Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS AVIACIJOS SAUGOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR VALSTYBINĖS AVIACIJOS SAUGOS KOMISIJOS SUDARYMO
2020 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir atsižvelgdama į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 19 priedą „Saugos valdymas“, 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL 2018 L 212, p.1), 7 straipsnį, taip pat į Europos aviacijos saugos programą, paskelbtą Europos Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos aviacijos saugos programa“ (COM/2015/0599 final), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti susisiekimo ministrui:
2.1. Tvirtinti personalinę Valstybinės aviacijos saugos komisijos, kurią sudaro žemiau išvardintų institucijų atstovai, sudėtį:
3. Nustatyti, kad Valstybinė aviacijos saugos komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas:
3.3. teikia siūlymus dėl veiksmingo Programos įgyvendinimo ir rekomendacijas dėl aviacijos saugos užtikrinimo gerinimo, rengia ir planuoja rizikos mažinimo priemones, stebi jų įgyvendinimą ir vertina aviacijos saugos veiksmingumą;
3.4. turi teisę gauti iš institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 4 straipsnyje, aviacijos veiklą vykdančių organizacijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, kurios reikia jos uždaviniams ir funkcijoms atlikti;
3.7. darbą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ nustatyta tvarka, posėdžius organizuodama ne rečiau kaip kartą per metus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. d.
nutarimu Nr.
VALSTYBĖS AVIACIJOS SAUGOS PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės aviacijos saugos programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (toliau – Aviacijos įstatymas) 28 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje (toliau – Čikagos konvencija) 19 priedą „Saugos valdymas“ (toliau – 19 priedas), įgyvendinant 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL 2018 L 212, p.1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2018/1139), 7 ir 8 straipsnius ir į Europos aviacijos saugos programą, paskelbtą Europos Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos aviacijos saugos programa“ (COM/2015/0599 final).
2. Programa apibendrina aviacijos saugos priemones, Lietuvos Respublikoje taikomas atsižvelgiant į aviacijos veiklos mastą ir sudėtingumą, įskaitant valstybės funkcijų ir atsakomybių, valdant aviacijos saugą Lietuvos Respublikoje, paskirstymą:
3. 2 punkte nurodyti komponentai sudaro integruotą valstybės aviacijos saugos valdymo sistemą, kurios schema pateikta Programos 1 priede.
4. Programą papildo Valstybinis aviacijos saugos planas (toliau – Aviacijos saugos planas), kuriame nustatoma svarbiausios aviacijos saugos rizikos, darančios poveikį Lietuvos civilinės aviacijos saugos sistemai, ir nurodomos šių rizikų mažinimo priemonės. Aviacijos saugos planą tvirtina susisiekimo ministras.
5. Programa įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant visoms aviacijos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdančioms institucijoms, nurodytoms Aviacijos įstatymo 4 straipsnyje (toliau – valdymo institucijos), aviacijos veiklą vykdančioms organizacijoms (toliau – aviacijos organizacijos), sutelkiant jų pastangas kryptingai siekti aviacijos saugos stiprinimo Lietuvos Respublikoje.
II SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS POLITIKA, JOS TIKSLAI IR IŠTEKLIAI
Valstybės aviacijos saugos politika ir jos tikslai
7. Valstybės aviacijos saugos politika (toliau – saugos politika) – tai aukštam aviacijos saugos lygiui užtikrinti skirti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, techninėmis gairėmis ir kitomis specifinėmis veiklos taisyklėmis, taip pat Čikagos konvencijos standartais ir rekomenduojamąja praktika (toliau – SARPS) pagrįsti reikalavimai ir procedūros.
8. Saugos politikos tikslas atitinka Europos aviacijos saugos politikos tikslą: siekti užtikrinti, kad Europos Sąjungoje taikant aviacijos saugai valdyti skirtas taisykles ir procedūras, būtų pasiektas aukščiausias saugos veiksmingumo lygis, ir jį gerinti.
9. Saugos politikos tikslui pasiekti yra būtini šie elementai:
9.1. suderinta ir veiksminga teisinė sistema, kurią sudaro pirminiai teisės aktai (SARPS, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai) ir specifinės veiklos taisyklės;
9.2. valstybės aviacijos saugos valdymo sistema ir aiškus funkcijų bei atsakomybių pasidalijimas tarp valdymo institucijų;
9.4. techninės gairės ir kitos priemonės, kurie padeda įgyvendinti aviacijos saugos reikalavimus, taip pat reikšminga saugos informacija;
9.5. aviacijos veiklą vykdančių asmenų licencijavimo ir aviacijos organizacijų sertifikavimo, leidimų išdavimo ir veiklos patvirtinimo procesai;
9.6. efektyvios aviacijos organizacijų ir kompetentingos priežiūros institucijos saugos valdymo sistemos su įtvirtintomis aviacijos saugos rizikos nustatymo, vertinimo ir valdymo procedūromis;
9.8. aviacijos veiklą vykdančių asmenų ir aviacijos organizacijų priežiūra bei priežiūros institucijų techninio personalo priežiūra;
9.9. saugos valdymo sistemų ir taikytų priemonių, siekiant aukščiausio saugos politikos tikslo, veiksmingumo vertinimas;
Valstybės aviacijos saugos valdymo sistema ir funkcijos
10. Valdymo institucijos, siekdamos, kad aviacijos veikla būtų vykdoma užtikrinant aukščiausią įmanomą saugos lygį, skatina, palaiko ir užtikrina aviacijos saugos reikalavimų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, kuria nacionalinių teisės aktų sistemą ir taiko efektyvius aviacijos saugos valdymo procesus.
11. Siekdamos šių tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – TKA) pagal savo kompetenciją nustato reikalavimus aviacijos saugos srityse.
12. TKA, atlikdama jai teisės aktais pavestas nacionalinės priežiūros institucijos funkcijas:
12.1. prižiūri aviacijos veiklą vykdančių asmenų ir aviacijos organizacijų veiklą, nustato aviacijos saugos tendencijas, taiko rizikos vertinimu pagrįstus priežiūros metodus identifikuojant ir sprendžiant saugos problemas;
12.2. atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos, nurodytos Reglamente (ES) Nr. 2018/1139, funkcijas;
12.3. stebi ir vertina Lietuvos Respublikos aviacijos saugos veiksmingumą naudodamasi susisiekimo ministro nustatytais aviacijos saugos veiksmingumo rodikliais ir aviacijos organizacijų saugos veiksmingumo rodikliais;
12.4. aviacijos saugos problemų sprendimo ir aviacijos saugos nuolatinio gerinimo siekia bendradarbiaudama su aviacijos organizacijomis ir jas konsultuodama;
12.5. skatina gerąsias saugos praktikas ir teigiamos saugos kultūros principais pagrįstų saugos valdymo sistemų diegimą ir palaikymą aviacijos organizacijose;
12.6. bendradarbiauja su kitų šalių aviacijos priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis – Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO), Europos civilinės aviacijos konferencija (toliau – ECAC), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – EASA), Europos saugios oro navigacijos organizacija (toliau – Eurokontrolė), dalyvauja rengiant Europos aviacijos saugos planą (toliau – EPAS);
13. Valstybės aviacijos saugos valdymo sistemą papildo Valstybinė aviacijos saugos komisija (toliau – Saugos komisija). Saugos komisija koordinuoja šios Programos įgyvendinimą.
Aviacijos saugos teisinė bazė
15. Lietuva, būdama ICAO nare, įgyvendina Čikagos konvencijos prieduose nurodytus SARPS. Tose srityse, kuriose Europos Sąjungos valstybių narių pareigos yra perduotos Europos Sąjungos kompetencijai, SARPS Lietuvoje yra įgyvendinami tiesiogiai taikant SARPS įgyvendinančius Europos Sąjungos teisės aktus. Tais atvejais, jei aviacijos saugos nereglamentuoja SARPS ar Europos Sąjungos teisės aktai, aviacijos saugos reikalavimai yra nustatomi nacionaliniais teisės aktais.
16. Europos Sąjungos aviacijos saugos teisinę bazę sudaro pirminis Europos Sąjungos teisės aktas ir specialiosios Europos Sąjungos veiklos taisyklės.
17. Pirminis Europos Sąjungos teisės aktas, nustatantis pagrindinius aviacijos saugos reikalavimus, yra Reglamentas (ES) Nr. 2018/1139. Šiame reglamente išdėstyti reikalavimai aviacijos produktams, dalims ir prietaisams, oro susisiekimo paslaugų teikėjams, pilotams ir keleivių salono įgulų nariams, įrangai ir organizacijoms, susijusioms su pilotų ir keleivių salono įgulų narių, skrydžių vadovų, inspektorių ir kitų atitinkamų darbuotojų mokymu, pilotų ir keleivių salono įgulų narių ir skrydžių vadovų sveikatos būklės vertinimu, aerodromams, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugoms, esantiems ar teikiamoms teritorijoje ar oro erdvėje, kuriai taikoma Europos Sąjungos veikimo sutartis.
18. Reglamente (ES) Nr. 2018/1139 numatytoms priežiūros sritims Europos Komisija priėmė specialiąsias veiklos taisykles – įgyvendinimo reglamentus, kurie nustato detalius reikalavimus atskiroms aviacijos sritims.
