Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-49 PRIEDĖLIO 15 IR 18 SKYRIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo priedėlio 15 skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti 15 skyriaus pirmąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„PIRMASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMŲ LEIDYBA
Seimas rūpinasi, kad būtų laiku priimti nacionaliniam saugumui užtikrinti būtini įstatymai, kiti teisės aktai, galiojančių įstatymų papildymai ir pakeitimai.
Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius.
Seimas įgyvendina nacionalinio saugumo pagrindų nuostatas sukurdamas teisinę nacionalinio saugumo ir gynybos bazę – įstatymais reglamentuoja nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklą.“
2 straipsnis. Įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimas
Pakeisti 18 skyrių ir jį išdėstyti taip:
„18 SKYRIUS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMA
Krašto apsaugos sistemą sudaro Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė (ginkluotosios pajėgos), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos, žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos, krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos, kiti infrastruktūros objektai, įmonės bei įstaigos. Krašto apsaugos ministerija yra vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija. Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos struktūrą bei veiklą išsamiau reglamentuoja kiti įstatymai ir teisės aktai.
Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai vadovauja krašto apsaugos ministras. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemos plėtrą ir jos parengimą ginti valstybę. Ministro teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Lietuvos kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija, pagrindinė krašto apsaugos sistemos dalis. Kariuomenė yra ištikima Lietuvos Respublikai, jos Konstitucijai, tarnauja valstybei ir visuomenei, paklūsta Lietuvos piliečių demokratiškai išrinktai valstybės valdžiai.
Aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei, yra kariuomenės vadas. Svarbiausias jo uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Kariuomenės vadas taikos metu yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vado skyrimo ir atleidimo tvarką, teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.
Taikos metu kariuomenė:
– savarankiškai ir bendradarbiaudama su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis saugo valstybės teritoriją ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis stebi ir kontroliuoja išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;
– palaiko kovinę parengtį;
– rengiasi ir Konstitucijos bei įstatymų nustatyta tvarka Respublikos Prezidentui bei Seimui nusprendus dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose;
– įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti pasiųsta padėti kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoja, koordinuoja, vadovauja ir vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus.
Kariuomenė turi būti rengiama ugdant kario asmenybę, pilietiškumą ir patriotizmą, profesionalius įgūdžius ir kario etiką. Vadai turi puoselėti karių ir civilių gyventojų tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą.
Karo tarnybos rūšis ir atlikimo tvarką bei karių teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai.
Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.
Kariuomenę sudaro šios pajėgų rūšys: sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos. Į sausumos pajėgas įeina krašto apsaugos savanorių pajėgos, sudarančios kariuomenės aktyvųjį rezervą. Kariuomenės pajėgų rūšių sudėtį, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, jam gavus Valstybės gynimo tarybos pritarimą ir Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas.
Teisėsaugą kariuomenėje ir visoje krašto apsaugos sistemoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos teisėsaugos institucijų specializuoti padaliniai ir karo policija. Karinės teisėsaugos specializuoti padaliniai ir pareigybės steigiami prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijose. Karių ir karininkų bylas dėl tarnybos arba su tarnyba susijusių teisės pažeidimų nagrinėja specializuotas teismas. Karo policijos statusą, jurisdikciją, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymai.“