Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą Nr. IX-415 ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS
ĮSTATYMAS

 

I skyrius

Bendrosios nuostatos

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros, Lietuvos erdvinės informacijos portalo bei Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos paskirtį, Georeferencinio pagrindo kadastro paskirtį, jo steigimo ir tvarkymo principus, geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos nuosavybės teises, valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, taip pat asmenų, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su geodezijos ir kartografijos darbais, pagrindines teises ir pareigas geodezijos ir kartografijos srityse.

2. Šiuo įstatymu nustatyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros, erdvinių duomenų rinkinių naudojimo ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1Aerofotografinė nuotrauka – specialia fotokamera iš orlaivio daroma Žemės paviršiaus nuotrauka erdvinių duomenų rinkiniams arba žemėlapiams gaminti.

2Atlasas – bendrasis geografinis, teminis, kompleksinis arba specialus sisteminis žemėlapių rinkinys.

3Erdviniai duomenys – duomenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai apibūdina konkrečią vietą arba geografinę vietovę.

4Erdvinis objektas – realaus pasaulio objekto, esančio konkrečioje vietoje ar geografinėje vietovėje, abstraktus atvaizdas.

5Erdvinis paviršiaus modelis – susistemintas ir metodiškai sutvarkytas žemės ar kito paviršiaus erdvinių duomenų rinkinys, iš kurio galima sužinoti bet kurio paviršiaus taško erdvinius parametrus.

6Erdvinių duomenų ir naudojimosi jais paslaugų sąveikumas – galimybė be daugkartinio žmogaus įsikišimo sujungti erdvinių duomenų rinkinius ir tarpusavyje suderinti naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugas taip, kad būtų gautas darnus rezultatas ir padidėtų erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų pridėtinė vertė.

7Erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų erdvinių duomenų visuma.

8Geodezija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti visos Žemės ar jos dalies formos bei dydžio tikslinimą, gravitacinio bei geomagnetinio lauko ir erdvinės taškų padėties Žemės paviršiuje (virš ar žemiau šio paviršiaus) matavimus ir koordinačių nustatymą koordinačių sistemoje, susietoje su Žemės masės centru ir jos sukimosi ašimi.

9Geodezininkas – geodezijos ir kartografijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus.

10Geodezinis pagrindas – geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

11Geodezinis punktas – geodezinis ženklas ir jo apsaugos zona.

12Geodezinis tinklasžemės paviršiuje įtvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų visuma. pagal nustatomus parametrus skirstomas į valstybinį globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS), planimetrinį, vertikalųjį, gravimetrinį, magnetometrinį, GPNS nuolatinių stočių, o pagal užimamą teritoriją – į pasaulinį, žemyninį, valstybinį, savivaldybės ir specialųjį.

13Geodezinis ženklas – vietovėje įtvirtintas specialios konstrukcijos įrenginys su žymeniu geodezinio tinklo parametrams fiksuoti.

14Geoidas – sunkio lauko ekvipotencialinis paviršius, einantis per geodezinių aukščių sistemos pradžią.

15Georeferencinio pagrindo kadastras – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

16Georeferencinio pagrindo žemėlapis – žemėlapis, kuriame vaizduojami mažiausiai kintantys Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

17globalinė padėties nustatymo sistema (GPNS) – specialiųjų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma erdvinėms geodezinėms koordinatėms nustatyti radionavigaciniu metodu.

18. Inžinerinis tinklas – iki statinio nutiestas vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro arba technologinis vamzdynas, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklas kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

19Inžinerinių tinklų planasdokumentas, kuriame tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais vaizduojami inžineriniai tinklai ir su jų eksploatacija susiję požeminiai bei antžeminiai statiniai ir (arba) kiti antropogeniniai objektai, siekiant nustatyti šių kilnojamųjų arba nekilnojamųjų daiktų vietą Žemės paviršiuje.

20. Kartografavimas – kartografinių kūrinių sudarymas, gamyba ir leidyba.

21Kartografija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti Žemės paviršiaus, įskaitant virš jo ar žemiau jo esančių, gamtinių ir antropogeninių objektų bei gamtinių, antropogeninių ir socialinių reiškinių grafinį modeliavimą ir kartografinių kūrinių sudarymą.

22Kartografinis kūrinys – geodezijos ir kartografijos darbų rezultatas, kuriuo vaizduojami gamtiniai, antropogeniniai ir socialiniai objektai ir (ar) reiškiniai, jų išsidėstymas erdvėje ir ryšiai.

23Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra (LEII) – erdvinių duomenų rinkinių, jų tvarkymo priemonių, metaduomenų, tinklo paslaugų, technologijų, susitarimų dėl prieigos prie duomenų rinkinių, keitimosi ir naudojimosi jais, taip pat erdvinių duomenų rinkinių informacijos valdymo procesų ir procedūrų, jų koordinavimo ir stebėsenos visuma.

24Lietuvos erdvinės informacijos portalas – valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos.

25Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklas (toliau LitPOS) – valstybės geodezinių tinklų informacinė sistema pagrindiniams geodeziniams duomenims realiuoju laiku teikti.

26Metaduomenys – duomenys, kuriais apibūdinami erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos ir kurie reikalingi šiems dalykams surasti, įvertinti ir naudoti.

27Naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugos – naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis arba susijusiais metaduomenimis paslaugos, kurias galima teikti kompiuterinėmis programomis.

28Nuotolinis skenavimas – žemės ar kito paviršiaus taškų erdvinių duomenų nustatymas erdvinio skenavimo įranga.

29Ortofotografinis žemėlapis – žemėlapis, sudaromas naudojant aerofotografines nuotraukas ir erdvinio paviršiaus modelio duomenis.

30Palydovinė nuotrauka – iš dirbtinio Žemės palydovo daroma Žemės paviršiaus nuotrauka erdvinių duomenų rinkiniams arba žemėlapiams gaminti.

31. Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų savivaldybės teritorijoje esančių Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų, išskyrus kitų asmenų valdomus inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą, erdvinių duomenų, atitinkančių 1:2 000 ir didesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus, visuma.

32. Savivaldybės geodezinis tinklas – savivaldybės teritorijos arba jos dalies geodezinis tinklas, įtvirtintas sutankinant valstybinį geodezinį tinklą.

33. Specialusis geodezinis tinklas – konkrečių objektų statybai įrengtas geodezinis tinklas.

34. Teminė kartografija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti teminių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymą, teminių žemėlapių ar planų sudarymą.

35. Teminis žemėlapis – žemėlapis, kuriame vaizduojami tam tikros temos erdviniai objektai ar reiškiniai.

36. Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, užsakantys teminių geodezijos ir kartografijos darbų atlikimo paslaugas.

37Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema - valstybės informacinė sistema, skirta Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų bei projektuojamų statinių erdviniams duomenims centralizuotai tvarkyti ir teikti informacinių technologijų priemonėmis, taip pat su šiais duomenimis susijusioms elektroninėms paslaugoms teikti.

38. Topografinis planas dokumentas, kuriame tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais vaizduojami Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai siekiant nustatyti šių objektų vietą Žemės paviršiuje.

39. Topografinis žemėlapis – žemėlapis, kuriame kartografinėje projekcijoje tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais vaizduojami žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

40. Valstybinis geodezinis pagrindas – valstybinių geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

41. Valstybinis georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje, erdvinių duomenų rinkinys.

42. Žemėlapio arba plano mastelis – linijos ilgio žemėlapyje (plane) ir vietovės atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis.

43. Žemėlapis – kartografinis kūrinys, kuriame gamtiniai, antropogeniniai ir socialiniai objektai bei reiškiniai vaizduojami nustatytu masteliu ir sutartiniais ženklais kartografinėje projekcijoje.

44. Žemėlapių nomenklatūra – tarptautinė ar (ir) nacionalinė žemėlapių skaidymo lapais ir indeksavimo sistema.

 

II skyrius

geodezinė IR kartografinė veikla

 

3 straipsnis. Geodezinė ir kartografinė veikla

1. Geodezinė ir kartografinė veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.

2. Geodezinė ir kartografinė veikla apima valstybinius, teminius ir savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus.

3. Valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, vykdyti geodezinę ir kartografinę veiklą galima Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia geodezine ir kartografine medžiaga išduodami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

 

4 straipsnis. Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai

1. Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai yra šie:

1) valstybinio geodezinio pagrindo sudarymas, plėtra, tvarkymas ir parametrų tikslinimas;

2) geoido parametrų tikslinimas;

3) aerofotografavimas ir nuotolinis skenavimas;

4) valstybinių ortofotografinių žemėlapių sudarymas;

5) 1:10 000 ir smulkesnio mastelio valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas;

6) 1:10 000 ir smulkesnio mastelio valstybinių topografinių žemėlapių sudarymas;

7) geografinių vietovardžių tvarkymas;

8) Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbai.

2. Visos Lietuvos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi ne rečiau kaip kas 3 metai. Valstybiniai georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniai tvarkomi nuolat.

3. Vykdant valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, išvardytus šio straipsnio 1 dalyje, sukuriama valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija: valstybiniai geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga, valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, erdviniai paviršiaus modeliai, aerofotografinės nuotraukos ir kita produkcija (toliau - valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija).

4. Valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija yra valstybės turtas ir nuosavybės teise priklauso valstybei.

 

5 straipsnis. Teminiai geodezijos ir kartografijos darbai

1. Teminiai geodezijos ir kartografijos darbai yra šie:

1) atlasų sudarymas;

2) teminių erdvinių duomenų rinkinių (nekilnojamojo turto kadastro, oro navigaciniai, batimetriniai, transporto ir pan.) tvarkymas;

3) teminių žemėlapių ar planų (nekilnojamojo turto kadastro, oro navigaciniai, batimetriniai, transporto ir pan.) sudarymas;

4) jūrlapių sudarymas;

5) erdvinių paviršiaus modelių sudarymas;

6) nuotoliniai tyrimai iš dirbtinių Žemės palydovų ir orlaivių, skirti tam tikros temos erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti, žemėlapiams ir planams sudaryti ar paslaugoms parengti;

7) geodezinių tinklų sutankinimas (specialiųjų geodezinių tinklų sudarymas, atnaujinimas ir tvarkymas);

8) aerofotografinių nuotraukų ir palydovinių nuotraukų dešifravimas pagal temas, taip pat kitų nuotraukų, skirtų tam tikros temos erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti, žemėlapiams ir planams sudaryti ar paslaugoms parengti, dešifravimas;

9) topografinių planų sudarymas;

10) inžinerinių tinklų planų sudarymas;

11) pastatų ir kitų statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas;

12) projektuojamų statinių vietų žymėjimas vietovėje ir jų faktinės padėties schemų sudarymas;

13) pastatų fasadų fotogrametriniai matavimai.

2. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus sukuriama teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija: specialieji geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga, tam tikros temos erdvinių duomenų rinkiniai, žemėlapiai, planai, erdviniai paviršiaus modeliai, aerofotografinės nuotraukos ir kita produkcija (toliau - teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija).

3. Jeigu teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, ji yra valstybės turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas. Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jeigu ji parengta savivaldybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Kitais atvejais teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija nuosavybės teise priklauso teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui.

 

6 straipsnis. Savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai

1. Savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai yra šie:

1) savivaldybės geodezinių tinklų sudarymas, tvarkymas ir jų parametrų tikslinimas;

2) savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas;

3) projektuojamų statinių žymėjimo vietovėje priežiūra;

4) gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų kartografavimas.

2. Vykdant savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus, išvardytus šio straipsnio 1 dalyje, sukuriama savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija: savivaldybės geodeziniai tinklai jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga, savivaldybės erdvinių duomenų rinkiniai ir kita produkcija (toliau - savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija).

3. Savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jeigu ji parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei. Savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jeigu ji parengta savivaldybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

 

7 straipsnis. Geodezijos ir kartografijos darbų finansavimas

1. Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis.

2. Teminiai geodezijos ir kartografijos darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžeto, Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos arba teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo lėšomis.

3. Savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis.

 

III skyrius

geodezinės ir kartografinės veiklos ADMINISTRAVIMAS

 

8 straipsnis.   Vyriausybės kompetencija geodezinės ir kartografinės veiklos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse

Vyriausybė:

1) tvirtina Lietuvos Respublikos geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemų nustatymo ir naudojimo tvarkos aprašus, valstybinių geodezinių tinklų atnaujinimo periodiškumą ir žemėlapių nomenklatūras;

2) tvirtina geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą;

3) tvirtina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų sąrašą.

 

9 straipsnis.  Žemės ūkio ministerijos kompetencija geodezinės ir kartografinės veiklos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija):

1) formuoja valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) metodiškai vadovauja valstybiniams ir savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbams bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo darbams ir juos koordinuoja;

3) kontroliuoja valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programų įgyvendinimą;

4) planuoja ir kontroliuoja savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus;

5) koordinuoja erdvinių duomenų rinkinių ir naudojimosi jais paslaugų unifikavimą ir sąveikumą, užtikrina valstybinių ir savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių sąveikumą;

6) užtikrina ir tobulina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros funkcionalumą;

7) organizuoja LitPOS stočių geodezinių punktų tvarkymą, modernizavimą ir plėtrą, atlieka LitPOS valdytojo funkcijas;

8) koordinuoja tarptautinių, valstybinių programų ir projektų įgyvendinimą geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo srityse;

9) užtikrina geodezijos, kartografijos, valstybinių ir savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių techninių reglamentų ir specifikacijų suderinamumą su tarptautiniais Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartais ir reikalavimais geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų rinkinių kaupimo srityse;

10) planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;

11) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, bei Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija, ir juo disponuoja.

2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – žemės ūkio ministras) tvirtina:

1) valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programas;

2) savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo aprašą;

3) Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros koordinavimo struktūrą;

4) Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių kūrimo tvarkos aprašą;

5) valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą, valstybinių geodezinių tinklų tikslumo klases;

6) Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašą;

7) geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių bei savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio sudarymo techninius reglamentus ir specifikacijas;

8) valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių teikimo tvarkos aprašą;

9) topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašą;

10) Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatus;

11) Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų ir informacijos specifikacijas;

12) valstybinių geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą;

13) informacijos apie geodezinių ženklų būklę teikimo tvarkos aprašą;

14) LitPOS nuostatus;

15) topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo su inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančiomis institucijomis ir įmonėmis, geležinkelių infrastruktūros valdytojais tvarkos aprašą;

16) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinių duomenų tvarkymo aprašą;

17) erdvinių duomenų teikimo per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą tvarkos aprašą.

3. Žemės ūkio ministras kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru (toliau – aplinkos ministras) tvirtina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus.

 

10 straipsnis. Valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendinančių institucijų ir įmonių kompetencija

1. Vyriausybės įgaliota institucija:

1) organizuoja į žemės ūkio ministro patvirtintas valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo bei krašto kartografavimo programas įtrauktus geodezijos ir kartografijos darbus;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą;

3) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai bei archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (topografiniai planai bei 1:5 000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai, valstybiniai geodeziniai tinklai bei su jais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja;

4) nagrinėja savivaldybių raštu pateiktus pranešimus apie pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse priežiūrą, taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus.

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas tvirtina:

1) geodezinių ženklų standartus;

2) geodezininko kvalifikacijos mokymo programas;

3) Naudojimosi valstybiniais erdvinių duomenų rinkiniais ir žemėlapiais sutarties formą.

3. Geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veikianti valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija:

1) vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;

2) informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius bei su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei užtikrina sąveikų erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų tarpusavio keitimąsi;

3atlieka LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrina nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams;

4) užtikrina nepertraukiamą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos valstybės įmonės atliekamos funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

 

11 straipsnis.  Kitų institucijų, įstaigų ir įmonių kompetencija geodezinės ir kartografinės veiklos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse

1. Suinteresuotos ministerijos ir valstybės įstaigos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius:

1) pagal kompetenciją dalyvauja rengiant valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programas, užtikrinant ir tobulinant Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros funkcionalumą;

2) organizuoja žinybinių geodezijos ir kartografijos srities programų rengimą ir įgyvendinimą;

3) organizuoja teminių geodezijos ir kartografijos darbų vykdymą;

4) suderinę su Žemės ūkio ministerija, nustato jų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintas Lietuvos erdvinės informacijos erdvinių duomenų temas, turinį, sutartinius ženklus, elementų kodus ir atributus;

5) pagal kompetenciją planuoja ir užtikrina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas atitinkančių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymą teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Savivaldybės:

1) pagal žemės ūkio ministro patvirtintus techninius reglamentus ir specifikacijas tvarko savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis, apimančius savivaldybės teritoriją;

2) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro savivaldybės teritorijos archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:2 000 ir didesnio mastelio topografiniai planai, miestų ir miestelių geodeziniai tinklai bei su jais susijusi archyvinė medžiaga), savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys, taip pat kita savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jei ji buvo parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, ir šiuo turtu disponuoja;

3) sprendžia savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos atnaujinimo, naudojimo, savivaldybės geodezinių tinklų sutankinimo savivaldybės teritorijoje klausimus, tvarko savivaldybės teritorijoje esančių geodezinių punktų apskaitą ir organizuoja jų apsaugą;

4) organizuoja savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus;

5) teikia naudotojams savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją bei savivaldybės teritorijos archyvinę geodezinę ir kartografinę medžiagą savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;

6) derina topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

7) atlieka geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybės teritorijoje priežiūrą ir apie pastebėtus pažeidimus raštu informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją;

8) neatlygintinai teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai savivaldybės erdvinių duomenų rinkinį, reikalingą valstybiniams erdvinių duomenų rinkiniams ir žemėlapiams sudaryti, atnaujinti ir tvarkyti.

3. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina:

1) savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos bei savivaldybės teritorijos archyvinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimo naudotojams tvarkos aprašą;

2) savivaldybės geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą.

4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas atlieka LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrina nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams.

5. Inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka:

1) derina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomi inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys;

2) tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis ir užtikrina jų integravimą į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį;

3) užtikrina, kad jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis naudotojai pasiektų per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą.

 

IV skyrius

GEODEZININKO veiklos sąlygos, geodezininko teisės ir pareigos

 

12 straipsnis. Asmenys, turintys teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus, ir šiems asmenims taikomi kvalifikaciniai reikalavimai

1. Geodezijos ir kartografijos darbus, nurodytus šio straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus geodezijos ir kartografijos darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus geodezijos ir kartografijos darbus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir atliekantis geodezijos ir kartografijos darbus, turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus.

2. Fizinis asmuo, atliekantis šio straipsnio 7 dalyje nurodytus geodezijos ir kartografijos darbus, privalo turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, kitoje valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad jis turi teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus pagal tos valstybės narės teisės aktus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.

3. Fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, taikomi šie kvalifikaciniai reikalavimai:

1) aukštasis išsilavinimas, kai studijų programose yra geodezijos srities dalykų, kurių kreditų skaičių nustato Vyriausybė;

2) iki prašymo pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai įgyta ne mažesnė kaip 2 metų darbo geodezijos ir kartografijos darbų srityje patirtis, skaičiuojant nuo to laiko, kai asmuo įgijo šios dalies 1 punkte nustatytą išsilavinimą ir pradėjo dirbti šios srities darbus;

3) ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki prašymo pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai išlaikytas profesinių žinių patikrinimo egzaminas.

4. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų kvalifikacijos reikalavimų patvirtinimo dokumentus. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Kvalifikacijos pažymėjimas verstis geodezininko veikla arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti kvalifikacijos pažymėjimą turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų, reikalingų kvalifikacijos pažymėjimui išduoti, gavimo dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos pažymėjimą kartu su visais jam išduoti reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks pažymėjimas yra išduotas.

6. Kvalifikacijos pažymėjimą asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, atsisakoma išduoti, jeigu asmuo:

1) neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

2) Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė ne visus kvalifikacijos reikalavimų patvirtinimo dokumentus;

3) Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė melagingus duomenis.

7. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo turi teisę atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus:

1) nustatyti pastatų ir kitų statinių nuosėdžius ir posvyrius;

2) pažymėti projektuojamų statinių vietas vietovėje ir sudaryti jų faktinės padėties schemas;

3) sudaryti topografinius planus;

4) sudaryti inžinerinių tinklų planus.

8. Fizinio asmens, atliekančio geodezijos ir kartografijos darbus, kurie neišvardyti šio straipsnio 7 dalyje, kvalifikacinius reikalavimus nustato šiuos darbus užsakantis asmuo.

 

13 straipsnis. Geodezininko teisės ir pareigos

1. Atlikdamas geodezijos ir kartografijos darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas privalo:

1) savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais;

2) būti nešališkas;

3) užtikrinti tvarkingą geodezinių punktų aplinką;

4) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai ir savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie geodezinių ženklų būklę;

5) periodiškai organizuoti teisinei metrologijai priskirtų geodezinių prietaisų patikras Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka;

6) ne rečiau kaip kas 3 metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tobulinti savo kvalifikaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas geodezininko kvalifikacijos mokymo programas.

2. Atlikdamas geodezijos ir kartografijos darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas turi teisę:

1) patekti į teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą geodezijos ir kartografijos darbams atlikti;

2) gavęs gretimų sklypų savininkų ar naudotojų sutikimą, įeiti į gretimus nekilnojamuosius daiktus;

3) gauti visą reikalingą geodezinę ir kartografinę medžiagą iš ja disponuojančių institucijų geodezijos ir kartografijos darbams atlikti;

4) vienytis į asociacijas.

3. Geodezininkas privalo užtikrinti, kad jo parengta geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija atitiktų teisės aktų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbus, reikalavimus.

 

14 straipsnis. Geodezininko veiklos pažeidimai

1. Jeigu geodezininkas, atlikdamas šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytus darbus, nesilaiko šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų jo veiklai keliamų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbų vykdymą, tai laikoma geodezininko veiklos pažeidimu.

2. Geodezininko veiklos pažeidimai pagal pobūdį gali būti:

1) nešiurkštūs, t. y. pažeidimai, kurie nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali pats geodezininkas;

2) šiurkštūs, t. y. pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kurių pats geodezininkas negali pašalinti.

3. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius geodezininko veiklos pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, geodezininkas įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus.

4. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos geodezininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų. Geodezininkui per kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laiką ištaisius veiklos pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir pateikus šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ne vėliau kaip per 10 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos panaikinamas.

5. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu:

1) nustatoma, kad geodezininkas 2 kartus per vienus metus padarė šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pobūdžio pažeidimą. Šiuo atveju kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar buvo sustabdytas jo galiojimas;

2) sustabdžius kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, geodezininkas toliau tęsė veiklą;

3) geodezininkas per kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laiką nepašalino kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų veiklos pažeidimų ir pastarajai nepateikė šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų;

4) geodezininkas padarė šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto pobūdžio pažeidimą;

5) geodezininkas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

6) geodezininkas pateikė melagingus duomenis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti;

7) geodezininkas pateikė prašymą nutraukti geodezininko veiklą;

8) geodezininkas mirė.

6. Panaikinus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo gali teikti ne anksčiau kaip po 2 metų, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą gali būti teikiamas nesuėjus 2 metų laikotarpiui.

 

15 straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Ginčai dėl geodezijos ir kartografijos darbų ir geodezinių ženklų apsaugos sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

2. Asmuo, atliekantis geodezijos ir kartografijos darbus Lietuvos Respublikoje, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti dėl šių darbų atsiradusią žalą.

 

 

V SKYRIUS

GEODEZINIAI PUNKTAI ir JŲ APSAUGA

 

16 straipsnis. Geodeziniai punktai

1. Geodeziniams punktams priskiriami:

1) visų tikslumo lygmenų geodezinių tinklų geodeziniai ženklai su apsaugos zona;

2) LitPOS stočių geodeziniai punktai;

3) specialiųjų geodezinių tinklų geodeziniai ženklai su apsaugos zona.

2. Geodeziniai punktai yra saugomi valstybės.

3. Geodeziniai punktai žymimi geodeziniais ženklais, kurių standartus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

 

17 straipsnis. Geodezinių ženklų įrengimas ir apsauga

1. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai bei statinių savininkai ir naudotojai privalo:

1) leisti įrengti geodezinius ženklus jiems priklausančiuose nekilnojamuosiuose daiktuose;

2) nenaikinti ir negadinti įrengtų geodezinių ženklų;

3) leisti atlikti geodezinių ženklų matavimus, suderinus su matavimus atliekančiu asmeniu darbų grafiką.

2. Geodeziniams punktams įrengti žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

3. Asmenys, sunaikinę ar sugadinę geodezinius punktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4. Geodeziniai ženklai gali būti perkeliami:

1) valstybinių geodezinių tinklų – žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

2) savivaldybės geodezinių tinklų – savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;

3) specialiųjų geodezinių tinklų – jų savininkų leidimu.

 

VI SKYRIUS

LIETUVOS ERDVINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪRA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

18 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtis

1. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra skirta:

1) kaupti valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų erdvinių duomenų rinkinių metaduomenis pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką;

2) teikti erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusius metaduomenis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą;

3) užtikrinti paslaugų, teikiamų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, kokybę ir reikiamus technologinius sprendinius;

4) koordinuoti ir stebėti naudojimosi erdvinių duomenų rinkiniais ir su jais susijusiais metaduomenimis paslaugas;

5) užtikrinti erdvinių duomenų rinkinių sąveikumą.

2. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra siekiama, kad:

1) būtų galima nuosekliai sujungti skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir skirtingų šalių valstybės institucijų erdvinių duomenų rinkinius;

2) erdvinių duomenų rinkiniais būtų galima naudotis įvairiomis programinėmis priemonėmis;

3) valstybės institucijų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius būtų galima susieti su savivaldybių institucijų sukurtais erdviniais duomenų rinkiniais;

4) būtų galima susipažinti su erdviniais duomenų rinkiniais ir naudojimosi jais sąlygomis.

 

19 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros valstybės informaciniai ištekliai

1. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros valstybės informacinių išteklių paskirtis - užtikrinti visų valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų bei valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių ir naudojimosi jais paslaugų sąveikumą.

2. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros valstybės informacinius išteklius sudaro:

1) Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Jis skirtas užtikrinti naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugų sąveikumą;

2) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema. Ji skirta užtikrinti savivaldybių institucijų ir statybų valdymo procesuose dalyvaujančių asmenų tvarkomų erdvinių duomenų, atitinkančių 1:2 000 ir didesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus, sąveikumą ir jų pakartotinį naudojimą;

3) Georeferencinio pagrindo kadastras. Jis skirtas užtikrinti visų valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų bei valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų, atitinkančių 1:5 000 ir smulkesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus, sąveikumą;

4) LitPOS. Ji skirta užtikrinti Lietuvos valstybinėse geodezinių koordinačių ir aukščių sistemose tvarkomų valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų ir valstybės bei savivaldybių institucijų erdvinių duomenų rinkinių vientisumą.

 

20 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkiniai

1. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinius sudaro visų valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų ir valstybės bei savivaldybių institucijų tvarkomi erdvinių duomenų rinkiniai, taip pat kitų asmenų erdvinių duomenų rinkiniai, kurie atitinka 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo, reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo (OL 2010 L 323, p. 11–102).

2. Valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės bei savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, atitinkančius Vyriausybės patvirtintas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas, privalo užtikrinti, kad erdvinių duomenų rinkinius naudotojai pasiektų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą.

3. Erdvinių duomenų rinkiniai kuriami žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas atitinkantys erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi pagal Europos Komisijos patvirtintus reikalavimus.

4. Gynybos tikslams erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi pagal NATO standartinę kodavimo sistemą ir duomenų struktūrą.

5. Erdvinių duomenų rinkinių turinį, sutartinius ženklus, elementų kodus ir atributus, suderinę su Žemės ūkio ministerija, nustato valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojai, valstybės institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius.

6. Erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi taip, kad būtų galima juos sistemingai ir pagal bendrus sąveikumo reikalavimus kaupti, tvarkyti, saugoti, integruoti į kitus erdvinių duomenų rinkinius ir taikyti valstybės kadastruose, registruose ir valstybės informacinėse sistemose.

7. Siekdama užtikrinti, kad erdviniai duomenys, kurie yra nustatomi abipus dviejų ar daugiau valstybių narių sienų, būtų darnūs, Žemės ūkio ministerija kartu su valstybėmis narėmis, turinčiomis su Lietuvos Respublika bendrą valstybės sieną, prireikus bendru sutarimu sprendžia dėl tokių bendrų elementų vaizdavimo ir padėties.

 

21 straipsnis. Metaduomenys

1. Valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojai privalo parengti ir nuolat atnaujinti metaduomenis pagal žemės ūkio ministro patvirtintus Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimus ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka juos teikti viešai ir neatlygintinai per Lietuvos erdvinės informacijos portalą.

2. metaduomenis sudaro ši informacija:

1) informacija apie erdvinių duomenų rinkinių atitiktį teisės aktų reikalavimams;

2) naudojimosi erdvinių duomenų rinkiniais bei paslaugomis ir prieigos prie jų sąlygos;

3) informacija apie erdvinių duomenų rinkinių kokybę ir šių rinkinių oficialumo ar aprobavimo (patikros) statusas;

4) institucijos, atsakingos už erdvinių duomenų rinkinių ir su jais susijusių paslaugų kūrimą, tvarkymą, atnaujinimą, saugojimą ir informacijos teikimą;

5) erdvinių duomenų naudojimui taikomi apribojimai ir tokių apribojimų priežastys.

3. Institucija, atsakinga už metaduomenų kūrimą, suderinusi su Žemės ūkio ministerija, gali išplėsti metaduomenų turinį papildoma informacija. Metaduomenys turi būti išsamūs ir tikslūs, kad pagal juos būtų galima surasti erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias paslaugas, įvertinti metaduomenų kokybę ir juos naudoti.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ERDVINĖS INFORMACIJOS PORTALAS

 

22 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos portalo paskirtis

1. Lietuvos erdvinės informacijos portalo paskirtis - tvarkyti erdvinių duomenų rinkinių metaduomenis ir per vieną interneto portalą teikti erdvinių duomenų rinkinius bei su jais susijusias paslaugas.

2. Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkymo ir erdvinių duomenų rinkinių teikimo naudotojams tvarka nustatoma Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatuose.