19. Visus Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius aviacijos saugą (pirminį Europos Sąjungos teisės aktą ir specialiąsias Europos Sąjungos veiklos taisykles), galima rasti Europos Sąjungos teisės aktų duomenų bazėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu/browse/directories/legislation.html) skiltyje „07.40.30 Skrydžių sauga“) ir EASA interneto puslapyje (https://www.easa.europa.eu/regulations).
20. Aviacijos įstatymas apibrėžia, kaip Lietuvos Respublikoje vykdoma aviacijos saugos priežiūra ir valdymas, nurodydamas už atitinkamas aviacijos saugos sritis atsakingas institucijas.
21. Dalis Reglamente (ES) Nr. 2018/1139 aviacijos veiklos sričių yra priskirtos valstybių narių kompetencijai. Šios sritys yra reglamentuotos Aviacijos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinančiuose pirminį Europos Sąjungos teisės aktą ir specialiąsias Europos Sąjungos veiklos taisykles:
21.1. orlaivių, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 2018/1139 I priede (pvz., tam tikrų istorinių orlaivių, eksperimentinių orlaivių, lengvųjų orlaivių ir kt.), projektavimas, gamyba, techninė priežiūra ir naudojimas;
21.2. orlaivių (taip pat jų dalių ar įrangos) naudojimas skrydžiams vykdant karinę, muitinės, policijos, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo, pakrančių apsaugos ar panašią veiklą ar teikiant tokias paslaugas;
21.3. oro eismo vadyba ir oro navigacijos paslaugos, įskaitant sistemas ir sudedamąsias dalis, kurias tiekia Lietuvos kariuomenė arba kurių prieinamumą ji užtikrina;
Aviacijos saugos priežiūros specialistai
22. Aviacijos saugos valstybinę priežiūrą Lietuvoje vykdo kompetentingi, kvalifikuoti ir tinkamai apmokyti TKA aviacijos saugos priežiūros specialistai (toliau – inspektoriai). Valdymo institucijos užtikrina, kad jų inspektoriai būtų tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti.
23. TKA naujai į darbą priimtiems inspektoriams sudaro mokymų planą, kuris susideda iš įvadinio, specialiojo ir praktinio mokymų.
24. Mokymai apima supažindinimą su šia Programa, su kokybės ir saugos valdymo sistemomis, vidaus taisyklėmis, procedūromis, dokumentacija, informacinėmis darbo priemonėmis.
25. Specialieji mokymai vykdomi, jei reikia suteikti papildomų žinių specialiosiose srityse. Praktiniai mokymai arba mokymas darbo aplinkoje leidžia inspektorius supažindinti su praktiniais darbo principais, suteikia darbui reikalingų praktinių įgūdžių. Baigus mokymus vertinama inspektorių kompetencija savarankiškai vykdyti priežiūrą.
26. Inspektorių kompetencija palaikoma ir tobulinama pagal kasmet nustatomą mokymų poreikį ir atliekant periodinius mokymus.
Techniniai nurodymai, kitos priemonės ir reikšminga aviacijos saugos informacija
28. Vienodai aukštas aviacijos saugos lygis Europos Sąjungoje, tuo pačiu ir Lietuvoje, užtikrinamas siekiant, kad Europos Sąjungos reglamentuose nustatyti reikalavimai būtų vienodai suprantami, o jų įgyvendinimas būtų standartizuotas. Todėl EASA rengia sertifikavimo specifikacijas ir priimtinas atitikties užtikrinimo priemones, kurios padeda aviacijos organizacijoms ir TKA atitikti Reglamento (ES) Nr. 2018/1139 reikalavimus.
29. TKA ir aviacijos organizacijos gali įgyvendinti reikalavimus kitomis priemonėmis, jeigu gali pagrįsti, kad tokios priemonės užtikrina lygiavertį saugos lygį, kuris yra pasiekiamas taikant EASA patvirtintas priimtinas atitikties priemones.
30. TKA pagal kompetenciją rengia rekomendacijas, paslaugų aprašymus, tvarkas, padedančias aviacijos organizacijoms įgyvendinti nustatytus reikalavimus.
31. TKA rengia procedūras, kuriomis užtikrinama atitiktis Europos Sąjungos reglamentuose nustatytiems reikalavimams.
32. TKA ir aviacijos organizacijos renka, saugo ir analizuoja visą saugos informaciją, turinčią įtakos jų veiklai.
33. TKA organizuoja saugos valdymo tikslais būtinos informacijos rinkimą, analizę ir apsikeitimą ja tarp atitinkamų aviacijos organizacijų.
