Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUSMIŲ VYKDYMO
KODEKSAS
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
BAUSMIŲ VYKDYMĄ REGULIUOJANTYS TEISĖS AKTAI, BAUSMIŲ VYKDYMO PRINCIPAI, NUTEISTŲJŲ TEISINĖ PADĖTIS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso paskirtis
1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – Kodeksas) nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus.
2. Kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
2 straipsnis. Teisės aktai bausmių vykdymo klausimais
1. Kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima bausmių vykdymą reguliuojančius teisės aktus.
3 straipsnis. Bausmių vykdymą reguliuojančių teisės aktų taikymas
2. Kodekso ir kitų bausmių vykdymą reguliuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomos Kodekso nuostatos. Bausmių vykdymą reguliuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.
3. Jeigu yra Kodekso ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, bausmių vykdymo įstaigų pareigūnai ir antstoliai privalo veikti pagal Kodekse nustatytus bausmių vykdymo principus.
4 straipsnis. Bausmių vykdymo principai
1. Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais:
1) teisėtumo, kurio esmė ta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindas yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas);
2) nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus, kurio esmė ta, kad, taikant bausmių vykdymo įstatymus, visi nuteistieji yra lygūs nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių;
3) konfidencialumo, kurio esmė ta, kad draudžiama, išskyrus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kituose asmens duomenų apsaugos sritį reguliuojančiuose Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistąjį, teikti jo asmens ir su bausmės vykdymu susijusius duomenis kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo;
4) bausmių vykdymo individualizavimo, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes;
5) humanizmo, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina, be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami;
6) teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, kurio esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama;
7) normalizavimo, kurio esmė ta, kad reikia siekti sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, – atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas;
8) atvirumo, kurio esmė ta, kad turi būti skatinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų, kitų juridinių asmenų ar jų padalinių (toliau kartu – įstaigos ir organizacijos) bei patikimų savanorių įsitraukimas į bausmės vykdymo veiklą, užmezgami bendradarbiavimo ryšiai, kuriais siekiama sklandžios nuteistųjų integracijos į visuomenę.
5 straipsnis. Nuteistųjų teisinė padėtis
1. Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.
II DALIS
NUTEISTŲJŲ TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMO BAUSMIŲ VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
II SKYRIUS
BAUDOS BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
6 straipsnis. Baudos bausmės vykdymo būdai
2. Nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
3. Jeigu bauda paskirta juridiniam asmeniui, nuosprendį priėmęs teismas išaiškina juridinio asmens valdymo organui ar įgaliotam asmeniui, kad juridinis asmuo privalo pervesti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
7 straipsnis. Savanoriškas baudos bausmės vykdymas
1. Sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2. Pervedęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinis asmuo tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui.
8 straipsnis. Priverstinis baudos išieškojimas
1. Jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nustatytu laiku nepervedė visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.
2. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.
3. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta.
III SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS VEIKLOS APRIBOJIMO BEI JURIDINIO ASMENS LIKVIDAVIMO BAUSMIŲ VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
9 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas juridinio asmens veiklos apribojimas ar juridinio asmens likvidavimas, pateikimas vykdyti
Teismas, priėmęs nuosprendį apriboti juridinio asmens veiklą arba likviduoti juridinį asmenį, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė, vykdyti ir apie tai praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas įtraukia šią informaciją į registrą.
10 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimo bausmės vykdymas
1. Antstolis per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia juridiniam asmeniui raginimą įvykdyti nuosprendį gera valia. Raginime nurodoma, kokia juridinio asmens veikla turi būti nutraukta arba koks juridinio asmens padalinys turi būti uždarytas, ir nustatomas terminas, per kurį juridinis asmuo privalo tai padaryti.
2. Juridinis asmuo, atlikęs raginime nurodytus veiksmus, apie tai raštu praneša antstoliui. Antstolis, patikrinęs juridinio asmens atliktus veiksmus, privalo surašyti nuosprendžio vykdymo aktą. Šio akto formą nustato teisingumo ministras.
3. Jei juridinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali per nustatytą terminą atlikti raginime nurodytų veiksmų, antstolis turi teisę juridinio asmens motyvuotu prašymu nustatytą terminą pratęsti. Patvarkymas nepratęsti raginime nustatyto termino gali būti skundžiamas antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Jei juridinis asmuo per nustatytą terminą neįvykdo raginime nurodytų veiksmų, antstolis arba jo paskirtas asmuo atlieka nuosprendžiui įvykdyti būtinus veiksmus.
11 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymas
1. Antstolis per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia juridiniam asmeniui raginimą per nuosprendžiu nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius, taip pat atlikti kitas likvidavimo procedūras ir juridinį asmenį išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Raginime taip pat yra nurodomas terminas, per kurį turi būti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir parengtas, jei taip nusprendžia antstolis, juridinio asmens likvidavimo vykdymo planas.
2. Jei juridinio asmens organas per nustatytą terminą likvidatoriaus nepaskiria, juo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų antstolio patvarkymu skiriamas antstolis arba kitas likvidatoriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo.
3. Juridinio asmens organui bei likvidatoriui vykdant veiksmus juridinio asmens likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys juridinių asmenų likvidavimo procedūras. Apie juridinio asmens likvidavimą pagal teismo nuosprendį likvidatorius paskelbia viešai vieną kartą ir praneša raštu visiems kreditoriams.
4. Jei juridinio asmens organas arba likvidatorius dėl objektyvių priežasčių negali per nuosprendžiu nustatytą terminą juridinio asmens likviduoti, antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismas, gavęs juridinio asmens arba likvidatoriaus motyvuotą prašymą ir antstolio išvadą, turi teisę nustatytą terminą pratęsti.
12 straipsnis. Specialiosios antstolio teisės vykdant juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes
Vykdydamas juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes, antstolis turi šias specialiąsias teises:
1) paskirti arba pakeisti už juridinio asmens veiklos apribojimo vykdymą arba kontrolę atsakingą asmenį;
3) gauti už juridinio asmens veiklos apribojimo vykdymą atsakingo asmens ir (ar) likvidatoriaus atliktų juridinio asmens veiklos apribojimo arba likvidavimo veiksmų rašytinę ataskaitą. Ši ataskaita turi būti pateikta per penkias darbo dienas nuo antstolio reikalavimo gavimo dienos;
4) įpareigoti juridinį asmenį, juridinio asmens likvidatorių ar už juridinio asmens veiklos apribojimo vykdymą atsakingą asmenį per antstolio nustatytą terminą parengti ir pateikti preliminarų juridinio asmens veiklos apribojimo arba likvidavimo vykdymo planą;
III DALIS
NUTEISTŲJŲ ASMENINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMO BAUSMIŲ VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
IV SKYRIUS
VIEŠŲJŲ DARBŲ BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
14 straipsnis. Viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžia ir vieta
1. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – probacijos tarnyba) dienos.
2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą bei jo paties pageidavimą.
15 straipsnis. Viešųjų darbų atlikimo sąlygos
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2. Viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Viešuosius darbus dirbantys nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita įstaiga ir organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi nuteistiesiems užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji, prieš pradėdami atlikti viešuosius darbus, instruktuojami, kaip saugiai juos atlikti, ir, jei reikia, nemokamai aprūpinami asmeninėmis saugos priemonėmis.
16 straipsnis. Viešųjų darbų atlikimo laikas
2. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.
17 straipsnis. Probacijos tarnybos teisės ir pareigos vykdant viešųjų darbų bausmę
1. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:
2) neatlygintinai gauti iš kitų įstaigų ir organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;
3. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba privalo:
3) tikrinti, kaip nuteistasis atlieka viešuosius darbus ir kaip darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, vykdo Kodekse nustatytas pareigas;
4) Baudžiamojo kodekso ir Kodekso nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl nuteistojo viešųjų darbų bausme atleidimo nuo bausmės arba šios bausmės pakeitimo kita bausme, viešųjų darbų laiko pratęsimo;
18 straipsnis. Darbdavių, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigos
Darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, privalo:
2) pranešti probacijos tarnybai apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, laikiną nedarbingumą, sužalojimą ir mirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes;
3) tvarkyti nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį pateikti probacijos tarnybai;
IV DALIS
BAUSMIŲ, KURIOMIS APRIBOJAMA NUTEISTŲJŲ LAISVĖ, VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
V SKYRIUS
LAISVĖS APRIBOJIMO BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
19 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžia
20 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, pareigos ir jiems taikomi draudimai
1. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
21 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos
1. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma nuteistojo intensyvi priežiūra, nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos nuteistajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo nustatytoje jo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga, o nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Jei nuteistasis yra nepilnametis, su šia instrukcija pasirašytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą.
2. Intensyvios priežiūros metu elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo gali būti nuimamas šiais atvejais:
3. Elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo nuimamas paskutinę intensyvios priežiūros vykdymo dieną.
4. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.
5. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą, taikomos Kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos.
6. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato probacijos tarnyba, kiek tai yra įmanoma, atsižvelgdama į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
7. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
8. Į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutraukti, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).
22 straipsnis. Probacijos tarnybos teisės ir pareigos vykdant laisvės apribojimo bausmę
1. Vykdydama laisvės apribojimo bausmę, probacijos tarnyba, be Kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
2) nuteistajam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis;
3) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekami nemokami darbai, įstaigomis ir organizacijomis ar patikimais savanoriais, kurie įgyvendina elgesio pataisos programas;
2. Vykdydama laisvės apribojimo bausmę, probacijos tarnyba privalo:
1) tikrinti, kaip nuteistasis vykdo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus, laikosi intensyvios priežiūros sąlygų ir nustatytų draudimų;
2) tikrinti, kaip darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai, vykdo Kodekse nustatytas pareigas;
3) Baudžiamojo kodekso nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo ar šios bausmės pakeitimo kita bausme;
V DALIS
BAUSMIŲ, KURIOMIS ATIMAMA NUTEISTŲJŲ LAISVĖ, VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
VI SKYRIUS
AREŠTO BAUSMĖS ATLIKIMO VIETA, JOS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
23 straipsnis. Konkrečios bausmės atlikimo vietos, kurioje nuteistasis atliks arešto bausmę, parinkimas
1. Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti arešto bausmę, atsižvelgdama į Kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.
2. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios bausmės atlikimo vietos parinkimo nuteistiesiems areštu ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
24 straipsnis. Nuteistųjų areštu konvojavimas ir savarankiškas atvykimas į bausmės atlikimo vietą
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, išskyrus šios straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, ne vėliau kaip per tris paras nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos konvojuojami į Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka parinktą bausmės atlikimo vietą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius į arešto bausmės atlikimo vietą konvojuoja tokią teisę turinčios institucijos.
3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą bausmės atlikimo vietą.
4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.
5. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
25 straipsnis Nuteistųjų areštu priėmimas bausmės atlikimo vietoje. Saugumo valdymas arešto bausmės atlikimo vietose
1. Atvykę atlikti arešto bausmės nuteistieji ne vėliau kaip kitą dieną pasirašytinai supažindinami su jos atlikimo tvarka, jų teisėmis, pareigomis ir draudimais bei nuteistųjų dienotvarke. Šią informaciją laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka bausmės atlikimo vietose turi būti skelbiamos nuteistųjų areštu teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai ir kita su arešto bausmės vykdymu susijusi aktuali informacija, taip pat nuteistųjų areštu dienotvarkė. Bausmės atlikimo vietoje areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, kiekį ir bendrą masę nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
2. Į bausmės atlikimo vietą atvykus nuteistiesiems areštu daroma jų asmens krata, turimi jų daiktai patikrinami. Daryti asmens kratą ir ją atliekant dalyvauti gali tik tos pačios lyties pareigūnai.
3. Pas nuteistuosius areštu rasti daiktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše, ar leidžiamą turėti daiktų kiekį arba bendrą leidžiamų turėti daiktų masę viršijantys daiktai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka saugomi arba sunaikinami, o rasti pinigai ir lėšos, gautos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus rastus vertingus daiktus, motyvuotu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu perduodami į fondą, skirtą nuteistųjų socialinei paramai (toliau – fondas).
4. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, palaikydami profesionaliai pozityvius santykius su nuteistaisiais ir stengdamiesi šiuos individualiai pažinti bei suprasti, užima nuteistuosius prasminga veikla, vertina galimą riziką, ją valdo ir taip užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems (toliau – dinaminis saugumas). Dinaminio saugumo užtikrinimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
5. Nuteistieji areštu laikomi rakinamose gyvenamosiose patalpose. Nuteistųjų užrakinimo gyvenamosiose patalpose tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
26 straipsnis. Nuteistųjų areštu laikymas atskirai
1. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji vieni nuo kitų atskirai turi būti laikomi:
3) nuteistieji areštu – atskirai nuo terminuoto laisvės atėmimo bausmę ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų;
27 straipsnis. Nuteistųjų areštu teisės ir pareigos
1. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi šiame straipsnyje ir Kodekso 42, 45, 47 bei 49 straipsniuose nustatytas teises, o jiems priskirtos pareigos ir taikomi apribojimai nustatyti Kodekso 50 straipsnyje.
2. Nuteistieji areštu turi teisę tris kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną pasimatymą per trisdešimt parų. Nuteistųjų areštu pasimatymai vyksta tik prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams: su sutuoktiniu arba sugyventiniu ir artimaisiais giminaičiais (toliau kartu – artimieji) – kontaktiniu būdu (pasimatymo trukmė – iki trijų valandų), o su kitais asmenimis – tik nekontaktiniu būdu (pasimatymo trukmė – iki dviejų valandų). Jei per pasimatymą pažeidžiama jo tvarka, jis nedelsiant nutraukiamas. Jeigu pakartotinai pažeidžiama kontaktiniu būdu vykstančio pasimatymo tvarka, kiti nuteistojo areštu pasimatymai vyksta tik nekontaktiniu būdu. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo artimiesiems. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymų skaičių. Skambinimo telefonu, pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
3. Nuteistieji areštu turi teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Pageidaujančius įgyvendinti nurodytą teisę nuteistuosius areštu laisvės atėmimo vietų įstaiga iš šios įstaigos lėšų aprūpina vokais, pašto ženklais, rašymo priemonėmis ir popieriumi arba sudaro sąlygas į šioje dalyje nurodytus adresatus kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.
4. Nuteistieji turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą, o nepilnamečiai, neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas pasivaikščioti. Pasivaikščiojimai vyksta laikantis Kodekso 26 ir 44 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
28 straipsnis. Nuteistųjų areštu resocializacijos organizavimas
1. Nuteistųjų areštu resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą įstaigas ir organizacijas bei patikimus savanorius.
2. Resocializacijos metu įgyvendinamos laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems resocializuotis.
29 straipsnis. Nuteistųjų areštu užimtumas
1. Nuteistųjų areštu (išskyrus nuteistuosius iki šešiolikos metų) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos neorganizuojami. Areštą atliekančių nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas organizuojamas Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Siekiant užtikrinti nuteistųjų areštu pozityvų užimtumą jiems sudaromos sąlygos dalyvauti laisvės atėmimo vietų įstaigos arba kitų įstaigų ir organizacijų bei patikimų savanorių organizuojamose kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitose laisvalaikio veiklose, kurių įgyvendinimas padeda nuteistajam resocializuotis.
3. Jei yra galimybė, nuteistieji areštu gali, pateikę rašytinį prašymą, užsiimti darbine veikla. Minėtų nuteistųjų užimtumas tokia veikla nelaikomas darbo santykiais ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai jų užimtumo šia veikla nereguliuoja. Darbine veikla šiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti tik laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijoje. Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir jai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems areštu moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems areštu piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų.
VII SKYRIUS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
PIRMASIS SKIRSNIS
NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖMIS KONVOJAVIMO Į BAUSMĖS ATLIKIMO VIETAS IR PRIĖMIMO JOSE TVARKA. NUTEISTŲJŲ PERKĖLIMO Į KITĄ BAUSMĖS ATLIKIMO VIETĄ SĄLYGOS
30 straipsnis. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis konvojavimas į bausmės atlikimo vietas ir priėmimas jose. Konkrečios bausmės atlikimo vietos, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, parinkimas
1. Nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas.
2. Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, taip pat gali būti atsižvelgiama į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Į parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa su nuteistojo laikymo vieta, nuteistasis konvojuojamas per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, o šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.
3. Į bausmės atlikimo vietą atvykę nuteistieji ne vėliau kaip kitą dieną pasirašytinai supažindinami su bausmės atlikimo tvarka, jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šią informaciją laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka bausmės atlikimo vietose turi būti skelbiamos nuteistųjų teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai ir kita su laisvės atėmimo bausmės vykdymu susijusi aktuali informacija, taip pat nuteistųjų dienotvarkė.
4. Apie nuteistojo atvykimą į bausmės atlikimo vietą per tris darbo dienas pranešama nuosprendį priėmusiam teismui, nuteistojo sutikimu – ir jo nurodytam asmeniui.
31 straipsnis. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme perkėlimas į kitą bausmės atlikimo vietą, laikinas jų išvykimas iš bausmės atlikimo vietos
1. Nuteistasis gali būti perkeliamas iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais:
2. Nuteistųjų perkėlimo į kitą bausmės atlikimo vietą tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
3. Nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip septynioms paroms laikinai perkeltas į kitą bausmės atlikimo vietą, jei jo dalyvavimas būtinas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus arba nagrinėjant bylą teisme. Perkėlimas galimas tik tada, kai minėtų veiksmų neįmanoma atlikti bausmės atlikimo vietoje, kurioje nuteistasis nuolat atlieka bausmę, arba kai jo dalyvavimo negalima užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitais priemonėmis ir būdais. Nuteistasis į kitą bausmės atlikimo vietą dėl dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus laikinai perkeliamas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar motyvuotu prokuroro nutarimu, o dėl bylos nagrinėjimo teisme – motyvuota teisėjo ar teismo nutartimi. Kai nuteistojo perkelti nebereikia, jis, kiek tai yra įmanoma, greičiau grąžinamas į bausmės atlikimo vietą, iš kurios buvo laikinai perkeltas.
4. Motyvuotu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu nuteistasis ne ilgiau kaip vienai dienai gali būti iš bausmės atlikimo vietos konvojuojamas į procesinių veiksmų atlikimo vietą, jei šių veiksmų neįmanoma atlikti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitais priemonėmis ir būdais. Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis tą pačią dieną grąžinamas į bausmės atlikimo vietą.
ANTRASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO VIETŲ RŪŠYS, NUTEISTŲJŲ GRUPĖS IR NUTEISTIESIEMS TAIKOMOS BAUSMĖS ATLIKIMO SĄLYGŲ ŠVELNINIMAS ARBA GRIEŽTINIMAS
32 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšys
33 straipsnis. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji ir jiems taikomos bausmės atlikimo sąlygos
1. Į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
2. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka Kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji.
3. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje arba drausmės grupėse.
4. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) per mėnesį gauti du pasimatymus, iš kurių vienas vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;
2) kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o nepilnamečiai, neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas;
5. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
2) kasdien pasivaikščioti po vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas;
34 straipsnis. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji ir jiems taikomos bausmės atlikimo sąlygos
1. Į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami Kodekso 33 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 1 dalyje nenurodyti nuteistieji.
2. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka Kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš uždaro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji.
3. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje, drausmės arba lengvojoje grupėse.
4. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui;
5. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
6. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) gauti neribotą pasimatymų, iš kurių du per mėnesį vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui, skaičių;
35 straipsnis. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji ir jiems taikomos bausmės atlikimo sąlygos
1. Į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu).
2. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka Kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji.
3. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę:
2) be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamus daiktus, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir naudotis telefonu bei interneto ryšiu;
4) tęsti darbą, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, jei nuteistojo darbo vietoje galima tinkamai užtikrinti jo elgesio kontrolę;
5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus;
6) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, – kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius;
7) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, – kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius;
8) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, – likusius tris mėnesius iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose.
4. Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 3 dalies 3–8 punktuose nurodytais atvejais išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistųjų išvykimo iš bausmės atlikimo vietos ir jų stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
36 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą
1. Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastojoje grupėje, o kai ta bausmė yra trumpesnė negu vieneri metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;
2) užsiima jam pasiūlyta darbine veikla Kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieneri metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės laiko;
5) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus;
2. Nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) nutraukė darbo santykius ir ilgiau kaip vieną mėnesį nedirba darbo, kurio vieta yra ne bausmės atlikimo vietoje, arba atsisakė užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla ar be pateisinamų priežasčių darbinėje veikloje nedalyvauja Kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką;
2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
3) nuteistasis atliko bausmės atlikimo lengvojoje grupėje metu jam paskirtą Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą;
4) nuteistajam bausmę atliekant lengvojoje grupėje jam du kartus per vienerius metus skirtos drausminės nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;
3. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;
2) atliko bausmės atlikimo paprastojoje grupėje metu jam paskirtą Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą;
3) nuteistajam bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam tris kartus per vienerius metus skirtos drausminės nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;
4. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) paprastojoje grupėje, kai buvo į ją grąžintas, atliko ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės;
2) užsiima jam pasiūlyta darbine veikla Kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;
5. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
2) drausmės grupėje užsiima jam pasiūlyta darbine veikla Kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius;
6. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos dėl nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos Kodekso 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais į darbinę veiklą neįtraukiamiems arba nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems.
37 straipsnis. Nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimas
1. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai jie atitinka visas šias sąlygas:
4) Kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius;
2. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai jie atitinka visas šias sąlygas:
3. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupėje bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kurie kelia pavojų aplinkiniams arba kuriems bausmę atliekant drausmės grupėje per vienerius metus tris kartus buvo skirtos drausminė ir (ar) administracinė nuobaudos, perkeliami arba grąžinami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą toliau atlikti bausmės paprastojoje grupėje.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, jei jie atlieka bausmę paprastojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 1 arba 2 dalyse nurodytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo arba grąžinimo į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai.
5. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat tie, kuriems lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, – atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į bausmės atlikimo vietą vykdymo pradžios;
2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal Kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip vieneri metai;
6) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus;
6. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis lengvojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, atlikę tris ketvirtadalius bausmės, likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
7. Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims arba kuriems bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje per vienerius metus tris kartus buvo skirta drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jei jie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo (grąžinimo) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip vieneri metai.
8. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 dalies 7 punkto nuostatos dėl nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos Kodekso 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais į darbinę veiklą neįtraukiamiems arba nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPECIALIOSIOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMES ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR JIEMS TAIKOMI DRAUDIMAI
38 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisė bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi tais daiktais reikalavimai
1. Nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
2. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų apsipirkimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaiga.
3. Didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:
4. Į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą didžiausią pinigų sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjama (prenumeruojama) spaudos leidinių, knygų ir elektros prietaisų, sumos. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su savo vaikais bausmės atlikimo vietos vaikų (kūdikių) namuose arba ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose, teisę dėl darbo, mokslo ar resocializacijos nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose.
5. Patys nuteistieji arba kiti asmenys jiems turi teisę prenumeruoti spaudos leidinius (išskyrus pornografinius leidinius ar leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas arba žiaurumas).
6. Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų.
7. Pas nuteistuosius rasti daiktai, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose, ar leidžiamą turėti daiktų kiekį arba bendrą jų masę viršijantys daiktai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka saugomi arba sunaikinami, o pas nuteistuosius, atliekančius bausmę uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, rasti pinigai ir lėšos, gautos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus rastus vertingus daiktus, motyvuotu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu perduodami į fondą.
8. Nuteistieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, sumoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją. Šiems nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už jų sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisykles nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
9. Elektros prietaisai iš nuteistųjų paimami, jeigu:
1) nuteistieji pažeidžia šio straipsnio 8 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki šešių mėnesių;
2) nuteistieji įsiskolina už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola;
10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai saugomi bausmės atlikimo vietoje. Paimti elektros prietaisai nuteistojo prašymu perduodami jų pasiimti į bausmės atlikimo vietą atvykusiems nuteistojo nurodytiems asmenims arba grąžinami nuteistajam, kai jis vėl įgyja teisę naudotis elektros prietaisais arba kai yra paleidžiamas iš bausmės atlikimo vietos.
39 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė pasimatyti
1. Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti Kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių.
2. Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
3. Kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta tik su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis.
4. Laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams neprižiūrint nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
5. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu nuteistajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu arba sugyventiniu. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu atveju nuteistajam leidžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos Kodekso 77 straipsnyje nustatytu atveju.
6. Nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka būdami priskirti lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti leidžiama papildomai pasimatyti neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui.
7. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų pasimatymų metu nuteistajam arba lankytojams pageidaujant laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka jiems nemokamai tiekiamas Kodekso 92 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas arba sudaromos sąlygos bausmės atlikimo vietoje įsigyti maisto produktų.
8. Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę atliekantys nuteistieji savo teisę pasimatyti įgyvendina tik Kodekso 35 straipsnyje nustatyta tvarka išvykę iš bausmės atlikimo vietos.
9. Bausmės atlikimo vietoje vykstantis pasimatymas, per kurį pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu per vienerius metus nuo šio pažeidimo padarymo dienos pakartotinai pažeidžiama pasimatymo tvarka arba jeigu už padarytą tokį pažeidimą nuteistajam buvo paskirta drausminė nuobauda, kiti šio nuteistojo pasimatymai vyksta tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, o pasimatymai kontaktiniu būdu arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams vėl leidžiami praėjus šešiems mėnesiams nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo dienos ir tik tokiu atveju, jeigu nuteistasis daugiau neturi drausminių nuobaudų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus.
10. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka bausmę ir abu neturi teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jei jie arba kiti jų nurodyti asmenys apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą bausmės atlikimo vietą susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka. Šių pasimatymų vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai.
11. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti aplankyti jo artimiesiems. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.
12. Nuteistojo pageidavimu vienas pasimatymas laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams neprižiūrint gali būti pakeistas dviem pasimatymais prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba keturiais telefoniniais pokalbiais, o vienas pasimatymas prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams – dviem telefoniniais pokalbiais.
40 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas
1. Nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas artimiesiems, o laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu – ir kitiems asmenims.
2. Perlaidomis gauti pinigai įskaitomi į bausmės atlikimo vietoje esančią nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, – pervedami į jų nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose.
41 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė susirašinėti
2. Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų asmenų vardu.
4. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai, išskyrus atvejus, kai jie susirašinėja su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdomas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kurių laiškų išsiuntimas ir įteikimas sustabdomas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir įteikimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba jų siuntimas ir įteikimas buvo sustabdyti.
42 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą
1. Nuteistieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka nekliudomai susitikti ir susirašinėti su savo advokatu bei bendrauti su juo telefonu. Susitikimų ir bendravimo telefonu kartų skaičius ir trukmė, taip pat laiškų kiekis neribojami.
2. Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas. Kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas.
43 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė paskambinti telefonu
1. Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu, jeigu jie gali apmokėti telefoninio pokalbio išlaidas arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs telefonu gali kalbėtis iki dvidešimt minučių, o ilgiau tik tuo atveju, jei yra galimybės.
2. Nuteistųjų skambinimo dažnumą nustato Kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniai. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti telefonu, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių.
44 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore
2. Nuteistųjų pasivaikščiojimai vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje bausmės atlikimo vietos teritorijoje laikantis Kodekso 74 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo trukmę nustato Kodekso 33, 34, 35, 71 ir 81 straipsniai. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik esant nepalankioms oro sąlygoms, jei su tuo sutinka nuteistasis.
45 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas
1. Tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu bausmės atlikimo vietoje atlikti religines apeigas.
2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui.
46 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė sudaryti santuoką
2. Bausmes atliekančių nuteistųjų santuoka sudaroma vienoje iš vietų, kurioje atliekama bausmė. Santuoką sudaryti ketinantys nuteistieji arba jų nurodyti asmenys apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą bausmės atlikimo vietą susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka.
3. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą pasimatymą specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose, vykstantį neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui.
47 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius
48 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė steigti kolektyvo tarybas
1. Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis – padėti laisvės atėmimo vietų įstaigai organizuoti resocializaciją ir spręsti su nuteistųjų buitimi susijusius klausimus. Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Inicijuoti nuteistųjų kolektyvo tarybų steigimą gali ir laisvės atėmimo vietų įstaiga.
49 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užsieniečių teisė palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais
1. Nuteistieji užsieniečiai turi teisę palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis, įskaitant teisę susitikti, paskambinti telefonu ar susirašinėti su savo valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atstovais.
50 straipsnis. Specialiosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai
1. Nuteistieji privalo:
1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos;
2. Nuteistiesiems draudžiama:
1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas ir kitus grupinius renginius be laisvės atėmimo vietų įstaigos leidimo ir juose dalyvauti;
3) vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas arba toksines priemones, taip pat be gydytojo leidimo vartoti medikamentus;
4) perleisti savo turtą kitiems nuteistiesiems, suimtiesiems ar laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams (pareigūnams, valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį) arba jį įsigyti iš šių asmenų; teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems nuteistiesiems ar suimtiesiems, tiek laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams arba gauti minėtas paslaugas iš šių asmenų;
7) kurstyti kitus nuteistuosius ir suimtuosius atsisakyti vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojų reikalavimus;
8) reikalauti bet kokios paslaugos iš kitų nuteistųjų ar suimtųjų, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis;
9) gauti, įsigyti spaudos leidinių, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinių leidinių, knygų, vaizdo ar garso įrašų, taip pat juos laikyti, platinti arba prenumeruoti;
10) turėti tabako gaminių patalpose, kuriose izoliuojami nuteistieji, taip pat laisvės atėmimo vietų įstaigos nurodytose vietose ir patalpose, kuriose nuteistiesiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ RESOCIALIZACIJA
51 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos organizavimas
1. Nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą įstaigas ir organizacijas bei patikimus savanorius.
2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka gali įstaigoms ir organizacijoms (išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas) bei patikimiems savanoriams įgyvendinant nuteistųjų resocializaciją kompensuoti su savanoriška veikla susijusias išlaidas.
52 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai ir priemonės
1. Nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.
2. Nuteistųjų resocializacijos tikslai:
3. Nuteistųjų resocializacijos priemonės yra šios:
1) individualus ir grupinis darbas su nuteistuoju, kurio metu ugdomi nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jo resocializacija;
5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotų elgesio pataisos programų įgyvendinimas;
8) atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti nuteistąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;
53 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos planavimas
1. Resocializacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų resocializacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. Sudarant individualų resocializacijos planą gali būti įtraukiami Kodekso 51 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos bei patikimi savanoriai, kurių dalyvavimas įgyvendinat resocializacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam resocializuotis.
2. Individualus resocializacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus. Nepilnamečiams nuteistiesiems individualus resocializacijos planas sudaromas atsižvelgiant ir į jų socialinę brandą, asmenybės ugdymo poreikius.
3. Individualus resocializacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.
PENKTASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ UŽIMTUMAS
54 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas
55 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formos
1. Bausmę atliekantiems nuteistiesiems Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.
2. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos:
56 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas
1. Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų kuria nors iš Kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų.
2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą:
1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą;
2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kuria kita iš Kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų;
3) motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas;
4) ieško darbo vietų, teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant;
5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius;
3. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems, neturintiems teisės Kodekso 69 straipsnyje nustatytais atvejais išvykti iš bausmės atlikimo vietos, sudaromos sąlygos mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar nuotoliniu būdu studijuoti aukštojoje mokykloje.
4. Individualią veiklą nuteistieji paprastai vykdo laisvalaikio metu. Leidimo bausmės atlikimo vietoje nuteistajam užsiimti individualia veikla suteikimo ir individualios veiklos vykdymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
5. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:
1) vykdomą individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;
2) nuteistasis gali įrodyti, kad iš vykdomos individualios veiklos gauna pajamas, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;
6. Iš nuteistųjų jiems vykdant individualią veiklą gautų pajamų, pervedamų į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamas nuteistųjų asmenines sąskaitas, laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaito dešimt procentų dydžio sumą, kurią perveda į fondą. Išskaičius šią sumą į fondą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną likusios nuteistųjų iš minėtos veiklos gautos pajamos pervedamos į nuteistųjų, kuriems leidžiama su savimi turėti grynųjų pinigų, nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose.
7. Siekdama patikrinti, ar nuteistieji tinkamai vykdo savo prievolę visas iš savo vykdomos individualios veiklos gautas pajamas pervesti į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamas nuteistųjų asmenines sąskaitas, laisvės atėmimo vietų įstaiga turi teisę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gauti reikiamą informaciją apie nuteistojo deklaruotas jo iš individualios veiklos gautas pajamas.
8. Nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilyginus jo darbinei veiklai, laikoma, kad jis užsiima darbine veikla (dirba ne bausmės atlikimo vietoje) Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką.
57 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga
1. Siekiant bausmės atlikimo vietose efektyviau organizuoti bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinantį nuteistųjų užimtumą darbine veikla, gali būti steigiamas specialus laisvės atėmimo vietų įstaigai pavaldus ar jos kontroliuojamas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojantis juridinis asmuo (toliau – nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga).
2. Pagrindinis nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos tikslas – padėti nuteistiesiems neprarasti darbo įgūdžių ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, kad atlikę bausmę jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę.
3. Vykdydama savo veiklą, nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga užtikrina, kad jų darbinės veiklos rezultatai būtų panaudojami visos bausmių vykdymo sistemos poreikiams tenkinti. Nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtas produkciją ir paslaugas nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims.
58 straipsnis. Fondas
1. Iš nuteistųjų darbinės veiklos gautos laisvės atėmimo vietų įstaigos ar nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos pajamos gali būti naudojamos tik nuteistųjų užimtumui darbine veikla užtikrinti bei jų socialinėms ar buities sąlygoms gerinti. Iš nuteistųjų darbinės veiklos gautų pajamų dalį laisvės atėmimo vietų įstaiga ir nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga perveda į fondą. Fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ DARBINĖ VEIKLA BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOJE
59 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje tvarka
1. Kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
2. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka į darbinę veiklą neįtraukiami neįgalūs nuteistieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus nuteistieji, ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys, vaikų iki trejų metų turinčios motinos bei nuteistieji, kurių vykdoma individuali veikla arba dalyvavimas įstaigų ir organizacijų organizuojamose veiklose Kodekso 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytais atvejais prilygintas darbinei veiklai.
3. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai yra įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat – kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti resocializacijos plane nurodytas priemones.
4. Neturintys teisės Kodekso 69 straipsnyje nustatytais atvejais išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik bausmės atlikimo vietos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijoje ar laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus apibrėžtose jų prieigose, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. Paprastai šie nuteistieji užsiima bausmės atlikimo vietos ūkio priežiūros, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, bausmės atlikimo vietos ar nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymo, produkcijos gamybos veiklomis. Trumpesnę kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji veikla, susijusia su produkcijos gamyba, paprastai neužsiima.
5. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla bausmės atlikimo vietos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijoje ar už jos ribų. Jei pagal šias sutartis neturinčių teisės Kodekso 69 straipsnyje nustatytais atvejais išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistųjų darbinė veikla vyksta ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, laisvės atėmimo vietų įstaiga organizuoja ir užtikrina šių nuteistųjų elgesio kontrolę jų darbinės veiklos atlikimo vietoje. Sutarties dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla pavyzdinę formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
60 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinės veiklos bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje sąlygos
1. Nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje ir Kodekso 59 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nelaikoma darbo santykiais, darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereguliuoja, išskyrus Kodekse numatytus atvejus.
2. Nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje organizuojama taip:
1) konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos darbuotojai. Nesant rašytinio nuteistojo sutikimo, jam negali būti pavedama darbine veikla užsiimti švenčių ir poilsio dienomis;
2) nuteistieji darbine veikla užsiima penkias dienas per savaitę ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną, o tais atvejais, kai dėl darbinės veiklos specifikos negalima laikytis šiame punkte nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės nuteistųjų darbinės veiklos trukmės, mutatis mutandis vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, nuteistųjų darbinės veiklos trukmė gali būti nustatoma taikant suminę darbinės veiklos laiko apskaitą. Nuteistajam gali būti leidžiama darbine veikla užsiimti ilgiau negu šiame punkte nurodytą laiką tik esant jo rašytiniam sutikimui ir jei tai netrukdys jam dalyvauti pasimatymuose bei vykdyti jo resocializacijos plane nurodytų priemonių;
3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų;
4) už vienerius dalyvavimo darbinėje veikloje metus nuteistiesiems suteikiamas dvidešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį jiems mokama piniginė išmoka. Nuteistiesiems pageidaujant per vienerius metus jiems gali būti suteikiamas papildomas iki dešimt darbo dienų trukmės poilsio laikas, už kurį piniginė išmoka nemokama;
5) nuteistieji, kuriems darbinės veiklos atlikimo metu buvo padaryta žala, turi teisę į jos atlyginimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka;
61 straipsnis. Minimali laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinės veiklos trukmė ir atsisakymo dalyvauti darbinėje veikloje pasekmės
1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad:
1) kiekvienas nuteistasis, išskyrus į darbinę veiklą neįtrauktus ar nuo dalyvavimo joje atleistus šios dalies 2 punkte nurodytus nuteistuosius, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį;
2. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, taip pat laiku, skirtu pasiruošti egzaminams ir juos laikyti.
3. Nuteistajam, atlikusiam Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, laikinai nustatoma iki keturiasdešimt valandų ilgesnė dalyvavimo darbinėje veikloje trukmė, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuri taikoma, iki nuteistasis atliks šią veiklą visą laiką, kurį būtų privalėjęs skirti atlikdamas Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą.
4. Nuteistasis, kuris atsisakė užsiimti laisvės atėmimo vietų įstaigos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakė šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką, negali būti skatinamas, jam draudžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos (išskyrus Kodekso 67 straipsnyje nurodytas trumpalaikes išvykas), įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), naudotis asmeniniais elektros prietaisais. Šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam nebetaikomi, kai jis vieną mėnesį užsiima darbine veikla ne mažiau kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.
62 straipsnis. Išskaitos iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų piniginių išmokų
1. Iš darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaito dešimt procentų sumą ir įrašo ją į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kuria naudotis jis neturi teisės. Ypatingais atvejais laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus nuteistasis bausmės atlikimo metu gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi nuteistojo neliečiamos asmeninės sąskaitos dalyje sukaupta pinigų suma nuteistajam išduodama jį paleidžiant iš bausmės atlikimo vietos arba nuteistojo prašymu pervedama į jo nurodytą asmeninę sąskaitą, kai jis perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
2. Išskaičius šio straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą, iš likusios piniginės išmokos sumos išskaitomos pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ SAVARANKIŠKAS DARBAS NE BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOJE
63 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė savarankiškai įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje
1. Kodekso 69 straipsnyje nustatytais atvejais ir sąlygomis nuteistiesiems gali būti leidžiama dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigos pasiūlytą arba jų pačių susirastą darbą, kurio vieta yra ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje.
2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga leidžia Kodekso 69 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam sudaryti darbo sutartį, kai jo darbas neprieštarauja jo resocializacijos tikslams, o darbo laikas per mėnesį yra ne trumpesnis už Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką ir nuteistąjį įdarbinantis asmuo įsipareigoja jo darbo užmokestį pervesti į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.
3. Nuteistiesiems draudžiama sudaryti darbo sutartis, kai jų darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų arba ilgiau negu vieną dieną trunkančiomis komandiruotėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje.
64 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ne bausmės atlikimo vietoje ypatumai
1. Ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbančių nuteistųjų darbo santykiai, jų valstybinio socialinio draudimo ir jo stažo klausimai reglamentuojami Darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir kituose teisinius darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
2. Visas šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų darbo užmokestis pervedamas į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą, iš kurios laisvės atėmimo vietų įstaiga kartą per mėnesį išskaito dešimt procentų nuteistojo darbo užmokesčio dydžio sumą ir ją perveda į fondą.
3. Į šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų, kuriems leidžiama su savimi turėti grynųjų pinigų, laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamas sąskaitas pervestas darbo užmokestis, išskaičius sumą į fondą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervedamas į nuteistųjų nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose.
4. Ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ BENDRASIS UGDYMAS IR PROFESINIS MOKYMAS
65 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis ugdymas
1. Uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose organizuojamas nuteistųjų (išskyrus Kodekso 69 straipsnyje nurodytus nuteistuosius, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje mokykloje) bendrasis ugdymas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas jiems pageidaujant. Neįgalių ir ribotai pakaltinamų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas jiems pageidaujant, sutikus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui ir leidus gydytojui.
3. Uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra bausmės atlikimo vietos. Šiose bausmės atlikimo vietose savivaldybių tarybų įsteigtų mokyklų veiklai vykdyti reikalingas patalpas suteikia laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat padengia šių patalpų eksploatavimo, remonto ir mokyklinių baldų įsigijimo išlaidas. Mokymo lėšos ugdymo planui įgyvendinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti bei mokyklos ūkiui skirtos lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto numatytų asignavimų. Organizaciniai uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų bendrojo ugdymo klausimai gali būti aptarti laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistųjų bendrąjį ugdymą vykdančių mokyklų susitarimuose.
4. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų ir Kodekso 69 straipsnyje nurodytų nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje mokykloje, bendrasis ugdymas vykdomas mokyklose, kurios veikia ne bausmės atlikimo vietose.
66 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų profesinis mokymas
1. Uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose organizuojamas jose laikomų nuteistųjų (išskyrus Kodekso 69 straipsnyje nurodytus nuteistuosius, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje profesinio mokymo įstaigoje) profesinis mokymas. Šių nuteistųjų profesinis mokymas ar atskiros jo dalys gali būti organizuojami nuteistuosius įdarbinusiose įstaigose ir organizacijose.
2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sutartis su profesinio mokymo įstaigomis dėl nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo konkrečiose uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose.
3. Laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistųjų profesiniam mokymui bausmės atlikimo vietoje vykdyti suteikia reikalingas patalpas ir padengia šių patalpų eksploatavimo, remonto ir profesinio mokymo įstaigos baldų įsigijimo išlaidas. Kitos profesinio mokymo išlaidos padengiamos profesinio mokymo finansavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto numatytų asignavimų.
4. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų ir Kodekso 69 straipsnyje nurodytų nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje profesinio mokymo įstaigoje, profesinis mokymas vykdomas ne bausmės atlikimo vietose veikiančiose profesinio mokymo įstaigose.
DEVINTASIS SKIRSNIS
LAIKINAS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ IŠVYKIMAS IŠ BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS
67 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikė išvyka dėl svarbių priežasčių
1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems.
2. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje tik dėl artimojo mirties. Šie nuteistieji į bausmės atlikimo vietą privalo būti grąžinti tą pačią dieną.
3. Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, o laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiam nuteistajam – laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka.
4. Nepilnamečiai nuteistieji iš bausmės atlikimo vietos vyksta tik su palyda. Šiame straipsnyje nurodytos išvykos su palyda metu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali, o laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems – privalo būti uždėti antrankiai. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu be palydos vykstantys nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis.
5. Tvarką, pagal kurią nuteistiesiems dėl svarbių priežasčių suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Apie šiame straipsnyje nurodytą nuteistojo trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.
68 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus
1. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbančių nuteistųjų kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų nelydimi išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;
2. Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus:
1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams;
2) vieneri metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, jeigu jie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, išvykti į namus leidžiama:
1) vieną kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o šiems nuteistiesiems atlikus pusę bausmės – du kartus per mėnesį;
2) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Kodekso 82 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį;
3) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį.
4. Dirbančių nuteistųjų prašymu jų kasmetinių atostogų metu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas vieną kartą per metus šiems nuteistiesiems priklausančios trumpalaikės išvykos į namus trukmę gali pratęsti iki dešimt parų.
5. Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nutarimu laikinai uždrausti nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos. Šio draudimo taikymo terminai, jo pratęsimo procedūra ir nuteistojo informavimo apie taikomą draudimą tvarka nustatyta Kodekso 69 straipsnyje.
6. Trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama šiems nuteistiesiems:
4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu;
7. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu į trumpalaikę išvyką į namus išvykusių nuteistųjų stebėjimas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.
8. Trumpalaikės išvykos į namus nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos į namus datą, atsižvelgdamas į jo prašymą, nustato ir dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo nusprendžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Trumpalaikės išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys.
69 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos
1. Nuteistasis, kuriam laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje arba mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones, turi teisę nelydimas išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
4) yra atlikęs ketvirtadalį laisvės atėmimo bausmės (ši sąlyga taikoma nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų);
5) iki galimo jo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą liko ne daugiau kaip vieneri metai (ši sąlyga taikoma nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų);
7) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;
8) užsiima jam pasiūlyta darbine veikla Kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems);
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę įgyvendinantys nuteistieji darbo, mokymo arba resocializacijos taikymo laiku privalo būti tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje ar vykti tam tikru maršrutu. Su informacija apie grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribas bei maršrutą, kuriuo leidžiama vykti, nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Nuteistieji, jiems išvykus iš bausmės atlikimo vietos, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę turintys nuteistieji taip pat gali būti apgyvendinami bausmės atlikimo vietų gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam gali būti suteikiamas vienkartinis leidimas nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jei to reikia siekiant gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neteikiamos bausmės atlikimo vietoje, susirasti darbo vietą ar gauti kitas nuteistajam reikalingas nereguliaraus pobūdžio viešąsias paslaugas. Suteikdamas šioje dalyje nurodytą leidimą laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistajam nustato grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, pasirašytinai supažindina jį su informacija apie vietovės arba teritorijos, kurioje išvykos metu jam leidžiama būti, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti.
4. Nuteistasis netenka teisės nelydimas išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos, jeigu jis nutraukė darbo santykius, nebesimoko ar nebedalyvauja ne bausmės atlikimo vietoje vykdant resocializacijos priemones arba nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
5. Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę laikinai uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Šis draudimas taikomas, iki išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius. Jeigu pasibaigus šioje dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo laikinai uždrausta nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos, arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, laikino draudimo taikymo terminas pratęsiamas šioje dalyje nustatytam laikotarpiui.
6. Nuteistajam, kuriam laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas laikinai uždraudė nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos arba pratęsė tokio draudimo terminą, raštu nurodomos priežastys, dėl kurių toks draudimas taikomas (pratęsiamas draudimo taikymo terminas), draudimo taikymo trukmė ir rekomendacijos, kaip nuteistasis turėtų elgtis, kad minėtas draudimas nelydimam išvykti iš bausmės atlikimo vietos jam nebūtų taikomas.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
NĖŠČIŲ MOTERŲ, VAIKŲ IKI TREJŲ METŲ TURINČIŲ MOTINŲ IR NUTEISTŲJŲ, KURIŲ VAIKAI AUGINAMI VAIKŲ GLOBOS ĮSTAIGOSE, LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO YPATUMAI
70 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, siuntimas į specialią bausmės atlikimo vietą ir laikymo joje sąlygos
1. Nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos, jei jos pageidauja pačios auginti savo vaikus, per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos konvojuojamos į bausmės atlikimo vietą, kurioje veikia vaikų (kūdikių) namai.
2. Moterys, kurios tapo nėščios bausmės atlikimo vietoje, perkeliamos į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmės atlikimo vietą.
3. Bausmės atlikimo vietoje, kurioje veikia vaikų (kūdikių) namai, moterims sudaromos sąlygos pačioms auginti ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai.
4. Kai bausmės atlikimo vietoje, kurioje veikia vaikų (kūdikių) namai, auginamiems nuteistųjų moterų vaikams sukanka treji metai arba kai nuteistosios nustoja juos prižiūrėti, šie vaikai perduodami vaikų tėvams (įtėviams), artimiesiems giminaičiams ar kitiems globėjams, o kai tokių nėra, – vaikų (kūdikių) globos įstaigoms.
71 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimas ne bausmės atlikimo vietos teritorijoje
1. Nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali leisti gyventi laisvės atėmimo vietų įstaigai ar pačioms šioms nuteistosioms priklausančiose arba jų nuomojamose netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose.
2. Atsižvelgiant į vaiko interesus, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas kasmet gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau, kaip iki vaikas bus pradėtas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios yra nuolat prižiūrimos ir, be kitų Kodekse nustatytų teisių, gali:
2) neribotai paskambinti telefonu, pasimatyti ir gauti perduodamų daiktų, neribojant jų perdavimo dažnumo;
4. Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios privalo užsiimti Kodekso 55 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta veikla.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų stebėjimas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.
6. Nuteistosios, kuriai per vienerius metus tris kartus buvo skirtos drausminė ir (ar) administracinė nuobaudos, teisė gyventi ne bausmės atlikimo vietos teritorijoje panaikinama ir ji perkeliama į bausmės atlikimo vietą toliau atlikti bausmės paprastojoje grupėje.
7. Tais atvejais, kai ne bausmės atlikimo vietos teritorijoje nuteistųjų auginami vaikai sulaukia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto amžiaus arba panaikinamas ar nepratęsiamas leidimas atlikti bausmę ne bausmės atlikimo vietos teritorijoje, nuteistųjų vaikų perdavimo klausimas sprendžiamas Kodekso 70 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.
72 straipsnis. Vaikų turinčių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, teisė rūpintis vaikų globos įstaigose gyvenančiais savo ikimokyklinio amžiaus vaikais
1. Tais atvejais, kai nuteistųjų ikimokyklinio amžiaus vaikai, kuriuos jie augino iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, nuteistiesiems pageidaujant turi būti apgyvendinami vaikų globos įstaigose ir, jeigu yra galimybė, – vietovės, kurioje yra bausmės atlikimo vieta, vaikų globos įstaigose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji, kurių ikimokyklinio amžiaus vaikai gyvena vietovės, kurioje yra bausmės atlikimo vieta, vaikų globos įstaigose, turi teisę kasdien iki dviejų valandų pasimatyti su savo vaikais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Į pasimatymo laiką neįskaitomas krūtimi maitinančioms motinoms skirtas vaikų maitinimo laikas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
SAUGUMO VALDYMAS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOSE
73 straipsnis. Saugumo užtikrinimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose
1. Bausmės atlikimo vietose užtikrinamas dinaminis saugumas, nustatytas Kodekso 25 straipsnio 4 dalyje.
2. Bausmės atlikimo vietose naudojamos laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos inžinerinės ir techninės priemonės, nuteistųjų, jų turimų ar jiems perduodamų daiktų, taip pat jų gyvenamųjų ir kitų bendro naudojimo patalpų kratos ir apžiūros atliekamos laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka. Nuteistiesiems pranešama apie inžinerines ir technines priemones, kurios gali kelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai.
3. Nuteistieji, atliekantys bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, laikomi rakinamose gyvenamosiose patalpose. Nuteistųjų užrakinimo gyvenamosiose patalpose tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
4. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka užtikrinama, kad uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų teritorijos nepatektų į judriojo ryšio tinklų aprėpties zoną.
5. Vidaus reikalų ministro ir teisingumo ministro nustatytais atvejais ir tvarka laisvės atėmimo vietų įstaiga, vykdydama laisvės atėmimo bausmę, gali pasitelkti Viešojo saugumo tarnybą ir policiją.
6. Į bausmės atlikimo vietą įeinantys ir iš jos išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, teisėjus, tikrinami laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat tikrinamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės. Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į bausmės atlikimo vietą įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktai bei drabužiai. Įėjimo į bausmės atlikimo vietas ir išėjimo iš jų tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
74 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymas atskirai
1. Nuteistieji atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi:
2. Kartu su nepilnamečiais nuteistaisiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiais, jei pagal Kodekso 31 straipsnio 1 dalį jų nėra pagrindo perkelti jų į kitą bausmės atlikimo vietą.
75 straipsnis. Laikinas laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo izoliavimas
Nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio teisės aktų pažeidimui ir būtina tokį pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonioms valandoms izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų, iki bus priimtas sprendimas dėl šio nuteistojo laikymo sąlygų.
76 straipsnis. Saugumo užtikrinimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose esant ypatingoms situacijoms
1. Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę iki vieno mėnesio sustabdyti:
1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu);
2. Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę, pranešęs teisingumo ministrui, laikinai, bet ne ilgiau kaip iki tada, kai bus atšaukti valstybės lygio ekstremalioji situacija, karantinas arba nepaprastoji padėtis, visose bausmės atlikimo vietose arba dalyje jų sustabdyti arba apriboti:
2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu);
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMES ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIMAS
77 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų skatinimo priemonės
Už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios skatinimo priemonės:
3) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;
4) leidimas iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais arba švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais;
78 straipsnis. Skatinimo priemonių skyrimo laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tvarka
1. Kodekso 77 straipsnyje nurodytas skatinimo priemones nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas.
2. Konkreti skatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ji galėtų padaryti.
3. Skiriant Kodekso 77 straipsnio 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę, nuteistajam panaikinama viena jo turima drausminė nuobauda.
4. Skiriant Kodekso 77 straipsnio 2 punkte nustatytą skatinimo priemonę, nustatoma pailginto pasivaikščiojimo trukmė ir šios priemonės taikymo trukmė, kuri negali būti ilgesnė kaip trys mėnesiai.
5. Kodekso 77 straipsnio 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė gali būti skiriama tik nuteistiesiems, kurie pagal Kodeksą turi teisę įsigyti asmeninių daiktų. Skiriant šią skatinimo priemonę nustatoma ir jos taikymo trukmė, kuri negali būti ilgesnė kaip trys mėnesiai.
6. Kodekso 77 straipsnio 4 punkte nurodyta skatinimo priemonė gali būti skiriama tik nuteistiesiems, kurie pagal Kodeksą turi teisę laikinai išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Nepilnamečiams nuteistiesiems, kuriems paskirta Kodekso 77 straipsnio 4 punkte nurodyta skatinimo priemonė, leidžiama iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos tik su artimaisiais giminaičiais arba globėjais (rūpintojais) ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis arba laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojais.
79 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų drausminimo priemonės
1. Nuteistieji, nevykdantys šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas:
1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių;
2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);
2. Nuteistiesiems, nevykdantiems Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos arba nesilaikantiems Kodekso 50 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nustatytų draudimų, taip pat nuteistiesiems, kuriems iki šio pažeidimo padarymo tris kartus per vienerius metus buvo skirtos administracinė ir (ar) drausminė nuobaudos, gali būti skiriama drausminė nuobauda – jų izoliavimas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.
80 straipsnis. Drausminimo priemonių skyrimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarka
1. Kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas.
2. Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
4. Drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.
5. Paskirta drausminė nuobauda pradedama vykdyti tuoj pat, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos. Drausminė nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, išskyrus Kodekso 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą, nebevykdoma.
6. Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta Kodekso 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda, asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba jų turi nepakankamai, kad būtų iš karto sumokėta paskirta įmoka į fondą, Kodekso 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda laikoma įvykdyta, kai iš nuteistojo asmeninės sąskaitos laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaito šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas.
7. Nėščioms ir vaikų iki trejų metų turinčioms nuteistosioms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti izoliuojami, Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta drausminė nuobauda neskiriama, o jeigu buvo paskirta, – nevykdoma.
8. Nuteistasis turi teisę Kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą. Skundo padavimas drausminės nuobaudos vykdymo nesustabdo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba ją panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
9. Jeigu nuteistajam per tris mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – per du mėnesius nuo drausminės nuobaudos įvykdymo dienos nepaskiriama nauja drausminė nuobauda, jis laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų.
81 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų izoliavimo sąlygos
1. Nuteistieji, atliekantys Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, laikinai atleidžiami nuo darbinės veiklos. Jie neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina Kodekso 42 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems leidžiamų įsigyti ir (ar) turėti drabužių ir avalynės, higienos priemonių ir kitų asmeninių daiktų sąrašus bei jų kiekį nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, spaudos leidinius ir kitą literatūrą, kasdien po vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas pasivaikščioti.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TERMINUOTO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOS
82 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai
1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį:
1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;
2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo bei nukreipimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą vykdymo pradžios yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės.
3. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, taip pat tuos, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad ją sumažintų, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, bei nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jiems taikoma intensyvi priežiūra.
4. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
5. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, taip pat tiems, kuriems paskirta Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta drausminė nuobauda, bei nuteistiesiems, bausmės atlikimo metu padariusiems administracinį nusižengimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas, iki jie bus perkelti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir įvykdys Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytas drausminę bei (ar) administracinę nuobaudas ar administracinio poveikio priemonę, ir tris mėnesius nuo minėtų sąlygų atsiradimo.
6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko Lygtinio paleidimo komisija.
7. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
83 straipsnis. Atvejai, kada lygtinis paleidimas netaikomas
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas:
1) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
2) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;
3) asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu;
84 straipsnis. Lygtinio paleidimo komisijos (komisijų) sudarymas
1. Sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių Lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Lygtinio paleidimo komisijos nariais asmenys skiriami dvejų metų laikotarpiui.
2. Lygtinio paleidimo komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Lygtinio paleidimo komisijos nariais paskirti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių.
85 straipsnis. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka
1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu.
2. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Jeigu Lygtinio paleidimo komisijai svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą paaiškėja Kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, laisvės atėmimo vietų įstaiga raštu apie tai praneša Lygtinio paleidimo komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda Kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui.
3. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus nutarimą Kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šio nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus Kodekso 86 straipsnyje nustatytam Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat tuo atveju, jei šis nutarimas nebuvo apskųstas, jo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įteikiamas laisvės atėmimo vietų įstaigai, kuri, suėjus Kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos.
4. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas Kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o jo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla.
5. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus nutarimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos.
86 straipsnis. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų apskundimas
1. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui.
87 straipsnis. Sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka
1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kartu su teismo nutarties nuorašu, paleidžia jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia probacijos tarnybai.
3. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, lygtinai paleidusi nuteistąjį pagal Kodekso 82 straipsnio 3 dalį, teismo nuosprendį su patvarkymu pateikia probacijos tarnybai.
4. Laisvės atėmimo vietų įstaigos ir probacijos tarnybos direktorių nustatyta tvarka probacijos tarnybai sudaromos sąlygos dalyvauti nuteistąjį rengiant lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir užtikrinama, kad lygtinai paleistam nuteistajam intensyvi priežiūra ir probacija būtų pradėta vykdyti nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos momento.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
LAISVĖS ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS BAUSMĖS PAKEITIMAS TERMINUOTO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSME
88 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarka
1. Ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį bei kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes ją atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma. Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar pašalinta iš dalies, teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimą. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla.
4. Jeigu teismas atsisako pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pakartotinai teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams nuo nutarties atsisakyti pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
IŠ DALIES ATIDĖTO TERMINUOTOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS VYKDYMO PANAIKINIMAS
89 straipsnis. Iš dalies atidėto terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo panaikinimo tvarka
1. Jeigu terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį, nusikalstamo elgesio rizika padidėja ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, teismas laisvės atėmimo vietų įstaigos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
2. Teikimą panaikinti iš dalies atidėtą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismui pateikia laisvės atėmimo vietų įstaiga. Kartu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame teikime turi būti nurodyti duomenys apie nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir šios rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu, individualiame resocializacijos plane nustatytų priemonių vykdymą ir nuteistojo elgesį atliekant bausmę, taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei nurodytos priežastys, dėl kurių nusikalstamo elgesio rizika padidėjo atliekant bausmę.
VIII SKYRIUS
AREŠTO IR LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMES ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMAS
90 straipsnis. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra
1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai.
3. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba.
4. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
5. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą.
6. Visos atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nuteistieji, turintys teisę nelydimi išvykti iš bausmės atlikimo vietos, turi teisę jiems reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
91 straipsnis. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymas
1. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali vykdyti kartu su kitomis įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis medicinines, psichologines ar socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems tabaką, alkoholį, narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (toliau – priklausomybių ligų centrai). Priklausomybių ligų centrai bausmių atlikimo vietoms padeda rengti adaptuotas priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir resocializacijos metodikas, ir gali jose vykdyti švietėjišką ir kitas veiklas, padedančias mažinti nuteistųjų sergamumą ir mirtingumą dėl priklausomybės ligų.
IX SKYRIUS
AREŠTO IR LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMES ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ APRŪPINIMAS
92 straipsnis. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų buities poreikių užtikrinimo sąlygos
1. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos higienos normas atitinkančios gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
2. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji, išskyrus atliekančius arešto bausmę, atsisakiusius užsiimti jiems pasiūlyta darbine veikla ir drausmės grupėje laikomus nuteistuosius, taip pat Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę).
3. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji dėvi savo drabužius ir avalynę, o jeigu jų neturi, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka yra nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.
4. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji, Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekantys nuteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka aprūpinami nemokamai.
5. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai yra įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
6. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms nuteistosioms pagal gydytojo išvadą leidžiama gauti perduodamų maisto produktų. Jų svorį ir perdavimo periodiškumą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
7. Jei nėra sudarytų sąlygų nuteistiesiems savarankiškai naudotis skalbyklos paslaugomis, ne rečiau kaip kartą per savaitę jiems turi būti sudarytos sąlygos gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) bei apatinius drabužius. Nuteistiesiems pageidaujant turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, bet ne dažniau kaip du kartus per mėnesį.
8. Laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantys nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis apsirūpina patys ir savarankiškai naudojasi kirpyklos teikiamomis paslaugomis. Šių nuteistųjų, kurie atlieka Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
9. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems ir jokių pajamų negaunantiems nuteistiesiems, išskyrus Kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali būti leidžiama nemokamai paskambinti telefonu ar siųsti laiškus artimiesiems.
VI DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
X SKYRIUS
BAUSMĖS VYKDYMO PABAIGA
93 straipsnis. Bausmės vykdymo nutraukimo pagrindai
1. Bausmės vykdymo nutraukimo pagrindai yra:
2) aukštesnės instancijos teismo sprendimas panaikinti nuosprendį (nutartį), kuriuo buvo paskirta bausmė;
94 straipsnis. Nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos
1. Pasibaigus arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo terminui ir Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmojoje pusėje, o kitais pagrindais – dieną, kurią laisvės atėmimo vietų įstaigoje gaunami reikiami dokumentai.
2. Mėnesiais skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu minėtas mėnuo tokios dienos neturi, – paskutinę to mėnesio dieną.
3. Jeigu bausmės laikas pasibaigia ar sueina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminas pagal Kodekso 82 straipsnio 3 dalį poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.
4. Paleidžiamiems asmenims jų paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai.
95 straipsnis. Pagalbos priemonės iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleidžiamiems asmenims
1. Paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmenys (išskyrus paleidžiamus asmenis, kurių asmeninėse sąskaitose yra daugiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio lėšų), jiems pageidaujant, aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Paleidžiami neįgalūs asmenys gali būti už valstybės lėšas parvežami į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią jų gyvenamąją vietą, o paleidžiami sergantys asmenys, kuriems reikalingos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, – į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
3. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių ir (ar) avalynės bei lėšų jiems įsigyti, jais aprūpinami nemokamai.
4. Kai paleidžiamas laisvės atėmimo bausmę atlikęs asmuo, kuriam reikalinga socialinė pagalba, laisvės atėmimo vietų įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka bendradarbiauja su savivaldybės, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, administracija, kitomis įstaigomis ir organizacijomis bei patikimais savanoriais, kad paleistam asmeniui galėtų būti laiku suteikta socialinė ir kita reikalinga pagalba. Šiam tikslui įgyvendinti laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo savivaldybės, kurios teritorijoje nuteistasis planuoja gyventi išėjęs į laisvę, administracijai, kitoms įstaigoms ir organizacijoms bei patikimiems savanoriams iš anksto pateikti informaciją apie nuteistojo, kurį planuojama paleisti, įgyvendintas resocializacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą informaciją, reikalingą kitai pagalbai paleidžiamam nuteistajam organizuoti.
96 straipsnis. Pranešimas nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos
Jeigu laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar jo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ji privalo apie tai jam pranešti. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios jam gali būti taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki šio paleidimo dienos. Tais atvejais, kai nuteistasis iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti paleidžiamas tuojau po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nukentėjusiajam pranešama iš karto, kai tik nuteistasis paleidžiamas į laisvę arba kai jis pabėga iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
XI SKYRIUS
BAUSMĖS ATLIKIMO METU VALSTYBEI IR KITIEMS ASMENIMS PADARYTOS TURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMAS
97 straipsnis. Viešųjų darbų bausmės ir laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu padarytos žalos atlyginimas
Žala, kurią nuteistasis, atlikdamas viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę, padaro ją vykdančiai įstaigai arba sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitai įstaigai ir organizacijai, kurioje ta bausmė yra atliekama, taip pat žala, kurią nuteistajam, jam atliekant viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmę, padaro sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų arba kita įstaiga ar organizacija, kurioje atliekama tokia bausmė, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
98 straipsnis. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas
1. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji privalo atlyginti visą bausmės atlikimo metu valstybei padarytą turtinę žalą.
2. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškomas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno motyvuotu nutarimu, jeigu jos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo išieškojimą nuteistajam pranešama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas iš arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų išieškomas Civilinio proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.
99 straipsnis. Žalos, atsiradusios dėl bausmę atliekančio nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, arba tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimas
XII SKYRIUS
BAUSMIŲ VYKDYMO ĮSTAIGŲ PAREIGŪNŲ IR ANSTOLIŲ VEIKSMŲ IR JŲ PRIIMTŲ SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
100 straipsnis. Bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka
1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
3. Baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdančių antstolių veiksmai ir sprendimai skundžiami antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
bausmių vykdymo kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius iki 2022 m. gruodžio 31 d., o Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius ir Lietuvos probacijos tarnybos direktorius – iki 2023 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Lietuvos probacijos tarnybos direktorius ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius, prieš priimdami arba keisdami šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstytame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, suderina juos su Lietuvos Respublikos teisingumo ministru.
4. Iki bus priimti šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktai, laisvės atėmimo vietų įstaiga taiko įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymu, priimtus iki šio įstatymo įsigaliojimo.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji:
1) atliekantys laisvės atėmimo bausmę kalėjimo paprastojoje arba drausmės grupėje, įsigaliojus šiam įstatymui, atitinkamai laikomi atliekančiais bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastojoje arba drausmės grupėje;
2) atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namų lengvojoje, paprastojoje arba drausmės grupėje, įsigaliojus šiam įstatymui, atitinkamai laikomi atliekančiais bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvojoje, paprastojoje arba drausmės grupėje;
6. Atvirose kolonijose bausmes atliekantys nuteistieji, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo gyveno šalia atviros kolonijos su savo šeimomis, įsigaliojus šiam įstatymui, iki bus paleisti iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos arba perkelti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 7 dalį, gali toliau gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje.
7. Sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų perkėlimo iš lengvosios grupės į paprastąją grupę arba iš paprastosios grupės į drausmės grupę pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 36 straipsnį, klausimą dėl bausmės atlikimo sąlygų griežtinimo nuteistiesiems pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnį, taip pat klausimą dėl teisės nuteistosioms gyventi ne bausmės atlikimo vietos teritorijoje panaikinamo pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Bausmių vykdymo kodekso 71 straipsnį, vertinamos tik tos drausminės ir administracinės nuobaudos, kurios nuteistiesiems buvo paskirtos įsigaliojus šiam įstatymui.