Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

 

 

2020 m.                       d. Nr.

Vilnius

 

PREAMBULĖ

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;

įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką;

atsižvelgdamas į būtinybę baigti įgyvendinti struktūrines reformas, siekti sparčių ir efektyvių aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą, inovatyvumą ir tvarų augimą žmogiškojo kapitalo, skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų, ekonominės infrastruktūros, klimato kaitos ir energetikos kryptimis;

įvertindamas galimybę Lietuvai naudoti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijas, kartu atsižvelgdamas į riziką, kuri susijusi su šios priemonės įgyvendinimu, ir kuriai pasitvirtinus Europos Sąjungos dotacija ar dalis jos nebūtų gauta;

atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, didelį neužtikrintumą dėl globalios ekonomikos atsigavimo, stiprėjančias geopolitines įtampas ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus stiprėja, kad pajamos numatomos mažesnės, nei buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XIII-2696 „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, taip pat į išaugusią valdžios sektoriaus skolą bei poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

įgyvendindamas 2020 m. gegužės 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, rekomenduojama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas;

p r i i m a šį įstatymą.

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžetas – 11 384 923 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 263 546 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 15 483 877 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 847 111 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4 098 954 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).

 

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 46,93 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,86 procento, kintamoji dalis – 4,07 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,28 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 84,48 procento;

c) Klaipėdos miesto savivaldybei – 98,93 procento;

d) Neringos savivaldybei – 31,19 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 86,84 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 93,86 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 91,08 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 82,99 procento;

i) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 116 062 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas).

2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas).

3. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

 

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2021 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2021 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2. Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.

 

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

 

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2021 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 464,9 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

 

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2021 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 107 264 tūkst. eurų, iš jų 40 709 tūkst. eurų – 2019 metų įsiskolinimui padengti.

 

7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

2021 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0135,  valstybinių pensijų bazės dydis – 58,78 euro.

 

8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 19,60 euro per mėnesį. 2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,9 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 11,76 euro per mėnesį.

 

9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2021 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 854 494 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).

 

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2021 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 777 370 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 345 000 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 101 000 tūkst. eurų. Per 2021 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 500 000 tūkst. eurų.

 

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2021 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 4 527 483 tūkst. eurų, iš jų 1 140 818 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2022 metais išpirkti.

 

12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2021 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 37 000 tūkst. eurų. 2021 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2021 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 25 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;

2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2021 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;

3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;

4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;

5) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.

2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti (toliau – valstybės biudžeto trumpalaikė paskola), taip pat suteiktos 2020 metais, ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Finansų ministerija netaiko išieškojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. negrąžintoms 2020 metais suteiktoms valstybės biudžeto trumpalaikėms paskoloms, iki priimamas sprendimas dėl Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų 2020 metų savivaldybių negautoms pajamoms padengti paskirstymo.

4. Savivaldybės 2022 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2021 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

 

14 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;

2) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms) ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2021 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;

3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją;

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

8) Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti;

10) perskirstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamiems Ateities ekonomikos DNR plano veiksmams ir projektams įgyvendinti numatytus asignavimus tarp asignavimų valdytojų, atsižvelgiant į veiksmų ir projektų įgyvendinimo eigą;

11) paskirstyti savivaldybėms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2020 metais savivaldybių negautoms pajamoms padengti, kartu nustatant šių lėšų įskaitymą 2020 metais suteiktų valstybės biudžeto trumpalaikių paskolų negrąžintai daliai ir nesumokėtoms palūkanoms padengti bei nepadengtos dalies ir nesumokėtų palūkanų grąžinimo sąlygas.

2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 5 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 5 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiama teisė:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,03 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;

2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;

3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, t. y. valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2021 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu, apmokėti;

3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas neformaliajam vaikų švietimui, kurias savivaldybės perskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;

4) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms išlaikyti;

5) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo gerinimu;

6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems yra skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ugdymu.

5. Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:

1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2020 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) naudoti 2020 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas toms sutartims vykdyti;

5) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2020 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 20 straipsnio nuostatos.

6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.

7. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

8. Kultūros ministerijai suteikiama teisė skirti 1 000 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

9. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.

10. Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2020 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

11. Energetikos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2020 metų lėšų likutį naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

12. Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

 

15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

1. Susisiekimo ministerija 2021 metų mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gali naudoti 13 000  tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos.

2. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2021 metų mokėjimams gali naudoti 2 120 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos.

3. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2021 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

4. Asignavimų valdytojai, kurių programoms (priemonėms), projektams ir fondams finansuoti 2021 metais valstybės biudžete numatytos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, gali jas naudoti suderinę su Finansų ministerija. 

 

16 straipsnis. Valstybės investicijų 2021–2023 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2021–2023 metų programa (šio įstatymo 7 priedas).

 

17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 8 priedas).

 

18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 9 priedas).

 

19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 10 priedas).

 

20 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu -5 procentai BVP 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama laikytis vidutinio laikotarpio tikslo.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

 

Tūkst. Eur

Pajamos

Iš viso

PAJAMOS

8 995 018

MOKESČIAI

8 555 524

Pajamų ir pelno mokesčiai

2 608 126

Gyventojų pajamų mokestis

1 845 370

Pelno mokestis

762 756

Turto mokesčiai

5 400

Nekilnojamojo turto mokestis

5 400

Prekių ir paslaugų mokesčiai

5 821 998

Pridėtinės vertės mokestis

4 138 145

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

24 000

Akcizai

1 573 450

Loterijų ir lošimų mokesčiai

20 700

Transporto priemonių mokesčiai

50 856

Mokesčiai už aplinkos teršimą

14 847

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

120 000

 

KITOS PAJAMOS

439 494

Turto pajamos

151 199

Palūkanos už paskolas

6 289

Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

217

Lietuvos banko pelno įmokos

13 770

Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

103 074

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

21 107

Angliavandenilių išteklių mokestis

1 975

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

4 767

Pajamos už prekes ir paslaugas

220 225

Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

88 930

Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

3 636

Konsulinis mokestis

22 500

Žyminis mokestis

9 667

Rinkliavos

40 811

Kitos pajamos

54 681

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

53 590

Kitos neišvardytos pajamos

14 480

 

SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

126 359

Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

125 109

Žemės realizavimo pajamos

28 127

Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

96 982

Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)

1 250

Akcijos ir kitos gautinos sumos

1 250

IŠ VISO

9 121 377

 

 

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

2 263 546

 

IŠ VISO

11 384 923

 

