Projektas

 

 

Lietuvos Respublikos

GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007

2, 6, 8, 131, 16, 17, 18, 182, 20, 21, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo IR įstatymo papildymo 121 straipsniu

įstatymas

 

2023 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1.   Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Išvestinės finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytos finansinės priemonės.“

2. Papildyti 2 straipsnį nauja 39 dalimi:

39. Investicinė sąskaita – Europos ekonominės erdvės valstybėje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje ar valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, įsteigtoje finansų įstaigoje, mokėjimo paslaugų teikėjuje ar šių subjektų filiale ar nuolatinėje buveinėje, esančiuose minėtose valstybėse, nuolatinio Lietuvos gyventojo turima sąskaita,  mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka deklaruota kaip sąskaita, per kurią nuolatinis Lietuvos gyventojas investuoja į šio Įstatymo 121 straipsnyje nurodytus finansinius produktus.“

3.  Buvusią 2 straipsnio 39 dalį laikyti atitinkamai 40 dalimi.

4.  Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:

40. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, finansų rinkas ir finansines paslaugas reglamentuojančiose Lietuvos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“

 

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

1. Gyventojo pajamos apmokestinamos taikant tokius pajamų mokesčio tarifus:

1) gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;

2) už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos), gautos iš gyventojų. 20 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 4 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;

3) pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas;

4) kituose šios dalies punktuose nenurodytos pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, gyventojo metinės pajamos, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7 punktuose, 20 procentų 1 dalies 2 punkte, taip pat 2 dalyje nurodytas pajamas ir (ar) išlaidas, papildomai apmokestinamos taip:

1) pajamų dalis, viršijanti 60, bet neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą;

2) pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 7 procentų pajamų mokesčio tarifą.

3. Apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų gyventojo gautų pajamų sumą į pajamas įtraukiamos užsienyje gautos apmokestinamosios pajamos, nuo kurių mokestis Lietuvoje nėra mokamas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties ar šio įstatymo 37 straipsnio nuostatų taikymo.“

 

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1.   Papildyti 6 straipsnio 1 dalį  11 punktu:

11) gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 17 procentų pajamų mokesčio tarifą;“

2.   Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos), gautos iš gyventojų. 20 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 11 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;

 

4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos, taip pat individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

2.   Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

3.   Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos), gautos iš gyventojų. 20 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šios dalies 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;

 

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas.

1.  Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

2. Pajamų, išskyrus per investicinę sąskaitą gautas pajamas, pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:“

2. Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi:

7. Pajamų per investicinę sąskaitą gavimo momentu laikomas šių pajamų išmokėjimo iš investicinės sąskaitos momentas, kaip jis apibrėžtas šio Įstatymo 121 straipsnyje.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu

Papildyti Įstatymą 121 straipsniu:

121 straipsnis. Per investicinę sąskaitą gautos pajamos

1.  Per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis laikomos pajamos iš investicijų į tokius finansinius produktus:

1) perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais prekiaujama prekybos vietose, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – prekybos vieta), arba yra susitarimas dėl įtraukimo į prekybos vietą;

2) pinigų rinkos priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietose arba yra susitarimas dėl įtraukimo į prekybos vietą;

3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius;

4) išvestines finansines priemones, susietas su šios dalies 1-3 punktuose nurodytais finansiniais produktais;

5) sutelktinį finansavimą pagal 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 su visais pakeitimais;

6) tarpusavio skolinimą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą.

2. Per gyventojo investicinę sąskaitą gautomis pajamomis nelaikomos pajamos, gautos investuojant į finansinius produktus, išleistus vienetų, kuriuose tas gyventojas ir (arba) su juo susijęs asmuo turi daugiau kaip 10 procentų to vieneto akcijų, pajų, dalių, balsų dalyvių susirinkime ar kitų teisių į vieneto pelną ar pajamas.

3. Per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms priskiriamos šios už per investicinę sąskaitą įsigytus finansinius produktus gautos pajamos:

1) palūkanos ir kitos pajamos, gautos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus;

2) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pajamos apmokestinamos šiame straipsnyje  nustatyta tvarka, kai jos yra išmokamos iš investicinės sąskaitos. Laikoma, kad pajamos išmokėtos iš investicinės sąskaitos, jeigu jos mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo gautos, nebuvo panaudotos investicijoms į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius produktus per bet kurią gyventojo investicinę sąskaitą. Jei uždarius investicinę sąskaitą joje esančios piniginės lėšos nėra pervedamos į kitą gyventojo investicinę sąskaitą, laikoma, kad šios lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos. Investicinės sąskaitos uždarymu laikomi ir tie atvejai, kai gyventojas informuoja mokesčių administratorių, kad sąskaita nebelaikoma investicine sąskaita.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pajamos apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu per investicinę sąskaitą įsigytų finansinių produktų išskyrus produktus, kurie buvo įsigyti iš per investicinę sąskaitą gautų pajamų, įsigijimo kaina mokestiniu laikotarpiu neviršija 10 000 eurų. Tuo atveju, kai gyventojas turi kelias investicines sąskaitas, 10 000 eurų sumos negali viršyti bendra per visas investicines sąskaitas įsigytų finansinių produktų, išskyrus produktus, kurie buvo įsigyti iš per investicines sąskaitas gautų pajamų, įsigijimo kaina. 10 000 eurų viršijančiai kainos daliai mokestiniu laikotarpiu proporcingai tenkanti pajamų dalis laikoma pajamomis, gautomis ne per investicinę sąskaitą ir apmokestinama šio Įstatymo nustatyta tvarka tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo šios pajamos gautos.

6. Apskaičiuojant iš investicinės sąskaitos išmokėtas apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimamos šios išlaidos,  jeigu jos nebuvo atskaitytos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuojant iš investicinės sąskaitos gaunamas apmokestinamąsias pajamas:

1) per investicinę sąskaitą įsigytų finansinių produktų, išskyrus produktus kurie buvo įsigyti iš per investicinę sąskaitą gautų pajamų, įsigijimo kaina;

2) su finansinių produktų įsigijimu susiję mokėjimai, jeigu jie nebuvo įskaičiuoti į įsigyjamų produktų kainą;

3) išlaidos, reikalingos investicinės sąskaitos operacijoms, susijusioms su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais finansiniais produktais, vykdyti.

7. Pajamų mokestis, apskaičiuotas nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų, gali būti sumažintas pajamų mokesčio suma, išskaičiuota ir sumokėta nuo šių pajamų pagal šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatas, taip pat užsienio valstybėje, išskyrus užsienio valstybes, įtrauktas į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, nuo per investicinę sąskaitą gautų pajamų laikantis teisės aktų sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma. Jeigu per investicinę sąskaitą gautoms pajamos buvo priskirtos pajamos, gautos keliose valstybėse, atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje valstybėje  gautų pajamų. Sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas neatsižvelgiant į mokestinį laikotarpį, kuriuo jis buvo mokamas.

8. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytų leidžiamų atskaityti išlaidų suma viršija per mokestinį laikotarpį iš investicinės sąskaitos išmokėtas pajamas, ši viršijanti išlaidų dalis perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį.

9. Bet kokie nuostoliai, patirti perleidžiant per investicinę sąskaitą įsigytus finansinius produktus susijusiam asmeniui už kainą, kuri yra mažesnė už rinkos kainą, arba įsigyjant iš tokio asmens finansinius produktus už kainą, didesnę nei rinkos kaina, rinkos kainą viršijanti suma neatskaitomi apskaičiuojant apmokestinamąsias išmokas iš investicinės sąskaitos.

10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos pajamoms iš per investicinę sąskaitą įsigytiems finansiniams produktams, įskaitant šių produktų pardavimo ar kitokios perleidimo nuosavybėn pajamas, jeigu šios pajamos nebuvo įskaitytos į investicinę sąskaitą.

11. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gauti finansiniai produktai gyventojo sprendimu gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, apie tokį sprendimą informuojant mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautų produktų, laikomų įsigytais per investicinę sąskaitą, įsigijimo kaina apskaičiuojama šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo informuoti mokesčio administratorių apie per mokestinį laikotarpį jo deklaruotoms investicinėms sąskaitoms priskirtas lėšas, finansinius produktus bei iš jų išsiimtų lėšų sumas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.  

 

7 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 131 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1) straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.“

 

8  straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“

2. Papildyti 16 straipsnio 1 dalį 7 punktu:

7) 20 procentų nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (išskyrus žemę) nuomos pajamų, jeigu šis daiktas išnuomotas gyventojui.“

3. Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:

4. Per investicinę sąskaitą gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos šio Įstatymo  121 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 11 ir 4 punktuose nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

 

11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies  26 punktą ir jį išdėstyti taip:

26) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), vaikaičių ir senelių dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 300 000 eurų per mokestinį laikotarpį; iš brolių, seserų dovanojimo būdu gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 150 000 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 2 500 eurų;“

2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 58 punktą ir jį išdėstyti taip:

58) gyventojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio, buvusio darbdavio ar su  jais susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo ir darbo santykiai su šiuo darbdaviu ar buvusiu darbdaviu truko ne trumpiau kaip 3 metus nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo;“

3. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 12, 20, 201, 202, 21, 22 ir 30 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 1 dalies 20, 201, 202, 21,  ir 30 punktų nuostatos netaikomos, jeigu minėtuose punktuose nurodytos pajamos gaunamos per investicinę sąskaitą.“

 

12 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir šio Įstatymo nustatytas pajamų mokestis;“.

2. Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 11 dalį.

3. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Apskaičiuojant gyventojo, kuris mokestiniu laikotarpiu nėra įregistruotas ir neprivalo registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 20 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.“

 

13 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 182 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.“

 

14 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

182 straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas

1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,12.

 

3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos
x (0,12 – 1,8/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 15 000)).

 

4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“

 

15 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

182 straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas

1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,15.

 

3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos
x (0,15 – 1,8/300 000   x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000)).

 

4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“

 

16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.“

 

17 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas.

1.   Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:

1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis;

21) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“

2.   Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, išskyrus  ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas ir (ar) pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 21 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.

 

18 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Gruodžio mėnesio deklaracija pateikiama iki kito mokestinio laikotarpio sausio mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.“

 

19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka gyventojui pateikiant paties užpildytą metinę pajamų mokesčio deklaraciją ar papildytą mokesčio administratoriaus pateiktą deklaraciją.“

 

20 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Metines pajamų mokesčio deklaracijas užpildo ir iki balandžio 1 d. pateikia gyventojams mokesčio administratorius, išskyrus atvejus, kai gyventojas gauna individualios veiklos pajamų arba tik tokių pajamų, kurių atžvilgiu nenustatyta prievolė šias pajamas išmokėjusiems asmenims pateikti informaciją apie išmokas mokesčių administratoriui. Tais atvejais, kai gyventojai iki gegužės 1 d. nepateikia patikslintos pajamų mokesčio deklaracijos, laikoma, kad mokesčio administratoriaus užpildyta deklaracija buvo pateikta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Gyventojas privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir tuo atveju, kai pajamų negavo, jeigu:

1) jis mokestiniu laikotarpiu vertėsi individualia veikla;

2) gyventojui atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat išskyrus atskaitinę gyventojo turto deklaraciją teikiančius Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytus asmenis. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų.“

3. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Tuo atveju, jeigu mokesčio administratorius pateikia patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją pasibaigus šiame straipsnyje nustatytam metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, šioje dalyje nurodytas pajamų mokesčio skirtumas turi būti sumokėtas į biudžetą per 30 kalendorinių dienų nuo mokesčio administratoriaus patikslintos deklaracijos pateikimo gyventojui dienos.“

4. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio  2 dalies nuostatas.“

5. Papildyti 27 straipsnį 10 dalimi:

10. Jeigu metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pajamų mokesčio suma nuo už per mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų neviršija 2 eurų, gyventojas atleidžiamas nuo prievolės sumokėti šią sumą.“

 

21 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Mokesčio administratorius pas jį atvykusiems Lietuvos gyventojams jų prašymu padeda užpildyti deklaracijas ir (ar) prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos.“

 

22 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, prieš pradėdamas vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“

 

23 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma.“

2. Papildyti 37 straipsnį 7 dalimi:

7. Per investicinę sąskaitą gautų pajamų dvigubas apmokestinimas panaikinamas leidžiant atimti užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį šio Įstatymo 121 nustatyta tvarka.”

 

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3, 4, 9, 10, 14, 15, 19 straipsnius, 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 21 straipsnį ir šio straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 3, 9, 14, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys ir 21 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 4, 10 ir 15 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 3, 4, 9, 10, 14, 15, 19 straipsnius, 20 straipsnio 1, 2 ,3 ir 5 dalis ir 21 straipsnį  taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

5. Šio įstatymo 3, 9 ir 14 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų pajamas.

6. Šio įstatymo 19 straipsnio, 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių ir 21 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

7. Šio įstatymo 4, 10 ir 15 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigyti šio įstatymo 6 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje nurodyti finansiniai produktai gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, jeigu gyventojas tokių produktų įsigijimo kainą priskiria investicinei sąskaitai iki 2024 m. gruodžio 31 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 19, 20, 21 straipsnių, įgyvendinamuosius teisės aktus. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 19, 20 ir 21 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas