Projektas XIIP-1204(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTINĖMS MAŽUMOMS IR BENDRIJOMS PRIKLAUSANČIŲ ASMENŲ TEISIŲ IR LAISVIŲ APSAUGOS
ĮSTATYMAS
2014 m. d. Nr.
Vilnius
1. Tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo tikslas – reglamentuoti Konstitucijos 37 straipsnyje nustatytos piliečių, save priskiriančių tautinėms bendrijoms, teisės puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius įgyvendinimą ir apsaugą, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas ir valstybės įsipareigojimus sudaryti tautinėms bendrijoms (mažumoms) sąlygas, būtinas, kad tautinėms bendrijoms (mažumoms) save priskiriantys asmenys galėtų išlaikyti ir puoselėti savo tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą.
1.Tautinė (etninė) mažuma – istoriškai unikali senųjų Lietuvos gyventojų etninė grupė, kurios protėviai nuo seno gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, neturėdami pasaulyje savo tautinės valstybės už Lietuvos ribų, visiškai integravosi į Lietuvos visuomenę, vienijama protėvių kalbos, kultūros, religijos, tradicijų ar papročių savitumo, kuriuos jie siekia gaivinti, išsaugoti bei puoselėti.
2. Tautinė (etninė) bendrija – Lietuvos Respublikos piliečių ir ilgalaikių nuolatinių gyventojų etninė grupė, kuriai priklausantys asmenys yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, turėdami už Lietuvos ribų savo tautinę valstybę, su kurios tituline tauta juos vienija gimtosios kalbos, kultūros, religijos ar tradicijų savitumai ir kuriuos jie siekia išsaugoti bei puoselėti.
3. Tautinei mažumai ar bendrijai priklausantis asmuo – asmuo, kuris laisvu pasirinkimu save priskiria atitinkamai etninei grupei, su kuria jį sieja etniniai, kultūriniai, religiniai ar kalbiniai ryšiai.
4. Tautinės mažumos ar bendrijos kalba – tautinei mažumai ar bendrijai save priskiriančių asmenų gimtoji ar jų bendrai vartojama kalba, išskyrus valstybinę lietuvių kalbą ar jos tarmes.
5. Vietovė, kurioje kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija – miesto ar kaimo tipo gyvenvietė (išskyrus miestus), kurios teritorijoje nuolat ir gausiai gyvena tautinei mažumai ar bendrijai save priskiriantys asmenys.
3. straipsnis. Tautinėms mažumoms ir bendrijoms save priskiriančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos pagrindiniai principai ir normos
1. Tautinėms bendrijoms ar mažumoms priklausančių asmenų teisių įgyvendinimas grindžiamas lojalumo Lietuvos valstybei, pagarbos jos teritoriniam vientisumui, unitarinei valstybės sandarai, nacionaliniam suverenumui ir pilietinės bendruomenės stiprinimui, valstybinei kalbai, lietuvių tautos kultūrinėms tradicijoms ir papročiams principais.
2. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teises ir laisves, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
3. Tautinėms bendrijai priklausančių ar tautinei mažumai save priskiriančių asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, numatytos Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, šiame ir kituose įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose nelaikomos neteisėtomis privilegijomis ar diskriminacija.
4. Tautinei mažumai ar bendrijai priklausantys asmenys, naudodamiesi savo laisvėmis ir teisėmis, privalo nepažeisti kitų žmonių teisių, visų pirma asmenų, kurie priklauso kitoms tautinėms mažumoms ar bendrijoms, taip pat asmenų, kurie priklauso lietuvių tautinei daugumai.
5. Valstybė pripažįsta kiekvienos tautinės mažumos ar tautinę bendrijos lygiateisiškumą su atitinkamomis kitomis tautinėmis mažumomis ar tautinėmis bendrijomis, nepriklausomai nuo joms priklausančių asmenų etninių grupių dydžio.
6. Vyriausybė, esant objektyviai pagrįstoms aplinkybėms, atspindinčioms diskriminacines, izoliacines ar segregacines tautinių mažumų ir bendrijų politikos tendencijas, teisės aktų nustatyta tvarka imasi reikiamų priemonių visapusiškai ir veiksmingai užtikrinti tautinei mažumai ir daugumai save priskiriančių asmenų lygybei visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse.
4 straipsnis. Asmenų priklausymas tautinei mažumai ar bendrijai
1. Kiekvienas Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo laisvai pasirenka, ar priklausyti tautinei mažumai ar bendrijai.
2. Niekas prieš jo valią negali būti priskiriamas ar verčiamas priklausyti tautinei mažumai ar tautinei bendrijai, įrodinėti, viešai deklaruoti ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai ar bendrijai.
3. Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai ar bendrijai priklausančiu asmeniu, taip pat kaip su tautinės mažumos ar bendrijos įsteigtos organizacijos nariu ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.
5 straipsnis. Pagrindinės tautinėms mažumoms ar bendrijoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės
1. Įstatymų nustatyta tvarka tautinėms mažumoms ar bendrijoms priklausantiems asmenims užtikrinama:
2) teisė mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka;
3) teisė steigti ir tvarkyti savo pačių privačias švietimo įstaigas, teikiančias valstybės nustatytas ugdymo programas; naudojimasis šia teise nesietinas su valstybės finansiniais įsipareigojimais;
5) teisė išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios, atlikti tautinės mažumos ar bendrijos narių kalba religines apeigas ir nacionalinius ritualus;
6) teisė greta Lietuvos valstybės simbolikos naudoti savo tautinę simboliką, išskyrus tą, kuri gali skatinti tautinę nesantaiką;
2. Lietuvos Respublika tautinėms mažumoms ar bendrijoms priklausantiems asmenims garantuoja kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytas teises ir laisves, įgyvendinamas teisės aktuose nustatyta tvarka.
1. Kiekvienas tautinei mažumai ar bendrijai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti gimtąją kalbą, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime.
2. Vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, jai save priskiriantys asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą ir jeigu tai atitinka realų poreikį, gali žodžiu kreiptis į vietos įstaigas ir organizacijas savo gimtąja kalba, o kai įstaigos ar organizacijos tarnautojas moka tą kalbą – gauti atsakymą žodžiu. Kartu vietos įstaigos ir organizacijos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina besikreipiantiems atsakymus raštu ir raštvedybą tvarko valstybine kalba. Vietos įstaigų ir organizacijų tarnautojai, jeigu jie patys priklauso tautinei mažumai ar bendrijai, tarnybos santykiuose visais atvejais privalo laikytis valstybinės kalbos pirmenybės ir besikreipiantiems kitiems asmenims negali primesti tarnybinio bendravimo tautinės mažumos ar bendrijos kalba.
3. Visoje Lietuvos teritorijoje, neišskiriant nei vietovių, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, oficialieji vietovardžiai valstybės valdymo sistemoje, įskaitant vietovių ir geografinių objektų ir gatvių pavadinimus, nėra informaciniai užrašai ir naudojami tik valstybine kalba. Jie negali būti verčiami į tautinės mažumos (bendrijos) kalbą ar dubliuojami ta kalba, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
4. Tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka greta valstybinės kalbos gali būti vartojami ir tautinės mažumos ar bendrijos kalba, jeigu ji turi lotynišką raidyną. Šioje dalyje nustatyti papildomi tautinės mažumos ar bendrijos kalba pavadinimai yra neoficialūs, Vyriausybės nustatyta tvarka naudojami kaip vietiniai informaciniai užrašai, kurie negali būti vartojami savarankiškai.
7 straipsnis. Tautinių mažumų ir bendrijų kultūros vertybių apsauga
8 straipsnis. Tautinėms mažumoms ar bendrijoms priklausančių asmenų švietimas
1. Asmenims, priklausantiems tautinei mažumai ar bendrijai, sudaromos sąlygos Lietuvos valstybės ir savivaldybių ikimokyklinėse ir bendrojo ugdymo mokyklose mokytis gimtosios kalbos arba Švietimo įstatymo nustatyta tvarka mokytis dvikalbiu mokymosi būdu, mokymąsi derinant gimtąja ir valstybine kalba.
2. Vietovėje, kuriose negausiai gyvena asmenys, priklausantys tautinei mažumai ar bendrijai, gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose gimtosios kalbos gali būti mokomasi kaip dalyko, gimtosios kalbos mokymuisi gali būti steigiamos papildomo ugdymo grupės, taip pat sekmadieninės mokyklos, jeigu yra realus poreikis ir galimybės, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo procesas vykdomas kita kalba.
9 straipsnis. Valstybės politikos tautinių mažumų ir bendrijų srityje įgyvendinimas
1. Valstybės politiką tautinių mažumų ir bendrijų srityje įgyvendina ir prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lygių galimybių kontrolierius.
2. Siekiant koordinuoti tautinių mažumų ir bendrijų politikos įgyvendinimą, Vyriausybės nustatyta tvarka sudaroma dvišalė Vyriausybės ir tautinių mažumų ir bendrijų komisija (toliau – Komisija). Jos nuostatus Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu tvirtina Vyriausybė.
3. Komisija yra Vyriausybės patariamoji institucija, padedanti įgyvendinti tautinių mažumų ir bendrijų integracijos politiką valstybėje.
10 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.
11 straipsnis. Baigiamosios nuostatos