Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRVOŽEMIO
ĮSTATYMAS
2017 m. Nr.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2. Įstatymo tikslai:
1) neleisti blogėti dirvožemio būklei, tiesiogiai priklausančiai nuo žmonių veiklos ir gamtinių veiksnių;
3) laipsniškai mažinti žalingų veiksnių poveikį dirvožemiui, įgyvendinant tinkamas jo naudojimo priemones;
6) naudojant dirvožemį žemės ūkio, miško žemės ir urbanizuotų teritorijų reikmėms –išsaugoti ir atkurti viršutinį derlingąjį sluoksnį ir būdingas dirvožemio savybes;
7) stabdyti dirvožemio alinimą dėl žmogaus ūkinės veiklos neteisingai naudojant trąšas, augalų apsaugos produktus, nuotekų dumblą ir kitas chemines medžiagas, taip pat intensyvaus žemės dirbimo, monokultūrų auginimo, urbanizuotų teritorijų plėtros, masinių miškų kirtimų ir intensyvios durpynų eksploatacijos.
3. Įstatymu siekiama išsaugoti ir pagerinti dirvožemio naudojimą pagal paskirtį ir užtikrinti jo funkcionalumą aplinkos kokybei (vandens, oro, augalijos, gyvūnijos ir pan.).
2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos
1. Derlingasis dirvožemio sluoksnis – humusingas viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis, daugiausia tamsios spalvos, kuriame yra daugiau organinių ir maisto medžiagų negu podirvyje.
2. Dirvožemio apsauga – visuma teisinių, finansinių, ūkinių ir kitų sisteminių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį dirvožemio išsaugojimą ir jo savybių atkūrimą.
3. Dirvožemio cheminė tarša – cheminių medžiagų patekimas į dirvožemį, darantis neigiamą poveikį dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei, augalų produktyvumui ir koegzistavimui.
4. Dirvožemio degradacija – dirvožemio kokybės blogėjimas, derlingumo mažėjimas arba nykimas pakitus dirvožemio fizikinėms, cheminėms ar biologinėms savybėms dėl gamtinių ir technogeninių veiksnių įtakos.
5. Dirvožemio derlingumas – dirvožemio gebėjimas aprūpinti augalus maisto medžiagomis, drėgme, suteikti jų šaknims pakankamai oro ir šilumos, sudaryti palankią fizikinę, cheminę ir mikrobiologinę terpę normaliai augti, vystytis ir plisti.
6. Dirvožemio humuso mažėjimas – dirvožemio humuso dalinis ar pilnas praradimas dėl ūkinės veiklos ir klimato veiksnių, skatinantis dirvožemio eroziją ir degradaciją.
7. Dirvožemio naudotojas – valstybinės ar privačios žemės naudotojas – fizinis ir (ar) juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas, naudojantis žemę teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Dirvožemio suslėgimas – dirvožemio viršutinio ir apatinių horizontų ar sluoksnių sutankėjimas iki orui, vandeniui ir augalų šaknims neprasiskverbiamo lygio dėl techninės spaudimo, važinėjimo šlapiu dirvožemiu ir arimo vienodu gyliu.
9. Dirvožemio rūgštėjimas –– procesas, kai dirvožemyje dėl vandenilio jonų koncentracijos padidėjimo pHKCl sumažėja mažiau 5,6, dėl išsiplovimo sumažėja judraus kalcio ir magnio, padidėja aliuminio ir sunkiųjų metalų judrumas bei toksiškumas augalams ir tai visa neigiamai veikia kultūrinių augalų vystymąsi, produktyvumą, dirvožemyje vykstančius natūralius mikrobiologinius procesus.
10. Dirvožemio teršimas – veikla, dėl kurios į dirvožemį patenka tiek žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai kenksmingų ir taršių medžiagų bei organizmų, kad neigiamai kinta dirvožemio derlingumas ir bloginama ekologinė, higieninė ar sanitarinė jo ir aplinkos būklė, taip pat kitos veiklos sąlygos, kurios kelia grėsmę dirvožemio ekologiniam balansui.
11. Dirvožemis – viršutinis (dažniausiai apie100 centimetrų storio) Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršinėse uolienose, veikiamose vandens, oro, gyvųjų organizmų.
12. Durpės – organinė medžiaga, susidariusi dirvožemyje iš nevisiškai suirusių augalų, medienos liekanų ir humuso.
14. Durpžemis – dirvožemis, paviršiuje turintis storesnį nei 40 centimetrų šviežios ar dalinai susiskaidžiusios organinės medžiagos (durpės). Pagal organinės medžiagos susiskaidymą durpžemis gali būti aukštapelkės, žemapelkės ir tarpinis.
15. Gera dirvožemio būklė – dirvožemio būklė, kai jis turi visas fizikines, chemines, hidrologines ir biologines savybes, būtinas žmogaus veiklos poreikiams tenkinti ir svarbias aplinkosaugos atžvilgiu, taip pat būklė, atitinkanti natūralaus aplinkinio dirvožemio fizikinių, cheminių, hidrologinių ir biologinių savybių visumą.
16. Humusas – tamsios spalvos, amorfinė, koloidinė, chemiškai stabili dirvožemio organinė medžiaga, susidariusi dėl augalų ir gyvūnų liekanų biologinio ir (ar) biocheminio kitimo.
17. Mechaninis dirvožemio pažeidimas – žmogaus veiklos įtakoje dirvožemio suardymas: derlingojo dirvožemio sluoksnio praradimas išvežant, nustumdant, užpilant ar sumaišant su podirviu, neužkastų duobių ar supiltų žemės kaupų palikimas ir kt.
19. Trąšos – teisės aktų nustatyta tvarka įgyjamos ir naudojamos mineralinės, organinės, bakterinės medžiagos ar jų mišiniai, aprūpinančios augalus maistinėmis medžiagomis, skatinančiomis augimą ir derlingumo didėjimą.
20. Trąšų duomenų bazė – Lietuvos Respublikoje leidžiamų tiekti rinkai ir naudoti trąšų ir tręšiamųjų produktų duomenų bazė, kurioje registruojami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi duomenys apie trąšas, tręšiamuosius produktus bei jų tiekėjus ir atliekami kiti duomenų tvarkymo veiksmai.
21. Tręšimas – registruotų trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimas augalų auginimui ir derlingumo didinimui.
22. Tręšiamasis produktas – į dirvą įterpiama medžiaga, kuri užtikrina arba pagerina dirvožemio fizikines, chemines, biologines savybes ir (ar) padeda augalams įsisavinti maistines medžiagas, esančias dirvožemyje.
23. Valstybinė dirvožemio kontrolė – kompetentingų valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo, visuomenės sveikatos priežiūros, žemės naudojimo kontrolės ir kitų kompetentingų institucijų veikla, kuria siekiama užtikrinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių dirvožemio naudojimą ir apsaugą, laikymąsi, nustatyti pažeidimus bei pažeidėjus.
ANTRASIS SKIRSNIS
DIRVOŽEMIO FUNKCIJOS IR NAUDOJIMAS
3 straipsnis. Pagrindinės dirvožemio funkcijos
1. Dirvožemis tiesiogiai ir netiesiogiai yra augalų, žmonių ir gyvūnų gyvenimo, mikroorganizmų, faunos ir floros terpė. Tai pagrindinė Lietuvos Respublikos lėtai atsinaujinančių gamtos išteklių sudėtinė dalis, atliekanti esmines ekosistemos gamtines, ūkines, socialines, kultūrines bei kitas viešas ir (ar) privačias funkcijas:
1) Našumo ir (arba) derlingumo funkcija arba maisto ir biomasės gamyba – dirvožemio gebėjimas palaikyti augalų augimą, reguliuoti temperatūrą, vandens ir maisto medžiagų įsisavinimą;
2) sulaikymo arba barjero funkcija – dirvožemio ir (arba) dirvožemio medžiagos gebėjimas kaupti vandenį, organines ir mineralines medžiagas bei sulaikyti teršalus, kad jie paviršinio ir gruntinio vandens sklaidos būdu nepatektų į maisto grandinę;
3) cheminių mainų arba cheminio filtro funkcija – dirvožemyje vykstantys atsakomieji cheminiai, biologiniai procesai, galintys atskiesti, suardyti ar kitaip pakeisti kietas, skystas ir dujines medžiagas;
4) buveinės bei genetinių išteklių funkcija – dirvožemio ir (arba) (dirvožemio medžiagos) gebėjimas būti buveine mikroorganizmams, augalams, dirvožemio gyvūnams ir jų tarpusavio sąveikai.