34. Skrydžių vykdymui būtiną oro navigacijos informaciją Lietuvoje rengia ir oro erdvės naudotojams teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas VĮ „Oro navigacija“.
35. EASA interneto svetainėje yra skelbiami saugos informacijos biuleteniai, tinkamumo skraidyti direktyvos (https://ad.easa.europa.eu); taip pat – informacija apie konfliktų zonas (https://www.easa.europa.eu/easa-and-you/air-operations/czibs).
36. TKA nuolat stebi aktualią saugos informaciją ir apie ją informuoja aviacijos veiklą vykdančias organizacijas.
37. TKA, vykdydama valstybinę aviacijos saugos priežiūrą, savo inspektoriams užtikrina tinkamas darbo sąlygas: patalpas, tarnybinį transportą, ryšio ir IT darbo priemones, kitą atitinkamą įrangą ir pateikia aktualius techninius nurodymus, standartus, taisykles, technines publikacijas ir susijusius dokumentus bei reikšmingą aviacijos saugos informaciją.
III SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS RIZIKOS VALDYMAS
Asmenų licencijavimas, aviacijos organizacijų sertifikavimas, leidimų išdavimas ir patvirtinimai, veiklos deklaravimas
38. TKA, siekdama užtikrinti tinkamą aviacijos saugos rizikos valdymą ir vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, išduoda licencijas aviacijos specialistams ar asmenims, vykdantiems aviacinę veiklą, ir vykdo jų priežiūrą.
39. Pilotų ir keleivių salono įgulos narių ir skrydžių vadovų sveikatos būklė turi atitikti nustatytus reikalavimus. Sveikatos pažymėjimas yra sudėtinė ir neatsiejama civilinės aviacijos specialisto licencijos dalis. Pasibaigus sveikatos pažymėjimo galiojimo laikui, licencija laikoma negaliojančia.
40. Priklausomai nuo turimos aviacijos specialisto licencijos tipo, išduodami atitinkamai 1-osios, 2-osios ar 3-iosios klasės sveikatos pažymėjimai. Sveikatos pažymėjimus išduoda aviacijos medicinos centrai, aviacijos medicinos gydytojai arba, jeigu pareiškėjo duomenys perduoti TKA, – jos paskirtas medicinos ekspertas vertintojas.
41. TKA vykdo licencijuotų asmenų priežiūrą. Asmeniui, kuris neatitinka reikalavimų, TKA apriboja licenciją, pažymėjimą, kvalifikaciją arba atestacijos pažymėjimą, sustabdo jų galiojimą arba juos panaikina.
42. Aviacijos organizacijos, ketinančios vykdyti didelės rizikos komercinius specialiuosius skrydžius, privalo jiems gauti leidimą.
43. Dalis aviacijos organizacijų (pavyzdžiui, oro vežėjai, mokymo organizacijos, techninės priežiūros organizacijos, aerodromų valdytojams, oro eismo paslaugų teikėjai ir kt.) privalo turėti pažymėjimą, kuriame nurodoma leistina vykdyti veikla. Pažymėjimus aviacijos organizacijoms išduoda TKA, atlikusi organizacijos sertifikavimo procedūras, t.y. įvertinusi ir įsitikinusi, kad aviacijos organizacija atitinka šiai veiklai taikytinus reikalavimus.
44. Europos Sąjungos reglamentai taip pat numato, kad siekdamos vykdyti tam tikrą veiklą (pvz., specialiuosius aviacijos darbus, mokymo organizacijų vykdomus nekomercinių pilotų mokymus, oro balionų, sklandytuvų komercinius skrydžius ir kt.) vykdyti aviacijos organizacijos kompetentingai institucijai turi pateikti deklaraciją. TKA, atlikusi deklaracijos vertinimą, įtraukia organizaciją į priežiūros programą.
Aviacijos saugos valdymo sistemos
45. Europos Sąjungos reglamentai nustato, kad aviacijos organizacijos privalo įsidiegti saugos valdymo sistemą – sisteminį valdymo metodą, leidžiantį aviacijos organizacijai identifikuoti jos vykdomoje veikloje slypinčius aviacijos saugos pavojus ir valdyti su jais susijusią riziką. Saugos valdymo sistema yra privaloma šioms aviacijos organizacijoms:
45.1. pilotų mokymą vykdančioms patvirtintoms mokymo organizacijoms – pagal 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių pilotų ir keleivių salono įgulos nariais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/1065 (OL 2018 L 192, p. 31) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1178/2011);
45.2. oro vežėjams – pagal 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/1042 (OL 2018 L 188, p. 3) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 965/2012);
45.3. oro uostų valdytojam – pagal 2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/401 (OL 2018 L 72, p. 17) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 139/2014);
45.4. skrydžių vadovus rengiančioms mokymo organizacijoms – pagal 2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentą (ES) 2015/340, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011 (OL 2015 L 63, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/340);
45.5. nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti užtikrinančioms organizacijoms – pagal 2019 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1383, kuriuo dėl nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti užtikrinančių organizacijų saugos valdymo sistemų ir dėl bendrosios aviacijos orlaivių techninės priežiūros ir nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo reikalavimų sušvelninimo iš dalies keičiamas ir ištaisomas Reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 (OL 2019 L 228, p. 1) .
46. Aviacijos organizacijos saugos valdymo sistema turi atitikti Čikagos konvencijos 19 priedo 4 skyriaus reikalavimus, o jos sudėtingumas turi būti proporcingas aviacijos organizacijos vykdomos veiklos sudėtingumui ir mastui.
47. Aviacijos organizacija privalo patvirtinti aviacijos saugos politiką, turėti aiškią administracinę struktūrą su pavaldumo ryšiais ir atsakomybių paskirstymu, parengti aviacijos saugos valdymo procedūras, kurios, be kitų procesų, apimtų aviacijos saugos rizikų valdymą, taip pat procedūras, užtikrinančias nuolatinį organizacijos aviacijos saugos lygio stebėjimą ir organizacijos aviacijos saugos valdymo sistemos tobulinimą.
48. Aviacijos organizacijos turi užtikrinti, kad jų aviacijos saugos valdymo sistemos įgyvendintų atitinkamas Aviacijos saugos plano priemones ir siektų nacionaliniu lygiu nustatytų aviacijos saugos veiksmingumo rodiklių.
49. Aviacijos organizacijos į savo kasdieninės veiklos procesus turi įtraukti saugos duomenų ir informacijos, kuri reikalinga įsivertinti aviacijos saugos valdymo sistemos efektyvumą, rinkimą ir perdavimą atsakingoms TKA ir LTSA.
50. Aviacijos organizacijų saugos valdymo sistemų atitiktį Europos Sąjungos reglamentų reikalavimams ir jų efektyvumą vertina TKA vykdydama jai pavestas aviacijos organizacijų sertifikavimo ir priežiūros funkcijas.
51. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 2018/1139 ir įgyvendinamųjų reglamentų reikalavimus, TKA privalo turėti aviacijos saugos valdymo sistemą, susidedančią iš šių elementų:
51.1. patvirtintos saugos politikos ir procedūrų, kuriomis apibūdinama organizacija, priemonės ir metodai, padedantys užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) Nr. 2018/1139 reikalavimams;
51.2. pakankamo darbuotojų skaičiaus nustatytoms funkcijoms vykdyti, jų kvalifikacijos įgijimo ir palaikymo bei poreikio numatymo sistemos;
51.4. aviacijos saugos valdymo sistemos atitikties reikalavimų ir procedūrų tinkamumo stebėjimo, įskaitant vidaus auditą, aviacijos saugos rizikos valdymo procesą;
51.5. kiekvienoje veiklos srityje, įskaitant aviacijos saugos valdymo sistemą, paskirtų atsakingų asmenų;
Civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimas
53. Civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimas leidžia nustatyti aviacijos saugai įtaką darančius veiksnius ir galimas jų grėsmes, pasiūlant reikiamas priemones siekiant išvengti avarijų ir incidentų pasikartojimo.
54. Civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimas atliekamas vadovaujantis Čikagos konvencijos 13 priedu „Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas“ ir 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (OL 2010 L 295, p. 35) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 996/2010).
55. Civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo tikslas – nustatyti priežastis bei užkirsti kelią avarijoms ir pavojingiems incidentams ateityje, nesiekiant nustatyti kieno nors kaltės ar atsakomybės.
56. Civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimas sudaro galimybes nustatyti aviacijos sistemai įtaką darančius veiksnius ir galimas grėsmes bei pasiūlyti reikiamas priemones siekiant išvengti avarijų ir incidentų pasikartojimo. Avarijų ir incidentų priežasčių nustatymas padeda gerinti aviacijos saugą priimant sprendimus dėl ištaisomųjų veiksmų ir būtinų veiksmų aviacijos sistemai tobulinti.
57. Civilinės aviacijos avarijos ar incidento tyrimas užbaigiamas pateikiant ataskaitą, kurios forma priklauso nuo avarijos ar incidento tipo ar pavojingumo ir, prireikus, pateikiamos saugos rekomendacijos.
58. Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimus Lietuvos Respublikoje atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirtas orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas). Tyrimų vadovas, veikdamas nepriklausomai nuo aviacijos valdymą vykdančių institucijų ir kitų šalių ar subjektų, kurių interesai gali turėti įtakos nešališkumui, atlieka visą saugos tyrimą pats. Prireikus, tyrimų vadovas gali prašyti ekspertų pagalbos avarijai tirti, kreiptis pagalbos į EASA ir (arba) į Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų institucijų tinklą ENCASIA.
Aviacijos saugos rizikos nustatymas ir vertinimas
59. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1139 (OL 2014 L 122, p. 18) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 376/2014) įpareigoja aviacijos organizacijas ir kompetentingas valdžios institucijas rinkti ir analizuoti su aviacijos sauga susijusią informaciją siekiant nustatyti pavojus ir valdyti saugos riziką. TKA yra institucija, kuri atlieka šiuose reglamentuose nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, taip pat yra įgaliota rinkti saugos informaciją ir atlikti jos analizę.
60. Informacijos apie saugos problemas šaltiniai yra Europos aviacijos saugos planas (toliau – EPAS), TKA pagal Reglamentą (ES) Nr. 376/2014 pranešti aviacijos įvykiai, su sauga susijusi informacija, gaunama iš aviacijos organizacijų ir TKA saugos valdymo sistemų: informacija apie saugos priežiūrą, saugos pažeidimus, avarijų ir incidentų tyrimo išvadas, ir kita reikšminga aviacijos saugos informacija.
61. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 376/2014 Lietuvos Respublikoje renkant aviacijos saugos informaciją įgyvendinama „teisingumo kultūros“ koncepcija, kuria aviacijos organizacijos ir asmenys skatinami pranešti apie aviacijos įvykius ir pagal kurią užtikrinama apsauga nuo kaltinimo ir bausmių, išskyrus tyčinio nusižengimo arba nepriimtino elgesio atvejus.
62. Visą saugos informaciją, gaunamą iš TKA teikiamų pranešimų apie aviacijos įvykius, TKA registruoja Reglamentu (ES) Nr. 376/2014 reikalavimus atitinkančioje nacionalinėje duomenų bazėje. Duomenys iš nacionalinės duomenų bazės automatiškai perkeliami į Europos Komisijos administruojamą Centrinę Europos saugyklą, kurioje saugomi visų Europos Sąjungoje surinktų pranešimų apie aviacijos įvykius duomenys.
63. Su aviacijos sauga susijusi informacija yra analizuojama ir vertinama nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu. Aviacijos saugos rizikos vertinimas grindžiamas numatomu saugos problemos pasekmės (-ių) dažnumu ir sunkumu, remiantis visais galimais scenarijais. Įvertinus aviacijos saugos riziką nustatoma, ar ji yra priimtina, toleruotina arba nepriimtina.
64. TKA analizuoja Nacionalinėje duomenų bazėje esančią informaciją apie įvykius bei kitą su sauga susijusią informaciją ir nustato aviacijos saugos rizikas.
65. Centrinėje Europos saugykloje esančius duomenis analizuoja EASA, bendradarbiaudama su atitinkamomis ekspertų grupėmis ir Saugos analitikų tinklu, kuriame Lietuvos Respublikai atstovauja TKA. Aviacijos saugos rizika, kuri pripažinta netoleruotina, ir rekomenduojamos priemonės rizikai sumažinti įtraukiamos į EPAS.
Aviacijos saugos rizikos valdymas ir saugos problemų sprendimas
66. Čikagos konvencijos 19 priedas numato, kad valstybė turi užtikrinti nustatytos aviacijos saugos problemos savalaikį sprendimą ir prižiūrėti, kaip problema sprendžiama.
67. Lietuvos aviacijos saugos rizikos valdymo tikslas yra užtikrinti nustatytos rizikos kontrolę ir taikant pasirinktas priemones pasiekti priimtino aviacijos saugos lygio, kurį apibrėžia saugos veiksmingumo rodikliai.
68. Identifikuotos ir nustatytos aviacijos saugos rizikos valdomos trimis lygiais: Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos valdymo institucijų ir aviacijos organizacijų. Lietuvos Respublika prisidėdama prie EPAS rengimo ir įgyvendinimo dalyvauja bendrajame Europos aviacijos saugos rizikos valdymo procese.
69. Lietuvos Respublikos aviacijos saugos rizika valdoma rengiant, persvarstant ir atnaujinant Aviacijos saugos planą ir taikant jame numatytas priemones.
70. Į EPAS įtraukta rizika ir jos mažinimo priemonės įtraukiamos į Aviacijos saugos planą, jeigu jos aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos aviacijos saugos sistemoje. Apie sprendimą neįtraukti EPAS numatytos aviacijos saugos rizikos ir jos mažinimo priemonių į Aviacijos saugos planą TKA informuoja EASA ir pateikia šio sprendimo motyvus.
71. Į Aviacijos saugos planą taip pat įtraukiama Lietuvos Respublikos aviacijos sektoriuje nustatyta ir tik jam būdinga aviacijos saugos rizika, ir numatomos priemonės jai sumažinti.
72. Aviacijos saugos plane numatytas priemones pagal kompetenciją įgyvendina aviacijos organizacijos ir valdymo institucijos.
73. Į Aviacijos saugos planą įtrauktų priemonių įgyvendinimą Lietuvoje tikrina EASA, atlikdama standartizacijos patikrinimus, kuriais siekiama įvertinti aviacijos saugos rizikos mažinimo priemonių veiksmingumą.
IV SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS UŽTIKRINIMAS
Aviacijos priežiūros vykdymas
75. TKA, vykdydama Reglamente (ES) Nr. 2018/1139 ir jo įgyvendinimo aktuose nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas, t.y. atlikdama auditus, inspekcijas, tikrinimus ir kt. nustato, ar licencijuotų aviacijos specialistų ir sertifikuotų aviacijos organizacijų vykdoma veikla atitinka nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
76. Aviacijos srityje veikiančių aviacijos organizacijų priežiūrą atitinkamo TKA padalinio specialistai vykdo pagal nustatytas procedūras ir laikydamiesi TKA nustatyto priežiūros plano. Priežiūros planas sudaromas atsižvelgiant į aviacijos organizacijai nustatytą priežiūros ciklą ir jos rizikingumą.
77. Standartinio priežiūros ciklo trukmė yra 24 mėnesiai, per kuriuos TKA specialistai turi patikrinti visas aviacijos organizacijos veiklos sritis, tačiau organizacijai įrodžius, kad ši geba efektyviai valdyti veikloje kylančią riziką, gali būti pritaikytas maksimalus 48 mėnesių priežiūros ciklas.
78. Nustatant aviacijos organizacijos rizikingumą vertinama organizacijos veiklos trukmė, veiklos mastas ir sudėtingumas, darbuotojų ir vadovų kaita, atsakingų pareigūnų kompetencija, ankstesnių auditų ir tikrinimų išvados, organizacijos gebėjimas laiku ir tinkamai taisyti nustatytus trūkumus, saugos valdymo sistemos efektyvumas, organizacijos saugos veiksmingumo rodikliai ir kiti riziką galintys sukelti veiksniai.
79. Vykdydama priežiūrą ir nustačiusi, kad tikrinama aviacijos veiklą vykdanti organizacija neatitinka taikomų reikalavimų, TKA imasi poveikio priemonių.
80. TKA taikomos poveikio priemonės priklauso nuo nustatyto pažeidimo lygio:
80.1. nustačius 1 lygio pažeidimą, apibrėžtą Reglamente (ES) Nr. 965/2012 arba Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 139/2014 ar Reglamente (ES) Nr. 2015/340, TKA gali uždrausti ar apriboti veiklą, taip pat sustabdyti, apriboti ar panaikinti aviacijos organizacijai, kurioje nustatyta saugos problema, išduotą leidimą, patvirtinimą ar pažymėjimą
80.2. nustačius 2 lygio pažeidimą, apibrėžtą Reglamente (ES) Nr. 965/2012 arba Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 139/2014 ar Reglamente (ES) Nr. 2015/340, skiriamas pažeidimo pobūdį atitinkantis taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis, per kurį aviacijos organizacija ištaiso nustatytus trūkumus;.
80.3. Užsienio valstybių orlaivių ir jų pilotų ir keleivių salono įgulos narių tikrinimų metu nustačius pažeidimus, turinčius didelę įtaką skrydžių saugai, orlaivio naudotojui fiksuojamas 3 kategorijos trūkumas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 965/2012. Nesiėmus tinkamų veiksmų pažeidimui pašalinti, TKA turi teisę uždrausti orlaiviui išskristi tol, kol saugos problema nebus išspręsta.
81. TKA, vykdydama užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimo SAFA programą, atlieka ir užsienio valstybių orlaivių bei jų pilotų ir keleivių salono įgulos narių tikrinimus Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aviacijos saugos veiksmingumo vertinimas
83. Čikagos konvencijos 19 priedas numato, kad aviacijos saugos užtikrinimo veikla turi būti stebima ir jos efektyvumas matuojamas atsižvelgiant į saugos užtikrinimo tikslus ir nustatytus saugos veiksmingumo rodiklius. Aviacijos organizacijos turi stebėti saugos rizikos valdymą organizacijos viduje ir matuoti šios veiklos veiksmingumą.