_______________________

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

2 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

I. RESPUBLIKOS PREZIDENTUI, SEIMUI, VYRIAUSYBEI ATSKAITINGOS INSTITUCIJOS

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

6 865

6 601

4 521

264

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

32 313

31 765

24 786

548

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

8 249

8 219

1 121

30

iš jų: asignavimai politinėms partijoms

5 502

5 502

0

0

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

1 296

1 271

1 054

25

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

9 693

9 565

8 282

128

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

940

940

377

0

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2 576

2 446

1 890

130

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

224

224

173

0

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1 928

1 928

1 026

0

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

462

462

394

0

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

53 794

47 134

15 900

6 660

Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

2 736

2 736

107

0

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

876

700

24

Nacionalinė sveikatos taryba

64

64

62

0

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

609

609

518

0

Nacionalinė šeimos taryba

62

62

58

0

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

505

505

358

0

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

330

330

277

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

15 987

15 787

7 568

200

iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą

3 620

3 620

0

0

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 200

7 000

5 200

200

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

1 948

1 928

1 717

20

Etninės kultūros globos taryba

267

267

229

0

Viešųjų pirkimų tarnyba

2 801

2 598

2 278

203

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

36 276

32 070

26 238

4 206

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

13 105

11 444

9 216

1 661

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

23 082

19 637

15 709

3 445

II. MINISTERIJOS

Aplinkos ministerija

342 247

340 915

46 054

1 332

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

717 034

716 791

21 034

243

Energetikos ministerija

478 139

477 929

3 567

210

Finansų ministerija

1 561 826

1 521 644

124 262

40 182

iš jų: Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti

57 838

57 838

0

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas

1 448

1 448

0

0

Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

1 597

1 597

0

0

Krašto apsaugos ministerija

1 017 068

680 272

355 875

336 796

Kultūros ministerija

221 516

207 280

55 865

14 236

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4 092 003

4 086 915

106 544

5 088

Susisiekimo ministerija

1 121 549

1 114 570

12 644

6 979

Sveikatos apsaugos ministerija

1 112 560

1 098 524

39 123

14 036

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1 989 664

1 982 524

164 957

7 140

Teisingumo ministerija

119 813

115 818

79 158

3 995

Užsienio reikalų ministerija

88 109

83 733

26 498

4 376

Vidaus reikalų ministerija

831 140

789 313

388 270

41 827

Žemės ūkio ministerija

1 031 071

1 025 195

47 800

5 876

III. MINISTRŲ VALDYMO SRIČIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

FINANSŲ MINISTRO VALDYMO SRITIS

Lietuvos statistikos departamentas

15 388

14 699

9 966

689

KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIS

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

8 110

7 746

6 463

364

Lietuvos nacionalinis muziejus

5 592

4 942

4 086

650

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

6 988

6 648

5 485

340

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

5 829

3 051

2 539

2 778

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

15 029

13 329

10 089

1 700

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

6 989

3 489

2 990

3 500

Nacionalinis Kauno dramos teatras

3 068

2 798

2 139

270

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

5 599

5 579

4 429

20

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

3 468

3 368

2 404

100

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

10 288

8 712

5 865

1 576

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 314

1 314

318

0

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

1 040

1 040

854

0

TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRITIS

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

1 185

1 175

955

10

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

30 832

29 892

21 518

940

IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

2 003

1 983

1 765

20

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

36 818

36 759

33 573

59

Nacionalinė teismų administracija

11 954

8 692

2 164

3 262

Teismai

79 244

79 196

72 717

48

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2 958

2 923

2 104

35

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

147

147

95

0

Lietuvos administracinių ginčų komisija

1 928

1 908

1 685

20

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

620

611

527

9

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

9 121

6 624

4 953

2 497

V. ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI)

Vilniaus universitetas

72 712

72 268

0

444

iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

3 095

2 651

0

444

Vytauto Didžiojo universitetas

21 612

20 715

0

897

Kauno technologijos universitetas

29 143

29 143

0

0

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

23 318

22 145

0

1 173

Klaipėdos universitetas

6 110

6 110

0

0

Mykolo Romerio universitetas

5 204

4 835

0

369

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

26 580

26 580

0

0

Vilniaus dailės akademija

7 176

6 827

0

349

Lietuvos sporto universitetas

3 142

3 142

0

0

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

6 851

6 851

0

0

Lietuvos energetikos institutas

4 731

4 701

3 886

30

Nacionalinis vėžio institutas

1 695

1 695

1 111

0

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

1 748

1 748

1 438

0

Lietuvos istorijos institutas

2 750

2 750

2 335

0

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

1 802

1 802

1 586

0

Lietuvių kalbos institutas

1 779

1 779

1 522

0

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

560

550

461

10

Lietuvos teisės institutas

400

400

380

0

Lietuvos socialinių tyrimų centras

876

876

656

0

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

1 513

1 508

1 136

5

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

5 987

5 957

4 696

30

Gamtos tyrimų centras

5 020

4 970

3 999

50

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

11 560

11 510

8 702

50

Lietuvos mokslų akademija

5 566

3 485

2 767

2 081

Lietuvos mokslo taryba

22 309

22 309

2 370

0

Kauno kunigų seminarija

112

112

0

0

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

37

37

0

0

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

121

121

0

0

IŠ VISO:

15 483 877

14 959 442

1 838 138

524 435

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

3 priedas

 

2021 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ, VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ IŠ MOKESČIŲ DALIS IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS

 

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Iš viso

iš jų:

valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti

biudžetinių įstaigų pajamų įmokos

iš viso

iš jų pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

1

 

1

 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

100

 

100

 

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

150

 

150

 

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

 

900

900

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

13

 

13

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 200

 

7 200

7 200

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

30

 

30

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

7

 

7

 

Aplinkos ministerija

110 274

108 342

1 932

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2 266

1 787

479

 

Finansų ministerija

66 030

63 042

2 988

 

Krašto apsaugos ministerija

585

 

585

 

Kultūros ministerija

39 204

28 297

10 907

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

30 242

2 175

28 067

 

Susisiekimo ministerija

532 129

531 612

517

 

Sveikatos apsaugos ministerija

7 874

3 351

4 523

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

25 846

21 410

4 436

 

Teisingumo ministerija

3 192

1 900

1 292

 

Vidaus reikalų ministerija

7 823

 

7 823

 

Žemės ūkio ministerija

616

12

604

 

Lietuvos statistikos departamentas

10

 

10

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

220

 

220

 

Lietuvos nacionalinis muziejus

400

 

400

 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

330

 

330

 

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

120

 

120

 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

1 800

 

1 800

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

560

 

560

 

Nacionalinis Kauno dramos teatras

521

 

521

 

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

600

 

600

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

425

 

425

 

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

573

 

573

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2 500

 

2 500

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

1

 

1

 

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

12

 

12

 

Nacionalinė teismų administracija

32

 

32

 

Teismai

71

 

71

 

iš jų:

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2

 

2

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1

 

1

 

Lietuvos apeliacinis teismas

13

 

13

 

Vilniaus apygardos teismas

3

 

3

 

Kauno apygardos teismas

1

 

1

 

Klaipėdos apygardos teismas

7

 

7

 

Šiaulių apygardos teismas

1

 

1

 

Panevėžio apygardos teismas

1

 

1

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas

6

 

6

 

Kauno apylinkės teismas

8

 

8

 

Klaipėdos apylinkės teismas

3

 

3

 

Šiaulių apylinkės teismas

1

 

1

 

Panevėžio apylinkės teismas

2

 

2

 

Alytaus apylinkės teismas

2

 

2

 

Marijampolės apylinkės teismas

1

 

1

 

Telšių apylinkės teismas

1

 

1

 

Utenos apylinkės teismas

1

 

1

 

Vilniaus regiono apylinkės teismas

1

 

1

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas

15

 

15

 

Regionų apygardos administracinis teismas

1

 

1

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

50

 

50

 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

7 761

 

7 761

7 751

Lietuvos energetikos institutas

300

 

300

 

Nacionalinis vėžio institutas

720

 

720

 

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

25

 

25

 

Lietuvos istorijos institutas

23

 

23

 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

30

 

30

 

Lietuvių kalbos institutas

29

 

29

 

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

43

 

43

 

Lietuvos teisės institutas

15

 

15

 

Lietuvos socialinių tyrimų centras

29

 

29

 

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

330

 

330

 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

1 037

 

1 037

 

Gamtos tyrimų centras

420

 

420

 

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

1 000

 

1 000

 

Lietuvos mokslų akademija

25

 

25

 

IŠ VISO

854 494

761 928

92 568

15 851

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

4 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI TEISMAMS

 

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

4 178

4 175

3 920

3

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2 688

2 686

2 527

2

Lietuvos apeliacinis teismas

4 021

4 019

3 796

2

Vilniaus apygardos teismas

5 603

5 597

5 274

6

Kauno apygardos teismas

4 377

4 375

4 056

2

Klaipėdos apygardos teismas

2 652

2 651

2 507

1

Šiaulių apygardos teismas

1 973

1 972

1 855

1

Panevėžio apygardos teismas

1 936

1 935

1 836

1

Vilniaus miesto apylinkės teismas

9 128

9 125

8 343

3

Kauno apylinkės teismas

7 771

7 768

7 091

3

Klaipėdos apylinkės teismas

3 777

3 772

3 503

5

Šiaulių apylinkės teismas

4 846

4 844

4 144

2

Panevėžio apylinkės teismas

3 775

3 773

3 431

2

Alytaus apylinkės teismas

2 877

2 876

2 614

1

Marijampolės apylinkės teismas

2 679

2 678

2 448

1

Plungės apylinkės teismas

1 711

1 710

1 555

1

Tauragės apylinkės teismas

1 838

1 837

1 677

1

Telšių apylinkės teismas

1 795

1 794

1 644

1

Utenos apylinkės teismas

2 657

2 656

2 434

1

Vilniaus regiono apylinkės teismas

3 923

3 921

3 372

2

Vilniaus apygardos administracinis teismas

2 500

2 494

2 353

6

Regionų apygardos administracinis teismas

2 539

2 538

2 337

1

IŠ VISO:

79 244

79 196

72 717

48

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

5 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Dotacijos paskirties pavadinimas

Iš viso

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

35

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

59

iš jų:

piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

30

valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

29

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

918

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

574

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

134 817

iš jų:

socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

14 947

būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

3 100

socialinei paramai mokiniams

38 652

socialinėms paslaugoms

65 207

jaunimo teisių apsaugai

1 086

savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

9 700

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

2 125

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

24 925

iš jų:

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

24 675

neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

250

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

895 079

iš jų:

ugdymo reikmėms finansuoti

871 891

savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

22 016

 

koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti

1 172

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2 822

iš jų:

civilinės būklės aktams registruoti

2 076

valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

699

Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

47

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija

 

33 334

 

iš jų:

 

 

civilinei saugai

1 698

 

priešgaisrinei saugai

31 104

 

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

532

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerija

21 932

iš jų:

savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

34

žemės ūkio funkcijoms atlikti

8 832

valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

 

11 566

 

savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

1 500

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

1 567

IŠ VISO

 

1 116 062

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

6 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

 

Tūkst. Eur

Savivaldybės pavadinimas

Prognozuoja-mos pajamos

iš jų

Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)

gyventojų pajamų mokestis

iš jo:

naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

20182020 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti

pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti

minimaliajai mėnesinei algai padidinti

mokytojų, dirbančių pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, darbui apmokėti

Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimams įgyvendinti

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

Vilniaus miesto

373 565

319 514

10 866

1 304

897

1 160

1 043

225

1 953

19,5825

Alytaus miesto

31 664

29 936

4 738

103

99

119

98

21

 

1,8347

Birštono

5 732

5 511

2 918

40

21

26

18

2

 

0,3378

Druskininkų

12 335

11 412

957

73

33

44

29

6

 

0,6994

Kauno miesto

192 395

169 626

5 737

803

457

440

522

111

 

10,3962

Klaipėdos miesto

105 726

93 053

4 424

489

292

523

386

65

 

5,7031

Marijampolės

32 467

28 965

1 902

184

91

160

67

21

 

1,7752

Neringos

5 986

5 458

348

29

30

30

21

 

 

0,3345

Palangos miesto

15 314

12 123

1 055

84

45

79

64

6

 

0,7430

Panevėžio miesto

51 269

46 579

2 357

327

149

239

96

34

 

2,8548

Šiaulių miesto

61 676

55 819

3 514

312

181

213

182

42

 

3,4211

Visagino

14 435

14 209

3 752

109

44

122

79

6

 

0,8709

Akmenės rajono

14 188

13 305

3 326

92

41

50

49

7

 

0,8154

Alytaus rajono

14 637

14 123

763

70

23

48

19

4

 

0,8656

Anykščių rajono

16 043

15 208

2 729

95

49

61

24

6

 

0,9321

Biržų rajono

14 196

13 315

973

96

44

91

23

6

 

0,8161

Ignalinos rajono

10 493

9 835

1 759

78

33

50

25

3

 

0,6028

Jonavos rajono

26 709

25 455

3 600

127

67

120

74

15

 

1,5601

Joniškio rajono

14 255

12 390

1 536

84

38

64

49

6

 

0,7594

Jurbarko rajono

16 087

14 912

1 706

92

47

111

25

8

 

0,9139

Kaišiadorių rajono

17 819

15 809

1 300

103

52

80

54

11

 

0,9689

Kauno rajono

58 412

55 919

1 730

225

118

282

99

30

 

3,4272

Kėdainių rajono

27 330

25 261

1 374

177

78

158

59

16

 

1,5482

Kelmės rajono

17 083

16 454

2 854

97

52

67

26

8

 

1,0084

Klaipėdos rajono

37 561

35 018

1 436

189

103

164

91

16

 

2,1462

Kretingos rajono

21 098

19 591

914

118

60

105

83

13

 

1,2007

Kupiškio rajono

10 585

9 822

1 193

65

30

62

27

5

 

0,6020

Lazdijų rajono

11 688

11 232

1 535

50

24

55

25

6

 

0,6884

Mažeikių rajono

30 576

28 986

2 390

227

103

165

112

19

 

1,7765

Molėtų rajono

10 905

10 336

996

69

33

55

29

5

 

0,6335

Pakruojo rajono

13 006

11 227

1 383

93

39

86

21

5

 

0,6881

Panevėžio rajono

20 863

19 813

1 004

145

59

130

24

9

 

1,2143

Pasvalio rajono

15 147

13 499

1 258

107

47

82

44

8

 

0,8273

Plungės rajono

19 275

18 141

893

116

58

99

86

12

 

1,1118

Prienų rajono

14 981

14 046

987

97

46

72

56

8

 

0,8609

Radviliškio rajono

22 469

20 510

2 484

155

61

143

51

12

 

1,2570

Raseinių rajono

17 917

16 812

1 089

88

52

65

46

10

 

1,0304

Rokiškio rajono

18 046

16 876

1 641

128

59

118

48

8

310

1,0343

Skuodo rajono

10 491

9 890

1 203

59

32

45

28

5

 

0,6061

Šakių rajono

16 714

15 069

988

127

49

121

43

9

 

0,9236

Šalčininkų rajono

18 569

18 033

2 004

131

47

147

55

12

 

1,1052

Šiaulių rajono

23 457

21 998

1 116

132

60

133

55

10

 

1,3482

Šilalės rajono

13 878

13 215

1 548

103

46

71

59

8

 

0,8099

Šilutės rajono

22 829

21 521

1 037

133

69

116

54

14

 

1,3190

Širvintų rajono

9 269

8 583

493

61

28

38

25

5

 

0,5260

Švenčionių rajono

14 156

12 976

608

80

41

67

40

7

 

0,7953

Tauragės rajono

21 907

20 385

899

118

56

89

66

13

 

1,2494

Telšių rajono

23 090

22 369

1 673

144

67

144

55

14

 

1,3710

Trakų rajono

21 106

19 838

835

124

58

29

46

11

 

1,2158

Ukmergės rajono

20 504

19 087

1 726

116

56

121

65

11

 

1,1698

Utenos rajono

22 010

20 358

1 461

155

67

119

33

11

 

1,2477

Varėnos rajono

13 533

13 134

1 640

84

44

67

32

6

 

0,8050

Vilkaviškio rajono

21 181

19 969

2 098

124

63

99

76

12

 

1,2239

Vilniaus rajono

63 209

59 077

2 328

308

138

387

76

33

 

3,6208

Zarasų rajono

10 815

10 336

2 021

58

30

51

34

4

 

0,6335

Elektrėnų

16 608

14 862

738

96

48

76

52

8

 

0,9109

Kalvarijos

6 152

5 922

760

39

19

27

15

3

 

0,3630

Kazlų Rūdos

6 422

5 947

282

33

17

35

34

4

 

0,3645

Pagėgių

5 469

4 667

428

46

19

35

11

2

 

0,2860

Rietavo

4 494

4 286

331

32

16

32

17

3

 

0,2627

IŠ VISO

1 799 796

1 631 622

111 638

9 143

4 825

7 787

4 845

1 000

2 263

100

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

7 priedas

 

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2021–2023 METŲ PROGRAMA

(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

 

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2021–2023 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

 

 

 

Tūkst. Eur

Sritis

2021

metams

2022

metams

2023

metams

Valstybės valdymas

29 349

38 078

30 847

Krašto apsauga

117 904

115 736

152 181

Viešoji tvarka

5 972

1 641

1 229

Švietimas

202 931

89 100

60 380

Sveikatos apsauga

75 131

27 013

17 823

Socialinė apsauga

26 306

22 020

15 919

Aplinkos apsauga

110 586

85 769

28 113

Kultūra

75 573

44 948

32 755

Žemės ūkis

26 744

19 201

13 079

Visuomenės apsauga

162 073

82 327

27 408

Transportas ir ryšiai

562 662

476 262

464 792

Kita veikla

19 473

27 745

17 550

IŠ VISO

1 414 704

1 029 840

862 076

_______________________

 


 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

8 priedas

 

2021 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO)FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

Tūkst. Eur

1.

Numatomas lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d.

370 309

2.

Įplaukos 2021 metais

57 838

2.1.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus

250

2.2.

50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų

36 549

2.3.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus

6 975

2.4.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus

14 064

3.

Išlaidos 2021 metais

1 996

iš jų:

Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

1 996

4.

Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2023 m. gruodžio 31 d.

400 000

5.

Numatomas lėšų likutis 2022 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 3)

426 151

 

 

 

 

_______________________

 


 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

9 priedas

 

2021 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.

80 293

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

25 627

 

2.2.

 

 

2.3.

 

2.4.

Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti

 

Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas

 

Kitos teisėtai gautos lėšos

 

 

500

 

0

 

250

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

26 377

4.

IŠLAIDOS

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

36 570

4.2.

Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas

50

4.3.

Garantinio fondo administravimo išlaidos

246

4.4.

Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos

25

5.

IŠ VISO IŠLAIDŲ

36 891

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

69 779

 

_______________________

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2021 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

10 priedas

 

2021 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.

95 685

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

 

25 627

 

2.2.

 

2.3.

Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas

 

Kitos teisėtai gautos lėšos

0

 

0

 

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

25 627

 

4.

 

IŠLAIDOS

 

 

4.1.

 

Išmokos darbuotojams

 

9 738

 

4.2.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos

162

4.3.

Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos

20

 

5.

Iš viso išlaidų

9 920

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

111 392

 

_______________________