Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS
2020 m. gegužės d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą,
konstatuodamas, kad XVII Vyriausybė veikusi ekonomikos augimo metais, per kuriuos šalies BVP išaugo 12,4 proc. neįgyvendino jokių struktūrinių reformų, reikalingų Lietuvai ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų, o ankstesniais metais pradėta neapgalvota ir žalinga mokesčių reforma milijardas milijonui nuskurdino valstybės galimybes efektyviai spręsti viešojo sektoriaus problemos, ypač tas dėl kurių metai iš metų pasisako Europos Komisija.
pastebėdamas, kad šių metų Lietuvai skirtoje metinėje ataskaitoje Europos Komisijos pabrėžiamos esminės ilgalaikės ekonominės ir socialinės padėties problemos: prasta Lietuvos švietimo padėtis, didelė socialinė nelygybė ir skurdo rizika, iššūkiai surenkant mokesčius ir plėtojant inovacijų politiką bei žemą aplinkosauginį tvarumą stipriai kontrastuoja ir demaskuoja savitikslės Vyriausybės ataskaitos neatitikimą realybei.
susirūpinęs, kad dėl Lietuvai didžiausio prognozuojamo iššūkio – neigiamų demografinių tendencijų – nesukurta jokių tvarių ir efektyvių priemonių šioms problemoms spręsti. Lietuvai iki 2050 m. neigiamos prognozės pačios niūriausios visoje ES. Ši vyriausybė neišnaudojo sparčiai augusios ekonomikos galimybių nukreipti į efektyvias priemones, kuriomis būtų skatinamas gimstamumas bei vykdoma efektyvi demografinė politika. Gimstamumas ne tik neaugo, bet dar ir sumažėjo.
apgailestaudamas, kad pasaulinės ekonomikos klestėjimo laikotarpiu S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės socialinė politika nebuvo sėkminga. Nepavyko sumažinti svarbiausio socialinės atskirties rodiklio. Siekta, kad atotrūkis neviršytų 5,2 kartų, tačiau pasiektas rezultatas - 7,1 išliko toks pats, kaip šios Vyriausybės darbo pradžioje. Kaip pažymi Europos Komisija, Lietuvoje dėl mažų išlaidų socialinei apsaugai, žemo progresyvumo bei menko mokesčių ir išmokų sistemos poveikio socialinės nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai tebėra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje.
atsižvelgdamas į tai, kad didelę mūsų visuomenės dalį sudarančių pensinio amžiaus asmenų skurdo lygis augo nuo 27,6 proc. 2015 metais iki 41,7 proc. 2019 metais. Taigi, šiandien Lietuvoje pensininkų skurdas yra beveik 3 kartus didesnis nei ES vidurkis – 14,9 proc.
įvertindamas, kad ilguoju laikotarpiu skurdą nulemianti švietimo politika irgi buvo palikta aktualių klausimų nuošalėje. Neformalaus vaikų švietimo prieinamumo lygis dėl tvaraus finansavimo nebuvimo – vos 62,6 proc., kai planuota 70 proc. Mokymosi visą gyvenimą rodiklis - 6,9 proc., kai planuota 8,2 proc., o ES vidurkis 11,2 proc. Per trejus metus reorganizuota 23 proc. mažųjų mokyklų, tačiau planuota 60 proc. To pasekoje, atotrūkis tarp kaimo ir miesto vaikų pasiekimų ne tik nesumažėjo, bet išaugo dar 5 taškais. Planuotas 52-ų, o realiai yra 77 taškų skirtumas pagal PISA tyrimus;
apgailestaudamas, kad Vyriausybė nesiėmė reikiamų politinių, teisinių ir diplomatinių priemonių siekiant Europos Sąjungos institucijų , Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių ir visos tarptautinės bendruomenės palaikymo sprendžiant dėl nesaugios Astravo branduolinės elektrinės, pažeidžiančios gyvybiškai svarbius Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus, kylančių grėsmių panaikinimo klausimą;
konstatuodamas, kad XVII-osios Vyriausybės 2019 m. veiklos ataskaitoje nėra pateikiama objektyvi informacija apie Vyriausybės veiksmus ir jų įtaką šalies situacijai, labai trūksta objektyvumo, įvardinant ir įvertinant Vyriausybės veiklos nesėkmes bei nepateikiama informacija dėl neįgyvendintų arba vėluojamų įgyvendinti darbų, nenurodant to priežasčių;
n u t a r i a nepritarti Vyriausybės 2019 m. veiklos ataskaitai.