Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2015 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą Nr. I-1336 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.
2. Draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
3. Draudiminis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka.
4. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos.
5. Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.
6. Pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.
7. Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.
8. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 2 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai).
9. Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skola – teisės aktų nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokėtina socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (arba) palūkanų suma, viršijanti nereikšmingos skolos dydį. Nereikšmingos skolos dydį nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba).
10. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) – Fondo valdyba, Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos.
11. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) – apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą.
12. Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.
13. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.
14. Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti.
3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys
1. Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys:
4 straipsnis. Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas
1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į savivaldybių, apylinkių rinkimų ir miestų, rajonų, apylinkių, apygardų referendumo komisijas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šioje dalyje ir šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – nuolatiniai Lietuvos gyventojai), gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Lietuvos vienetas) draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse), Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
3. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
4. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
5. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, šiose sutartyse nustatytu slapto bendradarbiavimo laikotarpiu draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
6. Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariais, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
5 straipsnis. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas
1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine, atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
2. Ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3–4 dalyse, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytas pajamas.
3. Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai socialinio draudimo įmokas moka patys.
6 straipsnis. Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu dėl jų socialinio statuso ypatybių
1. Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti subjektai draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio. Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jei deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.
2. Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki trejų metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti subjektai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, įmokas skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės nei atitinkamą laikotarpį galiojanti minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti subjektai, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų socialinio draudimo įmokų sumą.
3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį draudžiami valstybės lėšomis pensijų, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti subjektai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės nei atitinkamą laikotarpį galiojanti minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti subjektai, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
4. Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, draudžiami pensijų, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti subjektai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės, (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės) nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
5. Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu valstybės lėšomis draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
6. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
7. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų socialinio draudimo įmokų sumą. Draudžiant valstybės lėšomis, įmokas moka valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal patvirtintus draudėjo ir apdraustojo tarifus.
8. Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, jų darbo laiku draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas šiuo atveju privalo mokėti draudėjai.
9. Gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu asmenys jų darbo laiku draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas šiuo atveju privalo mokėti draudėjai.
10. Asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu draudžiami valstybės lėšomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
11. Įmokų valstybės lėšomis mokėjimo ypatumus, kai asmuo valstybės lėšomis draudžiamas pagal kelis šio įstatymo straipsnius, nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
12. Asmenims, gyvenantiems vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims, taikomi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1).
7 straipsnis. Asmenys, galintys draustis savanorišku socialiniu draudimu ir asmenys, galintys dalyvauti pensijų kaupime
1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, jeigu jie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), gali savanoriškai draustis ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms tuo laiku, kai jie nėra draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą. Pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos.
II SKYRIUS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS IR IŠMOKOS
8 straipsnis. Socialinio draudimo įmokos, jų tarifai
1. Socialinio draudimo įmokų dalis, skirta socialinio draudimo pensijų individualios dalies ir kitų socialinio draudimo rūšių, išvardintų šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose, išmokų finansavimui mokama į Fondą.
2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus.
3. Mokant socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.
9 straipsnis. Socialinio draudimo stažo nustatymas
1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.
10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos
1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:
1) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
2) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme;
4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas šio įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems asmenims;
5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką;
7) apdraustajam apskaičiuotą atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas išmokas), mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariais, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
2. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos lėšų suma kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija turi bankrutuojančios arba bankrutavusios statusą, veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme.
3. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto atlygio pagal sudarytas sutartis.
4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius), taip pat šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 28 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 7 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma.
6. Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.
11 straipsnis. Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos
1. Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Suma, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, didinama tiek kartų, už kiek mirusių apdraustojo asmens šeimos narių, nurodytų šiame punkte, išmokama pašalpa;
2) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui mirus draudėjas išmoka jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams (įtėviams);
3) išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir geriamą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą, mokamų įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
4) išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
5) įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti;
6) įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Prie šių sumų nepriskiriamos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios mokamos darbuotojui;
9) draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą;
10) teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, ir neturtinei žalai atlyginti;
11) švietimo įstaigų studentų ir mokinių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokymosi (studijų) užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
14) kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų, deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su minėtaisiais asmenimis, išlaikyti;
15) su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
16) darbo užmokesčio, gauto iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaudamosi institucijos moka darbo užmokestį;
17) kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus;
18) darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas;
19) draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui;
20) darbuotojo gautų iš darbdavio pajamų natūra vertė, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
21) pensijų išmokos, mokamos iš įmonės pensijų fondų ar tam tikslui skirtų lėšų buvusiems darbuotojams;
22) draudimo įmokų, kurių mokėjimas privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus papildomam darbuotojo gyvybės ir sveikatos draudimui;
23) vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės;
24) kolektyvinio administravimo būdu autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;
2. Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, ūkininkai ir jų partneriai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą ir už šį laikotarpį nebus įgyjami socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetai pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą), jei šie asmenys:
1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą;
2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
3. Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą), jei šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai).
12 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas
1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija ar Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis), draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
3. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.
4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką.
5. Individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, ūkininkų ir jų partnerių bei šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kiti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ūkininkų ir jų partnerių mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo Vyriausybės partvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.
6. Asmenys, ketinantys įsigyti verslo liudijimus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus 3 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka kartą per ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, kai sumokėjusiam socialinio draudimo įmokas asmeniui verslo liudijimas neišduodamas arba už išduotą verslo liudijimą grąžinama susidariusi pajamų mokesčio permoka, socialinio draudimo įmokų suma grąžinama asmeniui arba įskaitoma į būsimąjį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka.
7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2–4 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.
8. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą. Įmokų dydis nustatomas sutartyse, sudaromose Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Socialinio draudimo įmokos, kurios per metus sumokėtos virš šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nustatytos ribos, grąžinami apdraustiesiems ir draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d.
13 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas
1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai:
2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir
3. Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių draudėjui buvo nustatytas veiklos nevykdymas. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jei apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo bei duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
Socialinio draudimo išmokos – tai Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.
III SKYRIUS
DRAUDĖJŲ, APDRAUSTŲJŲ ASMENŲ IR SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ GAVĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
15 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo administravimo informacinėje sistemoje sukauptą informaciją. Fondo valdyba savo iniciatyva Fondo valdybos nustatyta tvarka ir periodiškumu teikia informaciją asmeniui apie jo socialinį draudimą.
2. Informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo valdyba.
3. Šie draudėjo duomenys yra vieši:
4) draudėjo, kurio apdraustųjų skaičius yra didesnis nei 3, apdraustiesiems apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis;
4. Teikiant šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis netaikoma.
16 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis ir socialinio draudimo išmokų gavėjus tvarkymas
Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
17 straipsnis. Draudėjų pareigos
1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
18 straipsnis. Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų pareigos
19 straipsnis. Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą
1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.
2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pristatė patikslintas ataskaitas ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 17 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.
4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 17 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką iki vienų metų.
5. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo:
1) priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas ar negalėjo laiku sumokėti priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti;
6. Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.
7. Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui.
8. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).
9. Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, palūkanų ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.
10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas, bet ne ilgiau nei 5 metai nuo teisės į priverstinio išieškojimo atsiradimo dieną. Nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas tęsiamas nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, o pradėtos socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo procedūros yra nutraukiamos.
11. Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami, netaikant 5 metų termino. Šis terminas taip pat netaikomas, kai į Fondą pervedamos lėšos už asmens įgytas pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą.
12. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie draudžiamųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.
13. Tikrinant priskaičiuoti socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais.
20 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdai
1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:
1) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Fondą;
3) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir priklausančių palūkanų;
2. Vykdant išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, draudėjas padengia šių procedūrų administravimo išlaidas, kurių dydį ir apskaičiavimo tvarką tvirtina Fondo valdyba.
3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:
1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito, mokėjimo ir ar elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;
2) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
4. Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.
5. Jeigu nėra galimybės išieškoti nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas iš individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos gali būti išieškomi iš individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių ar mažosios bendrijos narių turto ir šiuo turtu gali būti užtikrinimas skolos išieškojimas.
21 straipsnis. Atsakomybė už Fondui padarytą žalą
1. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.
IV SKYRIUS
SOCIALINIO DRAUDIMO FINANSAI IR TURTAS
22 straipsnis. Fondo finansai ir į Fondo apskaitą įtrauktas turtas
1. Fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Fonde sudaromas socialinio draudimo rezervinis fondas.
2. Į Fondo apskaitą yra įtraukiamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, įgytos Fondo lėšomis ar gautos iš kitų subjektų neatlygintinai. Šis turtas yra valstybės nuosavybė. Jį patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už Fondo turto nuomą, taip pat lėšos, gautos pardavus Fondo turtą, atskaičius teisės aktuose numatytas turto saugojimo, pardavimo išlaidas (atlygį), pervedamos į Fondo biudžetą.
3. Socialinio draudimo rezervinis fondas sudaromas iš socialinio draudimo metinių pajamų dalies, viršijančios metines išlaidas. Rezervinio fondo sudarymą ir lėšų panaudojimą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo ir valdymo nuostatai bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas.
4. Fondo ir Fondo administravimo įstaigų finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, jo sudarymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Fondo biudžeto sudarymą, vykdymą, Fondo ir Fondo administravimo įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį ir jo sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
5. Į Fondo lėšų sąskaitas negali būti nukreiptas:
1) bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai Fondas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Fondo priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;
23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui dydžiai nustatomi tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuotomis fiskalinės drausmės taisyklėmis.
2. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį įvertinami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie skiriami socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui.
3. Valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui dydžiai nustatomi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
4. Asignavimai iš valstybės biudžeto gali būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.
5. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.
24 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų santykiai su kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigomis ir kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis
1. Lietuvos Respublikoje veikiančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos Fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.
2. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti per Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti pagal pirmą indėlininko pareikalavimą arba suėjus indėlio terminui. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytos asmens sąskaitos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo sąskaitoje nėra pinigų ar yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas dalimis tol, kol iš draudėjo sąskaitos bus nurašyta visa nurodyta suma. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo indėlio suma yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurodymas nurašyti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas įvykdomas tokia dalimi, kokio dydžio yra asmens indėlis kartu su priklausančiomis palūkanomis. Fondo administravimo įstaigos sumažina nurodyme, kuris jau pateiktas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, numatytą nurašyti sumą, jeigu laiku nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, neginčytini delspinigiai, neginčytinos palūkanos ir neginčijamos baudos iš dalies padengiami kitokiu būdu. Šiuo atveju Fondo administravimo įstaigos apie reikalavimo sumažinimą nedelsdamos praneša kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, o ši pateiktą nurodymą vykdo patikslindama sumas.
3. Fondo administravimo įstaigos nurodymai priverstine tvarka nurašyti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas iš draudėjo sąskaitos vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Tuo atveju, jeigu Fondo administravimo įstaiga, pateikdama kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti asmens teisę disponuoti lėšomis, esančiomis šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytoje sąskaitoje, nurodo, kad asmuo gali vykdyti tam tikras operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, turi būti nurodyta konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams atlikti.
25 straipsnis. Fondo valdybos santykiai su fondais
1. Fondo valdyba Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytas ir gautas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas privalomajam sveikatos draudimui priklausančias draudimo įmokas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka perveda į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Fondo valdyba atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.
2. Fondo valdyba kaupiamąsias pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams perveda Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.
3. Fondo valdyba nedarbo socialinio draudimo lėšas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais terminais ir tvarka perveda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti. Nedarbo socialinio draudimo lėšų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti dydis nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.
26 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų delspinigiai
Fondo administravimo įstaigos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išmokoms mokėti ar už pensijų kaupimo bendrovėms dėl Fondo administravimo įstaigų kaltės pavėluotai pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas. Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytu laiku iš Fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui iš savo lėšų ar kurią pasibaigė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nustatytas terminas pervesti pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamąsias pensijų įmokas, ir skaičiuojami tol, kol bus pervesta draudėjo išmokėtų šių išmokų suma ar nesumokėtų pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamųjų pensijų įmokų suma.
V SKYRIUS
SOCIALINIO DRAUDIMO VALDYMO SISTEMA
27 straipsnis. Socialinio draudimo valdymo sistema, dalyviai ir Fondo valdymo struktūra
1. Socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
2. Socialinio draudimo sistemos dalyviais taip pat yra:
4) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža);
28 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama šioje srityje valstybės politiką:
2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus;
29 straipsnis. Fondo taryba
1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.
3. Fondo taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių organizacijoms bei valstybės institucijoms.
4. Apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos savo susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
5. Fondo tarybos veiklai rotacijos principu vadovauja jos pirmininkas. Jį Fondo tarybos nariai renka šešiems mėnesiams.
6. Fondo tarybos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma. Esant vienodam balsų skaičiui, Fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas.
9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičių nustato Fondo tarybos reglamentas. Rengdama šio įstatymo 30 straipsnio 7 punkte nurodytas išvadas, Fondo taryba gali, o 27 straipsnio 8 punkte nurodytu atveju privalo pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.
30 straipsnis. Fondo tarybos kompetencija
Fondo taryba:
1) nagrinėja ir teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla;
2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;
3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Fondo rezervo sudarymo ir panaudojimo;
4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių, baudų ar palūkanų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų;
5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto;
6) svarsto Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaita (jeigu ji pateikta) bei teikia išvadą Fondo valdybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Ši išvada įforminama Fondo tarybos nutarimu;
7) kartu su Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniu teikia išvadą dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių vykdymo ir pasiūlymus, kokių papildomų priemonių reikia pensijų sistemos finansiniam stabilumui ir socialinio draudimo išmokų adekvatumui užtikrinti;
8) ne rečiau kaip kas ketverius metus teikia išvadą ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų;
9) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu, Vyriausybės nustatyta tvarka bei savo patvirtinta metodika tvirtina ir skelbia indeksavimo koeficientą, pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vienetų vertės dydžius, maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį ir skelbia senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžią;
10) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
31 straipsnis. Fondo valdyba
1. Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudaranti Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį.
2. Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus.
3. Fondą administruoja Fondo valdyba, vadovaujama direktoriaus. Šį konkurso tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Fondo valdybos direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
32 straipsnis. Fondo valdybos funkcijos ir teisės
1. Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą:
1) rengia ir suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Fondo tarybos išvada;
2) pagal savo kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku;
4) koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;
6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą;
8) tvarko apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenis;
9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus ir socialinio draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti;
10) nustato ir tvirtina Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių;
13) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą ir laiku skyrimą ir (ar) mokėjimą;
14) nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų;
15) organizuoja ir vykdo laikinojo nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams;
16) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo;
17) teikia nurodymus kitoms Fondo administravimo įstaigoms dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo;
18) teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrolei užtikrinti;
19) šio įstatymo priede numatytuose reglamentuose bei kitais Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl socialinės apsaugos nustatytais atvejais veikia kaip kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą;
20) nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu;
2. Fondo valdyba turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti, naudoti į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoti;
3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais;
5) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones ar įstaigas, susijusias su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti jų nuostatus;
6) Fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų;
8) atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, viršijančio 30 tūkst. Eur, mokėjimą iki vienų metų, priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, viršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimo laiką iki vienų metų, paskirtų baudų, viršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimą iki vienų metų, atleisti nuo delspinigių ir baudų, viršijančių 30 tūkst. Eur, mokėjimo;
9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama;
10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčyti darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo teisingumą;
12) perleisti įmonės, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, mokestinės nepriemokos reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui abipusio susitarimo pagrindu;
13) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, skolintis iš kredito įstaigų;
33 straipsnis. Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos
1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Fondo valdybos teritoriniam skyriui vadovauja direktorius. Jį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo valdybos direktorius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų nuostatus.
3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai steigiami socialinio draudimo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į klientų srautus ir jų poreikius. Fondo valdybos teritorinių skyrių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.
4. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra biudžetinės įstaigos, turinčios antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios Fondo valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius.
34 straipsnis. Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos
Fondo valdybos teritoriniai skyriai:
1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja minėtų duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmens socialinio draudimo numerį;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;
7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką;
8) įstatymų nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;
9) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus;
11) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus;
13) pagal susitarimą su savivaldybių institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;
14) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą);
15) tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą;
16) Fondo valdybos nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas;
17) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, neviršijančio 30 tūkst. Eur, mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimo laiką iki vienų metų, atleidžia nuo delspinigių ir baudų, neviršijančių 30 tūkst. Eur, mokėjimo;
18) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją;
19) sudaro sutartis su šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis ir tvarko šių asmenų įskaitos duomenis;
22) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoja;
35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas
1. Socialinio draudimo rezervinis fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo ir valdymo nuostatai, kurie reglamentuoja rezervo sudarymo šaltinius, dydį, panaudojimo, aktuarinio pagrindimo ir audito tvarką ir valdymo institucijų steigimą, struktūrą (valdyba, investicijų komitetas), veiklą ir atskaitomybę.
36 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijos socialinio draudimo sistemoje
Valstybinė mokesčių inspekcija šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo šias su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrole, ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas:
1) registruoja draudėjus ir teikia jiems informaciją apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievoles;
2) tikrina draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, taip pat šių įmokų sumokėjimą, kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, skiria baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus;
4) nagrinėja mokestinius ginčus dėl tikrinant naujai apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų;
5) turi teisę atstovauti Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu;
37 straipsnis. Lietuvos darbo biržos funkcijos socialinio draudimo sistemoje
38 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos socialinio draudimo sistemoje
39 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos
Pensijų kaupimo bendrovės:
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms;
VI SKYRIUS
FONDO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGŲ TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ
40 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų teisės
1. Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos.
2. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus ir dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus;
2) be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;
3) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos iš Fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);
4) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
6) vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai;
8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba;
9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo;
3. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais;
4. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai gali įgalioti Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojus atlikti šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus.
5. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
2) kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones.
6. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba išmokos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka skirta ir mokėta Fondo administravimo įstaigų iš valstybės biudžeto lėšų, permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
7. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais duomenys apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikiami Hipotekos registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama Hipotekos registre Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
41 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimas
1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
2. Skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais pateiktas skundas Fondo valdyboje turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta suinteresuotam asmeniui.
4. Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
5. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Draudėjų skundai dėl tikrinant papildomai priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų ir dėl kitų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1–3 dalis, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1–3 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.