Projektas

Lietuvos respublikos

kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu,

2016 m. d. Nr.

Vilnius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.Šio įstatymo paskirtis – nustatyti kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu (toliau – kreditas), teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, kredito davėjo, kredito tarpininko ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę, vykdant šiame įstatyme numatytą veiklą.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas taikomas:

1) kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise;

2) kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teisę į žemės arba kito esamo ar projektuojamo nekilnojamojo turto nuosavybę;

3) sutartims, kurios sudaromos turint tikslą išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, tačiau kurios pagal turinį priskirtinos šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kredito sutartims.

2. Šis įstatymas netaikomas:

1) kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas ne kredito gavėjams;

2) kredito sutartims, pagal kurias darbdavys, kai kredito teikimo veikla yra nepagrindinė jo veikla, suteikia darbuotojams kreditą be palūkanų arba už mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros kredito kainos metinę normą, ir kurios nėra siūlomos visuomenei;

3) kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas be palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išskyrus tuos, kuriais padengiamos tiesiogiai su kredito užtikrinimu susijusios išlaidos;

4) sąskaitos kreditavimo sutartims, kai kreditas turi būti grąžintas per vieną mėnesį;

5) kredito sutartims, kurios yra sudaromos pagal susitarimą, pasiektą teisme arba viešojo administravimo institucijoje.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kredito sutartims, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, taikomi tik šio įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimai.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendra kredito gavėjo mokama suma – bendros kredito sumos ir bendros kredito kainos suma.

2. Bendra kredito kaina – kredito gavėjo išlaidos, susijusios su kreditu (palūkanos, komisinis atlyginimas, turto vertinimo išlaidos, kai toks vertinimas būtinas kreditui gauti), taip pat įkeisto nekilnojamojo turto draudimo išlaidos, jei privaloma sudaryti draudimo sutartį siekiant gauti kreditą arba taikyti kredito sutarčiai skelbiamas nuostatas ir sąlygas, mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir kredito lėšoms išmokėti, išlaidos ir bet kurios kitos su kredito sutartimi susijusios išlaidos, kurias kredito gavėjas turi sumokėti ir kurios yra žinomos kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, bet neįskaitant atlyginimo notarui ir netesybų už kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, ir kitų išlaidų, susijusių su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registravimu.

3. Bendra kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal kredito sutartį.

4. Bendros kredito kainos metinė norma – bendra kredito kaina, išreikšta metine bendros kredito sumos procentine dalimi. Šia metine norma visų būsimų arba esamų kredito davėjo arba paskolos davėjo įsipareigojimų (išmokėta kredito suma) dabartinė vertė prilyginama būsimų arba esamų kredito gavėjo įsipareigojimų (kredito įmokų ir mokesčių) dabartinei vertei.

5. Buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra:

1) kredito tarpininko, kai jis yra fizinis asmuo, veiklos vietos adresas;

2) kredito davėjo arba kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, registruota buveinė arba, jeigu pagal savo valstybės narės teisę kredito davėjas arba kredito tarpininkas registruotos buveinės neturi, – valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė.

6. Darbuotojas – fizinis asmuo, kuris:

1) dirba kredito davėjui, kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, tiesiogiai dalyvauja veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, arba palaiko ryšius su kredito gavėjais vykdant kredito teikimo veiklą, kuriai taikomas šis įstatymas;

2) tiesiogiai vadovauja šios dalies 1 punkte nurodytiems asmenims arba prižiūri jų darbą.

7. Fiksuotoji kredito palūkanų norma – kredito palūkanų norma, kuri nėra keičiama visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį.

8. Grupė – grupė kredito davėjų arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių, kurių finansinės ataskaitos turi būti sujungiamos siekiant parengti įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

9. Kintamoji kredito palūkanų norma – kredito palūkanų norma, kuri reguliariai arba pagal kredito sutartyje numatytas sąlygas ir terminus keičiama kredito sutarties galiojimo laikotarpiu.

10. Konsultacinės paslaugos – asmeninių rekomendacijų kredito gavėjui teikimo dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su kredito sutartimis, veikla, kuri yra atskira nuo kredito teikimo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito tarpininko veiklos, nurodytos šio straipsnio 19 dalyje.

11. Kreditingumo vertinimas – galimybės, kad bus vykdomi skoliniai įsipareigojimai, prisiimti sudarant kredito sutartį, vertinimas.

12. Kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą.

13. Kredito gavėjas – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.

14. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

15. Kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotuoju arba kintamuoju procentiniu dydžiu, taikomu išmokėtai kredito daliai.

16. Kredito sutarties ir kitų finansinių produktų ar paslaugų grupavimas (toliau – grupavimas) – kredito sutarties siūlymas arba pardavimas sujungus kredito sutartį ir kitus finansinius produktus ar paslaugas į grupę, kai kredito sutartis su kredito gavėju gali būti sudaroma ir atskirai, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis, nei siūloma sujungus kredito sutartį kartu su papildomomis paslaugomis į grupę.

17. Kredito sutarties ir kitų finansinių produktų ar paslaugų siejimas (toliau – siejimas) – kredito sutarties siūlymas arba pardavimas sujungus kredito sutartį ir kitus finansinius produktus ar paslaugas į grupes, kai kredito gavėjas negali atskirai sudaryti vien tik kredito sutarties.

18. Kredito sutartis – sutartis, pagal kurią kredito davėjas arba paskolos davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui kreditą atidėtojo mokėjimo, paskolos ar kito panašaus finansinio susitarimo forma.

19. Kredito tarpininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia ne kaip kredito davėjas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius arba notaras, ir kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pristato kredito gavėją kredito davėjui, kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį, mokamą pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma, atlieka bent vieną iš šių veiksmų:

1) pateikia arba siūlo kredito sutartį kredito gavėjui;

2) padeda kredito gavėjui atlikti kitus su kredito gavimu susijusius veiksmus prieš sudarant kredito sutartį, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;

3) kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro kredito sutartį su kredito gavėju.

20. Kredito užsienio valiuta sutartis – kredito sutartis, kai kreditas yra išreikštas kita valiuta negu:

1) valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas arba turi turto, iš kurių bus grąžinamas kreditas, arba

2) valstybės narės, kurioje kredito gavėjas nuolat gyvena, valiuta.

21. Papildoma paslauga – paslauga, kuri siūloma kredito gavėjui kartu su kredito sutartimi.

22. Paskirtasis atstovas – fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis šio straipsnio 19 dalies 1-3 punktuose nurodytą veiklą ir veikiantis tik vieno kredito tarpininko vardu ir visiška bei besąlygiška jo atsakomybe.

23. Paskolos davėjas – fizinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą kredito gavėjui.

24. Patvarioji laikmena – laikmena (popierius, kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), kredito gavėjo kompiuterio standusis diskas, kuriame įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jei jos neatitinka šioje dalyje nurodytų patvariosios laikmenos požymių), kuri suteikia galimybę kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.

25. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų finansų rinkų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka vykdantis kredito davėjų, kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas.

26. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje kredito davėjas arba kredito tarpininkas turi filialą arba teikia paslaugas.

27. Priklausomas kredito tarpininkas – kredito tarpininkas, kuris veikia:

1) vieno kredito davėjo vardu ir visiška jo atsakomybe;

2) vienos kredito davėjų grupės vardu ir visiška jos atsakomybe; arba

3) kredito davėjų ar grupių, kurie nesudaro daugumos rinkoje, vardu ir visiška jų atsakomybe.

28. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą paskolos davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą kredito gavėjui.

29. Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas.

30. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą ir stebėtojų tarybą) narys.

31. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, išskyrus pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą.

32. Vadovas – kredito davėjo ar kredito tarpininko teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą ir stebėtojų tarybą) narys.

33. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.

34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.

II SKYRIUS

INFORMAVIMAS PRIEŠ SUDARANT KREDITO SUTARTĮ

4 straipsnis. Reklamai ir rinkodarai taikomi reikalavimai

1. Reklama ir rinkodaros pranešimai, susiję su kredito sutartimi, turi būti teisingi, aiškūs ir neklaidinantys. Reklamoje ir rinkodaros pranešimuose draudžiama naudoti formuluotes, galinčias kredito gavėjui sukelti nepagrįstų lūkesčių dėl kredito prieinamumo arba kainos.

2. Reklamoje, kurioje nurodoma kredito palūkanų norma arba bet kokios su kreditu susijusios išlaidos, turi būti aiškiai, glaustai ir gerai matomu būdu nurodyta ši informacija:

1) kredito davėjo arba kredito tarpininko pavadinimas arba, kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė;

2) informacija, kad įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas bus užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, jei pagal kredito sutartį reikalaujama tokio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo;

3) kredito palūkanų norma, nurodant, ar ji yra fiksuotoji, kintamoji arba abiejų normų derinys, ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą kredito kainą;

4) bendra kredito suma;

5) bendros kredito kainos metinė norma, kuri reklamoje turi būti nurodoma bent tokiu pačiu gerai matomu būdu, kaip ir bet kuri kredito palūkanų norma;

6) jei taikoma, kredito sutarties trukmė;

7) jei taikoma, bendra kredito gavėjo mokama suma;

8) jei taikoma, kredito įmokų suma ir skaičius;

9) įspėjimas dėl rizikos prarasti nuosavybės teisę į įkeistą nekilnojamąjį turtą, jei kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo kredito sutartį ir jei reikalaujama įkeisti nekilnojamąjį turtą;

10) įspėjimas, kad valiutos kurso svyravimai gali turėti įtakos kredito gavėjo mokamai sumai, jei siūloma sudaryti kredito užsienio valiuta sutartį.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, išskyrus 1, 2 ir 10 punktus turi būti pateikiama tipiniame pavyzdyje, parengtame pagal priežiūros institucijos nustatytus kriterijus.

4. Jeigu siūlomam kreditui gauti arba skelbiamoms kredito sutarties nuostatoms ir sąlygoms taikyti privaloma sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį ir draudimo paslaugų kainos negalima nustatyti iš anksto, nurodant bendros kredito kainos metinę normą, turi būti aiškiai, glaustai ir gerai matomoje vietoje nurodyta pareiga papildomai sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį.

5. Šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta informacija turi būti lengvai įskaitoma arba aiškiai girdima, priklausomai nuo reklamos skleidimo būdo.

6. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatos kredito sutarčių reklamai taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja šio straipsnio nuostatos.

7. Priežiūros institucija turi teisę uždrausti skleisti neteisingą, klaidinančią ar neaiškią kredito sutarčių reklamą ir prireikus įpareigoti jau paskleistą reklamą patikslinti ir (arba) paneigti.

5 straipsnis. Siejimas ir grupavimas

1. Kredito davėjas turi teisę taikyti grupavimą.

2. Siejimas yra draudžiamas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.

3. Kredito davėjas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas sudarytų nekilnojamojo turto, kurio įkeitimu (hipoteka) užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, draudimo sutartį. Šiuo atveju kredito gavėjas turi teisę sudaryti draudimo sutartį su kita, nei kredito davėjo pasiūlyta, draudimo įmone, jei ta draudimo sutartimi suteikiama ne mažesnė draudimo apsauga, negu suteiktų kredito davėjo pasiūlytos draudimo įmonės draudimo sutartis.

6 straipsnis. Bendro pobūdžio informacijai taikomi reikalavimai

Kredito davėjas ir kredito tarpininkas, jei kredito sutartį siūlo sudaryti kredito tarpininkas, visuomet privalo aiškiai ir suprantamai pateikti bendro pobūdžio informaciją apie siūlomas kredito sutartis elektronine forma. Bendro pobūdžio informacija kredito gavėjui paprašius pateikiama popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Turi būti nurodyta tokia bendro pobūdžio informacija apie kredito sutartį:

1) kredito davėjo arba kredito tarpininko pavadinimas, buveinės adresas; kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, veiklos vietos adresas;

2) tikslai, kuriems gali būti naudojamas kreditas;

3) įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo formos, įskaitant galimybę įkeisti kitoje valstybėje narėje esantį nekilnojamąjį turtą, jei tokia galimybė yra;

4) galima kredito sutarties trukmė;

5) siūlomos kredito palūkanų normos (fiksuotoji, kintamoji) arba jų derinys, pateikiant trumpus fiksuotosios kredito palūkanų normos ir kintamosios kredito palūkanų normos aprašymus, nurodant esminius šių kredito palūkanų normų skirtumus, sandarą ir jų apskaičiavimo tvarką, ir nurodant galimas pasekmes kredito gavėjui);

6) užsienio valiuta arba valiutos, įskaitant pasekmių kredito gavėjui paaiškinimą, jei kreditas gali būti teikiamas užsienio valiuta;

7) bendros kredito sumos, bendros kredito kainos, bendros kredito gavėjo mokamos sumos ir bendros kredito kainos metinės normos tipinis pavyzdys;

8) kitos galimos su kredito sutarties sudarymu susijusios išlaidos, neįtrauktos į bendrą kredito kainą;

9) įvairios galimybės grąžinti kreditą kredito davėjui ir (arba) paskolos davėjui, įskaitant kredito įmokų skaičių, periodiškumą ir sumą;

10) jei taikoma, aiškus ir glaustas teiginys, kad kredito sutarties sąlygų vykdymas neužtikrina, kad bus grąžinta bendra kredito suma pagal kredito sutartį;

11) su kredito grąžinimu anksčiau nustatyto termino tiesiogiai susijusių sąlygų aprašymas;

12) ar būtinas turto vertinimas ir, jei būtinas, – kas privalo užtikrinti, kad būtų atliktas turto vertinimas ir ar kredito gavėjas turės su tuo susijusių išlaidų;

13) ar privaloma sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį, siekiant gauti kreditą skelbiamomis sąlygomis. Jei kredito davėjas siūlo sudaryti draudimo sutartį su viena ar keliomis konkrečiomis draudimo įmonėmis, turi būti pateiktas paaiškinimas, kad kredito gavėjas turi teisę sudaryti draudimo sutartį su kita, negu kredito davėjo pasiūlyta, draudimo įmone, jei ta draudimo sutartimi suteikiama ne mažesnė draudimo apsauga, negu suteiktų kredito davėjo pasiūlytos draudimo įmonės draudimo sutartis;

14) bendro pobūdžio įspėjimas dėl galimo įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdymo pasekmių.

7 straipsnis. Standartinė informacija apie kreditą

1. Kredito davėjas ir, jei yra, kredito tarpininkas iki kredito sutarties sudarymo pateikia kredito gavėjui jam pritaikytą standartinę informaciją apie kreditą, leidžiančią palyginti skirtingus kredito davėjų pasiūlymus suteikti kreditą, įvertinti jų pasekmes ir priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo (toliau – standartinė informacija apie kreditą).

2. Standartinė informacija apie kreditą turi būti pateikta:

1) nedelsiant, kai kredito gavėjas pagal šio įstatymo 13 straipsnį pateikia reikalaujamą informaciją apie savo poreikius, finansinę padėtį ir pageidavimus, ir

2) ne vėliau kaip iki kredito sutarties sudarymo apsvarstymo laikotarpio (toliau – apsvarstymo laikotarpis) pradžios.

3. Standartinė informacija apie kreditą turi būti pateikiama priežiūros institucijos nustatyta standartinės informacijos apie kreditą forma patvariojoje laikmenoje. Visa papildoma informacija, kurią kredito davėjas arba kredito tarpininkas pateikia kredito gavėjui, turi būti pateikta atskiru dokumentu, kuris gali būti pridedamas prie standartinės informacijos apie kreditą.

4. Kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavėjui įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą, kuris privalo būti pateikiamas patvariojoje laikmenoje, kartu turi pateikti standartinę informaciją apie kreditą, kai:

1) standartinė informacija apie kreditą kredito gavėjui nebuvo pateikta anksčiau arba

2) įpareigojančio pasiūlymo suteikti kreditą turinys skiriasi nuo standartinės informacijos apie kreditą, nurodytos anksčiau pateiktoje standartinėje informacijoje apie kreditą.

5. Kai įpareigojančiame pasiūlyme suteikti kreditą nurodyta kredito palūkanų norma arba kitos su kredito sutartimi susijusios išlaidos yra nustatomos remiantis susijusių obligacijų arba kitų ilgalaikių finansavimo priemonių pardavimo rezultatais, kredito palūkanų norma arba kitos su kredito sutartimi susijusios išlaidos gali skirtis nuo nurodytųjų įpareigojančiame pasiūlyme, atsižvelgiant į susijusių obligacijų arba kitų ilgalaikių finansavimo priemonių vertę.

6. Kai kredito sutartis sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, laikoma, kad reikalavimai dėl informacijos teikimo kredito gavėjui, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 5–9 ir 15 dalyse, yra įvykdyti, jeigu standartinė informacija apie kreditą kredito gavėjui buvo pateikta iki kredito sutarties sudarymo.

7. Jeigu su kredito gavėju bendraujama telefonu, kaip nustatyta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 12 ir 13 dalyse, jam būtinai turi būti pateikti bent priežiūros institucijos nustatytoje standartinės informacijos apie kreditą formoje nurodyti pagrindiniai kredito ypatumai, kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos, įmokų mokėjimo periodiškumas ir skaičius ir kiekvienos dalinės įmokos suma.

8. Kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavėjui įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą, kredito gavėjui paprašius kartu neatlygintinai pateikia kredito sutarties projekto kopiją.

8 straipsnis. Apsvarstymo laikotarpis

1. Kredito gavėjui suteikiamas ne trumpesnis kaip 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, skirtas informacija pagrįstam sprendimui dėl kredito sutarties sudarymo priimti. Apsvarstymo laikotarpiu kredito davėjo įpareigojantis pasiūlymas suteikti kreditą įpareigoja kredito davėją sudaryti kredito sutartį pasiūlyme nustatytomis sąlygomis, jeigu kredito gavėjas nusprendžia sudaryti kredito sutartį. Šis įpareigojimas netaikomas, jei paaiškėja, kad kredito gavėjo pagal šio įstatymo 13 straipsnį pateikta informacija yra neišsami, neteisinga arba netiksli.

2. Apsvarstymo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo kredito davėjo įpareigojančio pasiūlymo suteikti kreditą pateikimo kredito gavėjui dienos.

9 straipsnis. Informavimo reikalavimai kredito tarpininkui

1. Per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikta informacija, iki bet kurio iš šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatyto kredito tarpininko veiksmo atlikimo kredito tarpininkas patvariojoje laikmenoje pateikia kredito gavėjui šią informaciją:

1) kredito tarpininko pavadinimą, buveinės adresą; kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, – jo vardą, pavardę, veiklos vietos adresą;

2) viešąjį sąrašą, kuriame jis įrašytas, ir nuorodą į jį; informaciją, ar kredito tarpininkas teikia paslaugas veikdamas išimtinai vieno ar kelių kredito davėjų vardu ir interesais. Kai kredito tarpininkas veikia išimtinai vieno ar kelių kredito davėjų vardu ir interesais, jis privalo nurodyti to kredito davėjo (davėjų) pavadinimą (pavadinimus). Kredito tarpininkas turi teisę nurodyti, kad jis yra nepriklausomas, jeigu jo veikla atitinka šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas;

3) ar kredito tarpininkas teikia konsultacines paslaugas;

4) atlygį už kredito tarpininko teikiamas paslaugas, kai tarpininkas taiko atlygį už teikiamas paslaugas, arba, jeigu to neįmanoma nurodyti, atlygio apskaičiavimo tvarką;

5) procedūras, pagal kurias kredito gavėjas arba kitas suinteresuotas asmuo gali pateikti skundą dėl kredito tarpininko veiksmų, ir prireikus neteisminio ginčų nagrinėjimo ir teisių gynimo priemones;

6) komisinį atlyginimą arba kitas skatinimo priemones, jeigu juos kredito davėjas arba trečioji šalis moka kredito tarpininkui už paslaugas, susijusias su kredito sutartimi, ir, jei žinoma, jų sumą. Kai informacijos kredito gavėjui pateikimo metu tiksli suma nėra žinoma, kredito tarpininkas informuoja kredito gavėją, kad faktinė suma bus nurodyta teikiant standartinę informaciją apie kreditą.

2. Kai kredito tarpininkas ima atlygį iš kredito gavėjo ir papildomai gauna komisinį atlyginimą iš kredito davėjo arba trečiosios šalies, kredito tarpininkas turi paaiškinti kredito gavėjui, ar komisinis atlyginimas bus iš dalies arba visiškai išskaičiuotas iš atlygio, kurį turi sumokėti kredito gavėjas.

3. Kredito tarpininkas privalo pranešti kredito davėjui apie kredito gavėjo mokamą atlygį kredito tarpininkui už jo paslaugas, kai toks atlygis mokamas, kad būtų tinkamai apskaičiuota bendros kredito kainos metinė norma.

10 straipsnis. Tinkami paaiškinimai

Prieš sudarant kredito sutartį kredito davėjas ir, kai kredito sutartį siūlo sudaryti kredito tarpininkas, kredito tarpininkas privalo pateikti kredito gavėjui tinkamus paaiškinimus apie siūlomas kredito sutarties sąlygas ir papildomas paslaugas, kad šis galėtų įvertinti, ar siūloma kredito sutartis ir papildomos paslaugos atitinka jo poreikius ir finansinę padėtį. Paaiškinimai apima:

1) ikisutartinės informacijos, nurodytos šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, turinio paaiškinimus;

2) siūlomų finansinių produktų ypatybių paaiškinimus;

3) konkretaus poveikio, kurį siūlomi finansiniai produktai gali sukelti kredito gavėjui, įskaitant įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo pasekmes, paaiškinimus;

4) kai kredito gavėjui siūlomas grupavimas, paaiškinimus, ar galima atskirai nutraukti sutartį dėl kiekvienos po grupavimo į kredito sutarties ir kitų finansinių produktų ar paslaugų grupę įtrauktos sudedamosios dalies ir kokios būtų sutarties nutraukimo pasekmės kredito gavėjui;

5) kai privaloma sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį, paaiškinimą, kad kredito gavėjas turi teisę sudaryti draudimo sutartį su kita, negu kredito davėjo pasiūlyta, draudimo įmone, jei ta draudimo sutartimi suteikiama ne mažesnė draudimo apsauga, negu būtų suteikta pagal kredito davėjo pasiūlytos draudimo įmonės draudimo sutartį.

III SKYRIUS

BENDRA KREDITO KAINA IR KREDITO GAVĖJO KREDITINGUMAS

11 straipsnis. Bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimas

1. Bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama remiantis prielaida, kad kredito sutartis galios sutartą laikotarpį ir kad kredito davėjas, kredito gavėjas ir (arba) paskolos davėjas vykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus.

2. Tais atvejais, kai į kredito sutartį įtrauktos sąlygos, pagal kurias leidžiami kredito palūkanų normos ar kitų išlaidų, įskaičiuojamų į bendros kredito kainos metinę normą, pokyčiai, kurių negalima kiekybiškai įvertinti apskaičiavimo metu, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama remiantis prielaida, kad kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos išliks tokios pačios kaip kredito sutarties sudarymo metu.

3. Kai pagal kredito sutartį kredito palūkanų norma nustatoma ne trumpesniam negu penkerių metų pradiniam laikotarpiui ir šio laikotarpio pabaigoje nustatoma nauja kredito palūkanų norma tolesniam konkrečiam laikotarpiui, papildoma paaiškinamoji bendros kredito kainos metinė norma, kuri turi būti nurodyta pateikiant standartinę informaciją apie kreditą, apima tik pradinį kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpį ir yra apskaičiuojama darant prielaidą, kad kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpio pabaigoje grąžinama likusi kredito dalis.

4. Jeigu pagal kredito sutartį leidžiama keisti kredito palūkanų normą, pateikdamas standartinę informaciją apie kreditą, kredito davėjas turi informuoti kredito gavėją apie galimą pakeitimų poveikį kredito įmokoms ir bendros kredito kainos metinei normai, nurodydamas papildomą paaiškinamąją bendros kredito kainos metinę normą, kuri rodo galimą riziką, susijusią su kredito palūkanų normos padidėjimu. Jeigu kredito palūkanų normos dydis nėra ribojamas, ši informacija pateikiama kartu įspėjant, kad bendra kredito kaina, kurią rodo bendros kredito kainos metinė norma, gali pasikeisti. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms sutartims, kai teikiant standartinę informaciją apie kreditą pateikiama papildoma paaiškinamoji bendros kredito kainos metinė norma.

5. Bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Pareiga įvertinti kredito gavėjo kreditingumą

1. Prieš kredito sutarties sudarymą kredito davėjas privalo atlikti išsamų kredito gavėjo kreditingumo vertinimą. Atliekant kredito gavėjo kreditingumo vertinimą turi būti tinkamai atsižvelgiama į veiksnius, kurie svarbūs tikrinant, ar kredito gavėjas galės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

2. Kredito davėjas privalo turėti kreditingumo vertinimo taisykles, kuriose būtų nustatytos kreditingumo vertinimo procedūros ir pateikiama informacija, kuria remiantis atliekamas kreditingumo vertinimas, ir jų laikytis vykdydamas kredito teikimo veiklą. Kredito davėjas privalo kreditingumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją, duomenis ir dokumentus saugoti 10 metų nuo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai, reglamentuojantys asmens duomenų teisinę apsaugą ir dokumentų saugojimą, nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino, ir nedelsdamas pateikti priežiūros institucijai jos prašymu.

3. Kreditingumo vertinimas neturi būti grindžiamas vien tik tuo, kad įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė viršija bendrą kredito sumą, arba prielaida, kad nekilnojamojo turto vertė didės, išskyrus atvejus, kai kredito sutarties tikslas – statyti arba renovuoti nekilnojamąjį turtą.

4. Kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas, sudarę kredito sutartį su kredito gavėju, neturi teisės nutraukti kredito sutarties arba pakeisti jos sąlygų kredito gavėjo nenaudai, remdamiesi tuo, kad buvo netinkamai atliktas kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, išskyrus atvejus, kai kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas įrodo, kad kredito gavėjas sąmoningai nuslėpė arba suklastojo šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą informaciją.

5. Kredito davėjas turi teisę suteikti kreditą kredito gavėjui tik tuo atveju, kai kreditingumo vertinimo rezultatai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kredito gavėjo įsipareigojimai pagal kredito sutartį, tikėtina, bus įvykdyti laikantis sutartyje nustatytų sąlygų.

6. Vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, kredito davėjas privalo iš anksto pranešti kredito gavėjui, kad jo pateikta informacija bus tikrinama registruose ir valstybės bei kitose informacinėse sistemose (toliau – informacinės sistemos).

7. Kredito davėjas, priėmęs sprendimą atsisakyti suteikti kreditą remdamasis automatine duomenų analize, nedelsdamas patvarioje laikmenoje arba elektronine forma apie priimtą sprendimą ir apie tai, kad jis priimtas naudojantis automatine duomenų analize, informuoja kredito gavėją. Jeigu kredito davėjas priima sprendimą atsisakyti suteikti kreditą remdamasis duomenų patikrinimo registruose ir informacinėse sistemose rezultatais, jis nedelsdamas patvarioje laikmenoje arba elektronine forma informuoja kredito gavėją apie šio patikrinimo rezultatus ir nurodo registrus ir informacines sistemas, kuriuose atliktas duomenų patikrinimas.

8. Jeigu kredito sutarties šalys, sudariusios kredito sutartį, susitaria pakeisti bendrą kredito sumą, prieš kiekvieną didesnį bendros kredito sumos padidinimą kredito davėjas atnaujina turimą informaciją apie kredito gavėją ir, remdamasis atnaujinta informacija, iš naujo atlieka išsamų kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, išskyrus atvejus, kai toks papildomas kreditas buvo numatytas kredito sutartyje ir į jį atsižvelgta atliekant pradinį kredito gavėjo kreditingumo vertinimą.

9. Kai kredito įmokos mokamos pavėluotai, netesybos ir kiti mokėjimai kredito gavėjui netaikomi, jeigu kredito davėjas ne dėl kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino kredito gavėjo kreditingumą.

10. Priežiūros institucija detalizuoja kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo reikalavimus.

13 straipsnis. Informacijos apie kredito gavėją rinkimas ir tikrinimas

1. Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytas kreditingumo vertinimas atliekamas remiantis pakankama, proporcinga ir reikalinga informacija apie kredito gavėjo pajamas, išlaidas ir kitas finansines bei ekonomines aplinkybes. Kredito davėjas turi surinkti informaciją iš registrų ir informacinių sistemų bei kitų šaltinių, įskaitant kredito gavėją, taip pat informaciją, kurią kredito gavėjas pateikė kredito tarpininkui teikdamas prašymą suteikti kreditą. Kredito davėjas privalo patikrinti kredito gavėjo pateiktą informaciją, atlikęs patikrinimą registruose ir informacinėse sistemose arba remdamasis visais pateiktą informaciją pagrindžiančiais dokumentais ar kitais įrodymais.

2. Kredito tarpininkas kredito davėjui pateikia iš kredito gavėjo gautą informaciją, reikalingą kredito gavėjo kreditingumo vertinimui atlikti.

3. Iki kredito sutarties sudarymo kredito davėjas privalo aiškiai ir paprastai nurodyti kredito gavėjui reikiamą pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, taip pat laikotarpį, per kurį kredito gavėjas turi pateikti nurodytą informaciją ir įrodymus. Toks kredito davėjo prašymas pateikti informaciją ir įrodymus turi būti proporcingas siekiamam tikslui ir turi būti prašoma tik kredito gavėjo kreditingumo vertinimui atlikti reikalingos informacijos. Siekdamas tinkamai atlikti kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, kredito davėjas turi teisę prašyti kredito gavėjo paaiškinti jo pateiktą informaciją ir įrodymus.

4. Kredito gavėjas privalo pateikti kredito davėjui teisingą ir išsamią informaciją, reikalingą kredito gavėjo kreditingumo vertinimui atlikti. Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo informuoti kredito gavėją, kad kreditas nebus suteiktas, jei kredito gavėjas nepateiks prašomos informacijos ir įrodymų ir dėl to kredito davėjas negalės atlikti kredito gavėjo kreditingumo vertinimo arba kreditingumo vertinimui atlikti reikalingo duomenų patikrinimo registruose ir informacinėse sistemose.

5. Kredito davėjui draudžiama nutraukti kredito sutartį remiantis tuo, kad prieš sudarant kredito sutartį kredito gavėjas pateikė neišsamią informaciją, išskyrus atvejus, kai kredito davėjas įrodo, kad kredito gavėjas sąmoningai nuslėpė arba suklastojo informaciją.

6. Kredito davėjo iš registrų ir informacinių sistemų bei iš kitų šaltinių gauti duomenys apie kredito gavėją tvarkomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

1. Kai kredito davėjas reikalauja pateikti nepriklausomą (išorės) nekilnojamojo turto, kurio įkeitimu (hipoteka) užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimą, kredito gavėjas turi teisę pasirinkti nepriklausomą turto arba verslo vertinimo įmonę arba nepriklausomą turto arba verslo vertintoją. Kredito gavėjo pasirinkta nepriklausoma turto arba verslo vertinimo įmonė arba nepriklausomas turto arba verslo vertintojas turi būti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ir turintis teisę vertinti nekilnojamąjį turtą, arba pasirinktas kitos valstybės narės turto arba verslo vertintojas arba turto arba verslo vertinimo įmonė, kuri laikinai arba vienkartinai turi teisę vertinti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.

2. Nekilnojamojo turto, kurio įkeitimu (hipoteka) užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertinimas turi būti pagrįstas patvariojoje laikmenoje pateikta turto vertinimo ataskaita, kurią privalo saugoti kredito davėjas.

3. Kai kredito sutarties galiojimo laikotarpiu sumažėja įkeisto nekilnojamojo turto vertė, kredito davėjas neturi teisės reikalauti papildomų įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių, išskyrus atvejus, kai įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėja dėl kredito gavėjo ar įkaito davėjo kaltės.

4. Kredito davėjas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas padengtų įkeičiamo ar įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas tik tais atvejais, kai:

1) kredito gavėjas prašo suteikti kreditą arba padidinti bendrą kredito sumą;

2) įkeisto nekilnojamojo turto vertė kredito sutarties galiojimo laikotarpiu sumažėja dėl kredito gavėjo ar įkaito davėjo kaltės;

3) turto vertinimas atliekamas kredito gavėjo iniciatyva siekiant pakeisti kredito sutarties sąlygas.

5. Kredito davėjas privalo saugoti duomenis apie nekilnojamąjį turtą, kurio įkeitimu (hipoteka) užtikrintas įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymas.

15 straipsnis. Duomenų teikimas ir tvarkymas

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtų registrų ir informacinių sistemų, reikalingų kredito gavėjų kreditingumo vertinimui atlikti, tvarkytojai privalo nediskriminacinėmis sąlygomis teikti duomenis Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigtiems kredito davėjams ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, kad būtų suteikta galimybė atlikti kredito gavėjų kreditingumo vertinimą ir būtų galima stebėti, ar kredito gavėjai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį jos galiojimo laikotarpiu.

2. Priežiūros institucija, vadovaudamasi asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, savo nustatyta tvarka turi teisę tvarkyti duomenis apie kredito gavėjus, tarpusavio skolinimo platformų operatorius ir paskolų davėjus. Kredito davėjai privalo priežiūros institucijai teikti duomenis apie kredito gavėjus ir suteiktus kreditus bei turi teisę naudotis visų kredito davėjų priežiūros institucijai pateiktais ir tvarkomais šiais duomenimis priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

KREDITO SUTARTIS

16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys

1. Kredito sutartis sudaroma popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties šalys turi gauti po vieną kredito sutarties egzempliorių.

2. Kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma:

1) kredito rūšis;

2) kredito gavėjo, kredito tarpininko, kai jis yra fizinis asmuo, vardas, pavardė, veiklos vietos adresas; kredito davėjo, kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimas, buveinės adresas ir kodas;

3) kredito sutarties trukmė;

4) bendra kredito suma ir jos išmokėjimo sąlygos;

5) kredito palūkanų normos rūšis, dydis, apskaičiavimo tvarka arba metodika. Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, turi būti nurodytas kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis;

6) kredito palūkanų normos ir (arba) dydžio keitimo pagrindai, tvarka ir terminai, jei numatoma galimybė keisti palūkanų normą ir (arba) dydį. Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, taip pat turi būti nurodyti aiškūs ir konkretūs maržos didinimo ir mažinimo atvejai ir sąlygos;

7) kredito palūkanų normos rūšies ir (arba) dydžio keitimo kredito gavėjo prašymu (ne kredito sutartyje nustatytais terminais) sąlygos: keitimo tvarka, terminai, mokėjimai, susiję su kredito sutarties keitimu, ir kitos kredito palūkanų normos keitimo sąlygos, jei numatoma galimybė keisti palūkanų normą ir (arba) dydį;

8) bendra kredito gavėjo mokama suma, bendros kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos;

9) kredito įmokų dydis, jų skaičius ir mokėjimo periodiškumas, kredito įmokų paskirstymo, padengiant mokėtinas pagal kredito sutartį sumas, tvarka;

10) pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir jų apskaičiavimo tvarka;

11) mokėjimai, susiję su kredito sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu, jų dydis arba apskaičiavimo tvarka, arba aiški nuoroda, kur kredito gavėjas gali su mokėjimų apskaičiavimu susipažinti, šių mokėjimų keitimo atvejai, tvarka ir įsigaliojimo terminai bei kredito gavėjų informavimo apie pasikeitusius mokėjimus tvarka;

12) įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo pasekmės;

13) kredito gavėjo teisė atsisakyti kredito davėjo siūlomų ar su kredito gavėju sutartų kitų finansinių produktų ar paslaugų, susijusių su kredito sutartimi, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą draudimo sutartį;

14) informacija apie tai, kad gali reikėti sumokėti atlyginimą notarui, kai naudojamasi jo paslaugomis;

15) reikalavimas sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį, taip pat informacija, kad kredito gavėjas turi teisę sudaryti draudimo sutartį su kita, nei kredito davėjo pasiūlyta, draudimo įmone, jei ta draudimo sutartimi suteikiama ne mažesnė draudimo apsauga, negu suteiktų kredito davėjo pasiūlytos draudimo įmonės draudimo sutartis, jei toks reikalavimas taikomas;

16) kredito gavėjo teisė pasirinkti šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus atitinkančius nepriklausomą turto arba verslo vertinimo įmonę arba turto arba verslo vertintoją, jeigu kredito davėjas reikalauja atlikti nepriklausomą įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimą;

17) kredito gavėjo prašymo dėl kredito davėjo sutikimo išnuomoti, parduoti, kitaip perleisti įsigyjamą ir (ar) įkeičiamą nekilnojamąjį turtą arba kitu būdu suvaržyti nuosavybės teises nagrinėjimo tvarka ir terminai bei atsisakymo tenkinti tokį prašymą pagrindai, jei pagal sutartį toks prašymas gali būti teikiamas;

18) kredito gavėjo sutikimas dėl kredito davėjo teisės iš kredito gavėjo mokėjimo sąskaitų, esančių kitose mokėjimo įstaigose, nurašyti laiku nesumokėtą kredito įmoką (jos dalį) arba palūkanas (jų dalį), netesybas ir kitus pagal kredito sutartį privalomus atlikti mokėjimus, jei sutartyje tokia galimybė numatyta. Ši sąlyga turi būti individualiai aptarta;

19) kredito gavėjo teisė neatlygintinai gauti informaciją apie likusią negrąžinto kredito dalį ir pasinaudojimo šia teise tvarka;

20) kredito gavėjo teisė atsisakyti kredito sutarties, šios teisės įgyvendinimo tvarka, taip pat informacija apie kredito gavėjo pareigą grąžinti išmokėtą kredito sumą ir sumokėti palūkanas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju;

21) kredito gavėjo teisė grąžinti kreditą ar jo dalį nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, grąžinimo tvarka ir informacija apie kredito davėjo ir (arba) paskolos davėjo teisę į kompensaciją ir šios kompensacijos apskaičiavimo, atsižvelgiant į šio įstatymo 20 straipsnį, tvarka, jei kredito davėjas reikalauja kompensacijos;

22) kredito davėjo pareiga kredito gavėjo prašymu peržiūrėti kredito gavėjui taikomas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones ir atsisakyti perteklinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių, kai kredito gavėjas grąžina tam tikrą kredito dalį;

23) papildomų įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių rūšys, jų taikymo arba atsisakymo taikyti sąlygos ir tvarka, kredito gavėjui nevykdant, netinkamai vykdant kredito sutartį arba kintant įsipareigojimų pagal kredito sutartį dydžiui;

24) kai nekilnojamojo turto, kurio įkeitimu (hipoteka) užtikrinamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas, vertė sumažėja dėl kredito gavėjo arba įkaito davėjo kaltės, kredito davėjo teisė reikalauti papildomų įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių;

25) kredito gavėjo, sudariusio kredito užsienio valiuta sutartį, teisė neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į kitą valiutą šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka;

26) teisė nutraukti kredito sutartį ir jos įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, įskaitant informavimo apie sutarties nutraukimą terminus ir tvarką;

27) ginčų sprendimo ne teisme tvarka;

28) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas.

3. Kredito sutartyje gali būti nurodytos ir kitos šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančios sąlygos.

4. Jeigu kredito sutartyje pateikta ne visa šio straipsnio 2 dalyje nurodyta privaloma pateikti informacija arba jeigu kredito sutartyje nurodyta informacija yra klaidinanti ir tai turėjo esminę įtaką kredito gavėjo sprendimui sudaryti kredito sutartį, kurios jis kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs kitomis esminėmis sąlygomis, kredito gavėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl iš esmės suklydus sudarytos kredito sutarties pripažinimo negaliojančia. Šiuo atveju kredito gavėjas turi kreditą grąžinti mokėdamas kredito sutartyje nustatyto dydžio kredito įmokas, tačiau jis neprivalo mokėti kredito sutartyje nustatytų palūkanų ir kitų išlaidų.

5. Pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,02 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi.

17 straipsnis. Informavimas apie kredito palūkanų normos pasikeitimus

1. Kredito davėjas privalo patvariojoje laikmenoje pateikiamu pranešimu informuoti kredito gavėją apie kredito palūkanų normos pakeitimus. Šis pranešimas pateikiamas iki kredito palūkanų normos pakeitimo įsigaliojimo ir jame turi būti nurodytas kredito įmokos dydis įsigaliojus pakeistai kredito palūkanų normai ir, jei keičiasi kredito įmokų skaičius ir mokėjimo periodiškumas, pateikiami atitinkami duomenys apie tokį pasikeitimą.

2. Kredito sutarties šalys kredito sutartyje gali numatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija kredito gavėjui pateikiama periodiškai tais atvejais, kai kintamoji kredito palūkanų normos dalis keičiasi dėl indekso ar kito rodiklio reikšmės pasikeitimo, o nauja indekso ar kito rodiklio reikšmė viešai paskelbiama kredito sutartyje nurodytomis tinkamomis priemonėmis ir informaciją apie naują indekso ar kito rodiklio reikšmę galima gauti kredito davėjo patalpose, taip pat ši informacija kredito gavėjui asmeniškai pranešama kartu su naujais kredito įmokų dydžiais.

3. Jeigu kredito palūkanų normos pasikeitimai nustatomi aukcione kapitalo rinkose ir todėl kredito davėjas negali informuoti kredito gavėjo apie kredito palūkanų normos pasikeitimą iki pasikeitimo įsigaliojimo, kredito davėjas likus pakankamai laiko iki aukciono patvariojoje laikmenoje pateikiamu pranešimu informuoja kredito gavėją apie būsimą procedūrą ir nurodo, kokį poveikį tai gali turėti kredito palūkanų normai.

18 straipsnis. Kintamoji kredito palūkanų norma

1. Kai kredito sutartyje nustatyta kintamoji kredito palūkanų norma, kredito davėjas užtikrina, kad indeksas arba kitas rodiklis, taikomas apskaičiuojant kintamosios kredito palūkanų normos kintamąją dalį, būtų aiškus, prieinamas, objektyvus ir jį galėtų patikrinti kredito sutarties šalys ir priežiūros institucija.

2. Kai kredito sutartyje nustatyta kintamoji kredito palūkanų norma, marža gali būti didinama tik esant esminiams kredito sutarties sąlygų pažeidimams tinkamai apie tokį maržos padidinimą informuojant kredito gavėją ir suteikiant jam teisę atsisakyti kredito sutarties ir tik tol, kol tęsiasi tokie kredito sutarties sąlygų pažeidimai.

3. Kredito davėjas privalo visą kredito davėjo ir kredito gavėjo sutartinių santykių laikotarpį saugoti duomenis apie indeksus ar kitus rodiklius, kurie buvo naudojami apskaičiuojant kintamosios kredito palūkanų normos kintamąją dalį.

19 straipsnis. Teisė atsisakyti kredito sutarties

1. Kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties, turi teisę atsisakyti kredito sutarties per 14 dienų nuo kredito sutarties sudarymo dienos.

2. Jeigu kredito gavėjas pasinaudoja teise atsisakyti kredito sutarties, jis:

1) praneša apie tai kredito davėjui ir (arba) paskolos davėjui, vadovaudamasis kredito sutartyje nurodyta informacija ir naudodamasis priemonėmis, kuriomis galima įrodyti, kad pranešimas buvo išsiųstas. Laikoma, kad kredito gavėjas tinkamai įvykdė šiame punkte nustatytą pareigą informuoti kredito davėją ir (arba) paskolos davėją, jeigu šis pranešimas, pateiktas popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, išsiunčiamas iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos;

2) nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie kredito sutarties atsisakymą išsiuntimo kredito davėjui ir (arba) paskolos davėjui dienos, grąžina kredito davėjui ir (arba) paskolos davėjui bendrą kredito sumą ir sumoka palūkanas, susikaupusias nuo dienos, kurią buvo išmokėta bendra kredito suma, iki kredito grąžinimo dienos. Palūkanos apskaičiuojamos pagal kredito sutartyje nurodytą kredito palūkanų normą. Kai atsisakoma kredito sutarties, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas neturi teisės reikalauti iš kredito gavėjo jokių mokėjimų, išskyrus kompensaciją už viešojo administravimo subjektams sumokėtą atlyginimą už administracines paslaugas.

3. Jeigu kredito gavėjas pagal šį straipsnį pasinaudoja teise atsisakyti kredito sutarties, jis turi teisę be jokių papildomų įsipareigojimų nutraukti su kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų, kurias teikia kredito davėjas arba trečioji šalis pagal jos ir kredito davėjo sutartį, teikimo sutartį.

20 straipsnis. Kredito grąžinimas nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui

1. Kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Apie ketinimą grąžinti kreditą ar jo dalį nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui kredito gavėjas turi informuoti kredito davėją, pateikdamas prašymą. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio kredito sutarties laikotarpio, skaičiuojamo nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, kredito palūkanos ir kitos išlaidos.

2. Kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, jei grąžinama kredito ar jo dalies suma yra ne mažesnė negu suma, gauta likusią grąžinti kredito sumą padalijus iš iki kredito sutarties termino pabaigos likusių mėnesių skaičiaus. Kredito sutarties šalys kredito sutartyje gali susitarti dėl galimybės grąžinti mažesnę kredito sumos dalį.

3. Kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi teisę į kompensaciją už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito ar jo dalies grąžinimu nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Kompensacija apskaičiuojama priežiūros institucijos nustatyta tvarka, pagal kurią, be kita ko, turi būti numatytas galimų kredito davėjo ir (arba) paskolos davėjo finansinių nuostolių, patiriamų dėl kredito ar jo dalies, grąžinamos nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, reinvestavimo, įvertinimas. Kompensacija negali viršyti 2 procentų nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui grąžinamo kredito ar jo dalies sumos.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas negali reikalauti, kai kredito gavėjas kreditą ar jo dalį grąžina kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną.

5. Kredito davėjas, gavęs kredito gavėjo prašymą pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, turi nedelsdamas patvariojoje laikmenoje pateikti kredito gavėjui informaciją, reikalingą galimybei kreditą ar jo dalį grąžinti nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui įvertinti. Šioje informacijoje turi būti aiškiai nurodytos kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui pasekmės kredito gavėjui ir pasekmėms įvertinti taikytos prielaidos. Visos taikomos prielaidos turi būti tinkamos ir pagrįstos.

21 straipsnis. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymas

1. Nustatęs, kad kredito gavėjas pagal kredito sutartį nevykdo įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, kredito davėjas patvariojoje laikmenoje pateikia kredito gavėjui šią informaciją:

1) kokie konkretūs įsipareigojimai nėra vykdomi arba netinkamai vykdomi, nurodydamas pradelstų kredito įmokų (jų dalies) ir mokėtinų netesybų dydžius, taip pat tikslią likusią grąžinti kredito sumą;

2) protingą terminą nevykdomiems arba netinkamai vykdomiems įsipareigojimams įvykdyti.

2. Kai kredito gavėjas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kredito davėjas turi elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti su kredito gavėju. Kredito davėjas, įvertinęs turimus duomenis apie kredito gavėją, kredito gavėjo prašymu turi pasiūlyti galimus kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tolesnio vykdymo būdus ir (arba) priemones.

3. Kredito gavėjas, pagal kredito sutartį nevykdantis įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdantis, privalo bendradarbiauti su kredito davėju.

4. Kredito davėjas privalo turėti kredito sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymo procedūras ir priemones.

22 straipsnis. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimas

1. Kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, pateiktu patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti pagal kredito sutartį vykdomą kredito įmokų mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 9 mėnesių, laikotarpiui, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) nutrūksta kredito gavėjo santuoka;

2) miršta kredito gavėjo sutuoktinis;

3) kredito gavėjas tampa bedarbiu;

4) kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka.

2. Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, bendru kredito sutarties šalių sutarimu perskaičiuojamos atidėtos kredito įmokos ir sudaromas atnaujintas kredito įmokų mokėjimo grafikas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos palūkanos mokamos kredito sutarties šalių susitarimu.

4. Kredito sutarties šalių susitarimu gali būti nustatytas ilgesnis, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas, kredito įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpis.

5. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems kredito gavėjams kredito įmokų pagal būsto kredito sutartis mokėjimas atidedamas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Kredito sutarties nutraukimas arba viso kredito grąžinimas kredito davėjo ir (arba) paskolos davėjo reikalavimu

1. Kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui. Prieš nutraukdami kredito sutartį arba pareikalaudami grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, įskaitant nurodytas šio įstatymo 21 straipsnyje, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

2. Iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

3. Ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatę, kad kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi apie tai patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi teisę tik esant visoms šioms sąlygoms:

1) kredito gavėjas patvariojoje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

2) kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį;

3) kredito gavėjas neįvykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą;

4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

24 straipsnis. Kredito užsienio valiuta sutartis

1. Kredito gavėjas, sudaręs kredito užsienio valiuta sutartį, turi teisę neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į kitą valiutą tuo atveju, kai likusios negrąžintos kredito sumos arba kredito įmokų bendra vertė skiriasi daugiau kaip 20 procentų nuo tos vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito sutarties valiutos ir valstybės narės valiutos keitimo kursas, taikytas kredito sutarties sudarymo metu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kita valiuta laikoma:

1) valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas arba turi turto, iš kurių bus grąžinamas kreditas, nurodyta tuo metu, kai buvo atliktas paskutinis kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, arba

2) valstybės narės, kurioje kredito gavėjas nuolat gyvena arba kurioje gyveno kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo metu, valiuta.

3. Kredito gavėjas ir kredito davėjas kredito užsienio valiuta sutartyje susitaria, kuris iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų punktų bus taikomas užsienio valiutos konvertavimui į kitą valiutą.

4. Įgyvendindamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę, kredito gavėjas visais atvejais gali reikalauti konvertuoti užsienio valiutą į eurus.

5. Užsienio valiuta konvertuojama pagal rinkos valiutos kursą, dėl kurio susitarta kredito užsienio valiuta sutartyje, išskyrus atvejus, kai kredito sutartyje nustatytos kredito gavėjui palankesnės konvertavimo sąlygos.

6. Kai sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, kredito davėjas patvariojoje laikmenoje pateikia įspėjimą kredito gavėjui tuo atveju, kai likusios negrąžintos kredito sumos arba kredito įmokų bendra vertė skiriasi daugiau kaip 15 procentų nuo tos vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito sutarties valiutos ir valstybės narės valiutos keitimo kursas, taikytas kredito sutarties sudarymo metu. Šiame įspėjime kredito gavėjas informuojamas apie bendros kredito gavėjo mokamos sumos padidėjimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę ir pasinaudojimo šia teise sąlygas.

7. Jeigu kredito užsienio valiuta sutartyje nėra nuostatos dėl valiutos kurso rizikos, kylančios kredito gavėjui, kai valiutos kurso pokytis yra mažesnis negu 20 procentų, ribojimo, teikiant standartinę informaciją apie kreditą pateikiamas pavyzdys, paaiškinantis, kokį poveikį gali turėti 20 procentų valiutos kurso pokytis.

V SKYRIUS

KREDITO DAVĖJŲ IR

KREDITO TARPININKŲ VEIKLOS REIKALAVIMAI

25 straipsnis. Viešasis kredito davėjų sąrašas

1. Teisę verstis kredito teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį kredito davėjų sąrašą.

2. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo reikalavimus ir juos detalizuojančius priežiūros institucijos teisės aktus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus ir informaciją:

1) prašymą įrašyti jį į viešąjį kredito davėjų sąrašą;

2) informaciją apie viešąjį registrą, kuriame priežiūros institucija gali patikrinti pagrindinius asmens duomenis;

3) informaciją apie vadovus ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus;

4) kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisykles;

5) kredito gavėjų skundų nagrinėjimo taisykles;

6) informaciją apie registrus ir informacines sistemas, kuriuose tikrinamas kredito gavėjų kreditingumas;

7) kredito davėjo vardu veiksiančių kredito tarpininkų, kurių paslaugomis ketinama naudotis, sąrašą.

3. Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą įrašyti jį į viešąjį kredito davėjų sąrašą ir pateiktus dokumentus, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos gavimo dienos priima sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą. Jei pateikti dokumentai yra neišsamūs ir netikslūs, priežiūros institucija turi teisę paprašyti papildomų dokumentų ir (arba) informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą ji priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo papildomos informacijos ir (arba) dokumentų gavimo dienos. Asmuo įrašomas į sąrašą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos.

4. Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą, jeigu asmuo:

1) neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

2) nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir (arba) informacijos;

3) pateikia ne visą šiame įstatyme ir jo reikalavimus detalizuojančiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą arba papildomai paprašytą informaciją ir (arba) dokumentus arba pateikia neteisingą informaciją.

5. Kredito davėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie šiame įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nurodytų aplinkybių, buvusių įrašant asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą, ir šiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų ir (arba) informacijos, išskyrus informaciją, nurodytą šio įstatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai paaiškėja.

6. Priežiūros institucija kredito davėją, turintį priežiūros institucijos arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašo nuo teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje įgijimo dienos, netaikydama šiame straipsnyje nustatytos įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą tvarkos.

7. Viešąjį kredito davėjų sąrašą priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija viešąjį kredito davėjų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje.

26 straipsnis. Išbraukimas iš viešojo kredito davėjų sąrašo

1. Kredito davėjas išbraukiamas iš viešojo kredito davėjų sąrašo paties kredito davėjo prašymu arba priežiūros institucijos iniciatyva, esant šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytiems pagrindams.

2. Kredito davėjas, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo išbraukimo iš viešojo kredito davėjų sąrašo ir pateikti:

1) prašymą išbraukti iš viešojo kredito davėjų sąrašo;

2) informaciją apie galiojančias kredito sutartis, jeigu tokių yra;

3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias kredito sutartis, jeigu tokių yra, perleidimą kitam kredito davėjui.

3. Paskutinius 6 mėnesius nebevykdantis veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą dienos, kredito davėjas apie tai nedelsdamas privalo pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytus dokumentus ir informaciją.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais priežiūros institucija kredito davėjo prašymu išbraukia kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo, jeigu kredito davėjas neturi galiojančių kredito sutarčių arba teisės ir pareigos pagal galiojančias kredito sutartis yra perleistos kitam kredito davėjui.

5. Priežiūros institucija motyvuotu sprendimu išbraukia kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo kitais negu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais pagrindais, jeigu:

1) kredito davėjui yra iškelta bankroto byla, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

2) kredito davėjui taikoma šio įstatymo 53 straipsnio 5 punkte nustatyta poveikio priemonė.

6. Kredito davėjas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Kredito davėjas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo kredito davėjų sąrašo kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo kredito davėjų sąrašo priėmimo dienos.

7. Priežiūros institucija kredito davėją, turintį priežiūros institucijos arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, išbraukia iš viešojo kredito davėjų sąrašo netaikydama šiame straipsnyje nustatytos išbraukimo iš viešojo kredito davėjų sąrašo tvarkos.

27 straipsnis. Teisė verstis kredito tarpininko veikla

1. Lietuvos Respublikoje teisę verstis kredito tarpininko veikla turi tik:

1) asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į viešąjį nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašą, viešąjį priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių daugiau negu vieno kredito davėjo vardu, sąrašą arba viešąjį vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašą;

2) kitų valstybių narių kredito tarpininkai, kurie kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų arba fizinių asmenų, kurių pagrindinė veikla yra vykdoma Lietuvos Respublikoje, buveinė arba gyvenamoji vieta turi būti Lietuvos Respublikoje.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kredito tarpininkai turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą kredito davėjų – ne kredito įstaigų – vardu, jeigu kredito davėjai – ne kredito įstaigos – šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyti į viešąjį kredito davėjų sąrašą.

28 straipsnis. Viešasis nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašas ir viešasis priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių daugiau negu vieno kredito davėjo vardu, sąrašas

1. Asmuo turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą, veikdamas kaip nepriklausomas kredito tarpininkas, tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į viešąjį nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašą.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais asmuo turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į viešąjį priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių daugiau negu vieno kredito davėjo vardu, sąrašą.

3. Asmuo gali būti įrašytas į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą, jeigu jis atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir juos detalizuojančius teisės aktus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus:

1) prašymą įrašyti jį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą;

2) informaciją apie viešąjį registrą, kuriame priežiūros institucija arba kredito davėjas gali patikrinti pagrindinius asmens duomenis, kai asmuo yra juridinis asmuo;

3) informaciją apie vadovus ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus;

4) šio straipsnio 2 dalyje nurodyti priklausomi kredito tarpininkai turi pateikti informaciją apie kredito davėjus, kurių vardu ketina veikti, ir šių kredito davėjų rašytinius patvirtinimus apie tai, kad kredito tarpininkas veiks jų vardu ir visiška atsakomybe;

5) dokumentus, kuriais patvirtinamas šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas.

4. Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą įrašyti jį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą ir pateiktus dokumentus, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos gavimo dienos priima sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į prašyme nurodytą viešąjį sąrašą. Jei pateikti dokumentai yra neišsamūs ir netikslūs, priežiūros institucija turi teisę paprašyti papildomų dokumentų ir (arba) informacijos, reikalingos sprendimui priimti.. Sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą ji priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo papildomos informacijos ir (arba) dokumentų gavimo dienos. Asmuo įrašomas į sąrašą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos.

5. Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą, jeigu asmuo:

1) neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

2) nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų ir (arba) informacijos;

3) pateikia ne visą šiame įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą arba priežiūros institucijos papildomai paprašytą informaciją arba pateikia neteisingą informaciją.

6. Kredito tarpininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie šiame įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nurodytų aplinkybių, buvusių įrašant asmenį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą, ir šiame įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų ir (arba) informacijos, išskyrus informaciją, nurodytą šio įstatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai paaiškėja.

7. Priežiūros institucija motyvuotu sprendimu išbraukia kredito tarpininką iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo, jeigu:

1) paaiškėja šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės;

2) nustatyta, kad kredito tarpininkas šiurkščiai pažeidė įstatyme nustatytus reikalavimus arba per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą;

3) kredito tarpininkui iškelta bankroto byla, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

4) kredito tarpininkas nepradeda vykdyti kredito tarpininko veiklos per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą dienos arba nebevykdo šios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;

5) kredito tarpininkas pateikia prašymą išbraukti jį iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo.

8. Apie kredito tarpininko išbraukimą iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo ne vėliau kaip per 14 dienų priežiūros institucija informuoja kitos valstybės narės, kurioje kredito tarpininkas teikia paslaugas, priežiūros instituciją.

9. Kredito tarpininkas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo šio straipsnio 7 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į šiuos viešuosius sąrašus šiame įstatyme nustatyta tvarka. Kredito tarpininkas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į šiuos viešuosius sąrašus ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo priėmimo dienos.

10. Kredito tarpininkas, nutraukęs kredito tarpininko veiklą, apie tai praneša priežiūros institucijai ir pateikia prašymą išbraukti jį iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo.

11. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus viešuosius sąrašus priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus viešuosius sąrašus skelbia savo interneto svetainėje.

29 straipsnis. Viešasis vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašas

1. Asmuo turi teisę vykdyti priklausomo kredito tarpininko veiklą, veikdamas vieno kredito davėjo vardu, tik tada, kai kredito davėjas įrašo jį į viešąjį vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašą.

2. Kiekvienas kredito davėjas privalo tvarkyti viešąjį jo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašą ir užtikrinti, kad asmenys jo vardu veiktų tik tada, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įrašyti į šį viešąjį sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodomi duomenys apie kredito tarpininko vadovus ir darbuotojus arba duomenys apie kredito tarpininką, kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo.

3. Kredito davėjas turi teisę įrašyti asmenį į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą tik patikrinęs, ar šis asmuo, kai jis yra fizinis asmuo, arba šio asmens vadovai ir darbuotojai atitinka šio įstatymo 31 ir 32 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir juos detalizuojančius priežiūros institucijos teisės aktus.

4. Kredito davėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Pasikeitus šio viešojo sąrašo duomenims, kredito davėjas privalo atlikti atitinkamus pakeitimus savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

5. Viešasis vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia nuorodas į visus viešuosius vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašus.

6. Vieno kredito davėjo vardu veikiantis priklausomas kredito tarpininkas, ketinantis pradėti teikti paslaugas daugiau nei vieno kredito davėjo vardu arba veikti kaip nepriklausomas kredito tarpininkas, šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo įrašymo į šio įstatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą.

7. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą įrašyti kredito tarpininką į šio įstatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą, kredito tarpininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoti kredito davėją, kurio vardu jis veikia. Kredito davėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kredito tarpininko pranešimo apie priežiūros institucijos priimtą sprendimą įrašyti jį į šio įstatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą gavimo, privalo išbraukti kredito tarpininką iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo.

30 straipsnis. Kredito tarpininko prievolių įvykdymo užtikrinimas

1. Kredito tarpininko prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba kredito įstaigos laidavimu ar garantija. Prievolės įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip 2014 m. rugsėjo 19 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1125/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES nuostatos dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba panašios garantijos minimalios piniginės sumos hipotekos kredito tarpininkams techninių reguliavimo standartų (OL 2014 L 305, p. 1), nurodyta suma (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1125/2014) nurodyta suma.

2. Kredito tarpininkas privalo turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas prievolių įvykdymo užtikrinimas (laidavimo draudimas, banko laidavimas, banko garantija ir pan.), visą savo veiklos laikotarpį.

3. Priklausomas kredito tarpininkas gali neturėti dokumento, kuriuo patvirtinamas prievolių įvykdymo užtikrinimas, jeigu:

1) kredito davėjas yra sudaręs priklausomo kredito tarpininko profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl Reglamente (ES) Nr. 1125/2014 nurodytos sumos ir draudimo apsauga pagal šią draudimo sutartį galioja visose valstybėse narėse priklausomo kredito tarpininko veiklos laikotarpiu ir

2) kredito davėjas, sudarydamas sutartį su priklausomu kredito tarpininku, prisiėmė pareigą visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo kredito tarpininko profesinių pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo.

4. Kredito davėjas privalo užtikrinti, kad priklausomas kredito tarpininkas, veikiantis jo vardu, laikytųsi šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Kredito davėjas, nevykdantis šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo kredito tarpininko profesinių pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo.

31 straipsnis. Kredito davėjo ir kredito tarpininko vadovai ir kredito davėjo dalyviai

1. Vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kredito davėjui arba kredito tarpininkui, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:

1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs;

2) kuriam daugiau kaip kartą per vienus metus taikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, kai ši nuobauda arba poveikio priemonė buvo pritaikyta už įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą;

3) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo pritaikyta poveikio priemonė už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą arba už tokį pažeidimą buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nustatyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal toje dalyje nurodytą kredito davėjo ar kredito tarpininko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

3. Vadovai turi turėti žinių ir gebėjimų, užtikrinančių tinkamą šiame įstatyme nustatytų pareigų vykdymą. Vadovų žinių ir gebėjimų reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija.

4. Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pasikeitimus, kartu pateikdamas priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti vadovas ir (arba) kitas asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Naujai paskirtas arba išrinktas vadovas gali pradėti eiti pareigas, o kitas asmuo – įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kredito davėjo balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui tik tada, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui.

5. Priežiūros institucija privalo priimti sprendimą pritarti arba atsisakyti pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

6. Priežiūros institucija turi teisę prašyti pateikti papildomą informaciją ir dokumentus vadovo tinkamumui arba įsigijimo sandoriui įvertinti. Tokiu atveju priežiūros institucija sprendimą pritarti arba atsisakyti pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui priima per 30 darbo dienų nuo papildomos informacijos ar dokumentų gavimo dienos.

7. Priežiūros institucija atsisako pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui, jeigu asmuo:

1) neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

2) nepateikia šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytos informacijos;

3) pateikia ne visą šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytą arba papildomai paprašytą informaciją arba pateikia neteisingą informaciją.

8. Jeigu priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie numatomus vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomo rinkti arba skirti vadovo kandidatūrai.

9. Šio straipsnio 4–7 dalių nuostatos netaikomos skiriant priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių vieno kredito davėjo vardu, vadovus.

10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito davėjų, turinčių priežiūros institucijos arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, vadovams.

11. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos fiziniams asmenims, vykdantiems kredito tarpininko veiklą.

12. Priežiūros institucija teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą, nustatyta tvarka tvarko vadovų ir dalyvių asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų atitikčiai įvertinti.

32 straipsnis. Kredito davėjo ir kredito tarpininko darbuotojai

1. Kredito davėjo ir kredito tarpininko darbuotojai turi turėti žinių ir gebėjimų, užtikrinančių tinkamą šiame įstatyme nustatytų pareigų vykdymą. Kredito davėjo ir kredito tarpininko darbuotojų žinių ir gebėjimų reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija.

2. Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai atitiktų priežiūros institucijos nustatytus tinkamų žinių ir gebėjimų reikalavimus.

3. Kredito davėjas ir kredito tarpininkas priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti informaciją ir dokumentus, įrodančius jų darbuotojų žinias ir gebėjimus.

33 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal kredito sutartis perleidimas

1. Kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal su kredito davėjais sudarytas kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui.

2. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą išbraukti kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio įstatymo 26 straipsnyje ir 53 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu arba priimdama šio įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodytą sprendimą laikinai uždrausti kredito davėjui sudaryti kredito sutartis, turi teisę įpareigoti kredito davėją perleisti teises ir pareigas pagal kredito sutartis kitam į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam kredito davėjui.

3. Teisių ir pareigų pagal kredito sutartis perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.

34 straipsnis. Kredito davėjo pareiga teikti informaciją

Kredito davėjas privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie vykdomą kredito teikimo veiklą priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka. Tokios informacijos teikimo dažnį, konkretų turinį, mastą ir teikimo taisykles nustato priežiūros institucija.

35 straipsnis. Kredito davėjo finansinių ataskaitų rinkiniai

1. Jeigu pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą kredito davėjas privalo sudaryti metinius finansinių ataskaitų rinkinius, jie turi būti audituoti.

2. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui, finansiniam auditui ir jo atlikimo tvarkai mutatis mutandis taip pat taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme ir Finansų įstaigų įstatyme nustatyti reikalavimai.

36 straipsnis. Kredito davėjo ir kredito tarpininko pareigos teikiant paslaugas kredito gavėjams ir atlyginimų politika

1. Sudarydamas kredito produktus, vykdydamas kredito teikimo arba kredito tarpininko veiklą, teikdamas su kreditu susijusias konsultacines paslaugas ir papildomas paslaugas, jeigu tokios papildomos paslaugos teikiamos, arba vykdydamas kredito sutartį, kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo veikti sąžiningai, teisingai, skaidriai ir profesionaliai, atsižvelgdami į kredito gavėjų teises ir interesus. Kredito teikimo, kredito tarpininko veikla vykdoma arba konsultacinės paslaugos ir papildomos paslaugos, jeigu tokios papildomos paslaugos teikiamos, teikiamos remiantis informacija apie kredito gavėjo finansinę padėtį, visus konkrečius poreikius, apie kuriuos praneša kredito gavėjas, ir atsižvelgiant į pagrįstas prielaidas dėl rizikos, susijusios su kredito gavėjo padėtimi kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Kai teikiamos konsultacinės paslaugos, papildomai turi būti remiamasi informacija, nurodyta šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 1 punkte.

2. Kredito davėjo nustatyta atlyginimų politika, taikoma savo darbuotojams ir kredito tarpininkams, ir kredito tarpininko nustatyta atlyginimų politika, taikoma savo darbuotojams, negali trukdyti jiems vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų.

3. Kredito davėjas, nustatydamas atlyginimų politiką ir taikydamas ją savo darbuotojams, atsakingiems už kredito gavėjų kreditingumo vertinimą, atsižvelgdamas į kredito davėjo dydį, vidaus struktūrą, kredito teikimo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, privalo laikytis šių principų:

1) atlyginimų politika yra suderinta su patikima ir veiksminga rizikos valdymo politika ir skatina tokį valdymą, bet neskatina prisiimti rizikos, kuri viršytų kredito davėjui priimtinos rizikos lygį;

2) atlyginimų politika yra suderinta su kredito davėjo verslo strategija, tikslais, vertybėmis ir ilgalaikiais interesais ir apima priemones, skirtas interesų konfliktui išvengti, ir yra nustatyta, kad darbuotojo atlyginimas nepriklauso nuo patvirtintų paraiškų sudaryti kredito sutartį skaičiaus ar santykinės dalies.

4. Kredito davėjas arba kredito tarpininkas, teikiantis konsultacines paslaugas, turi užtikrinti, kad atlyginimų kredito teikimo veikloje dalyvaujantiems darbuotojams struktūra neturėtų įtakos jų gebėjimui veikti geriausiais kredito gavėjo interesais ir nepriklausytų nuo kredito sutarčių ir kitų finansinių produktų ar paslaugų pardavimo planų.

5. Informacija, teikiama kredito gavėjams pagal šį įstatymą, turi būti teikiama neatlygintinai.

37 straipsnis. Konsultacinių paslaugų teikimo reikalavimai

1. Kredito davėjas arba kredito tarpininkas turi aiškiai informuoti kredito gavėją, ar jam yra arba gali būti teikiamos konsultacinės paslaugos.

2. Prieš teikdamas konsultacines paslaugas arba prieš sudarydamas sutartį dėl konsultacinių paslaugų teikimo, jeigu tokia sutartis sudaroma, kredito davėjas arba kredito tarpininkas patvariojoje laikmenoje kredito gavėjui pateikia šią informaciją:

1) ar asmeninė rekomendacija bus parengta remiantis tik kredito davėjo arba kredito tarpininko produktų analize pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą ar įvairių visoje kreditų rinkoje siūlomų produktų analize pagal šio straipsnio 4 dalies 3 punktą, kad kredito gavėjas galėtų suprasti, kuo remiantis parengta asmeninė rekomendacija;

2) už konsultacines paslaugas kredito gavėjo mokamo atlygio, jei toks taikomas, dydį arba, jei teikiant informaciją tikslios sumos nustatyti neįmanoma, taikomą atlygio apskaičiavimo tvarką.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija kredito gavėjui gali būti teikiama kaip papildoma ikisutartinė informacija.

4. Kai kredito gavėjui teikiamos konsultacinės paslaugos, kredito davėjas arba kredito tarpininkas taip pat turi laikytis šių papildomų reikalavimų:

1) kredito davėjas arba kredito tarpininkas turi surinkti reikiamą informaciją apie kredito gavėjo asmeninę ir finansinę padėtį, pageidavimus ir tikslus, kad galėtų rekomenduoti jam tinkamas kredito sutartis. Toks kredito gavėjo asmeninės ir finansinės padėties, pageidavimų ir tikslų vertinimas grindžiamas naujausia surinkta informacija apie kredito gavėją ir atsižvelgiama į pagrįstas prielaidas dėl kredito gavėjui gresiančios rizikos siūlomos kredito sutarties galiojimo laikotarpiu;

2) kredito davėjas arba priklausomas kredito tarpininkas turi išanalizuoti pakankamai savo kredito produktų kredito sutarčių ir rekomenduoti tinkamą vieną ar kelias kredito sutartis atsižvelgdamas į kredito gavėjo asmeninę ir finansinę padėtį, pageidavimus ir tikslus;

3) nepriklausomas kredito tarpininkas turi išanalizuoti pakankamai rinkoje siūlomų kredito sutarčių ir rekomenduoti tinkamą vieną arba kelias kredito sutartis pagal kredito gavėjo asmeninę ir finansinę padėtį, pageidavimus ir tikslus;

4) kredito davėjas arba kredito tarpininkas, rinkdamas informaciją apie kredito gavėjo asmeninę ir finansinę padėtį, pageidavimus ir tikslus ir rekomenduodamas tinkamas kredito sutartis pagal šios dalies 1–3 punktus, turi veikti geriausiais kredito gavėjo interesais;

5) kredito davėjas arba kredito tarpininkas asmeninę rekomendaciją kredito gavėjui turi pateikti patvariojoje laikmenoje.

5. Nepriklausomam kredito tarpininkui draudžiama gauti komisinį atlyginimą iš vieno ar kelių kredito davėjų už konsultacinių paslaugų kredito gavėjams teikimą ir (arba) šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nurodytos kredito tarpininko veiklos vykdymą. Nepriklausomas konsultacijas gali teikti tik nepriklausomas kredito tarpininkas, kuris laikosi šioje dalyje ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų.

6. Kredito davėjas ir kredito tarpininkas turi informuoti kredito gavėją, kai, atsižvelgiant į kredito gavėjo finansinę padėtį, dėl kredito sutarties sudarymo ir vykdymo gali kilti konkreti rizika kredito gavėjui.

7. Konsultacines paslaugas, susijusias su kredito sutartimis, turi teisę teikti kredito davėjas, kredito tarpininkas ir:

1) asmenys, vykdantys šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nurodytą kredito tarpininko veiklą arba teikiantys konsultacines paslaugas, jei ta veikla vykdoma ar paslaugos teikiamos atsitiktiniais atvejais greta profesinės veiklos, reguliuojamos teisės aktais arba etikos kodeksu, nedraudžiančių vykdyti tos veiklos ar teikti tų paslaugų;

2) fizinių asmenų bankroto administratoriai ir kiti asmenys, teikiantys su esamos skolos valdymu susijusias konsultacines paslaugas, kurių veikla reguliuojama teisės aktais, arba asmenys, nekomerciniais tikslais teikiantys viešąsias arba savanoriškas konsultacines paslaugas.

8. Šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys neturi šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytų teisių.

9. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai nepanaikina kredito davėjo arba kredito tarpininko pareigos laikytis šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

VI SKYRIUS

TARPUSAVIO SKOLINIMO PLATFORMOS OPERATORIAUS VEIKLOS REIKALAVIMAI IR TARPUSAVIO SKOLINIMAS

38 straipsnis. Reikalavimai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, jo vadovui ir dalyviui

1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose kredito davėjui taikomos nuostatos, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių ir 26 straipsnio nuostatas.

2. Tarpusavio skolinimo platformos vadovui ir dalyviui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 31 straipsnio nuostatos.

3. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra finansų įstaiga, taip pat tam tikros teisinės formos, kurios pagrindu veikia tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmeniui taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

4. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 20 000 eurų.

5. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo parengti ir patvirtinti veiklos tęstinumo planą, kuriame numatomos priemonės ir procedūros, skirtos užtikrinti, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla būtų vykdoma nuolat ir nenutrūkstamai, taip pat būtų sklandžiai administruojamos kredito sutartys ir nepertraukiamai vykdomi įsipareigojimai pagal kredito sutartis esant nenumatytoms aplinkybėms.

6. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo laikytis šių reikalavimų:

1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis paskolos davėjui ir kredito gavėjui sąlygomis ir jų interesais, taip pat nediskriminuoti kredito gavėjų;

2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas bei patikimas priemones ir procedūras;

4) paskolos davėjui ir kredito gavėjui atskleisti su jais susijusią ir jiems reikalingą informaciją;

5) įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti paskolos davėjų ir kredito gavėjų interesus;

6) užtikrinti, kad informacija, duomenys ir dokumentai apie paskolos davėją, taip pat ikisutartinė, sutartinė ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus susirašinėjimo su paskolos davėju ir kredito gavėju informacija, duomenys ir dokumentai (gautus paskolos davėjo ir kredito gavėjo sutikimus, patvirtinimo dokumentus ir kitą šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ar svarbią su kredito suteikimu susijusią informaciją patvirtinantys duomenys, dokumentai ir informacija) būtų saugomi 10 metų nuo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai, reglamentuojantys asmens duomenų teisinę apsaugą ir dokumentų saugojimą, nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;

7) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus.

7. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui kredito gavėjo grąžintų kredito įmokų.

8. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius savo interneto svetainėje privalo skelbti šią informaciją:

1) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pavadinimą, buveinės adresą ir duomenis ryšiui palaikyti;

2) informaciją apie organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams;

3) detalią išieškojimo vykdymo procedūrą kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį arba netinkamai juos vykdant;

4) kitą priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytą informaciją.

39 straipsnis. Viešasis tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal šį įstatymą, sąrašas

1. Teisę verstis tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla juridinis asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal šį įstatymą, sąrašą (toliau – viešasis tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašas).

2. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, jeigu jis atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir juos detalizuojančius priežiūros institucijos teisės aktus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus ir informaciją:

1) prašymą įrašyti jį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą;

2) informaciją apie viešąjį registrą, kuriame priežiūros institucija gali patikrinti pagrindinius juridinio asmens duomenis. Priežiūros institucija prireikus prašo pateikti išplėstinį viešojo registro išrašą;

3) informaciją apie šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis ir dokumentus bei duomenis, patvirtinančius, kad jie atitinka šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus;

4) informaciją apie įstatinio kapitalo reikalavimų tenkinimą;

5) veiklos tęstinumo planą;

6) kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisykles;

7) informaciją apie registrus ir informacines sistemas, kuriuose tikrinamas kredito gavėjų kreditingumas;

8) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu veikiančių kredito tarpininkų sąrašą, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius naudojasi kredito tarpininkų paslaugomis.

3. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius išbraukiamas iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo jo paties prašymu arba priežiūros institucijos iniciatyva, esant šiame įstatyme nurodytiems pagrindams.

4.Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo išbraukimo iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo ir pateikti:

1) prašymą išbraukti iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo;

2) informaciją apie galiojančias kredito sutartis, jeigu tokių yra;

3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias kredito sutartis, jeigu tokių yra, perleidimą kitam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui.

5. Paskutinius 6 mėnesius nebevykdantis veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą dienos, tarpusavio skolinimo platformos operatorius apie tai nedelsdamas privalo pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šio straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nurodytus dokumentus ir informaciją.

6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais priežiūros institucija tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus prašymu išbraukia jį iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus sąrašo, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius neturi galiojančių kredito sutarčių arba jo pateikta informacija sudaro pagrindą manyti, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius užtikrino tolesnį sklandų įsipareigojimų pagal galiojančias kredito sutartis administravimą.

7. Priežiūros institucija motyvuotu sprendimu išbraukia tarpusavio skolinimo platformos operatorių iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo kitais nei šio straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodytais pagrindais, jeigu:

1) tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra iškelta bankroto byla, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

2) tarpusavio skolinimo platformos operatoriui taikoma šio įstatymo 53 straipsnio 5 punkte nustatyta poveikio priemonė.

8. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo šio straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo priėmimo dienos.

9. Iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo išbrauktas asmuo neturi teisės sudaryti naujų kredito sutarčių, tačiau privalo toliau vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartis, išskyrus atvejus, kai tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisės ir pareigos pagal kredito sutartis yra perleistos kitiems asmenims.

10. Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą skelbia savo interneto svetainėje.

40 straipsnis. Tarpusavio skolinimo reikalavimai

1. Paskolos davėjas vienam kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 1 000 eurų kreditą per dvylikos mėnesių laikotarpį vienoje tarpusavio skolinimo platformoje.

2. Bendra visiems kredito gavėjams paskolos davėjo suteiktų kreditų suma negali būti didesnė kaip 10 000 eurų per dvylikos mėnesių laikotarpį vienoje tarpusavio skolinimo platformoje.

3. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymąsi tarpusavio platformoje privalo užtikrinti tos platformos operatorius.

41 straipsnis. Papildomi informavimo sudarant kredito sutartį reikalavimai

1. Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kitos šiame įstatyme nurodytos informacijos, paskolos davėjui privalo pateikti šią informaciją:

1) paskolos davėjui tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus taikomus visus mokėjimus ir kitas išlaidas;

2) kredito gavėjo kreditingumo vertinimo rezultatus;

3) detalią išieškojimo vykdymo procedūrą kredito gavėjui nevykdant arba netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį;

4) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos tęstinumo planą;

5) ar paskolos davėjas turi teisę perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui;

6) apie kitas paskolos davėjo, kredito gavėjo ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio skolinimu.

2. Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo supažindinti paskolos davėją su paskolos davėjo prisiimama rizika (operatoriaus nemokumo rizika, pasitraukimo iš veiklos rizika, interesų konflikto rizika, kredito gavėjo nemokumo rizika, netinkamo kredito sutarties vykdymo rizika ir kitomis konkrečiam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir jo veiklai būdingomis rizikos rūšimis).

3. Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kitos šiame įstatyme nurodytos informacijos, kredito gavėjui privalo pateikti informaciją apie kredito gavėjo, paskolos davėjo ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio skolinimu.

4. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti detalius tarpusavio skolinimo, tarpusavio skolinimo platformos ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos reikalavimus.

VII SKYRIUS

KREDITO TARPININKŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

42 straipsnis. Teisė vykdyti kredito tarpininko veiklą ir steigimosi teisė kitoje valstybėje narėje

1. Kredito tarpininkas, šio įstatymo 28 arba 29 straipsnyje nustatyta tvarka įrašytas į viešąjį sąrašą, turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą kitoje valstybėje narėje įsteigdamas filialą arba vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigdamas filialo, išskyrus atvejus, kai kredito tarpininkas veikia kredito davėjo, kuris yra ne kredito įstaiga, neturinti teisės vykdyti veiklos toje valstybėje narėje, vardu.

2. Kredito tarpininkas, ketinantis pirmą kartą steigti filialą kitoje valstybėje narėje arba pradėti vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigdamas filialo, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai Europos bankininkystės institucijos nustatyta tvarka. Priklausomas kredito tarpininkas priežiūros institucijai turi nurodyti kredito davėjus, kurių vardu jis veikia, ir pateikti informaciją, ar kredito davėjai prisiima visišką ir besąlygišką atsakomybę už kredito tarpininko veiklą.

3. Kredito tarpininko, ketinančio vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigiant filialo, darbuotojai turi atitikti šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir juos detalizuojančius priežiūros institucijos teisės aktus, taip pat priimančiosios valstybės narės nustatytus papildomus reikalavimus, kai priimančioji valstybė narė nustato tokius papildomus reikalavimus.

4. Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai tą pačią dieną raštu praneša kredito tarpininkui.

5. Kredito tarpininkas turi teisę steigti filialą kitoje valstybėje narėje arba vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigdamas filialo praėjus vienam mėnesiui nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo.

43 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje įsteigto kredito tarpininko veikla Lietuvos Respublikoje

1. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kredito tarpininkas turi teisę steigti filialą arba vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdamas filialo.

2. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kredito tarpininkas turi teisę steigti filialą arba pradėti vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdamas filialo tik tada, kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie ketinimą steigti filialą arba pradėti vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigiant filialo.

3. Kitoje valstybėje narėje įsteigto kredito tarpininko, įsteigusio filialą Lietuvos Respublikoje, darbuotojai turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir juos detalizuojančius priežiūros institucijos teisės aktus.

4. Kitoje valstybėje narėje įsteigto kredito tarpininko, vykdančio kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo, darbuotojai privalo laikytis šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, susijusių su kredito sutarties sudarymu ir kredito gavėjų teisių apsauga.

5. Prieš kredito tarpininko filialui pradedant veiklą arba per du mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos priežiūros institucija privalo pasirengti atlikti kredito tarpininko filialo priežiūrą ir pateikti kredito tarpininkui informaciją apie teisės aktų reikalavimus, kurių jis privalo laikytis vykdydamas kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje.

6. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kredito tarpininkas, vykdydamas veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, o priklausomas kredito tarpininkas – profesinės civilinės atsakomybės draudimą arba privalo pasirinkti kitą nuostolių, atsiradusių dėl jo vykdomos veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, kaip nustatyta šio įstatymo 30 straipsnyje.

7. Kitoje valstybėje narėje paskirtojo atstovo veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo negali teikti tokių paslaugų Lietuvos Respublikoje.

44 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje įsteigto kredito tarpininko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, priežiūra

1. Priežiūros institucija prižiūri, kaip kredito tarpininkas, įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 4, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 32, 36, 37 straipsnių ir 58 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito tarpininko filialo patikrinimus, įpareigoti kredito tarpininką atlikti veiksmus, reikalingus užtikrinti, kad kredito tarpininko filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, laikytųsi šioje dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų, ir sudaryti sąlygas buveinės valstybės narės priežiūros institucijai užtikrinti, kad būtų vykdomos šio įstatymo 36 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos pareigos.

2. Nustačiusi, kad kitos valstybės narės kredito tarpininkas, įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, priežiūros institucija raštu nurodo kredito tarpininko filialui per jos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus.

3. Jeigu nepaisoma pagal šio straipsnio 2 dalį duotų nurodymų, priežiūros institucija turi teisę imtis visų tinkamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad kredito tarpininko filialas nutrauktų pažeidimą, ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi, informuoja buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.

4. Jeigu, nepaisydamas veiksmų, kurių ėmėsi priežiūros institucija, kredito tarpininko filialas ir toliau nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę imtis tinkamų veiksmų, užkertančių kelią kitiems pažeidimams, arba poveikio priemonių, įskaitant, jei būtina, draudimą kredito tarpininko filialui, pažeidžiančiam teisės aktų reikalavimus, vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje. Apie veiksmus, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

5. Pranešusi buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, priežiūros institucija turi teisę vykdyti kitos valstybės narės kredito tarpininko filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus vietoje.

6. Kai priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad, naudodamasis laisve teikti paslaugas, kredito tarpininkas, vykdantis kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidžia šiame įstatyme nustatytas pareigas arba kad kredito tarpininkas, įsteigęs Lietuvos Respublikos teritorijoje filialą, nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pažeidimus, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

7. Jeigu per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo gavimo buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiima veiksmų pažeidimams nutraukti arba kredito tarpininkas, nepaisydamas veiksmų, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės priežiūros institucija, ir toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos kredito gavėjų interesus ir kelia grėsmę sklandžiam finansų rinkos veikimui, priežiūros institucija turi teisę:

1) pranešusi buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis tinkamų veiksmų kredito gavėjų interesams apsaugoti ir sklandžiam finansų rinkos veikimui užtikrinti, taip pat gali uždrausti kredito tarpininkui, pažeidžiančiam teisės aktų reikalavimus, vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai;

2) perduoti šį klausimą spręsti Europos bankininkystės institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010), 19 straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.

8. Jeigu priežiūros institucija nepritaria tokiems veiksmams, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės priežiūros institucija pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija gali pasinaudoti šio straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta teise.

VIII SKYRIUS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ NARIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS

45 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis

1. Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios priežiūros institucijos iniciatyva.

2. Priežiūros institucija nedelsdama suteikia kitų valstybių narių priežiūros institucijoms informaciją, būtiną kitų valstybių narių priežiūros institucijų funkcijoms atlikti.

46 straipsnis. Keitimasis informacija

1. Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

2. Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti nurodytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3. Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais, negu nurodyti, tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes – tokiu atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša informaciją pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

47 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti, teikti informaciją ar teikti pagalbą atliekant patikrinimą ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 45 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:

1) patikrinimas, kitų priežiūros funkcijų atlikimas arba informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.

2. Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai, pateikusiai prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

48 straipsnis. Atskirų valstybių narių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

1. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl šių kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestų arba per pagrįstą terminą neįvykdytų prašymų:

1) keistis informacija;

2) atlikti patikrinimą;

3) leisti priežiūros institucijos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą.

2. Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatų.

IX SKYRIUS

KREDITO DAVĖJŲ, KREDITO TARPININKŲ IR TARPUSAVIO SKOLINIMO PLATFORMOS OPERATORIŲ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

49 straipsnis. Priežiūros institucija

Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.

50 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

1. Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

1) kredito davėjus įrašo į viešąjį kredito davėjų sąrašą ir iš jo išbraukia;

2) kredito tarpininkus įrašo į viešąjį nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašą arba viešąjį priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių daugiau nei vieno kredito davėjo vardu, sąrašą ir iš jo išbraukia;

3) tarpusavio skolinimo platformos operatorius įrašo į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir iš jo išbraukia;

4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri kredito davėjų, kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklą;

5) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų rinkų veiklą, nustatytas funkcijas.

51 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją ir gautos informacijos apsauga

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti jai informaciją, taip pat konfidencialią, duomenis, dokumentus, jų kopijas, reikalingus jos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.

2. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar užsienio valstybių kompetentingas institucijas, finansų ir kapitalo rinkų priežiūros institucijas, už vartotojų teisių apsaugą atsakingas institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.

3. Informacijos, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugai taikomos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

52 straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami patikrinimai

1. Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.

2. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnų.

53 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės

Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės aktų pažeidimas) ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;

2) skirti šiame įstatyme nustatytas baudas;

3) įpareigoti kredito davėją, kredito tarpininką arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių pakeisti vadovą;

4) laikinai uždrausti kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudaryti kredito sutartis;

5) išbraukti asmenį iš šio įstatymo 25, 28 ir 39 straipsniuose nurodytų viešųjų sąrašų.

54 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos asmenims, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) kredito teikimo veikla vykdoma asmens, neįrašyto į šio įstatymo 25, 28, 29 arba 39 straipsnyje nurodytą viešąjį sąrašą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) kredito davėjas arba kredito tarpininkas į šio įstatymo 25, 28 arba 39 straipsnyje nurodytą viešąjį sąrašą buvo įrašytas priežiūros institucijai pateikus neteisingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;

4) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis asmuo buvo įrašytas į šio įstatymo 25, 28 arba 39 straipsnyje nurodytą viešąjį sąrašą;

5) padaromas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kitų jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas;

6) trukdoma priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

7) padaromas kitas šio įstatymo ir (arba) šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas.

2. Priežiūros institucija poveikio priemones taiko Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

3. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

4. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu priežiūros institucijos sprendime nenustatyta kitaip.

5. Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime taikyti poveikio priemonę (priemones) nurodyto termino. Šis terminas gali būti apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.

6. Priežiūros institucijos sprendimas (nutarimas) taikyti poveikio priemonę (priemones) gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo nustatymo ir ne daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.

55 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija turi teisę skirti:

1) už nustatytais terminais šiame įstatyme ir (arba) šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos ar priežiūros institucijos pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar netikslios informacijos pateikimą – iki 15 000 eurų dydžio baudą;

2) už trukdymą priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus – iki 25 000 eurų dydžio baudą;

3) už šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba už kitus šio įstatymo ir (arba) šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus – juridiniams asmenims iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir kitiems asmenims – iki 50 000 eurų dydžio baudą.

2. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

3. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 4 milijonai eurų, priežiūros institucija skiria juridiniams asmenims baudą iki 80 000 eurų.

4. Jeigu dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

56 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas ir viešas skelbimas

1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės arba įstatymu saugomi interesai, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo dienos nesustabdo skundžiamo priežiūros institucijos sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas, arba veiksmo vykdymo.

3. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės taikymo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens pavadinimą, kai jis yra juridinis asmuo, arba vardą ir pavardę – kai jis yra fizinis asmuo, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tada, kai priežiūros institucijos sprendimas išsiunčiamas arba įteikiamas pasirašytinai asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta. Jeigu priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl taikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama penkerius metus nuo jos paskelbimo dienos. Paskelbti asmens duomenys priežiūros institucijos interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį ir naudojant tokias organizacines ir technines priemones, kad nebūtų pažeisti asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

57 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimo vykdymas

1. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

2. Priežiūros institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis. Šiame įstatyme nustatytų teisių atsisakymo negaliojimas ir kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas

1. Šiame įstatyme kredito gavėjams suteiktų teisių atsisakymas negalioja.

2. Kredito gavėjų ginčai su kredito davėju, kredito tarpininku ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi nagrinėjami Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.

3. Priežiūros institucija, spręsdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ginčus, bendradarbiauja su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis.

59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2016 m. d.

2. Šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalies redakcija galioja iki 2017 m. d.

3. 2017 m. d. įsigalioja tokia šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 000 eurų“.

4. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 14, 15 straipsnius, 16 straipsnio 5 dalį, 17, 18 straipsnius, 20 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalis, 21, 22, 23 straipsnius, netaikomos kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu keičiamos esminės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties nuostatos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos.

6. Asmenys, išskyrus kredito įstaigas, kurie vykdė šiame įstatyme nurodytą kredito davėjo ir (arba) kredito tarpininko veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi kreiptis į priežiūros instituciją dėl jų įrašymo į viešąjį sąrašą šio įstatymo 25 ar 28 straipsnyje nustatyta tvarka arba į kredito davėją dėl įrašymo į viešąjį sąrašą šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims šio įstatymo nuostatos taikomos nuo jų įrašymo į viešąjį sąrašą šio įstatymo 25, 28 arba 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, kurie nebus įrašyti į šio įstatymo 25, 28 arba 29 straipsnyje nurodytą viešąjį sąrašą iki 2017 m. kovo 21 d., netenka teisės vykdyti šiame įstatyme nurodytos kredito davėjo ir (arba) kredito tarpininko veiklos.

9. Kredito davėjai ir kredito tarpininkai, kurie šiame įstatyme nurodytą veiklą vykdė iki 2014 m. kovo 20 d., reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 32 straipsnyje ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose, turi įgyvendinti iki 2017 m. kovo 21 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos

kredito, susijusio su

nekilnojamuoju turtu, įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 60, p. 34).