projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS KONTROLĖS IR VIDAUS AUDITO ĮSTATYMO NR. ix-1253 pakeitimo

ĮSTATYMAS

2019 m.                      d. Nr.
Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą Nr. IX-1253 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS KONTROLĖS IR VIDAUS AUDITO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, ir vidaus audito veikimą, tikslus ir dalyvių kompetenciją vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse.

2. Šis įstatymas taikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra viešojo sektoriaus subjektai (toliau – viešieji juridiniai asmenys).

3. Kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta pareiga įgyvendinti vidaus kontrolę ir atlikti vidaus auditą.

4. Savivaldybių centralizuoto vidaus audito tarnybų veiklai šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Audituojamas subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo administracijos padalinys, viešajam juridiniam asmeniui pavaldus ir (arba) atskaitingas viešasis juridinis asmuo, kurių vidaus auditas atliekamas.

2. Centralizuoto vidaus audito tarnyba – vidaus audito tarnyba, įsteigta centralizuotam viešojo juridinio asmens ir visų jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Centralizuoto vidaus audito tarnybai šio įstatymo nuostatos taikomos mutatis mutandis kaip ir vidaus audito tarnybai.

3. Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalis, kuria siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu, laikymąsi.

4. Pažangos stebėjimas – vidaus audito tarnybos veikla po atlikto vidaus audito, kurios tikslas – stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamos vidaus audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos.

5. Vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.

6. Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas (toliau kartu – darbuotojas), atliekantis vidaus auditą.

7. Vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti.

8. Vidaus kontrolė – viešojo juridinio asmens rizikai valdyti jo vadovo sukurta kontrolės sistema, padedanti siekti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.

9. Viešojo juridinio asmens rizika (toliau – rizika) – tikimybė, kad dėl rizikos veiksnių viešojo juridinio asmens tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių.

10. Viešojo juridinio asmens rizikos valdymas (toliau – rizikos valdymas) – rizikos veiksnių nustatymas, analizė ir priemonių, kurios sumažintų arba pašalintų neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai, parinkimas.

11. Viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai (toliau – rizikos veiksniai) – aplinkybės, galinčios daryti neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai.

12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetencija vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse

Finansų ministerija, formuodama valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą:

1) rengia teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę ir vidaus auditą, atsižvelgdama į tarptautinę gerąją vidaus kontrolės ir vidaus audito praktiką;

2) atlieka metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse;

3) atlieka vidaus kontrolės įgyvendinimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse analizę ir vidaus audito tarnybų veiklos atitikties šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams analizę ir vertinimą;

4) rengia metinę vidaus kontrolės įgyvendinimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ir vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitą ir iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 dienos pateikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS KONTROLĖ

4 straipsnis. Vidaus kontrolės tikslai ir įgyvendinimas

1. Siekiant viešajam juridiniam asmeniui strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, turi būti nustatomi ir analizuojami rizikos veiksniai bei kuriama vidaus kontrolė, kurios tikslai – padėti užtikrinti, kad viešasis juridinis asmuo:

1) laikytųsi teisės aktų, reglamentuojančių viešojo juridinio asmens veiklą, reikalavimų;

2) saugotų nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų valstybės ir (arba) savivaldybės turtą;

3) vykdytų veiklą laikydamasis patikimo finansų valdymo principo;

4) teiktų patikimą, aktualią, išsamią ir teisingą informaciją apie savo finansinę ir kitą veiklą.

2. Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama:

1) atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens veiklos ypatumus;

2) laikantis vidaus kontrolės principų;

3) apimant vidaus kontrolės elementus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnyje;

4) integruojant ją į viešojo juridinio asmens veiklą ir pagrindinius valdymo procesus: planavimą, atlikimą ir stebėseną;

5) nustatant vidaus kontrolės dalyvių pareigas ir atsakomybę;

6) nuolat ją tobulinant ir pritaikant prie pasikeitusių viešojo juridinio asmens veiklos sąlygų.

3. Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama pagal viešojo juridinio asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką, kurios sudėtinė dalis yra finansų kontrolės taisyklės. Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politikos turinį pagal šio straipsnio nuostatas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5 straipsnis. Vidaus kontrolės principai

Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama laikantis šių principų:

1)  tinkamumo – vidaus kontrolė turi būti įgyvendinama tose viešojo juridinio asmens veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika;

2)  efektyvumo – vidaus kontrolės įgyvendinimo sąnaudos neturi viršyti dėl atliekamos vidaus kontrolės gaunamos naudos;

3)  rezultatyvumo – turi būti pasiekti vidaus kontrolės tikslai;

4)  optimalumo – vidaus kontrolė turi būti proporcinga rizikai ir neperteklinė;

5)  dinamiškumo – vidaus kontrolė turi būti nuolat tobulinama, atsižvelgiant į pasikeitusias viešojo juridinio asmens veiklos sąlygas;

6)  nenutrūkstamo funkcionavimo – vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje turi būti įgyvendinama nuolat.

6 straipsnis. Vidaus kontrolės elementai

Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama apimant šiuos vidaus kontrolės elementus:

1) kontrolės aplinką – viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, valdymą, personalo valdymo politiką, vadovų, darbuotojų profesinio elgesio principus ir taisykles, kompetenciją ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vidaus kontrolės įgyvendinimui ir kokybei;

2) rizikos vertinimą – rizikos veiksnių nustatymą ir analizę;

3) kontrolės veiklą – viešojo juridinio asmens veiklą, kuria siekiama sumažinti neigiamą rizikos veiksnių poveikį viešajam juridiniam asmeniui ir kuri apima įgaliojimų, leidimų suteikimą, funkcijų atskyrimą, prieigos prie turto ir dokumentų kontrolę, veiklos ir rezultatų peržiūrą, veiklos priežiūrą ir kitų viešojo juridinio asmens vadovo nustatytų reikalavimų laikymąsi;

4) informavimą ir komunikaciją – su vidaus kontrole susijusios aktualios, išsamios, patikimos ir teisingos informacijos gavimą ir teikimą laiku vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

5) stebėseną – nuolatinį ir (arba) periodinį stebėjimą ir vertinimą, kai analizuojama, ar vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama pagal viešojo juridinio asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką ir ar atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas.

7 straipsnis. Vidaus kontrolės dalyviai ir jų kompetencija

1. Viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalyviai: vadovas, darbuotojai, atliekantys vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą viešajame juridiniame asmenyje, ir vidaus auditoriai.

2. Viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus kontrolės srityje:

1) užtikrina vidaus kontrolės, apimančios šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus elementus ir atitinkančios kitus šiame įstatyme vidaus kontrolei keliamus reikalavimus, sukūrimą viešajame juridiniame asmenyje, jos įgyvendinimą ir tobulinimą;

2) nustato viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politiką pagal šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas;

3) užtikrina vidaus kontrolės analizės, apimančios visus šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus vidaus kontrolės elementus, atlikimą ir metinės vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis, ataskaitos parengimą ir pateikimą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iki kovo 1 dienos.

3. Viešojo juridinio asmens darbuotojai, vykdantys reguliarią atitinkamų viešojo juridinio asmens veiklos sričių valdymo ir priežiūros veiklą pagal pavestas funkcijas, prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje ir jos atitiktį viešojo juridinio asmens vadovo nustatytai vidaus kontrolės politikai.

4. Vidaus auditoriai vertina vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje ir teikia rekomendacijas viešojo juridinio asmens vadovui dėl jos tobulinimo.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS AUDITAS

8 straipsnis. Vidaus audito tikslas ir pagrindiniai uždaviniai

1. Vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti jo veiklos tikslus.

2. Pagrindiniai vidaus audito uždaviniai:

1) vertinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, atsižvelgiant į:

a) viešojo juridinio asmens veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi;

b) viešojo juridinio asmens strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimą;

c) viešojo juridinio asmens veiklos vykdymą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu;

d) valstybės ir (arba) savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

e) viešojo juridinio asmens teikiamą informaciją apie finansinę ir kitą veiklą;

2) vertinti viešojo juridinio asmens iš Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinės finansinės paramos gautų lėšų panaudojimo administravimą;

3) patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai;

4) teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės tobulinimo.

9 straipsnis. Vidaus audito tarnybos steigimas

1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, Nacionalinėje teismų administracijoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje, valstybiniuose universitetuose turi būti įsteigtos vidaus audito tarnybos.

2. Ministerijose turi būti įsteigtos centralizuoto vidaus audito tarnybos. Atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, atliekamų funkcijų apimtis, svarbą, viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių viešųjų juridinių asmenų skaičių ir kitus veiklos ypatumus, ministrui pavestoje valdymo srityje veikiančiame viešajame juridiniame asmenyje ministro sprendimu gali būti įsteigta vidaus audito tarnyba.

3. Savivaldybėse turi būti įsteigtos centralizuoto vidaus audito tarnybos.

4. Kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirto viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba arba vidaus audito tarnyba.

5. Tuo atveju, kai viešąjį juridinį asmenį yra įsteigę keli steigėjai, viešojo juridinio asmens vidaus auditą atlieka steigėjų bendru sprendimu jame įsteigta vidaus audito tarnyba ar vieno iš steigėjų vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba.

6. Viešiesiems juridiniams asmenims, atliekantiems Europos Sąjungos arba tarptautinės finansinės paramos ir kitų lėšų administravimo funkcijas, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų vidaus audito nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

10 straipsnis. Vidaus audito tarnybos veiklos nepriklausomumas

1. Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui. Jis užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens darbuotojams.

2. Vidaus audito tarnybai negali būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai.

3. Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu.

4. Vidaus audito tarnybos veiklą reglamentuoja viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinti vidaus audito tarnybos nuostatai. Jie rengiami vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais pavyzdiniais vidaus audito tarnybos nuostatais.

5. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis.

6. Vidaus auditorius, siekdamas išsaugoti objektyvumą, neturi dalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus, prieš pradėdamas eiti vidaus auditoriaus pareigas.

11 straipsnis. Vidaus audito tarnybos vadovas

1. Asmuo, priimamas į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, privalo turėti:

1) aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą ekonomikos, teisės, verslo, vadybos, finansų, apskaitos arba viešojo administravimo studijų krypties išsilavinimą;

2) ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityje.

2. Vidaus audito tarnybos vadovo pagrindinės funkcijos:

1) savarankiškai organizuoti vidaus audito tarnybos darbą pagal viešojo juridinio asmens vadovo patvirtintus vidaus audito tarnybos nuostatus;

2) parengti ir teikti viešojo juridinio asmens vadovui tvirtinti vidaus audito tarnybos vidaus audito metodiką. Ši metodika turi būti parengta vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta pavyzdine vidaus audito metodika;

3) planuoti vidaus audito tarnybos veiklą, sudaryti trejų metų ir metinius vidaus audito tarnybos veiklos planus, atsižvelgiant į atliktą viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų (jeigu tokių yra) rizikos vertinimo analizę, juos teikti tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui;

4) užtikrinti, kad būtų atliekamas vidaus auditas ir pažangos stebėjimas;

5) užtikrinti atliekamo vidaus audito kokybę;

6) patarti viešojo juridinio asmens vadovui, viešojo juridinio asmens administracijos padalinių ir (arba) viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vadovams viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės klausimais;

7) siekiant išvengti darbų dubliavimo, koordinuoti vidaus audito tarnybos veiklą ir keistis informacija su kitais viešojo juridinio asmens audito vykdytojais.

3. Viešųjų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, centralizuoto vidaus audito tarnybų vadovai pateikia Valstybės kontrolei metinio vidaus audito tarnybos veiklos plano kopiją per 10 darbo dienų po to, kai šį planą patvirtina viešojo juridinio asmens vadovas.

4. Iki kiekvienų metų kovo 1 dienos vidaus audito tarnybos vadovas turi parengti ir pateikti Finansų ministerijai, viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat steigėjui (steigėjams) ir kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose ir gautas jo prašymas, metinę vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą metinės vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitos rengimo ir teikimo tvarką. Viešųjų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, centralizuoto vidaus audito tarnybų vadovai iki kiekvienų metų kovo 1 dienos metinės vidaus audito ataskaitos kopiją pateikia ir Valstybės kontrolei.

5. Jeigu vidaus audito metu nustatoma galimų pažeidimų, kurie turi nusikalstamos veikos požymių, vidaus audito tarnybos vadovas apie tokius pažeidimus nedelsdamas turi raštu informuoti viešojo juridinio asmens vadovą.

12 straipsnis. Vidaus auditorių kompetencija

1. Vidaus auditorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi vadovautis vidaus audito tarnybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, savo pareigybės aprašymu ir laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų vidaus auditorių profesinės etikos principų.

2. Vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, turi teisę:

1) naudotis visa viešojo juridinio asmens sukaupta informacija;

2) gauti iš visų audituojamų subjektų vidaus auditui atlikti reikalingų dokumentų kopijas;

3) pasirinktinai lankytis visuose audituojamuose subjektuose;

4) per 5 darbo dienas nuo rašytinio prašymo pateikimo dienos gauti audituojamų subjektų vadovų ir darbuotojų rašytinius bei žodinius paaiškinimus;

5) reikalauti iš audituojamų subjektų vadovų sudaryti sąlygas atlikti vidaus auditą, vidaus auditoriui savarankiškai dirbti ir parengti objektyvias išvadas.

3. Vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, privalo:

1) būti objektyvus ir nešališkas, susilaikyti nuo išankstinės nuomonės apie vertinimą;

2) aptarti parengtą vidaus audito ataskaitos projektą su audituojamo subjekto vadovu ir su atsakingais už tą veiklos sritį darbuotojais;

3) užtikrinti vidaus audito metu paimtų audituoti dokumentų saugumą;

4) tvarkyti asmens duomenis vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

13 straipsnis. Viešojo juridinio asmens vadovo kompetencija vidaus audito srityje

Viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje:

1) įsteigia vidaus audito tarnybą viešajame juridiniame asmenyje, kai ji turi būti steigiama pagal šio įstatymo 9 straipsnį, ir užtikrina jos veikimą;

2) praneša Finansų ministerijai apie priimtą sprendimą steigti arba naikinti vidaus audito tarnybą viešajam juridiniam asmeniui pavaldžiuose ir (arba) atskaitinguose viešuosiuose juridiniuose asmenyse per 10 darbo dienų po šio sprendimo priėmimo dienos;

3) užtikrina vidaus auditorių nustatytų viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės trūkumų pašalinimą;

4) įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, kad šis per 5 darbo dienas susipažintų su vidaus audito tarnybos pateiktu vidaus audito ataskaitos projektu ir pateiktų dėl jo nuomonę vidaus audito tarnybai;

5) įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo ir parengti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą, kuris turi būti suderintas su viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos vadovu. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos jis turi pateikti viešojo juridinio asmens vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui raštu išdėstytus nesutikimo motyvus;

6) priima sprendimą dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, jeigu audituojamo subjekto vadovas pasinaudoja šio straipsnio 5 punkte nustatyta teise ir pateikia pagrįstus motyvus dėl savo nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis;

7) užtikrina vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ne vėliau kaip per sprendime nurodytus rekomendacijų įgyvendinimo terminus.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „centralizuota vidaus audito tarnyba“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „centralizuoto vidaus audito tarnyba“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas