LIETUVOS RESPUBLIKOS

JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2024 m.               d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą Nr. IX-1871 ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamąsias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją, jaunimo darbuotojų veiklos principus, funkcijas, jaunimo darbuotojams keliamus reikalavimus.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atvirasis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ir (ar) erdvėse, atliekamas darbo su jaunimu principais.

2. Atvirasis jaunimo centras – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių veiklos arba jos dalies vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie atlieka darbą su jaunimu, grindžiamą savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantį jų įsitraukimą į šią veiklą.

3. Atviroji jaunimo erdvė – kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto ar socialines paslaugas teikiančio juridinio asmens nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindu valdoma patalpa, kurioje atliekamas darbas su jaunimu, grindžiamas savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantis jų įsitraukimą į šią veiklą.

4. Darbas su jaunimu – veikla, skirta sąlygoms jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą sudaryti, jo kompetencijoms plėtoti ir ugdyti.

5. Darbas su jaunimu gatvėje – darbas su jaunimu ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt.).

6. Išmanieji darbo su jaunimu metodai – skaitmeninėmis medijomis ir išmaniosiomis technologijomis grindžiami darbo su jaunimu metodai: jaunimo informavimas ir konsultavimas per įvairias skaitmenines platformas, socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones, mobiliųjų programų, vaizdo ir fotografuotinių pranešimų kūrimas ir (ar) naudojimas ir kiti darbo su jaunimu metodai naudojant socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones.

7. Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai).

8. Jaunimas – du ar daugiau jaunų žmonių.

9. Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme asmeniui, dirbančiam su jaunimu, nustatytus reikalavimus atitinkantis darbuotojas, jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose individualiai ir (ar) grupėmis dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, taikydamas atvirojo darbo, darbo su jaunimu gatvėje, mobiliojo darbo su jaunimu, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo, jaunimo informavimo ir konsultavimo ir (ar) kitas darbo su jaunimu formas.

10. Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas, išduotas jaunimo politiką įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuriuo asmeniui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir darbui su jaunimu reikalingų gebėjimų, suteikiama teisė dirbti su jaunimu.

11. Jaunimo informavimas ir konsultavimas – darbo su jaunimu forma, apimanti aktualios ir reikiamos informacijos jaunam žmogui pateikimą įvairiomis jam svarbiomis temomis, leidžianti jaunam žmogui, kuris kreipiasi į jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotoją, gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir užtikrinanti jauno žmogaus nukreipimą į organizacijas ir institucijas, kuriose jis gali gauti jam reikalingą pagalbą.

12. Jaunimo iniciatyva – savanoriška ir savarankiška jaunimo veikla, skirta savo ir visuomenės poreikiams tenkinti.

13. Jaunimo organizacija – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigta asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės ir (ar) jaunų žmonių interesams atstovaujančios asociacijos, kurių kiekvienos ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės.

14. Jaunimo politika – priemonių, kuriomis sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, visuma.

15. Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas darbas su jaunimu praktikos atlikimo vietoje siekiant lavinti jauno žmogaus profesines ir socialines kompetencijas, suteikiant žinių ir gebėjimų, padedančių įsitraukti į darbo rinką.

16. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – Lietuvos Respublikos mastu vienyti jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas ir joms atstovauti.

17. Mažiau galimybių turintis jaunimas – jaunimas, neturintis tokių pat sąlygų kaip bendraamžiai savo kompetencijoms ir veikloms plėtoti, nes gyvena nepalankiomis sąlygomis ar patiria socialinių, ekonominių, išsilavinimo, kultūrinių, geografinių sunkumų, turi negalią ir (ar) sveikatos problemų.

18. Mobilusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius.

19. Neaktyvus jaunas žmogus – nesimokantis, nestudijuojantis, nedirbantis pagal darbo sutartį ar savarankiškai, neturintis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, nevykdantis neatlygintinio užimtumo veiklos, neieškantis darbo jaunas žmogus.

20. Neformalusis jaunimo ugdymas – veikla, kuria plėtojamos jaunų žmonių asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos ir kuri vykdoma ne pagal formaliojo švietimo programas.

21. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – užsienio lietuvių jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – pasaulio mastu vienyti užsienio lietuvių jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.

22. Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba – jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – vienyti savivaldybės teritorijoje veikiančias jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.

23. Su jaunimu dirbanti organizacija – juridinis asmuo, kurio vienas iš veiklos tikslų – atlikti darbą su jaunimu.

24. Užsienio lietuvių jaunimas – užsienio valstybėse gyvenantis lietuvių kilmės jaunimas.

25. Užsienio lietuvių jaunimo organizacija – buveinės vietos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių ne mažiau kaip 2/3 narių sudaro užsienio lietuvių jaunimas.

26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

 

II SKYRIUS

JAUNIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

3 straipsnis. Subjektai, formuojantys ir įgyvendinantys jaunimo politiką

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

2. Jaunimo politiką įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija).

3. Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės:

1) savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu;

2) savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;

3) savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius rengia ir įgyvendina savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimą, palaiko ryšius su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis ir atlieka kitas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

4. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybos, jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, vykdydamos savo veiklą, prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo.

5. Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos teikia savivaldybių administracijoms individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos teikia Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.

7. Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.

 

4 straipsnis. Jaunimo reikalų taryba

1. Jaunimo reikalų taryba yra jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos visuomeninė patariamoji institucija, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų.

2. Jaunimo reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato, jos nuostatus ir sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

3. Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:

1) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;

2) vertina jaunimo politikai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtų asignavimų jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;

3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;

4) dalyvauja formuojant jaunimo politiką;

5) nagrinėja su jaunimo politika susijusius klausimus ir teikia Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, taip pat dėl su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;

6) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl šios ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;

7) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja renkant jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos vadovą;

8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;

9) svarsto jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.

 

5 straipsnis. Savivaldybės jaunimo reikalų taryba

1. Savivaldybės jaunimo reikalų taryba – visuomeninė patariamoji institucija, vadovaujantis lygybės principu sudaroma iš savivaldybės administracijos ir (ar) savivaldybės tarybos ir savivaldybės teritorijoje veikiančių savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų.

2. Jeigu savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos nėra ar ji nedelegavo savo atstovų, jaunimo atstovai išrenkami viešame visuotiniame jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų, mokinių ir (ar) studentų savivaldos atstovų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, susirinkime. Už šio susirinkimo organizavimą yra atsakingas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius.

3. Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato, nuostatus ir sudėtį tvirtina savivaldybės taryba.

4. Savivaldybės jaunimo reikalų taryba nagrinėja su jaunimo politika savivaldybėje susijusius klausimus ir teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų savivaldybėje, su jaunimo politikos įgyvendinimu savivaldybėje susijusių teisės aktų projektų.

 

III SKYRIUS

DARBAS SU JAUNIMU

 

6 straipsnis. Darbo su jaunimu principai

Darbas su jaunimu atliekamas vadovaujantis šiais principais:

1) atviro ir neformalaus bendravimo – jaunimo darbuotojo ir jauno žmogaus santykis yra paremtas tarpusavio pasitikėjimu, lygiavertiškumu ir mokymusi vienam iš kito;

2) savanoriško dalyvavimo – darbas su jaunimu grindžiamas jauno žmogaus savanorišku apsisprendimu ir jo įsitraukimu (įtraukimu) į darbą nepatiriant jokios formos diskriminacijos; jaunas žmogus savo noru dalyvauja inicijuojant veiklas, priima sprendimus ir prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą;

3) bendros veiklos – mokomasi spręsti problemas grupėje, sprendimus priimti bendradarbiaujant su kitais asmenimis, dalijantis su jais darbais ir (ar) atsakomybe;

4) individualumo – darbas su jaunimu organizuojamas atsižvelgiant į kiekvieno jauno žmogaus, su kuriuo dirbama, poreikius;

5) mokymosi iš patirties – darbas su jaunimu grindžiamas asmeniniu jauno žmogaus patyrimu ir jo įsivertinimu;

6) nukreipimo – jaunas žmogus, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, siunčiamas į valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas ir (ar) įstaigas, kitus subjektus, kurie gali jam suteikti reikiamą pagalbą ir (ar) informaciją;

7) saugios aplinkos – jaunam žmogui turi būti užtikrintos sąlygos saugiai mokytis, veikti, įgyvendinti idėjas nepatiriant fizinio ir psichologinio smurto.

 

7 straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai

1. Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis:

1) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo, psichologijos studijų krypties studijas ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją ir yra nepriekaištingos reputacijos arba

2) turi aukštąjį išsilavinimą, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų gebėjimų, patvirtintų jaunimo darbuotojo sertifikatu, ir yra nepriekaištingos reputacijos.

2. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu:

1) jis atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;

3) jis įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, nurodytus šios dalies 1 punkte;

4) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;

5) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;

6) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės šioje organizacijoje pabaigos nepraėjo 3 metai;

7) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

3. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jas eitų tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantys nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiuo tikslu jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos turi teisę rinkti ir tvarkyti pretendentų į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojų specialių kategorijų asmens duomenis bei duomenis apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius. Teisėto specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo sąlyga nurodyta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 9 straipsnio 2 dalies b punkte. Tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, taikomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:

1) pretendento į jaunimo darbuotojus, netapusio jaunimo darbuotoju, specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius saugomi dvejus metus nuo jo nepriekaištingos reputacijos patikrinimo procedūros pabaigos, o vėliau sunaikinami;

2) jaunimo darbuotojo specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius saugomi atrankos procedūros, jo darbo jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančioje organizacijoje metu ir dvejus metus nuo darbo šioje organizacijoje pabaigos, vėliau sunaikinami;

3) pretendentui į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojui suteikiama išsami informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniuose išdėstytus reikalavimus;

4) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad už šių asmens duomenų tvarkymą atsakingi organizacijos darbuotojai būtų pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus arba jiems būtų taikoma teisės aktuose nustatyta konfidencialumo pareiga;

5) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad organizacijoje būtų nustatytos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, skirtos šiems asmens duomenims apsaugoti nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo.

4. Užsienio valstybėse įgyta jaunimo darbuotojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

8 straipsnis. Jaunimo darbuotojo sertifikavimas

1. Jaunimo darbuotojo sertifikatą asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, išduoda jaunimo politiką įgyvendinanti institucija. Asmuo, atitinkantis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus ir siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi teisę ne dažniau kaip kas penkerius metus kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai. Sprendimas išduoti arba atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą priimamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo asmens kreipimosi į jaunimo politiką įgyvendinančią instituciją dienos. Jeigu jaunimo politiką įgyvendinanti institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą dėl to, kad asmuo neturi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų gebėjimų, asmuo gali pakartotinai kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą priėmimo dienos.

2. Jaunimo darbuotojo sertifikatu patvirtinami gebėjimai:

1) įvertinti jauno žmogaus poreikius ir vykdyti intervenciją;

2) bendrauti ir dirbti komandoje;  

3) imtis iniciatyvos, planuoti ir prisiimti atsakomybę;  

4) analizuoti situaciją (reflektuoti);

5) tobulėti;

6) plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

7) daryti teigiamą įtaką jauniems žmonėms ir jų aplinkai.

3. Jaunimo darbuotojo sertifikato galiojimas panaikinamas jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, jeigu:

1) jaunimo politiką įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka nustato, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, nebedirba jaunimo darbuotoju ilgiau kaip 5 metus nuo dienos, kai nutrūko jo darbiniai santykiai su jį įdarbinusia jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančia organizacija, kurioje jis dirbo jaunimo darbuotoju;

2) asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai jos nustatyta tvarka pateikia prašymą pripažinti jaunimo darbuotojo sertifikatą negaliojančiu;

3) išdavus jaunimo darbuotojo sertifikatą paaiškėja, kad prašyme išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą pateikti klaidingi duomenys, arba nustatoma, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai pateikė klaidingą su sertifikavimo procedūra susijusią informaciją ar suklastotus dokumentus;

4) paaiškėja, kad asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

 

9 straipsnis. Jaunimo darbuotojų funkcijos

Jaunimo darbuotojai atlieka šias funkcijas:

1) atlieka atvirąjį darbą su jaunimu ir (ar) mobilųjį darbą su jaunimu, ir (ar) darbą gatvėje su jaunimu, ir (ar) jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą, ir (ar) įgyvendina kitas darbo su jaunimu formas;

2) konsultuoja (individualiai ir grupėmis) jaunus žmones, teikia jiems emocinę bei socialinę pagalbą ir didina jų motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, dalyvauti pagalbos ar prevencinės pagalbos teikimo procese;

3) kuria ugdymosi galimybes jaunuoliams, padeda jiems įgyti kompetencijas asmeninėje, socialinėje, sociokultūrinėje ir kitose aktualiose srityse, jas tobulinti;

4) naudodamiesi pagalbos sistemomis, formuoja ir stiprina jaunų žmonių įgūdžius savarankiškai spręsti kylančias problemas;

5) rengia ir įgyvendina socialinius projektus, padedančius užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes;

6) dirba su bendruomene: dalyvauja tarpžinybiniuose susitikimuose, atstovauja jaunimui, rengia su juo bendrus projektus, organizuoja renginius, palaiko jaunimo iniciatyvas;

7) organizuoja ir vykdo įvairias prevencines, sveikatingumo, motyvacijos priemones jaunimui;

8) atlieka kitas darbo su jaunimu funkcijas.

