Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO Nr. VIII-238 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 nauja redakcija
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TOTALITARINIŲ OKUPACIJŲ IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu yra nusikaltimas;
atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai;
remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis;
konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti okupaciniai režimai neteisėti;
konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų fizinis ir dvasinis genocidas bei kiti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai buvo vykdomi okupacijų laikotarpiu;
konstatuodamas, kad 1940–1990 m. Lietuvoje įvairiomis formomis (karinėmis ir politinėmis) vyko pasipriešinimas (rezistencija) Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) ir Vokietijos okupacinėms valdžioms;
konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
pripažindamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo laisvės kovose arba tapo genocido, holokausto ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas;
siekdamas sudaryti sąlygas ištirti Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus, juos įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn genocido organizatorius bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus;
siekdamas išsaugoti, įamžinti tremties ir rezistencijos laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo ir Lietuvos gyventojų tremties istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga,
priima šį įstatymą.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras
1. Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.
3 straipsnis. Centro veiklos teisiniai pagrindai
Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro nuostatais.
ANTRASIS SKIRSNIS
CENTRO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
4 straipsnis. Centro uždaviniai
Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų
1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijų metais, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius.
5 straipsnis. Centro funkcijos
Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus:
a) formuoja šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo problematiką, sudaro ilgalaikes ir trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;
b) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, taip pat apie 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą;
c) renka, analizuoja ir apibendrina medžiagą apie pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus ir dalyvius bei pasipriešinimą 1990–1991 m. SSRS vykdytai agresijai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
d) skelbia mokslinę, informacinę, analitinę medžiagą, leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas;
e) sudaro karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo
1939–1990 m. okupacijų, bei karo nusikaltimų vykdytojų skaitmenines duomenų bazes, vardynus;
f) tiria archyvinę medžiagą ir teikia informaciją juridiniams ir fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
g) rūpinasi dokumentų, susijusių su genocidu ir rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
h) fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir represijų vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
i) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
2) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą:
a) dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
b) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir švietimo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, meno kūrinių, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, prieš tai suderinęs veiksmus su atitinkama užsienio valstybe;
d) dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir nuosekliu Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šiam memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
e) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
f) rengia siūlymus dėl valstybės mastu atmintinų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
g) rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;
h) rengia Lietuvos ir kitų šalių ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
i) rengia nuolatines ekspozicijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, taip pat kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
3) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
a) inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kitais klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;
b) teikia siūlymus dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar pakartotinio bylų tyrimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo ištirti šių asmenų bylas;
4) remdamasis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiuo tikslu organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis;
5) atlieka Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas;
6) dalyvauja su Centro veiklos sritimi ir uždaviniais susijusių tarptautinių institucijų veikloje, įgyvendina tarptautinius projektus bei programas;
7) dalyvauja šiuolaikinių karo nusikaltimų priežasčių, pasekmių ir padarinių tyrime, tarpinstitucinių komisijų veikloje;
TREČIASIS SKIRSNIS
CENTRO VALDYMAS
6 straipsnis. Centro valdymas
2. Centro padaliniai atlieka šiame įstatyme nurodytas funkcijas ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga.
3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Pretendentus į Centro generalinio direktoriaus vietą atviros atrankos būdu atrenka Taryba, kuri savo išvadoje dėl pretendento į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti Centro generaliniu direktoriumi. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų krypties studijų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 3 metų darbo, susijusio su Centro uždaviniais ir funkcijomis, stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
5. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius.
7. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
8. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų Seimas sprendžia tik tada, kai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.
10. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų.
12. Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas.
13. Institucijos prie Centro:
1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija; ši komisija teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
2) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas). Šį fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip 80 procentų iš valstybės biudžeto Fondui skirtų lėšų. Fondo nuostatuose nustatyta tvarka lėšos Fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų šaltinių.
7 straipsnis. Taryba, jos sudarymas
1. Taryba yra kolegialus organas, vykdantis Centro patariamąją ir priežiūros funkcijas. Taryba veikia Centro naudai, laikosi įstatymų, Centro nuostatų ir kitų teisės aktų. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybą sudaro: vienas Respublikos Prezidento paskirtas asmuo; du Seimo paskirti asmenys (vienas skiriamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, atranką vykdo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, dalyvaujant Žmogaus teisių komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui); vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas asmuo, vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos paskirtas asmuo; vienas Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos paskirtas asmuo, vienas Lietuvos muziejų asociacijos paskirtas asmuo; po vieną paskirtą asmenį iš Vilniaus Universiteto, Vytauto Didžiojo Universiteto, Klaipėdos Universiteto ir Lietuvos istorijos instituto. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų profesinę ar akademinę patirtį mokslo ar tarptautinės teisės srityse. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
3. Jeigu asmuo, paskirtas Tarybos nariu, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
4. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu, kai:
3) jis netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
5. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
6. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.
7. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Tarybos narių kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, visų Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.
8. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas ir organizacijas, paskyrusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
9. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Seimas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu.
8 straipsnis. Tarybos kompetencija, atskaitomybė
1. Taryba:
1) svarsto ir teikia siūlymus Centro ilgalaikiams strateginiams planams ir mokslinių tyrimų kryptims;
3) tvirtina Centro generalinio direktoriaus teikiamas Centro metines ataskaitas. Nepritarus Centro metinei ataskaitai, teikia Seimui ar Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai siūlymus dėl Centro veiklos gerinimo;
5) teikia pasiūlymus dėl Centro biudžeto, esant poreikiui, turi teisę gauti Centro finansines ataskaitas;
9 straipsnis. Tarybos posėdžiai
1. Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, – Tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu.
3. Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
CENTRO FINANSAVIMAS
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams
1. Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvų medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus. Genocido tyrimas ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi.