LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2005 M. LIEPOS 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-367/3D-342 „DĖL MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 ir 9 punktais, 232 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindami 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES, 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008, 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, nuostatas:
2. Nustatome, kad:
2.1. šis įsakymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d., išskyrus įsakymu patvirtinto aprašo 9, 32 ir 34 punktus;
2.3. aprašo 32 ir 34 punktai įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. ir taikomi žemės ūkio subjektams, tręšiantiems 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, ir nuo šios datos jiems netaikomi aprašo 31 ir 33 punktai;
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša.
II sKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. mėšlas – grynos ar apdorotos gyvulių ir (ar) paukščių išmatos ar kraiko ir gyvulių išmatų mišinys;
3.4. srutų kauptuvas – statinys ar įrenginys srutoms kaupti ir laikyti. Į jį gali patekti ir skystojo mėšlo;
3.5. srutos – skystis, susidedantis iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų;
3.6. sutartinis gyvulys (toliau – SG) – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis. Laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Aprašo priede;
3.8. tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis mėšlu ir srutomis tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant. Tręšimo norma gali būti metinė ir vienkartinė;
3.9. tvartas – pastatas ūkiniams gyvūnams, išskyrus bites, laikyti. Pagal ūkinių gyvūnų laikymo ir mėšlo šalinimo būdą tvartas gali būti seklusis, pusgilis ir gilusis;
3.10. ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais;
3.11. laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatyme gyvūnais taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai;
3.12. kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 „Dėl Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009 patvirtinimo“, Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 02:2010, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-50 „Dėl Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 02:2010 patvirtinimo“, Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 04:2012, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-473 „Dėl Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 04:2012 patvirtinimo“, Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 11:2015, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3D-378 „Dėl Avininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 11:2015 patvirtinimo“, Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 13:2016, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 14 įsakymu Nr. 3D-592 „Dėl Kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 13:2016 patvirtinimo“, Mėšlo ir nuotėkų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 03:2010, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472 „Dėl Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 patvirtinimo“, Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.
III SKYRIUS
MĖŠLO IR srutų KAUPIMAS ir laikymas
4. Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša.
5. Tirštasis mėšlas kaupiamas mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo kaupe prie tvarto pagal Aprašo 8 ir 9 punkte nustatytus reikalavimus. Mėšlidės, tirštojo mėšlo kaupas prie tvarto turi būti uždengti (šiaudais, lanksčiosiomis dangomis ir kt.). Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (seperavimas, probiotikai ar kt.) ir (ar) kuris laikomas ne gyvenamojoje vietovėje.
6. Tirštasis mėšlas laikinai gali būti kaupiamas tręšiamuosiuose laukuose pagal Aprašo 15 punkte nustatytus reikalavimus.
8. Asmenys, kaupiantys ne daugiau kaip nuo 100 SG susidarantį tirštąjį mėšlą, gali jį kaupti tirštojo mėšlo kaupe prie tvarto. Tirštojo mėšlo kaupui prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 30 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.
9. Asmenys, kaupiantys ne daugiau kaip nuo 50 SG susidarantį tirštąjį mėšlą, gali jį kaupti tirštojo mėšlo kaupe prie tvarto. Tirštojo mėšlo kaupui prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 30 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.
10. Asmenys, laikantys nuo 10 SG ar daugiau, susidarantį skystąjį mėšląir (ar) srutas kaupia srutų kauptuvuose ir turi taikyti aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones pasirinktinai: kietas sandarias stogo dangas, lanksčiąsias dangas (tentus), vientisas plūdriąsias dangas (pvz., plastiko lakštų ar granulių, lengvų birių medžiagų, oro pripučiamas, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos) ir (ar) naudoti kitas geriausius prieinamus gamybos būdus atitinkančias technologijas, remiantis rekomendacijomis, nurodytomis Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse, kuris skelbiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje; 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 688) ; ar taikyti kitas moksliškai pagrįstas priemones (pvz., srutų aerobinį arba anaerobinį skaidymą, biofiltrus arba biodujų gamybos įrenginius).
11. Mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo kaupas prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, mėšlidžių, tirštojo mėšlo kaupo prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažesnis. Mėšlidės tūris negali būti mažinamas, kai tirštasis mėšlas laikinai kaupiamas tręšiamuosiuose laukuose.
12. Srutų kauptuvai turi būti tokios talpos, kad galėtų sukaupti ne mažiau kaip per Aprašo 11 punkte nustatytą laikotarpį susidarančias srutas (skysčius) nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo ir nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių.
13. Mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo kaupo talpa apskaičiuojama vadovaujantis atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis, nurodytomis Reikalavimų aprašo 3.12 papunktyje, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso 9 priede pateiktomis rekomendacijomis. Mėšlidžių, srutų kauptuvų, įrengtų iki įsakymo įsigaliojimo, talpa apskaičiuojama vadovaujantis atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis ar Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 6 priede pateiktomis rekomendacijomis. Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai skelbiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tinklalapyje.
14. Mėšlidės, tirštojo mėšlo kaupo prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu:
14.1. gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per Aprašo 11 punkte nurodytą kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ir (ar) srutos;
15. Tirštąjį mėšlą laikinai kaupiant laukuose laikomasi šių reikalavimų:
15.1. vieta įrengiama tik laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;
15.2. vieta laukuose mėšlui kaupti parenkama kiek įmanoma toliau, bet ne arčiau kaip 100 m. nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų;
15.3. vieta parenkama, kur tirštojo mėšlo kaupo neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu);
15.4. ruošiant vietą tirštajam mėšlui kaupti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis posluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo kaupą, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
IV SKYRIUS
TRĘŠIMAS MĖŠLU IR SRUTOMIS
17. Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.
18. Draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 19 punkte nustatytus atvejus. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ir apsnigtos žemės.
19. Atsižvelgiant į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informaciją apie faktines oro temperatūras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5℃.
20. Draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
21. Draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo; arčiau kai 300 m atstumu nuo miesto, miestelio arba kaimo teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo.
22. Draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
23. Mėšlo ir (ar) srutų skleidimo normos, atsižvelgiant į laikomų SG skaičių, pateiktos Aprašo priede.
24. Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Aprašo 25 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą (toliau – Tręšimo planas) ir jį vykdyti.
25. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą ir teikiamas kontroliuojančiai institucijai jos prašymu. Tręšimo plane turi būti:
25.1. kontrolinių žemės sklypų ir laukų numeriai, nurodyti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškoje, teikiamoje pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016- 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Paramos taisyklės), arba, jeigu laukai nedeklaruoti – laukų kadastriniai numeriai;
25.2. tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių apsaugos zonomis, vandens kaptažo įrenginiais;
25.4. dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie mineralinio azoto ir judriojo fosforo kiekį tręšiamojo lauko dirvožemyje;
25.5. numatomas panaudoti mėšlo ir (ar) srutų kiekis, atskirai nurodant apdoroto mėšlo ir (ar) srutų, kuriems taikytos moksliškai pagristos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės, kiekį;
26. Kitam asmeniui perduoti ar parduoti mėšlą ir (ar) srutas galima tik pagal rašytinį susitarimą (sutartį) ar pirkimą / pardavimą įrodančius dokumentus. Sutartys ar pirkimą / pardavimą įrodantys dokumentai teikiami kontroliuojančiai institucijai jos prašymu. Sutartyje ar pirkimą / pardavimą įrodančiuose dokumentuose turi būti šie duomenys: fizinio asmens, kuriam perduotas mėšlas ir (ar) srutos, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta ar juridinio asmens, kuriam perduotas mėšlas ir (ar) srutos, pavadinimas, adresas, perduotas srutų ir (ar) mėšlo kiekis, tonomis, pagal ūkinio gyvūno rūšį (rūšis). Fizinio ar Juridinio asmens duomenys saugomi ne mažiau kaip 3 metus nuo sutarties ar pirkimą / pardavimą įrodančio dokumento sudarymo dienos, o vėliau sunaikinami įstatymų nustatyta tvarka. Asmens duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB nustatyta tvarka.
27. Asmenys praėjusių kalendorinių ir (ar) einamųjų metų Aprašo 26 punkte nurodytus dokumentus privalo registruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo (valdų) registre.
28. Asmenys, nurodyti Aprašo 24 ir 26 punktuose, turi saugoti mėšlo ir (ar) srutų panaudojimo, perdavimo arba realizavimo įrodymo dokumentus ne trumpiau kaip trejus metus.
29. Skystasis mėšlas ir (ar) srutos iki tręšiamo lauko gali būti transportuojamos sandariais vamzdynais.
30. Tręšimui naudojama specialiai tam skirta techniškai tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės.
31. Tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis naudojamos ištaškymo, išlaistymo[1] ar tiesioginio įterpimo[2] į dirvą technologijos.
32. Tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis naudojamos išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pvz., probiotikai, seperavimas, srutų rūgštinimas, paskleistų srutų ar mėšlo įterpimas (suarimas ar sukultivavimas) nedelsiant).
33. Paskleistas ant ariamos žemės mėšlas ir (ar) srutos įterpiamos į dirvožemį (suariama ar sukultivuojama) kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.
34. Paskleistas ant ariamos žemės mėšlas ir (ar) srutos įterpiamos į dirvožemį (suariama ar sukultivuojama) kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 4 valandas nuo paskleidimo, išskyrus šiuos atvejus:
34.1. kai greitesniam įterpimui nėra palankių sąlygų, pvz., žmogiškųjų išteklių ir įrangos naudojimas yra ekonomiškai nepagrįstas – įterpiama ne vėliau kaip per 12 valandų nuo paskleidimo;
V skyrius
GAMYBINIUOSE PASTATUOSE SUSIDARANČIŲ NUOTEKŲ TVARKYMAS
36. Gamybiniuose pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai susidarančios nuotekos turi būti surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu arba šiais principais:
36.1. išvalytos buitinės nuotekos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose ir naudojamos laukams tręšti vadovaujantis šiuo Aprašu;
36.2. nevalytos buitinės nuotekos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose, jeigu numatomų kaupti nuotekų kiekis per metus neviršys 20 proc. viso per metus susidariusio srutų ir (ar) skystojo mėšlo kiekio. Tokiu atveju mėšlas ir srutos negali būti naudojamos daržovių ir bulvių pasėlių, uogynų, sodų tręšimui.
VI skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Asmenys privalo vykdyti aplinkos monitoringą Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.
Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos
reikalavimų aprašo
priedas
SUTARTINIŲ GYVULIŲ SKAIČIAUS,
MĖŠLO IR SRUTŲ SKLEIDIMO PLOTO NUSTATYMAS
| Eil. Nr. |
Gyvūnai |
Gyvūnų skaičius, atitinkantis vieną sutartinį gyvulį (toliau – SG) |
SG, kurį sudaro vienas gyvūnas |
Skleidimo plotas, ha* |
| 1. |
Paršavedės (su paršeliais žindukliais), kuiliai |
2,9 |
0,35 |
0,21 |
| 2. |
Paršeliai nuo 7 iki 32 kg (3 mėn.) |
100 |
0,01 |
0,006 |
| 3. |
Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn. |
10 |
0,1 |
0,06 |
| 4. |
Kiaulės nuo 8 mėn. |
9,1 |
0,11 |
0,065 |
| 5. |
Karvės, buliai |
1 |
1 |
0,59 |
| 6. |
Veršeliai iki 1 m. |
4 |
0,25 |
0,15 |
| 7. |
Galvijai (prieauglis) nuo 1 iki 2 m. |
1,4 |
0,7 |
0,41 |
| 8. |
Taurieji elniai, Dovydo elniai |
5 |
0,2 |
0,12 |
| 9. |
Danieliai, dėmėtieji elniai |
9 |
0,11 |
0,06 |
| 10. |
Bizonai, stumbrai |
1,7 |
0,6 |
0,4 |
| 11. |
Avys, ožkos |
14 |
0,07 |
0,041 |
| 12. |
Arkliai nuo 1 m. |
1 |
1 |
0,59 |
| 13. |
Kumeliukai iki 1 m. |
2,5 |
0,4 |
0,24 |
| 14. |
Vištos dedeklės |
140 |
0,007 |
0,0041 |
| 15. |
Vištų dedeklių prieauglis |
1600 |
0,00063 |
0,00037 |
| 16. |
Mėsiniai Broileriai (mėsiniai) |
2500 |
0,0004 |
0,00024 |
| 17. |
Kalakutai (auginami iki 70 d. amžiaus) |
157 |
0,0064 |
0,0038 |
| 18. |
Kalakutai (auginami iki 133 d. amžiaus) |
75 |
0,0133 |
0,0078 |
| 19. |
Antys |
116 |
0,0086 |
0,0051 |
| 20. |
Žąsys |
63 |
0,016 |
0,009 |
| 21. |
Triušiai (patinai ir patelės su prieaugliu iki atjunkymo) |
40 |
0,025 |
0,015 |
| 22. |
Šinšilos |
714 |
0,0014 |
0,00083 |
| 23. |
Audinės/kiaunės (vyresnės kaip 10 mėn.) |
40 |
0,025 |
0,015 |
| 24. |
Lapės (vyresnės kaip 10 mėn.) |
15 |
0,067 |
0,039 |
| 25. |
Stručiai (suaugę gyvūnai) |
2,5 |
0,4 |
0,24 |
| 26. |
Putpelės dedeklės |
450 |
0,0022 |
0,0013 |
| 27. |
Mėsinės putpelės |
4800 |
0,000208 |
0,00012 |