84. Siekdamos užtikrinti aviacijos saugą, aviacijos organizacijos, kurioms taikomi aviacijos saugos valdymo sistemos reikalavimai, saugos veiksmingumui matuoti ir jo stebėsenai vykdyti nusistato saugos tikslus, parengia saugos veiksmingumo rodiklius, stebi saugos rizikos valdymą organizacijos viduje. Aviacijos organizacijų aviacijos saugos veiksmingumo tikslus, priimtiną saugos lygį ir saugos veiksmingumo rodiklius vertina ir tikrina TKA.
85. Valdymo institucijos Saugos komisijoje priima sprendimus dėl aviacijos saugos veiksmingumo rodiklių ir jų reikšmių, kurias pasiekus būtų laikoma, kad priimtinas aviacijos saugos lygis yra pasiektas. Saugos komisija tvirtina priimtiną aviacijos saugos lygį ir teikia siūlymą įtraukti jį į Aviacijos saugos planą.
86. Priimtiną aviacijos saugos lygį apibrėžia saugos veiksmingumo rodiklių sistema, sudaroma iš rodiklių, orientuotų į proceso vykdymą (rodikliai, susiję su Programos įgyvendinimo ir palaikymo procesų efektyvumu) ir į saugos rezultatus konkrečioje aviacijos srityje.
V SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGOS SKATINIMAS
Vidinė komunikacija ir informacijos sklaida
88. Čikagos konvencijos 19 priedas rekomenduoja valstybėms skatinti saugą skleidžiant aviacijos saugos informaciją valdymo institucijose ir dalijantis ja tarpusavyje, kartu palaikant teigiamą saugos kultūrą, taip pat nustato privalomas saugos informacijos sklaidos priemones aviacijos organizacijose. Šios privalomos saugos informacijos sklaidos priemonės turi užtikrinti, kad aviacijos organizacijų personalas išmanytų organizacijos aviacijos saugos valdymo sistemą, skleistų reikšmingą saugos informaciją, gebėtų paaiškinti ir pagrįsti aviacijos saugos užtikrinimo veiksmus, kurių organizacija imasi.
89. Aviacijos saugos rizikos valdymo procesams palaikyti TKA naudoja saugos informacijos valdymo procedūras, kurios įtraukia darbuotojus į grėsmių identifikavimą, aviacijos įvykių analizę, aviacijos saugos rizikos aptarimą, vertinimą, skatina keistis aviacijos saugos informacija.
Išorinė komunikacija ir informacijos sklaida
91. TKA priežiūros veikloje didelį dėmesį skiria aviacijos organizacijų ir asmenų konsultavimui aviacijos saugos klausimais. TKA teikia metodinę pagalbą, periodiškai organizuoja sektorinius susitikimus su aviacijos organizacijų atstovais, aptaria priežiūros rezultatus, teikia konsultacijas dėl atitikties reikalavimams, vertina grįžtamąjį ryšį iš aviacijos organizacijų dėl vykdomos jų priežiūros efektyvumo ir kokybės.
92. TKA užtikrina, kad aviacijos organizacijos laiku gautų informaciją apie naujausius reikalavimus ir gaires, kaip šių reikalavimų laikytis, pateikdama ją savo interneto puslapyje, persiųsdama tokią informaciją aviacijos organizacijoms tiesiogiai ar organizuodama aviacijos organizacijoms seminarus, kitus renginius.
93. TKA bendradarbiauja su EASA rengiant aviacijos saugos informaciją bendrajai aviacijai, dalyvauja EASA saugos propagavimo tinklo veikloje, rengia ir skelbia savo interneto puslapyje aktualią informaciją visuomenei apie skrydžių Lietuvos Respublikoje vykdymo tvarką ir ypatumus.
94. LTSA rengia ir skelbia savo interneto puslapyje informaciją apie saugų bepiločių orlaivių naudojimą, aiškina skrydžių bepiločiais orlaiviais vykdymo reikalavimus, apribojimus, galimas grėsmes. LTSA specialistai dalyvauja viešuose seminaruose, parodose, forumuose ir kituose renginiuose, kur skleidžia informaciją apie saugų bepiločių orlaivių naudojimą.
95. Programa ir Saugos planas skelbiami teisės aktų duomenų bazėje, aviacijos saugos veiksmingumo rodikliai ir kiti susiję dokumentai skelbiami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, TKA ir LTSA interneto puslapiuose.
