Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2018 M. RUGSĖJO 25 D. nutarimo nr. XIII-1495 „DĖL LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL GALIMOS NETEISĖTOS ĮTAKOS IR (AR) POVEIKIO LIETUVOS POLITIKAMS, VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS IR POLITINIAMS PROCESAMS LIETUVOJE PARLAMENTINIO TYRIMO ATLIKIMO SUDARYMO“ PAKEITIMO
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
Pakeisti nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 72, 73 straipsniais;
įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 (toliau – NSGK išvada), apibendrintą informaciją apie verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį darant įtaką valstybės valdymui bei politinių sprendimų priėmimui;
pripažindamas, kad NSGK išvada atskleidė didelį politinės korupcijos mastą bei verslo subjektų ir kitų interesų grupių siekį užvaldyti valstybę;
atsižvelgdamas į tai, kad kai kurioms kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotoms faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti yra būtina detali analizė;
siekdamas nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politikams bei valstybės institucijoms, o kartu užkirstų kelią verslo grupių siekiui užvaldyti valstybę;
siekdamas išsiaiškinti svarbiausias faktines aplinkybes, susijusias su politikų priimtais sprendimais, kada politikų sprendimai valstybei ypač reikšminguose ūkio sektoriuose galėjo būti paveikti neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio, skatinant politikus priimti sprendimus, kurie galimai neatitinka valstybės interesų;
pripažindamas, kad NSGK išvados rengimo laikotarpiu ir po to, Seimui svarstant tas išvadas, viešojoje erdvėje pasirodė reikšmingos naujos informacijos apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį skiriant teisėsaugos pareigūnus, darant įtaką politiniams procesams Seime ir netgi galimai siekiant formuoti verslo grupėms potencialiai palankią valdančiąją daugumą Seime 2008–2012 m.;
suprasdamas, kad viešojoje erdvėje taip pat pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus, dėl ko kilo pagrįstos abejonės, jog ir 2016-2020 m. kadencijos Seime yra galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politiniams procesams, valstybės institucijoms ar tarnautojams priimant sprendimus, apraiškos;
pripažindamas ir gindamas visuomenės teisę žinoti politikų veiksmus ir priimtus sprendimus, tokių sprendimų priežastis, galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį jų priėmimo procesui bei bandymus daryti įtaką galimai valstybės interesams prieštaraujančių sprendimų priėmimui, nutaria:“
2 straipsnis.
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis.
1. Įpareigoti Komisiją ištirti 2008– 2018 metų laikotarpiu:
1) suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių (toliau – interesų grupė) galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui;
2) interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir (ar) priėmimui);
3) interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
4) interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
5) kokią teisėsaugos ir žvalgybos institucijų turėtą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams darymu, gavo kompetentingos institucijos, be kita ko nurodant, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją šios dalies 1–4 punktuose apibrėžtais klausimais kompetentingoms institucijoms ir NSGK; kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos kompetentingų institucijų išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.“