3. Lietuvos erdvinės informacijos portalo valdytoja – Žemės ūkio ministerija.

 

23 straipsnis. Lietuvos erdvinės informacijos portalo teikiamos paslaugos

1. Lietuvos erdvinės informacijos portalo teikiamos paslaugos:

1) paieškos paslauga – ieškoti erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų pagal tam tikrų metaduomenų turinį ir pateikti tokių metaduomenų turinį;

2) peržiūros paslauga – parodyti, naršyti, priartinti (nutolinti), matyti panoraminį vaizdą ar vieną ant kito uždėti peržiūrimus erdvinių duomenų rinkinius, parodyti juos sutartiniais ženklais ir pateikti atitinkamą metaduomenų turinį;

3) parsisiųsdinimo paslauga – parsisiųsdinti erdvinių duomenų rinkinių kopijas arba jų dalis ir tiesiogiai jomis naudotis;

4) transformavimo paslauga – pertvarkyti erdvinių duomenų rinkinius siekiant jų sąveikumo;

5) erdvinių duomenų suaktyvinimo paslauga – pagal vienus erdvinių duomenų rinkinius ar paslaugas suaktyvinti kitus erdvinius duomenis ar paslaugas.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektroninių paslaugų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą taip pat gali būti teikiamos elektroninės paslaugos, skirtos valstybės ir savivaldybių institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms, susijusioms su erdvinių duomenų rinkiniais, vykdyti, taip pat erdvinių duomenų tvarkymo veiksmams atlikti.

 

24 straipsnis. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą

1. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus.

2. Paslaugos, nurodytos šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos neatlygintinai, o paslaugos, nurodytos šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose bei 23 straipsnio 2 dalyje, teikiamos neatlygintinai, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip.

3. Jeigu kitų įstatymų nustatyta, kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos paslaugos teikiamos atlygintinai:

1) atlygis už valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų erdvinių duomenų rinkinių teikimą nustatomas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka;

2) atlygį už valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių teikimą nustato tų erdvinių duomenų rinkinių teikėjai, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip.

4. Erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos, kurių reikia Europos Sąjungos institucijoms, valstybės institucijoms ir savivaldybėms viešojo pobūdžio užduotims atlikti arba ataskaitoms teikti pagal Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su aplinka, teikiami neatlygintinai.

5. Valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, turi teisę riboti prieigą prie erdvinių duomenų rinkinių per Lietuvos erdvinės informacijos portalą tik šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais atvejais.

6. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiant šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas įstatymų nustatyta tvarka gali būti apribota, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti tarptautiniams santykiams, valstybės saugumui ar gynybai.

7. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiant šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas paslaugas įstatymų nustatyta tvarka gali būti apribota, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti:

1) valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų konfidencialumui, kai tokį konfidencialumą numato įstatymai;

2) tarptautiniams santykiams, valstybės saugumui ar gynybai;

3) teisingumo vykdymui arba teisės pažeidimų tyrimui;

4) informacijos, laikomos komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialumui, kai tokį konfidencialumą, siekiant apsaugoti teisėtus ekonominius interesus, įskaitant visuomenės interesus išlaikyti statistinių duomenų konfidencialumą ir informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą, numato Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktai;

5) intelektinės nuosavybės teisėms;

6) asmens duomenų ir (arba) jų susistemintų rinkmenų konfidencialumui, jeigu duomenų subjektas nesutiko, kad jo asmens duomenys būtų paskelbti viešai, ir jeigu tokį konfidencialumą numato Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktai;

7) asmens, savo noru pateikusio prašomą informaciją, interesams arba apsaugai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo sutiko, kad atitinkama informacija būtų atskleista;

8) aplinkos, su kuria susijusi tokia informacija, apsaugai.

8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais apribojant prieigą prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą turi būti atsižvelgiama į visuomenės interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia palyginti, kaip tenkinami visuomenės interesai atskleidus informaciją ir kaip jie tenkinami apribojant ją arba suteikiant teisę ja naudotis tam tikromis sąlygomis.

9. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, naudotojai, įgydami teisę naudotis erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, privalo sudaryti naudojimosi sutartis su erdvinių duomenų ir paslaugų teikėjais ar jų įgaliotais platintojais, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip.

10. Erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius. Erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti ir kiti asmenys, kurių erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo, reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo (OL 2010 L 323, p. 11–102). Asmenys, pageidaujantys sukurti kartografinius kurinius naudodamiesi valstybės kadastruose, registruose, valstybės informacinėse sistemose, valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenimis, privalo įgyti tam teisę erdvinių duomenų rinkinių teikėjų nustatyta tvarka. Pridėtinę vertę turinčius kartografinius kūrinius naudotojams teikia įgalioti platintojai erdvinių duomenų rinkinių teikėjų nustatyta tvarka.

11. Vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, prieiga prie erdvinių duomenų rinkinių ir (ar) paslaugų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiama valstybių narių valstybės institucijoms, įmonėms ir organizacijoms, teikiančioms viešąsias paslaugas. Prieiga prie valstybių narių valstybinių įstaigų ir organizacijų erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų Lietuvos Respublikos naudotojams, teikiantiems viešąsias paslaugas, taip pat teikiama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip.

12. Jeigu kitų įstatymų nustatyta, kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos paslaugos teikiamos atlygintinai, šių paslaugų teikėjas turi užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių naudotojams galimybes naudotis elektroninės prekybos paslaugomis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TOPOGRAFIJOS IR INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS INFORMACINĖ SISTEMA

 

25 straipsnis. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema

1. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinius duomenis sudaro esamų ir projektuojamų Žemės paviršiaus objektų erdviniai duomenys.

2. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras.

3. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos valdytojas – Žemės ūkio ministerija.

4. Žemės ūkio ministerija koordinuoja ir kontroliuoja Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus, tvirtina šio rinkinio specifikaciją.

5. Aplinkos ministerija planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos projektuojamų Žemės paviršiaus antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus, tvirtina šio rinkinio specifikaciją.

 

26 straipsnis.  Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinių duomenų teisinis statusas

1. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys laikomi teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys privalo būti naudojami teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ir kituose susijusiuose procesuose.

 

27 straipsnis.  Atlyginimas už Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinių duomenų teikimą

1. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytas neatlygintino duomenų teikimo išimtis.

2. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys neatlygintinai:

1) teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą arba sutartis;

2) teikiami valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms bei viešosioms įstaigoms, kurių vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GEOREFERENCINIO PAGRINDO KADASTRAS

 

28 straipsnis. Georeferencinio pagrindo kadastro paskirtis

Georeferencinio pagrindo kadastro paskirtis – registruoti šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytus gamtinius ir antropogeninius objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims kadastro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus kadastro duomenų tvarkymo veiksmus.

 

29 straipsnis. Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkymas

1. Georeferencinio pagrindo kadastro valdytoja – Žemės ūkio ministerija.

2. Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytoją skiria Vyriausybė.

3. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų tvarkymo tvarka nustatoma Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatuose.

4. Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinį, naudojamą Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims tvarkyti, savivaldybės neatlygintinai teikia šio kadastro tvarkytojui Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys teikiami neatlygintinai.

6. Visos Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinio pagrindo žemėlapis atnaujinamas ne rečiau kaip kas 3 metai.

7. Georeferencinio pagrindo žemėlapis rengiamas naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro ir kitus duomenis pagal Georeferencinio pagrindo kadastro valdytojo patvirtintą specifikaciją.

 

30 straipsnis. Georeferencinio pagrindo kadastro objektai

Georeferencinio pagrindo kadastro objektai yra:

1) kelių ašinės linijos;

2) gatvių ašinės linijos;

3) geležinkelių ašinės linijos;

4) upių, upelių ašinės linijos;

5) kanalų ir melioracijos griovių ašinės linijos;

6) Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje riba;

7) Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių ribos;

8) pastatų ribos;

9) miškų naudmenų ribos;

10) žemės dangų ribos;

11) geodezinio pagrindo punktai;

12) žemės paviršiaus taškai.

 

VII SKYRIUS

VALSTYBINIŲ ERDVINIŲ DUOMENŲ RINKINIŲ IR ŽEMĖLAPIŲ AUTORIŲ TEISIŲ APSAUGA IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA

 

31 straipsnis. Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių autorių teisių apsauga

1. Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių autoriaus išimtines turtines teises turi Lietuvos Respublika. Teisės į valstybinius erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius saugomos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai visiems naudotojams teikiami neatlygintinai.

3. Originalūs teminės kartografijos darbai laikomi mokslo darbais, o išleisti jie prilyginami mokslinėms publikacijoms.

 

32 straipsnis. Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių naudojimo tvarka

Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių naudotojai, įgydami teisę naudotis šia medžiaga, privalo sudaryti naudojimosi sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija ar jos įgaliotais platintojais. Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių teikimo ir naudojimo tvarką ir sąlygas tvirtina žemės ūkio ministras, o naudojimosi sutarties formą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas.

 

Lietuvos Respublikos

geodezijos ir kartografijos

įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

 

2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL 2007 L 108, p. 1).“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalis bei šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1517 punktus ir 3 dalį, 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 13 punktus, trečiąjį skirsnį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1517 punktai ir 3 dalis, 10 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 13 punktai, trečiasis skirsnis įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.

3. 2020 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 9 punkto redakcija:

9) savivaldybei pateiktų topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų tikrinimo tvarkos aprašą;“.

4. 2020 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija:

1) pagal žemės ūkio ministro patvirtintus techninius reglamentus ir specifikacijas tvarko savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis, apimančius savivaldybės teritoriją, ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka užtikrina jų integravimą į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinį;“.

5. 2020 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija:

6) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka tikrina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininko pateiktų topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teikiami topografiniai planai ar inžinerinių tinklų planai turi būti suderinti su inžinerinių tinklų, valstybinės reikšmės kelių valdančiomis institucijomis ar įmonėmis, geležinkelių infrastruktūros valdytojais, jei minėtuose planuose yra pažymėti šių asmenų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys;“.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ir savivaldybių administracijų direktoriai iki 2019 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytas nuostatas, įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. sausio 31 d. priima šio straipsnio 3 ir 4 dalių bei šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1517 punktų ir 3 dalies, 10 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 13 punktų, trečiojo skirsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas