį mokymosi taikinį išsigimstančią egzaminų ir vertinimo sistemą,

2.1. suderinant egzaminų imtį su ugdymo turiniu bei užtikrinant, kad egzaminai tikrintų ne tik moksleivių žinias, bet ir kompetencijas bei gebėjimus,

2.2. sumažinant baigiamųjų brandos egzaminų reikšmę visame ugdymo procese bei galutiniame abituriento vertinime – išplečiant baigiamojo darbo, kaupiamojo balo ir minkštųjų kompetencijų svorį.

5 straipsnis. Naujo pagrindo Lietuvos švietimo politikai parengimas

1. Įgyvendinus šiame nutarime įvardytus darbus bendrojo ugdymo srityje, parengti naują ilgalaikę Lietuvos švietimo sistemos koncepciją,

1.1. atviroje diskusijoje tarp visuomenės, švietimo sektoriaus ekspertų ir politikų iškristalizuojančią strateginę Lietuvos švietimo viziją XXI amžiui ir apibrėžiančią pagrindinį ilgalaikį Lietuvos švietimo sistemos tikslą,

1.2. švietimo politiką formuojančią ir jos įgyvendinimo žingsnius numatančią remiantis naujausiomis švietimo idėjomis ir tyrimų duomenimis,

1.3. harmonizuojančią švietimo politiką su platesnėmis valstybės raidos politikos kryptimis – kultūros politika, socialinės integracijos ir įtraukaus švietimo uždaviniais, regionine politika, emigracijos procesų stabdymu ir inovacijų politika.

6 straipsnis

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojama per 3 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo detalizuoti jo vykdymo veiksmų planą bei parengti ir patvirtinti šiam nutarimui įgyvendinti ir jame numatytiems tikslams pasiekti būtinus teisės aktus iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Seimo Pirmininkas

Teikia

Seimo nariai

Gabrielius Landsbergis

Mantas Adomėnas