 

10 straipsnis. Darbas su jaunimu ir jo formos

1. Darbą su jaunimu atlieka jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, vadovaudamosi darbo su jaunimu principais, nurodytais šio įstatymo 6 straipsnyje. Darbo su jaunimu tikslinė grupė yra jaunimas.

2. Išskiriamos šios darbo su jaunimu formos:

1) atvirasis darbas su jaunimu;

2) darbas su jaunimu gatvėje;

3) mobilusis darbas su jaunimu;

4) jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas;

5) jaunimo informavimas ir konsultavimas;

6) kitos formos.

3. Atvirąjį darbą su jaunimu, mobilųjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą turi teisę vykdyti tik jaunimo darbuotojai.

3. Atliekant darbą su jaunimu, turi būti vykdomas neformalusis jaunimo ugdymas ir taikomi išmanieji darbo su jaunimu metodai.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo su jaunimu formų turinį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

11 straipsnis. Atviruosiuose jaunimo centruose ir atvirosiose jaunimo erdvėse vykdoma veikla

1. Atvirųjų jaunimo centrų veiklai taikomi reikalavimai:

1) darbui su jaunimu atvirajame jaunimo centre turi būti pritaikytos patalpos, kuriose, atliekant darbą su jaunimu, nemokamai turi būti teikiamos kultūros, meno, švietimo, kūno kultūros ir sporto, pedagoginės, psichologinės ar socialinės paslaugos;

2) atviriesiems jaunimo centrams jų savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (dalininkai) turi sudaryti sąlygas dirbti ir veiklą organizuoti taip, kad atvirasis jaunimo centras užtikrintų veiklos vykdymą popamokiniu laiku ir bendrojo ugdymo mokyklų mokinių atostogų metu.

2. Atvirųjų jaunimo erdvių veiklai taikomi reikalavimai:

1) atviroji jaunimo erdvė turi būti darbui su jaunimu pritaikyta taip, kad, atliekant darbą su jaunimu, jauniems žmonėms nemokamai būtų teikiamos kultūros, meno, švietimo, kūno kultūros ir sporto, pedagoginės, psichologinės ar socialinės paslaugos;

2) atvirojoje jaunimo erdvėje įstaigos, kurioje veikia atviroji jaunimo erdvė, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (dalininkai) turi sudaryti sąlygas dirbti ir veiklą organizuoti taip, kad atviroji jaunimo erdvė užtikrintų veiklos vykdymą popamokiniu laiku ir bendrojo ugdymo mokyklų mokinių atostogų metu.

3. Atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos tikslai:

1) sukurti sąlygas jaunimui dalyvauti atvirojo jaunimo centro ir atvirosios jaunimo erdvės veikloje, ypač siekiant įtraukti į ją mažiau galimybių turintį jaunimą ir neaktyvius jaunus žmones;

2) užtikrinti, kad atviruosiuose jaunimo centruose ir atvirosiose jaunimo erdvėse organizuojama veikla atitiktų jaunų žmonių poreikius ir prisidėtų prie jauno žmogaus asmenybės tobulinimo, asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymo;

3) sukurti sąlygas, kad jauni žmonės būtų motyvuojami dalyvauti jų interesus atitinkančioje veikloje, skatinami tobulėti, ugdyti verslumą ir darbo rinkai reikalingus įgūdžius.

4. Savivaldybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad jų teritorijose veiktų atvirasis (-ieji) jaunimo centras (-ai) ir (ar) atviroji (-osios) jaunimo erdvė (-ės), vykdantys veiklą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

 

            2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3.  Jaunimo darbuotojų sertifikatai, jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija), nustatyta tvarka išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, galioja 5 metus nuo jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo išduoti jaunimo darbuotojų sertifikatai, priėmimo datos.

4.  Asmenims, dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir neturintiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto aukštojo išsilavinimo, reikalavimas turėti nurodytą išsilavinimą ir jaunimo darbuotojo sertifikatą netaikomas iki 2029 m. rugsėjo 1 d.

5.  Prašymai išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą, pateikti jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo priimami jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, galiojusia iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas                                                                                                                    

 

Teikia

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu

Komiteto pirmininkė                                                                                           Paulė Kuzmickienė