5) ūkinės veiklos pagrindas – dirvožemio gebėjimas būti žemės bei miškų ūkio pagrindine gamybos priemone, žmogaus būsto pagrindu, teikti statybines ir kitokio pobūdžio bei sudėties medžiagas;
6) klimato reguliavimo funkcija – dirvožemio gebėjimas jame vykstančiais kompleksiniais procesais keisti mikroklimato ir aplinkos vandens apykaitą;
7) geologinio bei archeologinio paveldo archyvas – dirvožemio ilgalaikis gebėjimas užkonservuoti ir išsaugoti mažai pakitusius gamtinius bei žmogaus veiklos produktus;
4 straipsnis. Dirvožemio degradacija
1. Išskiriamos šios dirvožemio degradacijos grėsmės:
5 straipsnis. Dirvožemio naudotojai, jų teisės ir pareigos
1. Dirvožemis naudojimo teise priklauso žemės sklypo, kuriame jis yra, savininkui ar kitam asmeniui (naudotojui) su savininko sutikimu rašytine forma. Dirvožemio naudojimo pagrindus nustato šis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.
2. Dirvožemio derlingasis sluoksnis naudojimo teise dirvožemio naudotojui priklauso tik tiek, kiek tai susiję su jo naudojimu žemės ūkio augalų, miško ar kitų sodinių auginimui.
3. Dirvožemio naudotojai privalo laikytis teisės aktuose numatytų priemonių, kad dirvožemis būtų apsaugotas nuo šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų dirvožemio degradacijos grėsmių ir sunaikinimo.
4. Žemės ūkio arba miškų ūkio paskirties žemės dirvožemio naudotojai derlingąjį dirvožemio sluoksnį turi naudoti taip, kad nemažėtų žemės ūkio naudmenų, miškų ir laukų apsauginių želdinių plotas ir nepablogėtų jo dirvožemio būklė.
5. Dirvožemio naudotojai, vykdydami statybas ar eksploatuodami naudingąsias iškasenas, privalo laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, taip pat atlikti visus veiksmus, kad būtų išsaugotas ir (arba) atstatytas derlingasis dirvožemio sluoksnis bei rekultivuotas pažeistasis.
6. Įmonės tiekiančios rinkai trąšas ir dirvožemio naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka įsigyja ir naudoja Lietuvos Respublikoje tik trąšų duomenų bazėje registruotas mineralines trąšas. Šis reikalavimas netaikomas 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimus atitinkančioms ir žymeniu „EB trąšos“ paženklintoms trąšoms.“
6 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės dirvožemio naudojimo ir apsaugos specialiosios nuostatos
1. Žemės ūkio paskirties žemės dirvožemis naudojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų žemės ir miško specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
2. Žemės ūkio veiklą profesionaliai (komercinę veiklą) vykdantys ūkio subjektai turi taikyti dirvožemį tausojančios žemdirbystės metodus, laikydamiesi pažangaus ūkininkavimo taisyklių:
1) vykdant ūkinę veiklą vadovautis žemės ūkio ministerijos nustatyta geros žemdirbystės praktikos tvarka;
2) proporcingai išlaikyti žemės naudmenų funkcionalumą, užtikrinant, kad sėjomainoje ne mažiau, kaip 20 procentų užimtų pievos ir ganyklos, ir (arba) daugiametės žolės, ir (arba) ankštiniai augalai, siekiant išsaugoti dirvožemio derlingumą;
4) vykdyti subalansuotą maisto medžiagų ir anglies patekimą į dirvožemį bei išnešimą iš jo, vadovaujantis žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka;
6) žemės ūkio augalų tręšimui galima naudoti tik nuotekų dumblo tręšimui nustatytus reikalavimus atitinkantį nuotekų dumblą;
7) dirvožemio rūgštėjimo pažeistuose plotuose dirvožemio rūgštingumui sumažinti naudoti kalkinimo medžiagas;
8) saugoti dirvožemį nuo suslūgimo, jo mažinimui naudojant biologines ir mechanines dirvožemio purenimo priemones;
7 straipsnis. Miško dirvožemio naudojimas ir apsauga
1. Vykdant miškų ūkio veiklą miško žemėje būtina išsaugoti miško dirvožemių sandarą, struktūrą, derlingumą, nedidinti erozijos ir užterštumo.
2. Vykdant miško kirtimus, tvarkant ir valant kirtavietes, gabenant iškirstą medieną, taikomi teisės aktai, reglamentuojantys ir miško kirtimą, tvarkymą bei medienos gabenimą nustatantys reikalavimai.
3. Atkuriamose kirtavietėse draudžiama rauti ar kitaip šalinti kelmus bei kitą likutinę augusių medžių požeminę dalį..
4. Miško žemės sausinamos, tręšiamos ir augalų apsaugos produktai naudojami laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
5. Nuotekų dumblo tręšimui nustatytus reikalavimus atitinkantis nuotekų dumblas naudojamas tik plantaciniams (IVB grupės) miškams, auginamiems buvusiose žemės ūkio paskirties naudmenose, ir miško medelynams tręšti, nepažeidžiant natūralių miško ekosistemų ir laikantis aplinkos ministro tvirtinamų nuotekų dumblo naudojimo reikalavimų.
6. Miškas gali būti tręšiamas medienos kuro pelenais, laikantis aplinkos ministro nustatytų taisyklių.
7. Miško medelynuose vykdant miško sodmenų tręšimą ir taikant chemines apsaugos priemones, būtina laikytis jų naudojimo sąlygų ir normų, užtikrinti maistinių medžiagų balansą, atsižvelgiant į agrocheminių dirvožemio tyrimų, kurie turi būti vykdomi ne rečiau kaip kas penkeri metai, bei agrocheminio monitoringo rezultatus.
8 straipsnis. Durpžemių naudojimas ir priežiūra
1. Žmogaus veiklą dirvožemio šlapynėse, šaltinynuose, natūraliose (užliejamose ir sausminėse) pievose reglamentuoja specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos.
2. Draudžiama pradėti eksploatuoti nepaliesto natūralaus dirvožemio šlapynes, durpžemius, natūralias (užliejamas ir sausmines) pievas, kasant ar kitaip ardant jų durpių sluoksnį, juos paversti žemės ūkio naudmenomis, įrengiant juose iškastinius dirbtinius vandens telkinius ar vykdyti kitas durpyną ardančias, žalojančias ir jo ekosistemą pažeidžiančias veiklas.
3. Eksploatuotus durpynus ne vėliau kaip per tris metus eksploatacijai pasibaigus būtina rekultivuoti, apželdinant vietovę miškais arba atstatyti natūralų hidrologinį režimą.
9 straipsnis. Urbanizuotų teritorijų dirvožemio priežiūra
1. Urbanizuotos teritorijos turi būti tvarkomos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, paliekant žaliųjų erdvių ir želdynų plotus;
2. Vykdant statybos darbus derlingasis dirvožemio sluoksnis privalo būti išsaugotas teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiant jo dislokacijos vietą;
3. Draudžiama keisti teritorijos paskirtį paverčiant ją urbanizuota teritorija, užstatant ar paverčiant kitomis naudmenomis, kurios žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis nei 42, išskyrus šiuos atvejus:
1) žemės ūkio veikla užsiimančio ūkininko ūkio pastatų statybai ir eksploatacijai, su sąlyga, kad derlingasis dirvožemio sluoksnis bus išvežtas ir panaudotas dirvožemio kokybei gerinti;
3) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti, kai nėra kitos ekonomiškai lygiavertės alternatyvos pasirinkti kitą teritoriją;
4) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;
4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys taikomos tik tuomet, jei neatsiranda mažesnio našumo plotų, kuriam šiais atvejais visuomet skiriamas prioritetas.
5. Pakeitus žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį į kitą paskirtį, taip pat žemės plotą panaudojus statyboms bei kitokiai veiklai, susijusiai su derlingojo dirvožemio sluoksnio nuėmimu, dirvožemio naudotojas už žemės ploto su derlinguoju dirvožemio sluoksniu sumažinimą turi sumokėti piniginę kompensaciją į valstybės biudžetą.
6. Šios straipsnio 5 dalyje nurodytas kompensacijos dydis ir mokėjimo tvarka už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis nustatomi vadovaujantis Miškų įstatymo, o už žemės ūkio paskirties žemėje esančių žemės naudmenų derlingojo dirvožemio sluoksnio (išskyrus miško žemę) ploto sumažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskaičiuojant kompensacijos dydį, žemės ūkio paskirties žemės plotas įvertinamas atkuriamąja verte, įskaitant dirvožemio sukultūrinimo išlaidas ir žemės ūkio veiklai sukurtos infrastruktūros įtaką žemės rinkos kainai.
TREČIASIS SKIRSNIS
DIRVOŽEMIO APSAUGOS ĮGYVENDINIMAS IR VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotų institucijų funkcijos
2. Organizuoja žemės ūkio naudmenų dirvožemio agrocheminių savybių stebėseną (monitoringą) ir duomenų atnaujinimą.
3. Vykdo ūkio subjektų veiklos, susijusios su trąšų ir tręšiamųjų produktų registravimu, nustatymu, atitiktimi kokybės reikalavimams, tiekimu rinkai, saugojimu, naudojimu ir apskaita, priežiūrą;
4. Teisės aktų nustatyta tvarka vykdo poveikio aplinkai priemonių taikymą trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekėjams rinkai ir naudotojams;
10. Pagal paraiškas registruoja pateikusių fizinių ir juridinių asmenų pateiktus duomenis apie trąšas ar tręšiamuosius produktus, nustato trąšų ir tręšiamųjų produktų klasifikavimą, įvertina jų atitiktį kokybės reikalavimams ir registruoja tiekiamas rinkai trąšas ir tręšiamuosius produktus, trąšų tiekėjus rinkai bei atlieka kitus su jų registravimu susijusius veiksmus.
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų funkcijos
1. nustato derlingojo paviršinio dirvožemio sluoksnio išsaugojimo urbanizuotose teritorijose tvarką;
6. nustato derlingojo dirvožemio sluoksnio statybose ir eksploatuojant naudingąsias iškasenas išsaugojimo ir atstatymo reikalavimus;
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų funkcijos
1. rengia ir tvirtina pavojingųjų cheminių medžiagų dirvožemyje didžiausias leidžiamas koncentracijas ir reglamentuoja užterštumo jomis vertinimą;
13 straipsnis. Vietos savivaldos ar jų įgaliotų institucijų funkcijos
1. vykdo racionalų dirvožemio naudojimą savivaldybėms valdymo teise priskirtoje žemėje ir joms nuosavybės teise priklausančiuose ne žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
2. organizuoja teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, planuodamos ūkinę veiklą, kuri gali turėti dirvožemiui neigiamo poveikio;
14 straipsnis. Valstybinė dirvožemio naudojimo priežiūra
1. Ūkio subjektų veiklos, susijusios su trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimu žemės ūkio paskirties žemėje ir dirvožemio kokybės priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija vykdo dirvožemio taršos prevenciją ir dirvožemio naudojimo kontrolę miškuose ir urbanizuotose teritorijose.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DirvožemiO BŪKLES sTEBĖSENA, MOKYMAI, APSAUGOS priemonių planas
15 straipsnis. Dirvožemio būklės stebėsena
2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kaupia, atnaujina ir internete viešina dirvožemio erdvinių duomenų rinkinį apie dirvožemio dangą, granuliometrinę sudėtį, agrochemines savybes, dirvožemio našumo balą.
16 straipsnis. Mokymai ir šviečiamoji veikla
1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija tvirtina dirvožemio naudojimo mokymo programas, dėstomas žemėtvarkos, žemės ūkio gamybos bei verslo, aplinkosaugos, aplinkos inžinerijos, geografijos, zoologijos, geologijos, kraštovaizdžio, architektūros, miškininkystės, ekologijos, vandens ūkio ir statybos specialybių specialistams.
PENKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ DIRVOŽEMIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
17 straipsnis. Atsakomybė
18 straipsnis. Žalos atlyginimas ir kompensavimas
1. Žala aplinkai, užteršus dirvožemį ar fiziškai pažeidus, atlyginama, užterštas dirvožemis išvalomas, dirvožemio derlingumas atkuriamas teisės aktų nustatyta tvarka.