Projektas XIVP-3183(2)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2023 m.                        d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:

38. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme.“

3. Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:

40. Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinėje karo tarnyboje ir (ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavęs ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir krašto apsaugos sistemoje tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“

 

2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 21 ir 22 punktais:

21) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų parengtus metinius veiklos planus;

22) atsižvelgdamas į NATO standartus, prilygina karinius vienetus batalionui ar kuopoms;“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 41 punktą ir jį išdėstyti taip:

41) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

22) tvirtina Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus; suteikia Lietuvos kariuomenės veterano vardą. Lietuvos kariuomenės veterano vardo netenkama teismo sprendimu;“.

 

3 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai;“.

 

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“

 

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“

 

6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Akademijoje pagal vienos ar daugiau studijų krypčių universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas.“

2. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Mokytis į Akademiją valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose studijų vietose priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą įgiję ir kitus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“

3. Pakeisti 20 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Kariūnų, išskyrus tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė negu norminė studijų kaina. Akademijoje studijuojančių kariūnų, kurie pakartotinai studijuoja pagal tos pačios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis arba pakartotinai studijuoja pagal žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kaina, susidedanti iš Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų studijų išlaidų, ir karinio rengimo išlaidų dydis, nustatomi krašto apsaugos ministro tvirtinamose priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų programas sąlygų apraše ir kariūno tarnybos sutartyje. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kariūnai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariūnams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnams mokamų stipendijų rūšys, jų skaičius ir dydžiai, stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatomi Akademijos statute. Kariūnams Mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygos nustatomos Akademijos statute. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

4. Pakeisti 20 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

17. Akademija Akademijos statute nustatyta tvarka gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą.“

5. Pakeisti 20 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

18. Akademija pasirašo susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl jų mokinių ugdymo pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. Ketverių metų trukmės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas. Bendrojo ugdymo mokyklos, pasirašiusios susitarimus su Akademija, kasmet iš mokinių, pageidaujančių ugdytis pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, sudaro ne didesnes kaip 30 mokinių klases.

6. Pakeisti 20 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

19. Pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomi mokiniai, esant poreikiui, iš bendrojo ugdymo mokyklos į Akademiją ir iš jos atgal į bendrojo ugdymo mokyklą, į su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimu susijusias ekskursijas, renginius vežami Akademijos lėšomis. Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis, įranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.“

 

7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Kai dėl priežasčių, susijusių su profesinės karo tarnybos užduočių atlikimo specifika, krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais nustatytas poilsis negali būti suteiktas, profesinės karo tarnybos kariui, užtikrinant minimalų poilsio laiką, už nesuteiktas poilsio dienas išmokama kompensacija, kuri apskaičiuojama proporcingai kariui nustatyto to mėnesio, kurį priimtas sprendimas mokėti kompensaciją, tarnybinio atlyginimo dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir nesuteiktų poilsio dienų skaičiui.“

2. Pakeisti 21 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinėje karo tarnyboje ir (ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavusiam ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavusiam tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atliekant tarnybą paleistam iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba SSRS karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaujant krašto apsaugos sistemoje gynusiam Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavusiam iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.“

 

8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

30 straipsnis. Šaukimas į privalomąją karo tarnybą

Į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

 

9 straipsnis. 322 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 322 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

322 straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas

1. Karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, Europos Parlamento nariu, savivaldybės meru ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios.

2. Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

3. Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

4. Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.“

 

10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 35 straipsnio 4 dalį 7 punktu:

7) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys išleidžiamas į atsargą.“

2. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 7 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.“

 

11 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) narystę politinėje organizacijoje;“.

2. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) aktyvų karių dalyvavimą politinių organizacijų organizuojamuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė organizacija;“.

3. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartis, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas.“

4. Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo, jo padėjėjo, paramediko ar psichologo, turinčio medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją, pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

5. Papildyti 36 straipsnį 121 dalimi:

121. Profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią profesinės karo tarnybos karių vykimas į minėtą sąrašą įrašytas užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.“

 

12 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio, išskyrus šio straipsnio 121 dalį, reikalavimus arba apribojimus;“.

2. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9) negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl negalios, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų.“

3. Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 41 punktu:

41) karys nesilaikė šio įstatymo 36 straipsnio 121 dalyje nustatyto apribojimo;“.

 

13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Jeigu išleistas į atsargą karys buvo pakartotinai priimtas į profesinę karo tarnybą, atleidžiant tokį karį iš tarnybos šioje dalyje nurodytais pagrindais, išeitinė išmoka jam išmokama už ištarnautus metus, skaičiuojamus nuo paskutinio priėmimo į profesinę karo tarnybą pradžios, tačiau pagal šią dalį išmokama bendra išeitinių išmokų dydžių suma negali viršyti 6 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio.“

 

14 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Profesinės karo tarnybos karininkas Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado ar iki 3 metų – į jo pavaduotojo pareigas. Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu, suderintu su Lietuvos šaulių sąjungos vadu, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pritarimu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vado ar Lietuvos šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro viršininko pareigas. Perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas, vadovaujantis šioje dalyje nustatyta tvarka, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 4 metams.“

 

15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 4 dalį.

2. Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, kai karys gali pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.“

3. Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“

4. Pakeisti 43 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės ar kito teisės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradeda eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, išskyrus atvejus, jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

5. Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Laikotarpis, kurį karys buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad karys drausmės ar kito teisės pažeidimo nepadarė ir nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.“

 

16 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai ištarnautam profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje laikui, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

17 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl negalios (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą.“

 

18 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus;“.

2. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) atsargos kariai, sukakę 60 metų, išskyrus karo kapelionus, kurie perkeliami į dimisiją sukakę 65 metus;“.

 

19 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių atrankos ir siuntimo mokytis (įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją) tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Šis straipsnis, išskyrus šio straipsnio 11 dalį, netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis.“

2. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami, tačiau apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla). Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma, arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla.“

3. Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,02 Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu skiriama 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka, jeigu mokymosi laikotarpis ilgesnis negu 30 kalendorinių dienų. Jeigu laikotarpis yra iki 30 kalendorinių dienų imtinai, apmokamos transporto viešojo ir ne viešojo transporto priemonėmis (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos mokymo reikmėms užsienio valstybių teritorijose, neviršijant vieno Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį.“

4. Pakeisti 49 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Profesinės karo tarnybos karys, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (nepertraukiamų ar dalimis) per 4 metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu. Šiuo laikotarpiu jam mokama pareiginė alga, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos. Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma, arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla. Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių. Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto kvalifikacijai įgyti dydžio. Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti dydžio. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.“

5. Papildyti 49 straipsnį 12 dalimi:

12. Kelionės kiekvieną mokymosi dieną išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

 

20 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metus krašto apsaugos sistemoje, taip pat kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis dėvėti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“

 

21 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;

2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;

3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;

4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;

6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;

8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;

9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

21. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas:

1) kariui ištarnavus jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,3 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,3 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos;

2) kariui ištarnavus eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,25 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,25 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojamos 2 tarnybos dienos;

3) kariui ištarnavus grandiniu, seržantu, seržantu specialistu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,5 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,5 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,2 tarnybos dienos;

4) kariui (nuo vyresniojo seržanto iki pulkininko leitenanto (komandoro)) ištarnavus savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 2 koeficientų. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 2 koeficientų ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos.“

3. Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, turinčiam ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ištarnavusiam dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus. Reikalavimas ištarnauti dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę.“

4. Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės įstatymu, suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis.“

 

22 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;“.

2. Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu, suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis.“

 

23 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Atliekantiems 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.“

2. Pakeisti 59 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

14. Karo prievolininkams, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 3 mėnesius, suteikiamos 5 kalendorinių dienų atostogos, nepertraukiamai atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri trunka 6 mėnesius, suteikiama 9 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas.“

3. Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

15. Kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių.

4. Papildyti 59 straipsnį 151 dalimi:

151. Atostogų, nurodytų šio straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse, dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

5. Pakeisti 59 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.“

 

24 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.“

2. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,02 bazinio dydžio ir taikomas 3 metus. Pasibaigus pirmam 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,03 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, iki jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“

3. Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:

1) priedas už atsakomybę. Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 0,47 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 0,32 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 0,21 bazinio dydžio per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams – 0,11 bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,06 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;

2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems skrydžius orlaivio įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,02 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,03 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžius ir skyrimo tvarką, atsižvelgdamas į atliekamų veiksmų sudėtingumą, kiekį ir trukmę, nustato Lietuvos kariuomenės vadas, neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų dydžių. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems šio įstatymo 2 priede nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatytas priedas;

3) priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 0,27 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 0,21 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, 0,16 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją, 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją ir 0,06 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją. Specialiųjų karinių specialybių kariams priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 0,21 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją ir 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę;

5) priemoka už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito profesinės karo tarnybos kario, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 0,1 bazinio dydžio ir didesnė kaip 0,25 bazinio dydžio per mėnesį, apskaičiuojama proporcingai nustatytam priemokos už pavadavimą dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir dienų skaičiui vykdant nustatytas funkcijas.“

4. Pakeisti 60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.“

5. Pakeisti 60 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 0,77 bazinio dydžio – įvertinus puikiai;

2) 0,58 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;

3) 0,35 bazinio dydžio – įvertinus gerai.“

 

25 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

17. Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.“

 

26 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 611 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ilgiau kaip 90 dienų, kariams kas mėnesį už tarnybos užsienyje specifiką mokama nuo 0,13 iki 0,29 bazinio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydžius, atsižvelgdamas į tarnybos vietą, rengimosi dalyvauti tarptautinėje operacijoje trukmę, tarnybos sudėtingumą ir sąlygas, nustato krašto apsaugos ministras.“

2. Pakeisti 611 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 1,57 iki 3,13 bazinio dydžio kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.“

3. Pakeisti 611 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį mokama 0,02 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Kariams, besirengiantiems tarptautinei operacijai, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, o neaprūpintiesiems maistu išmokama ne didesnė negu Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.“

 

 

27 straipsnis. 612 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 612 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, besirengiantiems dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdantiems tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 611 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalyse, o krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos, taip pat šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta garantija, susijusi su palaikų parvežimu mirties (žūties) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu. Šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną vidutinį žuvusio (mirusio) asmens ar asmens, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį.“

 

28 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Profesinės karo tarnybos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių į kitą vietovę Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)).“

2. Pakeisti 64 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau kaip 30 kilometrų, kuriuose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 15,63 bazinio dydžio išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

 

29 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:“.

2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“.

3. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją) gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“.

 

30 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 65¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos asmenims su negalia skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos.“

2. Pakeisti 65¹ straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, turintiems sveikatos sutrikimų, dėl kurių jie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–11 dalyse nustatytas garantijas šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos:“.

3. Pakeisti 65¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) sveikatinimo reikmenų, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos išlaidos;“.

4. Pakeisti 65¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų visų išlaidų suma, skiriama vienam kariui, negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per kalendorinius metus.“

 

31 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju

1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, taip pat sutrikus kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 12 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

2. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

3. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.

4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

5. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

6. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 46,55 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 46,55 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 37,24 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 37,24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 27,93 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 27,93 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

9. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

10. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

11. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 9,31 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

12. Jeigu sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių, ir (ar) organų funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau dėl to nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, arba liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, tačiau karys neįgijo teisės į šiame straipsnyje nustatytą vienkartinę kompensaciją, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, kariui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija, neviršijanti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus vienkartinės netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), dydžio. Kariūnui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu išmokama per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jeigu karys įgijo teisę į kompensaciją pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

13. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

14. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

15. Pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat asmenys su negalia.

16. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais.

17. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

18. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.“

 

32 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tapusiems laikinai nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Karo prievolininkams, atlikusiems privalomąją karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, ši išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, kurie tapo laikinai nedarbingi (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) dalyvaudami pratybose, mokymuose arba vykdydami kitas tarnybos užduotis ir įgijo teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su tarnybos grafiku, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka.“

2. Pakeisti 68 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“

3. Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“

 

33 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

70 straipsnis. Karių pensijos

Kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

 

34 straipsnis. Įstatymo papildymas 781 straipsniu

Papildyti Įstatymą 781 straipsniu:

781 straipsnis. Baziniais dydžiais nustatytų dydžių perskaičiavimas

Šiame įstatyme baziniais dydžiais nustatyti tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir šio įstatymo 611 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai perskaičiuojami taikant Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydį.“

 

35 straipsnis. 2 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo

ir karo tarnybos įstatymo

2 priedas

 

PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ TIESIOGIAI VYKDOMOS PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU YPATINGA SPECIFIKA, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, IR ŠIAS PAREIGAS BEI UŽDUOTIS ATITINKANČIŲ PRIEDŲ DYDŽIAI

 

 

 

(baziniais dydžiais)

1. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika

Koeficientas

1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms

0,27–0,37

1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje

1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula

1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu

1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai

1.6. Šuoliai parašiutu

1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve

1.8. Nusileidimas / kopimas virve į aukštus objektus

1.9. Laivų šturmas (iš vandens)

1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis

0,11–0,21

0,11–0,21

0,11–0,21

0,11–0,21

0,11–0,21

0,11–0,21

0,11–0,21

0,11–0,21

0,11–0,21

1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai)

1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu

 

0,06–0,11 

0,06–0,11

2. Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės

Koeficientas

2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

0,32

0,37

0,27

0,11

2.2. Lauko pratybos kareivinių režimu

2.3. Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu

2.4. Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose

_____________________“.

 

36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 3, 5, 8, 22 straipsnius, 23 straipsnio 1, 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnio 2, 3 dalis ir šio straipsnio 9, 10 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 2 dalis, 3, 5, 8, 22 straipsniai, 23 straipsnio 1, 2 dalys, 24 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnio 2, 3 dalys įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo karių nepanaudotos poilsio dienos kariams suteikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigą atlyginti mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas įgiję kariai jas atlygina iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

5. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas būti įgijus magistro kvalifikaciją netaikomas kariams, kuriems pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis suteiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

6. Kariams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl sveikatos sutrikimo nustatytas iki 40 procentų netektas darbingumas, šio įstatymo 31 straipsniu panaikinama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 9 dalyje numatyta garantija taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

7. Reikalavimas, kad siunčiamam mokytis kariui būtų likę ne daugiau kaip 4 metai iki išleidimo į atsargą amžiaus sukakimo, netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatytą garantiją įgijo ir prašymą dėl jos taikymo pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo.

8. Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo išsiųsti mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, taikomos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos garantijos.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 1 ir 2 dalims ir 29 straipsnio 2 daliai įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas