Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KINO ĮSTATYMO IX-752 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kino įstatymo IX-752 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos kino įstatymą IX-752 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KINO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Bendra filmo gamyba – filmo gamyba dalyvaujant Lietuvos ir užsienio filmo gamintojams, įpareigotiems bendros gamybos sutarties, sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais.
2. Filmas – garso ir vaizdo kūrinys, kurį sudaro juostoje ar kitoje laikmenoje nuosekliai užfiksuoti temos susieti vaizdai ir kuris skirtas atkurti bet kokiomis techninėmis priemonėmis ir rodyti.
3. Filmo gamintojas – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys, kurie verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingi už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo gamybos procesą.
4. Filmo gamyba – filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu filmuojant pagal scenarijų, kalendorinį darbų planą ir laikantis sąmatos yra sukuriamas filmas.
6. Filmo rodymas – filmo pateikimas žiūrovams (viešas atlikimas) bet kokiomis techninės įrangos priemonėmis kino teatruose ir kitose viešosiose vietose, per televiziją ar kitomis medijos priemonėmis.
7. Filmo sklaida – filmo kūrybinio sumanymo (scenarijaus, sinopsio, idėjos aprašymo ir pan.) ir (ar) filmo, jo bendraautorių ir gamintojų pristatymas kino festivaliuose, forumuose, retrospektyvose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose.
8. Filmo padarymas viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) – filmo, išskyrus filmus, kurie yra viešo naudojimo kompiuterių tinkle (internete) viešai skelbiamų televizijos programų sudėtinė dalis, viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
9. Filmų rodytojas – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys, kurie verčiasi filmų rodymu kino teatruose ar kitose erdvėse.
10. Kinas – kultūros sritis, apimanti kūrybinę ir gamybinę kino veiklą, filmų platinimą, jų rodymą, sklaidą, kino kultūros sklaidos projektus, kino paveldo apsaugą ir kino teatrų veiklą.
11. Kino kultūros sklaidos projektas – projektas, skirtas kiną populiarinti – viešinti kino leidiniuose, specializuotose interneto svetainėse, edukacinei bei kitai veiklai, puoselėjančiai kino meną.
12. Kino paveldas – Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoma, dokumentuojama ir naudojama originali nacionalinių filmų medžiaga, su filmo gamyba susiję dokumentai (scenarijus, filmavimo ar aktorių atrankos kadrai, nuotraukos, plakatai ir kt.) ir kitos išliekamąją vertę turinčios kino priemonės.
13. Kino priemonės – žaliavos, rekvizitas, paviljonai, techninė įranga (įrenginiai, aparatūra, techniniai prietaisai, jų atsarginės dalys) ir kitos priemonės, naudojamos filmams gaminti, tiražuoti, platinti, saugoti ir rodyti, taip pat su filmo gamyba susiję dokumentai (scenarijus, filmavimo ar aktorių atrankos kadrai, nuotraukos, plakatai ir kiti dokumentai).
14. Kino projektas – kino sumanymo įgyvendinimo planas, teikiamas, siekiant gauti kino valstybinį finansavimą parengiamiesiems nacionalinių filmų darbams, nacionalinių filmų gamybai, sklaidai, platinimui, rodymui, kino paveldui kaupti, išsaugoti ir rodyti bei kino kultūros sklaidos projektams.
16. Kino valstybinis finansavimas – valstybės politiką kino srityje įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos kinui teikiama valstybės pagalba iš valstybės biudžeto lėšų.
17. Lietuvos filmo gamintojas – filmo gamintojas – fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis arba kitas fizinis asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
18. Originali filmo medžiaga – filmui kokybiškai atgaminti ir tiražuoti būtina ir ilgalaikiam saugojimui tinkama medžiaga (fotocheminio pagrindo laikmenų filmo – vaizdo ir garso negatyvai arba tarpiniai pozityvai su garso takeliu arba be jo; ne fotocheminio pagrindo laikmenų filmo – sinchroninio vaizdo ir garso skaitmeninė medžiaga, iš kurios buvo pagaminta kokybiškam rodymui skirta kopija).
19. Parengiamieji filmo darbai – filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu sukuriamas scenarijus, įsigyjamos teisės naudoti kūrinius, gretutinių teisių objektus ir archyvinę medžiagą, sudaroma kūrybinė grupė, surandami investuotojai ir partneriai bei atliekami kiti iki filmo gamybos būtini darbai.
20. Pornografinis filmas – filmas, kurio pagrindinis tikslas – atvirai ir detaliai vaizduoti lytinį aktą, lytinius organus, tuštinimąsi, masturbaciją arba lytinius iškrypimus (pedofiliją, sadizmą, mazochizmą, zoofiliją, nekrofiliją ir kitus iškrypimus).
21. Smurtinis filmas – filmas, kuriame detaliai rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks skausmą, diskomfortą sukeliantis ar kitokią (fizinę, psichologinę, turtinę) žalą žmonėms ar gyvūnams darantis elgesys, taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgaujamasi tuo.
22. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas), Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas), Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas).
3 straipsnis. Nacionalinis filmas
1. Filmas laikomas nacionaliniu filmu, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
1) filmo gamintojas, kuriam priklauso didžiausias finansinis įnašas filme, yra Lietuvos filmo gamintojas;
2) filmo režisierius, scenarijaus ar adaptuoto literatūros kūrinio autorius arba vieno iš pagrindinių vaidmenų atlikėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise;
II SKYRIUS
VALSTYBINIS KINO VALDYMAS
4 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija
III SKYRIUS
KINO FINANSAVIMAS
5 straipsnis. Kino finansavimas ir lėšos
6 straipsnis. Kino valstybinis finansavimas
1. Kino valstybinis finansavimas sudaromas iš valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtas programas.
7 straipsnis. Kino valstybinio finansavimo kriterijai
1. Kino valstybinis finansavimas skiriamas kino projektui, jeigu jis atitinka bent du kultūrinius kriterijus:
1) filmo scenarijus ar pagrindinė tema yra paremti Lietuvos ar Europos kultūros, istorijos, religijos, mitologijos ar visuomenės gyvenimo įvykiais;
2) filmas pasakoja apie žinomą Lietuvos ar Europos kultūros, istorijos, religijos, visuomenės asmenybę, mitologinį veikėją;
4) filmas įprasmina svarbias Lietuvos ar Europos vertybes: kultūrų ir religijų įvairovę, žmogaus teises ir pilietiškumą, demokratiją ir solidarumą, mažumų teises ir toleranciją, pagarbą kultūros ir šeimos tradicijoms;
2. Kino valstybinis finansavimas skiriamas kino kultūros sklaidai, jeigu jos objektas yra nacionaliniai filmai ir (ar) veiklos, puoselėjančios nacionalinio kino meną.
3. Kino valstybinis finansavimas skiriamas kaupti kino paveldą, jį išsaugoti ir rodyti, jeigu jų objektas yra originali filmo medžiaga arba medžiaga, iš kurios galima atkurti filmą, jeigu tokie filmai atitinka bent du šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.
4. Kino valstybinis finansavimas neskiriamas:
3) televizijos programoms bei daugiaserijinio filmo serijoms, kurios negali būti kvalifikuojamos kaip atskiras filmas;
8 straipsnis. Kino valstybinio finansavimo pagrindai ir sąlygos
1. Kino valstybinis finansavimas negali viršyti kultūros ministro nustatytų didžiausių galimų kino valstybinio finansavimo sumų.
2. Kino valstybinis finansavimas skiriamas tik juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams arba fiziniams asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – juridiniai ir fiziniai asmenys), kurių viena iš pagrindinių veiklos sričių yra:
3. Filmams, gaminamiems bendros filmų gamybos sąlygomis, teikiamas kino valstybinio finansavimo prioritetas.
4. Juridiniai ar fiziniai asmenys ne daugiau kaip 20 procentų filmo gamybai skirto kino valstybinio finansavimo gali panaudoti ne Lietuvos Respublikoje.
6. Vyriausybės įgaliota institucija pagal filmo gamybos projekto valstybinio finansavimo sutarties nustatytas sąlygas, kai valstybinis finansavimas siekia 50 ar daugiau procentų filmo gamybos biudžeto, atsižvelgiant į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, gali neatlygintinai naudoti filmą, kuriam buvo skirtas kino valstybinis finansavimas, kultūros ir švietimo tikslais.
7. Kino valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam ar fiziniam asmeniui, jeigu:
1) juridinio asmens vadovas ar fizinis asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo finansų sistemai, intelektinei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai;
2) juridinio asmens vadovas ar fizinis asmuo yra nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122, 127, 150, 184, 187, 192 ir 205 straipsniuose;
3) jis neatsiskaitė už gautą kino valstybinį finansavimą, kaip tai numatyta su Vyriausybės įgaliota institucija pasirašytoje valstybinio finansavimo sutartyje;
4) jis originalios nacionalinio filmo medžiagos neperdavė valstybės archyvams (kai turėjo tokią pareigą) pagal šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, – nuo paskutinės dienos, kurią medžiaga turėjo būti perduota;
8. Kino valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam asmeniui iki visiško vadovo ar fizinio asmens teistumo, dėl šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo, išnykimo ar panaikinimo.
9. Valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam ar fiziniam asmeniui dvejus metus nuo administracinės nuobaudos už šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytus administracinius nusižengimus paskyrimo juridinio asmens vadovui ar vyriausiajam buhalteriui ar fiziniam asmeniui dienos.
9 straipsnis. Ekspertai
1. Kino valstybiniam finansavimui gauti pateiktą kino projektą, vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio kino valstybinio finansavimo pagrindais ir sąlygomis, vertina ekspertų komisija, sudaryta atsižvelgiant į kino valstybinio finansavimo sritis, nustatytas šio įstatymo 6 straipsnyje, o nacionalinių filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų atvejais, atsižvelgiant ir į projektų kategorijas, nustatytas kultūros ministro patvirtintose kino valstybinio finansavimo taisyklėse.
2. Sprendimus dėl kino valstybinio finansavimo skyrimo, įvertinęs ekspertų komisijų išvadas, priima Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas.
3. Ekspertų komisijos sudaromos iš Lietuvos kino meno kūrėjų, profesionalių kino meno vertintojų, filmo gamintojų.
4. Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, suderinęs su kultūros ministru, nustato ekspertų komisijų skaičių, nuostatus, apmokėjimo tvarką ir personalinę sudėtį.
5. Ekspertų komisijos nariai turi veikti nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarybos nario pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir, esant privačių interesų konflikto grėsmei, nedelsdami informuoti apie tai Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovą ir nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo ar kitokio poveikio sprendimams, kurie sukelia interesų konfliktą.
10 straipsnis. Valstybės užsakymas
1. Valstybės užsakomas filmas yra Vyriausybės, o Vyriausybės pavedimu – kitos valstybės valdymo institucijos užsakomas pagaminti filmas.
11 straipsnis. Kino valstybinio finansavimo naudojimo priežiūra
2. Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas nustato kino valstybinio finansavimo kino projektų įgyvendinimo priežiūros tvarką ir būdus.
3. Atlikdama priežiūrą, Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti ir gauti dokumentus ir kitokią informaciją, patvariąsias laikmenas, kurios turi ar gali turėti reikšmės nustatant, ar teisingai naudojamas kino valstybinis finansavimas.
4. Jeigu nustatoma, kad kino valstybinis finansavimas naudojamas ne pagal paskirtį, nesilaikoma terminų ar kitų esminių valstybinio finansavimo sutarties sąlygų, Vyriausybės įgaliota institucija nutraukia su juridiniu ar fiziniu asmeniu sudarytą kino valstybinio finansavimo sutartį joje nustatyta tvarka.
5. Juridinis ar fizinis asmuo, Vyriausybės įgaliotai institucijai nutraukus sudarytą kino valstybinio finansavimo sutartį, privalo skirtą kino valstybinį finansavimą grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai per finansavimo sutartyje numatytą terminą.
6. Jeigu juridinis ar fizinis asmuo per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą kino valstybinio finansavimo negrąžina, kino valstybinis finansavimas išieškomas teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Jeigu šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyti apribojimai atsiranda arba paaiškėja po kino valstybinio finansavimo skyrimo ir jų neįmanoma pašalinti, kino projekto finansavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, finansavimo sutartis yra nutraukiama ir juridinis arba fizinis asmuo privalo skirtą kino valstybinį finansavimą grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai per kino valstybinio finansavimo sutartyje numatytą terminą. Negrąžintas kino valstybinis finansavimas iš juridinio ar fizinio asmens išieškomas teisės aktų nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
FILMŲ PLATINIMAS, RODYMAS IR PADARYMAS VIEŠAI PRIEINAMAIS KOMPIUTERIŲ TINKLAIS (INTERNETE)
12 straipsnis. Filmų platinimo, rodymo ir padarymo viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete) sąlygos ir priežiūra
1. Filmai Lietuvos Respublikoje gali būti platinami, rodomi ir padaromi viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete) Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka gavus autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų ar jų įgaliotų asmenų leidimą.
2. Juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę platinti filmus kino teatrams, privalo teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai jos nustatytos statistinių duomenų teikimo formos informaciją apie filmų rodymą.
3. Filmų, kurie padaromi viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete), viešam perdavimui ir informacijai, kuri skirta viešai pristatyti filmus, taikomos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
4. Šio įstatymo kino filmų viešo rodymo reikalavimų ir kino filmų registravimo Filmų registre tvarkos priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija, kurios įgalioti pareigūnai turi teisę patekti į tikrinamų juridinių ir fizinių asmenų naudojamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, turi teisę gauti informaciją, duomenis ar dokumentus, reikalingus šiai priežiūrai atlikti, taip pat turi teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš tikrinamų juridinių ir fizinių asmenų.
13 straipsnis. Filmų indeksavimas pagal žiūrovų amžiaus cenzą
1. Visi rodomi kino teatruose filmai turi būti indeksuojami pagal žiūrovų amžiaus cenzą šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Filmų indeksus pagal žiūrovų amžiaus cenzą filmams, kuriuos ketinama rodyti kino teatruose, suteikia Vyriausybės įgaliota institucija Filmų indeksavimo komisijos teikimu.
3. Filmų indeksavimo komisiją sudaro 7 nariai (švietimo ir mokslo, vaiko teisių apsaugos, psichologijos, kino meno sritis atstovaujantys specialistai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovas).
4. Filmų indeksavimo komisija filmus vertina pagal žiūrovų amžiaus cenzą atsižvelgdama į tai, ar filme pateikiamos:
5. Filmų indeksavimo komisijos sudėtį, nuostatus, kuriuose nustatomi filmų vertinimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą kriterijai, šios komisijos narių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir apmokėjimo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, suderinęs su kultūros ministru.
7. Dėl filmo indekso pagal žiūrovų amžiaus cenzą suteikimo juridinis arba fizinis asmuo, turintis teisę platinti filmą kino teatrams, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki pirmojo filmo rodymo kino teatre.
8. Asmuo, turintis teisę platinti filmą kino teatrams, pateikęs Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką filmui indeksuoti, Filmų indeksavimo komisijai rengia prašomo indeksuoti filmo peržiūrą.
9. Filmo indeksas pagal žiūrovų amžiaus cenzą suteikiamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po filmo peržiūros.
10. Pagal žiūrovų amžiaus cenzą nustatomi šie filmų indeksai:
2) „N-7“ – filmai, skirti žiūrovams nuo 7 metų. Jaunesni kaip 7 metų žiūrovai į šiuo indeksu pažymėtus filmus kino teatruose įleidžiami tik kartu su juos lydinčiais pilnamečiais asmenimis;
3) „N-13“ – filmai, skirti žiūrovams nuo 13 metų. Žiūrovai nuo 7 iki 13 metų į šiuo indeksu pažymėtus filmus kino teatruose įleidžiami tik kartu su juos lydinčiais pilnamečiais asmenimis;
11. Jeigu Filmų indeksavimo komisija nustato, kad filmas yra pornografinis arba smurtinis, filmo indeksas pagal žiūrovų amžiaus cenzą nesuteikiamas, filmas Filmų registre neregistruojamas ir negali būti rodomas ir platinamas Lietuvos Respublikoje.
12. Filmų rodytojai privalo laikytis šių kino filmų viešo rodymo reikalavimų:
2) indeksais „N-18“, „N-16“, „N-13“ ir „N-7“ pažymėtų filmų pristatymai (anonsai) nebūtų rodomi prieš filmus, kurie yra skirti jaunesniems negu pristatomų (anonsuojamų) filmų žiūrovams, ir po šių filmų;
13. Indeksas pagal žiūrovų amžiaus cenzą turi būti naudojamas visoje vaizdinėje ir garsinėje filmo reklaminėje medžiagoje.
14. Informacija apie Lietuvos Respublikoje filmams suteiktus indeksus skelbiama Filmų registre. Asmeniui, turinčiam teisę platinti filmą kino teatrams, pageidaujant, išduodamas filmo indekso išrašas.
15. Filmai, rodomi festivaliuose, seminaruose, retrospektyvose ir kituose visuomenės kultūriniams, meniniams, edukaciniams poreikiams tenkinti skirtuose renginiuose, šio straipsnio 7-11 dalyse nustatyta tvarka, neindeksuojami. Juos indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą pažymi renginių rengėjai, įvertinę filmus pagal Filmų indeksavimo nuostatuose, patvirtintose Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo įsakymu, išvardintus filmų vertinimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą kriterijus. Jeigu filmui indeksas pagal žiūrovų amžiaus cenzą Lietuvos Respublikoje yra suteiktas, tokį filmą renginių rengėjai privalo pažymėti Lietuvos Respublikoje jam suteiktu indeksu.
14 straipsnis. Filmų registras
2. Visi Lietuvos filmų gamintojų pagaminti, taip pat skirti rodyti kino teatruose ar padaryti viešai prieinamais kompiuterių tinkluose (internete) filmai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtus filmus, turi būti įregistruoti Filmų registre.
V SKYRIUS
LIETUVOS KINO PAVELDO APSAUGA
15 straipsnis. Lietuvos kino paveldo apsauga
1. Lietuvos kino paveldo kaupimą, saugojimą ir naudojimą koordinuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
2. Originali nacionalinių filmų medžiaga yra saugoma valstybės archyvuose. Filmo gamintojas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka nemokamai perduoda valstybės archyvams atgaminimui ir saugojimui tinkamą originalią nacionalinio filmo medžiagą, nekeičiant autorių ir gretutinių turtinių teisių turėtojo turimų teisių apimties. Valstybės archyvai originalią nacionalinių filmų medžiagą naudoja Dokumentų ir archyvų įstatyme, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, valstybės archyvų ir filmo gamintojo arba autorių ir gretutinių turtinių teisių subjekto (subjektų) sudarytoje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos bendros filmo gamybos filmui, jeigu bendros gamybos sutartyje, sudarytoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytomis sąlygomis, numatoma, kad originalią filmo medžiagą saugos kita sutarties šalis.
4. Nustatoma tokia originalios nacionalinio filmo medžiagos saugojimo tvarka:
1) originalią nacionalinio filmo medžiagą filmo gamintojas valstybės archyvams saugoti privalo perduoti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo filmo įregistravimo Filmų registre dienos;
5. Vyriausybės įgaliota institucija informaciją apie pagamintus nacionalinius filmus valstybės archyvams pateikia per 5 darbo dienas nuo filmo įregistravimo Filmų registre dienos.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Šio įstatymo 13 ir 14 straipsnių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo naujai indeksuojamiems pagal žiūrovų amžiaus cenzą ir registruojamiems Filmų registre filmams.
3. Filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą ir registravimo Filmų registre procedūros pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo baigiamos vykdyti pagal paraiškos filmui indeksuoti ir prašymo registruoti filmą pateikimo metu galiojusius teisės aktus.
4. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos pareigos nacionaliniams filmams, pagamintiems be kino valstybinio finansavimo, įsigalioja 2019 m. sausio 1 dieną.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su Vyriausybės įgaliota institucija pasirašytos valstybinio finansavimo sutartys dėl filmų parengiamųjų ir gamybos darbų, kino sklaidos ir platinimo projektų baigiamos vykdyti pagal teisės aktus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.