Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymą Nr. I-671 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą, naudojimą, su miškais susijusią žmogaus veiklą ir jos planavimą.
2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal darnaus miškų valdymo principus, derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie dabar ir ateityje teiktų daug miško ekosisteminių paslaugų nedarant žalos kitoms ekosistemoms.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Agromiškininkystės želdiniai – medžiai ir krūmai, auginami žemės ūkio naudmenose kartu su žemės ūkio produkcija.
2. Artima gamtai miškininkystė – natūraliu miško vystymusi pagrįstas miškų tvarkymas didinantis miškų įvairovę.
3. Atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną.
4. Atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas kertamas per kelis kartus, siekiant atkurti medynus savaiminiu žėlimu, išvengti nebrandžių medžių kirtimo.
6. Elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes.
7. Gamtinės buveinės miškuose – Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomų rūšių buveinės miškuose.
8. Gamtotvarkos priemonės miškuose – miškotvarkos projektuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose suprojektuotos gamtinės aplinkos tvarkymo, apsaugos ir formavimo priemonės miško žemėje, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei išsaugoti ir (ar) atkurti.
9. Genetiniai miško medžių ištekliai –naudingi medžiai ir jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis.
10. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą bei prekybą mediena, miško ištekliais ir biokuru, taip pat gamtos apsaugos, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, rekreacinės miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą.
11. Laisvasis miško kirtimas – neplynasis miško kirtimas savo reikmėms III ar IV grupės miškuose, po kurio lieka ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas.
12. Medynas – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi medžiais, kurių vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 7 metai, skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija.
13. Medyno skalsumas – medžių gausą medyne apibūdinantis rodiklis, išreiškiamas medžių skerspločių sumos arba medžių skaičiaus ir atitinkamo etaloninio medyno rodiklio santykiu.
14. Medžių rūšies kilmės rajonas – teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.
15. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat želdynai, sodai, agromiškininkystės želdiniai, trumpos (iki 20 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.
16. Miško dauginamoji medžiaga – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams įveisti ar atkurti.
17. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, ar jų padalinys.
19. Miško infrastruktūra – miško medelynų infrastruktūra, miško keliai, grioviai ir kiti miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės saugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, rekreacinėms, mokslinių tyrimų, kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti.
20. Miško ištekliai – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinė žaliava, miško paklotė, lapai ir kita miško augalija.
21. Miško kelias – miško žemėje įrengtas kompleksinei miškų ūkio ar kitai veiklai miškuose skirtas III ar IV kategorijos vienos eismo juostos vietinės reikšmės vidaus kelias su žvyro danga arba be jos.
22. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai, kurie gali būti naudojami biokuro gamybai.
23. Miško laukymė – atvira vieta miške, kurioje nėra medyno, bet gali augti krūmai arba pavieniai medžiai.
24. Miško lydimo kirtimas – miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis.
25. Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.
26. Miško savininkai – valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys bei subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, įgiję nuosavybės teisę į miškus.
27. Miškotvarkos projektas – veiklos miškuose planas, rengiamas žemės sklypui, kuriame yra miško žemės, ar jų grupei arba miško žemei, nepatenkančiai į žemės sklypus.
31. Miško želdiniai – miško medžiai ir krūmai, žmogaus pasodinti arba pasėti ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atkuriant arba įveisiant mišką.
32. Miško žemė – miškui įveisti skirta žemė, miško medelynai, miško užimti žemės plotai ir tuose pačiuose plotuose esančios miško laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 ha ploto), iki 0,1 ha ploto dirbtiniai vandens telkiniai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos, priešgaisrinės juostos, poilsiavietės, laukinių gyvūnų pašarų aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros, inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai.
33. Miško žemės taksacinis sklypas – miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius.
34. Miško žėliniai – miško medžiai ir krūmai, savaime sužėlę ne mažesniame kaip 0,1 ha plote atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemei, kurioje miškas prieš tai neaugo.
35. Miškų sklypų inventorizacija – miško išteklių kiekybinių, kokybinių rodiklių ir jų pokyčių įvertinimas miško taksacinio sklypo lygyje.
36. Miškų stichinė nelaimė – įvykis, kai dėl biotinių ir (arba) abiotinių veiksnių savivaldybės teritorijoje esančiuose medynuose išdžiūvo, išversta, išlaužyta, išdegė arba kitaip pažeista daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų medienos.
37. Miškų urėdija – valstybės valdoma įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.
38. Nacionalinė miškų inventorizacija – Lietuvos miškų inventorizacija naudojant apskaitos barelių tinklą, kurios metu statistiniais metodais nustatomi svarbiausi miškų būklės ir jų kaitos rodikliai šalies ir regiono lygiu.
39. Nenukirstas miškas – miško žemėje augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.
40. Nepriklausomas medienos matuotojas – nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla.
41. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių ir į juos įsiterpusių bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas, siekiant racionalaus ir tolygaus medienos išteklių naudojimo, našių ir atsparių tikslinių medynų formavimo ar atkūrimo. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis.
42. Pagrindinių miško kirtimų norma – didžiausias leistinas medienos kiekis ar miško plotas, kuris per tam tikrą laiko tarpą gali būti iškertamas atliekant pagrindinius miško kirtimus.
43. Pavojų keliantis medis – nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali padaryti žalos asmenims ar jų turtui, sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą.
44. Pirmykštis miškas – natūraliai atsikūręs vietinių medžių rūšių miškas, kuriame nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių ir ekologiniai procesai nesutrikdyti.
45. Plantaciniai želdiniai – greitai augančių medžių ar krūmų, skirtų prekinei medienai, energetinei žaliavai ar kitoms reikmėms, želdiniai.
46. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti medienos išteklius. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.
47. Prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui.
48. Rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius.
49. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo kertami abiotinių ar biotinių veiksnių pažeisti ar žuvę medynai arba iškertami medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai.
50. Sengirė – įvairiaamžis miškas, sudarytas iš vietinių rūšių medžių, kurių dalis pasiekę gamtinę brandą, ir kurie susiformavę daugiausia per natūralius procesus, paprastai siejamus su vėlyvojo vystymosi etapais to paties tipo pirmykščiuose miškuose. Buvusios žmogaus veiklos požymiai gali būti matomi, tačiau jie palaipsniui nyksta arba yra per daug riboti, kad sutrikdytų natūralius procesus.
51. Sėklinė miško bazė – sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško medžių plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių genetiniai draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti įvertinti medynai, medžių grupės ir pavieniai medžiai, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga.
52. Specialusis miško kirtimas – miško kirtimas, kuriuo siekiama formuoti kraštovaizdį, išsaugoti ir atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti selekciją bandomuosiuose želdiniuose ir sėklinėse miško medžių plantacijose, ruošti sėklas miško sėklinės bazės objektuose, vykdyti biotechnines priemones, gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, pertvarkyti medynus ir krūmynus, šalinti avarijų padarinius.
53. Ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties, tankumo ir struktūros medyną, didinti medynų produktyvumą, atsparumą ir sveikatingumą, gerinti miškų ekologines, ekonomines, estetines, rekreacines funkcijas, išsaugoti miškų biologinę įvairovę arba ją atkurti.
54. Valstybinio miško valdytojas – miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę.
55. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.
56. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme.
II SKYRIUS
MIŠKŲ VALDYMAS
3 straipsnis. Nacionalinės miškų politikos formavimas, valstybės institucijų ir savivaldybių kompetencija miškų valdymo srityje
1. Nacionalinės miškų politikos kryptis nustato Seimas tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Ilgesnės kaip 10 metų trukmės nacionalinės miškų politikos tikslus ir uždavinius nustato Seimas nacionalinėse darbotvarkėse. Nacionalinės miškų politikos 10 metų strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane. Nacionalinės miškų politikos priemones Nacionaliniame pažangos plane ir nacionalinėse darbotvarkėse numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose ir nacionaliniame miškų sektoriaus plėtros plane. Nacionalinės miškų politikos priemonės ir projektai įgyvendinami rengiant ir įgyvendinant strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nustatyta tvarka.
2. Miškų valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), saugomų teritorijų direkcijos ir savivaldybės.
3. Vyriausybė:
3) nustato didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarką;
4. Aplinkos ministerija, formuodama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių – miškų valdymo srityje, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, atlieka šias funkcijas:
1) rengia nacionalinį miškų sektoriaus plėtros planą ir nacionalines plėtros programas, nacionalines darbotvarkes, kuriuose suplanuoja miškų politikos priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
6) nustato miškų urėdijai privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, ugdymo, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose normas, šių normų nustatymo ir vykdymo tvarką;
5. Valstybinė miškų tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką;
8) vykdo sėklinės miško bazės, miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės ir prekybos ja priežiūrą, išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus;
9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
10) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;
12) priima sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis;
6. Aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo, priežiūros ir apsaugos kontrolę;
2) kai įtariama, kad pažeistas viešasis interesas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
3) konsultuoja ūkio subjektus miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais;
4) vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, su visais pakeitimais, įgyvendinimo priežiūrą;
5) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę;
7. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;
8. Saugomų teritorijų direkcijos patikėjimo teise valdo Vyriausybės nutarimais joms perduotą valstybinę miško žemę ir joje vykdo gamtos apsaugos ir gamtotvarkos priemones.
9. Savivaldybės patikėjimo teise valdo joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę miško žemę ir joje vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą.
10. Aplinkos ministrui miškų politikos formavimo ir kitais strateginiais miškų valdymo srities klausimais pasiūlymams teikti steigiama visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Aplinkos ministerijos patariamoji institucija Miškų konsultacinė taryba, sudaroma iš valstybės, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų, išlaikant atstovavimo balansą miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims. Miškų konsultacinės tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina aplinkos ministras.
4 straipsnis. Miškų urėdija
1. Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai patikėjimo teise perduotuose valstybiniuose miškuose, kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose esančiuose miškuose, kai juose nevyksta mokymai ar pratybos, atlieka kitas valstybines funkcijas:
1) rengia ir įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės saugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose;
2) aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą visų nuosavybės formų miškuose;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinių miškų vietinės reikšmės kelių tiesimą ir rekonstravimą;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo technologijas;
6) laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose vykdo sanitarinius miško kirtimus, pavojingų medžių kirtimą, atkuria mišką ir įgyvendina profilaktines miško priešgaisrines saugos priemones;
5 straipsnis. Nuosavybės teisė į mišką
1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso subjektams, tačiau turintiems civilinį teisnumą. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Miško nuosavybės teisė neatsiejama nuo žemės sklypo, kuriame yra miškas, nuosavybės teisės.
2. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų teritorijose, išskyrus privačios nuosavybės teise valdomus miškus, esančius miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija.
3. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka.
4. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tarp privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ne didesni kaip 3 ha miško žemės plotai, suformuoti atskirais žemės sklypais, privačion nuosavybėn be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami tik tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties besiribojančių žemės sklypų savininkams, neatsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę. Kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
5. Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta valstybinio miško valdytojo ir (ar) jam skirtomis valstybės lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei.
6. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai:
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype nurodytas bendraturčių skaičius;
2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai; suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis už iki atidalijimo buvusį miško žemės plotą;
3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;
6 straipsnis. Pirmumo teisė pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę
1. Pirmumo teisę pirkti privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar jo dalį už tokią pačią kainą ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) valstybė, kai parduodamas privatus miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas;
2. Kaina, kurią valstybė gali pasiūlyti mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.
3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai teikiamas, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai.
4. Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu) asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai.
5. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus terminui, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, šioje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus terminui, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas.
7. Jei pirmumo teisę turintys asmenys, pareiškę pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės ūkio paskirties žemės sklypą, per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo nesudaro pirkimo–pardavimo sutarties su žemės sklypo savininku, žemės sklypo savininkas turi teisę parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą kitiems asmenims už tą pačią kainą ir sąlygomis, nurodytomis žemės savininko pranešime.
8. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
9. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, kol pasikeis duomenys, pagal kuriuos išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai turi įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
7 straipsnis. Privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką ir bendrųjų miško reikmių finansavimas
1. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų, privačių miškų savininkams – 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Bendrosioms miško reikmėms skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
2. Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams joje įveisti;
5) bendrai miško kelių ir su jais susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir remontui;
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus vienijančioms asociacijoms, miško savininkų kooperatyvams steigtis;
11) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtiems miško žemės sklypams, taip pat miestų miškams prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti;
17) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms diegti;
III SKYRIUS
MIŠKO NAUDOJIMAS
8 straipsnis. Darnus miško naudojimas ir miškų grupės
1. Lietuvos miškai ir jų ištekliai naudojami taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas klimato kaitos kontekste, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.
3. I grupė – rezervatiniai miškai: valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms.
4. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių–zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti arba atkurti gyvybingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus su įvairiaamžiais įvairiarūšiais arba gamtinę brandą pasiekusiais medynais, sengirėmis.
2) B – rekreaciniai miškai: miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti rekreacinius ar kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką.
5. III grupė – apsauginiai miškai: genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius medynus, galinčius geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
6. IV grupė – ūkiniai miškai: miškai, nepriskirti I, II, III grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ir (ar) teikti kitas pajamas generuojančias miško ekosistemines paslaugas.
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai.
7. Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.
9 straipsnis. Miško išteklių naudojimas
1. Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris III ir IVA grupių miškuose negali viršyti 90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.
2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo neviršyti nustatytos pagrindinių miško kirtimų normos, racionaliai naudoti miško išteklius tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikytų dirvožemio našumą, saugotų biologinę įvairovę, užtikrintų miško žemės sausinimo sistemų, miško kelių priežiūrą ir remontą.
3. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
4. Vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose penkeriems metams aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
5. Aplinkos ministras nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip 20 procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos, tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių normų sumos.
6. Metinę pagrindinių miško kirtimų normą kiekvienam valstybinio miško valdytojui aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirsto Valstybinė miškų tarnyba.
7. Privataus miško savininkams dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma miškotvarkos projekte.
10 straipsnis. Asmenų lankymasis miške
1. Asmenys, prisiimdami atsakomybę už savo ir asmeninio turto saugumą, turi teisę lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Lankymosi miške tvarką nustato aplinkos ministras.
2. Lankymosi reikalavimai valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio juostoje esančiuose miškuose nustatomi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, karinėse teritorijose esančiuose miškuose lankymosi reikalavimai nustatomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatuose, Lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo, taip pat pavojingose teritorijose taisyklėse.
3. Asmenys, lankydamiesi miškuose rekreaciniais, pažintiniais, kultūriniais, dvasiniais, aplinkosauginiais, mokslo tiriamaisiais tikslais, rinkdami vaisius, vaistažoles, vaistinę žaliavą, dekoratyvines miško medžiagas, miško augaliją, grybaudami, išskyrus saugomas augalų ir grybų rūšis, riešutaudami, leisdami sulą turi vadovautis šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatytais reikalavimais.
4. Lankymosi reikalavimai saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamuose saugomų teritorijų nuostatuose.
5. Savivaldybių vykdomosios institucijos, saugomų teritorijų direkcijų, miško savininko ar valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško sanitarinė apsauga, naudojant augalų apsaugos produktus, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miškuose (visoje ar teritorijos dalyje). Savivaldybių vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą riboti asmenų lankymąsi miškuose, privalo nurodyti šių ribojimų sąlygas ir terminus.
6. Privačiuose miškuose besilankantys asmenys gali naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra, pažymėta informaciniais ženklais, tik sutikus privataus miško savininkui.
7. Miškuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik miško keliais, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas išimtis ir specialiąsias transporto priemones bei transportą, skirtą miškų ūkio veiklai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbams, paieškos ir gelbėjimo, krašto apsaugos tikslams, miškų stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų transportą, kurie miške gali važiuoti proskynomis, takais, miško kvartalinėmis ar priešgaisrinėmis juostomis. Nemotorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti, arkliais jodinėti miško keliais ir tam pritaikytais takais netrukdant pėstiems miško lankytojams, negadinant kelių ir takų dangos.
8. Miškuose gali būti įrengiamos specialios motorinėms transporto priemonėms skirtos bekelės trasos, kurių įrengimas numatytas miškotvarkos projekte ir suderintas su privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju.
9. Rengti kultūros, sporto ir kitus renginius miškuose galima gavus miško savininko ar valstybinio miško valdytojo sutikimą, vadovaujantis aplinkos ministro nustatytais reikalavimais, išskyrus renginius karinėse teritorijose esančiuose miškuose. Rengiant kultūros, sporto ir kitus renginius valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose, vadovaujamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamuose saugomų teritorijų nuostatuose nustatyta tvarka. Saugomose teritorijose ar „Natura 2000“ tinklo teritorijose esančiuose miškuose planuojamas renginys turi būti suderintas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija, išskyrus renginius karinėse teritorijose.
11 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus
1. Kompensacijos už saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta tvarka.
2. Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomą teritoriją, nustatytus pagrindinių miško kirtimų apribojimus išmokamos kompensacijos šio straipsnio 3–5 dalyse nustatyta tvarka.
3. Kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir todėl visam laikui uždraudžiama iškirsti dalį brandžių medžių. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip metais, kai medynas pasiekia pagrindinių miško kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo.
4. Pasikeitus privataus miško savininkui, miškui nustatyti pagrindinių miško kirtimų apribojimai ir teisė į taikomas kompensacijas pereina teisių ir pareigų perėmėjui.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja, sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo priima ir tvirtina, kompensacijas išmoka Vyriausybės įgaliota institucija. Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją.
12 straipsnis. Miškų inventorizacija
1. Miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę.
2. Miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją, privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo sudaryti sąlygas patekti į jų mišką ir suteikti miškų inventorizacijai atlikti reikiamą informaciją.
3. Miškų inventorizacija skirstoma į nacionalinę miško inventorizaciją ir miško sklypų inventorizaciją:
1) Nacionalinė miškų inventorizacija skirta miškų būklės stebėsenai ir strateginiam miškų sektoriaus planavimui pagal miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu. Nacionalinė miškų inventorizacija vykdoma aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys yra vieši, išskyrus apskaitos barelių vietas ir kitus jų padėtį atskleidžiančius duomenis.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras
1. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau – Miškų kadastras) steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Miškų kadastro objektai yra miško žemės taksaciniai sklypai. Miškų kadastro objektų visuma sudaro visos šalies miško žemės plotą.
4. Miškų kadastro tvarkymą, Miškų kadastre tvarkomų duomenų apimtį, duomenų teikėjus, objektų registravimo, duomenų teikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.
5. Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir registruojama Miškų kadastre kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka, kai valstybinėje ne miško žemėje medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 metų, privačioje ne miško žemėje – kai to prašo žemės savininkas.
14 straipsnis. Miškotvarkos projektas
2. Miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami, keičiami ir pripažįstami netekusiais galios aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Miškotvarkos projektai pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais arba miško savininko prašymu, jei miškotvarkos projektas patvirtintas anksčiau nei prieš 10 metų.
4. Miškotvarkos projektai galioja dešimt metų. Miškotvarkos projektų galiojimo trukmė miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu vieną kartą pratęsiama iki penkerių metų, jeigu yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių.
5. Nuasmeninti miškotvarkos projektai skelbiami tvirtinančios institucijos interneto svetainėje, išskyrus miškotvarkos projektus miškams, esantiems kariniuose poligonuose, karinio mokymo teritorijose ar valstybės sienos apsaugos zonoje.
6. Miškotvarkos projektai turi būti rengiami pagrindiniams miško kirtimams vykdyti 10 ha ir didesnėse miško valdose, miško infrastruktūrai įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško infrastruktūros objektų (informacinių ženklų, skulptūrų, miško baldų, lieptų (kai nereikia statybą leidžiančio dokumento) įrengimą nekertant miško.
15 straipsnis. Genetiniai miško medžių ištekliai, sėklinė miško bazė ir miško dauginamoji medžiaga
1. Genetiniams miško medžių ištekliams priskiriami miško medžių genetiniai draustiniai, genetiniai medynai, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, elitiniai ir rinktiniai medžiai, vietinėms miško medžių populiacijoms atstovaujantys medžiai ir jų klonai, kiti įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių grupės ir pavieniai medžiai), įrašyti į Valstybinės miškų tarnybos tvarkomą Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą. Genetiniai miško medžių ištekliai skirti miško medžių genetinei įvairovei išsaugoti ir naudojami selekcijai, sėklinei miško bazei kurti, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vykdyti, miškams įveisti ir atkurti. Miško medžių genetiniai draustiniai ir genetiniai medynai jų kilmės vietose (in situ) saugomi ir atkuriami taikant dinaminį metodą – specialiaisiais miško kirtimais ir miško atkūrimo priemonėmis formuojant saugomos medžių rūšies populiacijos įvairiaamžius medynus, vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais.
2. Sėklinė miško bazė kuriama ir tvarkoma genetiniu–selekciniu pagrindu, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų. Miško dauginamoji medžiaga turi būti ruošiama sėklinės miško bazės objektuose, įrašytuose į Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą.
3. Genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros priemones tvirtina aplinkos ministras. Genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir naudojimo, sėklinės miško bazės plėtros, tvarkymo ir naudojimo, miško atkūrimo rekomendacijas Aplinkos ministerijai ir Valstybinei miškų tarnybai teikia genetinių miško medžių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisija, sudaryta iš mokslo, studijų ir kitose institucijose dirbančių miško medžių genetikos ir selekcijos, miško atkūrimo sričių mokslininkų ir specialistų. Komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius.
4. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja prekiaujama laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų. Draudžiama želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Valstybinė miškų tarnyba gali uždrausti parduoti tam tikrą miško dauginamąją medžiagą galutiniam vartotojui visoje arba dalyje šalies teritorijos vadovaudamasi 2002 m. rugsėjo 9 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr.1602/2002, nustatančiu išsamias Tarybos Direktyvos 1999/105/EB taikymo taisykles dėl leidimo valstybėms narėms uždrausti tam tikros miško dauginamosios medžiagos pardavimą galutiniam vartotojui.
16 straipsnis. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir jų veiklos reglamentavimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu, kai jo duomenys įrašomi į Licencijų informacinę sistemą. Šis reikalavimas netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės subjektui, oficialiai registruotam miško dauginamosios medžiagos tiekėju kitoje valstybėje narėje. Duomenys apie miško dauginamosios medžiagos tiekėjus Licencijų informacinėje sistemoje skelbiami viešai siekiant nustatyti jų tapatybę ir užtikrinti teisingos ir išsamios informacijos apie jų veiklą teikimą, vykdant prekybą miško dauginamąja medžiaga ir įgyvendinant Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus.
2. Informaciją apie miško dauginamosios medžiagos tiekėją (toliau – tiekėjas) į Licencijų informacinę sistemą įrašo, ją tikslina, keičia arba panaikina Valstybinė miškų tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka. Tiekėjo asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.
3. Tiekėjas į Licencijų informacinę sistemą įrašomas, kai įvykdomos šios sąlygos:
1) pateikia Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nurodytos formos prašymą Valstybinei miškų tarnybai;
2) yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis yra tiekėjas miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, su visais pakeitimais, reikalavimus.
4. Tiekėjas į Licencijų informacinę sistemą įrašomas arba priimamas sprendimas neįrašyti jo į šią sistemą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų gavus tiekėjo prašymą. Jei prašyme pateikta ne visa arba klaidinga informacija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Valstybinė miškų tarnyba praneša tiekėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją ar ją ištaisyti. Terminas priimti sprendimą įrašyti tiekėją ar neįrašyti jo Licencijų informacinę sistemą skaičiuojamas nuo visos reikalingos informacijos sprendimui priimti pateikimo dienos. Tiekėjas apie priimtą sprendimą informuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu tiekėjas įvykdė šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, tačiau Valstybinė miškų tarnyba per nustatytus terminus tiekėjo neįrašė į Licencijų informacinę sistemą ir neinformavo jo apie tai, nepateikė motyvų, kodėl neįrašo į šią sistemą, laikoma, kad tiekėjas įrašytas.
5. Tiekėjas privalo:
1) laikytis Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose įtvirtintų miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės, auginimo, laikymo ir prekybos reikalavimų;
2) registruotis Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis nusprendžia tiekti rinkai miško dauginamąją medžiagą, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 su visais pakeitimais, reikalavimus;
3) Valstybinei miškų tarnybai teikti duomenis apie visas parduotas ir turimas siuntas pagal Miško dauginamosios medžiagos nuostatus;
6. Tiekėjas išregistruojamas iš Licencijų informacinės sistemos, kai:
2) jis Valstybinei miškų tarnybai ilgiau kaip vienus metus neteikia duomenų apie visas parduotas ir turimas miško dauginamosios medžiagos siuntas Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta tvarka;
3) jam per vienus metus nuo administracinės nuobaudos skyrimo antrą kartą paskiriama administracinė nuobauda už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą;
5) jis neįsiregistruoja arba išregistruojamas iš Fitosanitarinio registro šio registro nuostatuose nustatytais atvejais;
6) juridinis asmuo likviduojamas arba reorganizuojamas ir ilgiau kaip 3 metus nuo jo įrašymo į tiekėjų sąrašą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
7. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi šio straipsnio 6 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, raštu įspėja tiekėją apie galimą jo išregistravimą iš Licencijų informacinės sistemos ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos terminą pašalinti pažeidimus. Tiekėjui nepašalinus pažeidimų ir Valstybinei miškų tarnybai nepateikus pašalinimą įrodančių dokumentų per nustatytą terminą, tiekėjas išregistruojamas iš Licencijų informacinės sistemos. Kitais atvejais tiekėjas apie priimtą sprendimą išregistruoti iš Licencijų informacinės sistemos informuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Tiekėjas iš Licencijų informacinės sistemos neišregistruojamas, jeigu pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus pažeidimai pripažįstami mažareikšmiais.
17 straipsnis. Miško įveisimas ir atkūrimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotuose jiems patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Privačioje ne miško žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įveisus mišką ne miško žemėje, šiam plotui taikomas šis įstatymas.
2. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti ir prižiūrėti. Miškas atkuriamas ir veisiamas mišką želdinant arba jam želiant, želdiniai ir žėliniai prižiūrimi ir saugomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
3. Kirtavietės turi būti apželdintos arba atžėlusios tikslinėmis medžių rūšimis ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo nustatymo, išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų apželdinimo arba atžėlimo terminai.
4. Veisiant mišką, apželdinus kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius arba jiems atžėlus tikslinėmis medžių rūšimis, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos medynas. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai susiformuoja medynas ir jo kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
5. Miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus neapželdintos arba tikslinėmis medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės, žuvę želdiniai ir žėliniai ar žuvę medynai.
18 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas
1. Medynų auginimo priemonėmis turi būti siekiama formuoti ir atkurti aplinkos sąlygoms atsparius miškus, atitinkančius jų pagrindinę funkcinę paskirtį ir augavietės sąlygas, pirmenybę teikiant artimos gamtai miškininkystės principais formuojamiems vietinės kilmės mišriems medynams, prisitaikiusiems prie vietinių klimato sąlygų.
2. Artimos gamtai miškininkystės principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant buveines, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą.
3. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, specialieji, lydimo ir laisvieji miško kirtimai. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, biržių atrėžimo tvarka, artimos gamtai miškininkystės principų įgyvendinimo, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse.
4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) I grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;
4) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
5) regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose – plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
5. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms – medelynams įrengti (išskyrus I, IIA ir IIB grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus I ir IIA grupių miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus I ir IIA grupių miškus), iki 0,03 ha ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus I ir IIA grupių miškus), medienos sandėliams įrengti (išskyrus I ir IIA grupių miškus), priešgaisrinėms juostoms įrengti.
6. Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir kiti asmenys, vykdantys miško kirtimus, privalo saugoti miško kelius, sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus kelius, miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį.
7. Miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro nustatytų miško darbų saugos reikalavimų.
19 straipsnis. Leidimas kirsti mišką
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti leidimą kirsti mišką, išskyrus šiuos atvejus:
1) IIA ir IIB grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;
2) III ir IVA grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms, po kurių liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas (išskyrus miškus, esančius saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas;
4) elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintys asmenys avariniais atvejais kertant pavojų keliančius medžius. Darbus atlikęs asmuo per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio miško valdytoją ar privataus miško savininką ir apie jų valdose atliktą kirtimą;
5) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims inžinerinės infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose užaugusiems žėliniams kirsti (šiuo atveju technologinio proskiebio plotis turi atitikti elektros tinklų proskynos plotį);
6) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar kitiems medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirsti, suderinus su privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju energetikos ministro nustatyta tvarka;
2. Leidimas kirsti mišką servituto turėtojui išduodamas, kai mišką kirsti būtina įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
3. Leidimas kirsti mišką turi būti išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų gauti leidimą, pateikimo dienos. Jei prašymas pateiktas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo praneša prašymą pateikusiam asmeniui patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Terminas išduoti leidimą kirsti mišką skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos. Leidimo kirsti mišką neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.
4. Leidimas kirsti mišką neišduodamas, jei:
1) prašymas paduotas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos ir per Valstybinės miškų tarnybos nurodytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai, prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti melagingi ir (ar) suklastoti duomenys;
3) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esantys atitinkamo miško, kuriame planuojama vykdyti kirtimus, miško sklypų inventorizacijos duomenys senesni kaip 10 metų (išskyrus leidimą kirsti mišką – sanitariniams miško kirtimams);
5. Leidimo kirsti mišką duomenys tikslinami atsižvelgus į asmens prašymą, jei pasikeičia miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas ir leidime nurodyti miško kirtimai neįvykdyti. Leidimas kirsti mišką su patikslintais duomenis išduodamas asmeniui, kuriam perėjo leidime nurodyto miško nuosavybės ar patikėjimo teisė, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
6. Leidimas kirti mišką panaikinamas šiais atvejais:
2) pakeitus miškų grupę ar įvykus kitiems pasikeitimams, dėl kurių keičiasi miško apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miškas leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas;
7. Leidime kirsti mišką nurodytus miško kirtimus galima vykdyti 24 mėnesius nuo leidimo kirsti mišką išdavimo dienos.
8. Laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose leidimai kirsti mišką sanitariniams miško kirtimams ir pavojų keliančius medžius kirsti išduodami miškų urėdijai.
20 straipsnis. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena
1. Miškų urėdija didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą. Kiti valstybinio miško valdytojai žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką parduoda mažmeninėje prekyboje.
2. Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trejų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, atitinkanti nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos pardavimo sistemos administravimo kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties reikalavimus.
3. Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija gali parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.
4. Miškų urėdijos pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių biržoje Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas
1. Nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jei atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padaliniai gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir (arba) aukštąjį koleginį, ir (arba) aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį.
3. Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų pateiktų dokumentų nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti gavimo dienos priima sprendimą ir išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu asmuo pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, Valstybinė miškų tarnyba praneša ir per 5 darbo dienas, gavęs šį pranešimą, pareiškėjas turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu asmuo pateikia prašymą, visus reikiamus dokumentus ir atitinka šio straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau per nustatytą terminą Valstybinė miškų tarnyba nepriima sprendimo dėl nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato išdavimo arba nepaaiškina, kodėl atsisako išduoti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, laikoma, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas išduotas. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai.
4. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepraėjo teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra neteistas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma valstybės narės piliečiui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir pageidauja vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje.
5. Valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, ne Lietuvos Respublikoje, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepriklausomų medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta kitose valstybėse narėse, pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka.
6. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 1 mėnesio, bet ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą pašalinti pažeidimą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas nepriklausomam medienos matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienus kalendorinius metus. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu.
7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas.
8. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) nepriklausomas medienos matuotojas pateikia prašymą panaikinti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą;
2) dėl nepriklausomo medienos matuotojo buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo veiklą;
3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo pateikti melagingi dokumentai;
9. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas negaliojančiu nepriimant atskiro administracinio sprendimo nepriklausomam medienos matuotojui mirus.
10. Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša nepriklausomam medienos matuotojui apie nepriklausomo medienos matuotojo atestato galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. Kai nepriklausomo medienos matuotojo atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą atvejį – vienų metų terminas tokiu atveju skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos ar teismo sprendimo, kuriuo nustatyta ši aplinkybė, įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant, ar nepriklausomo medienos matuotojo atestatas panaikintas šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
22 straipsnis. Inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje
1. Miško žemėje inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) galima įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminio poveikio miško ekosistemai.
2. Inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminio poveikio miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;
2) įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško kirtimo;
23 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:
5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, išskyrus atvejus, kai pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose, IIA grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas I ir II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų tvarkymo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas I ir II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba ar meras, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose, II A grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
2. Šio straipsnio 1 dalies 3–5, 8–11 punktuose nurodyti atvejai turi būti numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.
3. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju turi būti suplanuotas saugomos rūšies apsaugos veiksmų plane, saugomos teritorijos planavimo dokumente arba aplinkos ministro įsakymu patvirtintuose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tiksluose.
4. Teritorijose, skirtose krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis.
5. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti atvejai numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, kai to reikia valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis.
6. Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama miško žemei, kuri neapaugusi mišku ar kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę.
7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, III grupės miškuose mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės miškuose, buvo plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos srities projektai.
8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
IV SKYRIUS
MIŠKO APSAUGA IR ŽALOS ATLYGINIMAS
24 straipsnis. Miško apsauga
1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos; saugoti mišką nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymas vykdomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka.
2. Aplinkos ministras nustato specialiųjų apsaugos ir miškų stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo tvarką. Šias priemones būtina taikyti Valstybinei miškų tarnybai paskelbus miškų stichinę nelaimę.
3. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai turi laikytis aplinkos ministro patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną, laiku atlikti būtinuosius sanitarinius miško kirtimus, gavę Valstybinės miškų tarnybos nurodymą, įgyvendinti kitas miško sanitarinės apsaugos priemones.
4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma I ir IIA miškų grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.
5. Miškų sanitarinės būklės gerinimo, miško sanitarinės apsaugos priemonių prieš medžių ligas ir miško kenkėjus taikymo stichinių miškų nelaimių atveju rekomendacijas rengia Valstybinės miškų tarnybos sudaryta miško sanitarinės apsaugos ekspertų komisija.
6. Medžiojamų gyvūnų skaičius miško žemėje turi būti palaikomas toks, kad neviršytų aplinkos ministro nustatyto didžiausio leistinų elninių žvėrių tankumo ir būtų garantuotas miško ekosistemos stabilumas.
7. Ūkinius gyvūnus ganyti draudžiama kirtavietėse, kuriose privaloma atkurti mišką, miško želdiniuose ir miško žėliniuose, iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose.
8. Visuose miškuose turi būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos sistema. Miško priešgaisrinės saugos sistema apima stebėjimo, profilaktines, organizacines, socialines ir priešgaisrines saugos priemones, skirtas miško gaisrų prevencijai ir gesinimui. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, savivaldybėmis, saugomų teritorijų direkcijomis. Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir miško lankytojai privalo laikytis aplinkos ministro patvirtintose Miškų priešgaisrinės saugos taisyklėse nustatytų miškų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
25 straipsnis. Miške padarytos žalos atlyginimas
1. Miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškui, kitam miške esančiam turtui ir teisėtiems interesams padaryta turtinė žala atlyginama Civiliniame kodekse nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
miškų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga;
2. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šio straipsnio 4 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2027 m. spalio 31 d. – šio straipsnio 3 ir 5–14 dalyse išdėstytų Miškų įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalies redakcija:
4. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 8 straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Darnus miško naudojimas ir miškų grupės
1. Lietuvos miškai ir jų ištekliai naudojami taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas klimato kaitos kontekste, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikatingumas ir galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.
2. Miškai pagal pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į šias grupes:
1) 1 grupė – griežtos apsaugos miškai. Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų, rezervatinių apyrubių miškai, taip pat gamtinių draustinių miškai ar jų dalys. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms.
2) 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Gamtinių draustinių miškai ar jų dalys, kompleksinių draustinių miškai ar jų dalys, atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai, priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, kuriose nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių plotai, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti, formuoti arba atkurti gamtiškai vertingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų gamtinių vertybių būklę, formuoti sengires, įvairiaamžius, įvairiarūšius medynus su gamtinę brandą pasiekusias medžiais.
3) 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, kompleksinių draustinių ar jų dalių, miško parkų, miestų ir priemiesčių miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką.
4) 4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai. Miškai nepriskirti 1, 2, 3 ir 5 grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti atsparius, produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir (ar) nemedienines ekosistemines paslaugas bei kartu atliekančius klimato reguliavimo, dirvožemio, oro, vandens apsaugos funkcijas.
3. Valstybinė miškų tarnyba, rengdama miškų priskyrimo miškų grupėms planus, vadovaujasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai nerengiami, jei saugomose teritorijose esančiuose miškuose miškų grupės nustatytos saugomų teritorijų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentais. Miškų grupės ir jų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
4. Miškų grupės nustatomos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miško žemės taksacinių sklypų ribomis.
5. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai rengiami savivaldybės lygmeniu atitinkamos savivaldybės teritorijoje esantiems miškams. Parengtas savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektas, skelbiamas Valstybinės miškų tarnybos, savivaldybės interneto tinklapyje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Jei dėl miško grupės pasikeitimo atsirastų papildomi veiklos ribojimai miške, apie tai privačių miškų savininkai informuojami individualiai. Valstybinė miškų tarnyba, praėjus susipažinimo su miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektu laikui, organizuoja viešą svarstymą.
5. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris ekonominio prioriteto daugiafunkciuose miškuose negali viršyti 90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.“
6. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) 1 grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;
3) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
4) regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis."
„4. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms – medelynams įrengti (išskyrus 1–3 grupių miškus), vidaus (miško) keliams tiesti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), technologiniams proskiebiams (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), iki 0,03 ha ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), medienos sandėliams įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupės miškus), miško priešgaisrinėms juostoms įrengti.“
8. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
9. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:
„2) 4 grupės miškuose miškas kertamas neplynais miško kirtimais savo reikmėms, po kurių liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas (išskyrus miškus, esančius saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas;“.
10. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija:
11. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:
5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, išskyrus atvejus, kai pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų tvarkymo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba ar meras, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
12. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose mokama trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos srities projektai.“
13. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 8 dalies redakcija:
„8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Kiti asmenys, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“
14. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma 1 ir 2 grupių miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“
15. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo papildymas 26 straipsniu:
„26 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliojus miškų grupių sistemai pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama miško teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės apsauga miškuose, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas miškuose, kokią įtaką turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui.
3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių miškų grupių sistemą, įsigaliojimo dienos.
16. Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi pagal šio straipsnio 4 dalį Vyriausybės patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, parengia ir patvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus tokia tvarka:
1) iki 2025 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos), Šiaulių apskrities (Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų, Šiaulių miesto), Tauragės apskrities (Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų, Pagėgių) ir Telšių apskrities (Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų, Rietavo) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
2) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – Utenos apskrities (Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų, Visagino), Vilniaus apskrities (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Vilniaus miesto) ir Marijampolės apskrities (Šakių, Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) iki 2027 m. gruodžio 31 d. – Alytaus apskrities (Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų, Alytaus miesto, Druskininkų), Kauno apskrities (Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų, Kauno miesto, Birštono) ir Panevėžio apskrities (Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų, Panevėžio miesto) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus.
17. Šio straipsnio 16 dalyje išvardyti miškų priskyrimo miškų grupėms planai įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.
18. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir suderinti pranešimai apie ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d. išduoti leidimai kirsti mišką galioja iki juose nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d.